CP v2

Tag: Atminties lustai

  • „Nintendo“ akcijos krito 8 proc.: „Switch 2“ brangsta, prognozės nuvylė investuotojus

    „Nintendo“ akcijos krito 8 proc.: „Switch 2“ brangsta, prognozės nuvylė investuotojus

    Japonijos žaidimų milžinės „Nintendo“ akcijos Tokijo biržoje smuko apie 8 proc. po to, kai bendrovė paskelbė didinanti „Switch 2“ konsolės kainą ir pateikė silpnesnę nei tikėtasi pardavimų prognozę. Rinka jautriai sureagavo į signalą, kad paklausa gali lėtėti dar neįsibėgėjus naujos kartos įrenginio ciklui.

    „Nintendo“ nurodė, kad kainų korekciją lemia pabrangę atminties lustai ir augančios gamybos sąnaudos. Pastaraisiais metais atminties rinką spaudžia didžiulės investicijos į duomenų centrus ir dirbtinis intelektas, o tai didina konkurenciją dėl pažangios atminties komponentų tiekimo.

    Kiek konsolių tikimasi parduoti?

    Bendrovė prognozuoja, kad per einamuosius finansinius metus, kurie baigsis 2027 metų kovą, bus parduota 16,5 milijono „Switch 2“ vienetų. Palyginimui, nuo konsolės pasirodymo praėjusių metų birželį, „Nintendo“ skaičiavo pardavusi 19,86 milijono vienetų, todėl investuotojams užkliuvo faktas, kad augimo tempas, regis, mažėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad „Nintendo“ dažnai skelbia atsargesnes prognozes, kurios vėliau būna pagerinamos, tačiau šį kartą svarbiausia tema tapo kaina. Brangesnis įrenginys gali pristabdyti dalies pirkėjų sprendimą atsinaujinti, ypač jei ekonominis neapibrėžtumas ir toliau veiktų vartotojų išlaidas.

    Rizika slypi ir žaidimuose

    Ne mažiau svarbus rinkai rodiklis yra programinės įrangos, tai yra žaidimų, pardavimai. „Nintendo“ tikisi, kad bendrai „Switch“ ir „Switch 2“ žaidimų pardavimai per finansinius metus iki 2027 metų kovo sieks 165 milijonus vienetų, o tai reikštų maždaug 11 proc. metinį kritimą.

    Tokia projekcija didina klausimų dėl artimiausio žaidimų leidybos kalendoriaus, nes būtent dideli hitai tradiciškai tempia konsolės paklausą. Rinka laukia aiškesnių žinių apie būsimus projektus ir naujus pristatymus, kurie dažniausiai skelbiami per „Nintendo Direct“ transliacijas.

    „Didžiausias veiksnys, žinoma, yra kainos didinimas, ir „Nintendo“ mano, kad tai sumažins paklausą“, – sakė „Kantan Games“ vadovas Serkanas Toto.

    Priešingu požiūriu dalis analitikų vertina, kad bendrovė sąmoningai renkasi konservatyvų toną, o vartotojai ilgainiui prisitaikys prie naujos kainos. Be to, „Nintendo“ turi didelę lojalią bazę, o perėjimas iš ankstesnės kartos į naują platformą dažnai vyksta etapais, stiprėjant pasiūlai ir pasirodant naujiems žaidimams.

    Pastaruoju metu „Switch 2“ startą palaikė keli sėkmingi leidimai, o tai rodo, kad turinio faktorius gali sušvelninti kainos poveikį. Vis dėlto investuotojai artimiausiais mėnesiais tikėtina labiausiai stebės du dalykus: ar „Switch 2“ pardavimai stabilizuosis po kainos pokyčio ir ar žaidimų leidybos planas pateisins lūkesčius.

  • „Nintendo“ kelia „Switch 2“ kainą: smogia atminties lustų krizė, pardavimai gali trauktis

    „Nintendo“ kelia „Switch 2“ kainą: smogia atminties lustų krizė, pardavimai gali trauktis

    „Nintendo“ pranešė didinsianti „Switch 2“ mažmenines kainas ir kartu pateikė prognozę, kad šios konsolės pardavimai artimiausiais metais gali mažėti. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lemia pasikeitusios rinkos sąlygos ir brangstantys komponentai, ypač atminties lustai.

    Nuo rugsėjo 1 dienos „Switch 2“ kaina JAV didės maždaug 45 eurais – nuo apie 415 eurų iki maždaug 461 euro. Japonijoje kaina nuo gegužės 25 dienos augs nuo maždaug 297 eurų iki maždaug 356 eurų, o kainų korekcijos numatytos ir Kanadoje bei Europoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    „Switch 2“ naudoja atminties lustus, kurių kainas pastaruoju metu kelia itin didelė paklausa. Rinkoje tai siejama su sparčiu duomenų centrų plėtros tempu ir investicijomis į DI infrastruktūrą, dėl kurių atminties ir susijusių komponentų tiekimo grandinėje didėja įtampa.

    „Nintendo“ taip pat nurodė, kad vertindama finansines perspektyvas įskaičiavo ir tarifų priemonių poveikį. Tokie veiksniai įprastai persiduoda galutinei vartotojo kainai, ypač kai gamintojai siekia išlaikyti planuojamas maržas.

    Pardavimų prognozė nuvylė rinką

    Įmonė skaičiuoja, kad iki 2027 metų kovo 31 dienos pasibaigsiančiais finansiniais metais parduos 16,5 mln. „Switch 2“ vienetų. Tai mažiau nei 19,86 mln. vienetų, parduotų ką tik pasibaigusiais finansiniais metais, todėl prognozė rinkoje sutikta jautriai.

    Bendrovė teigia, kad 2027 metais kovo 31 dieną pasibaigsiančių finansinių metų rezultatus neigiamai veikia brangstantys komponentai. Vien komponentų kainų augimo įtaką ji vertina maždaug 600 mln. eurų.

    Žaidimai tampa kritiniu veiksniu

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad konsolių pardavimai dažnai auga antraisiais produkto gyvavimo metais, tačiau „Nintendo“ šįkart tikisi priešingos dinamikos. Tai reiškia, kad lemiamas veiksnys gali tapti išskirtinių žaidimų tempas ir gebėjimas palaikyti susidomėjimą platforma.

    „Nintendo“ ir toliau remiasi stipriais prekių ženklais bei turinio ekosistema. Bendrovė pabrėžia, kad didelės auditorijos projektai už konsolių ribų, tokie kaip filmai ir franšizių plėtra, padeda palaikyti paklausą, tačiau kainų kilimas gali padidinti vartotojų jautrumą ir paskatinti atidėti pirkinius.

    Tuo pat metu konkurencija išlieka intensyvi, o kainų kėlimas tapo ne vien „Nintendo“ problema. Žaidimų rinkoje brangstant komponentams ir keičiantis prekybos sąlygoms, gamintojai vis dažniau peržiūri kainodarą, o vartotojai vis dažniau vertina, ar naujos kartos įrenginiai verti didesnės investicijos.

  • „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    Japonijos pramogų ir technologijų grupė „Sony“ prognozuoja, kad artimiausiais finansiniais metais jos pelnas augs dviženkliu tempu, nors „PlayStation 5“ pardavimų dinamika lėtėja. Bendrovė teigia, kad dalies verslų rezultatai padėjo atsverti spaudimą, kurį kelia brangstanti atmintis ir kitos gamybos sąnaudos.

    Ketvirtąjį ketvirtį „Sony“ pajamos siekė apie 19,2 mlrd. eurų, tačiau veiklos pelnas buvo maždaug 1,0 mlrd. eurų ir pastebimai atsiliko nuo rinkos lūkesčių. Bendrovė nurodė, kad finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai, įskaitant nuostolius bei vertės sumažėjimo pripažinimą kai kuriuose projektuose.

    Žaidimų versle fiksuotas aiškus konsolių paklausos atvėsimas: per ketvirtį „PlayStation 5“ pardavimai sumenko iki 1 500 000 vienetų, kai prieš metus siekė 2 800 000. „Sony“ paaiškina, kad vėlesnėje konsolės gyvavimo ciklo stadijoje pardavimai natūraliai stabilizuojasi, o vartotojų išlaidas vis dažniau perima skaitmeninės paslaugos ir turinys.

    Atminties kainos spaudžia pelningumą

    „Sony“ pabrėžia, kad atminties komponentų kainų šuolis tampa vienu svarbiausių iššūkių „PlayStation 5“ savikainai. Atmintis yra esminė konsolės dalis, o tiekimo ir kainodaros situaciją komplikuoja išaugusi duomenų centrų paklausa, susijusi su DI skaičiavimais.

    Bendrovė skaičiuoja, kad artimiausio laikotarpio prognozėse atminties brangimo poveikį pavyks apriboti iki maždaug 190 mln. eurų. Tačiau „Sony“ pripažįsta, kad aparatūros pelningumas išliks jautrus tam, ar pavyks užsitikrinti konkurencingas komponentų kainas ir stabilų tiekimą.

    Gelbėja jutikliai ir muzika

    Nors žaidimų aparatinės įrangos pardavimai ketvirtį krito iki maždaug 690 mln. eurų, bendrus rezultatus palaikė kiti segmentai. „Sony“ išskiria vaizdo jutiklių ir muzikos verslus, kuriuose paklausa išliko tvirtesnė ir padėjo kompensuoti silpnesnę konsolių kryptį.

    „Ketvirtąjį ketvirtį atminties rinkos sąlygų poveikis pamažu tapo labiau matomas, tačiau mūsų mobiliųjų jutiklių pardavimai viršijo prognozę dėl stiprių pristatymų pagrindiniam klientui“, – sakė „Sony“.

    Prognozė ir akcijų supirkimas

    „Sony“ nurodo, kad artimiausiais finansiniais metais grynasis pelnas turėtų augti apie 13 proc. iki maždaug 7,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė tikisi nežymaus pajamų sumažėjimo, nes dalyje rinkų vartotojų paklausa tampa atsargesnė, o gamybos grandinėje išlieka kainų svyravimai.

    Be to, „Sony“ paskelbė apie planus per metus supirkti savų akcijų už sumą iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas investuotojams, kad bendrovė siekia didinti akcininkams grąžinamą vertę net ir esant nevienodoms skirtingų verslų perspektyvoms.

  • „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    Kas vyksta su „Micron“ akcijomis

    Atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ antradienį pratęsė istorinį ralį: akcijos šoktelėjo apie 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 700 mlrd. eurų ribą. Per šiuos metus akcijos, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, buvo pakilusios daugiau nei 120 proc.

    Toks šuolis „Micron“ įtvirtino tarp didžiausių JAV technologijų bendrovių pagal kapitalizaciją. Investuotojų dėmesį ypač kursto tai, kad atminties segmentas, ilgai laikytas ciklišku, pastaruoju metu tampa vienu svarbiausių DI infrastruktūros „butelio kaklelių“.

    DI bumas įkaitino atminties rinką

    DI spartintuvams ir didelio našumo serveriams reikia vis daugiau atminties, todėl DRAM ir HBM paklausa auga greičiau, nei rinkai pavyksta didinti pasiūlą. Tai kelia kainas ir gerina atminties gamintojų maržas, o rinkoje vis dažniau kalbama apie tiekimo trūkumą.

    Atminties rinką iš esmės dominuoja keli didieji žaidėjai, tarp jų „Micron“, SK Hynix ir „Samsung“. Dėl to net ir nedideli pajėgumų ar technologinių kartų pokyčiai gali ryškiai paveikti kainodarą, o kartu ir biržos nuotaikas.

    Nauji produktai ir duomenų centrų spaudimas

    „Micron“ taip pat paskelbė pradėjusi tiekti didžiausios talpos komerciškai prieinamą duomenų centrų SSD, paremtą NAND atmintimi. Tokie kaupikliai, lyginant su tradiciniais kietaisiais diskais, leidžia sutalpinti daugiau duomenų ir dažnai reikalauja mažiau energijos, kas duomenų centrams tampa kritiška.

    Didėjant DI skaičiavimo apimtims, energijos prieinamumas ir aušinimo galimybės vis dažniau įvardijamos kaip realūs plėtros ribojimai. Todėl infrastruktūros operatoriai ieško būdų mažinti energijos sąnaudas vienam skaičiavimo vienetui ir didinti duomenų tankį spintose.

    „Šis proveržis suteikia duomenų centrų operatoriams svarbų svertą mažinti bendras sąnaudas vienai spintai, ypač kai elektros prieinamumas tampa esminiu DI mastelio apribojimu“, – sakė „Micron“ atstovas Jeremy Werneris.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad dabartinį ciklą skatina ne vien vartotojiškos elektronikos paklausa, o struktūrinė investicijų banga į DI duomenų centrus. Tai reiškia, kad atminties rinkos svyravimai gali išlikti dideli, tačiau ilgalaikė kryptis kol kas palanki didinantiems pajėgumus ir pristatantiems aukštesnės vertės produktus.

  • „Samsung“ akcijos šovė daugiau nei 15 proc.: DI bumas įvertinimą pakėlė virš 1 trln. dolerių ribos

    „Samsung“ akcijos šovė daugiau nei 15 proc.: DI bumas įvertinimą pakėlė virš 1 trln. dolerių ribos

    „Samsung Electronics“ akcijos trečiadienį šoktelėjo daugiau nei 15 proc., o bendrovės rinkos vertė peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą. Investuotojų optimizmą kursto DI paklausa susijusiems puslaidininkių segmentams, ypač atminties lustams.

    1 trilijono JAV dolerių vertė sudaro maždaug 930 mlrd. eurų, todėl „Samsung“ įsitvirtino tarp brangiausių pasaulio technologijų bendrovių. Ji tapo viena iš nedaugelio Azijos įmonių, pasiekusių tokį įvertinimą, greta „TSMC“.

    Ralis prasidėjo po itin stiprių pirmojo ketvirčio rezultatų, kai „Samsung“ paskelbė rekordines pajamas ir ryškiai išaugusį veiklos pelną. Bendrovė akcentavo, kad pagrindinis variklis yra atsigavęs atminties lustų ciklas ir augantys užsakymai, susiję su duomenų centrais.

    Atminties lustai tapo nauju aukso standartu

    Didžiausią postūmį pelningumui suteikė didelio pralaidumo atmintis, vadinama HBM, kurios reikia DI skaičiavimams ir modernioms vaizdo plokštėms. Tokia atmintis naudojama didelės galios serveriuose, kur vienam mokymui ar užklausų apdorojimui reikia ypač didelio pralaidumo ir energinio efektyvumo.

    Rinkoje stipriai išaugo lūkesčiai, kad HBM ir tradicinių DRAM bei NAND segmentų kainos išliks palankios gamintojams. Analitikai pabrėžia, kad naujos puslaidininkių gamybos apimtys paprastai atsiranda tik po 2–3 metų, todėl pasiūlos trūkumas gali tęstis ir artimiausiais ketvirčiais.

    „Šiuo metu atminties rinkoje jaučiamas deficitas, nes DI sprendimai yra itin imlūs atminčiai ir duomenų saugojimui“, – sakė rinkos analitikai, vertinantys atminties ciklo atsigavimą.

    Konkurencija aštrėja, bet investuotojai perka

    Nors „Samsung“ stiprina pozicijas, HBM segmente ji konkuruoja su „SK Hynix“, kuri pastaraisiais metais perėmė lyderystę ir, rinkos vertinimu, turi didesnę dalį. Vis dėlto investuotojai vis dažniau vertina ne tik HBM, bet ir bendrą atminties rinkos maržų atsigavimą, kuris gali kelti viso sektoriaus pelningumą.

    Papildomą dėmesį pritraukė žinios, kad „Apple“ svarsto galimybes diversifikuoti pagrindinių lustų gamybą ir vedė išankstines diskusijas su „Samsung“ bei „Intel“ dėl gamybos JAV. Nors tai kol kas tik ankstyva stadija, tokios kalbos rinkoje interpretuojamos kaip signalas, kad tiekimo grandinės gali dar labiau persiskirstyti.

    Kartu kilo ir kitų Pietų Korėjos puslaidininkių bendrovių akcijos, o vietos rinkos indeksai fiksavo ryškų šuolį. Investuotojai toliau stato už scenarijų, kad DI infrastruktūros plėtra palaikys atminties paklausą, o tai reikštų stipresnius rezultatus bent artimiausius 1–2 metus.

  • „Apple“ vadovas Timas Cookas įspėja: atminties trūkumas augs, brangs „Mac“ ir „iPhone“?

    „Apple“ vadovas Timas Cookas įspėja: atminties trūkumas augs, brangs „Mac“ ir „iPhone“?

    „Apple“ vadovas Timas Cookas perspėjo, kad pasaulinis atminties lustų trūkumas tik stiprės, o didėjančios komponentų kainos artimiausiais ketvirčiais vis labiau spaudžia bendrovės savikainą. Per finansinių rezultatų aptarimą jis pabrėžė, kad „Apple“ jau patyrė tiekimo apribojimų, o jų poveikis gali didėti.

    Pasak T. Cooko, pastarąjį ketvirtį „Apple“ augo sparčiau, nei prognozuota, tačiau tai įvyko nepaisant ribotos komponentų pasiūlos. Jis aiškino, kad poveikis gruodžio laikotarpiu buvo minimalus, kovą jau juntamesnis, o ketvirčiui, kuris baigsis birželio pabaigoje, didžiausia rizika kyla kai kuriems „Mac“ modeliams.

    „Manome, kad atminties kainos didins poveikį mūsų verslui, ir mes toliau vertinsime situaciją“, – sakė Timas Cookas.

    Atminties rinką pastaruoju metu ypač kaitina DI infrastruktūros bumas: duomenų centrai ir naujos kartos spartintuvai naudoja vis daugiau didelės spartos atminties, todėl pasiūla įsitempia ir kitoms elektronikos kategorijoms. Dėl to brangsta tiek serveriams, tiek vartotojų įrenginiams reikalingi komponentai, o gamintojams tenka spręsti, kas labiau priimtina: kelti kainas ar susitaikyti su mažesnėmis maržomis.

    Panašius signalus pastaruoju metu akcentavo ir kitos technologijų bendrovės. „Microsoft“ ir „Meta“ savo prognozėse nurodė, kad didesnės komponentų, įskaitant atmintį, kainos prisideda prie didesnių planuojamų investicijų į infrastruktūrą, o tai rodo platesnį viso sektoriaus spaudimą.

    „Apple“ pasirinkimai: kainos ar maržos

    Analitikai svarsto, kad „Apple“ gali rinktis iš kelių kelių: sudaryti ilgesnio laikotarpio tiekimo sutartis ir taip stabilizuoti kainas, perskirstyti komponentus tarp modelių arba dalį kaštų perkelti pirkėjams. Kitas scenarijus būtų dalį brangimo sugerti pačiai bendrovei, laikinai mažinant bendrąjį pelningumą.

    Rinkoje taip pat aptariama, kad kainų pokyčiai, jei jų prireiktų, nebūtinai paliestų visus produktus vienodai. Kai kurie analitikai tikisi, kad labiau brangti galėtų aukštesnės klasės įrenginiai, o bazinių modelių kainos būtų išlaikomos stabilesnės siekiant apsaugoti pardavimų apimtis.

    Kas svarbiausia vartotojams?

    Vartotojams atminties trūkumas gali reikšti ne tik galimą kainų kilimą, bet ir ribotą kai kurių konfigūracijų prieinamumą, ilgesnius pristatymo terminus ar mažiau agresyvias komplektacijas. „Apple“ pastaraisiais metais dažniau vengė staigių kainų šuolių, tačiau ilgalaikis komponentų brangimas gali priversti peržiūrėti šią taktiką.

    Papildomos įtampos suteikia ir tai, kad rudenį „Apple“ turėtų keistis vadovas: T. Cooką turėtų pakeisti Johnas Ternusas. Tai reiškia, kad atminties ir kitų komponentų tiekimo klausimai taps vienu pirmųjų strateginių išbandymų naujajai vadovybei, ypač tuo metu, kai DI sukelta infrastruktūros paklausa neslūgsta.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.

  • „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung Electronics“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos veiklos pelnas šoktelėjo daugiau nei aštuonis kartus ir viršijo analitikų lūkesčius. Augimą daugiausia lėmė su DI susijusi duomenų centrų plėtra ir dėl to brangstanti atminties lustų produkcija.

    Bendrovės pajamos siekė apie 133,9 trln. Pietų Korėjos vonų, o veiklos pelnas – apie 57,2 trln. vonų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 85,2 mlrd. eurų pajamų ir apie 36,4 mlrd. eurų veiklos pelno, o pelno šuolis per metus viršijo 750 proc.

    Pagrindiniu varikliu tapo lustų padalinys DS (Device Solutions), apimantis atminties lustus, projektavimą ir gamybos paslaugas. Jo veiklos pelnas pasiekė apie 34,2 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis buvo apie 0,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje DI paklausa ypač išaugino serveriams ir spartintuvams reikalingų atminties lustų poreikį, o pasiūla nespėja vytis užsakymų. „Samsung“ pripažįsta, kad turimi atminties pajėgumai nuo paklausos atsilieka, o dalis klientų, bijodami trūkumo, užsakymus kelia į priekį ir jau planuoja 2027 metų poreikius.

    Didžiausią reikšmę DI infrastruktūrai turi didelės spartos HBM atmintis, kuri naudojama moderniuose duomenų centrų sprendimuose. „Samsung“ plečia HBM kryptį ir skelbia pradėjusi masinę HBM4 gamybą bei siuntas klientams, tačiau šiame segmente išlieka itin aštri konkurencija su SK Hynix.

    Remiantis rinkos tyrimų bendrovės Counterpoint Research duomenimis, SK Hynix praėjusių metų pabaigoje pagal HBM pajamas pirmavo su 57 proc. rinkos dalimi. Analitikai pažymi, kad „Samsung“ technologinis atotrūkis naujausioje kartoje mažėja, bet lyderystės kova dar nesibaigė.

    „Atmintis vis tvirčiau įsitvirtina kaip lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso DI infrastruktūros sėkmė ar nesėkmė“, – sakė Counterpoint Research analitikas Jeongku Choi.

    Vis dėlto spartus atminties lustų kainų kilimas gali būti dvipusis kardas pačiai „Samsung“. Brangesni komponentai didina spaudimą vartotojų elektronikos segmentams, įskaitant išmaniuosius telefonus ir buitinę techniką, todėl bendrovei gali tekti ieškoti balanso tarp pelningų lustų pardavimų ir konkurencingų galutinių produktų kainų.

    Prie rizikų priskiriamos ir geopolitinės įtampos, galinčios paveikti žaliavų bei energijos tiekimo grandines. „Samsung“ teigia stebinti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir vertinanti galimą poveikį tiekimo stabilumui bei kaštams.