CP v2

Tag: Atmintis

  • Ne vien nostalgija: psichologas paaiškina, kodėl tėvai saugo vaikų piešinius ir atspaudus

    Psichologas Jamesas Whitfieldas, remdamasis ilgamete praktika, teigia pastebėjęs pasikartojantį motyvą: daiktų saugojimas gali tapti tyliu savęs patvirtinimu. Tokie daiktai tarsi liudija, kad konkretus etapas iš tiesų buvo ir kad žmogus jame dalyvavo.

    „Ši dėžė sako: tai įvyko. Aš čia buvau. Buvo viena spalio antradienio diena, kai mažas žmogus man įteikė šį piešinį, ir jis jį įteikė būtent man. Delno atspaudas nėra vien sentimentas. Tai tarsi kvitas“, – sakė J. Whitfieldas.

    Pasak specialisto, ankstyva tėvystė ar motinystė daugeliui įsimena kaip migla. Įvykius žmonės dažnai gali išvardyti, tačiau jiems sunkiau pajusti, kad jie patys buvo tų dienų centre, o ne tik „atliko pareigas“.

    Šį jausmą sustiprina tai, kaip smegenys apdoroja laiką ir prisiminimus. Kai dienos tampa panašios viena į kitą, smegenys linkusios jas „suspausti“ ir koduoti ne kaip atskirus, ryškius epizodus, o kaip vieną ilgą pasikartojimų seką.

    J. Whitfieldas aiškina, kad su mažais vaikais rutinų būna ypač daug: sauskelnės, maistas, miegas, vizitai pas gydytoją, darželio ritmas. Kai ryškių skirtumų mažai, keli metai atmintyje gali susilieti į vieną sunkiau atskiriamą laikotarpį.

    Psichologai taip pat mini, kad ilgalaikis stresas ir miego trūkumas gali skatinti depersonalizacijos pojūtį, kai žmogus tarsi stebi savo gyvenimą iš šalies. Tokiomis aplinkybėmis materialūs „įrodymai“ tampa atrama, padedančia susigrąžinti aiškumo jausmą.

    Todėl piešinys ant šaldytuvo ar segtuvas su kūrybiniais darbais kai kuriems tėvams yra daugiau nei miela smulkmena. Tai būdas pasakyti sau, kad tie metai ne praslydo nepastebėti ir kad ryšys su vaiku buvo tikras, net jei kasdienybė atrodė monotoniška.

    Specialistas pabrėžia, kad tokie archyvai dažniau reikalingi suaugusiajam nei vaikui. Vaikas užaugęs nebūtinai norės turėti kiekvieną piešinį, tačiau tėvams tai gali veikti kaip emocinis saugiklis ir atminties „inkaras“.

    Galiausiai, pasak J. Whitfieldo, žmonės linkę saugoti tai, ką bijo prarasti. O ankstyvieji vaiko metai praeina itin greitai, todėl aplankai, dėžės ir stalčiai neretai tampa paprastu būdu sulėtinti laiką bent prisiminimuose.

  • Kawa su adaptogeniniais grybais: kodėl į ją deda lion’s mane ir kordicepsą, ir ką tai keičia

    Į kavą vis dažniau dedami vadinamieji funkciniai grybai, dar vadinami adaptogenais. Dažniausiai tai ekstraktai iš soplės ežinės, tarptautiniuose produktuose vadinamos „Lion’s Mane“, ir kordicepsų. Šie priedai neturi nieko bendra su įprastais maistiniais grybais ar haliucinogeninėmis medžiagomis.

    Tokie mišiniai išpopuliarėjo kaip alternatyva žmonėms, kuriems įprasta kava sukelia per staigų energijos šuolį. Po jo dalis kavos mėgėjų jaučia dirglumą, rankų drebėjimą ar ryškų energijos „kritimą“. Gamintojai teigia, kad adaptogenų ekstraktai padeda sušvelninti šiuos svyravimus.

    Kaip tai veikia organizmą?

    Soplė ežinė siejama su nervų sistemos palaikymu ir pažintinėmis funkcijomis. Mokslinėje literatūroje aptariamas jos ryšys su nervų augimo faktoriaus procesais, o tai aiškinama kaip potencialiai svarbu atminčiai ir mokymuisi. Vis dėlto dauguma duomenų dar nėra tokie tvirti, kad būtų galima žadėti garantuotą efektą kiekvienam.

    Kordicepsai dažniau siejami su energijos apykaita ir fiziniu darbingumu. Populiariuose mišiniuose jie pristatomi kaip padedantys palaikyti ląstelių energijos gamybą ir deguonies panaudojimą, todėl kava esą „veikia švariau“ ir be širdies permušimų pojūčio. Praktikoje poveikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus jautrumo kofeinui ir ekstraktų dozės.

    Kaip gerti kavą su grybais?

    Paprasčiausias kelias yra rinktis paruoštus maltos ar tirpios kavos mišinius, kuriuose ekstraktų kiekiai jau subalansuoti. Jei turite mėgstamą kavą, dažnai perkamas atskiras ekstraktas miltelių pavidalu, kurį galima įmaišyti į puodelį.

    Įprasta praktika yra į džiovintų ekstraktų miltelius įdėti maždaug pusę arbatinio šaukštelio ir gerai išmaišyti šviežiai paruoštame gėrime. Kai kurie kavos mėgėjai gėrimą suplaka su nedideliu kiekiu riebalų, pavyzdžiui, MCT aliejumi ar lydytu sviestu, kad skonis būtų švelnesnis ir tekstūra kremiškesnė.

    Ką verta įvertinti prieš perkant?

    Renkantis tokius produktus svarbiausia yra aiški sudėtis ir nurodyta ekstraktų kilmė bei standartizavimas. Skirtingų gamintojų mišiniai gali smarkiai skirtis veikliųjų medžiagų koncentracija, todėl vienų žmonių patirtis nebūtinai sutaps su kitų.

    Taip pat verta prisiminti, kad net ir „švelnesnė“ kava vis tiek dažniausiai turi kofeino. Jei turite širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų, miego problemų, esate nėščia arba vartojate vaistus, saugiausia prieš įtraukiant adaptogenus į kasdienybę pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Mokslininkai paaiškino, kodėl sapnai neatsitiktiniai: ką apie jus išduoda naktinės istorijos

    Sapnai dažnai atrodo chaotiški ir beprasmiai, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jie susiję su mūsų emocijomis, asmenybės bruožais ir kasdieniais išgyvenimais. Naktį smegenys ne tiesiog atkuria dienos įvykius, o juos perdirba, sujungia ir kartais paverčia simboliniais siužetais.

    Naujesnėje analizėje tyrėjai rėmėsi kelių šimtų dalyvių sapnų aprašymais ir jų kasdienybės dienoraščiais. Kelių savaičių laikotarpiu žmonės fiksavo, kas nutiko dieną, kaip jautėsi, o taip pat vertino miego kokybę ir psichologinę savijautą.

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: kuo labiau žmogaus dienos mintys buvo padrikos, skubios ar persmelktos įtampos, tuo dažniau sapnai būdavo fragmentiški ir nestabilūs. Tuo metu žmonės, kurie sapnams teikia prasmę ir juos prisimena, dažniau apibūdino ryškius, emocingus ir detalius sapnus.

    Kodėl sapnai būna keisti?

    Mokslininkai pabrėžia, kad sapnai retai būna pažodinis realybės atspindys. Smegenys linkusios pažįstamas vietas, žmones ir situacijas perkurti, supaprastinti arba sujungti tarpusavyje, todėl atsiranda siurrealūs posūkiai, netikėti personažų deriniai ir laiko šuoliai.

    Toks „montažas“ siejamas su atminties ir emocijų apdorojimu miego metu. Sapnuose gali susipinti skirtingi gyvenimo laikotarpiai, o nedidelis dienos epizodas virsti didelio nerimo ar džiaugsmo istorija, nes svarbiausia tampa emocinė reikšmė, o ne faktinė logika.

    Emocijos ir stresas palieka pėdsaką

    Atskirai tyrimuose dažnai išskiriami didelio sukrėtimo laikotarpiai, kai sapnų turinys tampa tamsesnis ir labiau nerimastingas. Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją daugelyje šalių fiksuota, kad žmonės dažniau sapnavo izoliacijos, persekiojimo, suvaržymų ar grėsmės motyvus.

    Vėliau, kasdienybei stabilizuojantis, tokios temos paprastai silpnėjo, o sapnai pamažu grįžo prie įvairesnių, mažiau įtemptų siužetų. Tai laikoma ženklu, kad sapnai atspindi ne tik dienos įvykius, bet ir bendrą psichologinės įtampos foną.

    Ką tai sako apie mūsų psichiką?

    Tyrėjai daro išvadą, kad sapnai gali būti vienas iš būdų, kaip smegenys „perrūšiuoja“ patirtis ir emocijas, stiprina atminties ryšius ir padeda prisitaikyti. Dėl to sapnai dažnai pasako daugiau apie vidinę būseną nei apie konkrečius įvykius, net jei jų turinys atrodo nelogiškas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno sapno nereikėtų laikyti diagnoze ar pranašyste. Tačiau pasikartojantys košmarai, nemiga ar nuolatinis nerimas sapnuose gali būti signalas atkreipti dėmesį į stresą, miego higieną ir, prireikus, pasitarti su sveikatos specialistais.

  • Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Žuvų taukų papildai daugeliui siejasi su nauda širdžiai ir smegenims, tačiau naujas tyrimas rodo, kad vienas jų komponentų tam tikromis aplinkybėmis gali veikti priešingai. Mokslininkai nustatė, jog omega-3 riebalų rūgštis EPA po galvos traumos gali trikdyti smegenų atsistatymo procesus.

    Tyrime su pelėmis, patyrusiomis lengvą galvos traumą, gyvūnai, gavę mitybą su EPA, prasčiau atliko erdvinės atminties ir mokymosi užduotis. Autoriai sieja šį efektą su tuo, kad EPA keitė smulkiųjų smegenų kraujagyslių ląstelių medžiagų apykaitą ir galėjo apsunkinti kraujagyslių „remontą“ po sužeidimo.

    Skirtumas tarp EPA ir DHA

    Svarbi tyrimo detalė ta, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys elgiasi vienodai. Eksperimentuose DHA, kita plačiai žinoma omega-3 riebalų rūgštis, neparodė tokio pat trikdančio poveikio smegenų mikrovascularinėms ląstelėms, kurios padeda palaikyti kraujo ir smegenų barjerą.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad pelėms vartojant papildus smegenyse labiau kaupėsi EPA, o ne DHA. Tai dera su ankstesniais biologijos stebėjimais, kad DHA dažniau įsijungia į nervinių ląstelių membranas, o EPA organizme gali dalyvauti kituose uždegimo ir kraujagyslių funkcijos procesuose.

    Kas siejama su tau baltymu

    Tyrimo autoriai nurodo dar vieną galimą grandį: kai po traumos kraujagyslių stabilumas blogėjo, pelėms didėjo toksinių tau baltymų sankaupos. Tau baltymo pokyčiai siejami su įvairiais neurodegeneraciniais procesais, tačiau tiesioginių išvadų žmonėms šis darbas dar neleidžia.

    Be to, analizuojant žmonių smegenų audinius, susijusius su lėtine traumine encefalopatija, buvo matyti panašaus tipo medžiagų apykaitos sutrikimai ir kraujagyslių pažeidimo požymiai. Mokslininkai kelia hipotezę, kad EPA turintys žuvų taukai, jei vartojami traumos kontekste, teoriškai galėtų didinti rizikas, tačiau tai dar reikia patikrinti klinikiniais tyrimais.

    Ką tai reiškia vartotojams

    Ekspertai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai nereiškia, jog žuvų taukai apskritai yra žalingi. Poveikis pasireiškė konkrečiomis sąlygomis, kai smegenys buvo aktyviame atsistatymo režime po traumos, o didžioji dalis duomenų gauta iš gyvūnų ir ląstelių eksperimentų.

    „Žuvų taukų papildai yra visur, o žmonės juos vartoja dėl įvairių priežasčių, dažnai iki galo nesuprasdami ilgalaikių poveikių“, – sakė neuromokslininkas Onder Albayram.

    „Vieno sprendimo visiems idėja nebeveikia, kai pradedi nagrinėti sąveikas, bet tai dar nereiškia, kad papildas yra blogas“, – sakė neuromokslininkas Onur Eskiocak.

    Tyrėjų teigimu, šie duomenys labiau atveria diskusiją apie tikslesnę, situacijai pritaikytą mitybą neurologijoje. Kol kas atsargiausia praktinė išvada vartotojams tokia: omega-3 papildų sudėtis skiriasi, o po patirtos galvos traumos dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju, ypač jei papildai vartojami didesnėmis dozėmis ar ilgą laiką.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell Reports“.

  • Malonūs prisiminimai dingsta ne dėl amžiaus: mokslininkė paaiškino stebėtinai paprastą priežastį

    Malonūs prisiminimai dingsta ne dėl amžiaus: mokslininkė paaiškino stebėtinai paprastą priežastį

    Kodėl prisiminimai išblunka?

    Ne vienas yra patyręs situaciją, kai artimas žmogus pasakoja apie jaukią bendrą akimirką, o jūs jos tiesiog neprisimenate. Tai dažnai priverčia sunerimti: gal atmintis silpsta, gal galva perpildyta informacijos, o gal smegenys tiesiog nebeturi vietos naujiems prisiminimams.

    Neuromokslas tokią intuiciją pataiso: smegenys neveikia kaip talpa, kuri kada nors prisipildo iki kraštų. Kur kas tiksliau būtų sakyti, kad jos nuolat atsirenka, ką įsiminti, o ką praleisti, todėl dalis įvykių taip ir netampa tvirtais prisiminimais.

    Atmintis priklauso nuo dėmesio

    Kasdien mus pasiekia milžiniški informacijos srautai: vaizdai, garsai, pokalbiai, sprendimai ir užduotys. Jeigu smegenys bandytų viską įrašyti pažodžiui, sistema greitai „užstrigtų“, todėl veikia filtras, kurio pirmoji stotelė yra dėmesys.

    Jei tuo metu mintys sukasi apie planus, laiką, darbų sąrašą ar kelionės logistiką, patirtis užfiksuojama silpniau. Tokiu atveju prisiminimas dažnai ne tiek „dingsta“, kiek apskritai nebūna iki galo susiformavęs.

    Kodėl du žmonės prisimena skirtingai?

    Net ir tada, kai įvykis įsimenamas, atmintis nėra nekintamas įrašas. Kaskart prisimindami mes rekonstruojame patirtį iš detalių nuotrupų, ankstesnių žinių ir lūkesčių, todėl pasakojimas ilgainiui gali kisti.

    Jei vienas žmogus tą patį įvykį dažnai prisimena, aptaria, perpasakoja ar susieja su kitomis patirtimis, jo prisiminimas tampa ryškesnis ir lengviau pasiekiamas. Kito žmogaus prisiminimas, jei jis retai „aktyvuojamas“, gali išblukti ir tapti sunkiai atgaunamas.

    „Atmintis nėra pasyvus gyvenimo įrašymas – smegenys nuolat pasirenka, ką išlaikyti, o ką paleisti“, – sakė Bristolio universiteto anatomijos profesorė Michelle Spear.

    Ne vietos trūkumas, o per didelis krūvis

    Jaustis tarsi galva pilna dažniau reiškia ne tai, kad baigėsi atminties „sandėlis“, o tai, kad pasiekėte apdorojimo ribas. Dėmesys yra ribotas, o dar labiau ribota yra darbinė atmintis, kuri leidžia vienu metu „laikyti“ kelias aktyvias mintis.

    Kai darbinė atmintis perkrauta, naujai informacijai sunkiau įsitvirtinti, o vėliau ją sunkiau prisiminti. Tai primena situaciją, kai atsidarę per daug naršyklės skirtukų pradedame viską valdyti prasčiau, nors niekas dar nėra galutinai prarasta.

    Svarbi detalė ta, kad malonios akimirkos dažniausiai geriau išlieka, jei tuo metu sąmoningai sustojame, atkreipiame dėmesį į aplinką, emociją ir detales. O vėliau jas sustiprina kartojimas: trumpas užrašas, nuotrauka, pokalbis ar tiesiog sąmoningas prisiminimas po kelių dienų.

    Jeigu kažko neprisimenate, tai nebūtinai signalas apie rimtesnes problemas. Dažnai tai rodo, kad tuo metu dėmesys buvo kitur arba prisiminimas nebuvo pakankamai sustiprintas, todėl dabar jį tiesiog sunkiau pasiekti.