CP v2

Tag: Atmintis

  • Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Žuvų taukų papildai daugeliui siejasi su nauda širdžiai ir smegenims, tačiau naujas tyrimas rodo, kad vienas jų komponentų tam tikromis aplinkybėmis gali veikti priešingai. Mokslininkai nustatė, jog omega-3 riebalų rūgštis EPA po galvos traumos gali trikdyti smegenų atsistatymo procesus.

    Tyrime su pelėmis, patyrusiomis lengvą galvos traumą, gyvūnai, gavę mitybą su EPA, prasčiau atliko erdvinės atminties ir mokymosi užduotis. Autoriai sieja šį efektą su tuo, kad EPA keitė smulkiųjų smegenų kraujagyslių ląstelių medžiagų apykaitą ir galėjo apsunkinti kraujagyslių „remontą“ po sužeidimo.

    Skirtumas tarp EPA ir DHA

    Svarbi tyrimo detalė ta, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys elgiasi vienodai. Eksperimentuose DHA, kita plačiai žinoma omega-3 riebalų rūgštis, neparodė tokio pat trikdančio poveikio smegenų mikrovascularinėms ląstelėms, kurios padeda palaikyti kraujo ir smegenų barjerą.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad pelėms vartojant papildus smegenyse labiau kaupėsi EPA, o ne DHA. Tai dera su ankstesniais biologijos stebėjimais, kad DHA dažniau įsijungia į nervinių ląstelių membranas, o EPA organizme gali dalyvauti kituose uždegimo ir kraujagyslių funkcijos procesuose.

    Kas siejama su tau baltymu

    Tyrimo autoriai nurodo dar vieną galimą grandį: kai po traumos kraujagyslių stabilumas blogėjo, pelėms didėjo toksinių tau baltymų sankaupos. Tau baltymo pokyčiai siejami su įvairiais neurodegeneraciniais procesais, tačiau tiesioginių išvadų žmonėms šis darbas dar neleidžia.

    Be to, analizuojant žmonių smegenų audinius, susijusius su lėtine traumine encefalopatija, buvo matyti panašaus tipo medžiagų apykaitos sutrikimai ir kraujagyslių pažeidimo požymiai. Mokslininkai kelia hipotezę, kad EPA turintys žuvų taukai, jei vartojami traumos kontekste, teoriškai galėtų didinti rizikas, tačiau tai dar reikia patikrinti klinikiniais tyrimais.

    Ką tai reiškia vartotojams

    Ekspertai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai nereiškia, jog žuvų taukai apskritai yra žalingi. Poveikis pasireiškė konkrečiomis sąlygomis, kai smegenys buvo aktyviame atsistatymo režime po traumos, o didžioji dalis duomenų gauta iš gyvūnų ir ląstelių eksperimentų.

    „Žuvų taukų papildai yra visur, o žmonės juos vartoja dėl įvairių priežasčių, dažnai iki galo nesuprasdami ilgalaikių poveikių“, – sakė neuromokslininkas Onder Albayram.

    „Vieno sprendimo visiems idėja nebeveikia, kai pradedi nagrinėti sąveikas, bet tai dar nereiškia, kad papildas yra blogas“, – sakė neuromokslininkas Onur Eskiocak.

    Tyrėjų teigimu, šie duomenys labiau atveria diskusiją apie tikslesnę, situacijai pritaikytą mitybą neurologijoje. Kol kas atsargiausia praktinė išvada vartotojams tokia: omega-3 papildų sudėtis skiriasi, o po patirtos galvos traumos dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju, ypač jei papildai vartojami didesnėmis dozėmis ar ilgą laiką.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell Reports“.

  • Malonūs prisiminimai dingsta ne dėl amžiaus: mokslininkė paaiškino stebėtinai paprastą priežastį

    Malonūs prisiminimai dingsta ne dėl amžiaus: mokslininkė paaiškino stebėtinai paprastą priežastį

    Kodėl prisiminimai išblunka?

    Ne vienas yra patyręs situaciją, kai artimas žmogus pasakoja apie jaukią bendrą akimirką, o jūs jos tiesiog neprisimenate. Tai dažnai priverčia sunerimti: gal atmintis silpsta, gal galva perpildyta informacijos, o gal smegenys tiesiog nebeturi vietos naujiems prisiminimams.

    Neuromokslas tokią intuiciją pataiso: smegenys neveikia kaip talpa, kuri kada nors prisipildo iki kraštų. Kur kas tiksliau būtų sakyti, kad jos nuolat atsirenka, ką įsiminti, o ką praleisti, todėl dalis įvykių taip ir netampa tvirtais prisiminimais.

    Atmintis priklauso nuo dėmesio

    Kasdien mus pasiekia milžiniški informacijos srautai: vaizdai, garsai, pokalbiai, sprendimai ir užduotys. Jeigu smegenys bandytų viską įrašyti pažodžiui, sistema greitai „užstrigtų“, todėl veikia filtras, kurio pirmoji stotelė yra dėmesys.

    Jei tuo metu mintys sukasi apie planus, laiką, darbų sąrašą ar kelionės logistiką, patirtis užfiksuojama silpniau. Tokiu atveju prisiminimas dažnai ne tiek „dingsta“, kiek apskritai nebūna iki galo susiformavęs.

    Kodėl du žmonės prisimena skirtingai?

    Net ir tada, kai įvykis įsimenamas, atmintis nėra nekintamas įrašas. Kaskart prisimindami mes rekonstruojame patirtį iš detalių nuotrupų, ankstesnių žinių ir lūkesčių, todėl pasakojimas ilgainiui gali kisti.

    Jei vienas žmogus tą patį įvykį dažnai prisimena, aptaria, perpasakoja ar susieja su kitomis patirtimis, jo prisiminimas tampa ryškesnis ir lengviau pasiekiamas. Kito žmogaus prisiminimas, jei jis retai „aktyvuojamas“, gali išblukti ir tapti sunkiai atgaunamas.

    „Atmintis nėra pasyvus gyvenimo įrašymas – smegenys nuolat pasirenka, ką išlaikyti, o ką paleisti“, – sakė Bristolio universiteto anatomijos profesorė Michelle Spear.

    Ne vietos trūkumas, o per didelis krūvis

    Jaustis tarsi galva pilna dažniau reiškia ne tai, kad baigėsi atminties „sandėlis“, o tai, kad pasiekėte apdorojimo ribas. Dėmesys yra ribotas, o dar labiau ribota yra darbinė atmintis, kuri leidžia vienu metu „laikyti“ kelias aktyvias mintis.

    Kai darbinė atmintis perkrauta, naujai informacijai sunkiau įsitvirtinti, o vėliau ją sunkiau prisiminti. Tai primena situaciją, kai atsidarę per daug naršyklės skirtukų pradedame viską valdyti prasčiau, nors niekas dar nėra galutinai prarasta.

    Svarbi detalė ta, kad malonios akimirkos dažniausiai geriau išlieka, jei tuo metu sąmoningai sustojame, atkreipiame dėmesį į aplinką, emociją ir detales. O vėliau jas sustiprina kartojimas: trumpas užrašas, nuotrauka, pokalbis ar tiesiog sąmoningas prisiminimas po kelių dienų.

    Jeigu kažko neprisimenate, tai nebūtinai signalas apie rimtesnes problemas. Dažnai tai rodo, kad tuo metu dėmesys buvo kitur arba prisiminimas nebuvo pakankamai sustiprintas, todėl dabar jį tiesiog sunkiau pasiekti.