CP v2

Tag: Atmintis

  • Ne tik lieknėjimui: protarpinis badavimas po 50-ies gali padėti atminčiai ir koncentracijai

    Ne tik lieknėjimui: protarpinis badavimas po 50-ies gali padėti atminčiai ir koncentracijai

    Protarpinis badavimas dažniausiai siejamas su svorio mažinimu, tačiau vis daugiau tyrimų nagrinėja, kaip valgymo laiko ribojimas gali veikti ir smegenų veiklą. Naujų užuominų pateikė mažas tyrimas, pristatytas 2026 metais vykusiame American Society for Nutrition renginyje NUTRITION 2026.

    Tyrimą atliko Rutgers universiteto ir Rutgers-RWJ medicinos centro mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Sue Shapses. Jame dalyvavo 47 moterys nuo 50 iki 79 metų, turėjusios antsvorio arba nutukimą, o stebėjimas truko šešis mėnesius.

    Visos dalyvės laikėsi svorio mažinimo programos ir gavo rekomendaciją kasdien suvartoti maždaug 500 kilokalorijų mažiau. Tačiau dalis jų papildomai ribojo laiką, kada galima valgyti, taip taikant vadinamąjį valgymą per ribotą laiką.

    26 moterys valgė per trumpesnį nei 9 valandų langą, dažniausiai tarp 10 ir 18 valandos, o realus jų vidurkis siekė apie 8,2 valandos. Likusios dalyvės valgė per maždaug 12,3 valandos langą ir papildomo laiko apribojimo netaikė.

    Po šešių mėnesių abiejų grupių svoris vidutiniškai sumažėjo panašiai, apie 6,8 kilogramo. Tai rodo, kad vien valgymo lango sutrumpinimas šiame tyrime nesuteikė aiškaus papildomo pranašumo svorio pokyčiui.

    Skirtumai išryškėjo vertinant kai kurias kognityvines funkcijas. Moterys, kurios valgė 8–9 valandas per parą, geriau pasirodė testuose, susijusiuose su erdviniu planavimu ir problemų sprendimu, palyginti su tomis, kurios valgė ilgesnį laiką.

    Taip pat pastebėta tendencija, kad trumpesnį valgymo langą pasirinkusios dalyvės darė mažiau klaidų užduotyse, susijusiose su atmintimi ir mokymusi, nors šioje dalyje rezultatai nebuvo tokie vienareikšmiai. Reakcijos laiko ir gebėjimo vienu metu atlikti kelias užduotis testuose aiškios persvaros nepastebėta.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į galimą dozės bei efekto ryšį: kuo labiau dalyvėms pavyko sutrumpinti valgymo laiką, tuo didesni pokyčiai fiksuoti dalyje kognityvinių testų. Tai leidžia svarstyti, kad reikšmę galėjo turėti ne tik numestas svoris, bet ir pats valgymo laikas.

    Kol kas tikslūs mechanizmai lieka neatsakyti, tačiau dažniausiai minimos kelios kryptys. Tarp jų yra geresnis suderinimas su cirkadiniu ritmu, galimi pokyčiai metabolizme ir uždegiminiuose procesuose bei tai, kaip organizmas reaguoja į maistinių medžiagų prieinamumą.

    Tyrime pastebėta ir praktinė detalė: trumpesnį valgymo langą pasirinkusios moterys dažniausiai baigdavo valgyti maždaug keturios valandos iki miego. Vis dėlto tai nereiškia, kad visiems tiktų vienodas vakarienės laikas, nes jis priklauso nuo individualaus dienos režimo ir miego.

    Vertinant šiuos rezultatus svarbu išlaikyti atsargumą. Tyrimas buvo mažas, truko šešis mėnesius ir vertino testų rezultatus, o ne tai, ar ilgainiui sumažėja demencijos ar Alzheimerio ligos rizika.

    Be to, duomenys pristatyti konferencijoje kaip santrauka, todėl dar neperėjo pilnos mokslinės recenzavimo procedūros, būdingos publikacijoms žurnaluose. Dėl šios priežasties išvadas reikėtų laikyti preliminariomis ir laukiančiomis patvirtinimo didesniuose tyrimuose.

    Specialistai pabrėžia, kad iki šiol sukaupti įrodymai neleidžia teigti, jog protarpinis badavimas apsaugo nuo kognityvinių sutrikimų ar demencijos. Rutgers mokslininkų komanda skelbia planuojanti didesnės apimties darbus, kurie padėtų tiksliau įvertinti, ar valgymo laiko ribojimas iš tiesų gali turėti įtakos smegenų senėjimo procesams.

  • Du ankstyvi demencijos signalai, dažnai nurašomi stresui: gydytojai įspėja neatidėlioti

    Ankstyvieji demencijos požymiai ne visada prasideda nuo užmirštų faktų ar vardų. Specialistai pabrėžia, kad pirmieji pokyčiai neretai pasireiškia elgesyje ir kasdieniuose įpročiuose, todėl ilgai lieka nepastebėti.

    Šeimos gydytojas Dominikas Grinjė iš medicinos centro The Health Suite (Leisteris) teigia, kad vienas ankstyviausių signalų gali būti staigus asmenybės ar elgesio pokytis. Žmogus tampa aštresnis bendraujant, ima elgtis impulsyviai, praranda susidomėjimą anksčiau mėgta veikla, o artimiesiems tai atrodo visiškai nebūdinga.

    „Žmonės taip jautriai reaguoja į atminties praradimą, kad gali nepastebėti ženklų, kurie yra tiesiai prieš akis. Kol šeima šiuos pokyčius susies su galimu demencijos diagnozės pagrindu, gali praeiti mėnesiai ar net metai“, – sakė Dominikas Grinjė.

    Pasak gydytojo, tokie elgesio svyravimai dažnai priskiriami pervargimui, ilgalaikiam stresui, šeimos problemoms ar natūraliems su amžiumi siejamiems pokyčiams. Vis dėlto svarbu vertinti ne vien pavienį epizodą, o tai, ar pokyčiai kartojasi, stiprėja ir ima trukdyti įprastam gyvenimui.

    Antras dažnai supainiojamas ankstyvas požymis siejamas su erdviniu suvokimu ir regimąja informacija. Žmogui gali būti sunkiau įvertinti atstumą vairuojant, orientuotis net pažįstamose vietose, atpažinti veidus ar susigaudyti sudėtingesnėse vizualinėse situacijose.

    Tokius nusiskundimus žmonės neretai paaiškina regėjimo pablogėjimu ar nuovargiu, todėl delsia kreiptis pagalbos. Tačiau, jei atsiranda naujų klaidų kasdieniuose veiksmuose, didėja pasimetimas ar kyla rizika saugumui, verta nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad ankstyvas įvertinimas padeda atskirti demenciją nuo kitų būklių, pavyzdžiui, depresijos, nerimo sutrikimų, miego problemų, skydliaukės veiklos sutrikimų ar vitaminų trūkumo. Dalis šių priežasčių yra gydomos, todėl laiku atlikti tyrimai gali būti ypač svarbūs.

    Specialistai taip pat primena, kad demencija nėra vienas konkretus susirgimas, o simptomų visuma, kuri gali turėti skirtingas priežastis. Kuo anksčiau pradedamas ištyrimas ir sudaromas pagalbos planas, tuo daugiau galimybių sulėtinti simptomų progresavimą, koreguoti rizikos veiksnius ir planuoti kasdienę pagalbą.

  • Kasdien sprendžiate kryžiažodžius? Mokslas sako, kuo tai naudinga, bet yra viena svarbi sąlyga

    Kasdien sprendžiate kryžiažodžius? Mokslas sako, kuo tai naudinga, bet yra viena svarbi sąlyga

    Kryžiažodžių sprendimas daugeliui yra ramus kasdienis ritualas, tačiau tuo metu smegenys atlieka kelias užduotis vienu metu. Reikia suprasti užuominą, iš ilgalaikės atminties iškviesti tinkamą žodį, įvertinti raidžių skaičių ir suderinti atsakymą su jau įrašytais laukeliais.

    Toks pratimas įtraukia dėmesį, žodinę atmintį, asociatyvų mąstymą ir vykdomąsias funkcijas, kurios svarbios planavimui bei klaidų taisymui. Dėl to kryžiažodžiai gali prisidėti prie vadinamosios kognityvinės rezervos, tai yra smegenų gebėjimo geriau tvarkytis su amžiaus pokyčiais.

    Ką rodo tyrimai?

    Stebėjimo tyrimuose matyti, kad žmonės, kurie reguliariai sprendžia kryžiažodžius ir kitas galvosūkių užduotis, dažniau geriau pasirodo atminties, koncentracijos ir mąstymo testuose. Vis dėlto toks ryšys dar nereiškia, kad vien kryžiažodžiai tiesiogiai „atjaunina“ smegenis, nes gali būti, kad aktyvesni žmonės apskritai renkasi daugiau protinės veiklos.

    Dalies tyrimų duomenimis, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lengvų kognityvinių sutrikimų, įprastai suprantamos užduotys, pavyzdžiui, internetiniai kryžiažodžiai, gali būti naudingesnės už abstraktesnes treniruočių programas. Prasmę čia turi ir tai, kad pažįstama veikla paprasčiau tampa įpročiu.

    Kryžiažodžiai ne gydo, o padeda

    Specialistai pabrėžia, kad kryžiažodžiai negydo Alzheimerio ligos ir negarantuoja, jog demencija neišsivystys. Tačiau jie gali būti viena iš priemonių, padedančių palaikyti protinį aktyvumą, ypač jei kasdienybėje sumažėja intelektinių iššūkių.

    Kryžiažodžiai taip pat nuolat treniruoja žodyno „pasiekiamumą“, kai atrodo, kad žodis yra „ant liežuvio galo“, bet jo greitai nepavyksta prisiminti. Reguliarus žodžių paieškos procesas gali palengvinti kalbėjimą ir didinti pasitikėjimą savo atmintimi.

    Viena sąlyga, apie kurią pamirštama

    Svarbiausia sąlyga yra įvairovė, nes smegenys prisitaiko prie pasikartojančių užduočių ir tampa geresnės būtent jose. Jei kasdien sprendžiate tą patį kryžiažodžių tipą, progresas gali labiau reikšti įgūdį greičiau atpažinti dažnas užuominas, o ne tolygų visų gebėjimų stiprėjimą.

    Dėl to naudingiau protinę veiklą kaitalioti ir derinti su kitais uždaviniais, pavyzdžiui, skirtingomis galvosūkių formomis, skaitymu, naujų įgūdžių mokymusi ar užsienio kalbos praktika. Dar didesnę naudą duoda protinės veiklos derinimas su judėjimu, kokybišku miegu ir socialiniu aktyvumu.

    Praktiškai dažniausiai geriau veikia trumpas, bet reguliarus laikas, pavyzdžiui, 15–20 minučių per dieną, nei reta kelių valandų sesija. Užduotis turėtų šiek tiek mobilizuoti, bet netapti nuolatine frustracija, nes tuomet įprotį išlaikyti sunkiau.

    Jeigu atminties ar orientacijos problemos pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kryžiažodžiai neturėtų pakeisti konsultacijos su gydytoju. Dėmesio verta, jei dažnai pasimetama pažįstamoje vietoje, darosi sunku atlikti anksčiau įprastas užduotis arba ryškiai keičiasi elgesys.

  • Mokslininkai nustebo: skrandis gali „padėti“ smegenims kurti prisiminimus apie maistą

    Mokslininkai nustebo: skrandis gali „padėti“ smegenims kurti prisiminimus apie maistą

    Naujas tyrimas rodo, kad prisiminimai, susiję su maistu, gali formuotis ne vien smegenyse. Mokslininkai nustatė, jog signalai iš skrandžio aktyviai dalyvauja „užkoduojant“ tai, ką prisimename apie valgymo patirtis.

    Iki šiol panašūs reiškiniai dažniausiai buvo aiškinami tuo, kad smegenys ypač stipriai susieja skonį ir kvapą su emocijomis. Tačiau vis daugiau duomenų apie žarnyno ir smegenų ašį rodo, kad virškinimo sistema nėra pasyvi – ji nuolat siunčia informaciją, galinčią keisti elgesį ir sprendimus.

    Nervo klajoklio vaidmuo

    Tyrėjai iš University of Southern California daugiausia dėmesio skyrė nervui klajokliui, kuris yra viena svarbiausių „linijų“ tarp pilvo organų ir smegenų. Žinoma, kad šiuo keliu perduodami signalai apie virškinimą, alkį ir sotumą, tačiau dabar iškelta hipotezė, kad jis gali prisidėti ir prie atminties formavimo.

    Rezultatai paskelbti mokslo žurnale Nature Communications. Tyrimas atliktas su gyvūnų modeliu, todėl išvadų dar negalima tiesiogiai perkelti žmonėms, bet mechanizmas papildo vis stiprėjantį supratimą, kaip fiziologiniai signalai veikia pažinimą.

    Ką „atsimena“ smegenys apie maistą

    Eksperimentuose gyvūnams buvo duodami skirtingi produktai ir gėrimai, o mokslininkai stebėjo smegenų sričių, susijusių su atmintimi, aktyvumą. Pastebėta, kad ypač stipriai suaktyvėdavo sistemos, atsakingos už įsiminimą, kai maistas turėdavo realią maistinę vertę, pavyzdžiui, būdavo turtingas riebalų ar cukrų.

    Tuo metu saldūs, bet nekaloringi gėrimai, nors skonis panašus, nesukeldavo tokio paties efekto. Tai leidžia manyti, kad organizmas geba atskirti vien skonio teikiamą malonumą nuo energinės vertės ir būtent ši informacija gali sustiprinti prisiminimo „įrašą“.

    Tokį mechanizmą tyrėjai aiškina ir evoliuciškai. Energingas maistas buvo svarbus išlikimui, todėl gebėjimas geriau įsiminti, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis rastas, galėjo suteikti pranašumą, ypač kai maisto nuolat trūkdavo.

    Ilgalaikės mitybos pasekmės

    Tyrimas pateikė ir įspėjimą. Nors riebus ir saldus maistas iš pradžių stiprino atminties mechanizmus, ilgainiui gausus tokių produktų vartojimas siejosi su priešingu efektu – silpnėjo ryšys tarp virškinimo sistemos signalų ir hipokampo, kuris yra itin svarbus mokymuisi ir įsiminimui.

    Dar daugiau, neigiami pokyčiai išliko net ir pakeitus mitybą į sveikesnę. Gyvūnų rezultatai erdvinės atminties užduotyse suprastėjo, o neuronų aktyvumas, susijęs su įsiminimu, išliko sumažėjęs.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra pagrindas formuoti tiesiogines mitybos rekomendacijas žmonėms. Vis dėlto tyrimas papildo platesnę kryptį, kurioje vis dažniau nagrinėjama, kaip virškinimo sistemos signalai ir mikrobiomos pokyčiai gali būti susiję ne tik su apetitu, bet ir su nuotaika, mokymusi bei atminties procesais.

    Praktinė žinutė išlieka aiški: ilgalaikiai mitybos įpročiai gali veikti ne tik kūno svorį ar metabolinę sveikatą, bet ir nervų sistemos veiklą. Riba tarp skrandžio ir smegenų, panašu, yra gerokai mažiau aiški, nei manyta anksčiau.

  • Vis dažniau užmirštate? Gydytojai įspėja: kalti gali būti kasdieniai įpročiai

    Vis dažniau užmirštate? Gydytojai įspėja: kalti gali būti kasdieniai įpročiai

    Pavieniai užmaršumo epizodai gali nutikti kiekvienam, tačiau dažnėjantys atminties sutrikimai neretai siejami ne vien su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad kognityvines funkcijas stipriai veikia kasdieniai įpročiai: miego režimas, fizinis aktyvumas, mityba, stresas ir žalingos medžiagos.

    Su amžiumi smegenyse natūraliai mažėja kai kurių funkcijų atsargos, todėl didėja rizika neurologiniams sutrikimams, galintiems paveikti atmintį. Vis dėlto dalis problemų atsiranda ir jaunesniems žmonėms, ypač kai ilgą laiką kaupiasi miego trūkumas, perdegimas ar nuolatinis nerimas.

    Vienas dažniausių veiksnių, siejamų su silpnesne atmintimi, yra prasta miego kokybė ir nereguliarus režimas. Miegas svarbus informacijos įtvirtinimui, todėl nuolat trumpinant miegą ar dažnai prabudinėjant gali suprastėti dėmesio koncentracija, sulėtėti mąstymas ir didėti užmaršumas.

    Ne mažiau svarbus ir judėjimas: reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su geresne kraujotaka, mažesniu uždegiminiu fonu ir geresnėmis pažintinėmis funkcijomis. Tuo metu sėslus gyvenimo būdas, ypač derinamas su ilgu buvimu prie ekranų ir menkomis pertraukomis, gali didinti nuovargį ir vadinamąjį smegenų rūką.

    Mityba taip pat daro įtaką: itin perdirbtas maistas, perteklinis cukraus kiekis ir nereguliarūs valgymo įpročiai gali lemti energijos svyravimus ir prastesnį dėmesį. Praktikoje dažnai padeda subalansuotas racionas, pakankamas skysčių vartojimas bei dėmesys maistinėms medžiagoms, kurios svarbios nervų sistemai.

    Prie atminties problemų prisideda ir ilgalaikis stresas, nes nuolatinė įtampa apsunkina informacijos įsiminimą ir atgaminimą. Be to, alkoholio vartojimas, raminamieji ar kai kurie kiti vaistai gali silpninti budrumą bei atmintį, todėl svarbu įvertinti ir šį aspektą, ypač jei simptomai sustiprėjo pradėjus vartoti naujus preparatus.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Medikų pagalbos reikėtų neatidėlioti, jei atminties sutrikimai tęsiasi mėnesiais ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Ypač svarbūs signalai yra sunkumai atliekant įprastus veiksmus, suprastėjusi orientacija aplinkoje, pasimetimas pažįstamose vietose ar sunkumai naudojantis įprastais buities prietaisais.

    Skubiai pasikonsultuoti patariama, jei simptomai atsirado staiga, pavyzdžiui, po galvos traumos, arba jei kartu pasireiškia ryškūs nuotaikos ir asmenybės pokyčiai. Tokiais atvejais gydytojas įvertina galimas priežastis, prireikus skiria tyrimus ir padeda sudaryti aiškų veiksmų planą.

    Kas dažniausiai padeda kasdienybėje?

    Dažnu atveju pirmieji žingsniai yra paprasti, bet veiksmingi: reguliarus miegas, daugiau judėjimo ir aiškesnė dienotvarkė. Taip pat padeda streso mažinimas, pertraukos nuo ekranų ir dėmesio treniravimas, pavyzdžiui, mokantis naujų įgūdžių ar sprendžiant užduotis, kurios reikalauja susikaupimo.

    Jei nepaisant pokyčių būklė negerėja, svarbu neapsiriboti spėlionėmis ir kreiptis į specialistus. Laiku išsiaiškinta priežastis dažnai leidžia greičiau atkurti darbingumą ir sumažinti nerimą, o kartais padeda užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

  • Mokslininkai įspėja: antsvoris gali spartinti smegenų senėjimą ir bloginti atmintį

    Mokslininkai įspėja: antsvoris gali spartinti smegenų senėjimą ir bloginti atmintį

    Antsvoris ir nutukimas dažniausiai siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu ar sąnarių problemomis. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad per didelė kūno masė gali paveikti ir smegenų veiklą, ypač atmintį bei mokymosi procesus.

    Virginia Tech neurobiologų komanda aiškinasi, ar nutukimas smegenyse gali suaktyvinti biologinius procesus, panašius į tuos, kurie būdingi natūraliam senėjimui. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog smegenys staiga „pasensta“, tačiau kai kurie mechanizmai gali pradėti veikti kitaip.

    „Matome požymių, kad nutukimas gali įjungti tuos pačius kelius, kurie vėliau siejami su amžiumi prastėjančia atmintimi“, – sakė Virginia Tech neurobiologas Timothy Jarome.

    Komanda remiasi daugiausia tyrimais su gyvūnais, todėl išvadų žmonėms dar negalima tiesiogiai taikyti. Vis dėlto rezultatai kelia klausimą, ar dalis kognityvinių sutrikimų, pastebimų esant nutukimui, gali būti susiję su bendrais molekuliniais pokyčiais.

    Kas vyksta hipokampe?

    Tyrėjai daug dėmesio skyrė hipokampui, smegenų sričiai, susijusiai su mokymusi ir prisiminimų formavimu. Ankstesniuose darbuose jie nustatė, kad prastėjant atminčiai kinta procesas, vadinamas K63 poliubikvitinacija, kai baltymai ląstelėse modifikuojami tam tikru būdu.

    Jaunose, normaliai funkcionuojančiose smegenyse mokantis K63 poliubikvitinacijos lygis hipokampe paprastai mažėja, o tai, mokslininkų vertinimu, gali padėti įtvirtinti naują informaciją. Senstančiose smegenyse šis mechanizmas, panašu, veikia kitaip, o padidėjęs modifikacijos lygis gali trukdyti atminties procesams.

    Eksperimentuose buvo pastebėta, kad sumažinus K63 poliubikvitinaciją tiksliniu molekuliniu įrankiu, vyresnių žiurkių atminties rodikliai pagerėjo. Ši detalė leidžia svarstyti, ar ateityje tai galėtų tapti vienu iš galimų terapinių taikinių, nors iki gydymo žmonėms dar labai toli.

    Kuo nutukimas primena senėjimą?

    Panašus vaizdas užfiksuotas ir jaunoms žiurkėms, kurios buvo šeriamos daug riebalų turinčia dieta ir nutuko. Jų K63 poliubikvitinacijos lygis buvo panašus į tą, kuris paprastai stebimas gerokai vyresniems gyvūnams, o atminties testuose rezultatai buvo prastesni.

    Tokie duomenys leidžia kelti hipotezę, kad nutukimo nulemtas atminties suprastėjimas ir su amžiumi susiję pokyčiai gali turėti bendrą biologinį pagrindą. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai dar reikia patikrinti papildomais bandymais ir ilgesnio laikotarpio stebėjimais.

    „Kol kas tai yra kryptis, kurią turime patvirtinti, nes skirtingi veiksniai gali suvesti į panašų rezultatą, bet veikti nevienodais keliais“, – sakė T. Jarome.

    Ką tyrėjai planuoja toliau?

    Kitas projekto etapas numato ilgalaikį stebėjimą: žiurkės bus auginamos nuo jauno amžiaus iki senatvės, lyginant standartinę ir daug riebalų turinčią mitybą. Tikslas yra įvertinti, kaip laikui bėgant kinta tie patys baltymai ir procesai, susiję su atmintimi.

    Komanda taip pat planuoja pasitelkti CRISPR technologija paremtą tikslinį įrankį, kad K63 poliubikvitinacija būtų sumažinta dar iki nutukimui išsivystant. Taip siekiama atsakyti, ar ankstyva intervencija galėtų apsaugoti nuo kognityvinių funkcijų blogėjimo, susijusio su ilgalaike kaloringa mityba.

    Nors tyrimas suteikia intriguojančių užuominų, ekspertai primena, kad demencija ar Alzheimerio liga yra daugiaveiksnės būklės. Riziką didina ne tik kūno masė, bet ir amžius, genetika, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, taip pat dažnas alkoholio vartojimas.

    Praktikoje smegenų sveikatai svarbiausi išlieka baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, streso valdymas ir protinė veikla. Tai nėra greitas sprendimas, tačiau tokie įpročiai mažina rizikos veiksnius, kurie ilgainiui gali atsiliepti ir pažinimo funkcijoms.

  • Atmintį silpnina kasdieniai įpročiai: dauguma daro tai net nesusimąstydami

    Atmintį silpnina kasdieniai įpročiai: dauguma daro tai net nesusimąstydami

    Atminties sutrikimai dažnai siejami su amžiumi, tačiau specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai gali turėti ne mažesnę įtaką. Smegenų veiklą veikia miego kokybė, fizinis aktyvumas, mityba, stresas ir net tai, kaip dažnai „perleidžiame“ prisiminimą telefonui ar užrašams.

    Nors su amžiumi didėja tam tikrų neurologinių ligų rizika, daug atminties nusiskundimų būna susiję su gyvenimo būdu. Ilgalaikis miego trūkumas silpnina dėmesį ir gebėjimą įsiminti, o chroniškas stresas, nuolat palaikantis aukštą kortizolio lygį, siejamas su prastesniu mokymusi ir informacijos atkūrimu.

    Dar vienas dažnas faktorius yra sėslumas: fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, o tai svarbu smegenų aprūpinimui deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad reguliarios aerobinės veiklos, tokios kaip ėjimas ar važiavimas dviračiu, siejamos su geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis ir atmintimi.

    Mityba taip pat gali daryti apčiuopiamą poveikį. Dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas, didelis pridėtinio cukraus kiekis ir nereguliarūs valgymo įpročiai gali prisidėti prie energijos svyravimų ir prastesnės koncentracijos, o ilgainiui ir prie metabolinių rizikų, kurios siejamos su kognityvinių funkcijų prastėjimu.

    Kita kryptis, apie kurią vis dažniau kalbama, yra nuolatinis dėmesio blaškymas ir informacijos perteklius. Įprotis vienu metu daryti kelis darbus, nuolat tikrinti pranešimus ar dirbti su daugybe atvirų langų mažina gilaus dėmesio laiką, o be jo sunkiau įtvirtinti naują informaciją ilgalaikėje atmintyje.

    „Jei atminties problemos tęsiasi mėnesius, trukdo kasdieniam gyvenimui ar atsiranda staiga, nereikėtų jų nurašyti nuovargiui“, – sako gydytojai neurologai, ragindami įvertinti simptomų priežastis ir prireikus kreiptis į specialistus.

    Įspėjamaisiais ženklais laikomi ilgai nesitraukiantys užmaršumo epizodai, sunkumai orientuojantis erdvėje, pasiklydimas pažįstamose vietose ar problemos atliekant įprastas užduotis, pavyzdžiui, naudojantis kasdieniais buities prietaisais. Taip pat svarbu reaguoti, jei kartu atsiranda ryškūs nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčiai.

    Geros naujienos yra tai, kad daugeliu atvejų situaciją galima pagerinti koreguojant rutiną. Kokybiškas miegas, reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, mažesnis alkoholio vartojimas, streso valdymas ir sąmoningas dėmesio higienos stiprinimas dažnai padeda atgauti aiškesnę galvą ir stabilesnę atmintį.

  • Kodėl su amžiumi laikas „įsibėgėja“? Mokslininkai atskleidė netikėtą smegenų triuką

    Kodėl su amžiumi laikas „įsibėgėja“? Mokslininkai atskleidė netikėtą smegenų triuką

    Kodėl laikas ima bėgti greičiau?

    Daugelis žmonių su amžiumi pastebi tą patį pojūtį: metai tarsi trumpėja, o pastarieji penkeri ar dešimt metų praeina neįtikėtinai greitai. Psichologai šį reiškinį sieja ne su laikrodžiu, o su tuo, kaip smegenys fiksuoja patirtis ir vėliau jas atkuria atmintyje.

    Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų, kurį 2005 metais publikavo Marc Wittmann ir Sandra Lehnhoff, parodė svarbią detalę. Vertinant dienas ar savaites skirtumai tarp skirtingo amžiaus žmonių nebuvo dideli, tačiau vyresni dalyviai gerokai dažniau teigė, kad paskutinis dešimtmetis prabėgo ypač greitai.

    Atmintis fiksuoja ne rutiną, o naujoves

    Pagrindinis paaiškinimas siejamas su tuo, kad smegenys nekaupia gyvenimo kaip nenutrūkstamo filmo. Atmintyje stipriausiai įsitvirtina tai, kas nauja, emociškai reikšminga, netikėta ar reikalaujanti daug dėmesio.

    Vaikystėje ir paauglystėje tokių patirčių gausu: nauja aplinka, pirmi savarankiški sprendimai, intensyvus mokymasis, nauji žmonės. Suaugusiojo kasdienybėje daugiau pasikartojančių schemų, todėl panašios dienos susilieja, o atsigręžus atgal laikotarpis atrodo trumpesnis.

    Šią logiką patvirtina ir naujesni stebėjimai: kai žmogaus savaitės užpildytos panašiais darbais, atsiminimuose lieka mažiau ryškių „orientyrų“. Tuo metu laikotarpiai, kupini pokyčių, kelionių, naujų įgūdžių ar socialinių įvykių, retrospektyviai atrodo ilgesni, nes juose daugiau aiškiai atskiriamų epizodų.

    Paradoksas: įvykis praeina greitai, bet prisimenamas kaip ilgas

    Tyrimai rodo ir iš pirmo žvilgsnio keistą paradoksą. Nauja ir maloni veikla dažnai sukelia įsitraukimą, todėl tuo metu laikas subjektyviai bėga greičiau, tačiau vėliau tokia diena prisimenama kaip turtinga ir „ilga“, nes palieka daugiau detalių atmintyje.

    Priešingas efektas būdingas rutinai. Pavyzdžiui, ta pati kelionė į darbą iš pradžių reikalauja dėmesio, o po kelių mėnesių atliekama beveik automatiškai, kartais net neprisimenant atskirų etapų, todėl diena atrodo praslydusi pro šalį.

    Automatizacija smegenims naudinga, nes taupo energiją ir dėmesį, tačiau turi šalutinį poveikį: kai mažiau naujumo, atmintis sukuria mažiau ryškių „kadrų“. Dėl to vėliau susidaro įspūdis, kad laikas tiesiog dingo.

    Skaitmeniniai trukdžiai ir dėmesys

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji įrenginiai gali netiesiogiai prisidėti prie laiko pojūčio pokyčių. 2020 metais publikuotas tyrimas parodė, kad vien telefono buvimas šalia gali bloginti informacijos įsiminimą, ypač jei žmogus nuolat apie jį galvoja.

    Tai nereiškia, kad telefonai „pagreitina laiką“ tiesiogine prasme, tačiau silpnesnis įsiminimas reiškia mažiau aiškių prisiminimų apie dieną. Kai vakare sunku atkurti, kas buvo nuveikta, daug lengviau patikėti, kad valandos prabėgo nepastebimai.

    Kaip „sulėtinti“ laiką savo galvoje?

    Nors laiko sustabdyti neįmanoma, tyrimų išvados leidžia daryti praktišką išvadą: ryškesni prisiminimai kuria ilgesnio laikotarpio įspūdį. Tam dažnai pakanka nedidelių pokyčių, kurie išmuša iš autopiloto ir priverčia atkreipti dėmesį į detales.

    Padėti gali sąmoningas dėmesio sutelkimas, naujas hobis, neįprasta veikla, kita kelionės kryptis ar seniai nematyto žmogaus sutikimas. Kuo daugiau naujų, aiškiai išskiriamų patirčių smegenys užfiksuoja, tuo mažesnė tikimybė, kad žvelgiant atgal mėnesiai ar metai atrodys tiesiog prabėgę pro pirštus.

  • Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Daugeliui įprasta vienu metu kalbėti telefonu, atrašinėti žinutes, žiūrėti televizorių ir dar naršyti internete. Nors atrodo, kad taip sutaupoma laiko, smegenys paprastai neatlieka kelių sudėtingų užduočių tikrai vienu metu. Dažniau vyksta greitas dėmesio perjungimas iš vienos veiklos į kitą.

    Kiekvienas toks perjungimas turi kainą, nes tenka nutraukti vieną minties eigą ir iš naujo įsijungti į kitą užduotį. Dėl to darbai dažnai trunka ilgiau, daugėja klaidų, o psichinis nuovargis ateina greičiau. Įspūdis, kad padaroma daugiau, neretai būna apgaulingas.

    Dėmesio perjungimas ir amžius

    Tyrimai apie dėmesio kontrolę rodo, kad vyresniame amžiuje gali būti sunkiau grįžti prie anksčiau pradėtos užduoties po trukdžio. Problema ne visada yra pati informacijos įsiminimo dalis. Dažniau kliūtis atsiranda tuomet, kai reikia ignoruoti dirgiklį, atsitraukti nuo jo ir vėl susikaupti.

    Kasdienybėje tai gali reikšti paprastus, bet erzinančius epizodus: patikrinus telefoną sunkiau prisiminti, ką ketinote padaryti, kur padėjote dokumentą ar koks buvo kitas gaminamo patiekalo žingsnis. Kuo daugiau pradėtų veiklų ir pranešimų, tuo labiau apkraunama darbinė atmintis, kurios talpa yra ribota.

    Ką rodo tyrimai apie medijas

    Kai kuriuose moksliniuose darbuose nustatomas ryšys tarp intensyvaus kelių medijų naudojimo vienu metu ir silpnesnės dėmesio kontrolės bei prastesnių atminties rodiklių. Kai kurie vaizdinimo tyrimai taip pat siejo tokį įprotį su skirtumais smegenų srityse, kurios dalyvauja dėmesio valdyme ir sprendimų priėmime.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad daugiafunkciškumas būtinai sukelia smegenų pokyčius. Dalis tyrimų yra stebimieji, todėl jie parodo ryšį, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Gali būti, kad dažniau dėmesį perjungia ir tie žmonės, kuriems iš prigimties ar dėl kitų priežasčių sunkiau atsirinkti dirgiklius.

    Paprasti žingsniai, kurie padeda

    Praktiškiausia kryptis yra vienos užduoties atlikimas vienu metu, kai sąmoningai mažinami trukdžiai. Galima pradėti nuo 20 minučių susikaupimo be pranešimų, be papildomų ekranų ir be fone veikiančio televizoriaus. Telefoną verta padėti taip, kad jo nesimatytų, nes vien matomas ekranas daugeliui tampa dirgikliu.

    Padeda ir trumpa pauzė tarp veiklų, kai užbaigiamas vienas etapas prieš pereinant prie kito. Jei galvoje kaupiasi darbai, juos patikimiau užsirašyti, o ne bandyti viską išlaikyti darbinėje atmintyje. Smegenų būklei svarbūs ir baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, miegas, socialiniai kontaktai ir naujų įgūdžių mokymasis.

    Retkarčiais po išsiblaškymo pasitaikantis užmaršumas nėra tas pats, kas progresuojantys atminties sutrikimai. Jei atminties problemos ima trukdyti kasdienėms užduotims, atsiranda dezorientacija ar pasimetimas atliekant įprastus veiksmus, verta kreiptis į gydytoją, o ne viską nurašyti amžiui.

  • Šį prieskonį užsiauginsite ant palangės: mokslininkai sieja jį su geresne atmintimi

    Vaistinis šalavijas – vienas lengviausiai namuose auginamų prieskonių, galintis augti vazone ant saulėtos palangės ir džiuginti derliumi ištisus metus. Šiltuoju sezonu jį galima sodinti ir lauke, tačiau vasaros viduryje daugelyje vietovių patikimiau rinktis auginimą inde, kad augalas nepatirtų karščio ir drėgmės svyravimų.

    Šalavijas vertinamas ne tik dėl ryškaus aromato, bet ir dėl biologiškai aktyvių junginių. Tyrimuose dažnai minimi polifenoliai – augalinės kilmės antioksidantai, siejami su oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu lėtinių ligų prevencijos kontekste.

    Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kai kurie šalavijo junginiai gali būti susiję su dėmesio ir atminties funkcijomis, ypač vyresniame amžiuje. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad prieskoniniai augalai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis priklauso nuo mitybos visumos, gyvenimo būdo ir individualių sveikatos veiksnių.

    Auginant šalaviją svarbiausia taisyklė – neužmirkyti šaknų. Jam reikia laidžios, gerai drenuotos žemės, vazono su skylutėmis ir saikingo laistymo, kad neatsirastų šaknų puvinys; tarp laistymų žemė turėtų pradžiūti.

    Reguliarus karpymas skatina šviežių ūglių augimą, todėl prieskonio dažniausiai nepritrūksta net vienam augalui. Iš sėklų šalavijas gali dygti netolygiai, todėl namuose dažnai paprasčiau pradėti nuo daigelio arba dauginti auginiais, įšaknijant ūglį drėgname substrate.

    Kulinarijoje šviežias šalavijas yra intensyvus, todėl jis lengvai užgožia kitus skonius, ypač lengvuose patiekaluose. Dėl to nemaža dalis žmonių lapus džiovina ir naudoja arbatoms, prieskonių mišiniams, druskai ar aliejui aromatizuoti – taip skonį lengviau dozuoti.

    Šalavijas tradiciškai dera su riebesne mėsa, dešromis ir stipresniais sūriais, taip pat tinka padažams su sviestu ar aliejumi. Jei norisi švelnesnio rezultato, verta pradėti nuo mažo kiekio ir didinti palaipsniui, kol rasite balansą, kuris neužgožia patiekalo.