CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Po Ramiojo vandenyno dugnu ties Los Andželu testuos povandeninę hidroakumuliacinę elektrinę

    Povandeninė „baterija“ iš betono

    Prie Los Andželo krantų Ramiajame vandenyne planuojama įrengti neįprastą energijos kaupimo sistemą: tuščiavidurę betoninę sferą, kuri veiktų kaip hidroakumuliacinė elektrinė po vandeniu. Tai eksperimentinis projektas, kuriuo siekiama spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos iššūkių – kaip patikimai sukaupti perteklinę elektrą ir grąžinti ją į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Projektas vadinamas StEnSea (Stored Energy in the Sea) ir siejamas su Fraunhoferio instituto Energetikos ekonomikos ir energetikos sistemų tyrėjais. Bandomąjį įrenginį planuojama testuoti 2026 metų pabaigoje, o bandymai turėtų parodyti, ar technologija atlaikys ilgalaikį darbą atviroje jūroje.

    Kaip veikia StEnSea?

    Principas artimas klasikinei hidroakumuliacijai, kai vanduo pakeliamas į aukštesnį rezervuarą, o vėliau leidžiamas per turbinas gaminant elektrą. Tik šiuo atveju „aukštį“ pakeičia jūros slėgis, o rezervuaru tampa ant dugno pastatyta sfera.

    Kai elektros sistemai reikia papildomos galios, atidaromas vožtuvas ir jūros vanduo dėl didelio slėgio veržiasi į sferą, sukamdamas turbinos generatorių. Kai tinkle susidaro perteklinė elektra, siurbliai vandenį iš sferos išstumia atgal į jūrą, taip „įkraudami“ sistemą kitam ciklui.

    „Mes iš esmės perkeliame patikrintą hidroakumuliacijos logiką į vietą, kur gamtiniai apribojimai mažesni, o energijos kaupimui reikalingą slėgį suteikia pats vandenynas“, – sakė projekto komandos atstovas Bernhardas Ernstas.

    Kodėl tai svarbu tinklams?

    Energijos kaupimas tampa kritiškai svarbus augant vėjo ir saulės generacijai: jų gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl tinklams reikia lankstumo. Tokios sistemos paprastai naudojamos valandoms ar kelioms dienoms subalansuoti paklausą ir pasiūlą, kai vakare didėja vartojimas, o dieną ar vėjuotomis valandomis atsiranda perteklius.

    Fraunhoferio instituto vertinimu, tinkamose pakrančių vietose pasauliniu mastu teorinė tokio kaupimo talpa galėtų siekti apie 817 000 gigavatvalandžių. Palyginimui, vien Vokietijoje veikiančių sausumos hidroakumuliacinių elektrinių bendra talpa yra mažesnė nei 40 gigavatvalandžių.

    Technologijos kūrėjai nurodo, kad vieno pilno įkrovimo ir iškrovimo ciklo naudingumo koeficientas siektų apie 75–80 proc. Tai kiek mažiau nei kai kurių tradicinių hidroakumuliacinių sprendimų, tačiau patenka į konkurencingą ilgiau trunkančio energijos kaupimo technologijų intervalą.

    Kokie iššūkiai laukia jūroje?

    Konceptas jau buvo išbandytas mažesniu mastu – ežere panaudojus maždaug 3 metrų skersmens sferą. Tačiau bandymai atvirame vandenyne turės atsakyti į esminius klausimus: ar įranga bus patikima didesniame gylyje, kaip elgsis ilguoju laikotarpiu, ir ar priežiūros bei infrastruktūros kaštai leis technologijai konkuruoti su kitais energijos kaupimo būdais.

    Kūrėjai kaip praktišką diegimo zoną mini maždaug 600–800 metrų gylį, kur slėgis pakankamai didelis efektyviam veikimui, o konstrukcijoms, kaip teigiama, gali pakakti įprasto konstrukcinio betono. Potencialių vietų pakrantėse ieškoma įvairiuose regionuose – nuo Europos iki abiejų JAV pakrančių, taip pat svarstomi ir gilių ežerų ar užlietų karjerų scenarijai.

  • Be investicijų į elektros tinklus transformacija neįvyks: kodėl svarbūs kaupikliai ir lankstumas

    Energetikos transformacija dažniausiai siejama su naujomis vėjo ir saulės elektrinėmis, tačiau vis dažniau akcentuojama kita grandis – perdavimo ir skirstomieji elektros tinklai. Be jų modernizacijos auganti atsinaujinančios energijos gamyba susiduria su ribojimais, o sistemos valdymas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.

    Šią problemą aptarė energetikos sektoriaus atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pagrindinė mintis – į sistemą ateina vis daugiau nepastovių šaltinių, todėl vien papildomų generacijos pajėgumų nepakanka: reikia lankstumo, išmanių tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.

    Augant OI, auga ir atsakomybė

    Perdavimo sistemos operatoriai pabrėžia, kad didėjant atsinaujinančių išteklių gamybai daugėja rinkos dalyvių, kurie anksčiau su energetikos sistema tiesiogiai nedirbo. Dėl to išauga reikalavimas, kad gamyba būtų derinama su vartojimu, o energija būtų patiekiama tada, kai jos realiai reikia.

    Didžiausiu lūžiu laikomi energijos kaupikliai, kurie leidžia sugerti perteklinę gamybą ir ją atiduoti piko metu. Atskirai akcentuojami šilumos kaupikliai, nes jie gali būti pigesnis būdas didinti sistemos lankstumą, ypač ten, kur veikia centralizuotas šilumos tiekimas.

    Tinklų skaitmenizacija ir dinaminės kainos

    Skirstomųjų tinklų operatoriai akcentuoja, kad didžioji dalis atsinaujinančių išteklių pajėgumų prijungiama būtent prie skirstomųjų tinklų, todėl tikrasis transformacijos „mūšio laukas“ yra arčiau vartotojo. Tam reikia automatizacijos, duomenų ir realaus laiko valdymo sprendimų, ypač vidutinės įtampos tinkle.

    Viena iš priemonių mažinti sistemos sąnaudas yra vartojimo elgsenos pokyčiai, kuriuos gali skatinti dinaminiai tarifai. Tačiau praktikoje tokiomis kainodaromis dar nesinaudoja masiškai, todėl potencialas išlieka didelis, ypač pramonėje ir energijai imliuose sektoriuose.

    Kodėl atsiranda OI gamybos ribojimai?

    Augant vėjo ir saulės generacijai dažnėja situacijos, kai dalį pagamintos elektros tenka riboti. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad ribojimus ne visada lemia „siauri“ tinklai – neretai problema yra balansavimas: tuo metu pagaminama daugiau, nei sistema gali suvartoti ar sukaupti.

    Todėl energijos kaupikliai tampa ne tik investicija į vartotojo savarankiškumą, bet ir į visos sistemos stabilumą. Kartu keliami klausimai, kaip turėtų būti reglamentuotas kaupiklių darbas, kad jis padėtų tinklui, o ne kurtų papildomų kaštų, kurie vėliau atsispindėtų tarifuose.

    Diskusijose pabrėžta ir viešųjų lėšų tema: jei kaupikliai įsigyjami su parama, operatoriams turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrais atvejais koordinuoti jų naudojimą sistemos poreikiams. Tai siejama su tikslu, kad visuomenės investicijos grįžtų per mažesnes sistemos sąnaudas ir patikimesnį tiekimą.

    Galiausiai akcentuojamas finansavimo klausimas: didelio masto tinklų ir kaupimo plėtra reikalauja ilgalaikio prognozuojamumo. Bankams ir investuotojams svarbu aiškūs pajamų modeliai, o rinkos taisyklių kaita ar neapibrėžtumas apsunkina projektų planavimą ilgesniam laikotarpiui.

    Be techninių sprendimų aptarta ir pramonės nauda: tinklų modernizacija gali tapti reikšmingu impulsu vietos gamintojams, inžinerinėms kompetencijoms ir tiekimo grandinėms. Sektorius siekia, kad investicijų banga būtų tolygi, o ne trumpalaikė, nes tik taip galima stabiliai auginti pajėgumus ir darbuotojų kvalifikaciją.

  • Saulės parkas Visagine įgauna pagreitį: savivaldybė tikisi mažesnių sąskaitų ir daugiau lėšų paslaugoms

    Saulės parkas Visagine įgauna pagreitį: savivaldybė tikisi mažesnių sąskaitų ir daugiau lėšų paslaugoms

    Visagino savivaldybė rengia saulės elektrinių parko projektą, kurį sieja su ilgalaikiu tikslu mažinti elektros energijos išlaidas ir stiprinti energetinį savarankiškumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sutaupyti biudžeto pinigai galėtų būti nukreipiami į švietimą, socialines paslaugas ir miesto infrastruktūrą.

    Projektas įtrauktas į savivaldybės strateginius planus ir pristatomas kaip dalis platesnės miesto transformacijos krypties. Visaginas, kurio istorija ilgą laiką buvo susijusi su energetikos sektoriumi, deklaruoja siekį šį identitetą perkelti į modernesnius, tvarius sprendimus.

    „Visaginas visada buvo energetikos miestas. Šiandien mūsų tikslas – šią patirtį paversti modernia, tvaria ir žmonėms naudinga ateitimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kam būtų naudojama pagaminta elektra?

    Pagal savivaldybės komunikaciją, saulės parkas pirmiausia būtų skirtas efektyviau valdyti viešojo sektoriaus elektros poreikį ir mažinti pastovias išlaidas. Tai ypač aktualu savivaldybėms, nes elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais tiesiogiai veikia biudžetų planavimą, o ilgalaikiai gamybos sprendimai leidžia stabilizuoti sąnaudas.

    Planuojama, kad projektas būtų įgyvendinamas etapais, derinant techninius sprendimus ir finansavimo modelį. Savivaldybė taip pat akcentuoja platesnę naudą Ignalinos atominės elektrinės regionui, kur energetikos transformacija ir socialinė ekonominė aplinka išlieka jautrios temos.

    Platesnės tendencijos Lietuvoje

    Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga saulės energetikos apimtys, o saulės parkai vis dažniau tampa sprendimu ne tik gyventojams, bet ir viešajam sektoriui. Savivaldybių ir viešųjų įstaigų projektai paprastai siejami su dviem kryptimis: mažesnėmis ilgalaikėmis išlaidomis ir indėliu į klimato kaitos mažinimo tikslus.

    Visagino atveju projektas įvardijamas ir kaip žingsnis nuo ankstesnių laikino pobūdžio kompensavimo ar lengvatų modelių link ilgalaikių, vietoje pagaminta energija paremtų sprendimų. Savivaldybė neatmeta, kad ateityje tai galėtų atverti daugiau galimybių platesniam vartotojų ratui gauti naudą iš vietinės elektros gamybos.

    Kokie sprendimai dar laukia?

    Artimiausiu metu savivaldybei teks pereiti per planavimo, techninių sprendinių vertinimo ir derinimų etapą. Taip pat bus reikalingi savivaldybės tarybos sprendimai, nuo kurių priklausys projekto įgyvendinimo tempas ir konkreti apimtis.

    Savivaldybė žada apie svarbiausius projekto etapus ir priimamus sprendimus informuoti papildomai. Kol kas pabrėžiama kryptis išlieka ta pati: investicija į saulės parką turėtų tapti įrankiu mažinti išlaidas ir didinti lėšas viešosioms paslaugoms.

  • Kas uždirba iš JAV ir Izraelio karo su Iranu: BBC įvardijo sektorius, tarp jų – bankai

    JAV ir Izraelio karinis konfliktas su Iranu, kurio pradžia siejama su vasario 28 dieną įvykusiais smūgiais, sukėlė bangavimą pasaulio rinkose. BBC apžvalgoje išskiriama, kad daliai sektorių tai tapo postūmiu fiksuoti išskirtinius finansinius rezultatus, nors bendra ekonominė aplinka išlieka įtempta.

    Didžiausias tiesioginis poveikis siejamas su energijos tiekimo rizikomis, ypač dėl strateginių maršrutų Persijos įlankoje. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie laivybos ribojimus, nes tai tiesiogiai didina naftos kainų svyravimus ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Naftos kainos ir milžinų pelnai

    BBC nurodo, kad kylant naftos kainoms išlošė dalis didžiųjų energetikos bendrovių. Pavyzdžiui, BP skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas išaugo iki maždaug 3,0 mlrd. eurų, o „Shell“ pranešė apie maždaug 6,5 mlrd. eurų pelną per tą patį laikotarpį.

    Vis dėlto ne visų sektoriaus lyderių rezultatai gerėjo vienodai. „ExxonMobil“ ir „Chevron“ pelnai, lyginant su praėjusiais metais, buvo kuklesni, tačiau įmonės vis tiek pranoko analitikų lūkesčius, o tai rodo, kad rinka tikėjosi dar didesnio neapibrėžtumo.

    Bankai: suaktyvėjo sandoriai ir prekyba

    BBC taip pat atkreipė dėmesį į Volstrito bankų rezultatus, kurie per geopolitines įtampas dažnai gauna papildomų pajamų iš prekybos, rizikos valdymo ir konsultavimo. Skelbiama, kad šešios didžiausios JAV finansų institucijos per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius bendrai uždirbo apie 44,6 mlrd. eurų.

    Tokie skaičiai paprastai siejami su išaugusiu klientų poreikiu apsidrausti nuo kainų šuolių, didesniais prekybos apimčių svyravimais ir aktyvesniu kapitalo perskirstymu. Tačiau bankų rezultatai nereiškia, kad rizika sumažėjo: rinkoms nervingai reaguojant, auga ir galimų nuostolių scenarijų spektras.

    Gynyba ir atsinaujinanti energetika

    Konfliktas didina ir gynybos pramonės užsakymus, ypač oro gynybos, priešraketinių sistemų, kovos su dronais ir amunicijos segmentuose. BBC cituota analitikė Emily Sawicz pabrėžė, kad įtampa „pagilino spragas oro gynybos pajėgumuose ir paspartino investicijas į priešraketinę gynybą, antidronų sistemas ir karinę įrangą Europoje bei JAV“.

    Gynybos sektoriaus įmonės tokiomis sąlygomis dažnai gauna ne tik didesnius užsakymus, bet ir ilgesnio laikotarpio sutartis, kurios stabilizuoja pajamas. Tarp minimų bendrovių – ir BAE Systems, kuri nurodė laukianti pardavimų ir pelno augimo dėl didėjančių valstybių išlaidų gynybai.

    Kartu karas ir energijos tiekimo rizikos tampa argumentu spartinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes šalys ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių. BBC nurodo, kad „Octopus Energy“ fiksavo ryškų susidomėjimo šuolį, o saulės elektrinių įrangos pardavimai, remiantis pateiktais duomenimis, nuo vasario pabaigos augo apie 50 proc.

    Nors balandžio 8 dieną buvo paskelbtos paliaubos, derybos dėl ilgalaikio konflikto užbaigimo, kaip pažymi BBC, iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai reiškia, kad rinkų nervingumas, o kartu ir staigesni kainų bei užsakymų ciklai dalyje sektorių, gali išlikti ilgiau.

  • Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Sachara laikoma viena atšiauriausių vietų energetikos infrastruktūrai: moduliai kaista iki daugiau nei 60 laipsnių, dulkės mažina našumą, o tinklo prijungimo taškai dažnai būna už šimtų kilometrų. Vis dėlto Šiaurės Afrikoje sparčiai daugėja gigavatinės galios saulės elektrinių, kurios keičia regiono energetikos planus.

    Pagrindinis variklis paprastas: vieni didžiausių saulės spinduliuotės rodiklių pasaulyje ir didžiuliai atviri plotai leidžia generuoti daug elektros palyginti žemomis sąnaudomis. Kartu auga ir vietinis elektros poreikis, todėl valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas.

    Kas pasikeitė per pastaruosius metus

    Dar prieš dešimtmetį didžiausia kliūtis buvo ne saulė, o finansavimas ir taisyklės: investuotojams trūko aiškių konkursų, ilgalaikių sutarčių ir tinklo plėtros planų. Pastaraisiais metais regiono šalys dažniau rengia didelius viešuosius konkursus, plečia nepriklausomų gamintojų modelį ir įteisina partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Tai sutapo su pasauline tendencija, kai saulės elektrinių technologijos tapo efektyvesnės, o dideli projektai rinkoje nebeatrodo eksperimentas. Dėl to į Šiaurės Afrikos projektus dažniau ateina tarptautiniai bankai ir plėtotojai, kuriems svarbiausia yra prognozuojama grąža ir aiškūs reguliavimo rėmai.

    Egipto ambicija: ne tik sau, bet ir eksportui

    Ryškiausias pavyzdys šiame kontekste yra Egiptas, kuris dėl geografijos yra natūrali jungtis tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos. Šalis siekia neapsiriboti vietos vartojimu ir vis dažniau kalba apie švaresnės energijos eksportą, ypač per regionines jungtis ir pramoninius projektus prie Sueco kanalo.

    Didelę vietą planuose užima žaliasis vandenilis, kurio gamybai reikia daug pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės elektrinės čia tampa ne tik energijos tiekimo sprendimu gyventojams, bet ir pramonės grandinės dalimi, nukreipta į tarptautinę rinką.

    Kaip sprendžiami karščio ir dulkių iššūkiai

    Didelis karštis tiesiogiai mažina fotovoltinių modulių efektyvumą, todėl projektai vis dažniau remiasi technologijomis, kurios geriau išlaiko našumą esant aukštoms temperatūroms. Praktikoje tai reiškia pažangesnius modulius, mažesnius nuostolius karštyje ir tikslesnį projektavimą, kad generacija būtų stabilesnė per dienos pikus.

    Dulkės ir smėlio audros kelia ne mažesnę problemą: užteršti paviršiai greitai sumažina gamybą, todėl svarbūs priežiūros sprendimai, valymo logistika ir atsparios dangos. Kartu dykumos paviršiaus atspindėjimas gali tapti privalumu, jei naudojami dvišaliai moduliai, gebantys surinkti dalį šviesos ir nuo žemės atspindžio.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra tinklai: net ir pastatytos elektrinės neduos maksimalios naudos be perdavimo infrastruktūros, kaupimo sprendimų ir regioninių jungčių. Būtent dėl to dalies projektų sėkmė bus vertinama ne pagal įrengtą galią, o pagal tai, kiek stabiliai energija pasiekia vartotojus ir ar atsiveria reali eksporto kryptis į Europą.

  • Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Elektros kaupimo baterijos tampa vienu svarbiausių Europos energetikos perėjimo prie saulės ir vėjo energijos elementų. Jos leidžia sukauptą elektrą atiduoti tinklui tada, kai gamyba krenta, o paklausa išauga, todėl mažėja poreikis iškastiniam kurui.

    Naujausia energetikos analitikų „Ember“ apžvalga rodo ryškų skirtumą tarp šiandienos lyderių ir valstybių, kurios dar tik ruošiasi didžiausiam proveržiui. Dalis šalių jau turi reikšmingą veikiančią baterijų galią, tačiau kitose išsiskiria itin dideli projektų planai.

    Kas lyderiauja šiandien?

    Pagal veikiančią baterijų galią Europoje pirmauja Vokietija, kurios rodiklis siekia 2,8 gigavato. Antroje vietoje rikiuojasi Italija su 2 gigavatais, o toliau matyti kelios šalys, jau perkopusios pusės gigavato ribą.

    Į 0,5–1 gigavato grupę patenka Airija, Švedija, Bulgarija ir Prancūzija, o kiek žemiau rikiuojasi Rumunija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Turkija. Šie skaičiai atspindi jau veikiančius pajėgumus, kurie realiai dalyvauja sistemos balansavime.

    Turkijos planai išsiskiria mastu

    Įtraukus projektų vamzdyną, vaizdas iš esmės pasikeičia: didžiausias plėtros ambicijas demonstruoja Turkija. „Ember“ skaičiuoja, kad Turkijos projektų portfelis siekia 32,8 gigavato ir daugiau nei tris kartus lenkia artimiausius varžovus.

    Vokietijos projektų vamzdynas vertinamas 10,5 gigavato, Lenkijos 10,4 gigavato, Italijos 10,2 gigavato. Jei didžioji dalis planų būtų įgyvendinta, Turkija pagal bendrą baterijų galią taptų ryškiu Europos lydere.

    „Turkijoje esminis lūžis įvyko tada, kai reguliuotojas atvėrė neribotą tinklo pajėgumą kaupimą integruojantiems vėjo ir saulės projektams, ir tai sukėlė investuotojų susidomėjimo bangą“, – sakė „Ember“ regiono vadovas Ufukas Alparslanas.

    Kodėl baterijos taip greitai pinga?

    Analitikų vertinimu, baterijų plėtrą labiausiai stumia krintančios kainos ir gerėjanti projektų ekonomika. „Ember“ nurodo, kad 2025 metais tinklo masto baterijų kaštai pasiekė rekordines žemumas ir per metus sumažėjo 45 proc., o ilgalaikė kritimo tendencija tęsiasi apie dešimtmetį.

    „Stabilūs politikos rėmai atrakina baterijų potencialą, nes sukuria nuspėjamus pajamų srautus, kurie leidžia pritraukti kapitalą“, – teigė „Ember“ analitikė dr. Beatrice Petrovich.

    Kartu pabrėžiama, kad vien technologijos nepakanka: investuotojams svarbios tinklo mokesčių taisyklės, balansavimo rinkų dizainas, rezervų pirkimo mechanizmai ir leidimų išdavimo greitis. Dėl šių priežasčių skirtingose šalyse baterijų bumas vystosi nevienodu tempu.

    Prancūzija, nors ir planuoja augimą iki maždaug 1,12 gigavato, pagal ambicijas išlieka tarp kukliausiai atrodančių valstybių. „Ember“ sieja tai su dideliu branduolinės energetikos svoriu šalies elektros gamyboje, todėl kaupimo poreikis vystomas atsargiau.

    Vertinant Turkijos planus, analitikai atkreipia dėmesį į rizikas: projektų patvirtinimas dažnai reiškia garantuotą tinklo pajėgumą, bet ne būtinai realią statybą. Be to, „Ember“ pažymi, kad nors pasaulyje baterijų kaupimo trukmės vidurkis siekia apie 2,5 valandos, daug Turkijos projektų planuojami su maždaug vienos valandos kaupimu.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas (ADB) perspėja, kad Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos 2026 metais gali augti lėčiau, nes didėja energijos tiekimo sutrikimų poveikis ir brangsta importas. Banko vertinimu, augimo tempas regione gali sumažėti nuo 4,2 proc. 2025 metais iki 2,8 proc. 2026 metais, o nepalankus scenarijus augimą galėtų nustumti ir iki 2,0 proc.

    ADB teigimu, prastesnė prognozė siejama su blogėjančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, kurias paaštrina įtampos Artimuosiuose Rytuose ir dėl jų kylantys energijos tiekimo trikdžiai. Tokie sukrėtimai ypač skaudžiai atsiliepia valstybėms, kurios daugiausia energijos išteklių importuoja ir turi mažai alternatyvų greitai pakeisti tiekimo grandines.

    „Gavome ne vieną prašymą suteikti paramą ir norime ją pristatyti greitai, neapsiribodami vien skubiais poreikiais“, – sakė ADB vadovas Masato Kanda.

    Pasak jo, bankas yra pasirengęs padėti šalims didinti atsparumą, pirmiausia diversifikuojant energijos šaltinius. ADB pabrėžia, kad mažos salų valstybės yra ypač pažeidžiamos išorinių šokų, nes jų vidaus rinkos mažos, o importo dalis ekonomikoje didelė.

    Kaip pavyzdį ADB pateikia Tongą, kuri, banko vertinimu, iškastinio kuro importui skiria daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad bet koks naftos ir logistikos kainų šuolis greitai persiduoda į elektros, transporto ir būtiniausių prekių kainas, o kartu slopina vartojimą ir investicijas.

    Energijos transformacija ir investicijos

    ADB akcentuoja, kad vien tik trumpalaikės priemonės situacijos neišspręs, todėl plečia ilgalaikių investicijų paketą į energetinį saugumą ir infrastruktūrą. Tarp prioritetų minimi atsinaujinančios energetikos projektai, tinklų modernizavimas ir energijos kaupimo sprendimai, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – 15 megavatų galios „Tina River“ hidroenergijos projektas Saliamono Salose, kurį planuojama užbaigti 2028 metais. ADB nurodo, kad projektas ateityje galėtų patenkinti apie 70 proc. šalies elektros poreikio, taip sumažindamas degalų importo sąnaudas ir kainų svyravimų riziką.

    „Matome investicijas į energijos kaupimo sistemas keliose šalyse, ir tai gali padėti ekonomikoms tapti atsparesnėms ilguoju laikotarpiu“, – sakė M. Kanda.

    Maisto kainų ir trąšų spaudimas

    Be energetikos, ADB įvardija ir kitą rizikos kanalą – brangstančias trąšas, kurios didina žemės ūkio savikainą ir spaudžia maisto kainas. Banko vertinimu, daugelyje Azijos subregionų importas sudaro daugiau nei 60 proc. vartojimo, todėl išoriniai kainų svyravimai greitai persiduoda į vidaus rinkas.

    Didžiausias pažeidžiamumas, ADB teigimu, fiksuojamas Pietų Azijoje, kur 34 proc. trąšų importo tenka Artimiesiems Rytams. Toliau rikiuojasi Centrinė ir Vakarų Azija su 24 proc., Pietryčių Azija su 17 proc., o Rytų Azija – su 13 proc., todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali paveikti derliaus apimtis ir kainas.

    ADB pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja mažesnių pajamų ekonomikos, kuriose žemės ūkis sudaro reikšmingą BVP dalį, o socialinė apsauga silpnesnė. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu, skatindami valstybės išlaidų augimą ir didindami skolos naštą.

    Skubi parama ir regioninis bendradarbiavimas

    Bankas teigia mobilizuojantis ir neatidėliotinas, ir vidutinės trukmės priemones, įskaitant prekybos finansavimą, biudžetinę paramą ir atsparumo programas. Tikslas – sušvelninti kainų šokų poveikį, užtikrinti esminių prekių tiekimą ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    „Mūsų prekybos ir tiekimo grandinių finansavimas padeda patenkinti trumpalaikius poreikius, o greita biudžetinė parama leidžia apsaugoti pažeidžiamas grupes ir stabilizuoti ekonomiką“, – sakė M. Kanda.

    ADB taip pat akcentuoja regioninio bendradarbiavimo svarbą, ypač tiekimo grandinių diversifikavimą ir energijos transformaciją. Banko vertinimu, būtent šių priemonių sparta nulems, ar regiono ekonomikos gebės prisitaikyti prie užsitęsusių tiekimo sutrikimų ir išorinių šokų, išlaikydamos augimą bei kainų stabilumą.

  • Indija stato milžinišką vandens bateriją Andhra Pradeše: 1,35 GW projektas turėtų stabilizuoti tinklą

    Indija stato milžinišką vandens bateriją Andhra Pradeše: 1,35 GW projektas turėtų stabilizuoti tinklą

    Indija saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus didina vienu sparčiausių tempų pasaulyje, tačiau atsinaujinanti energija turi seną iššūkį: gamyba svyruoja, kai saulė nusileidžia arba nuslūgsta vėjas. Kad elektros tinklas išliktų stabilus, reikia kaupti perteklinę energiją ir ją atiduoti tada, kai paklausa auga.

    Būtent todėl Andhra Pradešo miškingose kalvose planuojamas vienas ambicingiausių Indijos energijos kaupimo projektų. Čia kuriama vadinamoji vandens baterija, iš esmės didžiulė hidroakumuliacinė elektrinė, galinti sugerti energijos perteklių ir greitai ją grąžinti į tinklą piko metu.

    Kas yra vandens baterija?

    Hidroakumuliacija pasaulyje laikoma didžiausia elektros energijos kaupimo technologija pagal įrengtą mastą. Principas paprastas: kai elektros per daug ir ji pigi, vanduo siurbiamas į aukščiau esantį rezervuarą, o kai elektros trūksta, vanduo leidžiamas žemyn per turbinas ir gaminama elektra.

    Toks sprendimas ypač naudingas tinklams, kuriuose sparčiai auga saulės ir vėjo dalis. Skirtingai nei dalis cheminių baterijų sistemų, hidroakumuliacinės elektrinės gali tarnauti dešimtmečius, o jų galimybė greitai pereiti nuo siurbimo prie gamybos padeda palaikyti tinklo dažnio stabilumą.

    Upper Sileru: planuojama 1,35 GW galia

    Projektas, žinomas kaip Upper Sileru, numatytas su 1,35 GW bendra galia. Skelbiama, kad elektrinėje turėtų veikti devyni reversiniai agregatai po 150 MW, galintys tiek siurbti vandenį į viršutinį baseiną, tiek gaminti elektrą, kai jos reikia.

    Viešai skelbiamuose projekto aprašymuose minimas tikslas jį užbaigti iki 2030 metais. Projekto mastas leidžia jį priskirti prie didžiausių hidroakumuliacinių iniciatyvų Indijoje, o planuojamas energijos kiekis siejamas su maždaug 3 000 000 namų ūkių metiniu poreikiu pagal vidutines sąnaudas.

    Kas tiekia įrangą ir kuo tai svarbu tinklui?

    Įrangos tiekimo sutartį šiam projektui yra gavusi „GE Vernova“, o darbai vykdomi kartu su Megha Engineering & Infrastructures Limited. Skelbiama, kad bus tiekiamos vertikalios reversinės Francis tipo turbinos, pritaikytos dažnam režimų keitimui ir dideliam efektyvumui.

    Šio tipo elektrinių vertė tinklui atsiskleidžia kasdienėje dinamikoje: dieną, kai saulės generacija didelė, vanduo siurbiamas aukštyn, o vakare, kai paklausa išauga ir saulės gamyba krenta, vanduo leidžiamas žemyn ir gaminama elektra. Greita reakcija leidžia ne tik tiekti galią, bet ir padėti reguliuoti tinklo stabilumą.

    „Hidroakumuliacija leidžia sukaupti perteklinę energiją tada, kai jos daugiausia, ir patikimai ją atiduoti piko valandomis, kai jos labiausiai reikia“, – sakė bendrovės atstovas.

    Praktinė tokios infrastruktūros stiprybė yra ilgaamžiškumas ir palyginti mažas našumo degradavimas per laiką, tačiau išlieka ir ribojimai. Tokiems projektams reikia tinkamos geografijos, vandens išteklių valdymo, ilgesnių statybos terminų ir sudėtingų leidimų bei poveikio aplinkai vertinimų.

    Indijai didinant atsinaujinančios energijos dalį, poreikis ilgos trukmės energijos kaupimui tik augs. Upper Sileru projektas yra signalas, kad šalis lygiagrečiai su naujomis saulės ir vėjo elektrinėmis stiprina ir tinklo atsparumą, nuo kurio priklauso realus energetikos perėjimo patikimumas.