CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • Lenkijos energetikos sistema spaudžiama: brangsta ne tik elektra, tinklai nebespėja su atsinaujinančia energetika

    Sistemos saugumas tampa iššūkiu

    Lenkijoje spartėjanti energetikos transformacija kelia vis daugiau išbandymų nacionaliniam elektros tinklui. Augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, sistema turi veikti lankščiau, tačiau vis dažniau susiduriama su tinklų perkrovomis, prijungimo ribojimais ir mažėjančiu patikimų galių rezervu.

    Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti patikimą elektros tiekimą, diskutavo energetikos sektoriaus atstovai renginyje Energy Days. Ekspertai sutaria, kad vien kainų tema yra tik dalis bendro paveikslo, o svarbiausi sprendimai slypi tinklų modernizacijoje ir naujuose lankstumo šaltiniuose.

    Kainos ir reguliavimas: kur riba?

    Diskusijoje skambėjo kritika dėl elektros skirstymo bendrovių kapitalo grąžos ir jos įtakos galutinėms sąskaitoms. Prezidento patarėja Wanda Buk atkreipė dėmesį, kad skirstymo veikloje investuoto kapitalo grąža, jos teigimu, siekia 9–13 proc., todėl kyla klausimas, ar reguliuojamoje monopolio aplinkoje tokia grąža yra pagrįsta.

    „Skirstymo bendrovės pasiekia 9–13 proc. investuoto kapitalo grąžą. Tai itin patrauklu natūralaus monopolio sąlygomis, kai investicijų rizika minimali“, – sakė Wanda Buk.

    Kita pusė priminė, kad skirstymo tarifai sudaro tik dalį galutinės namų ūkių sąskaitos, o investicijų poreikis didžiulis. Energa-Operator vadovas Robertas Świerzyńskis pabrėžė, kad skirstymo dedamoji dažnai siekia apie 20 proc., o likusią dalį lemia elektros energijos kaina ir įvairūs mokesčiai.

    Lygiagrečiai aptartas ir planas nuo 2027 metų didinti pelno mokesčio tarifą energetikos įmonėms iki 30 proc. Diskusijoje nuskambėjo vertinimas, kad tai gali mažinti tinklų operatorių investicines galimybes ir taip dar labiau apsunkinti būtinas pertvarkas.

    Atsinaujinanti energetika auga, bet tinklai tampa siaurąja vieta

    Didėjant atsinaujinančios energetikos gamybai, elektros tinklams tenka vis didesnė našta, nes gamyba priklauso nuo oro sąlygų ir ne visada sutampa su vartojimu. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad po teisinių pakeitimų buvo „pravalyta“ prijungimo paraiškų eilė ir iš jos dingo dalis projektų, kurie rezervavo pajėgumus, bet realiai nebuvo pasirengę įgyvendinimui.

    Vis dėlto verslas įspėja apie šalutinį efektą: mažesniems projektams, ypač jungiamiems prie vidutinės įtampos tinklų, gali būti sunkiau atitikti reikalavimus ir suvaldyti kaštus. Electrum atstovas Adamas Szulcas teigė, kad po pokyčių jų projektų eilė, susijusi su tokiais prijungimais, sumažėjo maždaug 80 proc.

    „Mažesni projektai, ypač jungiami prie vidutinės įtampos tinklų, nukentės labiausiai dėl atsiperkamumo ir žemės rezervavimo reikalavimų. Mūsų atveju eilė po kovo pokyčių sumažėjo apie 80 proc.“, – sakė Adamas Szulcas.

    Jo vertinimu, pati tvarka padėjo sumažinti „popierinių“ projektų skaičių, tačiau būtina užtikrinti, kad rinkoje neliktų tik didieji žaidėjai. Kitu atveju mažėtų konkurencija, o regioniniai projektai, svarbūs vietos vartojimui ir tinklų balansui, būtų pristabdyti.

    Kodėl vien baterijų nepakaks

    Augant vėjo ir saulės generacijai, energijos kaupikliai vis dažniau įvardijami kaip būtina sistemos dalis. Jie gali padėti sugerti perteklinę gamybą, sušvelninti šuolius tinkle ir prisidėti prie dažnio reguliavimo, ypač jei įrengiami tiek tinkle, tiek pramoninėse mikrosistemose.

    Tačiau diskusijoje pabrėžta, kad kaupikliai neišsprendžia visų problemų, ypač kai kalbama apie ilgalaikį energijos saugojimą. Pasak A. Szulco, didesnį efektą gali duoti kaupiklių derinimas su pažangiais duomenų valdymo sprendimais ir DI, nes tai leidžia tiksliau prognozuoti gamybą ir vartojimą bei efektyviau balansuoti sistemą.

    Akmens anglis dar lieka, bet brangsta rezervas

    Energetikos pertvarkos fone Lenkija vis dar remiasi akmens anglimi, o diskusijoje nuskambėjo mintis, kad ji sistemoje liks tol, kol atsiras pakankama alternatyva iš branduolinės energetikos, energijos kaupiklių ir kitų lankstumo priemonių. Tuo pat metu vis garsiau keliama problema, kad anglies blokai, dirbdami ne pilnu pajėgumu, tampa brangūs, nes fiksuoti kaštai pasidalija mažesniam pagamintos energijos kiekiui.

    Konfederacijos parlamentaras Grzegorzas Płaczekas akcentavo, kad jei anglies blokai dirba 30–60 proc. apkrova, energijos savikaina kyla, o tai ilgainiui gali didinti sistemos išlaikymo naštą. Kiti dalyviai pabrėžė, kad per greitas atsisakymas be patikimų pakaitalų didintų tiekimo rizikas ir sistemos kaštus.

    Kas po 2028 metų?

    Vienas svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti pakankamus rezervinius pajėgumus, kai baigs galioti dabartinės galios rinkos taisyklės. Polskie Sieci Elektroenergetyczne vadovybės atstovas Konradas Purchała teigė, kad vyksta derybos su Europos Komisija dėl naujo mechanizmo, kuris galėtų veikti po 2030 metų ir užtikrintų investicijų tęstinumą.

    „Vyksta pokalbiai su Europos Komisija dėl naujos galios rinkos, kuri veiktų po 2030 metų. Bus konsultacijos ir teisėkūros darbai, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas“, – sakė Konradas Purchała.

    Diskusijoje priminta, kad galios rinka vartotojams kainuoja, tačiau šalininkai ją vertina kaip mokestį už patikimą tiekimą ir sistemos stabilumą. Lenkijai siekiant mažinti išmetimus ir didinti atsinaujinančios energetikos dalį, tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir aiškus reguliavimas tampa ne mažiau svarbūs nei pati elektros kaina.

  • „AIIB“ meta pirštinę pasauliui: žada iki 2030-ųjų beveik dvigubinti infrastruktūros finansavimą

    „AIIB“ meta pirštinę pasauliui: žada iki 2030-ųjų beveik dvigubinti infrastruktūros finansavimą

    Dohoje – dėmesys infrastruktūros spragai

    Dohoje surengtas 11-asis Azijos infrastruktūros investicijų banko „AIIB“ metinis susitikimas subūrė politikos formuotojus, investuotojus ir verslo lyderius aptarti vieno opiausių klausimų – kaip finansuoti ateities infrastruktūrą.

    Banko teigimu, pasauliui sparčiai augant miestams, didėjant klimato rizikoms ir vystantis skaitmenizacijai, infrastruktūros poreikis auga greičiau nei viešieji biudžetai.

    Planas iki 2030 metų: finansavimą didinti iki 17,6 mlrd.

    Pirmajame metiniame susitikime vadovaujant naujajai prezidentei Zou Jiayi pristatytas tikslas iki 2030 metų iš esmės didinti banko metinį finansavimą ir jį priartinti prie maždaug 17,6 mlrd. eurų.

    Akcentuojama, kad prioritetas bus sritys, kuriose bankas mato didžiausią poveikį: klimato atsparumas, atsinaujinanti energetika, skaitmeninė transformacija, regioninis susisiekimas ir gamtos išsaugojimas.

    „Sutelksime dėmesį į infrastruktūrą, kuri didina atsparumą klimatui, skatina atsinaujinančią energiją ir skaitmeninę transformaciją. Taip pat mobilizuosime privatų kapitalą, nes inovacijos leidžia pasiekti apčiuopiamą poveikį“, – sakė Zou Jiayi.

    Skaičiai: 2025 metais – 9,4 mlrd. eurų ir 71 proc. klimato tikslams

    Bankas nurodo, kad 2025 metais patvirtino 9,4 mlrd. eurų finansavimą 57 projektams, o 71 proc. patvirtinto finansavimo buvo siejamas su klimato požiūriu teigiamais rezultatais.

    Taip pat skelbiama, kad per tą patį laikotarpį pavyko pritraukti 4,3 mlrd. eurų privataus kapitalo, siekiant didinti projektų mastą ir paspartinti įgyvendinimą.

    Bendras finansavimas ir Kataro vaidmuo

    „AIIB“ pabrėžia bendro finansavimo modelį, kai projektai vykdomi kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais, įskaitant Pasaulio banką, Azijos plėtros banką, Afrikos plėtros banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.

    Skaičiuojama, kad 2024 metų pabaigoje 131 iš 303 patvirtintų „AIIB“ projektų buvo įgyvendinami kartu su partneriais, taip dalijantis rizika, ekspertize ir lėšomis.

    „Bendradarbiavimas yra infrastruktūros esmė: ji sujungia, o jos statyba reikalauja bendro darbo per sienas, institucijas ir rinkas“, – teigė Zou Jiayi.

    Susitikimą priėmęs Kataras, vienas steigėjų nuo 2015 metų, taip pat išryškino savo vaidmenį. Kataro finansų ministras Ali bin Ahmed Al Kuwari sakė, kad šalis mato atsparios infrastruktūros svarbą ir remia banko kryptį.

    „Į šias diskusijas ateiname kaip steigiamasis akcininkas ir investuotojas, o šiemet dar labiau supratome, kiek daug reiškia atspari infrastruktūra“, – sakė Ali bin Ahmed Al Kuwari.

    „AIIB“ nurodo, kad bankas per dešimtmetį išaugo iki 111 patvirtintų narių, o jo mandatas praktikoje apima projektus ne tik Azijoje. Kapitalo bazė vertinama maždaug 88 mlrd. eurų.

    Tarp minimų krypčių – transporto, energetikos, sveikatos apsaugos, skaitmeninio ryšio ir klimato atsparumo projektai skirtinguose regionuose – nuo Pietryčių Azijos iki Artimųjų Rytų ir Afrikos.

    Kitas, 12-asis, „AIIB“ metinis susitikimas planuojamas Baku. Bankas sieja ateities infrastruktūros proveržį su DI, duomenų analitika ir pažangiomis projektų valdymo technologijomis, tačiau pabrėžia, kad lemiamas veiksnys išlieka kapitalo pritraukimas.

    Banko žinia Dohoje buvo aiški: trūkstamos investicijos į infrastruktūrą tebėra vienas didžiausių globalių stabdžių, o proveržis priklausys nuo viešojo ir privataus sektorių gebėjimo veikti kartu.

  • Energija brangsta, bet išeitis yra: iki 70 mln. eurų tvarioms investicijoms su EIF garantija

    Augančios degalų ir šilumos kainos verčia tiek gyventojus, tiek verslą iš naujo skaičiuoti išlaidas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo brangių energijos išteklių. Energetikos rinkoje kainas toliau veikia importuojamo kuro svyravimai, tinklų paslaugų kaštai ir sezoniškumas, todėl investicijos į efektyvumą daugeliui tampa ne prabanga, o finansine būtinybe.

    Didėjant sąnaudoms, vis dažniau renkamasi atsinaujinančios energetikos projektus, pastatų modernizavimą ar mažiau taršų transportą. Tokie sprendimai paprastai reikalauja pradinių investicijų, tačiau gali stabilizuoti mėnesines išlaidas ilgesniam laikui ir sumažinti kainų šokų riziką šildymo ar transporto sezono piko metu.

    Taupyti skatina ne tik aplinkosauga

    Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 metais atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad energiją bent kartais taupo 92 proc. respondentų. Pagrindinė motyvacija išlieka finansinė: 88 proc. apklaustųjų nurodo, kad energiją taupo siekdami sumažinti išlaidas.

    Praktikoje tai reiškia didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia pagaminti dalį energijos patiems, efektyviau ją naudoti arba mažinti nuostolius. Rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija derinti kelias priemones iš karto, pavyzdžiui, saulės elektrinę su energijos kaupikliu ir šilumos siurbliu, kad būtų lengviau išnaudoti pagamintą elektrą ir sumažinti tinklo elektros poreikį.

    Kokia parama ir kam ji skirta?

    Finansavimui tvariems projektams gali būti pasitelkiamas „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo „InvestEU“ garantija. Pagal su fondu pasirašytą susitarimą naujiems investiciniams projektams iš viso numatyta iki 70 mln. eurų.

    Gyventojams kredito unijose vienam projektui gali būti suteikiamas iki 50 000 eurų finansavimas, skirtas saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualaus namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti. Verslui galimybių spektras platesnis ir apima tiek energijos gamybą, tiek vartojimo mažinimą, pavyzdžiui, gamybos elektrifikavimą, pastatų modernizavimą, šilumos atgavimo sprendimus ar energiją taupančios įrangos diegimą.

    „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą, nes jos gali sumažinti kasdienes namų ūkių ir įmonių išlaidas. Siekiame, kad tokios galimybės būtų prieinamos ne tik didelėms bendrovėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams“, – sakė Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.

    Kaip veikia EIF garantija?

    Europos investicijų fondo garantija veikia kaip paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali padėti padengti dalį trūkstamo užstato. Tai aktualu tais atvejais, kai projektas ekonomiškai pagrįstas, tačiau paskolos gavėjas neturi pakankamai įkeičiamo turto arba nori jo neįšaldyti ilgam laikui.

    Finansavimas su garantija gali būti prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų. Garantijos dalis priklauso nuo projekto ir registracijos vietos: fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms įmonėms – iki 80 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijų verta įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir visą projekto ekonomiką: prognozuojamą energijos suvartojimą, pastato šilumines savybes, atsiperkamumo laiką bei galimas priežiūros sąnaudas. Dėl to praktikoje vis dažniau pradedama nuo energijos vartojimo audito arba bent jau detalesnio suvartojimo profilio įvertinimo, ypač verslo objektuose.

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • Lenkijos energetikos transformacijos kaina iki 2050 metų: PSE žada patikimus skaičiuotuvus

    Kiek kainuos permainos energetikoje?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rengia prielaidas šalies energetikos strategijai iki 2050 metų ir žada viešai pateikti patikimus skaičiuotuvus, kurie leistų įvertinti pasirinkto energetikos scenarijaus bendrą kainą. Apie tai Energy Days 2026 diskusijoje apie energetikos dezinformaciją kalbėjo PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    PSE tikslas – sujungti skirtingus planuojamus sprendimus į vieną aiškią skaičiavimo logiką: nuo tinklo plėtros ir balansavimo iki naujų gamybos pajėgumų bei sisteminių rezervų. Tokie skaičiuotuvai turėtų padėti politikams, verslui ir vartotojams palyginti alternatyvas, o ne remtis fragmentiškais skaičiais.

    „Pateiksime patikimus energetikos skaičiuotuvus ir rodysime bendras pasirinktų sprendimų sąnaudas“, – sakė G. Onichimowskis.

    Atsinaujinanti energetika ir visuomenės požiūris

    Diskusijose Lenkijoje ypatingas dėmesys tenka ne tik investicijų apimčiai, bet ir visuomenės pasitikėjimui pačia transformacija. PSE vadovas pabrėžė, kad dalį permainų visuomenė priima palankiai, tačiau kita dalis projektų tampa dezinformacijos taikiniu, ypač sausumoje planuojami vėjo parkai.

    Tuo metu fotovoltinės elektrinės vertinamos gerokai šilčiau, nes jų nauda daugeliui gyventojų tapo tiesiogiai apčiuopiama mažesnėse sąskaitose už elektrą. Pasak PSE, būtent asmeninė patirtis ir ekonominė nauda yra viena priežasčių, kodėl šioje srityje skeptiškų naratyvų mažiau.

    „Fotovoltika nepatiria tokio spaudimo, nes apie 1 500 000 lenkų turi saulės modulius ir mato, kiek tai leidžia sutaupyti“, – sakė G. Onichimowskis.

    Dezinformacija ir sprendimų paaiškinamumas

    PSE akcentuoja, kad energetikos transformacijos diskusijose svarbu ne tik skelbti tikslus, bet ir aiškiai parodyti, kaip jie pasiekiami, kokių investicijų reikės ir kokią įtaką tai turės kainoms bei sistemos patikimumui. Skaičiuotuvai būtų vienas būdų sumažinti manipuliacijų erdvę, nes leistų tikrinti prielaidas ir matyti, kas lemia galutinį rezultatą.

    PSE vadovas taip pat atkreipė dėmesį į mokslo bendruomenės vaidmenį: ji galėtų prisidėti prie viešosios komunikacijos, tačiau, jo teigimu, turėtų atsižvelgti į greitai besikeičiančią klimato ir energetikos politiką. Tai ypač aktualu, kai sprendimai priklauso nuo technologijų kainų pokyčių, tinklų pralaidumo ir reguliavimo korekcijų.

  • Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Pietų Kinijos jūroje pradėjo veikti, kaip skelbiama, didžiausias pasaulyje jūrinės vėjo energetikos kompleksas „Fanshi“. Jį vystė „China General Nuclear Power Group“ (CGN), o bendra įrengtoji galia siekia 2 gigavatus.

    Parką sudaro 131 vėjo turbina, iš kurių 33 yra ypač didelės, po 18 megavatų kiekviena. Likusios 98 turbinos yra mažesnės galios, tačiau kartu sudaro visą projektinį pajėgumą, skirtą energiją tiekti į regiono tinklą.

    Turbinos mastas kelia naują kartelę

    18 megavatų turbinų rotoriaus skersmuo siekia apie 292 metrus, o menčių šluojamas plotas sudaro maždaug 66 000 kvadratinių metrų. Tokie matmenys laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų šuolių jūrinio vėjo technologijose.

    Skelbiama, kad esant pilnai apkrovai vienas menčių apsisukimas gali pagaminti apie 43 kilovatvalandes elektros. Per metus viena tokia turbina gali pagaminti iki 56 mln. kilovatvalandžių, priklausomai nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo režimo.

    Kodėl statyti didesnes turbinas apsimoka?

    Didesnės galios turbinos leidžia pasiekti tą patį pajėgumą su mažesniu įrenginių skaičiumi. Tai paprastai reiškia mažiau pamatų, trumpesnius povandeninių kabelių maršrutus ir paprastesnį infrastruktūros išdėstymą jūroje.

    Praktikoje tai gali mažinti dalį statybos ir prijungimo kaštų, taip pat sumažinti užimamą jūrinę teritoriją vienam gigavatui. Tuo pat metu dideli įrenginiai kelia aukštesnius reikalavimus logistikai, uostams, kranams ir specializuotiems montavimo laivams.

    Sudėtinga statyba toli nuo kranto

    Komplekso statyba vyko sudėtingomis sąlygomis: dalis infrastruktūros įrengta iki 81 kilometro nuo kranto, o vandens gylis kai kur siekė iki 53 metrų. Tokiose vietose ypač svarbus tampa tikslus komponentų transportavimas ir montavimas atviroje jūroje.

    Projektui prireikė itin sunkių konstrukcijų: jūrinės elektros stoties „Fanshi-1“ masė siekia 6 168 tonas, o vienos 18 megavatų turbinos bendras svoris viršija 1 500 tonų. Skelbiama, kad montavimo metu buvo pasiektas milimetrinis pozicionavimo tikslumas.

    Komplekse taip pat įrengta 500 kilovoltų tarpinė reaktyviosios galios kompensavimo stotis, skirta mažinti įtampos ir perdavimo nuostolius tiekiant elektrą didesniais atstumais. Tokie sprendimai yra ypač aktualūs, kai jūriniai parkai statomi toliau nuo kranto.

    Teigiama, kad „Fanshi“ per metus turėtų pagaminti daugiau nei 6,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus perduodama į Guangdongo–Honkongo–Makao Didžiosios įlankos regiono tinklą. Kartu nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti anglies naudojimą ir su tuo susijusias emisijas.

    Projektas siejamas su Kinijos ilgalaikiais klimato tikslais: šalis yra deklaravusi siekį pasiekti anglies dioksido emisijų piką iki 2030 metų ir anglies neutralumą iki 2060 metų. Jūrinė vėjo energetika Kinijoje sparčiai plečiasi ir tampa vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės ramščių.

  • Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Kodėl baterijos staiga tapo auksu?

    Italijoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai, elektros sistema vis dažniau susiduria su paradoksu: gyventojų sąskaitos išlieka didelės, tačiau didmeninėje rinkoje kai kada atsiranda valandų, kai elektra atpinga iki itin žemų kainų ar net tampa neigiama.

    Tai lemia atsinaujinančių išteklių specifika: energija pagaminama tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, o ne tada, kai jos labiausiai reikia tinklui. Tokiose situacijose vis didesnę vertę įgauna energijos kaupimas.

    Didelės baterijų sistemos, vadinamos BESS, leidžia sugerti perteklinę elektrą ir ją grąžinti į tinklą vėliau, kai kainos aukštesnės arba kai sistemoje trūksta galios. Dėl to baterijos tapo strateginiu infrastruktūros elementu, o investuotojų dėmesys joms primena aukso karštinę.

    Italija šiame procese išsiskiria itin didelėmis ambicijomis, tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: projektų paraiškų apimtys gerokai lenkia realias galimybes prisijungti prie tinklo.

    Italija: 300 GW paraiškų ir ribota pažanga

    Italijos perdavimo sistemos operatorė Terna iki 2025 metų pabaigos buvo gavusi apie 300 GW prašymų prijungti aukštos ir ypač aukštos įtampos kaupimo projektus. Vis dėlto leidimus buvo gavusi tik dalis projektų, o realiai statyboms pasirengusių baterijų apimtys buvo dar kuklesnės.

    Tuo pat metu šalyje jau įdiegti kaupimo pajėgumai augo, tačiau Terna vertinimu iki 2030 metų Italijai gali reikėti apie 72 GWh kaupimo talpos. Ilgesnėje perspektyvoje, ruošiantis 2040 metų scenarijams, šis poreikis gali dar didėti.

    Dideli paraiškų skaičiai nebūtinai reiškia, kad visi projektai bus pastatyti. Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie išankstinę vietų tinkle rezervaciją, kai teisė prisijungti prie tinklo pati savaime tampa verte, kurią galima parduoti ar perleisti.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad prie tinklo laukimo eilės didėja visoje Europoje, o spartesnis atsinaujinančios energetikos diegimas be lygiagretaus tinklų ir kaupimo plėtros didina sistemos įtampas.

    Vokietija rodo dar didesnį mastą

    Panašios tendencijos ryškėja ir Vokietijoje, kur paraiškų mastas tapo dar įspūdingesnis. Tinklo operatoriai 2025 metais sulaukė dešimčių tūkstančių paraiškų didelėms baterijų sistemoms, tačiau realiai veikiančių projektų apimtys išliko palyginti nedidelės.

    Vokietijos reguliuotojai taip pat perspėjo, kad dalis paraiškų gali dubliuotis, kai tas pats vystytojas tą patį projektą registruoja skirtinguose tinklo taškuose ir tik vėliau apsisprendžia, kur statyti.

    Tokioje aplinkoje rinkoje atsiranda naujas reiškinys: prekiaujama ne pačiomis baterijomis, o galimybe ateityje turėti prijungimą. Tai leidžia anksti sukurti projekto vertę, net jei statybos dar neprasidėjo.

    Dėl to energijos kaupimas vis dažniau traktuojamas kaip atskira turto klasė, kurią aktyviai vertina fondai ir bankai, ieškantys ilgalaikių, prognozuojamų pajamų srautų.

    Kai atkeliauja bankai, keičiasi taisyklės

    Didėjantis finansuotojų aktyvumas siejamas su tuo, kad baterijų projektams lengviau pritaikyti struktūrizuotus pajamų modelius. Vienas dažniausių instrumentų yra tolling tipo sutartys, kai baterijos savininkas išnuomoja dalį pajėgumų už fiksuotą mokestį ir taip sumažina priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

    Energetikos sandorių praktikoje tai reiškia, kad dalis pajamų tampa kontraktuota, o pinigų srautai labiau prognozuojami. Tokia struktūra paprastai padidina projektų patrauklumą skoliniam finansavimui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šis augimas turi ir šešėlinę pusę. Kadangi parengti projektą dokumentuose kainuoja gerokai mažiau nei jį pastatyti, vertė gali būti sukuriama dar iki realių investicijų į įrangą.

    „Tai didelis arbitražas: perki, kai pigiau, parduodi, kai brangiau. Net nekaldamas nė vienos vinies, viską išvystai popieriuje ir sukuri vertę“, – sakė finansų sandorių konsultantas Stefano Endrizzi.

    Italija pradeda stabdyti tariamus projektus

    Europos Komisija savo rekomendacijose dėl prijungimo prie tinklo yra pripažinusi spekuliacinių paraiškų problemą, kuri ilgina eiles ir mažina sistemos efektyvumą. Tarp minimų priežasčių įvardijamas tinklo pajėgumų kaupimas, kelios paraiškos tam pačiam projektui ir atvejai, kai prisijungimas blokuojamas siekiant vėliau parduoti teises.

    Kaip galimos priemonės minimi brandos kriterijai, terminai, sankcijos ir finansiniai užstatai, kurių netenkama, jei projektas neįgyvendinamas.

    Italija 2026 metais ėmėsi koreguoti taisykles, siekdama mažinti vadinamąjį virtualų tinklo užimtumą. Reformos logika paprasta: pajėgumai turi atitekti realiai pažengusiems ir leidimus turintiems projektams, o ankstyvose stadijose esantys planai gali prarasti rezervaciją.

    Tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad griežtesnės garantijos gali netiesiogiai didinti rinkos koncentraciją, nes smulkesniems vystytojams tampa sunkiau ilgai išlaikyti projektą be didelio kapitalo.

    Brangsta žemė ir auga konkurencija

    Didėjant susidomėjimui baterijomis, saulės ir vėjo energetika, auga konkurencija dėl žemės ir tinklo prijungimų. Italijos žemės ūkio rinkos vertinimai rodo, kad atsinaujinančių projektų plėtra kai kuriose vietovėse pastebimai kelia žemės kainas.

    Energetikos projektų konsultantai teigia matantys atvejus, kai žemės vertė šiaurinėje Italijoje reikšmingai išauga vien dėl to, kad sklypas tampa patrauklus energijos infrastruktūrai.

    Šiandienos rinkoje žemės vertė vis dažniau priklauso ne vien nuo to, ką galima joje užauginti. Ji priklauso ir nuo to, ar šalia yra pajėgūs tinklai, ar įmanoma užsitikrinti prijungimą ir vietą ateities elektros sistemoje.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė atsinaujinančių išteklių plėtra Europoje vis labiau remsis dviem dalykais: tinklų modernizavimu ir kaupimo plėtra, nes be jų didelio masto žaliosios generacijos integracija tampa brangi ir neefektyvi.

  • Energy Days 2026 jau trečiadienį Katovicuose: paskutinės vietos diskusijoms apie energetikos ateitį

    Trečiadienį, 2026 metais rugsėjo 30 dieną, Katovicų Tarptautiniame kongresų centre prasideda Energy Days 2026 – dvi dienos diskusijų apie energetikos sektoriaus transformaciją, investicijų kryptis ir naujausias technologijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai paskutinis metas registruotis norintiems dalyvauti gyvai.

    Renginio darbotvarkėje numatyti pokalbiai apie elektros sistemų patikimumą, tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimą ir pramonės dekarbonizaciją. Praktinis akcentas – kaip greitėjant pokyčiams planuojamos investicijos ir kokių sprendimų tikisi reguliuotojai bei verslas.

    Energy Days suburia didžiųjų energetikos įmonių vadovus, viešojo sektoriaus atstovus, rinkos ekspertus ir mokslininkus. Tokia sudėtis leidžia vienoje vietoje palyginti skirtingas perspektyvas: nuo infrastruktūros plėtros ir finansavimo iki vartotojų kainų bei sistemos saugumo.

    Apdovanojimai už proveržį

    Programos naujiena – Energy Days Awards ceremonija, kurioje bus įteikti apdovanojimai Nowy Impuls ir Człowiek z energią. Pirmasis skirtas projektams ir investicijoms, kurios pagreitina pokyčius sektoriuje, antrasis – asmenims, kurių sprendimai ir kompetencija lėmė apčiuopiamus rezultatus.

    Energetikos kontekstas šiemet itin aktualus: Europoje lygiagrečiai vyksta elektros tinklų atnaujinimo banga, spartėja atsinaujinančių išteklių integracija, o skaitmenizacija tampa būtina tiek tinklų valdymui, tiek prognozavimui. Vis dažniau aptariama ir DI rolė – nuo gedimų prevencijos iki paklausos valdymo, tačiau kartu keliami kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo reikalavimai.

    Greta vyks Business PRECOP

    Lygiagrečiai su Energy Days organizuojama penktoji konferencijos Business PRECOP laida, orientuota į klimato ir aplinkos transformaciją. Ji skirta pasirengimui artėjantiems pasauliniams Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, įskaitant COP31, kuris 2026 metais lapkričio 9–20 dienomis vyks Antalijoje, Turkijoje.