Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egipto prezidentas Abdelis Fattahas el-Sisi Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Kaire pristatė planus, kaip šalis ketina pritraukti daugiau užsienio investicijų. Jo teigimu, pagrindinis dėmesys bus skiriamas verslo procedūrų supaprastinimui, pramonės plėtrai ir energetikai.

    Kaip praneša „Euronews“, Egiptas gruodį planuoja paskelbti 2027–2030 metų ekonominę programą. Ja siekiama didinti produktyvumą ir suteikti daugiau erdvės privačiam sektoriui.

    Prezidentas taip pat akcentavo jau įgyvendintas priemones: esą reformos sutrumpino vidutinį prekių įforminimo muitinėje laiką iki dviejų dienų. Kartu jis teigė, kad perėjimas prie lankstaus valiutos kurso palengvino užsienio investuotojams galimybę persivesti pelną į savo šalis.

    Susitikimuose dalyvavo apie 80 organizacijų atstovų – nuo didžiųjų įmonių iki tarptautinių finansų institucijų. Kontekstas Egiptui sudėtingas: šalis patiria spaudimą mažinti skolą ir sparčiau atverti ekonomiką privačiam verslui.

    Pramonės ir privataus kapitalo tikslai iki 2030-ųjų

    Egipto pramonės strategijoje numatytas tikslas, kad iki 2030 metų pramonė sudarytų 20 proc. šalies ekonominės produkcijos. Kartu keliama ambicija, kad privatus kapitalas pasiektų 67 proc. visų investicijų.

    Tarp prioritetinių sričių įvardytos IT paslaugos, saulės ir vėjo energetika, maisto perdirbimas, drabužių pramonė ir transportas. Toliau planuojamos reformos tokiose srityse kaip duomenų centrai ir žaliasis vandenilis.

    Siekiant greičiau „įsukti“ projektus, numatoma paprastesnė licencijavimo tvarka ir daugiau valstybinių paslaugų internete. Taip pat minima „Golden Licence“ schema, pagal kurią tinkami projektai gali gauti vieną Vyriausybės patvirtinimą statybai ir veiklai.

    Energijos eksportas ir DI kryptis

    Prezidentas pakartojo planus iki 2028 metų atgabenti Kipro dujas į Egipto Idku ir Damiettos suskystintų gamtinių dujų gamyklas, kad jos būtų eksportuojamos į Europą. Energetikos darbotvarkėje – ir atsinaujinančių išteklių plėtra.

    Pasak el-Sisi, Egiptas siekia, kad iki 2028 metų 45 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat kalbėta apie elektros jungčių plėtrą su kaimyninėmis šalimis ir Europa.

    Dar vienas akcentas – Sueco kanalas. Prezidentas teigė, kad laivyba kanalu gerėja, tačiau per pastaruosius metus, jo vertinimu, Egiptas prarado apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 18,2 mlrd. eurų) pajamų.

    Galiausiai jis išskyrė investicijų galimybes duomenų centruose, debesų kompiuterijoje ir dirbtinio intelekto tyrimuose. Šios kryptys pristatytos kaip nacionalinės DI strategijos dalis.

  • Dekarbonizacija gali apsimokėti net ir brangiau: kodėl „žalioji priemoka“ jau nebelemia

    Dekarbonizacija gali apsimokėti net ir brangiau: kodėl „žalioji priemoka“ jau nebelemia

    Pramonės dekarbonizacija vis rečiau vertinama vien pagal tai, kiek brangiau kainuoja „švaresnė“ technologija. Vis dažniau įmonės skaičiuoja plačiau: nuo žaliavų ir energijos kainų svyravimų iki tiekimo grandinių saugumo ir reguliavimo pokyčių.

    Tokią mintį komentare „Euronews“ dėsto „First Movers Coalition“ vadovas Noamas Boussidan. Jo teigimu, vadinamoji „žalioji priemoka“ (angl. green premium) išlieka svarbi, tačiau investicinius sprendimus vis labiau lemia komercinė realybė, geopolitika ir valstybės politika.

    „Žalioji priemoka“ – tai 2020 metais Billo Gateso išpopuliarintas terminas, apibūdinantis kainų skirtumą tarp produkto, kurio gamyba išskiria CO2, ir alternatyvos, kuri išmetimų nesukuria arba juos smarkiai sumažina. Autorius pabrėžia, kad ši sąvoka padeda matyti ekonomiką, bet neapima visų rizikų, su kuriomis susiduria verslas.

    Pasak N. Boussidan, net jei mažai anglies dioksido išskiriantis produktas šiandien kainuoja daugiau, jis gali būti „protingesnis“ pasirinkimas dėl atsparumo kainų šokams, galimybės užsitikrinti žaliavas, lengvesnio patekimo į rinkas ir geresnio pasirengimo būsimoms taisyklėms.

    Skirtingoms technologijoms – labai skirtinga „kaina“

    Autorius primena, kad išmetimų mažinimo kaštai įvairiuose sektoriuose gali skirtis kardinaliai. Pavyzdžiui, cemento gamyboje dalį emisijų – iki 50 proc. – galima sumažinti palyginti nedidelėmis sąnaudomis, pakeičiant klinkerį ar naudojant kitas priemones, tačiau vėlesni mažinimo žingsniai dažnai tampa gerokai brangesni.

    Tuo metu tvari aviacinė degalų alternatyva (SAF) gali kainuoti bent dvigubai daugiau nei iškastinis kuras, o pažangesnių technologijų „priemoka“ būna dar didesnė. Dėl to, anot autoriaus, vienodas požiūris į visus sektorius tik klaidina, nes skirtingos pramonės šakos susiduria su nevienodais barjerais.

    Šiame kontekste įmonės, investuodamos į mažai anglies išskiriančius sprendimus, vertina ne tik tiesioginę kainą, bet ir tai, ar pasirinkta kryptis užtikrins konkurencingumą bei augimą.

    Geopolitika parodė, kad „pigiau“ gali būti laikina

    Vienas svarbiausių argumentų – energetikos ir žaliavų rinkų nepastovumas. Autorius teigia, kad stabiliais laikais iškastinio kuro pagrindu gaminamos žaliavos ar energija gali atrodyti pigesnės, tačiau šis pranašumas greitai nyksta, kai sutrinka tiekimas arba staiga šokteli kainos.

    Kaip pavyzdį jis mini reaktyvinių degalų kainų šuolius, susijusius su konfliktu Artimuosiuose Rytuose: 2026 metų kovą kaina viršijo 220 JAV dolerių už barelį, o tų pačių metų rugsėjį vėl priartėjo prie 200 JAV dolerių už barelį.

    Autoriaus vertinimu, tokie epizodai parodo, ko neatskleidžia paprastas kainų palyginimas: investicijos į alternatyvas, tokias kaip SAF, gali mažinti priklausomybę nuo būsimų energijos šokų, jei gamyba ir tiekimas diversifikuojami, o bendradarbiavimas su gamintojais pradedamas anksčiau.

    Valstybės politika iš naujo perbraižo pramonės žemėlapį

    N. Boussidan taip pat pabrėžia, kad investicinius sprendimus vis labiau formuoja reguliavimas – standartai, subsidijos, leidimų išdavimas ir prekybos priemonės. Tai lemia, kurie produktai gali pretenduoti į viešą paramą, kurie projektai bus įgyvendinami greičiau ir kurios tiekimo grandinės išlaikys prieigą prie didelių rinkų.

    Kaip pavyzdį autorius mini Europos Sąjungoje svarstomą Pramonės akceleratoriaus aktą (Industrial Accelerator Act), kuriuo, be dekarbonizacijos, siekiama mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir didinti strateginės gamybos dalį Europoje nuo 14,3 proc. 2024 metais iki 20 proc. 2035 metais.

    Greta to jis išskiria ir jau galiojantį „Net Zero Industry Act“, kuris dekarbonizacijos tikslus sieja su supaprastintu leidimų derinimu ir greitesnėmis aplinkosauginėmis procedūromis.

    Galiausiai autorius daro išvadą, kad „žalioji priemoka“ gali būti tik pradinis orientyras, tačiau svarbiausias klausimas – ar atidėliojant dekarbonizaciją sutaupyti pinigai „išgyvens“ kitą energijos šoką, tiekimo sutrikimą ar politinį posūkį.

  • ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    Europos Sąjunga ir Jordanija siekia naujo lygio strateginės partnerystės, kuri, anot iniciatorių, galėtų tapti pagrindu didesnėms investicijoms ir stabilesniam Artimųjų Rytų regionui. Pabrėžiama, kad tvariam kapitalui reikia ne tik pinigų, bet ir patikimų partnerių bei prognozuojamos aplinkos.

    Tokias mintis bendrame komentare dėsto Europos Komisijos Viduržemio jūros reikalų komisarė Dubravka Šuica ir Jordanijos investicijų ministras Tareqas Abu Ghazaleh, publikuotame „Euronews“. Jų teigimu, Jordanija europiniam verslui gali tapti patikimais vartais į platesnį regioną.

    Autoriai akcentuoja, kad Jordanijos geografinė padėtis, kvalifikuota darbo jėga ir prekybiniai ryšiai suteikia prielaidų Europos įmonėms plėsti veiklą bei diversifikuoti tiekimo grandines. Tai ypač aktualu Europai ieškant atsparesnių sprendimų globalių sukrėtimų fone.

    Praktinis šios partnerystės ramstis – ES ir Jordanijos strateginės ir visapusiškos partnerystės rėmai, pradėti 2025 metų sausį. Juose numatytas 3 mlrd. eurų paketas 2025–2027 laikotarpiui, apimantis dotacijas, lengvatinę makrofinansinę paramą ir papildomas mobilizuojamas investicijas.

    Jordanija siūlo bazę regiono rinkoms

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jordanijos pramonės eksportas pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų (6,2 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 8,9 proc. didesnis nei prieš metus. Taip pat nurodoma, jog 2025 metais Jordanijos pramonės produkcija pasiekė 150 pasaulio rinkų, tam pasitelkiant laisvosios prekybos susitarimų tinklą.

    Kitas argumentas – jau veikiančių Europos bendrovių pėdsakas Jordanijoje. Minimas ES „žemėlapio“ tyrimas, kuriame apžvelgtas 80 Europos įmonių indėlis: apie 2,5 mlrd. eurų metinės apyvartos, beveik 230 mln. eurų pelno mokesčių ir 22 000 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Autoriai pažymi, kad norint išnaudoti esamus pranašumus reikia komerciškai gyvybingų projektų, patikimos infrastruktūros, nuspėjamos verslo aplinkos ir prieigos prie finansavimo. Jordanija tai sieja su savo ekonomikos modernizavimo vizija, kurios tikslas – didinti gamybinius pajėgumus ir kurti kokybiškas darbo vietas.

    Taip pat pateikiami keli makroekonominiai rodikliai: 2026 metų antrąjį ketvirtį Jordanijos ekonomika augo 3 proc. per metus. Nurodoma ir tai, kad dinaro susiejimas su JAV doleriu, galiojantis nuo 1995 metų, veikia kaip pinigų politikos „inkaras“, o „Fitch“ 2026 metų gegužę patvirtino BB- reitingą su stabilia perspektyva.

    Atkreipiamas dėmesys, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Persijos įlankos šalių kapitalo valdomų užsienio įmonių registracijų augimas sudarė 23 proc., kai bendras registracijų augimas siekė 7 proc. Tai pateikiama kaip ženklas, kad investuotojai regione mato potencialą.

    Kur matomos bendros kryptys

    Tarp sektorių, kuriuose, autorių nuomone, Jordanijos stiprybės galėtų susitikti su Europos patirtimi, minimi atsinaujinanti energetika ir vandens infrastruktūra, skaitmeninės technologijos, logistika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba. Teigiama, kad ES instrumentai – dotacijos, garantijos ir partnerystės su plėtros finansavimo institucijomis – gali mažinti investavimo rizikas ir padėti pritraukti papildomą kapitalą.

    Tekste taip pat įvardijama konkreti proga šias idėjas paversti projektais – Jordanijos ir ES investicijų konferencija, kuri numatyta 2026 metų lapkričio 19 dieną Negyvosios jūros regione. Joje, kaip teigiama, bus pristatytas ir Europos indėlis į Jordanijos Nacionalinį vandens tiekimo (National Conveyance) projektą, siejamą su ilgalaikiu vandens saugumu.

    Autoriai pateikia ir pavyzdį, kaip partnerystė gali virsti konkrečiais rezultatais – ES remiamą Akabos skaitmeninį centrą (Aqaba Digital Hub). Nurodoma, kad projektas siejamas su duomenų centrų pajėgumų ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra, taip pat planais steigti akademiją, kuri ugdytų IT ir kibernetinio saugumo įgūdžius.

    Pagrindinė komentaro žinutė – Europa ir Jordanija, sujungusios investuotojus, vietos verslą ir projektų vystytojus, gali kurti ilgalaikę ekonominę vertę abiem pusėms. Jordanija pristatoma ne tik kaip stabili investicijų kryptis, bet ir kaip patikimas Europos „vartų“ taškas į platesnius Artimuosius Rytus.

  • Lenkija stato naujas elektrines, bet problema gilesnė: tinklai ir energijos kaupimas nespėja

    Lenkija sparčiai plečia elektros gamybos pajėgumus, tačiau vien naujų elektrinių statybų nepakanka, kad sistema būtų saugi. Energetikos atstovai įspėja: vis daugiau lemia tinklų atsparumas, energijos kaupimas ir gebėjimas veikti krizės sąlygomis.

    Tai ypač aktualu, kai daugėja rizikų – nuo kibernetinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą iki karo Ukrainoje, ekstremalių orų ir realios „blackout“ grėsmės. Apie iššūkius kalbėta ir „Open Eyes Economy Summit“ renginyje Krokuvoje.

    Pasak „Tauron Zielona Energia“ valdybos viceprezidentės Annos Jedynak-Rykałos, anksčiau įmonės daugiausia koncentravosi į energijos tiekimą ir infrastruktūros plėtrą, o dabar vis svarbesnė tampa tiekimo tęstinumo ir saugumo tema, įskaitant kibernetines grėsmes.

    Kitaip tariant, vien pagaminti pakankamai elektros nebeužtenka – sistema turi atlaikyti sutrikimus, o įvykus avarijai kuo greičiau atsigauti. Tam reikalingi ne tik nauji šaltiniai, bet ir tinkamas tinklų valdymas bei atsargos.

    OZE plečiasi, bet balansavimas darosi vis sudėtingesnis

    „Tauron“ skaičiuoja, kad jau turi apie 1 GW veikiančių atsinaujinančios energetikos (OZE) pajėgumų. Šie objektai išsidėstę skirtingose Lenkijos vietose, o vien fotovoltinių elektrinių portfelyje – apie 16 parkų, kurių bendra galia siekia maždaug 300 MW.

    Įmonė planuoja tolesnes investicijas, tarp jų – ir 190 MW galios vėjo jėgainių parką Miejska Górka vietovėje. Tačiau kartu pabrėžiama, kad OZE augimas privalo eiti išvien su energijos kaupimo sprendimais bei šaltiniais, galinčiais užtikrinti galią, kai trūksta vėjo ar saulės.

    Kaip vieną iš sprendimų energetikos atstovai mini dujinius pajėgumus, kurie galėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą tais laikotarpiais, kai atsinaujinanti gamyba smarkiai krenta.

    Be to, didėja poreikis dalintis informacija apie rizikas ir gerinti apsaugą: ji apima ne tik fizines priemones, bet ir skaitmeninį monitoringą bei veikiančią komunikaciją tarp įmonių.

    Energijos kaupimo reikia, tačiau prisijungti prie tinklo – sunku

    Energetikos transformacijoje daug vilčių siejama su decentralizuota gamyba: vietiniai šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didina šaltinių įvairovę. Vis dėlto vien išskaidymas pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo.

    „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis pabrėžė, kad vietiniai šaltiniai duoda daugiausia naudos tik tada, kai kartu atsiranda tinkama tinklų infrastruktūra ir energijos kaupikliai. Būtent čia, anot jo, rinkoje matomos didžiausios kliūtys.

    Bendrovė Lenkijoje turi daugiau nei 230 MW veikiančių saulės elektrinių ir norėtų plėtoti energijos kaupimą šalia jų, tačiau susiduria su prisijungimo sąlygų gavimo problema. Kaip pavyzdį jis pateikė 22 pateiktas paraiškas, iš kurių teigiamai baigėsi tik keturios, o sprendimų kartais teko laukti 8–10 mėnesių.

    Motylio vertinimu, problema nėra kapitalo trūkumas – labiau procedūros ir reguliavimas, kurie nespėja paskui rinkos poreikius. Dėl to investuotojai, galintys teikti tinklui stabilizuoti reikalingas paslaugas, įstringa administraciniuose ir reguliaciniuose barjeruose.

    Kas mokės už saugumą: bankai vis dažniau klausia apie rizikas

    Tinklų plėtra, energijos kaupimas, kibernetinis saugumas ir rezervų palaikymas kainuoja, o dalis šių investicijų ne visada tiesiogiai didina įmonių pajamas. Vis dėlto jos kuria naudą ekonomikai ir visuomenei, todėl kyla klausimas, kaip sąžiningai paskirstyti sąnaudas.

    Annos Jedynak-Rykałos teigimu, finansinė našta neturėtų tekti vienam dalyviui – saugumo išlaidos turi būti dalijamos solidariai. Ji akcentavo, kad energetikos įmonės dažnai remiasi išoriniu finansavimu, įskaitant investicijas į energijos kaupimą, kad kaštai mažiau persiduotų galutinėms kainoms vartotojams.

    Į finansinį aspektą atkreipia dėmesį ir bankai. BNP Paribas Bank Polska atstovas Michałas Siwekas sakė, kad įmonių atsparumas energetinėms krizėms tampa reikšminga kredito rizikos vertinimo dalimi.

    Finansų įstaigos analizuoja ne tik tai, kaip kainų šokas paveiks maržas, bet ir ką reikštų fiziniai elektros tiekimo sutrikimai: kas nutiktų sutartims, pajamoms ir likvidumui, jei gamykla ar objektas turėtų stabdyti veiklą. Jo teigimu, įmonės, kurios aktyviai valdo energijos prieinamumą, kainą ir dekarbonizaciją, ateityje bus vertinamos palankiau.

    „Blackout“ grandininė reakcija ir efektyvumas, kuris mažina riziką

    Didžiausius tiekimo sutrikimų padarinius greitai pajunta miestai: sutrikus elektrai, gali strigti vandens tiekimas, šiluma, telekomunikacijos ir transportas. Gliwicų merė Katarzyna Kuczyńska-Budka pabrėžė, kad svarbūs ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir aiškios reagavimo procedūros bei tarnybų koordinacija.

    Gliwicai investuoja daugiau nei 500 mln. zlotų į Žaliosios energijos parką, kuriame numatyta kogeneracija, saulės elektrinės ir šilumos kaupiklis. Projektu siekiama paruošti miesto šilumos sistemą pokyčiams ir mažinti riziką, kad šilumos kaina smarkiai išaugs.

    Kita saugumo pusė – energijos, kurios nereikia suvartoti, mažinimas. „Velux“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai Krisztiánas Mészárosas priminė, kad pastatų energinis efektyvumas leidžia mažinti sąnaudas, priklausomybę nuo importo ir gyventojų sąskaitas.

    Jo vertinimu, investicijos į naujus energijos šaltinius ir pastatų modernizaciją turi papildyti viena kitą. O kad sprendimai būtų realiai naudingi, svarbu tinkamai parinkti įrenginius pagal poreikį – per dideli ar netinkamai suprojektuoti sprendimai gali ir nesuteikti laukiamų sutaupymų.

    Energetikos atstovai sutaria, kad konkurencingos kainos, dekarbonizacija ir tiekimo saugumas nebūtinai yra nesuderinami tikslai. Tačiau tam transformaciją reikia vertinti kaip visos sistemos pertvarką – nuo gamybos ir tinklų iki kaupimo ir vartojimo.

  • „Ignitis“ finansiniai rezultatai: per 9 mėnesius EBITDA augo iki 430,4 mln. eurų, plečiasi ir Lenkijoje

    Lietuvos energetikos grupė „Ignitis“ skelbia pagerinusi rezultatus: per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jos pakoreguota EBITDA siekė 430,4 mln. eurų – tai 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.

    Apie tai pranešama portale WNP.pl, kuriame apžvelgti grupės veiklos rodikliai ir pagrindiniai pokyčiai, susiję su investicijomis, atsinaujinančios energetikos projektais bei veikla Lenkijoje.

    Bendrovė nurodo, kad prie rezultatų augimo labiausiai prisidėjo geresni segmentų „Klientai ir sprendimai“ bei „Tinklai“ rodikliai. „Klientų ir sprendimų“ segmente pakoreguota EBITDA augo dėl elektros pardavimų rezultatų.

    Tuo metu „Tinklų“ segmente EBITDA didėjo daugiausia dėl didesnės reguliuojamos turto bazės vertės (RAB), atspindinčios augusias investicijas į elektros skirstymo tinklą – tai viena didžiausių grupės investicinių krypčių.

    Investicijos – 432,4 mln. eurų

    Per devynis 2026 metų mėnesius „Ignitis“ investicijos siekė 432,4 mln. eurų. Iš jų 65,4 proc. buvo nukreipta į „Tinklų“ segmentą, o 28,6 proc. – į atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumus.

    Bendra investicijų suma buvo mažesnė nei metais anksčiau – tai siejama su mažesnėmis investicijomis į atsinaujinančią generaciją po to, kai dalis projektų 2025 metais pasiekė komercinės veiklos pradžios etapą.

    Minima, kad atsinaujinančios generacijos segmente 123,8 mln. eurų daugiausia buvo skirta Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrai, baterijų energijos kaupimo sistemoms (BESS) ir kitiems vykdomiems projektams.

    Skola, reitingai ir žaliosios obligacijos

    2026 metų rugsėjo pabaigoje grupės grynoji skola sudarė 1,96 mlrd. eurų – 2,5 proc. daugiau nei 2025 metų gruodžio pabaigoje. Augimas siejamas su tęsiamomis investicijomis.

    Kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino „Ignitis“ reitingą „BBB+“ su stabilia perspektyva, o „Moody’s“ pirmą kartą suteikė reitingą „Baa1“, taip pat su stabilia perspektyva.

    Grupė taip pat išplatino 300 mln. eurų vertės Europos žaliąsias obligacijas (EuGB) su 4,5 proc. metiniu kuponu, kurių išpirkimas numatytas 2031 metų spalio 27 dieną. Skelbiama, kad paklausa viršijo 1,0 mlrd. eurų.

    Veikla Lenkijoje ir atsinaujinančios energetikos projektai

    „Ignitis“ portfelyje Lenkijoje – trys vėjo jėgainių parkai: „Pomerania“ (94 MW), „Silesia I“ (50 MW) ir „Silesia II“ (137 MW). Taip pat vykdomi saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia siekia 24 MW.

    Atsinaujinančių pajėgumų srityje grupė skelbė, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jos įrengtoji galia siekė 2,1 GW, o statomų projektų apimtis išaugo iki 0,7 GW. Tarp minimų projektų – „Tume“ BESS Latvijoje (107 MW / 215 MWh), kuriam priimtas galutinis investicinis sprendimas.

    Taip pat nurodoma, kad baigiama statyti penktoji Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galia (110 MW), o projekto įgyvendinimas pasiekęs apie 90 proc. Užbaigus plėtrą, elektrinės bendra galia turėtų išaugti iki 1 010 MW.

    Audra Lietuvoje ir planai tinklams

    „Tinklų“ segmento veiklai reikšmingą įtaką turėjo 2026 metų rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra, įvardijama kaip stipriausia nuo matavimų pradžios septintajame dešimtmetyje.

    Skirstymo tinklų operatoriaus ESO tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. įvykių, kurie palietė per 680 tūkst. klientų. Preliminariai kompensacijos vertinamos maždaug 6,5 mln. eurų.

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (NERC) pradėjo patikrinimą dėl ESO pasirengimo, reakcijos į audrą ir elektros tiekimo atkūrimo proceso, o grupė inicijavo vidaus auditą. Po ataskaitinio laikotarpio paskelbta ir apie siūlomas 4,4 mlrd. eurų investicijas į „Tinklų“ segmentą 2026–2035 metų laikotarpiui.

    LNG sutartis ir dividendų planai

    „Ignitis“ „Klientų ir sprendimų“ segmente pasirašė ilgalaikę suskystintų gamtinių dujų (LNG) pirkimo sutartį 2027–2036 metams. Sutartis numato 10 LNG tiekimų per metus, apie 1 TWh per metus.

    Grupė taip pat skelbia ketinanti už 2026 metus didinti dividendą 10 proc., palyginti su 2025 metais, iki 1,504 euro akcijai (iš viso 108,9 mln. eurų). Devynių mėnesių laikotarpiui siūloma išmokėti 0,400 euro akcijai (29,0 mln. eurų), o sprendimą turi patvirtinti neeilinis akcininkų susirinkimas, numatytas 2026 metų gruodžio 10 dieną.

    Be to, „Ignitis“ susiaurino visų 2026 metų pakoreguotos EBITDA prognozės intervalą iki 575–600 mln. eurų (anksčiau – 550–600 mln. eurų) ir nepakeitė investicijų prognozės – 590–690 mln. eurų.

  • Energetinio efektyvumo investicijos gali atsipirkti per metus: daugėja jų finansavimo

    Gerai suplanuotos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą kai kuriais atvejais gali atsipirkti net per vienus metus. Tokią išvadą konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose aptarė energetikos ir finansavimo sričių atstovai.

    Diskusijoje „Kaip matuoti energijos efektyvumo kokybę?“ Krajowej Agencji Poszanowania Energii (KAPE) ekspertas Pawełas Gilewskis pasakojo apie projektą „Energy First Plus“, kuriame daug dėmesio skirta namų ūkių energijos valdymui ir paklausos reakcijai (DSR).

    Pasak jo, tyrimų metu išryškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų apskritai nežino, kas yra DSR. Taip pat paaiškėjo, jog sutarti dėl vieningos investicijų vertinimo metodikos sudėtinga, nes bankai, energetikos sektorius ir vartotojai turi skirtingus prioritetus.

    Kartu akcentuota, kad investicijų „kokybę“ lemia ne tik technologijos, bet ir teisingai parinktas sprendimas, aiškūs tikslai bei reali, o ne vien formali, energijos taupymo nauda. Priešingu atveju net ir su parama įgyvendinti projektai gali neatnešti laukto efekto.

    Energetinių auditų kokybė ir patikra

    Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) atstovė Magdalena Czerska teigė, kad energetiniai auditai Lenkijoje tampa vis kokybiškesni, o pati praktika rinkoje veikia jau daug metų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai auditą reikia patikslinti ar papildyti, ypač jei auditorius dar tik pradeda karjerą.

    Ji pabrėžė, kad bankas vertina dokumentų apimtį, prašo korekcijų ar paaiškinimų, o atsisakymai finansuoti dėl netinkamo audito – reti. Anot jos, auditoriai dažnai būna labiau specializuoti, nei gali pasirodyti, ir geba greitai prisitaikyti prie papildomų reikalavimų.

    Konsultacijos nuo audito iki rezultato

    Katovicų vaivadijos Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo atstovas Łukaszas Frydelis sakė, kad jų prioritetų sąraše pirmoje vietoje yra energijos taupymas, o sprendžiant dėl pastatų modernizavimo esminiu dokumentu dažniausiai tampa energetinis auditas.

    Jis atkreipė dėmesį, kad fondo struktūroje veikia energetikos patarėjų komanda, padedanti gyventojams ir kitiems paramos gavėjams viso proceso metu – nuo konsultacijų ir audito iki rezultatų patikros bei kontrolės.

    Taip pat paminėta, kad finansuojant projektus gali būti taikomas efektyvumo „premijavimas“ – geresnės sąlygos skiriamos investicijoms, kurios leidžia pasiekti didesnį ekologinį efektą mažesnėmis sąnaudomis. Energetikos patarėjai dirba ir savivaldybių lygmeniu – jų Lenkijoje daugiau nei 2,5 tūkst.

    Vartotojų klaidos ir atsinaujinančių išteklių įrangos rinka

    Federacijos „Federacja Konsumentów“ prezidentė Monika Kosińska-Pyter teigė, kad dalis vartotojų energetinėje transformacijoje patyrė nuostolių, o atsakomybė ne visada tenka vien pirkėjui. Jos vertinimu, dažnai problemos kyla ir dėl to, kad žmonės nesigilina į sutartis ar produkto veikimą, ir dėl nesąžiningų pardavėjų ar montuotojų elgesio.

    Kaip pavyzdys įvardytos šilumos siurblio įrengimo situacijos, kai pats būstas nėra tam pritaikytas, arba kai vartotojams sudėtinga tinkamai valdyti sistemą. Pasak jos, todėl itin svarbios edukacinės priemonės – aiškinimas, kaip veikia skirtingos technologijos ir, pavyzdžiui, dinaminiai elektros tarifai.

    Verslo patirtis: energijos valdymas ir duomenys

    „Schneider Electric“ atstovas Marekas Marchewka tvirtino, kad energijos efektyvumo priemonėms būtinas ir techninis bei serviso palaikymas po diegimo. Jis pateikė kliento iš automobilių pramonės pavyzdį, kai įdiegus energijos valdymo sistemą (Energy Management System) sutaupyta daugiau, nei planuota, o investicija atsipirko per metus.

    Anot jo, vis didesnę reikšmę įgauna duomenys ir technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, padedantys stebėti ir optimizuoti energijos vartojimą. Kartu jis atkreipė dėmesį į galimus iššūkius elektros tinklo stabilumui, kai daugėja išskaidytų atsinaujinančios energijos šaltinių.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad dėl augančių energijos kainų efektyvumo sprendimai tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek verslui. Kartu pabrėžta, kad ilgainiui dotacijas vis dažniau keis kiti finansiniai instrumentai, todėl gebėjimas įvertinti investicijų naudą ir rizikas taps dar aktualesnis.

  • Tyrimas: dalis saulės modulių po 30 metų dar išlaiko apie 80 proc. pradinės galios

    Kai kurios saulės baterijos gali tarnauti gerokai ilgiau, nei įprastai žadama garantijose – net po 30 metų jos vis dar gali gaminti didžiąją dalį pradinės galios. Naujausi tyrimai rodo, kad dalis modulių ir po trijų dešimtmečių išlaiko apie 80 proc. nominalaus našumo.

    Tokias išvadas pateikia Šveicarijos, Austrijos ir Vokietijos mokslininkų analizė: jie vertino šešias fotovoltines sistemas, įrengtas 1987–1993 metais skirtingomis Šveicarijos sąlygomis – nuo slėnių iki kalnų ir aukštikalnių stočių. Praėjus daugiau nei 30 metų, šios sistemos ir toliau patikimai gamino elektrą.

    Vidutiniškai tirtose Šveicarijos sistemose našumas kasmet mažėjo apie 0,24 proc. Laboratoriniai bandymai parodė, kad dauguma atskirų modulių po 30–35 metų vis dar tiekė daugiau nei 80 proc. pradinės vardinės galios – tai yra ilgiau nei dažniausiai taikomos 25–30 metų gamintojų garantijos.

    Vis dėlto kiti didelės apimties duomenys leidžia suprasti, kad ilgaamžiškumas nėra vienodas visur: skirtingas klimatas, įrengimo ypatybės ir medžiagos gali lemti labai nevienodą „senėjimo“ tempą.

    Šveicarijos pavyzdys: lėtas našumo kritimas

    Tyrėjai pabrėžia, kad šiuo atveju užfiksuotas metinis našumo mažėjimas buvo mažesnis, nei neretai nurodoma ankstesnėje literatūroje. Kitaip tariant, dalis senų modulių pasirodė esantys ilgaamžiškesni, nei tikėtasi vertinant pagal vidutines prognozes.

    Panašūs rezultatai buvo gauti ir Prancūzijoje, kur atsinaujinančios energetikos organizacija testavo vieną seniausių šalies stoginių sistemų, įrengtą 1992 metais. Po 31 metų jos moduliai taip pat veikė beveik 80 proc. pradinio pajėgumo lygiu.

    Šie pavyzdžiai rodo, kad net senesnės technologijos fotovoltiniai sprendimai gali išlikti funkcionalūs labai ilgai. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį: keli ypač sėkmingi atvejai dar nereiškia, kad taip bus su visomis sistemomis.

    Didžiausias „realybės testas“ Vokietijoje: 1,25 mln. sistemų

    Dar platesnį vaizdą pateikia Vokietijoje atlikta analizė, paskelbta 2026 metais: joje įvertinti 1,25 mln. fotovoltinių sistemų gamybos įrašai. Iš viso tai apėmė 34 gigavatus įdiegtos galios ir iki 16 metų veikimo laikotarpį.

    Šioje imtyje vidutinis elektros gamybos mažėjimas siekė apie 0,59 proc. per metus. Tai daugiau nei Šveicarijos atveju, tačiau vis tiek mažiau, nei dažnai buvo įsivaizduojama vertinant saulės modulių senėjimą.

    Įdomu tai, kad Vokietijos duomenyse našumo kritimas, regis, su amžiumi lėtėjo: dešimtais veikimo metais sistemų gamyba mažėjo 7–13 proc. lėčiau nei pradžioje. Tačiau didesnės sistemos (virš 30 kilovatų piko galios) vidutiniškai degradavo maždaug trečdaliu greičiau nei mažesnės, o rezultatams įtakos turėjo ir ekstremalios temperatūros bei oro tarša kietosiomis dalelėmis.

    Dykumos sąlygos: kai senėjimas spartesnis

    Kita 2026 metais paskelbta studija Alžyre nagrinėjo 64 monokristalinius modulius, pagamintus dar 1980-ųjų pradžioje. Jie apie 20 metų veikė karštame ir sausame pietvakarių Alžyro klimate, vėliau buvo perkelti į pakrantės tyrimų bazę.

    Po maždaug trijų dešimtmečių lauko sąlygų šie moduliai vidutiniškai buvo išlaikę apie 53 proc. pradinės vardinės galios, o geriausiai išsilaikę – beveik 69 proc. Įvertintas metinis degradacijos intervalas svyravo nuo 1 iki 2 proc.

    Tyrėjai fiksavo ir akivaizdžius pažeidimus: spalvos pakitimus, įtrūkusias celės dalis, atšokusias jungčių dėžutes. Nors moduliai išlaikė sausos izoliacijos varžos bandymą, tik 63 proc. jų įveikė šlapio nuotėkio testą – tai iškėlė klausimų dėl elektrinės saugos, kai konstrukciją veikia drėgmė.

    Dar vienas 2026 metų tyrimas, atliktas Čilės Atakamos dykumoje, vertino 1 216 modulių būklę po 10 metų ekspozicijos ir degradaciją įvertino apie 1,32 proc. per metus. Pagal bazines prielaidas, projekcinis laikas iki 80 proc. ribos šiomis sąlygomis buvo gerokai trumpesnis, nors skaičiavimai jautriai priklausė nuo prielaidų apie pradinę modulių galią.

    Kodėl vieni moduliai tarnauja ilgiau už kitus

    Šveicarijos analizėje ryškiai išsiskyrė vietos poveikis: žemumose, kur paviršiai vasarą gali įkaisti iki 80 laipsnių, našumas krito sparčiau. Nuolatiniai įkaitimo ir atvėsimo ciklai didina medžiagų įtampas, o tai gali skatinti koroziją ir bloginti laidumą.

    Tuo metu kalnuose moduliai, nors susiduria su didesne ultravioletine spinduliuote ir ryškiais temperatūrų svyravimais, neretai išlaikė našumą geriau nei žemumose. Tyrėjai tokius skirtumus sieja ir su mikroklimato ypatybėmis, ir su pačių modulių konstrukcija.

    Dar svarbesniu veiksniu įvardijamas vadinamasis „medžiagų komplektas“ – tai, iš ko pagamintas modulis: kapsuliantai, klijai, nugarinės dangos, laminatai. Tvirtos medžiagos ir konstrukciniai sprendimai gali reikšti ilgesnį tarnavimo laiką, tačiau senesniuose modeliuose, gamintuose iki plačiai pradėjus naudoti UV stabilizatorius, dažniau pasitaikė pageltimas ar sluoksnių atsisluoksniavimas.

    Bendra žinutė investuotojams ir vartotojams gana aiški: saulės elektrinės gali būti ilgalaikė investicija, tačiau rezultatą lemia ne vien technologija, o ir klimatas, sistemos dydis, įrengimo kokybė bei modulių konstrukcija. Tai taip pat priminimas, kad vertinant ilgaamžiškumą svarbu atsižvelgti į realias eksploatacijos sąlygas, o ne tik į garantinius pažadus.

  • „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų žaliųjų obligacijų: dalį investuos Lenkijoje

    Vokietijos energetikos koncernas „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų, išleidęs dvi žaliųjų obligacijų emisijos dalis. Dalis šių lėšų bus nukreipta investicijoms Lenkijoje.

    Kaip nurodoma bendrovės pranešime, investuotojų susidomėjimas buvo didelis, todėl emisijos apimtis padidinta 300 mln. eurų. Emisiją organizavo ir paklausos knygą vedė „Barclays“, „Deutsche Bank“, „NatWest“ ir „UniCredit“.

    Pirmoji emisijos dalis siekė 800 mln. eurų, jos terminas – septyneri metai, o išpirkimas numatytas 2034 metais. Metinė fiksuota palūkanų norma (kuponas) – 4,26 proc.

    Antroji dalis sudarė 1 mlrd. eurų, jai nustatytas vienuolikos metų terminas, o metinis kuponas siekia 4,59 proc. Pritrauktos lėšos bus naudojamos projektams finansuoti ir refinansuoti pagal „E.ON“ žaliojo finansavimo sistemą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „E.ON“ skelbia, kad pinigai bus skirti, be kita ko, energetikos tinklų modernizavimui ir plėtrai Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Šie projektai priskiriami prie tinkamų finansuoti pagal bendrovės žaliąjį finansavimo pagrindą.

    Bendrovės finansų direktorė Nadia Jakobi teigė, kad obligacijų emisija padėjo pradėti 2027 metų likvidumo poreikių dengimo procesą ir taip mažinti finansinę riziką.

    „E.ON“ veikla Lenkijoje

    „E.ON“ veikia Lenkijos rinkoje: čia įgyvendina investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tiekia elektros energiją, įskaitant žaliąją.

    Taip pat nurodoma, kad koncernui priklauso „Stoen Operator“ – įmonė, valdanti elektros infrastruktūrą daugiausia Varšuvoje ir jos apylinkėse.

    „E.ON“ žaliąsias obligacijas buvo leidęs ir anksčiau – 2022 metų kovą, 2023 metų rugpjūtį bei 2024 metų sausį.

  • Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija pasirašė preliminarų susitarimą su Kinija, kuriuo siekiama pritraukti apie 15 mlrd. JAV dolerių investicijų į saulės ir vėjo energetikos projektus.

    Apie tai lapkričio 12 dieną paskelbė šalies energetikos ministras, o susitarimas buvo pasirašytas COP31 JT klimato viršūnių susitikime Antalijoje, praneša „Euronews“.

    Planuojama saulės ir vėjo jėgainių parkų bendra galia – 7 gigavatai. Taip pat numatyti energijos kaupimo sprendimai ir elektros tinklo modernizavimas.

    Vis dėlto kol kas nepateikta nei projektų įgyvendinimo laiko grafiko, nei aiškių detalių, kaip konkrečiai būtų finansuojami planuojami darbai.

    Kokie darbai numatyti susitarime

    Turkijos energetikos ministro Alparsano Bayraktaro teigimu, bendradarbiavimas apimtų ne tik investicijas, bet ir technologijų dalijimąsi. Tai turėtų padėti Turkijoje plėtoti vėjo turbinų įrangos gamybą.

    Susitarimas pasirašytas po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir Kinijos viceprezidento Han Zhengo derybų, vykusių lapkričio 11 dieną tame pačiame klimato viršūnių susitikime.

    Kinijos viceprezidentas, remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ informacija, teigė, kad Pekinas yra pasirengęs skatinti daugiau Kinijos įmonių investuoti Turkijoje, o atsinaujinančią energetiką įvardijo kaip vieną svarbiausių sričių.

    Turkijos tikslas – spartus galios augimas iki 2040 metų

    Turkijos energetikos ministerijos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalis turėjo apie 43,8 gigavato saulės ir vėjo elektrinių galios. Tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalies elektros gamybos pajėgumų.

    Pagal naują nacionalinę energetikos strategiją Turkija siekia iki 2040 metų saulės ir vėjo pajėgumus padidinti iki 175 gigavatų. Plane numatoma ir platesnė energetikos transformacija – didesnė dalis energijos vartojimo turėtų persikelti nuo naftos bei dujų prie elektros.

    Ministras A. Bayraktaras klimato susitikime lapkričio 10 dieną yra sakęs, kad iki 2040 metų Turkijos energetikos pertvarkai gali reikėti apie 300 mlrd. JAV dolerių investicijų. Pasak jo, tam būtinos tarptautinės partnerystės ir investuotojams nuspėjamos sąlygos.

  • „Tauron“ derasi dėl 5 įmonių: planuoja vėjo ir saulės projektus iki 366 MW

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ žengia dar vieną žingsnį plėsdama atsinaujinančios energetikos portfelį: bendrovė ketina įsigyti dalį projektų, susijusių su vėjo ir saulės elektrinėmis.

    „Tauron Zielona Energia“ pasirašė ketinimų protokolą su viena didžiausių Lenkijos sektoriaus bendrovių „Onde“ dėl bendros įmonės (joint venture) kūrimo. Numatyta, kad „Tauron“ iš „Onde“ pirktų 50 proc. akcijų penkiose specialios paskirties bendrovėse (SPV), kuriose „Onde“ šiuo metu valdo 100 proc.

    Preliminari tokio sandorio vertė – apie 4,5–5,4 mln. eurų. Kartu planuojama ne tik perimti dalį jau vystomų projektų, bet ir bendrai plėtoti naujus vėjo ir fotovoltinius projektus, kol jie pasieks statybų pradžiai reikalingą pasirengimo etapą.

    „Tauron“ nurodo, kad bendra šių projektų planuojama įrengtoji galia galėtų siekti iki maždaug 366 MW vėjo energetikoje ir apie 33 MW saulės elektrinėse, tačiau galutinis realizuojamų projektų mastas gali keistis dėl leidimų ir pasirengimo stadijos.

    Bendra įmonė ir projektų vystymas

    Pagal planuojamą modelį, bendroji įmonė turėtų užsiimti projektų vystymu SPV struktūroje, o priartėjus prie statybų fazės „Tauron Zielona Energia“ galėtų išpirkti likusias SPV dalis arba projektus parduoti rinkos pirkėjui.

    Tokie susitarimai energetikos sektoriuje dažnai leidžia greičiau sukaupti projektų „vamzdyną“: dalį rizikos ir darbo ankstyvoje stadijoje prisiima vystymo bendrovė, o stambus energetikos žaidėjas įsijungia, kai projektas tampa labiau apibrėžtas.

    Strategijos atnaujinimas – gruodžio 2 dieną

    „Tauron“ taip pat paskelbė, kad gruodžio 2 dieną pristatys atnaujintą veiklos strategiją iki 2035 metų. Joje, kaip nurodoma, turėtų būti didinami tikslai, susiję su energijos kaupimo sprendimais.

    Šiuo metu „Tauron“ valdo 583 MW vėjo elektrinių galios ir 255 MW fotovoltikos galios. Iki 2028 metų grupė planuoja papildomai išvystyti dar 212 MW vėjo parkų ir 352 MW saulės elektrinių.

    Be to, bendrovė vykdo 28 atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektus, kurių bendra galia siekia 1,15 GW. Tarp svarbiausių numatomų projektų minima ir planuojama Rožnov II hidroakumuliacinė elektrinė, kurios galia – 767 MW, o vertė – apie 6,9 mlrd. zlotų.

    Dabartinėje strategijoje „Tauron“ iki 2035 metų yra numačiusi investicijas, siekiančias 100 mlrd. zlotų.