Vasarą dekoratyvinius krūmus galima padauginti itin greitai, jei pasirenkamos žaliosios auginukės. Tai šių metų, dar nesumedėjusių ūglių dalys, kurios tinkamomis sąlygomis šaknis išleidžia per 2–4 savaites.
Tokios auginukės prigyja sparčiau nei žiemą ruošiamos sumedėjusios šakelės, nes jaunuose audiniuose aktyviau veikia natūralūs augimo hormonai, skatinantys šaknų formavimąsi. Tačiau kartu jos jautresnės išdžiūvimui ir puviniui, todėl svarbiausia yra pusiausvyra tarp drėgmės ir oro.
Kokius krūmus dauginti lengviausia?
Patikimiausiai žaliomis auginukėmis dauginasi lapus metantys dekoratyviniai krūmai, ypač hortenzijos, jazminai (kvapnieji), budlėjos, sedulos, sidabrakrūmiai ir raugerškiai. Iš šių augalų dažnai prigyja didelė dalis paruoštų auginukų, jei laikomasi pagrindinių taisyklių.
Daugiau kantrybės paprastai prireikia veigelėms, o sunkiausiai įsišaknija alyvos, magnolijos ir rožės, ypač vertingesnės veislės. Tokiais atvejais rezultatas gali ateiti tik po kelių mėnesių, o dalis veislių praktikoje dažniau dauginamos skiepijant.
Auginukams visada rinkitės tik visiškai sveiką augalą, be dėmių, deformacijų ar kenkėjų požymių. Silpni, labai ploni ūgliai ir žiedpumpurius turintys galai dažniau nuvilia, nes energija nukreipiama ne į šaknų formavimąsi.
Kada ir kaip kirpti žaliuosius auginukus?
Tinkamiausias laikas dažniausiai yra nuo gegužės pabaigos ar birželio pradžios iki liepos, priklausomai nuo to, kada konkretus krūmas pradeda intensyviai augti. Per anksti paimtas minkštas ūglis lengvai supūva, o per vėlai, jau pradedantis medėti, gali nespėti sustiprėti iki šaltojo sezono.
Praktiška taisyklė paprasta: ūglis turi būti žalias ir elastingas, bet jau pakankamai tvirtas, kad lenkiamas labiau lūžtų, o ne „guminiai“ linktų. Auginukus verta kirpti priešpiet, kai augalas prisotintas vandens ir lengviau ištveria stresą.
Iš vieno ilgesnio ūglio paprastai paruošiami keli auginukai, naudojant viršūnę ir vidurines dalis, o sumedėjusi bazė atmetama. Kiekvienas gabalėlis dažniausiai daromas apie 6–10 centimetrų ilgio, su 3–5 lapų poromis.
Apatinis pjūvis daromas kuo arčiau mazgo, nes šaknys lengviausiai formuojasi būtent ten. Apatiniai lapai pašalinami, kad neliestų substrato ir nepradėtų pūti, o didesni viršutiniai gali būti patrumpinami per pusę, kad mažiau garintų drėgmę.
Substratas ir sąlygos, kurios duoda rezultatą
Įsišaknijimui labiausiai tinka skurdus, sterilus ir laidus substratas, nes jis mažina puvinių riziką ir skatina šaknų formavimąsi. Dažnas sprendimas yra durpių ir rupaus smėlio mišinys santykiu 1:1, o geresniam oro patekimui galima įmaišyti perlito.
Auginukai sodinami maždaug 2–3 centimetrų gyliu į iš anksto pagaliuku padarytas skylutes, kad nenusitrintų apatinis galas. Po pasodinimo substratas lengvai suspaudžiamas ir atsargiai sudrėkinamas, vengiant užmirkimo.
Didžiausias sėkmės veiksnys yra didelė oro drėgmė aplink lapus, todėl dažnai daroma mini šiltnamio sąlyga, uždengiant vazonėlį permatoma plėvele ar perpjautu plastikiniu buteliu. Uždengimą būtina trumpai pravėdinti kasdien, kad nesusidarytų pelėsis, o auginukai neperkaistų.
Po kelių savaičių įsišaknijimą išduoda pasipriešinimas lengvai timptelėjus auginuką ir nauji ūglių prieaugiai. Tuomet augalai palaipsniui pratinami prie įprasto oro, o vėliau persodinami į derlingesnę žemę atskiruose vazonėliuose.
Pirmą žiemą jauniems augalams saugiau peržiemoti po priedanga ar vėsioje, šviesioje patalpoje, kur nėra šalčio. Į nuolatinę vietą sode jie dažniausiai perkeliami kitą pavasarį arba rudenį, kai šaknų sistema jau pakankamai stipri.
Leave a Reply