CP v2

Tag: Automatizacija

  • Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Reindustrializacija įsibėgėja

    Europos ir JAV bendrovės vis aktyviau peržiūri, kur ir kaip gamina produkciją, tačiau planuojamų investicijų apimtys mažėja. Nauja „Capgemini Research Institute“ analizė rodo, kad reindustrializacijos kryptis tampa masinė, bet atsargesnė.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. Europos ir JAV įmonių jau turi reindustrializacijos strategiją, kai 2024 metais tokių buvo 59 proc. Ispanijoje šis rodiklis dar didesnis – 76 proc., o prieš dvejus metus siekė 45 proc.

    Mažiau pinigų, daugiau selektyvumo

    Nors strategijų daugėja, pinigų planuojama skirti mažiau: numatytos investicijos artimiausiems trejiems metams sumažėjo nuo maždaug 4,3 trln. eurų iki 2,3 trln. eurų. Ataskaitos autoriai tai vadina ne atsitraukimu, o persiderinimu – įmonės renkasi mažiau kapitalo reikalaujančius sprendimus.

    Toks posūkis siejamas su brangusiu finansavimu, didesniu neapibrėžtumu dėl geopolitikos ir tiekimo grandinių bei noru greičiau pasiekti rezultatą ne vien statant naujas gamyklas. Dėl to akcentuojamos technologijos, procesų optimizavimas ir lankstesni gamybos modeliai.

    Tiekimo grandinės tampa prioritetu

    Ataskaita fiksuoja ryškų prioritetų pasikeitimą: 86 proc. įmonių tiekimo grandinių atsparumą jau vertina svarbiau nei trumpalaikį pelną. Pastarųjų metų patirtys, kai sutrikdavo žaliavų, komponentų ir logistikos srautai, paskatino verslą ieškoti artimesnių, patikimesnių tiekėjų.

    Siekiant, kad gamybos perkėlimas ar priartinimas būtų ekonomiškai pagrįstas, 87 proc. respondentų planuoja investuoti į DI, automatizavimą ir skaitmeninio modeliavimo priemones. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį robotizacijai, gamybos planavimui realiu laiku ir procesų simuliacijoms.

    Europa ir JAV renkasi skirtingus kelius

    Ataskaita pabrėžia, kad JAV ir Europa vis dažniau renkasi skirtingas strategijas. JAV labiau orientuojasi į gamybos grąžinimą į šalį, o Europa dažniau pasirenka gaminti sąjungininkų ar politiškai artimose valstybėse.

    Kaip alternatyvos Kinijai dažniau minimos Indija, Vietnamas, Meksika ir Kanada, tačiau daugiau nei pusė įmonių teigia neketinančios visiškai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Tai rodo, kad daugeliu atvejų kalbama ne apie vieną perkėlimą, o apie tiekimo grandinės diversifikavimą.

    „Įmonės vis dažniau renkasi ne didžiausią, o patikimiausią ir greičiausiai pritaikomą gamybos modelį“, – sakė ataskaitos autoriai, apibendrindami tendenciją.

    Ispanija išsiskyrė kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: 85 proc. vadovų teigė, kad būtent geopolitinis spaudimas pastūmėjo imtis veiksmų. 60 proc. jų nurodė, kad laikysis pasirinkto kurso net jei trumpuoju laikotarpiu sąnaudos didės.

  • DI darbo neatims? Ekspertai įvardijo profesijas, kurių dar ilgai nepakeis jokie algoritmai

    DI darbo neatims? Ekspertai įvardijo profesijas, kurių dar ilgai nepakeis jokie algoritmai

    Dirbtinis intelektas jau dabar geba atlikti dalį užduočių, kurios dar neseniai buvo laikomos išimtinai žmogaus darbu: nuo teksto santraukų iki vaizdų kūrimo ar duomenų analizės. Vis dėlto darbo rinkos pokytis nėra vienkryptis, o daugelyje sričių DI greičiau tampa įrankiu, nei pilnaverčiu darbuotojo pakaitalu.

    Pastaraisiais metais daugėja įmonių, automatizuojančių rutinines operacijas ir peržiūrinčių komandas, tačiau tai nereiškia, kad žmogaus vaidmuo nyksta. Analitikai pabrėžia, kad didžiausi pokyčiai dažniausiai paliečia pareigybių dalis, o ne visą profesiją, todėl svarbiausia tampa gebėjimas perskirstyti užduotis ir kelti kvalifikaciją.

    Kur žmogus išlieka nepakeičiamas

    Viena atspariausių sričių išlieka sveikatos priežiūra ir kasdienė pagalba žmogui: slauga, individuali priežiūra, reabilitacija. Čia kritiškai svarbus tiesioginis kontaktas, pasitikėjimas, situacijos pajautimas ir sprendimų priėmimas realiu laiku, kai vien algoritminės rekomendacijos nėra pakankamos.

    DI gali pagreitinti dokumentavimą, padėti apdoroti tyrimų duomenis ar pasiūlyti galimus variantus, tačiau negali pakeisti emocinės paramos, empatijos ir atsakomybės už paciento saugumą. Be to, Europoje senstant visuomenei auga paslaugų poreikis, o tai ilgainiui didina specialistų paklausą.

    Auga naujos profesijos ir atsakomybės

    Kita tendencija yra naujų specializacijų kūrimasis. Plečiantis DI taikymui, vis dažniau reikalingi duomenų valdymo, modelių priežiūros, sistemų saugos ir atitikties specialistai, taip pat ekspertai, vertinantys rizikas ir šališkumą.

    Įmonėms neužtenka vien įsidiegti sprendimą, jos turi užtikrinti, kad algoritmai veiktų patikimai, skaidriai ir nepažeistų teisės aktų. Praktikoje tai reiškia daugiau darbo tiems, kurie sugeba derinti technologinį išmanymą su verslo procesų supratimu ir žmogaus poreikių analize.

    Didžiausią vertę kuria prisitaikantys

    Ekspertai vis dažniau kartoja, kad artimiausiais metais daug profesijų keisis greičiau nei anksčiau: dalis užduočių bus automatizuota, dalis persikels į kontrolės ir sprendimų priėmimo lygį. Daugelyje biurinių funkcijų DI perims pasikartojantį darbą, bet žmogui liks tikslų formulavimas, kokybės patikra ir atsakomybė už rezultatą.

    „Daugiausia laimės tie, kurie DI naudos kaip įrankį ir nuolat atnaujins įgūdžius, o ne bandys konkuruoti su automatizacija“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis labiau vertinami gebėjimai, kuriuos sunku standartizuoti: kūrybiškumas, derybos, lyderystė, kritinis mąstymas ir darbas su žmonėmis. Dėl to prognozuojama, kad ateities darbo rinka remsis žmogaus ir DI bendradarbiavimu, o ne masiniu darbuotojų pakeitimu.

  • Lenkijos įmonės nustebino atsparumu krizei: verslas mažiau skundžiasi, labiau investuoja į pokyčius

    Lenkijos įmonės pastaraisiais metais pademonstravo išskirtinį gebėjimą greitai prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų – nuo pandemijos padarinių iki karo Ukrainoje ir besikeičiančių pasaulinių tiekimo grandinių. Ekonomistų ir verslo lyderių vertinimu, šis lankstumas tampa apčiuopiama konkurencine persvara, o ne vien gražiai skambančia fraze.

    Tai pabrėžiama ir analizuojant dešimtis pokalbių su įmonių vadovais bei verslo asociacijų atstovais, kuriuose ryškėja bendras leitmotyvas: nuotaikos rinkoje tapo labiau darbinės, mažiau emocingos. Vietoj įprasto nerimo dėl brangstančio darbo ir darbuotojų trūkumo vis dažniau kalbama apie praktinius sprendimus, kaip išlaikyti tempą ir rasti augimo nišų.

    Konkurencija ir demografija spaudžia

    Lenkijos verslas, kaip ir kitos Europos ekonomikos, susiduria su struktūriniais iššūkiais: mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi ir vis aštresne konkurencija iš išorės. Ypač dažnai minima Kinijos gamintojų spaudimas, kai į Europos rinką patenka vis daugiau technologiniu požiūriu pažangių galutinių produktų.

    Verslo atstovai šią konkurenciją neretai vadina nelygia, nes Europos įmonėms tenka didesnė reguliacinė našta, griežtesni aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos reikalavimai. Kartu akcentuojama, kad tikslas nėra mažinti standartus, o ieškoti būdų suvienodinti sąlygas, kad konkurencija būtų sąžiningesnė.

    Trys kryptys, kaip sprendžiamas darbuotojų trūkumas

    Darbo jėgos stygius Lenkijoje išlieka viena opiausių temų, tačiau įmonės vis rečiau apsiriboja skundais. Praktikoje ryškėja trys kryptys: darbuotojų pritraukimas iš užsienio, investicijos į technologijas ir kryptingas kompetencijų ugdymas pačiose organizacijose.

    Imigracija kai kuriuose sektoriuose tampa trumpuoju keliu užpildyti spragas, tačiau ji priklauso nuo politinio klimato ir administracinių procedūrų. Todėl lygiagrečiai auga dėmesys automatizacijai, robotizacijai ir skaitmenizacijai, nors pripažįstama, kad investicijų mastas dar ne visur pakankamas, o kai kurių darbų, pavyzdžiui, statybose, technologijomis greitai nepakeisi.

    Trečia kryptis – darbuotojų ugdymas ir išlaikymas, kai įmonės vis dažniau siūlo aiškias karjeros trajektorijas, mokymus ir ne vien atlyginimu paremtas motyvavimo priemones. Vis labiau įsitvirtina praktika talentus „auginti“ dar mokyklose ar universitetuose, nes rinkoje reikiamų kompetencijų paieška tampa brangi ir neprognozuojama.

    Verslas prašo stabilumo, o ne pažadų

    Kita ryški įžvalga – santūrus verslo požiūris į politiką. Įmonių vadovai dažniausiai nesitiki greitų stebuklų, tačiau aiškiai įvardija poreikį stabilumui: mažiau dažnų ir netikėtų reguliacinių pakeitimų, daugiau prognozuojamumo planuojant investicijas ir veiklą.

    Diskusijose taip pat keliama viešųjų pirkimų tema, kur, verslo nuomone, iki šiol pernelyg dažnai dominuodavo vien tik kaina. Norima, kad dideliuose valstybės užsakymuose daugiau reikšmės įgytų tiekimo patikimumas, vietos tiekėjų įtraukimas ir ilgalaikė vertė, kas potencialiai galėtų sumažinti spaudimą iš itin pigių importo srautų.

    Galiausiai vis garsiau kalbama apie įmonių mastelio problemą: kai kurios reguliacinės ir paramos sistemos skatina išlikti mažesniems, nes palankesnės sąlygos dažniau taikomos smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ekonomistų vertinimu, be pusiausvyros tarp paramos smulkiesiems ir paskatų didėti, bus sunkiau kurti stiprius regioninius žaidėjus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Finansų srityje akcentuojama ir investicijų dilema: dalis įmonių renkasi atsargumą, daugiau taupo ir mažiau skolinasi plėtrai. Tokia laikysena padeda išgyventi neapibrėžtumo laikotarpiais, tačiau ilgainiui gali riboti produktyvumo augimą, ypač jei konkurentai sparčiau investuoja į modernizaciją ir DI sprendimus.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Krokuvoje kyla 7R Hub Nowa Huta: 230 000 kv. m kompleksas ir 2 000 darbo vietų iki 2027 metų

    Krokuvoje, Nowa Huta rajone, pradedamas statyti didelis miesto logistikos kompleksas 7R Hub Nowa Huta. Projekto iniciatoriai jį pristato kaip vieną ambicingiausių tokio tipo objektų Europoje, o miestas investiciją sieja su platesne buvusių pramoninių teritorijų atgaivinimo programa.

    Skelbiama, kad bendra investicijos vertė sieks apie 230 mln. eurų. Statybų startą pažymėjo simbolinė kertinio akmens įkasimo ceremonija, kurioje pabrėžta, jog objektas turėtų tapti svarbia Nowa Huta transformacijos dalimi.

    Numatomas mastas ir terminai

    Pagal viešai pristatytus planus, kompleksas turėtų užimti apie 230 000 kvadratinių metrų ploto. Įgyvendinus projektą, jame galėtų atsirasti apie 2 000 darbo vietų, priklausomai nuo įsikursiančių įmonių profilio ir veiklos apimties.

    Planuojama, kad objektas bus baigtas 2027 metų gegužę. Tokie projektai paprastai įgyvendinami etapais, todėl realus atskirų pastatų ar zonų įveiklinimo grafikas gali priklausyti nuo nuomininkų poreikių ir infrastruktūros parengimo.

    Ką akcentuoja miestas ir vystytojas

    Krokuvos savivaldybė investiciją sieja su projektu Kraków Nowa Huta Przyszłości, kuriuo siekiama buvusias pramonines teritorijas paversti modernia ekonomikos, mokslo ir gyvenamąja aplinka. Savivaldybės žinutė aiški: rajonas turi judėti nuo sunkiosios pramonės palikimo link technologijų, šiuolaikinės gamybos ir logistikos.

    „Nowa Huta taip pat turi būti svarbus ekonominis centras, o perėjimas nuo sunkiosios pramonės prie modernių technologijų, logistikos ir šiuolaikinės gamybos yra kryptis, kurios reikia ir rajonui, ir visam Krokuvui“, – sakė Krokuvos meras Aleksander Miszalski.

    Vystytojas 7R projektą įvardija kaip reprezentacinį ir pabrėžia miesto logistikos bei modernios infrastruktūros svarbą augant e. komercijai, gamybos ir tiekimo grandinių pertvarkai. Tokios infrastruktūros poreikį regione didina ir siekis trumpinti pristatymo laiką, priartinant sandėliavimo bei paskirstymo centrus arčiau miesto.

    Aplinkosaugos sprendimai ir infrastruktūra

    Planuose numatyta infrastruktūra, pritaikyta automatizacijai, taip pat erdvės technologijų, gamybos ir logistikos įmonėms. Projektas pristatomas ne vien kaip sandėliavimo objektas, bet ir kaip pramoninės teritorijos pernaudojimo pavyzdys, kai apleistos erdvės integruojamos į miesto audinį.

    Taip pat deklaruojamos aplinkosauginės priemonės: daugiau kaip 2 200 augalų sodinimas, apie 10 hektarų ploto apželdinimas mišku, žydinčios pievos, vabzdžių nameliai ir lietaus sodai. Tokie sprendimai dažnai taikomi siekiant mažinti šilumos salos efektą, gerinti lietaus vandens valdymą ir didinti biologinę įvairovę urbanizuotose teritorijose.

    7R yra Lenkijos komercinio nekilnojamojo turto vystytoja, dirbanti ir Čekijoje. Bendrovė skelbia turinti daugiau kaip 1 800 000 kvadratinių metrų įgyvendintų projektų bei dar apie 2 500 000 kvadratinių metrų vystomų plotų, o 7R Hub Nowa Huta turi tapti vienu didžiausių jos projektų regione.

  • Lenkija išlieka patraukli investicijoms: sandėlių rinka keičiasi, o DI verčia rinktis efektyvumą

    Investicijų trauka neslopsta

    Lenkija ir toliau išlieka viena patraukliausių krypčių logistikos ir gamybos investicijoms Vidurio Europoje, tačiau sandėlių rinka pereina į kitą etapą. Plėtotojai vis dažniau kalba ne apie rekordinius kvadratinių metrų skaičius, o apie tai, kaip prisitaikyti prie lėtesnės paklausos, didesnių kaštų ir griežtėjančių energinio efektyvumo reikalavimų.

    Vienas ryškesnių signalų yra CTP grupės plėtros tempas Lenkijoje. Įmonė, veikianti 11 Europos šalių ir valdanti daugiau nei 14 mln. kvadratinių metrų nuomojamo ploto portfelį, 2025 metais Lenkijoje peržengė 1 mln. kvadratinių metrų ribą ir siekia iki 2026 metų priartėti prie 1,5 mln. kvadratinių metrų.

    „Norime nuosekliai didinti savo dalį naujai pasirašomose nuomos sutartyse ir tapti pirmu pasirinkimu nuomininkams“, – sakė CTP Polska vadovas Piotras Flugelis.

    Nuo plėtros prie komercinimo

    Pastaraisiais metais daug projektų buvo vystomi sparčiai, dalis jų statyta spekuliaciniu principu, kai nuomos sutartys pasirašomos jau vystymo metu. Toks modelis leidžia greičiau pasiūlyti rinkai plotą, tačiau didina spaudimą komercinimui, kai ekonomika lėtėja, o įmonės atidžiau skaičiuoja logistikos biudžetus.

    CTP plėtrą koncentruoja ne tik didžiuosiuose regioniniuose mazguose, bet ir prie didmiesčių, kur auga mažesnių, kelių šimtų kvadratinių metrų, patalpų poreikis. Šis segmentas dažnai siejamas su vadinamąja miesto logistika, kai įmonėms svarbu būti arčiau vartotojo ir darbuotojų, o ne vien prie magistralių.

    Energija ir technologijos keičia žaidimo taisykles

    Sandėlių ir gamybos pastatų konkurencingumą vis dažniau lemia ne vien vieta ar nuomos kaina, bet ir energijos infrastruktūra. Didelės galios elektros įvadai tampa kritiniu kriterijumi, ypač įmonėms, kurios diegia automatizuotas linijas, robotizaciją ar plečia gamybą.

    Kartu auga reikalavimai pačių pastatų techninėms savybėms: geresnei izoliacijai, efektyvesniam šildymui, natūralaus apšvietimo sprendimams, didesniam grindų atsparumui. Plėtotojai vis dažniau investuoja daugiau pradiniame etape, kad pastatai vėliau nereikalautų brangių rekonstrukcijų ir neprarastų vertės dėl neatitikimo nuomininkų poreikiams.

    DI ir automatizacija keičia ir pačios paklausos logiką. Įmonės, pasitelkdamos duomenų analizę, tiksliau planuoja atsargas, srautus ir sandėliavimo schemas, todėl dažniau renkasi mažesnį plotą, bet didesnį efektyvumą. Dėl to sandėlių rinkos augimas gali tapti mažiau tolygus nei anksčiau, kai plėtra buvo paremta mastu ir atsargų kaupimu.

    Vartojimo pokyčiai persikelia į sandėlius

    Nuomininkų profilyje ryškėja sektoriai, kurie sparčiau auga net ir neapibrėžtesnėje ekonominėje aplinkoje. Tarp jų dažnai minimi grožio produktų, farmacijos, maisto papildų bei su augintiniais susiję produktai ir paslaugos, kurių paklausa Lenkijoje pastaraisiais metais stiprėjo.

    Kita tendencija yra logistikos konsolidacija: tarptautinės įmonės mažina sandėlių skaičių, telkdamos operacijas keliuose didesniuose centruose skirtingose šalyse. Tai gali reikšti daugiau didelių, techniškai pažangių objektų, bet mažiau smulkių, dubliuojančių sandėlių, kurie anksčiau buvo kuriami dėl greito augimo ir atsargumo po tiekimo grandinių sutrikimų.

    Darbuotojų lūkesčiai keičia standartus

    Dar vienas pokytis, kurį vis aiškiau fiksuoja rinka, yra konkurencija dėl fizinių profesijų darbuotojų. Vien atlygis nebeužtikrina stabilumo, todėl didesnę reikšmę įgauna darbo vietos komfortas, susisiekimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis šalia darbo, taip pat pastato mikroklimatas ir infrastruktūra.

    Plėtotojai į tai reaguoja kurdami bendras erdves, papildomas paslaugas ir geresnę aplinką, kuri mažina darbuotojų kaitą. Tokie sprendimai ne visuomet tiesiogiai didina nuomos pajamas, tačiau tampa argumentu nuomininkams, kurie skaičiuoja ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir personalo pritraukimo bei išlaikymo sąnaudas.

    Lenkijos sandėlių rinka išlieka patraukli investuotojams, tačiau dinamika keičiasi: augimą vis dažniau lems ne pastatytas plotas, o energijos prieinamumas, technologinis pasirengimas ir gebėjimas pasiūlyti efektyvesnį, lankstesnį sprendimą nuomininkui.