CP v2

Tag: Automatizacija

  • Pietų Korėjoje pramoninis robotas mirtinai sužalojo darbuotoją: įvyko skaudi klaida

    Pietų Korėjoje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, kai pramoninis robotas gamykloje mirtinai sužalojo 40 metų techninės priežiūros darbuotoją. Vietos žiniasklaida skelbia, kad įrenginys žmogų supainiojo su dėže ir prispaudė prie konvejerio.

    Pranešama, kad darbuotojas tikrino robotą, naudojamą dėžėms su žemės ūkio produkcija rūšiuoti ir pakuoti. Patikros metu robotinė ranka sugriebė vyrą ir, stumdama link konvejerio, stipriai suspaudė jo krūtinę bei galvą.

    Į įvykio vietą atvykę medikai nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę, tačiau patirti sužalojimai buvo mirtini. Incidentas sukėlė diskusijas apie pramoninių robotų saugą, ypač tuomet, kai darbuotojai prie įrangos dirba techninės priežiūros arba testavimo režimu.

    Įmonės atstovai po tragedijos pareiškė ketinantys stiprinti saugos sprendimus ir diegti tikslesnes apsaugos priemones, kad būtų sumažinta klaidingo atpažinimo rizika. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai vertinama, ar buvo tinkamai atitvertos pavojingos zonos, ar veikė avarinio stabdymo grandinės ir ar buvo laikomasi blokavimo bei žymėjimo procedūrų.

    Žinios apie panašius įvykius Pietų Korėjoje pasirodo ne pirmą kartą. 2023 metais buvo pranešta apie atvejį automobilių pramonėje, kai darbuotojas pateko į roboto veikimo zoną ir patyrė sunkių traumų, o tai dar kartą priminė, kad automatizacija didina našumą, bet kartu reikalauja griežtos darbo saugos kultūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažniausios rizikos kyla ne įprastoje automatizuotoje gamyboje, o tada, kai įranga derinama, remontuojama ar perjungta į rankinio valdymo režimus. Todėl ypač svarbūs aiškūs darbo leidimai, darbuotojų mokymai, jutiklių ir fizinių barjerų patikimumas bei nuosekli incidentų analizė.

    Automatizacija ir sauga

    Pastaraisiais metais gamyklose sparčiai daugėja robotizuotų sistemų, o kartu auga dėmesys saugiam žmogaus ir roboto bendradarbiavimui. Naujesnės kartos sprendimuose plačiau naudojami jėgos ribojimo mechanizmai, saugos skeneriai ir zonų stebėsena, tačiau pramoniniai robotai, skirti kroviniams ir dėžėms perkelti, dažnai išlieka didelės galios įrenginiai.

    Tokie atvejai paprastai tiriami, siekiant nustatyti, ar įvyko techninis gedimas, programinės įrangos klaida, netinkamas jutiklių sukalibravimas ar žmogiškasis faktorius. Tyrimo išvadomis remiantis sprendžiama dėl papildomų apsaugų, procedūrų korekcijų ir atsakomybės pasidalijimo.

    Ar kaltas dirbtinis intelektas?

    Viešojoje erdvėje panašūs incidentai neretai siejami su dirbtinis intelektas, tačiau daugelyje pramoninių sistemų lemia ne DI sprendimai, o iš anksto apibrėžti judesio algoritmai ir saugos grandinės. Vis dėlto, kai į diegiamas atpažinimo kameras ir pažangesnę analizę, didėja poreikis griežčiau vertinti testavimą ir patikras realiomis gamybos sąlygomis.

    Pietų Korėjos atvejis tapo dar vienu priminimu, kad moderni automatizacija be aiškių saugos standartų ir disciplinos gali turėti tragiškų pasekmių. Įmonėms tai reiškia ne tik investicijas į įrangą, bet ir nuolatinį procesų auditą bei darbuotojų pasirengimą dirbti šalia galingų automatizuotų sistemų.

  • Vokiečiai žada „geriausią pasaulyje“ humanoidą: ką sugebės 4NE-1 ir kada pasirodys

    Vokietijos robotikos bendrovė „Neura Robotics“ pranešė kurianti trečios kartos humanoidinį robotą 4NE-1, kurį planuoja pristatyti 2025 metų birželį. Kūrėjai tvirtina siekiantys sukurti vieną pažangiausių tokio tipo robotų rinkoje, galintį dirbti šalia žmonių.

    Skelbiama, kad 4NE-1 turėtų būti apie 1,8 metro ūgio ir sverti maždaug 80 kilogramų. Robotui numatoma iki 15 kilogramų keliamosios galios riba, o tai orientuoja jį į praktines užduotis namuose, sandėliuose ar lengvosios pramonės aplinkoje.

    Vienas iš akcentuojamų sprendimų – keičiami dilbiai, leidžiantys pritaikyti robotą skirtingiems darbams. Toks modulinis principas robotikoje tampa vis svarbesnis, nes sumažina poreikį kurti atskirus įrenginius kiekvienai funkcijai ir palengvina priežiūrą.

    „Neura Robotics“ taip pat mini jutiklinę odą ir mokymosi galimybes, kurios turėtų padėti robotui geriau orientuotis aplinkoje ir ilgainiui veikti tiksliau. Pramonėje ši kryptis siejama su saugesniu žmonių ir robotų bendradarbiavimu, kai įrenginys ne tik vykdo komandas, bet ir reaguoja į kontaktą bei situacinius pokyčius.

    Bendrovė komunikacijoje pabrėžia, kad tokie humanoidai būtų kuriami tam, kad žmonės mažiau laiko skirtų rutinai, o daugiau – kūrybai ir laisvalaikiui. Vis dėlto praktikoje dauguma gamintojų pirmiausia taikosi į sritis, kuriose trūksta darbo jėgos ir reikia pasikartojančių, fiziškai varginančių operacijų, pavyzdžiui, logistiką ir paprastą surinkimą.

    Humanoidų tema pastaruoju metu itin suaktyvėjo ir didžiausiose technologijų parodose, įskaitant CES, kur skirtingi gamintojai demonstruoja nuo prototipų iki beveik serijinei gamybai parengtų modelių. Rinką labiausiai stumia pažanga sensorių, baterijų, variklių ir DI srityse, tačiau iššūkiais išlieka sauga, patikimumas, reali eksploatacijos kaina ir gebėjimas stabiliai dirbti ne laboratorinėmis sąlygomis.

    Kol kas neatskleidžiama, kokia bus 4NE-1 kaina ir kada prasidės komerciniai užsakymai, tačiau 2025 metų pristatymo data leidžia manyti, kad projektas pereina iš demonstracinių bandymų į produktinę stadiją. Būtent realūs diegimai ir ilgalaikiai testai parodys, ar ambicija sukurti „geriausią pasaulyje“ humanoidą turi pagrindo.

  • „Amazon“ iki 2033 metų automatizuos sandėlius: ką darys šimtai tūkstančių darbuotojų?

    „Amazon“ viduje svarstomi planai sparčiai didinti robotizaciją sandėliuose ir logistikos centruose, siekiant, kad didelę dalį rutininių užduočių atliktų robotai. Kompanija prognozuoja augančius pardavimus, tačiau kartu ieško būdų mažinti vieno pristatyto siuntinio savikainą.

    Pagal viešumoje aptariamus skaičiavimus, robotikos komanda taikosi automatizuoti iki 75 proc. tam tikrų logistikos procesų. Dokumentuose minimas tikslas, kad iki 2027 metų dėl automatizacijos galėtų nebereikėti kurti apie 160 000 naujų darbo vietų, kurios kitu atveju būtų atsiradusios plečiantis apimtims.

    Kas keičiasi sandėliuose?

    Didžiausias pokytis vyksta ten, kur darbas lengviausiai standartizuojamas: prekių paėmimas, rūšiavimas, perkėlimas tarp zonų ir pakavimas. Robotai dažniausiai perima fizinį judėjimą, o darbuotojams lieka kokybės kontrolė, nestandartinių situacijų sprendimas ir įrangos priežiūra.

    Tokia automatizacija paprastai diegiama etapais: pirmiausia modernizuojami didžiausi centrai, vėliau sprendimai kopijuojami į kitus objektus. Dėl to darbo rinkos poveikis dažniau pasireiškia ne staigiais atleidimais, o lėtesniu naujų darbuotojų samdymu.

    Kiek pinigų tai gali sutaupyti?

    Vidiniuose skaičiavimuose minėta, kad automatizavimas galėtų sutaupyti apie 0,30 euro vienam pristatytam vienetui, o per 2025–2027 metų laikotarpį bendra nauda siektų apie 11,7 milijardo eurų. Skaičiai priklauso nuo diegimo tempo, energijos kainų, įrangos nusidėvėjimo ir pristatymo apimčių.

    Tokie sutaupymai ypač svarbūs mažų maržų logistikoje, kur konkurencija remiasi greičiu ir kaina. Dėl to robotizacija tampa ne vien technologiniu projektu, bet ir strateginiu ginklu kovoje dėl rinkos dalies.

    Ką tai reiškia darbuotojams?

    Darbuotojų vaidmuo gali keistis iš fizinio atlikimo į procesų priežiūrą, mokymą, remonto darbus ir operacijų koordinavimą. Kartu didėja poreikis techniniams įgūdžiams, o daliai žmonių tenka persikvalifikuoti, nes paprasčiausios užduotys nyksta greičiausiai.

    „Amazon“ atstovė Kelly Nantel yra sakiusi, kad nutekinta informacija atspindi vienos komandos požiūrį ir nebūtinai visos kompanijos strategiją. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad sėkmės atveju tokį modelį linkusios kartoti ir kitos didžiosios korporacijos, nes automatizacija gali tapti nauju logistikos standartu.

    Platesnė tendencija aiški: robotai ir DI sprendimai vis dažniau naudojami ne tik gamyboje, bet ir e. prekybos grandinėje nuo sandėlio iki pristatymo. Tai reiškia, kad ateities konkurencija vyks ne vien dėl darbuotojų skaičiaus, o dėl technologijų, procesų ir gebėjimo greitai mokyti žmones naujų kompetencijų.

  • „Xpeng“ pristatė kone žmogų primenantį robotą: turi odą, raumenis ir net stuburą

    Kinijos automobilių technologijų bendrovė „Xpeng“ pristatė naujos kartos humanoidinį robotą-asistentą „Iron“. Gamintojas pabrėžia, kad tai vienas realistiškiausių iki šiol parodytų sprendimų, kuriame imituojami žmogaus kūno elementai: stuburas, oda ir sintetiniai raumenys.

    Tokio tipo humanoidų kūrimas pastaraisiais metais smarkiai suaktyvėjo, nes įmonės ieško būdų, kaip automatizuoti pasikartojančius darbus gamyklose, sandėliuose ir paslaugų sektoriuje. Dėl pažangios sensorių, valdymo programinės įrangos ir DI robotai tampa vis universalesni, tačiau masinis pritaikymas vis dar priklauso nuo kainos, patikimumo ir saugumo.

    Kaip atrodo ir ką gali

    Skelbiama, kad natūralesnius judesius robotui užtikrina dirbtiniai kaulų ir raumenų analogai. „Iron“ ūgis siekia 1,78 metro, o svoris – 70 kilogramų, tad pagal proporcijas jis artimas suaugusiam žmogui.

    Gamintojas nurodo, kad robotas gali kalbėti, vaikščioti, paimti daiktus ir reaguoti į aplinką. Taip pat patobulintas sąnarių paslankumas ir pridėtas pasyvus laisvės laipsnis pėdos srityje, kad eisena atrodytų lengvesnė ir natūralesnė.

    Akumuliatorius ir gamybos planai

    „Xpeng“ teigia, kad tai pirmasis pasaulyje humanoidinis robotas su visiškai kietojo kūno akumuliatoriumi. Tokia baterijų kryptis rinkoje vertinama dėl potencialiai didesnio energijos tankio ir saugumo, tačiau realios naudos praktikoje dažnai paaiškėja tik pradėjus didesnės apimties gamybą.

    Robotą planuojama siūlyti ir vyriško, ir moteriško dizaino versijomis, taip pat numatomos skirtingos komplektacijos. Pranešama, kad gamyba turėtų startuoti 2026 metų balandį, o kaina viešai dar neskelbiama.

    Kodėl humanoidai dabar taip išpopuliarėjo

    Humanoidinių robotų bumas siejamas su dviem pagrindinėmis priežastimis: darbo jėgos trūkumu kai kuriuose sektoriuose ir sparčiai gerėjančiu robotų gebėjimu „suprasti“ aplinką. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai išlieka sauga šalia žmonių, stabilus darbas realiose, chaotiškose erdvėse ir aiškus ekonominis atsiperkamumas.

    Jei „Iron“ deklaruojamos savybės pasitvirtins praktiškai, tokie robotai pirmiausia gali atsirasti pramonėje ir logistikoje, kur užduotys yra standartizuotos, o aplinka – kontroliuojama. Plačiam naudojimui namuose paprastai prireikia daugiau laiko, nes reikalavimai patikimumui ir saugumui yra gerokai griežtesni.

  • „Unitree“ robotas Pekine pašėlo minioje: vaizdo įrašas kelia klausimų dėl humanoidų saugumo

    Pekine viešo renginio metu humanoidinis „Unitree Robotics“ robotas patyrė techninį sutrikimą ir, akivaizdžiai praradęs judesių kontrolę, ėmė chaotiškai mosuoti galūnėmis šalia žmonių. Įvykio vaizdo įrašas sparčiai išplito internete ir paskatino diskusijas apie tokių įrenginių saugą viešose erdvėse.

    Pagal liudininkų ir vaizdo medžiagos aprašymus, robotas turėjo dalyvauti pasirodyme ir atlikti sinchronizuotus judesius, tačiau netikėtai ėmė elgtis neprognozuojamai. Teigiama, kad jis netyčia kliudė šalia buvusį vaiką, o operatorius įsikišo ir sustabdė įrenginį nuotoliniu būdu.

    Kas nutinka, kai sutrinka valdymas

    Tokie incidentai dažniausiai siejami ne su sąmoningu roboto „sprendimu“, o su valdymo grandinės klaidomis: sensorių duomenų neatitikimais, programinės įrangos gedimais, ryšio trukdžiais ar net netikėtais aplinkos veiksniais. Viešose erdvėse robotams tenka dirbti triukšme, minioje, esant staigiems judesiams ir nenuspėjamoms kliūtims.

    Pramonėje ir logistikoje saugos standartai jau seniai remiasi aiškiu principu: kuo arčiau žmogaus veikia automatizuotas įrenginys, tuo griežtesnės turi būti apsaugos priemonės. Humanoidai, skirti pasirodymams ar bendravimui, šią ribą dar labiau priartina, todėl aktualėja ir mechaninės saugos sprendimai, ir programiniai ribotuvai.

    Humanoidų bumas ir naujos rizikos

    Pastaraisiais metais humanoidiniai robotai sparčiai populiarėja, nes tobulėja varikliai, baterijos, pusiausvyros algoritmai ir DI modeliai, leidžiantys geriau atpažinti aplinką. Vis dėlto kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau galimų gedimo taškų, o net menkas sutrikimas gali virsti realia fizine rizika, jei robotas yra aukštas, sunkus ir juda greitai.

    „Unitree Robotics“ anksčiau yra pristačiusi humanoidinius prototipus, demonstruojančius greitą ėjimą, balansavimą ir dinamiškus judesius. Tokios demonstracijos patrauklios rinkodarai, tačiau realiame renginyje svarbiausia tampa ne įspūdingas pasirodymas, o aiškiai apibrėžtas saugos scenarijus: atstumas iki žiūrovų, avarinis stabdymas, greičio ribojimas ir operatoriaus kontrolė.

    Ką tai reiškia vartotojams ir organizatoriams

    Ekspertai pabrėžia, kad į viešas erdves keliami robotai turėtų būti vertinami kaip potencialiai pavojingi mechanizmai, kol neįrodoma priešingai. Organizatoriams tai reiškia papildomas rizikos analizes, draudimo klausimus ir aiškias taisykles, kaip robotas elgsis praradęs orientaciją ar ryšį.

    Šis atvejis Pekine primena, kad technologinė pažanga ir sauga turi žengti koja kojon. Augant humanoidų skaičiui renginiuose ir paslaugų sektoriuje, visuomenės pasitikėjimą lems ne vien įspūdingi triukai, bet ir tai, kaip patikimai suvaldoma „blogiausio scenarijaus“ situacija.

  • Indijoje darbuotojus filmuoja nuo ryto iki vakaro: jų įgūdžiais mokomi robotai, galintys atimti darbą

    Indijoje darbuotojus filmuoja nuo ryto iki vakaro: jų įgūdžiais mokomi robotai, galintys atimti darbą

    Indijoje tūkstančiai gamyklų ir statybų sektoriaus darbuotojų vis dažniau dirba su ant kūno ar galvos tvirtinamomis kameromis, kurios fiksuoja kiekvieną judesį darbo metu. Šie vaizdo įrašai vėliau paverčiami komerciniais duomenų rinkiniais, skirtais robotams ir pramonės automatizavimo sprendimams mokyti.

    Darbuotojai teigia, kad nuolatinis filmavimas kelia stresą ir didina spaudimą neklysti, nes bet koks veiksmas gali būti peržiūrėtas vadovų. Kai kuriais atvejais už filmavimo valandas siūlomas nedidelis priedas, tačiau žmonės baiminasi, kad taip jie patys padeda kurti sistemas, kurios ateityje pakeis jų darbo vietas.

    Duomenys robotams, rizika žmonėms

    Pramonės įmonėms ir tarpininkams tokie įrašai yra vertingas turtas, nes jie leidžia fiksuoti realias darbo situacijas iš pirmojo asmens perspektyvos. Tai ypač svarbu kuriant humanoidinius robotus ir sandėlių automatizavimą, kur reikalinga vadinamoji įkūnyta patirtis: kaip suimti netaisyklingą daiktą, kokia seka atlikti veiksmus, kokią jėgą panaudoti.

    Technologijų rinkoje stiprėja tendencija perkelti DI iš skaitmeninės erdvės į fizinę, todėl duomenų poreikis auga. Kuo daugiau realaus pasaulio pavyzdžių gauna kūrėjai, tuo tiksliau sistemos išmoksta atpažinti objektus, planuoti judesius ir kartoti žmogaus atliekamas užduotis.

    Teisinės spragos ir sutikimo problema

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbuotojų sutikimas filmuoti dažnai būna formalus, ypač hierarchinėse darbo vietose, kur atsisakymas gali reikšti prastesnes pamainas ar net darbo praradimą. Be aiškių taisyklių išlieka rizika, kad įrašai bus naudojami ne tik mokymui, bet ir disciplininei kontrolei, našumo vertinimui ar ginčams dėl klaidų.

    Darbo rinkos analitikai šį reiškinį vadina dvigubu smūgiu: žmonių įgūdžiai skaitmeninami ir paverčiami duomenimis, o tuo pat metu didėja priežiūra ir spaudimas darbo vietoje. Ilgainiui tai gali paspartinti automatizaciją būtent tose srityse, kuriose darbuotojai šiandien yra filmuojami daugiausia.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Robotikos šalininkai pabrėžia, kad automatizacija gali mažinti klaidų skaičių ir didinti produktyvumą, tačiau socialinė kaina tampa vis akivaizdesnė. Diskusijose vis dažniau keliami klausimai, ar darbuotojai turėtų gauti didesnę kompensaciją už duomenis, ar reikia aiškesnio reguliavimo dėl filmavimo darbo vietoje ir duomenų panaudojimo.

    Kai kurie ekonomistai ir technologijų lyderiai kaip vieną iš ilgalaikių scenarijų mini robotizacijos apmokestinimą ir platesnes socialines apsaugas, tačiau konkrečių sprendimų terminai išlieka neaiškūs. Kol kas daugelyje šalių, įskaitant Indiją, technologijų plėtra juda greičiau nei darbo teisės ir privatumo taisyklių atnaujinimas.

  • Kinijos humanoidiniai robotai bėga pusmaratonius ir šoka: lenktynės dėl rinkos jau įsibėgėjo

    Kinijoje sparčiai daugėja humanoidinių robotų, kurie demonstruoja vis sudėtingesnius judesius: nuo šokių ir kovos menų iki parkūro. Tokie pasirodymai rodomi ne vien pramogai – jie tampa aiškiu signalu, kad šalis intensyviai investuoja į robotiką ir automatizaciją.

    Vasario 2026 metais per Mėnulio Naujųjų metų televizijos renginius humanoidai atliko techninius kovos menų pratimus, o kartu kilo diskusijų, kiek jų veiksmų buvo autonomiški. Net ir esant nuotolinio valdymo įtarimams, pažanga akivaizdi: gerėja judesių stabilumas, koordinacija ir reakcijos greitis.

    Prie dėmesį traukiančių pavyzdžių prisideda ir komerciniai žingsniai. Balandžio 15 dieną „Unitree“ pradėjo prekiauti robotais tarptautinėje platformoje, o pigiausias modelis kainuoja apie 6 100 eurų, taip mėginant užbėgti konkurentams už akių ir greitai užsiauginti rinkos dalį.

    Lenktynėse svarbūs ir sportiniai rezultatai, nes jie leidžia paprastai palyginti technologinį progresą. Balandžio 19 dieną humanoidas, kurį sieja su išmaniųjų telefonų gamintoju „Honor“, Pekino pusmaratonį įveikė per 50 minučių 26 sekundes – daugiau kaip 21 kilometrą greičiau nei įprastai bėga dauguma žmonių.

    Skirtumas su praėjusiais metais ypač ryškus: 2025 metais greičiausiam robotui toje pačioje trasoje reikėjo 2 valandų 40 minučių 42 sekundžių. Be to, lenktynėse dalyvavusių robotų dalis buvo valdoma nuotoliniu būdu, todėl autonomijos klausimas išlieka vienu svarbiausių vertinant realų pažangumą.

    Humanoidai iš pramogos virsta produktu

    Humanoidiniai robotai vis dažniau pristatomi kaip įrenginiai, galintys dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Dėl to jie patrauklūs gamykloms, sandėliams, logistikai, prekybai ar aptarnavimo sektoriui, kur infrastruktūra nuo durų iki darbo stalų sukurta pagal žmogaus proporcijas.

    „UBTech Robotics“ pristatė U1 seriją, kurioje siūlomi skirtingo sudėtingumo modeliai. Pigesnė versija labiau primena biustą, o pažangesni modeliai – viso žmogaus ūgio robotus, kurie atlieka dešimtis judesių, vaikšto stabilesne eisena ir gali šokti.

    Kainų amplitudė didelė: paprastesni sprendimai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų, o pažangiausios komplektacijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Gamintojai pabrėžia, kad robotai gali bendrauti pasitelkdami DI kalbos modelius debesijoje, judinti lūpas kalbėdami, sekti pašnekovą žvilgsniu ir imituoti emocijas.

    Verslo logika paprasta: robotai nedaro pertraukų, nepavargsta ir gali dirbti ten, kur trūksta darbuotojų. Kinijoje tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu ir mažėjančiu noru dirbti fiziškai sunkius ar monotoniškus darbus.

    Kam to reikia Pekinui?

    Robotika Pekinui yra strateginė kryptis, kurią valdžia sieja su produktyvumo augimu ir tarptautiniu konkurencingumu. Humanoidai pristatomi kaip vienas iš įrankių pereiti nuo „pasaulio fabriko“ modelio prie aukštos pridėtinės vertės gamybos, kur svarbiausi tampa jutikliai, programinė įranga, baterijos ir lustai.

    Valstybinė parama čia svarbi: kai kurios įmonės viešai mini gaunamas dotacijas ir mokestines lengvatas. Toks finansavimo modelis leidžia greičiau didinti gamybos apimtis ir mažinti vieneto kainą, o tai ypač svarbu rinkoje, kur laimi mastas.

    Tačiau kartu kyla ir nerimo. Ekonomistai primena, kad robotai nevartoja prekių ir nemoka mokesčių, todėl masinė automatizacija gali mažinti gyventojų pajamas ir biudžeto įplaukas, jei darbo rinka nespės persitvarkyti.

    Darbas, teisė ir rizikos

    Humanoidai kelia klausimą, kaip elgtis, kai automatizacija tiesiogiai pakeičia darbuotojus. Kinijoje viešojoje erdvėje aptariami teismų sprendimai, kurie signalizuoja griežtesnį požiūrį į staigius atleidimus, kai įmonės bando automatizaciją pateikti kaip neišvengiamą aplinkybę.

    Teisinės dilemos apima ir atsakomybę už klaidas. Jei humanoidas su DI priima neteisingą sprendimą ar sukelia žalą, lieka klausimas, kur baigiasi gamintojo, operatoriaus ir darbdavio atsakomybė, ypač kai robotai dirba su senjorais ar vaikais.

    Ne mažiau jautri tema – galimos karinės paskirtys. Kinijoje analitikai svarsto, kad humanoidai teoriškai galėtų papildyti personalą ar atlikti pavojingas užduotis, tačiau tam reikėtų ne tik mechaninio patvarumo, bet ir patikimo autonominio valdymo sudėtingomis sąlygomis.

    Europos ir Lietuvos pramonės požiūriu Kinijos tempas reiškia didėjančią konkurenciją ne tik pačių robotų rinkoje. Kartu didėja spaudimas visai tiekimo grandinei – nuo komponentų gamintojų iki programinės įrangos kūrėjų – nes įsitvirtinus masto ekonomikai kainomis konkuruoti darosi vis sunkiau.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.

  • Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos bendrovės ir toliau laiko Kiniją vienu svarbiausių gamybos ir tiekimo grandinių centrų, nors Europos Sąjunga viešai ragina mažinti strateginę priklausomybę. Tai rodo Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje apklausa, apėmusi beveik 300 narių atsakymus, surinktus metų pradžioje.

    Apklausos duomenimis, apie 68 proc. respondentų teigė arba išlaikantys, arba plečiantys veiklą Kinijoje. Tuo metu tik apie 7 proc. nurodė perkeliantys gamybos užsakymus į kitas šalis arba kuriantys alternatyvias gamybos bazes už Kinijos ribų.

    „Nematyti, kad de-risking taptų dominuojančia tema. Greičiau matome, kad Europos įmonės tampa dar labiau priklausomos nuo Kinijos kaip tiekimo ir gamybos vietos“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas.

    Kas stumia likti Kinijoje

    Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl įmonės nesitraukia, yra kaštai ir greitis. Nors Kinijoje darbo jėga ilgą laiką buvo laikoma konkurenciniu pranašumu, vis daugiau įmonių pabrėžia ne atlyginimus, o automatizaciją ir gamybos mastą.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ atstovai apklausos kontekste akcentavo, kad per pastaruosius porą metų Kinijos gamyklose automatizacijos lygis kai kuriose šakose išaugo itin sparčiai. Dėl to darbo sąnaudų skirtumai praranda reikšmę, o lemiamu tampa pajėgumas gaminti greitai ir stabiliai.

    „Darbo kaina tampa vis mažiau svarbi, nes automatizacija ją nustumia į antrą planą“, – sakė „Roland Berger“ vadovaujantis partneris Denis Depoux.

    Robotai, ekosistema ir tiekėjų spaudimas

    Kinijos gamybos patrauklumą didina ne tik robotizacija, bet ir susiformavusi pramoninė ekosistema: tiekėjų koncentracija, žaliavų prieinamumas, logistika ir galimybė greitai keisti gamybos apimtis. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai ES įmonių Kinijoje savo gamybos efektyvumą šalyje vertina kaip aukštesnį nei kitose rinkose.

    Kaip pavyzdys dažnai minimas elektromobilių sektorius, kuriame gamybos procesai vis labiau automatizuojami, o grandinės valdymas koncentruojamas vietoje. Kinijos elektromobilių gamintojas „Nio“ yra skelbęs, kad vienoje jo gamyklų dirba 941 robotas, galintis autonomiškai vykdyti dalį procesų ir palaikyti gamybą visą parą.

    Apklausoje taip pat išryškėjo tarpinis kelias: apie 24 proc. respondentų nurodė diversifikuojantys riziką taip, kad tuo pačiu plečia veiklą Kinijoje, bet lygiagrečiai kuria alternatyvius tiekėjus kitose šalyse. Tokį modelį įmonės dažnai renkasi siekdamos apsidrausti nuo geopolitinių įtampų, tarifų ar staigių reguliavimo pokyčių, bet neprarasti Kinijos masto ir kainos pranašumo.

    Ką tai reiškia Europai

    ES de-risking politika orientuota į jautrių sektorių atsparumą, kritinių žaliavų tiekimo saugumą ir perteklinės priklausomybės mažinimą. Tačiau verslo sprendimus dažnai lemia kasdieniai konkurencingumo kriterijai: savikaina, pristatymo terminai, tiekimo stabilumas ir gamybos lankstumas.

    Logistikos rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad dalis sprendimų dėl tarptautinių srautų vis dažniau priimama pačioje Kinijoje, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ir plataus vartojimo elektronika. Tai reiškia, kad Europai siekiant mažinti riziką, reali priklausomybė nuo Kinijos pramonės pajėgumų daugelyje šakų kol kas nemažėja.

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.