CP v2

Tag: Automatizacija

  • Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijos Hangdžou mieste pradėjo veikti vadinamoji Hangzhou Robot School – projektas, kurį jo kūrėjai pristato kaip pirmą pasaulyje mokyklą, skirtą praktiniam robotų parengimui realiam darbui. Ji įkurta 2026 metais kaip Future Island of Embodied Intelligence iniciatyvos dalis, bendradarbiaujant vietos valdžiai ir Džedziango universiteto Robotikos institutui.

    Pagrindinis tikslas – ne parodymams skirti triukai, o stabilus, prognozuojamas darbas tikrose aplinkose. Robotai čia mokomi konkrečių įgūdžių, testuojami ir sertifikuojami taip, kad būtų aišku, kokias užduotis jie pajėgūs atlikti fabrikuose, sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros erdvėse ar sporto industrijoje.

    Pirmoji laida jau baigė pradinį ciklą: keturi robotai gavo patvirtinimą apie įgytas kompetencijas ir buvo nukreipti į realias darbo vietas, įskaitant muziejų bei „Nestlé“ padalinį. Skelbiama, kad tai tik pradžia, o dalis priimtų robotų dar tęsia mokymus.

    Į pirmąją mokyklos grupę buvo priimta 30 robotų iš 16 įmonių. Ne visi jie judės tuo pačiu tempu: kai kuriems užduotims parengti gali pakakti kelių mėnesių, o sudėtingesniam darbui mokymai gali trukti metus ar ilgiau.

    Kaip vertinami robotų gebėjimai

    Mokykla taiko penkių lygių L1–L5 sistemą, kur aukščiausias lygis reiškia maksimalų savarankiškumą ir gebėjimą dirbti be nuolatinės žmogaus priežiūros. Kiekvienas robotas, sėkmingai išlaikęs vertinimus, gauna unikalų kodą, patvirtinantį jo pasiektą lygį ir kompetencijas.

    Vertinimas apima keturias bazines sritis: aplinkos suvokimą, situacijos supratimą, sprendimų priėmimą ir veiksmų atlikimą. Tokia struktūra atspindi vieną didžiausių šiuolaikinės robotikos iššūkių: robotui neužtenka mokėti judėti ar atlikti įspūdingus veiksmus, jis turi patikimai atlikti darbą kintančiomis realaus pasaulio sąlygomis.

    Kodėl tokios mokyklos tampa aktualios

    Pastaraisiais metais robotikos sektorius sparčiai juda nuo demonstracinių prototipų prie praktinių sprendimų, ypač logistikoje, gamyboje ir paslaugose. Dėl to auga poreikis standartizuoti robotų parengimą ir aiškiai apibrėžti, ką konkreti platforma iš tiesų gali atlikti saugiai ir stabiliai.

    Hangdžou projektas iš esmės veikia kaip bandymų ir kvalifikavimo poligonas: jei robotas nepasiekia reikalavimų, jis gali būti grąžinamas gamintojui tobulinimui. Tokia atranka leidžia mažinti rizikas darbdaviams ir greičiau perkelti DI valdomas mašinas iš laboratorijų į kasdienes darbo užduotis.

  • Kasyklos ateitis po anglies: technologijos ir ES parama žada naują kvėpavimą gavybos sektoriui

    Lenkijoje anglies gavybos apimtys ilgainiui mažės, tačiau kartu stiprėja kryptis į kitų žaliavų paiešką ir gavybą, ypač vadinamųjų kritinių išteklių. Šį posūkį vis dažniau lydi investicijos į modernias kasybos technologijas, automatizaciją ir efektyvumo didinimą, aptartos Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad kasybos pramonės kompetencijos nėra „pririštos“ tik prie anglies: jos gali būti perkeliamos į metalų gavybą, perdirbimą ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Toks persiorientavimas atitinka Europos Sąjungos siekį mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti strateginių žaliavų tiekimo grandines.

    Milijardai eurų: kas svarbiausia?

    Europos Komisijos žaliavų politikos srityje dirbęs Danielis Ciosas forume pabrėžė, kad transformacijai galima pasitelkti ES paramą, o programų kryptys nėra „užšaldytos“ visam laikui. Pasak jo, valstybės, įmonės ir mokslo institucijos gali aktyviai dalyvauti konsultacijose ir daryti įtaką, kad finansavimas būtų labiau orientuotas į pramonės pokyčius.

    „Ateinančius pusantrų metų bus lemiami, kad programos artimiausiems septyneriems metams būtų parengtos taip, kad atlieptų realius pramonės poreikius“, – sakė Danielis Ciosas.

    Vienu iš pavyzdžių įvardytas Anglies ir plieno tyrimų fondas, finansuojantis mokslinius tyrimus ir inovacijas kasybos bei metalurgijos srityse. Diskusijoje pažymėta, kad tokio tipo instrumentai gali būti pritaikomi ir technologijų perėjimui nuo anglies sektoriaus prie metalų gavybos bei perdirbimo.

    Efektyvumas, automatizacija ir žmonės

    Vienas ryškiausių paminėtų pavyzdžių – Lubelsko anglies kasybos bendrovė Bogdanka, kuri, pasak jos atstovų, veikia pilnu ekonominiu pagrindu ir negauna valstybės dotacijų. Įmonė teigia didinanti dėmesį kaštų ir organizacinei optimizacijai, o pagrindiniu efektyvumo rodikliu pasirinko OEE.

    Įmonės planuose – didinti OEE iki 31 proc. 2027 metais ir iki 37 proc. 2035 metais, tačiau pabrėžiama, kad rodiklius stipriai veikia geologinės sąlygos, logistikos sprendimai ir įrangos kokybė. Praktika rodo didelius svyravimus: geriausiais atvejais pasiekiama apie 40 proc., o sudėtingesnėse vietose efektyvumas kai kuriais mėnesiais krenta iki 11–12 proc.

    Kita svarbi kryptis – technologijų tiekėjų sprendimai, orientuoti į autonomizaciją ir procesų automatizavimą. „Famur“ atstovai teigė, kad, nepaisant didesnio dėmesio žaliajai transformacijai, reikšminga pajamų dalis vis dar gaunama iš kasybos segmento, todėl investicijos į naujus sprendimus tęsiamos.

    Kad automatizacija taptų realiai įgyvendinama, būtinas ir darbo rinkos lūžis. Forumo dalyviai akcentavo, kad vien technologijų nepakanka: sektorius turi išlaikyti inžinerines kompetencijas, pritraukti jaunimą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, nes net ir automatizuotoje kasykloje kritinėse situacijose sprendimus priima žmogus.

    Elektriniai sprendimai po žeme

    Diskusijoje išsiskyrė ir elektromobilumo tema: kai kurios pramoninės elektrinės mašinos jau naudojamos vario kasyklose, o jų eksploatacijos praktika rodo, kad darbo ciklai gali viršyti pradines garantijas. Tai laikoma argumentu, jog bateriniai sprendimai pramonėje nėra vien demonstraciniai projektai, o realus našumo ir saugos įrankis.

    Kartu pabrėžta, kad technologijos turi atitikti konkrečias kasybos sąlygas: duomenų perdavimo sistemos, mašinų būklės stebėsena ir nuotolinis valdymas jau seniai įprasti sprendimai, tačiau avarinių situacijų ar remonto darbų vis dar neįmanoma pilnai „perleisti“ vien autonominėms sistemoms.

    Forumo išvada aiški: anglies vaidmuo mažės, tačiau tai nebūtinai reiškia kasybos pramonės pabaigą. Persiorientavimas į kritines žaliavas, investicijos į automatizaciją, efektyvumo didinimą ir ES finansavimo galimybes gali tapti pagrindu naujam sektoriaus etapui, jei kartu bus išspręsta specialistų ir kompetencijų išlaikymo problema.

  • Darbo skelbimas jau neveikia: gamybos įmonės atskleidė, kaip iš tiesų prisivilioja specialistus

    Gamybos sektoriuje kvalifikuotų darbuotojų paieška tampa vis sudėtingesnė, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebeužtenka. Įmonės vis aktyviau konkuruoja dėl žmonių siūlydamos ne tik atlygį, bet ir aiškią karjeros kryptį, mokymus bei modernesnę darbo aplinką.

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad darbuotojų trūkumas gamybos įmonėms tampa vienu ryškiausių iššūkių. 2025 metais jį tarp trijų didžiausių problemų įvardijo 55,6 proc. gamybos įmonių, kai 2022 metais taip teigė 33,5 proc.

    Taip pat 54,5 proc. įmonių kaip reikšmingą riziką išskyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Dar 43,1 proc. nurodė, kad darbo ieškančių žmonių profesinis pasirengimas ne visada atitinka realius verslo poreikius.

    Konkurencija prasideda anksčiau

    Didėjantis atotrūkis tarp darbdavių poreikių ir kandidatų įgūdžių keičia pačias paieškos taisykles. Šalia tradicinių darbo skelbimų vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų rekomendacijos, tikslinė kandidatų paieška profesiniuose socialiniuose tinkluose, partnerystės su profesinio mokymo įstaigomis ir universitetais.

    Dalį trūkstamų kompetencijų įmonės vis dažniau nusprendžia ugdyti viduje, investuodamos į mokymus ir įvedimo programas. Tai ypač aktualu gamyboje, kur greitai daugėja automatizuotų procesų ir keičiasi reikalavimai darbuotojams.

    „Darbdavių konkurencija dėl žmonių prasideda gerokai anksčiau nei darbo pokalbis. Žmogus vertina ne tik atlyginimą, bet ir darbo aplinką, galimybes mokytis, technologijas bei tai, kaip atrodys jo kasdienybė“, – sakė VMG personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.

    Ką keičia atvirų durų dienos

    Pramonės darbdaviai pastebi, kad kandidatų apsisprendimą dažnai lemia galimybė pamatyti realią darbo vietą. Gamyklos įvaizdis daliai žmonių vis dar siejasi su triukšmu, dulkėmis ir sunkiu fiziniu darbu, nors šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau operacijų perkelta į automatizuotas linijas.

    „Klaipėdos medienos“ vadovas Paulius Barzdonis atkreipia dėmesį, kad šiandien darbuotojas dažnai ne tiek atlieka fizines užduotis, kiek valdo procesą, prižiūri įrenginius ir stebi sistemų darbą. Dėl to įmonės ieško būdų ne aprašyti, o parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas.

    Vienas iš sprendimų tampa atvirų durų dienos gamyklose, kai potencialūs darbuotojai gali iš arti pamatyti gamybos procesus, technologijas ir darbo sąlygas. Tokia patirtis padeda greičiau paneigti stereotipus ir kandidatui aiškiau suprasti, ko tikėtis pradėjus dirbti.

    „Po ankstesnio renginio įmonė sulaukė daugiau susidomėjimo darbo pasiūlymais, o didžiausias kandidatų aktyvumas buvo stebimas savaitę po renginio. Lankytojai taip pat teigė, kad gamyklos aplinka maloniai nustebino“, – sakė P. Barzdonis.

    Reikalingi ne tik įgūdžiai, bet ir mokymasis

    Automatizacija ir skaitmenizacija keičia kompetencijų profilį: auga technologinių ir skaitmeninių įgūdžių poreikis, didėja atsakomybė už procesų valdymą. Įmonės pabrėžia, kad vis svarbiau tampa ne vien ankstesnė patirtis, bet ir gebėjimas greitai mokytis.

    Pasak P. Barzdonio, pakavimo linijose tai matyti itin aiškiai: anksčiau daug veiksmų atlikdavo žmogus, o dabar didelę dalį darbo perima robotizuotos sistemos. Tuo pačiu kokybės kontrolėje vis dažniau naudojamos optinės sistemos, galinčios automatiškai aptikti defektus.

    „Technologijos keičiasi greitai, todėl žmogaus gebėjimas prisitaikyti tampa ne mažiau svarbus nei jo turima patirtis. Svarbiausia yra noras mokytis ir pokyčius priimti ne kaip grėsmę, o kaip galimybes“, – teigė P. Barzdonis.

    Ekspertai pažymi, kad ši kryptis artimiausiais metais tik stiprės: modernėjant gamybai, didės poreikis operatoriams, mechatronikams, automatizavimo ir kokybės specialistams. Todėl darbdaviams tenka varžytis ne tik atlygiu, bet ir tuo, kaip greitai jie gali paruošti žmogų darbui bei kokias augimo galimybes pasiūlyti.

  • „FM Logistic“ perima vokiečių „Schäflein“: ką šis sandoris reiškia Lenkijos logistikos rinkai

    Prancūzijos logistikos grupė „FM Logistic“ patvirtino įsigijusi kontrolinį Vokietijos logistikos grupės Schäflein akcijų paketą. Sandoris aktualus ir Lenkijai, nes abi įmonės veikia šioje rinkoje ir aptarnauja tarptautinius klientų srautus.

    Įsigijimas galutinai užbaigtas 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, kai buvo įvykdytos visos privalomos reguliavimo sąlygos. Tarp jų buvo ir Vokietijos Federalinės kartelių tarnybos sprendimas, įregistruotas 2026 metų birželio 19 dieną.

    Integracija trimis kryptimis

    Bendrovės teigia, kad tai svarbus žingsnis integruojant dvi šeimos valdomas logistikos grupes. „FM Logistic“ taip įžengia į Vokietijos rinką, laikomą viena stipriausių Europoje pagal logistikos apimtis, infrastruktūrą ir pramonės klientų koncentraciją.

    Schäflein valdo daugiau nei 35 logistikos objektų tinklą Vokietijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad susijungus bus greičiau kuriama bendra pasiūla Vokietijos klientams, sujungiant „FM Logistic“ tarptautinę patirtį ir Schäflein operacinį tinklą.

    Kita numatyta kryptis – Europos transporto koridorių stiprinimas, palaipsniui įtraukiant „FM Logistic“ tarptautinius krovinių srautus į Schäflein dalinių krovinių tinklą. Praktikoje tai gali reikšti didesnius konsolidavimo srautus ir daugiau reguliarumo tarp Vokietijos, Lenkijos bei kitų regiono centrų.

    Technologijos ir automatizacija regione

    Trečiasis integracijos ramstis – Schäflein technologinių sprendimų diegimas visoje grupėje. Didžiausias dėmesys numatomas automatizavimo sprendimams, kuriuos plėtoja LOCIT, ir uždaro ciklo konteinerių sistemai „SprintBOX“.

    Įmonės akcentuoja, kad technologijų perkėlimas numatomas ne tik Vokietijoje, bet ir „FM Logistic“ tinkle Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Tai svarbu regiono rinkoms, nes automatizacija ir pakartotinai naudojamos taros sprendimai tampa vienais pagrindinių kaštų ir tvarumo valdymo įrankių logistikoje.

    „Sandorio užbaigimas reiškia, kad esame pasirengę naudoti bendrus išteklius ir kompetencijas, kad klientams suteiktume apčiuopiamos verslo ir technologinės naudos“, – sakė „FM Logistic“ vadovas Jean-Christophe Machet.

    Schäflein tinklo plėtra taip pat numatoma Vokietijoje, įtraukiant naujus logistinius centrus Rūro regione ir Leipcigo apylinkėse. Tokie mazgai gali turėti reikšmės ir Lenkijos rinkai, nes didina pasirinkimą maršrutams tarp Vokietijos gamybos regionų ir Lenkijos sandėliavimo bei paskirstymo centrų.

    „FM Logistic“ grupė nurodo turinti apie 27 500 darbuotojų ir valdanti apie 4 000 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Didesnis mastas kartu su Schäflein tinklu gali sustiprinti konkurenciją dėl pramonės klientų, ypač ten, kur svarbus greitas pristatymas, dalinių krovinių sprendimai ir automatizuotos sandėliavimo operacijos.

  • Skaitmeninė kasybos revoliucija po žeme: DI, duomenys ir automatizacija keičia, bet centre lieka žmogus

    Po žeme vyksta tylus, bet spartus kasybos virsmas: vis daugiau įrangos renka duomenis, bendrauja tarpusavyje ir leidžia procesus valdyti nuotoliniu būdu. Ekspertai pabrėžia, kad technologijų tikslas nėra išstumti žmogų, o sumažinti rizikas ir padėti dirbti saugiau.

    Ši kryptis buvo akcentuota Katovicuose vykusioje „Future Mining Forum & Expo“ konferencijoje, kur diskutuota apie skaitmenizaciją, autonomines sistemas ir duomenų analizę kasyboje. Dalyviai sutaria: produktyvumas svarbus, tačiau pagrindinis matas išlieka darbuotojų sauga ir sprendimų patikimumas.

    Automatizacija, kuri turi ribas

    Viena ryškiausių tendencijų – pramoninis daiktų internetas ir mašinų tarpusavio sąveika. Kai kalnakasybos kombainas, konvejeriai, atramų valdymo sistemos ir stebėsena keičiasi duomenimis realiu laiku, galima ne tik matyti situaciją, bet ir greičiau aptikti nukrypimus.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kasyba išlieka itin dinamiška aplinka, kur ne viską įmanoma iš anksto numatyti ir „užprogramuoti“. Todėl visiškas žmogaus pašalinimas iš proceso nėra realistiškas scenarijus: net ir didėjant automatizacijai, kritinėse situacijose svarbiausios išlieka patirtis, sprendimų priėmimas ir atsakomybė.

    „Ten, kur nėra pasikartojimo ir nuspėjamumo, reikalingas žmogus“, – sakė kasybos automatizavimo ekspertas Karol Bartodziej.

    Palydovai, kurie gali įspėti anksčiau

    Skaitmenizacija kasyboje plečiasi ir į paviršiaus rizikų valdymą. Palydovinė stebėsena, paremta radarinių duomenų analize, leidžia vertinti žemės paviršiaus poslinkius ir deformacijas, o tai padeda anksčiau pastebėti galimus pavojus bei nukreipti patikras ten, kur rizika didžiausia.

    Tokie sprendimai ypač aktualūs regionams, kuriuose kasybos poveikis apima dideles teritorijas, o rizikos nėra lokalios vienoje vietoje. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis palydovinių duomenų gali būti prieinama be papildomo mokesčio, tačiau realius kaštus lemia apdorojimas, modeliavimas ir integracija su įmonių sprendimų priėmimo procesais.

    DI kasyboje: nauda, bet su kontrolės taisyklėmis

    DI sprendimai kasyboje jau taikomi analitikai, įrangos darbo optimizavimui ir incidentų prevencijai. Vis dėlto konferencijoje kartota mintis, kad kasybos įmonėms svarbu vengti „algoritmų valdoma kasykla“ naratyvo ir vietoj to kurti aiškiai pamatuojamus naudojimo scenarijus: trumpesnį užduočių atlikimo laiką, tikslesnius sprendimus ir didesnį saugumą.

    Didelė tema – duomenų apsauga ir jų kontrolė. Praktikoje tai reiškia DI įrankius, veikiančius organizacijos infrastruktūroje, kad jautrūs duomenys nepatektų išoriniams tiekėjams, o naudojimas būtų audituojamas ir atsekamas. Tai tampa ypač svarbu, kai DI diegiamas plačiai – nuo vidinių asistentų iki techninės priežiūros prognozavimo modelių.

    „Technologija turi likti žmogaus kontrolėje, o jautrūs duomenys negali palikti įmonės infrastruktūros“, – sakė Wojciech Brodziński.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad augant duomenų kiekiui, jų interpretacija netampa automatinė: svarbu ne tik rinkti rodiklius, bet ir suprasti procesų seką, trikdžių pasikartojimą bei realią darbo eigą. Dėl to vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo duomenų „kasimo“ prie procesų analizės, kai iš skaitmeninių pėdsakų atkuriamas faktinis veiklos ciklas.

    Galiausiai, skaitmeninė kasykla vis labiau suprantama kaip sujungta kiberfizinė sistema, kurioje būtina derinti automatiką, informacines sistemas, duomenų srautus, tiekimo grandines ir kibernetinį saugumą. Kuo daugiau sujungtų įrenginių ir platformų, tuo didesnė potenciali atakos „paviršiaus“ zona, todėl sauga čia apima ir fizinį, ir skaitmeninį lygmenį.

  • Prieš 60 metų bijojome kompiuterių, dabar darbo vietas baugina DI: kas iš tiesų keičiasi?

    Prieš 60 metų bijojome kompiuterių, dabar darbo vietas baugina DI: kas iš tiesų keičiasi?

    Diskusijos apie technologijas ir darbą kartojasi ciklais: naujas išradimas žada našumą, bet kartu kelia baimę dėl atleidimų. XIX amžiuje protestavo tekstilės darbininkai, vėliau nerimą kėlė konvejerių robotai, o XX amžiaus pabaigoje – asmeniniai kompiuteriai.

    Šiandien panašioje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas. Skirtumas tas, kad DI neapsiriboja fizinių ar rutininių užduočių automatizavimu: jis vis dažniau perima dalį protinio darbo, kuris ilgą laiką atrodė sunkiai pakeičiamas.

    Kas tada nutiko su kompiuteriais?

    Kompiuterizacija tikrai pakeitė darbo rinką. Dalis profesijų susitraukė, o kai kurių vaidmuo iš esmės transformavosi: raštvedyba, apskaita, archyvavimas, paieška, dokumentų rengimas tapo labiau skaitmeniniai ir greitesni.

    Tačiau kartu atsirado naujų sričių ir pareigybių, kurių anksčiau praktiškai nebuvo: programavimas, IT administravimas, duomenų analizė, kibernetinis saugumas, skaitmeninė rinkodara. Kompiuteriai dažnai „nuėmė“ užduotis, bet ne visada panaikino pačią profesiją.

    Vis dėlto istorija nebuvo vien sėkmės pasaka. Regionuose ir įmonėse, kur automatizacija vyko sparčiausiai, daliai darbuotojų tai reiškė realius pragyvenimo šaltinio praradimus, o persikvalifikavimas ne visada buvo įmanomas greitai.

    Kuo DI skiriasi nuo ankstesnių bangų?

    DI įrankiai per kelias sekundes gali parengti santrauką, sukurti prezentacijos juodraštį, suformuluoti laišką, išversti tekstą, pasiūlyti kodo fragmentą ar atlikti pirminę duomenų analizę. Tai paliečia tas darbo dalis, kurios dažnai iš karto virsta skaitmeniniais rezultatais.

    Dėl to labiausiai pažeidžiamos veiklos, kuriose didelę darbo dalį sudaro tekstų, ataskaitų, dokumentų, analizių ir šabloninių sprendimų rengimas. Tuo metu darbai, kuriems reikia fizinės priežiūros, rankų darbo ar tiesioginio kontakto su klientu, automatizuojami lėčiau.

    „Dirbtinis intelektas gali pakeisti ne profesiją, o jos kasdienį turinį: išnyksta dalis užduočių, bet atsiranda naujų, susijusių su priežiūra ir atsakomybe“, – sako darbo rinkos analitikai, vertinantys generatyvinio DI plėtrą.

    Ko bijoma labiausiai ir kur slypi esmė?

    Didžiausias iššūkis gali būti ne vien tai, ar DI „atims“ darbą, o pokyčių greitis. Jei žmogus dešimtmečius kaupė kompetencijas, o svarbiausios užduotys staiga nuvertėja, vien patarimas persikvalifikuoti dažnai skamba pernelyg paprastai.

    Ekonomistai seniai pabrėžia, kad technologijos vienu metu ir kuria, ir naikina darbo vietas, bet poveikis pasiskirsto netolygiai. Bendrai ekonomikai tai gali reikšti produktyvumo augimą, o konkrečiam darbuotojui – pajamų kritimą ir socialinį nesaugumą.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie tai, kad darbo rinkoje didės vertė tų įgūdžių, kurių DI dar nepatikimai pakeičia: sprendimų priėmimo, atsakomybės, derybų, situacijos konteksto supratimo, rizikos vertinimo, darbo su žmonėmis. Kitaip tariant, svarbu ne tik „ką“ žmogus daro, bet ir „kodėl“ bei „kokiomis pasekmėmis“.

    Švietimo ir mokymo sistemos čia tampa kritiškai svarbios. Jei DI įrankiai įmonėse diegiami greičiau, nei darbuotojai gauna galimybę mokytis, didėja atotrūkis tarp tų, kurie prisitaiko, ir tų, kurie nespėja.

    Istorija rodo: technologijos paprastai neužbaigia žmogaus darbo, bet perrašo jo taisykles. DI jau pradėjo daryti tą patį, o galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo pačios technologijos, bet ir nuo darbdavių sprendimų, valstybės politikos bei to, ar žmonėms bus suteikta reali galimybė persiorientuoti.

  • Įmonėms tai tampa nauju standartu: kibernetinė higiena kaip BHP ir ką keičia DI banga

    Skaitmenizacija, automatizacija ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne papildomu pranašumu, o būtina sąlyga įmonėms, norinčioms išlikti konkurencingoms. Kartu auga ir kita realybė: net pažangiausios technologijos neatsveria silpnos kibernetinės higienos, kai klaidos prasideda nuo kasdienių darbuotojų įpročių.

    Ši tema vis garsiau skamba ir verslo, ir viešojo sektoriaus diskusijose, nes kibernetinės atakos brangsta, o jų poveikis tampa platesnis. Nuo sukčiavimo laiškų iki išpirkos reikalaujančių atakų ar tiekimo grandinės incidentų – rizika tiesiogiai paliečia pajamas, reputaciją ir net veiklos tęstinumą.

    Paramos logika keičiasi

    Katovicuose veikianti Katovicų specialioji ekonominė zona pabrėžia, kad technologinė transformacija neturėtų apsiriboti vien įrangos pirkimu ar pavieniais IT projektais. Vertinant investicijas vis dažniau akcentuojama, ar įmonė numato robotizaciją, automatizaciją ir procesų skaitmeninimą taip, kad tai duotų pamatuojamą ekonominį efektą.

    Praktinis iššūkis ypač ryškus mažesnėms įmonėms, kurios dažnai neturi atskiros kibernetinio saugumo komandos ir priverstos rinktis tarp gamybos, pardavimų ir saugumo biudžetų. Todėl įvairios konsultavimo, brandos įsivertinimo ir diegimo programos tampa būdu sumažinti barjerą pradžiai, ypač kai reikia apsispręsti, nuo ko pradėti ir kokias priemones rinktis.

    Kibernetinė higiena kaip darbo sauga

    Verslui vis aiškiau, kad kibernetinis saugumas nebėra vien IT skyriaus rūpestis, o organizacinės kultūros dalis. Kibernetinė higiena šiandien lyginama su BHP: tai taisyklių ir įpročių rinkinys, kuris mažina incidentų tikimybę, net kai įmonė naudoja pažangias sistemas.

    „Kibernetinis saugumas ir kibernetinė higiena turėtų tapti tokia pat normali darbo BHP dalimi“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafałas Żelazny.

    Šis požiūris ypač svarbus dėl to, kad DI įrankiai didina produktyvumą, bet kartu suteikia ir naujų galimybių piktavaliams. Dalis atakų tampa labiau personalizuotos, greičiau parengiamos, o socialinė inžinerija taikosi į žmones, kurie skuba, nesilaiko slaptažodžių tvarkos ar patvirtina prašymus be papildomo patikrinimo.

    Rizikos valdymo praktika taip pat skiriasi pagal sektorių: IT ir skaitmeninių paslaugų bendrovėms dažniausiai keliami griežtesni reikalavimai nei, pavyzdžiui, maisto pramonės įmonėms. Vis dėlto net ir tradiciniuose sektoriuose kibernetinės grėsmės auga, nes daugėja nuotolinės prieigos, debesijos paslaugų, automatizuotų gamybos linijų ir išorinių tiekėjų.

    Ką rodo įmonių duomenys

    Europos statistikos duomenys ir nacionaliniai tyrimai nuosekliai rodo tą pačią tendenciją: didesnės įmonės dažniau taiko formalias kibernetinio saugumo priemones ir investuoja į darbuotojų mokymus. Mažesnės bendrovės dažniau atsiremia į minimalius sprendimus, o pagrindinė kliūtis joms išlieka finansai ir kompetencijų trūkumas.

    Ilgainiui tai kuria rizikingą atotrūkį, nes tiekimo grandinėse silpniausia grandis gali tapti įėjimo tašku į didesnę organizaciją. Todėl vis daugiau partnerių ir užsakovų prašo įrodymų, kad tiekėjas laikosi bazinių saugumo reikalavimų, turi incidentų valdymo tvarką ir reguliariai moko darbuotojus.

    „Kibernetinė higiena turėtų būti tokia natūrali kaip durų užrakinimas – tai kasdieniai įpročiai, kuriuos turime išsiugdyti darbe ir namuose“, – sakė Rafałas Żelazny.

    Ekspertai pabrėžia, kad tvariausi pokyčiai prasideda nuo elementarių praktikų: saugių prisijungimų, atnaujinimų, atsarginių kopijų, aiškių teisių valdymo taisyklių ir nuoseklių mokymų. Kai tai tampa rutina, technologinės investicijos į automatizaciją ir DI duoda daugiau naudos, nes rizika valdoma ne tik įrankiais, bet ir žmonių elgsena.

  • DI keičia darbo rinką: pradedančiųjų užduotys nyksta, o IT sektoriuje kartelė kyla dar greičiau

    Dirbtinis intelektas vis dažniau perima užduotis, kurios daugelį metų buvo natūralus startas pradedantiesiems darbuotojams: informacijos suvedimą, ataskaitų rengimą, dokumentacijos pildymą ar bazines analizes. Dėl to įmonės persvarsto, ką reiškia „junior“ pozicija, o jaunimui į darbo rinką tenka žengti kitokiomis sąlygomis.

    Pokyčiai ypač ryškūs IT sektoriuje, kur DI įrankiai tapo kasdienybe programuotojams, analitikams ir testuotojams. Ten, kur anksčiau pradedantieji mokėdavosi atlikdami pasikartojančias užduotis, dabar vis dažniau tikimasi gebėjimo valdyti DI sugeneruotą rezultatą ir prisiimti atsakomybę už jo kokybę.

    Pradedančiųjų startas – vis sudėtingesnis

    Darbo skelbimų platformų duomenys rodo, kad pradedantiesiems skirtų pasiūlymų dalis kai kuriose srityse mažėja, o konkurencija auga. Praktikoje tai reiškia, kad net į įvadines pozicijas vis dažniau prašoma jau turėtų projektų, portfelio ar bent minimalaus komercinio patyrimo.

    Šią situaciją paaštrina tai, kad DI įrankiai įmonėms leidžia greičiau atlikti rutininį darbą mažesnėmis sąnaudomis, todėl dalis pradedančiųjų funkcijų paprasčiausiai tampa nebereikalingos. Vietoj to atsiranda poreikis žmonėms, kurie geba tiksliai suformuluoti užduotis DI, patikrinti faktus, aptikti klaidas ir suprasti verslo kontekstą.

    „Paprastos, pasikartojančios biuro užduotys pamažu bus išstumiamos automatizacijos“, – sakė Grupy EUVIC prezidentas Wojciech Wolny.

    Naujas įėjimo į rinką modelis

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad tradicinis kelias „pirma atlik rutininį darbą, tada kilk“ veiks ne visur. Įmonėms tenka kurti naują ugdymo ir įvedimo į pareigas modelį, kuriame daugiau vietos skiriama realių problemų sprendimui, projektiniam darbui ir DI rezultatų tikrinimui.

    W. Wolny akcentuoja, kad jaunimas turi ir naujų galimybių: tai, kas anksčiau būdavo brangūs bandomieji projektai ar proof of concept, dabar gali būti padaroma greičiau, pasitelkiant DI įrankius. Tačiau šios galimybės atsiveria tik tiems, kurie geba kritiškai vertinti rezultatą ir supranta, kokią vertę jis kuria organizacijai.

    „Šiandien jauni žmonės gali kurti pilotinius projektus ir prototipus dar mokykloje ar namuose, o anksčiau tai dažnai būdavo užsakoma iš išorės“, – sakė Wojciech Wolny.

    Kas toliau: nuo skaitmeninių užduočių iki robotikos

    Trumpuoju laikotarpiu DI sparčiausiai keičia skaitmeninį, pasikartojantį darbą: dokumentų ruošimą, duomenų apdorojimą, bazinį programavimo „juodą“ darbą, klientų užklausų klasifikavimą. Tuo pačiu išlieka daug sričių, kur reikalingas žmogaus sprendimas, atsakomybė, santykis su klientu ar darbas su nenuspėjamomis situacijomis.

    Ilgesnėje perspektyvoje vis dažniau minimas ir robotikos lūžis: kai DI bus glaudžiai integruotas su automatizacija, dalis fizinių užduočių taip pat taps lengviau deleguojamos technologijoms. Vis dėlto realų tempą čia lems ne tik techninės galimybės, bet ir saugumo reikalavimai, teisinis reguliavimas bei investicijų grąža.

    „Mes ne visada įvertiname, kaip greitai humanoidiniai robotai gali pažengti per 10–20 metų“, – sakė Wojciech Wolny.

    Švietimas ir karjera: teks persimokyti dažniau

    Kartu su technologijų kaita stiprėja ir tendencija, kad vienos profesijos visam gyvenimui modelis silpnėja. Tarptautinės darbo rinkos prognozės nuosekliai pabrėžia, jog DI ir skaitmenizacija didins paklausą tiek techninėms kompetencijoms, tiek kritiniam mąstymui, gebėjimui mokytis ir greitai keisti specializaciją.

    Šiame kontekste vis daugiau klausimų tenka švietimo sistemai: kaip vertinti darbus, kai DI įrankiai pasiekiami kiekvienam, ko mokyti, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų ribas. Techninės aukštosios mokyklos, anot pašnekovo, čia turi ypatingą vaidmenį, nes būtent jos gali formuoti praktinius įgūdžius ir atsakomybės kultūrą.

    „Reikia iš naujo atsakyti, koks yra tradicinių studijų modelio tikslas ir kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai žinios ir įrankiai pasiekiami akimirksniu“, – sakė Wojciech Wolny.

  • Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Elonas Muskas vėl pranašauja: sako, kad 2036 metais pinigai nebeturės prasmės

    Pažadas, kuris skamba drąsiai

    Elonas Muskas dar kartą atsidūrė dėmesio centre po pareiškimo, kad 2036 metais pinigai nebeturės reikšmės. Jis šią viziją sieja su sparčiu DI ir robotikos progresu, kuris esą leis gaminti prekes ir teikti paslaugas beveik neribotais kiekiais.

    Tokioje vadinamojoje pertekliaus ekonomikoje, pasak verslininko, žmonių poreikiai būtų patenkinami taip lengvai, kad tradicinis atlyginimų ir kainų mechanizmas taptų nebeesminis. Tačiau jis konkrečiai nepaaiškino, kuo tokioje sistemoje būtų pakeista įprasta valiuta.

    Skepticizmas ir nepatogūs klausimai

    Ekonomistai ir technologijų apžvalgininkai į tokią prognozę reaguoja atsargiai, primindami, kad pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė. Jie taip pat atlieka paskatų, rizikos įkainojimo, investicijų paskirstymo ir galios balansavimo funkcijas.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir argumentas, kad jei pinigai netrukus praras prasmę, logiška būtų aiškiau įsipareigoti dėl turto skyrimo visuomenės tikslams. Pats Muskas yra užsiminęs, kad ketina daryti labdarą, tačiau detalūs planai ir terminai viešai nėra aiškiai įvardyti.

    „Jei DI ir robotai sukurs tiek prekių ir paslaugų, kad jų bus daugiau, nei žmogus gali suvartoti, kam tada išvis reikalingi pinigai?“, – sakė Elonas Muskas.

    Kas trukdo pinigams „išnykti“

    Didžiausia kliūtis šiai vizijai – infrastruktūra ir resursai. DI plėtra remiasi milžiniška skaičiavimo galia, o duomenų centrams reikia vis daugiau elektros, aušinimo ir patikimų tiekimo grandinių, todėl energijos poreikis ir tinklų pajėgumai tampa strateginiu ribojimu.

    Kita problema – koncentracija. Net jei gamybos kaštai mažėtų, kontrolė gali susitelkti ten, kur sutelkta skaičiavimo galia, duomenys, energija ir gamybiniai pajėgumai, o tai didina nelygybės ir priklausomybės rizikas, o ne automatiškai panaikina ekonominę galią.

    Realesnis scenarijus artimiausiam dešimtmečiui

    Dalis ekspertų labiau tikėtinu laiko ne pinigų pabaigą, o didelį darbo rinkos persitvarkymą. Automatizacija jau dabar keičia biuro, kūrybines ir technines profesijas, o DI įrankiai leidžia vienam darbuotojui atlikti daugiau užduočių, todėl kai kur mažėja poreikis samdyti papildomus žmones.

    Todėl vis dažniau aptariami tarpiniai modeliai, pavyzdžiui, bazinių pajamų idėja ar nauji mokesčių principai automatizuotai veiklai. Diskusija persikelia nuo klausimo, ar pinigai išnyks, prie klausimo, kaip valstybės ir verslas pasidalys automatizacijos sukuriamą naudą ir kaip amortizuos prarandamas darbo vietas.

    „Kartais galvoju, kad net jei būtų mygtukas sustabdyti, tikriausiai neturėtume jo spausti“, – sakė Elonas Muskas.

    Ko nepakeis net pažangiausios mašinos

    Net ir augant automatizacijai, tikėtina, kad išliks sričių, kuriose bus vertinamas žmogiškas indėlis. Tai gali būti žmonių kuriama kultūra, dalis paslaugų, kur svarbūs pasitikėjimas ir empatija, taip pat veiklos, kurioms reikalinga atsakomybė ir sprendimų paaiškinamumas.

    2036 metų prognozė kol kas labiau primena provokuojantį scenarijų nei patikrintą planą. Vis dėlto ji išryškina realią problemą: DI plėtra jau dabar verčia iš naujo apibrėžti, kas kuria vertę, kaip ji paskirstoma ir kokių saugiklių reikia visuomenei.

  • „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    Humanoidinių robotų galimybės sparčiai plečiasi, o vis daugiau užduočių, kurios dar neseniai atrodė skirtos tik žmonėms, tampa įmanomos ir mašinoms. JAV bendrovė „Figure“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos humanoidinis robotas autonomiškai lipa kopėčiomis.

    Įmonės teigimu, tai atlikta be žmogaus pagalbos, o robotas pats įvertina aplinką ir koordinuoja judesius. Tokie veiksmai reikalauja tikslaus kūno stabilumo valdymo, greitos reakcijos į slydimą ar netikėtą atramų pasikeitimą ir sudėtingos visų galūnių sinchronizacijos.

    „Kopėčios atrodo paprasta kliūtis, bet robotams tai yra vienas sudėtingiausių koordinacijos išbandymų“, – teigiama „Figure“ pranešime.

    Bendrovė nurodo, kad humanoidas „Figure 03“ naudoja DI modelį „Helix“, skirtą veikti nenuspėjamomis, nuolat kintančiomis sąlygomis. Tokiuose scenarijuose svarbiausia ne vien mechanika, bet ir gebėjimas realiu laiku suderinti suvokimą, planavimą ir judesio kontrolę, kad klaidos nebūtų kaupiamos žingsnis po žingsnio.

    Pramonėje tai laikoma reikšmingu signalu, nes kopėčios ir panašios kliūtys dažnos sandėliuose, statybose, aptarnavimo darbuose ar avarinėse situacijose. Nors realiam pritaikymui paprastai reikia papildomų saugos priemonių, patikimumo testų ir aiškių darbo scenarijų, tokie demonstravimai rodo, kaip greitai humanoidai artėja prie universalesnių užduočių.

    „Figure“ taip pat skelbia didinanti gamybos apimtis: anksčiau buvo pagaminamas vienas robotas per dieną, o dabar – viena vienetą per valandą. Bendrovė teigia jau pristaičiusi daugiau nei 350 humanoidinių robotų ir neatmeta tolesnio gamybos didinimo, jei išliks paklausa.

    Humanoidų rinka šiuo metu auga dėl dviejų veiksnių: atpigusios jutiklių ir pavarų technologijos bei DI proveržio, leidžiančio robotams greičiau mokytis ir patikimiau veikti realiame pasaulyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad nuo įspūdingų demonstracijų iki stabilaus darbo kasdienėse aplinkose dar yra kelias, kurį lemia sauga, energijos efektyvumas ir priežiūros kaštai.