Tag: Automobiliai

Kinijoje elektromobilių gamintoja „BYD“ pranešė pradedanti bendradarbiavimą su „Yum China“ valdoma „KFC“ siekiant sukurti vadinamuosius devynių minučių sustojimus: vairuotojai galėtų vienu metu užsisakyti maistą ir įkrauti automobilį, o visas procesas turėtų tilpti į mažiau nei 10 minučių.

Pagal „BYD“ informaciją, šalyje bus vystomas „KFC“ greitojo aptarnavimo stotelių tinklas, pritaikytas elektromobiliams. Idėja orientuota į kelionių maršrutus ir miesto srautus, kur trumpi sustojimai yra svarbūs, o įkrovimo laikas dažnai lieka vienu didžiausių elektromobilių naudojimo nepatogumų.

„BYD“ teigimu, devynių minučių koncepcija siejama su įmonės pristatytomis greitojo įkrovimo technologijomis ir antros kartos „Blade“ akumuliatoriumi. Gamintojas yra viešai komunikavęs, kad tam tikromis sąlygomis ši technologija leidžia pasiekti iki 97 proc. įkrovą maždaug per devynias minutes.

Užsakymas iš automobilio ekrano

Partnerystės dalis taip pat apima vadinamąją išmaniojo užsakymo funkciją: vairuotojai galėtų pateikti užsakymą tiesiai iš automobilio informacinės sistemos. Sistema taip pat turėtų rodyti, kur pakeliui yra „KFC“ sustojimai su įkrovimo galimybe.

Skelbiama, kad ši funkcija bus diegiama palaipsniui „BYD“ lengvųjų elektromobilių modeliuose, o pradžia numatyta nuo „Fangchengbao“ linijos SUV Ti7. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai automobilių gamintojai stengiasi sujungti įkrovimo infrastruktūrą, mokėjimus ir paslaugas vienoje skaitmeninėje ekosistemoje.

Varžybos dėl įkrovimo tinklo

„BYD“ taip pat akcentuoja infrastruktūros plėtrą: įmonė yra skelbusi užbaigusi 5 000-ąją greitojo įkrovimo stotį Kinijoje ir planuojanti iki metų pabaigos jų skaičių padidinti iki 20 000. Tokie mastai svarbūs ne tik patogumui, bet ir konkurencijai, nes Kinijos rinkoje gamintojai vis dažniau kovoja ne vien modelių kaina ar komplektacija, bet ir įkrovimo paslaugų prieinamumu.

Platesnis kontekstas „BYD“ nėra vien tik technologinis. Pastaraisiais ketvirčiais Kinijos elektromobilių rinkoje ryškėja kainų spaudimas ir pasiūlos perteklius, o konkurencija tarp vietos gamintojų auga. Tokiose sąlygose papildomos paslaugos, įkrovimo patirtis ir partnerystės su dideliais mažmeninės prekybos tinklais tampa būdu išsiskirti ir išlaikyti klientų lojalumą.

Kodėl būtent „KFC“?

„KFC“ Kinijoje išlieka vienu tankiausiai išvystytų greitojo maisto tinklų. „Yum China“ nurodo, kad 2025 metų pabaigoje „KFC“ veikė beveik 13 000 restoranų daugiau nei 2 500 miestų, o tai suteikia prielaidas greitai plėsti standartizuotą sustojimų formatą.

Rinkos vertinimai rodo, kad greitojo maisto segmentas Kinijoje išlieka didelis ir augantis, o plėtrą vis labiau skatina žemesnio lygio miestai. Tai sutampa su elektromobilių paklausos geografija, nes įperkamų modelių banga ir infrastruktūros plėtra pasiekia ne vien didmiesčius.

„Greitas maistas Kinijoje yra kasdienybės dalis, ypač miestuose“, – sakė skaitmeninės konsultacijų bendrovės „ChoZan“ įkūrėja Ashley Dudarenok.

Jos teigimu, tokias vartojimo įpročių realijas stiprina ilgos darbo valandos, intensyvus gyvenimo tempas ir pristatymo platformų plėtra. Todėl modelis, kai vairuotojas per trumpą pauzę gali ir pavalgyti, ir papildyti bateriją, tikėtina, bus patrauklus dažnai keliaujantiems bei taksi ir pavežėjų sektoriui.

Ekspertai pažymi, kad tokio tipo bendradarbiavimai gali tapti nauja norma: įkrovimo vietos vis dažniau jungiamos su prekybos centrais, kavinėmis ar greitojo aptarnavimo restoranais, nes tai didina srautą abiem pusėms. Vairuotojui tai reiškia mažiau prastovų, o verslui papildomą klientų srautą ir impulsinius pirkimus.

Vis dėlto praktinę sėkmę lems keli faktoriai: realus įkrovimo greitis skirtingomis oro sąlygomis, įkroviklių galia, eilių valdymas, patogus atsiskaitymas ir tai, ar pažadėtas devynių minučių scenarijus bus pasiekiamas ne tik reklamoje, bet ir kasdienėje eksploatacijoje.

Šaltiniai:

– https://mp.weixin.qq.com/s/u1qAswbCn6-weyWII6Smlg

– https://www.byd.com/za/news-list/byd-unveils-2nd-generation-blade-battery-and-flash-charging-technologyw

– https://mp.weixin.qq.com/s/CMAIbCHebRaB_k0bgAKDug

– https://ir.yumchina.com/our-brands/

– https://yumchinaholdingsinc.gcs-web.com/news-releases/news-release-details/yum-china-reports-fourth-quarter-2025-results

Europos automobilių pramonė išgyvena struktūrinę krizę: lėtėjanti elektromobilių paklausa, auganti Kinijos gamintojų konkurencija ir pabrangęs skolinimasis pastaraisiais metais smarkiai spaudė sektoriaus pelningumą. Pardavimų apimtys daugelyje rinkų vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį, o investuotojų nuotaikos automobilių gamintojų atžvilgiu išlieka atsargios.

Tuo pat metu Europoje sparčiai auga gynybos pramonės užsakymų portfeliai, kuriuos didina saugumo situacija žemyne ir valstybių sprendimai didinti išlaidas gynybai. Dalis analitikų šią kryptį vadina posūkiu į bet ką, tik ne automobilius, kai pramonės pajėgumai ir inžinerinė kompetencija ieško naujų rinkų.

Prancūzijos gamintojas „Renault“ pranešė kuriantis antžeminį droną, kurį būtų galima pritaikyti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams. Įmonė taip pat yra paskelbusi apie partnerystę su gynybos grupe „Turgis Gaillard“, siekiant vystyti bepiločių orlaivių gamybą Prancūzijoje.

Vokietijos „Volkswagen“, žiniasklaidos duomenimis, svarsto galimybę bendradarbiauti su Izraelio gynybos bendrove „Rafael“ ir gaminti komponentus priešraketinės gynybos sistemoms. Minima ir idėja dalį pajėgumų perkelti į Osnabriuko gamyklą Vokietijoje, kurią įmonė planuoja uždaryti 2027 metais, taip ieškant būdų išlaikyti pramoninį aktyvumą ir darbo vietas.

Investuotojų vertinimu, automobilių sektorius per pastaruosius penkerius metus Europoje atsiliko nuo kitų pramonės šakų: automobilių ir dalių indeksai traukėsi, o dalies didžiųjų gamintojų akcijos reikšmingai nuvertėjo. Įtampą didina ir tai, kad Kinijos gamintojai, įskaitant BYD, plečia pardavimus Europoje, o tai ypač jaučiama kainų ir technologinės konkurencijos frontuose.

Gynyba vilioja, bet nepanacėja

Gynybos pramonės augimas Europoje siejamas su poreikiu sparčiau atkurti atsargas ir didinti savarankiškumą gamyboje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įvardijusi reikalą stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, o viešojoje erdvėje skambėjo ir 800 milijardų eurų mobilizavimo investicijoms gynybai idėja, kurią sudarytų paskolos ir kitos priemonės.

Ekspertai pabrėžia, kad automobilių ir gynybos pramonės turi bendrų kompetencijų: pažangi gamyba, sudėtingos tiekimo grandinės, inžinerija ir kokybės kontrolė. Dėl to dalį gamybos realu perorientuoti, ypač komponentų, mechanikos ar elektronikos srityse, tačiau mastai ir tempas priklausys nuo užsakymų, sertifikavimo ir reguliavimo.

Vis dėlto profesinės sąjungos ir dalis analitikų įspėja, kad gynybos sektorius dažniau remiasi mažų serijų gamyba, o tai iš esmės skiriasi nuo automobilių pramonės masinės gamybos logikos. Dėl šios priežasties vien gynybos užsakymų neužtektų, kad būtų kompensuoti galimi plataus masto darbo vietų praradimai automobilių gamyboje ir tiekimo grandinėje.

Etika ir reputacija tampa rizika

Kita aštri tema yra etiniai ir reputaciniai klausimai: darbuotojai gali atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp darbo vietos išsaugojimo ir moralinių įsitikinimų dėl ginkluotės gamybos. Be to, kai kurios partnerystės gali tapti politiškai jautrios ir paveikti prekės ženklo vertinimą skirtingose rinkose.

„Nemanau, kad didieji automobilių gamintojai taps stambiais gynybos pramonės žaidėjais; greičiau matysime selektyvius ir oportunistinius žingsnius į šį sektorių“, – sakė „Globsec“ atstovė Zuzana Pelakova.

Apibendrinant, gynybos užsakymai kai kurioms automobilių bendrovėms gali tapti laikinu gelbėjimosi ratu, ypač kai reikia išnaudoti tuščius pajėgumus ar išlaikyti dalį darbo vietų. Tačiau ilgalaikis Europos automobilių pramonės atsigavimas greičiausiai priklausys nuo konkurencingų elektromobilių pasiūlos, baterijų tiekimo grandinių stiprinimo, kaštų mažinimo ir gebėjimo atsilaikyti prieš Kinijos gamintojų kainų spaudimą.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2025/04/03/anything-but-autos-can-defense-save-europes-ailing-car-industry.html
– https://www.acea.auto/pc-registrations/new-car-registrations-1-4-in-january-2025-battery-electric-15-0-market-share/
– https://commission.europa.eu/topics/defence_en

Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Kia“ paskelbė planuojanti iki 2030 metų pristatyti Jungtinėms Valstijoms skirtą pikapą. Gamintojas tikina, kad naujasis modelis turės hibridinių versijų, o bent viena jų, tikėtina, būtų gaminama pačiose JAV.

Toks žingsnis reikštų ambicingą bandymą įžengti į vieną pelningiausių ir konkurencingiausių pasaulio automobilių rinkos segmentų. „Kia“ savo planus pristatė investuotojams, akcentuodama, kad pikapai JAV sudaro apie penktadalį visos paklausos.

Kova ne su didžiausiais, o su vidutiniais

Nors JAV pilno dydžio pikapų pardavimuose tradiciškai dominuoja Detroito gamintojai, „Kia“ taikosi į vidutinio dydžio segmentą. Tai reikštų tiesioginę konkurenciją su tokiais modeliais kaip Toyota Tacoma, Ford Ranger, Chevrolet Colorado ar GMC Canyon.

„Atsižvelgdami į strateginę svarbą, pristatysime naują rėminės konstrukcijos pikapo modelį, kad praplėstume klientų ratą“, – sakė „Kia“ vadovas Ho Sung Song.

Rėminė konstrukcija šiame segmente dažnai laikoma esmine, nes ją renkasi pirkėjai, kuriems svarbus patvarumas, vilkimo galimybės ir pravažumas. Tuo pat metu hibridinės versijos gali tapti būdu sumažinti degalų sąnaudas ir atitikti griežtėjančius taršos reikalavimus.

Kokie tikslai ir ką rodo skaičiai

Remiantis viešai skelbta informacija, „Kia“ Šiaurės Amerikoje tikisi parduoti apie 90 000 pikapų per metus ir iki 2034 metų pasiekti 7 proc. vidutinio dydžio pikapų segmento dalį. Tokie tikslai rodo, kad gamintojas siekia ne nišinio, o apčiuopiamo masto rezultato.

Gamintojas taip pat kelia tikslą didinti bendrus pardavimus JAV: iki 2030 metų planuojama pasiekti 1 020 000 automobilių per metus ir 6,2 proc. rinkos dalį. Palyginimui, anksčiau skelbta, kad pernai „Kia“ pardavė daugiau nei 850 000 automobilių ir turėjo apie 5 proc. rinkos.

Tasman precedentas ir elektrifikacijos kryptis

„Kia“ jau yra įžengusi į pasaulinę pikapų rinką pristatydama modelį Tasman, tačiau kol kas neatskleidžiama, ar JAV skirtas pikapas perims šį pavadinimą ar techninius sprendimus. Taip pat neįvardijama, kokia galėtų būti būsimo modelio kaina ir ar visos versijos būtų gaminamos JAV.

Pikapo planai siejami su platesne strategija: „Kia“ deklaruoja spartesnę hibridų plėtrą ir investicijas į elektrifikuotus modelius, įskaitant elektrinius automobilius bei išplėstinio nuotolio elektrines transporto priemones. Gamintojas pabrėžia, kad JAV yra viena svarbiausių rinkų augimui, o globaliai siekiama iki 2030 metų pakelti pardavimus iki 4 130 000 automobilių ir pasiekti 4,5 proc. rinkos dalį.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad pikapų segmente vis daugiau dėmesio skiriama elektrifikacijai, tačiau vidutinio dydžio klasėje pirkėjams vis dar svarbūs praktiškumo kriterijai. Todėl „Kia“ sprendimas eiti į rinką su rėminiu ir hibridiniu pikapu gali būti bandymas suderinti tradicinius poreikius su naujais efektyvumo reikalavimais.

Kol kas lieka atviri klausimai dėl konkrečios platformos, gamybos apimčių ir to, kaip „Kia“ ketina konkuruoti kainodara bei technologijomis. Vis dėlto vien tai, kad gamintojas viešai įvardijo terminą iki 2030 metų, rodo aiškų ketinimą rimtai įsitvirtinti JAV pikapų rinkoje.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/09/kia-plans-to-launch-u-s-pickup-truck-by-2030.html
https://worldwide.kia.com/en/company/investor-relations/library/ir-activities
https://worldwide.kia.com/en/newsroom/view/?id=161633
https://worldwide.kia.com/en/newsroom/view/?id=161185
https://www.autonews.com/hyundai/kia/an-kia-midsize-pickup-for-usa-tasman-ho-sung-song-0403/

„Chrysler“ ir „Dodge“ vadovas Mattas McAlearas tikina, kad minivenai dar nepasakė paskutinio žodžio. Niujorko tarptautinėje automobilių parodoje jis pristatė atnaujintą „Chrysler Pacifica Pinnacle“ ir pabrėžė matantis aiškių augimo ženklų.

Vis dėlto apie naujus modelius ar artimiausius produkto planus vadovas kalbėjo atsargiai. Anot jo, daugiau detalių turėtų paaiškėti gegužės 21 dieną, kai „Stellantis“ investuotojų dienoje žada pristatyti platesnę kryptį.

Minivenai atsitiesia po SUV bumo

Minivenai ilgą laiką pralaimėjo rinkos kovą SUV automobiliams, kurie pirkėjams atrodė sportiškesni ir universalesni. Tačiau duomenys rodo, kad segmentas po truputį atsigauna: 2017 metais minivenai sudarė apie 1,7 proc. JAV naujų automobilių rinkos, o 2025 metais jau apie 2,4 proc.

Vienas pagrindinių argumentų pirkėjams – kaina. Remiantis „Edmunds“ skaičiavimais, vidutinė didelio SUV sandorio kaina siekia apie 71 700 eurų, kai miniveno – apie 44 800 eurų, tai yra arti visos naujų automobilių rinkos vidurkio, kuris sudaro apie 44 900 eurų.

Patogumas ir praktiškumas grąžina pirkėjus

„Chrysler“ tikisi augimą skatinti siūlydama daugiau aukštesnės komplektacijos sprendimų. „Pacifica Pinnacle“ orientuotas į šeimų poreikius: antroje ir trečioje eilėse kai kuriose versijose sėdynes galima visiškai įleisti į grindis, o galinių keleivių pramogoms siūlomi ekranai.

Gamintojai taip pat mėgina atsikratyti miniveno kaip vien tik šeimos automobilio etiketės. „Chrysler“ parodoje rodė koncepciją, kurioje akcentuojamas tvirtesnis įvaizdis, o pats vadovas užsiminė, kad ieškoma būdų, kaip minivenui suteikti daugiau visureigiško charakterio.

„Mes tikrai matome, kad minivenų rinka auga, ir tikime, kad „Chrysler“ turi galimybę didinti pardavimus kasmet“, – sakė M. McAlearas.

Konkurentų rezultatai rodo augantį susidomėjimą

JAV minivenų segmentas dabar gerokai siauresnis nei anksčiau, jame liko vos kelios pagrindinės modelių šeimos. Tarp jų – „Toyota Sienna“, „Honda Odyssey“, „Kia Carnival“, „Chrysler Pacifica“ ir elektrinis „Volkswagen ID. Buzz“, kurį gamintojas vengia vadinti minivenu.

„Toyota Sienna“ pardavimai 2025 metais šoktelėjo apie 35 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį augimas tęsėsi. „Honda Odyssey“ pardavimai 2025 metais didėjo apie 10 proc., nors 2026 metų pradžioje fiksuotas kritimas.

Ryškiai stiprėja ir „Kia Carnival“ pozicijos: pardavimų apimtys augo 2025 metais ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Gamintojai pripažįsta, kad daliai pirkėjų svarbus ir dizainas, todėl „Carnival“ vizualiai priartintas prie SUV, kad sumažintų neigiamą miniveno įvaizdį.

„Iš tiesų matome sugrįžimą. Galiausiai tokie automobiliai palengvina kasdienybę, ir ne visada reikia visiems kažką įrodinėti“, – sakė M. McAlearas.

„Chrysler“ minivenų pardavimai 2025 metais augo nežymiai, o pigesnės versijos, anksčiau vadintos „Voyager“, vėliau pervadintos į „Pacifica LX“, fiksavo didesnį šuolį. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Pacifica“ pardavimai buvo mažesni, tačiau kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, augo beveik 84 proc.

Analitikų vertinimu, minivenų segmentui padeda keli veiksniai: pirkėjų nuovargis nuo brangstančių SUV, didesnis dėmesys praktiškumui ir šeimoms skirtiems sprendimams, taip pat naujos interpretacijos, kai minivenai formuojami kaip universalesni, ne vien buitinei kasdienybei skirti automobiliai.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/01/chrysler-minivan-resurgence-ceo-product-plans.html

– https://www.edmunds.com/industry/press/edmunds-q1-2026-us-automotive-industry-report.html

Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ stiprina bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių kūrėja „Xpeng“ ir taip signalizuoja platesnę tendenciją: automobilių pramonėje vertė vis labiau persikelia iš mechanikos į programinę įrangą, lustus ir skaitmenines paslaugas. Šios sritys tampa lemiamos, o Kinijos įmonės jose dažnai juda greičiau ir pigiau nei Vakarų konkurentai.

Istoriškai „Volkswagen“ į Kiniją atėjo per bendras įmones, kurios ilgą laiką buvo būtinos dėl šalies reguliavimo. Tačiau dabar motyvas keičiasi: partnerystės vis dažniau reikalingos ne tam, kad būtų galima parduoti, o tam, kad būtų galima pasivyti technologinį tempą, ypač vadinamųjų programiškai apibrėžtų automobilių srityje.

Kinijos rinka keičia žaidimo taisykles

Kinija yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje, o vietos gamintojai joje vis agresyviau atsikanda dalį iš tarptautinių prekės ženklų. „Volkswagen“ pastaraisiais metais susiduria su spaudimu tiek kainomis, tiek technologijomis, nes pirkėjai vis labiau renkasi automobilius, kurie primena išmanųjį įrenginį ant ratų.

Kinijos vartotojams svarbi integruota skaitmeninė patirtis: nuolatiniai programinės įrangos atnaujinimai, balso valdymas, sklandus ryšys su paslaugomis ir ekosistemomis. Vakarų gamintojams, ilgai rėmusiems savo konkurencingumą tradicine inžinerija, tokie lūkesčiai reiškia būtinybę perkurti produktą ir kūrimo procesus.

„Kinijos pirkėjas nori, kad automobilis natūraliai tęstų jo skaitmeninį gyvenimą, o jei to negauna, renkasi kitą prekės ženklą“, – sakė automobilių rinkos analitikas Conradas Laysonas.

Greitis, programinė įranga ir lustai

„Volkswagen“ siekia pasinaudoti „Xpeng“ kompetencija kuriant elektrinių automobilių elektronikos ir programinės įrangos architektūrą, taip pat pažangias vairuotojo pagalbos sistemas. Skelbiama, kad bendri projektai iki gamybinio etapo gali būti atvedami maždaug per 24 mėnesius, kai tradiciškai didiesiems gamintojams tam neretai prireikia 3–5 metų.

Toks tempo skirtumas tampa strateginiu pranašumu: greičiau išleidžiami modeliai, greičiau reaguojama į vartotojų poreikius, greičiau tobulinamos skaitmeninės funkcijos. Prie to prisideda ir Kinijos tiekimo grandinės, ypač baterijų bei elektronikos komponentų srityje, kur mastas ir integracija leidžia spausti sąnaudas.

„Xpeng jau yra ten, kur kiti tik bando nueiti, ypač kalbant apie technologijų brandą ir įgyvendinimo greitį“, – sakė „Sino Auto Insights“ vadovas Tu Le.

Rizika Vakarams: nuo gamintojų iki surinkėjų?

Didžiausias ilgalaikis klausimas Vakarų gamintojams yra kontrolė: kas valdys svarbiausius šiuolaikinio automobilio elementus, programinę įrangą, duomenis, naudotojo sąsają ir skaitmenines paslaugas. Jei šie komponentai kuriami ne gamintojo viduje, o išorinėse platformose, kyla rizika tapti labiau surinkėju nei technologijų lyderiu.

Tuo pat metu geopolitika ir prekybos ribojimai gali fragmentuoti rinkas. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos riboja tam tikrų Kinijos kilmės programinės įrangos ir techninės įrangos naudojimą prijungtuose automobiliuose, todėl gamintojai gali būti priversti kurti skirtingas technologines platformas skirtingiems regionams.

„Klausimas, kurį verta kelti, yra paprastas: kieno technologijų pagrindas bus naudojamas Europoje, ir kuris sprendimas ilgainiui bus tvirtesnis bei tinkamesnis“, – sakė Tu Le.

„Volkswagen“ atvejis rodo, kad konkurencija elektromobilių eroje persikelia į programinės įrangos ir skaitmeninių funkcijų lygmenį, o Kinijos įmonės vis dažniau tampa ne tik gamintojais, bet ir technologijų tiekėjais. Vakarų gamintojams tai reiškia būtinybę arba sparčiai auginti vidines kompetencijas, arba pripažinti, kad be partnerių naujame etape išlikti bus vis sunkiau.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2025/08/??/volkswagen-deal-with-ev-maker-xpeng-shows-how-china-tech-threatens-western-automakers.html

– https://www.iea.org/reports/global-ev-outlook-2024

– https://www.acea.auto/fact/

Elono Musko valdoma bendrovė „xAI“ susidūrė su nauju teisiniu pasipriešinimu JAV Misisipės valstijoje, kur planuojama statyti didelę metanu kūrenamą elektrinę. Aplinkosaugos organizacijos prašo panaikinti oro taršos leidimą, kurį reguliuotojas išdavė kovo mėnesį.

Skundą pateikė kelios nevyriausybinės organizacijos, tarp jų NAACP, „Young, Gifted & Green“ ir „Safe and Sound Coalition“. Jos teigia, kad elektrinė pablogins jau dabar regione fiksuojamas ozono problemas ir padidins teršalų, tokių kaip azoto dioksidas bei smulkiosios kietosios dalelės, kiekius.

Leidimas elektrinei ir 41 turbina

Misisipės aplinkos kokybės departamentas kovo 10 dieną išdavė leidimą, leidžiantį DeSoto apygardoje įrengti 41 gamtinėmis dujomis kūrenamą turbiną. Tokia infrastruktūra būtų skirta aprūpinti elektros energija netoliese esančius duomenų centrus, kurie DI plėtrai reikalingi dėl itin didelių skaičiavimo pajėgumų.

„xAI“ regione jau vykdo veiklą per duomenų centrų projektus Memfio apylinkėse: vienas jų veikia Tenesio valstijoje, kitas planuojamas Southaven mieste Misisipėje. Būtent energijos paklausa, kurią sukuria dideli duomenų centrai, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių temų JAV bendruomenėse.

Kodėl kyla ginčas dėl taršos vertinimų?

Organizacijos, kurias atstovauja Southern Environmental Law Center, teigia, kad leidimas išduotas remiantis netiksliais taršos skaičiavimais. Jų vertinimu, nebuvo pakankamai įvertinta, kaip projektas paveiks oro kokybę ir gyventojų sveikatą, ypač gyvenančių netoli planuojamos infrastruktūros.

Pasak pareiškėjų, bendrovei nebuvo nustatyta pareiga naudoti švariausias įmanomas technologijas ar taikyti papildomas taršos mažinimo priemones. Taip pat keliami klausimai dėl viešumo ir vietos bendruomenių įtraukimo į svarstymus.

Ką reiškia PSD leidimas?

Elektrinei išduotas vadinamasis reikšmingo blogėjimo prevencijos leidimas, taikomas dideliems taršos šaltiniams, pavyzdžiui, komunalinio masto elektrinėms. Įprastai tokie leidimai siejami su ilgesnėmis derinimo procedūromis, kuriose dalyvauja federalinės institucijos, valstijų reguliuotojai ir visuomenė.

Misisipės aplinkos kokybės departamentas patvirtino gavęs prašymą surengti įrodymų nagrinėjimo posėdį dėl leidimo. Reguliuotojas nurodė, kad „xAI“ turės galimybę prisijungti prie proceso kaip suinteresuota šalis.

„xAI“ atstovai viešai šio skundo nekomentavo.

Šis ginčas vyksta platesniame kontekste: JAV vis dažniau kyla konfliktų dėl didelės galios reikalaujančių duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir paslaugas. Savivaldybės bei gyventojai vertina ne tik darbo vietų ir investicijų naudą, bet ir triukšmą, emisijas, elektros tinklų apkrovą bei ilgalaikę priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Verslo pusėje argumentuojama, kad tokie projektai būtini norint užtikrinti patikimą energijos tiekimą sparčiai augančiai skaičiavimo infrastruktūrai. Kritikai pabrėžia, kad spartus duomenų centrų augimas gali stabdyti oro kokybės tikslus, jei energijos poreikis dengiama naujais dujinių elektrinių projektais, o ne švaresniais sprendimais.

„xAI“ plėtra yra susijusi ir su konkurencija DI rinkoje, kur varžosi keli didieji kūrėjai ir platformos. Vis dėlto būtent energetika ir poveikis aplinkai vis dažniau tampa veiksniais, galinčiais lemti projektų terminus, kaštus ir visuomenės palaikymą.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/11/elon-musks-xai-faces-fresh-opposition-after-landing-permit-for-mississippi-power-plant.html

– https://naacp.org/articles/naacp-and-advocacy-groups-appeal-air-permit-xais-personal-power-plant-north-mississippi

Didžiosios Britanijos automobilių startuolis „Ineos Automotive“, kurį remia milijardierius seras Jimas Ratcliffeas, bando atgaivinti tvirtų, bekelės sąlygoms skirtų visureigių segmentą. Nuo 2022 metais pradėtos gamybos bendrovė pagamino daugiau kaip 35 000 „Grenadier“ visureigių ir pikapų, o 2026 metus vadina vienu svarbiausių augimo etapų.

„Ineos Automotive“ vadovė Lynn Calder teigia, kad šių metų tikslas yra pasiekti veiklos lūžio tašką, kai pajamos ima dengti sąnaudas. Pasak jos, tam nereikia kardinalaus pardavimų šuolio, nes bendrovė siekia dirbti itin efektyviai ir didinti apimtis ten, kur paklausa jau susiformavusi.

„Mes kuriame sėkmę ir pelningumą. Dirbame efektyviai, todėl iki lūžio taško galime prieiti ir be labai didelio papildomo pardavimų augimo“, – sakė L. Calder.

JAV rinka ir gamybos planai

Bendrovė automobilius parduoda maždaug 50 rinkų Šiaurės Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, Kinijoje ir Australijoje. Vis dėlto didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas JAV, kurios sudaro apie 60 proc. „Ineos Automotive“ pardavimų.

Vadovų teigimu, JAV rinkoje šiemet planuojamas maždaug 30–35 proc. pardavimų augimas, o pirmasis ketvirtis turėtų būti rekordinis pagal užsakymų skaičių. Kartu bendrovė pripažįsta, kad praėjusiais metais verslui kliudė tiekimo grandinių sutrikimai ir muitų politika, kuri automobilių sektoriuje gali greitai pakeisti savikainą bei kainodarą.

Ilgalaikis tikslas ambicingas: iki ankstyvųjų 2030-ųjų pasiekti 200 000–250 000 automobilių pardavimų per metus. Tam, pasak L. Calder, vien dabartinės gamybos bazės gali nepakakti, todėl svarstoma plėtra JAV ir galimos gamyklos idėja.

„Mūsų modeliai turi didžiulį patrauklumą JAV rinkai, todėl logiška dalį gamybos perkelti arčiau pirkėjo. Taip, mes rimtai svarstome gamybos JAV galimybes“, – sakė L. Calder.

Viena iš priežasčių, kodėl gamyba JAV būtų patraukli, yra vadinamasis 25 proc. muitas lengviesiems sunkvežimiams, taikomas importui į JAV. Šis istorinis tarifas, dažnai vadinamas vištų mokesčiu, automatiškai mažina importuojamų pikapų konkurencingumą ir skatina gamintojus ieškoti vietinės surinkimo ar gamybos sprendimų.

Nuo Londono aludės iki „Grenadier“

Pagrindinis „Ineos Automotive“ modelis „Grenadier“ pavadintas pagal Londono aludę, kurioje, kaip pasakojama, J. Ratcliffeui gimė idėja sukurti utilitarinį, itin tvirtą 4×4, orientuotą į realų naudojimą. Jis viešai yra sakęs, kad rinkoje atsirado niša po to, kai buvo nutraukta klasikinio „Land Rover Defender“ gamyba.

„Ineos Automotive“ pozicionuoja „Grenadier“ kaip funkcionalų, ilgaamžį ir rimtai bekelėje važiuoti galintį automobilį. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra tik įvaizdžio visureigis, o transporto priemonė darbui ir kelionėms, kurią galima rinktis tiek SUV, tiek pikapo, tiek komercinėmis versijomis.

JAV rinkai siūloma versija komplektuojama su 3,0 litro šešių cilindrų benzininiu varikliu, o komponentus tiekia žinomi automobilių pramonės tiekėjai. Bendrovė taip pat yra sakiusi, kad vystant projektą pasitelkė išorinius inžinerinius partnerius, o tai leido greičiau startuoti ir sumažinti rizikas, kurios dažnai pražudo naujus gamintojus.

Kaina, investicijos ir naujas modelis

„Grenadier“ kaina JAV rinkoje minima apie 71 000 JAV dolerių, tai atitinka maždaug 66 000 eurų, skaičiuojant apytiksliu kursu. Pikapo „Quartermaster“ kaina siekia apie 84 400 JAV dolerių, arba maždaug 78 000 eurų, o ribotos serijos, labiau individualizuotos versijos gali kainuoti apie 157 000 JAV dolerių, tai yra apie 145 000 eurų.

„Ineos Automotive“ neatskleidžia detalių finansinių rodiklių, tačiau patvirtina, kad nuo 2017 metais pradėto projekto investuota apie 2 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,8 mlrd. eurų. Automobilių pramonėje tai laikoma santykinai kuklia suma, turint omenyje gamyklos paleidimą, tiekimo grandines ir prekybos tinklą, tačiau konkurencinė aplinka išlieka itin brangi ir rizikinga.

Kitas planuojamas modelis vadinamas „Fusilier“. Jis iš pradžių buvo pristatomas kaip elektrinis automobilis, tačiau 2024 metais bendrovė skelbė peržiūrinti planus ir vertinanti hibridines alternatyvas, atsižvelgdama į paklausos pokyčius ir reguliavimo kryptį skirtingose rinkose.

Pasak L. Calder, ateityje bendrovė labiau remsis partnerystėmis, o ne nuo nulio kuriamais projektais, kaip buvo su „Grenadier“. „Fusilier“ rinką galėtų pasiekti per artimiausius dvejus ar trejus metus, o vėliau planuojamas spartesnis naujų produktų ritmas.

„Ineos Automotive“ atvejis išsiskiria tuo, kad startuolis veikia turėdamas stiprų pramoninį užnugarį ir aiškiai pasirinktą nišą, kai dauguma naujų gamintojų bandė eiti į masinę elektromobilių rinką ir susidūrė su kapitalo stygiumi. Vis dėlto sėkmę lems tai, ar pavyks stabiliai didinti gamybą, išlaikyti kokybę ir prisitaikyti prie muitų bei technologijų krypties pokyčių.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2025/04/06/ineos-automotive-startup-backed-by-a-knighted-billionaire-and-soccer-mogul-wants-to-rekindle-the-rugged-suv-market.html
– https://media.ineosgrenadier.com/en/corporate/leadership-team.html
– https://media.ineosgrenadier.com/en/news-articles/ineos-automotive-statement-on-the-us-tariffs-announcement.html
– https://www.ineos.com/news/ineos-group/ineos-automotive-introduces-the-ineos-fusilier.-one-vehicle-two-powertrains/
– https://www.forbes.com/profile/james-ratcliffe/

Didžiosios lustų gamintojos „AMD“, „Qualcomm“ ir „Arm“ paskelbė investavusios į britų autonominio vairavimo startuolį „Wayve“. Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas turėtų paspartinti technologijos komercializavimą ir padėti plėstis automobilių gamintojų rinkoje, kur konkurencija aštrėja.

Pasak „Wayve“, „AMD“, „Qualcomm“ ir „Arm“ kartu investavo 60 mln. JAV dolerių, tai yra apie 55 mln. eurų. Tai tęstinė investicija po anksčiau skelbto 1,2 mlrd. JAV dolerių raundo, kuris siekė apie 1,1 mlrd. eurų ir buvo pritrauktas 2026 metais.

Statymas į kitokį autonomijos kelią

„Wayve“ kuria DI pagrindu veikiantį vadinamąjį AI Driver sprendimą, kuris siekia autonomiškumo be itin detalių aukštos raiškos žemėlapių ir be ilgo atskiros teritorijos apmokymo. Tokia kryptis skiriasi nuo dalies konkurentų, kurie labiau remiasi žemėlapiais ir iš anksto paruoštomis maršrutų duomenų bazėmis.

Šis modelis investuotojams patrauklus tuo, kad teoriškai gali būti lengviau pritaikomas skirtingose šalyse ir miestuose, o diegimas gali tapti pigesnis bei greitesnis. Praktikoje tai dar teks įrodyti realiose eismo sąlygose ir skirtingose reguliavimo aplinkose.

„Mums svarbiausia, kad klientai galėtų rinktis, su kokia silicio platforma dirbti, o mes galėtume prisitaikyti prie to, kas jau naudojama pramonėje“, – sakė „Wayve“ vadovas Alexas Kendall.

„Mes galime ateiti į pramonę ten, kur ji yra, ir tai didina mūsų diegimo greitį bei mastą“, – teigė jis.

Kodėl lustų gamintojams tai strategiška

Autonominiam vairavimui ir pažangioms pagalbos vairuotojui sistemoms reikia didelės skaičiavimo galios, todėl automobilių pramonėje auga specializuotų lustų ir programinės įrangos ekosistemų reikšmė. Skirtingi gamintojai renkasi skirtingas platformas, o „Wayve“ siekia būti suderinama su įvairiais sprendimais.

„Arm“ architektūra plačiai naudojama automobilių elektronikoje, „Qualcomm“ aktyviai plečia automobiliams skirtų platformų portfelį, o „AMD“ taip pat dalyvauja spartėjančioje automobilių skaičiavimo rinkoje. Investicija į „Wayve“ šioms bendrovėms yra būdas įsitvirtinti grandinėje, kur vertė kuriama ne tik aparatine įranga, bet ir DI programiniais modeliais.

Bandymų geografija ir kova dėl Europos

„Wayve“ skelbia testuojanti technologiją Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje ir JAV. Bendrovė taip pat yra pasirašiusi komercinį susitarimą su „Nissan“ dėl DI integravimo į vairuotojo pagalbos sistemas, skirtas komerciniams automobiliams.

Kovo mėnesį „Wayve“, „Nissan“ ir „Uber“ pranešė ketinančios kartu vystyti robotaksi kryptį. Tuo pat metu konkurentai plečiasi: „Waymo“ testuoja automobilius Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje, o Kinijos bendrovės „Baidu“, „WeRide“ ir „Pony.ai“ taip pat didina aktyvumą užsienio rinkose.

Autonominio transporto rinka vis labiau panašėja į ilgalaikę technologinę lenktynę, kur svarbu ne tik DI kokybė, bet ir saugos įrodymai, reguliuotojų leidimai, draudimo modeliai, kaštai bei patikimas veikimas skirtingomis oro ir eismo sąlygomis. Nauja „Wayve“ investicija rodo, kad lustų pramonė nori turėti savo favoritą šioje kovoje.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/16/chip-giants-amd-qualcomm-and-arm-back-driverless-car-startup-wayve-with-fresh-funds.html
– https://www.cnbc.com/2026/02/24/wayve-fundraise-nvidia-microsoft.html

„Tesla“ akcijos trečiadienį pabrango beveik 8 proc. ir prekybos sesiją užbaigė ties maždaug 362 eurais už akciją. Rinkos reakciją paskatino bendrovės vadovo Elono Musko pareiškimai apie artėjantį naujos kartos DI lusto AI5 proveržį.

Pasak E. Musko, lustas pasiekė svarbų inžinerinį etapą ir artėja prie gamybos fazės. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Tesla“ siekia daugiau kontrolės kritinėje technologijų grandinėje, kuri apima autonominio vairavimo sistemas, robotiką ir duomenų centrų skaičiavimus.

Lustai, gamyklos ir partneriai

„Tesla“ taip pat planuoja Ostine, Teksase, statyti dvi pažangias lustų gamyklas kartu su „SpaceX“. Viena jų būtų skirta lustams automobiliams ir humanoidiniams robotams, kita – lustams, numatytiems naudoti orbitiniuose duomenų centruose.

Prie vadinamojo Terafab projekto, remiantis viešai skelbta informacija, prisijungė ir „Intel“. Ši detalė svarbi dėl to, kad puslaidininkių rinkoje didėja konkurencija ne tik tarp tradicinių gamintojų, bet ir tarp technologijų bei automobilių bendrovių, kurios vis dažniau kuria nuosavus lustus.

Kas keičiasi „Tesla“ produktų strategijoje

„Tesla“ šiuo metu siūlo „Model 3“, „Model Y“ ir „Cybertruck“. Bendrovė yra paskelbusi, kad nutraukė „Model S“ ir „Model X“ pardavimus, siekdama perorientuoti dalį gamybos pajėgumų į humanoidinį robotą „Optimus“.

Rinkai papildomą impulsą suteikė ir analitikų vertinimai. „UBS“ neseniai pakeitė poziciją iš rekomendacijos parduoti į laikyti ir pakoregavo tikslinę kainą, o tarp argumentų įvardijo informaciją apie galimą naują, mažesnį ir pigesnį visureigį, kuris galėtų išplėsti dabartinę „Tesla“ modelių pasiūlą.

Programinės įrangos atnaujinimai ir robotaksi bandymai

Pastaruoju metu „Tesla“ išleido pavasarinį automobilio programinės įrangos atnaujinimą, kuriuo siekiama supaprastinti prenumeratos įsigijimą ir suteikti daugiau statistikos apie „Full Self Driving“ (prižiūrimą) naudojimą. Ši funkcija gali automatizuoti dalį vairavimo veiksmų, tačiau vis dar reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros ir nereiškia visiško autonomiškumo.

Bendrovė taip pat testuoja nedidelį skaičių be vairuotojo veikiančių automobilių savo robotaksi pavežėjimo paslaugoje Ostine. Tuo pačiu „Tesla“ automobiliuose integruojamos ir papildomos DI funkcijos, įskaitant balso komandomis aktyvuojamą pokalbių asistentą, siekiant padidinti naudojimo patogumą.

Nors E. Muskas daugiau nei dešimtmetį kartoja, kad „Tesla“ artėja prie plačiai prieinamo be vairuotojo veikiančio sprendimo, rinka vis dar vertina progresą pagal realius diegimus, reguliavimo aplinką ir saugumo rezultatus. Dėl to kiekviena žinia apie lustų pažangą ir gamybinius pajėgumus investuotojams tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu signalu.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/23/tesla-stock-adds-nearly-8percent-as-elon-musk-touts-chip-progress.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/23/musk-says-spacex-and-tesla-to-build-advanced-chip-factories-in-austin.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/13/intel-stock-historic-winning-streak.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/14/tuesday-biggest-analyst-calls-include-apple-tesla-crocs-gm-ford.html

– https://www.cnbc.com/2026/01/28/tesla-ending-model-s-x-production.html

JAV automobilių gamintoja „Ford“ pranešė, kad iš pareigų traukiasi už elektrines transporto priemones, skaitmeninę plėtrą ir dizainą atsakingas vadovas Doug Field. Pokytis vyksta įmonei pertvarkant vadovų struktūrą ir veiklos modelį, siekiant greičiau įgyvendinti strateginius tikslus.

Pasak bendrovės, D. Field pasirinko palikti įmonę po maždaug mėnesio pereinamojo laikotarpio. Pats vadovas viešai konkrečių tolimesnių planų neįvardijo, tačiau „Ford“ sprendimą pristatė kaip natūralią perėjimo į kitą veiklos etapą dalį.

Kas keičiasi „Ford“ viduje

Kartu „Ford“ paskelbė apie naują vykdomosios vadovybės struktūrą ir įkūrė Produktų kūrimo ir industrializacijos padalinį. Jam vadovaus ilgametis „Ford“ vadovas ir operacijų vadovas Kumar Galhotra, o tikslas įvardijamas aiškiai: sujungti produktų kūrimą, gamybos parengtį ir technologinę plėtrą į vientisą grandinę.

Bendrovė aiškina, kad taip bus integruotos ir iki šiol D. Field kuruotos sritys su globalia pramonine sistema, kad būtų lengviau pasiekti „Ford+“ plane numatytus rodiklius. Tarp jų minimas 8 proc. pakoreguotas EBIT pelningumas iki 2029 metų.

„Tai labai svarbi akimirka mūsų kitam etapui. Manome, kad šis organizacinis pokytis padės įgyvendinti pagrindinius Ford+ tikslus“, – sakė „Ford“ vadovas Jim Farley.

Elektriniai modeliai ir programinė įranga

Vadovo pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai „Ford“ ruošiasi naujos kartos elektrinių automobilių startui. J. Farley viešai yra pabrėžęs, kad kitas elektrinių modelių etapas bendrovei gali būti toks pat reikšmingas, kaip istorinis „Model T“ vaidmuo.

Vadovybė nurodo, kad vienas svarbiausių artimiausių projektų yra vidutinio dydžio pikapas, kuriamas ant UEV platformos ir planuojamas kitais metais. „Ford“ teigia, kad projektas yra stabilios būklės ir po D. Field išėjimo bus tęsiamas naujoje struktūroje.

„Ford pasikeis, kai šiuos produktus atvesime iki finišo. Mano komanda pasirengusi ir pasirengusi įgyvendinti“, – sakė D. Field.

Ambicingi tikslai iki 2029 metų

„Ford“ tikina planuojanti itin intensyvų produktų, programinės įrangos ir paslaugų atnaujinimą. Bendrovė skelbia siekianti iki 2029 metų atnaujinti apie 80 proc. Šiaurės Amerikos modelių portfelio pagal apimtį ir apie 70 proc. viso pasaulinio portfelio pagal apimtį.

Numatoma, kad pokyčiai apims ne tik elektromobilius, bet ir naujas jėgaines, programinės įrangos atnaujinimus bei skaitmenines paslaugas. Iki 2030 metų „Ford“ planuoja, kad 90 proc. pasaulinių modelių turės elektrifikuotas pavaras, įskaitant hibridus, didesnio nuotolio elektrines versijas ir pilnai elektrinius automobilius.

Taip pat skelbiama, jog 90 proc. automobilių pagal apimtį turėtų turėti atnaujintas elektrines architektūras, pačios „Ford“ kurtas naudotojo patirtis ir pažangias nuotolinių programinės įrangos atnaujinimų galimybes. Tai siejama ir su „BlueCruise“ pagalbos vairuotojui sistema bei ilgalaikiu tikslu iki 2028 metų priartėti prie važiavimo be akių kontrolės scenarijų tam tikromis sąlygomis.

„Ši nauja struktūra leidžia mums judėti greičiau, mažinti sudėtingumą ir užtikrinti geresnę kokybę bei efektyvumą“, – sakė J. Farley.

Foną temdo dideli nurašymai

Nors „Ford“ permainas pristato kaip pagreitį suteikiantį sprendimą, pastaraisiais metais bendrovės programinės įrangos ir elektromobilių iniciatyvoms teko susidurti su iššūkiais. JAV žiniasklaida skelbė, kad 2025 metų pabaigoje „Ford“ paskelbė apie maždaug 18 milijardų eurų vertės nurašymą, siejamą su elektromobilių plėtros pristabdymu ir prioritetų peržiūra.

To paties konteksto fone minėti ir konkurentai, pavyzdžiui, „General Motors“, kuri viešai buvo pranešusi apie maždaug 7 milijardų eurų panašaus pobūdžio sąnaudas. Tokie skaičiai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją: automobilių gamintojai peržiūri ankstesnes prielaidas dėl paklausos augimo tempo, kainų spaudimo ir investicijų į baterijų bei programinės įrangos ekosistemas grąžos.

„Su šia vieninga organizacija, tikiu, esame geriau pasirengę tiekti aukštos kokybės automobilius, pažangias skaitmenines patirtis ir pelningas paslaugas mastu“, – sakė K. Galhotra.

„Ford“ taip pat pranešė apie papildomus pokyčius pažangių transporto priemonių vystymo veiklose ir Europos gamybos planuose, tačiau detalių apimtis priklausys nuo atskirai pristatomų sprendimų.

Analitikų vertinimu, vadovybės pertvarkos tradicinėse automobilių bendrovėse dažnėja, nes rinka reikalauja vienu metu greitinti naujų modelių kūrimą, mažinti kaštus ir kurti programinės įrangos pagrindu veikiančias paslaugas. Ši dinamika ypač svarbi, kai elektromobilių segmente stiprėja kainų konkurencija, o vartotojai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą, bet ir įkrovimo infrastruktūrą, skaitmenines funkcijas bei likutinę vertę.

„Ford“ atveju artimiausi mėnesiai parodys, ar naujas valdymo modelis padės greičiau išleisti naujos kartos elektrinius modelius ir priartėti prie deklaruojamo pelningumo tikslo, kartu suvaldant rizikas, kurias pastaruoju metu išryškino dideli nurašymai ir lėtesnis nei tikėtasi kai kurių EV programų atsiperkamumas.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/02/19/ford-ev-chief-doug-field-leaving-restructuring.html
– https://www.ford.com/corporate/news/articles/
– https://investor.ford.com/investors/default.aspx