CP v2

Tag: Autonominiai automobiliai

  • „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    Naujas „Waymo“ etapas

    Autonominio pavežėjimo bendrovė „Waymo“ pradėjo vežti mokančius keleivius naujos kartos elektriniais robotaksi mikroautobusais, pavadintais „Ojai“. Paslauga atverta San Franciske, Los Andžele ir Finikse, o daliai užsakymų sistema šiuos automobilius parenka automatiškai.

    Iki šiol dalis keleivių „Ojai“ bandė ribotame bandomajame režime, kai kelionės buvo siūlomos nemokamai. Dabar bendrovė perėjo prie įprasto, komercinio veikimo modelio, todėl „Ojai“ tampa realia kasdienio transporto alternatyva.

    Kas keičiasi keleiviams

    Naujieji mikroautobusai turi slankiojančias duris ir vietos iki keturių keleivių, todėl labiau pritaikyti šeimoms ar keliaujantiems su daugiau daiktų. Tai ryškus pokytis, palyginti su anksčiau dažniausiai naudotais „Jaguar I-Pace“ elektromobiliais.

    „Waymo“ nurodo, kad vėliau, didėjant „Ojai“ parkui, klientams gali būti pasiūlyta galimybė programėlėje pasirinkti norimą automobilio tipą. Kol kas užsakymas gali būti įvykdytas tiek „Ojai“, tiek „I-Pace“, priklausomai nuo prieinamumo.

    Technologijos ir gamyba

    „Ojai“ platformą gamina „Zeekr“, o vėliau transporto priemonės paruošiamos JAV, kur „Waymo“ įdiegia savo autonominio vairavimo sistemą. Bendrovė skelbia, kad komplekte naudojamos 13 kamerų, keturi lidarai ir šeši radarai.

    Taip pat atnaujinta programinė įranga, kuri turėtų geriau susidoroti su sudėtingomis oro sąlygomis, įskaitant sniegą ir rūką. Tai svarbu plečiantis į naujus miestus, kuriuose klimatas skiriasi nuo Kalifornijos ar Arizonos sąlygų.

    Kiek jų jau važinėja ir kas toliau

    Remiantis viešai cituojama „Waymo“ informacija, šiuo metu kelyje yra apie 300 „Ojai“ robotaksi. Bendrovė planuoja vėliau šiais metais pasiekti ir kitus miestus, tarp jų Denverį, Las Vegasą bei San Diegą.

    Iki 2026 metų pabaigos tikimasi, kad JAV keliuose važinės tūkstančiai tokių autonominių mikroautobusų. Toks mastelis rodo, kad „Waymo“ siekia mažinti vienos kelionės savikainą ir didinti paslaugos prieinamumą, kartu išlaikant lyderystę sparčiai kaistančioje robotaksi rinkoje.

    Konkurencija JAV ryškėja ir dėl kitų žaidėjų ambicijų, įskaitant „Tesla“ bei „Amazon“ valdomą „Zoox“. Vis dėlto „Waymo“ pranašumas kol kas siejamas su ilgamete eksploatacine patirtimi realiose miesto gatvėse ir nuosekliu geografijos plėtimu.

  • „Zoox“ robotaksi be vairo jau ima pinigus: paviešino, kaip iš tiesų tikrins saugumą

    „Zoox“ robotaksi be vairo jau ima pinigus: paviešino, kaip iš tiesų tikrins saugumą

    JAV autonominių automobilių bendrovė „Zoox“, priklausanti „Amazon“, žengė dar vieną žingsnį link komercinių robotaksi paslaugų. Gavusi federalinį leidimą ir išimtį, įmonė gali imti mokestį už keliones ten, kur tai leidžia vietos taisyklės, o kartu pristatė išsamų saugos testavimo ir vertinimo modelį.

    Šiuo metu mokamos kelionės realiai galimos Las Vegase, nes Nevada yra vienintelė valstija, kurioje „Zoox“ nurodo turinti leidimą teikti paslaugą su keleiviais už atlygį. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra ne tik pradėti komerciją, bet ir užtikrinti skaidrumą, kaip vertinama rizika bei priimami sprendimai dėl transporto priemonių parengties.

    Robotaksi be vairo ir pedalų

    „Zoox“ kuriami automobiliai nuo įprastų skiriasi iš esmės: tai specialiai robotaksi paslaugai sukurti autonominiai „kapsulės“ tipo automobiliai be vairo, pedalų ir vairuotojo vietos. Tokia koncepcija reiškia, kad visa atsakomybė už vairavimo funkcijas perkeliama sistemai, o keleiviui nereikia prižiūrėti važiavimo.

    Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys krypsta į tai, kaip patikrinama, ar sistema sugeba saugiai reaguoti į netikėtas situacijas. Kelių eismas yra chaotiškas, o net ir pažangiausi sprendimai susiduria su „kraštutiniais“ atvejais, kurių sunku numatyti iš anksto.

    Trys saugos ramsčiai

    „Zoox“ paskelbtas saugos atvejis remiasi trimis tarpusavyje susietais ramsčiais: technine įranga, programine įranga ir operacijomis. Įmonė aiškina, kad vien incidentų fiksavimo nepakanka, svarbiausia yra rasti priežastis ir sistemingai šalinti spragas.

    Techninė įranga apima jutiklius, skaičiavimo sistemas ir pačios transporto priemonės konstrukciją, programinė įranga atsakinga už sprendimų priėmimą realiuoju laiku, o operacijų dalis apima stebėseną, procedūras ir reagavimą į nesklandumus. Toks modelis atitinka vis dažniau autonominio transporto industrijoje taikomą praktiką, kai vertinamas ne vien algoritmas, bet visa paslaugos ekosistema.

    Kodėl skaidrumas tampa būtinybe

    Robotaksi rinka JAV pastaraisiais metais patiria stiprų reguliuotojų ir visuomenės spaudimą: iš vienos pusės, miestai siekia inovacijų, iš kitos, po incidentų ir ribojimų įvairiose jurisdikcijose auga reikalavimai aiškiai parodyti, kaip užtikrinamas saugumas. Tokiame kontekste viešai skelbiamas saugos vertinimo pagrindas tampa nebe konkurenciniu privalumu, o būtinybe.

    „Zoox“ kol kas neįsipareigojo reguliariai viešinti visų testavimo rezultatų, tačiau pats metodikos paskelbimas leidžia geriau suprasti, kokiais principais įmonė vertina rizikas prieš plėsdama paslaugą. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie transporto priemones be tradicinių valdymo priemonių, kur keleivis neturi galimybės perimti kontrolės.

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ startuoja Las Vegase: robotaksi be vairo jau greitai ims mokestį

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ startuoja Las Vegase: robotaksi be vairo jau greitai ims mokestį

    Komercinis startas Las Vegase

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ pranešė, kad rugpjūčio 10 dieną pradės komercines robotaksi keliones Las Vegase. Tai būtų vienas pirmųjų atvejų, kai keleiviai už kelionę mokės važiuodami specialiai sukurtu autonominiu automobiliu, neturinčiu įprastų vairuotojo valdymo priemonių.

    Iki šiol „Zoox“ savo stačiakampio formos autonominiuose automobiliuose keleivius vežiojo bandomuoju režimu, o kelionės buvo nemokamos. Bendrovė sako, kad pereinant prie mokamo modelio kainos bus aiškiai pateikiamos prieš užsakant kelionę.

    Išimtis iš saugos standartų

    JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) „Zoox“ suteikė komercinę išimtį iš dalies motorinių transporto priemonių standartų. Ji leidžia mokamai eksploatuoti robotaksi, nors ši transporto priemonė neturi vairo, pedalų, šoninių veidrodėlių ir kitų tradiciškai reikalaujamų elementų.

    Išimtis yra laikina ir galios dvejus metus, o per metus leidžiama eksploatuoti iki 2 500 tokių transporto priemonių. NHTSA nurodė, kad eksploatavimui bus taikoma sustiprinta ir prireikus koreguojama priežiūros sistema, kuri galės keistis technologijai tobulėjant.

    Kiek kainuos ir kaip skaičiuos?

    Konkrečių tarifų „Zoox“ kol kas neskelbia, tačiau patvirtino, kad kaina bus sudaroma iš bazinio mokesčio bei atstumo ir kelionės trukmės. Bendrovė taip pat neatmeta papildomų mokesčių už keliones į specifines vietas, pavyzdžiui, į oro uostą ar iš jo.

    „Pradžioje kainą sudarys bazinis mokestis, atstumas ir kelionės laikas, o galimi ir paskirties vietos mokesčiai, pavyzdžiui, vykstant į oro uostą“, – sakė „Zoox“ atstovas.

    Bendrovė pabrėžia, kad keleiviui kaina bus matoma iš anksto ir apims visus taikomus mokesčius. Taip pat žadama, kad klientas nemokės papildomai, jei robotaksi dėl maršruto parinkimo ar eismo situacijos nuvažiuos toliau, nei buvo planuota užsakymo metu.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Robotaksi rinka pastaraisiais metais juda nuo ribotų bandymų prie atsargaus komercinio diegimo, tačiau ją stipriai formuoja reguliavimas ir saugos reikalavimai. „Zoox“ atvejis išsiskiria tuo, kad tai ne perdarytas serijinis automobilis, o nuo nulio suprojektuota autonominė transporto priemonė keleivių vežimui.

    Vis dėlto vien federalinis leidimas nereiškia automatinės plėtros visoje šalyje. „Zoox“ dar turi derinti veiklą su valstijų ir vietos taisyklėmis: šiuo metu mokamoms kelionėms bendrovė turi leidimus Nevadoje, o dėl platesnės veiklos, įskaitant Kaliforniją, procedūros tęsiamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad komercinės paslaugos sėkmę lems ne tik technologijos patikimumas, bet ir aiškios atsakomybės taisyklės, incidentų valdymas bei keleivių pasitikėjimas. „Zoox“ startas Las Vegase taps svarbiu testu, ar autonominės kelionės gali tapti įprasta, kasdiene paslauga mieste.

  • „Tesla“ pradėjo „Cybercab“ gamybą: prasideda sunkiausia dalis – be vairo ir pedalų

    „Tesla“ pradėjo „Cybercab“ gamybą: prasideda sunkiausia dalis – be vairo ir pedalų

    „Tesla“ pranešė pasiekusi svarbų etapą autonominio transporto planuose: pirmasis specialiai be vairuotojo sukurtas „Cybercab“ nuriedėjo nuo „Gigafactory Texas“ gamybos linijos. Žinia paskelbta socialiniuose tinkluose, tačiau kol kas bendrovė nepateikė išsamesnių techninių ar gamybos apimčių detalių.

    „Cybercab“ pozicionuojamas kaip atsakas į „Alphabet“ valdomą „Waymo“ ir „Amazon“ remiamą „Zoox“, kurie jau bando ar vykdo robotaksi paslaugas JAV miestuose. „Tesla“ koncepcija skiriasi tuo, kad automobilis, kaip skelbiama, kuriamas be vairo ir pedalų, todėl teoriškai turėtų veikti tik visiškai autonominiu režimu.

    Ką reiškia automobilis be vairo

    Iki šiol „Tesla“ „Full Self-Driving“ sistema keleiviniuose modeliuose reikalavo nuolatinės vairuotojo priežiūros, o rinkodarinis pavadinimas ne kartą kėlė diskusijų dėl vartotojų lūkesčių. Tuo tarpu „Cybercab“ be fizinių valdymo priemonių reikštų, kad bet koks sistemos neapibrėžtumas taptų ne komforto, o saugos klausimu.

    Robotaksi srityje svarbiausia tampa ne tik technologija, bet ir teisinė bei reguliacinė aplinka: leidimai bandymams, veiklos taisyklės, atsakomybė avarijų atveju. Praktikoje tai dažnai lemia, kad komercinis startas priklauso ne vien nuo to, ar automobilis pagamintas, o nuo to, ar jis gali teisėtai vežti keleivius konkrečiame mieste.

    Gamyba prasideda, bet tempas gali būti lėtas

    Elonas Muskas anksčiau teigė, kad „Cybercab“ gamyba turėtų startuoti balandį, o masinis diegimas galėtų vykti antrąjį metų ketvirtį. Vis dėlto jis taip pat yra pripažinęs, kad pradinis gamybos etapas paprastai vyksta lėtai, o šiuo atveju naujų komponentų ir procesų esą yra itin daug.

    „Pradinė gamyba visada būna labai lėta ir kyla pagal S formos kreivę“, – sakė Elonas Muskas.

    „Tesla“ taip pat sieja projektą su nauju „Unboxed“ surinkimo metodu, kai skirtingos automobilio dalys surenkamos atskirose zonose, o vėliau sujungiamos pabaigoje. Bendrovė tvirtina, kad tai galėtų mažinti sąnaudas, mažinti reikalingą gamyklos plotą ir spartinti gamybą, tačiau tokio proceso įvaldymas pramonėje laikomas sudėtingu.

    Didžiausias išbandymas – sauga ir pasitikėjimas

    Autonominių sistemų patikimumas „Tesla“ atveju išlieka jautri tema, nes „Autopilot“ ir „Full Self-Driving“ funkcijos yra sulaukusios reguliuotojų dėmesio JAV. Kai kuriuose tyrimuose vertinama, ar sistemos naudojimas ir vairuotojų elgsena galėjo prisidėti prie eismo įvykių, įskaitant mirtinas avarijas.

    Tuo pat metu bendrovė jau bando robotaksi koncepciją su „Model Y“ pagrindu veikiančiais automobiliais San Fransisko įlankoje ir Ostine, tačiau šiuose bandymuose minimi žmonės saugos stebėtojai. Tai rodo, kad perėjimas prie visiškai savarankiško „Cybercab“ veikimo be vairo gali tapti ne techniniu, o reputaciniu ir reguliaciniu lūžio tašku.

    JAV robotaksi rinka artimiausiu metu gali tapti viena konkurencingiausių mobilumo sričių: ją formuoja ne tik technologijų pažanga, bet ir miestų politika, draudimo modeliai, keleivių pasitikėjimas bei incidentų viešumas. „Tesla“ pradėta „Cybercab“ gamyba yra tik pradžia, o sunkiausia dalis – įrodyti, kad sistema gali saugiai ir teisėtai veikti realiose gatvėse.

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • JAV leido „Zoox“ robotaksi be vairo vežti mokamus keleivius: ką tai keičia rinkoje?

    JAV leido „Zoox“ robotaksi be vairo vežti mokamus keleivius: ką tai keičia rinkoje?

    JAV kelių saugos priežiūros institucija NHTSA suteikė leidimą „Amazon“ priklausančiai „Zoox“ pradėti imti mokestį už keliones autonominiais robotaksiais, kuriuose nėra nei vairo, nei pedalų, nei šoninių veidrodėlių. Bendrovė teigia, kad tai pirmas kartas, kai tokio tipo specialiai robotaksi paslaugai suprojektuota transporto priemonė gavo federalinę išimtį komercinei veiklai.

    Iki šiol „Zoox“ teikė ribotas nemokamas keliones dalyje Las Vegaso ir San Fransisko teritorijų. Skirtingai nei kai kurie konkurentai, kurie savavaldžiam važiavimui pritaiko jau egzistuojančius automobilius, „Zoox“ kuria ir gamina savo dvikryptes kapsules Kalifornijoje, o keleiviai sėdi vienas priešais kitą ant suolų tipo sėdynių.

    Laikina išimtis su ribomis

    NHTSA suteikta išimtis yra laikina: „Zoox“ galės diegti iki 2 500 transporto priemonių per metus dvejus metus. Reguliuotojas kartu numatė sustiprintą, prisitaikančią priežiūrą, kuri gali būti koreguojama tobulėjant technologijai ir kaupiantis eksploatavimo duomenims.

    „Zoox“ skelbia, kad bilietų apmokestinimą Las Vegase planuoja pradėti kitą mėnesį, tačiau galutinis startas dar priklauso ir nuo valstijų lygmens reikalavimų. Pavyzdžiui, Kalifornijoje komercinei robotaksi paslaugai paprastai reikia papildomų leidimų tiek iš valstijos DMV, tiek iš viešųjų paslaugų reguliuotojo.

    Konkurentams tai signalas

    Šis sprendimas svarbus visai autonominio transporto rinkai, nes parodo, kad federaliniu lygmeniu atsiranda kelias komerciniam naudojimui net ir tada, kai transporto priemonė neatitinka tradicinių konstrukcinių reikalavimų. Tai aktualu ir kitoms įmonėms, kurios pristato ar planuoja transporto priemones be vairo bei pedalų.

    Rinkoje tai gali tapti papildomu spaudimu konkurentams spartinti teisinius ir techninius pasirengimo darbus. Panašių išimčių anksčiau siekė ir kiti projektai, tačiau ne visi jas gavo, o dalis ambicingų iniciatyvų taip ir neperžengė bandomosios stadijos.

    Reguliavimas juda į vienodesnius standartus

    NHTSA taip pat pranešė apie platesnius pokyčius autonominių transporto priemonių reguliavime. Tarp jų – taisyklė, kuri leidžia komerciniam diegimui svarstyti ir tas transporto priemones, kurios buvo pagamintos dar iki išimties suteikimo, taip pat supaprastinamas paraiškų dėl išimčių procesas.

    Be to, kartu su pramonės partneriais finansuojamas trejų metų konsorciumas, skirtas vieningesniems nacionaliniams autonominių transporto priemonių saugos ir veikimo reikalavimams rengti. Tai reikšminga, nes šiandien įmonėms dažnai tenka derintis prie skirtingų valstijų ir savivaldybių taisyklių, o tai lėtina komercinės paslaugos plėtrą.

    „NHTSA remia saugų automatizuotų transporto priemonių kūrimą ir diegimą. Šalindami nereikalingas kliūtis inovacijoms ir užtikrindami griežtą priežiūrą, siekiame subalansuoto požiūrio į reguliavimą“, – sakė NHTSA administratorius Jonathanas Morrisonas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sėkmingas robotaksi paslaugos mastelio didinimas priklausys ne tik nuo leidimų, bet ir nuo realaus saugumo rodiklių, incidentų valdymo, nuotolinės priežiūros procedūrų bei gyventojų pasitikėjimo. „Zoox“ sprendimas pradėti nuo Las Vegaso atspindi tendenciją pirmiausia plėstis miestuose, kur lengviau apibrėžti maršrutus ir veikimo zonas.

  • „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ pletra įgauna pagreitį

    „Waymo“, priklausanti „Alphabet“, plečia be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą ir praneša apie viešų kelionių startą dar keturiuose JAV miestuose. Nuo šiol ribotam keleivių skaičiui paslauga atveriama Dalase, Hiustone, San Antonijuje ir Orlande.

    Bendrovė nurodo, kad pradžioje prieiga bus etapinė: pirmiausia kvietimai bus siunčiami daliai gyventojų, o vėliau vartotojų skaičius bus didinamas. Toks modelis įprastas autonominio transporto rinkoje, nes leidžia palaipsniui plėsti parką ir stebėti saugos rodiklius realiomis sąlygomis.

    Skaičiai, rodantys mastą

    Robotaksi rinka išlieka viena konkurencingiausių mobilumo sričių, tačiau „Waymo“ čia pastaruoju metu demonstruoja ryškiausią augimą. Bendrovė viešai yra teigusi, kad jos parke jau yra apie 3 000 automobilių, o paslauga vystoma remiantis ilgamete patirtimi, kuri prasidėjo dar 2009 metais.

    Įmonė planuoja 2026 metais robotaksi paslaugas plėsti į gerokai daugiau vietovių ir yra minėjusi tikslą artimiausiu metu veikti mažiausiai 20 miestų. Vis dėlto didžiausias iššūkis dažniausiai yra ne pirmieji automobiliai naujame mieste, o gebėjimas parką išauginti iki šimtų ar tūkstančių transporto priemonių.

    „Tesla“ tempas kelia klausimų

    „Tesla“ autonominio vairavimo srityje dažnai pristatoma kaip viena lyderių, ypač dėl end-to-end principu apmokytų sprendimų ir kameromis paremtos strategijos. Tačiau robotaksi paslaugos mastelio didinimas, lyginant su „Waymo“, kol kas atrodo lėtas.

    Nepriklausomi robotaksi stebėsenos duomenys rodo, kad Ostine aktyviai veikė 44 „Tesla“ robotaksi automobiliai. Elonas Muskas anksčiau yra prognozavęs, kad iki 2025 metų pabaigos vien šiame Teksaso mieste jų turėtų būti apie 500, tačiau realybėje augimas vyksta gerokai kukliau.

    Reguliavimas ir sauga – lemiami veiksniai

    Autonominių automobilių plėtra priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo reguliavimo, savivaldybių reikalavimų bei operacinės infrastruktūros. Kiekviename mieste būtina užtikrinti automobilių priežiūrą, įkrovimą, nuotolinės pagalbos procesus ir aiškias saugos procedūras.

    „Waymo“ taip pat susiduria su reguliuotojų dėmesiu dėl atskirų incidentų ir elgsenos kelyje, pavyzdžiui, situacijų prie mokyklinių autobusų. Dėl to bendrovė, kaip ir kiti rinkos žaidėjai, privalo įrodyti, kad plėtra nevyksta saugos sąskaita.

    Rinka vis aiškiau rodo, kad pergalę autonominio mobilumo lenktynėse lems ne vien ambicingi pažadai ar pažangi programinė įranga. Lemiamas kriterijus bus gebėjimas stabiliai ir saugiai didinti paslaugos mastą įvairiuose miestuose, prisitaikant prie skirtingų taisyklių ir eismo realijų.

  • „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    Sandoris, galintis pakeisti pavežėjimą

    „Uber“ ir „Rivian“ susitarė dėl didelio masto partnerystės: per kelerius metus į platformą planuojama įtraukti iki 50 000 autonominių R2 modelio robotaksi. Pirmasis etapas numato apie 10 000 automobilių įsigijimą, o vėliau numatyta galimybė parką reikšmingai plėsti.

    Pagal paskelbtas sąlygas, „Uber“ taip pat planuoja investuoti į „Rivian“ iki maždaug 1 150 000 000 eurų. Toks žingsnis rodo, kad robotaksi kryptis bendrovei tampa ne vien eksperimentu, o strateginiu veiklos ramsčiu.

    Kada robotaksi pasirodys gatvėse?

    Pirmieji „Rivian“ R2 robotaksi, kuriuos bus galima užsisakyti tik per „Uber“ programėlę, turėtų pradėti darbą 2028 metais. Pirmosiomis vietomis įvardijami San Franciskas ir Majamis, kur autonominių transporto priemonių bandymai tradiciškai vyksta aktyviausiai.

    Po starto planuojama plėtra iki 25 miestų JAV, Kanadoje ir Europoje iki 2031 metų pabaigos. Europoje tokie planai reikštų neišvengiamą susidūrimą su griežtesniais saugos, atsakomybės ir duomenų reguliavimo reikalavimais, todėl realus diegimo tempas priklausys nuo leidimų ir vietos taisyklių.

    Kokia technologija slypi už R2?

    „Rivian“ skelbia vystanti trečios kartos autonomijos platformą, kuri turėtų priartinti bendrovę prie 4 lygio autonominio vairavimo. 4 lygis reiškia, kad automobilis tam tikrose zonose ir sąlygomis gali važiuoti be žmogaus įsikišimo, tačiau tokiai paslaugai būtina itin aiški teisinė ir operacinė aplinka.

    Bendrovė yra pateikusi ir techninius akcentus: 360 laipsnių matymui numatytas kamerų, radarų ir lidaro derinys, o skaičiavimams naudojami pačios „Rivian“ lustai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar robotaksi versija nuo pat pradžių naudos naujausią jutiklių komplektą, nes ankstyvieji R2 egzemplioriai gali turėti kitokią įrangos konfigūraciją.

    „Negalėtume labiau džiaugtis šia partneryste su „Uber“ – ji padės paspartinti kelią į 4 lygio autonomiją ir kurti vieną saugiausių bei patogiausių platformų pasaulyje“, – sakė „Rivian“ įkūrėjas ir vadovas RJ Scaringe.

    Kodėl tai svarbu „Uber“ ir rinkai?

    „Uber“ jau kurį laiką ieško būdų, kaip mažinti kelionių pasiūlos kainos svyravimus ir priklausomybę nuo vairuotojų pasiūlos. Robotaksi parkas teoriškai leistų stabiliau planuoti pajėgumus, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijų atveju, draudimo modelių ir paslaugos patikimumo realiomis miesto sąlygomis.

    „Rivian“ ši partnerystė yra proga diversifikuoti pajamas ir įtvirtinti R2 kaip masiškesnį, platesnei auditorijai skirtą modelį. Ankstesni R1T ir R1S modeliai buvo vertinami kaip techniškai stiprūs, tačiau rinkoje susidūrė su aukštos kainos ir mastelio iššūkiais, todėl dideli užsakymai gali tapti kertiniu gamybos planavimo faktoriumi.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ plečia robotaksi veiklą ir skelbia apie startą dar dviejuose JAV miestuose – Ostine ir Majamyje. Bendrovė pranešė, kad laukiančiųjų sąrašai šiuose miestuose bus atverti artimiausiu metu, o riboto masto kelionės planuojamos pradėti vėliau šiais metais.

    Pirmasis etapas numatomas atsargus: Ostine važiavimai iš pradžių būtų siūlomi bendrovės darbuotojams, jų šeimos nariams ir draugams. Tokia strategija leidžia realiomis sąlygomis patikrinti paslaugos stabilumą, dispečerinę ir klientų patirtį, prieš pradedant platesnį komercinį teikimą.

    Robotaksi be vairo ir pedalų

    „Zoox“ išskirtinumas – specialiai robotaksi paslaugai sukurti elektriniai „kapsulės“ tipo automobiliai, kuriuose nėra nei vairo, nei pedalų. Vietoje įprastų sėdynių išdėstymo čia naudojamos priešais viena kitą įrengtos sėdynės, o keleiviai įlipa pro automatines stumdomas duris.

    Bendrovė nurodo, kad dar 2024 metais technologijas Ostine ir Majamyje bandė su modifikuotais automobiliais, o dabar pereina prie specialiai sukurtos transporto priemonės testinės flotilės. Praktikoje tai reiškia žingsnį nuo inžinerinių bandymų prie kontroliuojamo paslaugos paleidimo.

    Plėtra San Fransiske ir Las Vegase

    Kartu „Zoox“ plečia ir esamas zonas miestuose, kuriuose jau vykdo važiavimus. Las Vegase paslaugos teritorija turėtų apimti Harry Reid tarptautinį oro uostą bei didelio srauto renginių vietas, įskaitant „Sphere“ ir „T-Mobile Arena“, o tai robotaksi verslui svarbu dėl didelių keleivių pikų.

    San Fransiske bendrovė planuoja kelis kartus padidinti geografiškai apribotą zoną, kurioje važiavimai siūlomi į laukiančiųjų sąrašą įtrauktiems keleiviams. Į plėtrą įtraukiamos intensyvaus judėjimo miesto dalys, todėl didžiausias iššūkis čia paprastai būna sudėtinga eismo aplinka ir įvairūs paėmimo taškai.

    Rinka kaista, o patirtis tampa lemiama

    Robotaksi segmentas JAV sparčiai intensyvėja: skirtingos bendrovės renkasi nevienodą kelią – nuo bandomųjų teritorijų iki platesnių paslaugų didmiesčiuose. Ostinas laikomas vienu patraukliausių taškų dėl palankesnio reguliavimo klimato ir ryškios inovacijų ekosistemos, todėl čia susitelkia vis daugiau autonominio transporto bandymų.

    „Zoox“ taip pat tobulina vartotojo patirtį: gerina numatomo atvykimo laiko skaičiavimą, diegia išankstinių įverčių funkcijas prieš užsakant kelionę ir suteikia galimybę prijungti įrenginius per „Bluetooth“. Judriose paėmimo zonose numatyta funkcija, padedanti atpažinti konkretų robotaksi pagal šviesos ir garso signalą.

    Pasak bendrovės, nuo ribotų važiavimų pradžios Las Vegase autonominiai „Zoox“ automobiliai nuvažiavo beveik 2 000 000 mylių, o keleivių skaičius viršijo 350 000. Tuo pačiu technologijos bandymų programa vykdoma ir kituose JAV miestuose, siekiant įvertinti skirtingas eismo, infrastruktūros ir oro sąlygas.

    Ekspertai pabrėžia, kad robotaksi sėkmę vis dažniau lemia ne vien autonominio važiavimo gebėjimai, bet ir patikimas paslaugos organizavimas: aiškūs paėmimo taškai, tikslūs atvykimo laikai, nuoseklus saugumo užtikrinimas bei sklandi pagalba keleiviui. Būtent šie veiksniai dažnai nulemia, ar nauja paslauga iš bandomosios fazės pereis į kasdienį transporto pasirinkimą.