Tag: Autonominiai automobiliai

  • „Waymo“ po Kalifornijos draudimo stabdo robotaksi važiavimus visais JAV greitkeliais

    „Waymo“ po Kalifornijos draudimo stabdo robotaksi važiavimus visais JAV greitkeliais

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ laikinai sustabdė visus robotaksi važiavimus JAV greitkeliais. Sprendimas priimtas po to, kai Kalifornijos transporto priemonių departamentas uždraudė bendrovės be vairuotojo veikiančioms transporto priemonėms važiuoti valstijos greitkeliais.

    Nors Kalifornijos draudimas galioja tik šios valstijos ribose, „Waymo“ nusprendė nuo greitkelių patraukti robotaksi visoje šalyje, kad galėtų įvertinti jų veikimą. Kaip rašo „InsideEVs“, tuo metu pavežėjimo paslauga miesto gatvėmis ir toliau veikia.

    Kalifornijos institucija teigia, kad sprendimas priimtas po kelių incidentų, kai „Waymo“ automobiliai įvažiavo į aktyvias kelių remonto zonas. Departamento pareiškime nurodoma, jog toks be vairuotojo vykdomas važiavimas greitkeliais kelia neišvengiamą pavojų visuomenės saugumui.

    Tai jau antras kartas šiais metais, kai „Waymo“ riboja robotaksi važiavimą greitkeliais. Anksčiau bendrovė atšaukė 3 871 elektromobilį, kuriame naudojama penktos kartos automatizuoto vairavimo sistema, dėl nuogąstavimų, kad automobiliai greitkelio greičiu gali įvažiuoti į dėl remonto uždarytas eismo juostas.

    Kas nutiko Kalifornijoje

    Šią situaciją dar labiau paaštrino ir pastarasis atvejis, kai buvo užfiksuota, jog „Waymo“ robotaksi bandė apvažiuoti Kalifornijos greitkelių policijos (CHP) surengtą eismo stabdymą. Policija tuo metu lėtino srautą, kad nuo kelio būtų pašalintos nuolaužos.

    Nors šis epizodas tiesiogiai nesiejamas su draudimu, jis tapo dar vienu reputaciniu smūgiu bendrovei, kuri JAV aktyviai plečia autonominių pavežėjimų tinklą. „Waymo“ teigia bendradarbiaujanti su Kalifornijos institucijomis ir kitų valstijų pareigūnais, kad atsakingai atnaujintų važiavimą greitkeliais.

    Kur „Waymo“ teikia paslaugas

    Bendrovė šiuo metu veikia 15-oje JAV miestų, o be vairuotojo vykdomus važiavimus Kalifornijos greitkeliais siūlė nuo praėjusių metų lapkričio.

    Be to, šį mėnesį JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) pradėjo tyrimą dėl vieno „Waymo“ programinės įrangos pataisymo, kuris buvo įdiegtas siekiant užkirsti kelią robotaksi bandymams aplenkti sustojusius mokyklinius autobusus.

    „Waymo“ penktos ir šeštos kartos autonominio vairavimo įranga naudoja kelis jutiklius, įskaitant lidarą, kameras ir radarus, ir veikia iš anksto sudarytuose žemėlapiuose. Bendrovė taip pat teigia, kad jos sistema turi atsarginių sprendimų ir, kompanijos vertinimu, rimtų sužalojimų ar dar sunkesnių avarijų atveju yra 95 proc. saugesnė nei žmogus vairuotojas.

  • „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ kviečia išrinktus pirkėjus užsisakyti „Cybercab“ už 29 990 dolerių, bet yra sąlygų

    „Tesla“ pranešė pradedanti kviesti „išrinktus klientus“ užsisakyti savarankiškai važiuojantį „Cybercab“ – dvivietį automobilį be vairo ir pedalų.

    Bazinė kaina siekia 29 990 JAV dolerių, o pristatymai, anot bendrovės pateiktos užsakymo puslapio informacijos, turėtų prasidėti jau kitą mėnesį, rašo „InsideEVs“.

    Vis dėlto pirkimas turės svarbių apribojimų: „Cybercab“ veiks ne visur, o tik „palaikomose paslaugų zonose“ (supported service areas). Tai reiškia, kad reali automobilio nauda priklausys nuo to, ar savininkas gyvena teritorijoje, kur „Tesla“ leidžia šį modelį eksploatuoti autonominiu režimu.

    Dar viena sąlyga – norint, kad automobilis apskritai galėtų veikti, reikės įsigyti autonominio vairavimo prenumeratą, kuri kainuos 299 JAV dolerius per mėnesį (pirmas mėnuo įtrauktas nemokamai).

    Kas žinoma apie „Cybercab“ pardavimą

    „Tesla“ skelbia, kad pradžioje „Cybercab“ bus parduodamas ribotam pirkėjų ratui – bendrovė pati pasirenka, ką kvies pateikti užsakymą. Kol kas neaišku, kada (ir ar) prekyba bus išplėsta plačiajai visuomenei.

    Pats automobilis – dvivietis, be vairo, pedalų ir šoninių veidrodėlių. Toks dizainas yra viena iš priežasčių, kodėl „Cybercab“ startas kelia klausimų ir dėl reguliavimo.

    Bendrovė taip pat teigia, kad savininkai galės stebėti automobilį ir valdyti keliones per „Tesla“ programėlę. Vis dėlto detalės, kaip konkrečiai tai veiks skirtingose teritorijose, kol kas nėra aiškiai išdėstytos.

    Prenumerata ir ribotos zonos – ką tai reiškia pirkėjui

    299 JAV dolerių mėnesinis mokestis reiškia, kad vien už galimybę naudotis autonominiu režimu per metus tektų sumokėti apie 3 600 JAV dolerių – neskaičiuojant draudimo ar priežiūros išlaidų.

    Be to, „palaikomos zonos“ gali apriboti automobilio naudojimą tik tam tikruose miestuose ar jų dalyse. Jei „Tesla“ teritorijų neplės pakankamai sparčiai, daliai pirkėjų tokio automobilio įsigijimas gali būti mažiau prasmingas.

    Kol kas nėra aišku ir tai, ar savininkai galės savo „Cybercab“ prijungti prie „Tesla“ robotaksi parko. Toks scenarijus anksčiau buvo minėtas tarp ilgalaikių Elono Musko pažadų, tačiau šiame pranešime jis nebuvo patvirtintas.

    Reguliavimo klausimai ir neišspręstos detalės

    Prie „Cybercab“ įvedimo prisideda ir reguliaciniai neapibrėžtumai. JAV Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) yra atkreipusi dėmesį į neįprastą modelio konstrukciją ir kelia klausimų, kaip „Tesla“ nustatė atitiktį transporto priemonių saugos standartams.

    JAV federalinė valdžia leidžia įmonėms prašyti išimčių diegti reikalavimų neatitinkančias transporto priemones, tačiau tokios išimtys yra ribojamos – iki 2 500 automobilių per metus. Tekste minimas ir „Zoox“ pavyzdys, kai bendrovei suteikta išimtis komerciškai diegti 5 000 autonominių kapsulių per dvejus metus.

    „Tesla“ atveju lieka atviras klausimas, kaip greitai bus išspręsti techniniai, teisiniai ir teritorijų plėtros aspektai. Nors bendrovė autonominio vairavimo pažadus kartoja jau maždaug dešimtmetį, jų įgyvendinimo terminai ne kartą buvo nukelti.

  • „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027 metų vidurio ketina pradėti mažinti „Cybertruck“ gamybos apimtis, pranešė bendrovės vadovas Elonas Muskas. Pasak jo, gamybos pajėgumai bus perorientuojami į autonominiams automobiliams skirtus projektus.

    Kaip skelbia „Euronews“, E. Muskas apie sprendimą penktadienį paskelbė savo socialiniame tinkle „X“. Jis aiškino, kad šis žingsnis reikalingas norint padidinti „Cybercab“ robotaksi gamybą.

    Šis sprendimas žymi reikšmingą posūkį „Tesla“ elektrinių pikapų programoje: „Cybertruck“ ilgą laiką nepasiekė tokių pardavimo apimčių, kokių tikėjosi pats E. Muskas. Kartu bendrovė vis labiau pabrėžia autonominio vairavimo ir dirbtinio intelekto kryptį.

    E. Muskas nepatikslino, ar „Cybertruck“ gamyba būtų perkeliama į kitą gamyklą, ar modelis apskritai būtų nutrauktas. Taip pat nebuvo atsakyta, kas bus su jau pateiktais užsakymais.

    Kas žinoma apie „Cybertruck“ ateitį

    „Cybertruck“ vyriausiasis inžinierius Wesas Morrillas pikapą pavadino „neįtikėtina technologijų vystymo platforma“, kuri, jo teigimu, toliau „gyvuos“ per „Cybercab“. Vėliau E. Muskas savininkams taip pat žadėjo, kad esami automobiliai keliuose liks dar ilgai.

    „Cybertruck“ buvo pristatytas 2019 metų lapkritį kaip radikaliai kitoks pikapas – su kampuotu dizainu ir nerūdijančio plieno kėbulu. Vis dėlto gamybos pradžia ne kartą vėlavo, o pirmieji pristatymai klientams prasidėjo tik 2023 metų pabaigoje.

    Remiantis „Associated Press“ cituojamais „Kelley Blue Book“ vertinimais, JAV „Cybertruck“ pardavimai 2025 metais, palyginti su metais prieš tai, krito 48 proc. – iki 20 237 automobilių. „Tesla“ atskirai „Cybertruck“ pardavimų paprastai neskelbia.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad modelis sulaukė kelių atšaukimų ir susidūrė su kokybės kontrolės problemomis, o jo išvaizda ir koncepcija visuomenę padalijo į šalininkus ir skeptikus.

    Kodėl „Cybertruck“ nepasiekė Europos

    Nors „Cybertruck“ pristatymas buvo itin garsus, į Europos rinką jis taip ir neatėjo. Viena priežasčių – klausimai dėl atitikties Europos transporto saugumo reikalavimams, ypač taisyklėms, skirtoms pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugai.

    Diskusijas kurstė ir aštrių briaunų nerūdijančio plieno kėbulas bei didelis svoris – būtent šie aspektai dažnai minimi vertinant, ar tokio tipo transporto priemonė dera su Europos kelių saugos standartais. Dėl to „Cybertruck“ iš esmės liko Šiaurės Amerikos reiškiniu, susiaurinusiu modelio tarptautinį potencialą.

    „Tesla“ dėmesys krypsta į robotaksi

    „Cybertruck“ gamybos mažinimas, pasak E. Musko, susijęs su poreikiu atlaisvinti vietos „Cybercab“ – dviviečiam robotaksi modeliui. Jis buvo pristatytas 2024 metais ir kuriamas taip, kad galėtų veikti be vairo ir pedalų.

    Bendrovė jau yra pradėjusi siūlyti ribotus robotaksi važiavimus JAV, tačiau technologija vis dar atidžiai stebima reguliuotojų. „Tesla“ šį projektą laiko vienu svarbiausių kuriant ateities be vairuotojų transporto tinklą.

    Kol kas neaišku, ar „Cybertruck“ visiškai dings iš „Tesla“ modelių gamos, tačiau jau dabar aišku, kad bendrovė keičia prioritetus – nuo elektrinių automobilių plėtros vis labiau link autonominio transporto, dirbtinio intelekto ir robotikos sprendimų.

  • „Uber“ iki 2027-ųjų į robotaksi nori investuoti 10 mlrd. dolerių, bet „Waymo“ jau lenkia

    „Uber“ iki 2027-ųjų į robotaksi nori investuoti 10 mlrd. dolerių, bet „Waymo“ jau lenkia

    „Uber“ planuoja iki 2027 metų pabaigos į savo pasaulinį parką įtraukti 2 000 robotaksi ir tam skirti 10 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė siekia tapti pagrindine platforma, per kurią būtų užsakomos kelionės autonominiais automobiliais.

    Kaip rašo „InsideEVs“, apie šiuos planus „Uber“ paskelbė kartu su ketvirčio finansinių rezultatų komunikacija. Generalinis direktorius Dara Khosrowshahi teigė, kad bendrovės autonominio transporto strategija pereina į naują etapą, kai partneriai iš bandymų pereina į komercines paslaugas be vairuotojo.

    „Uber“ nurodo, kad maždaug pusė iš planuojamų 2 000 robotaksi būtų skirta JAV rinkai, o likusi dalis pasidalintų tarp Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų. Iki 2027 metų pabaigos toks autonominių automobilių tinklas, bendrovės teigimu, apimtų 20 miestų.

    Tačiau net jei „Uber“ pasiektų savo tikslą, ji vis tiek būtų gerokai atsilikusi nuo „Waymo“ – vienos žinomiausių robotaksi bendrovių pasaulyje. „Waymo“ jau turi apie 4 000 automobilių keliuose ir veikia 15 skirtingų JAV miestų.

    „Waymo“ ambicijos ir konkurencijos dinamika

    Pranešime minima, kad „Waymo“ planuoja iki metų pabaigos padvigubinti robotaksi skaičių iki 8 000. Taip pat skelbiama apie tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti 20 000 automobilių parką.

    Toks mastelis reiškia, kad „Uber“ planuojami 2 000 robotaksi būtų tik dalis to, ką rinkoje jau dabar demonstruoja pagrindinis konkurentas. Įdomu tai, kad „Waymo“ šiuo metu yra ne tik konkurentas, bet ir partneris – bent dalyje miestų robotaksi galima išsikviesti per „Uber“ programėlę.

    Kas keisis „Uber“ vartotojams JAV miestuose

    Tekste išskiriama, kad kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Atlantoje, kelionėms „Waymo“ robotaksi šiuo metu naudojama „Uber“ programėlė. Vis dėlto tai gali keistis.

    „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana „Bloomberg“ sakė, kad bendrovė planuoja nutraukti išskirtinumo susitarimą su „Uber“ Ostine ir Atlantoje 2028 metų sausį. Ji teigė, kad dabartinis modelis keleiviams buvo tarsi loterija, nes užsakant per „Uber“ ne visada aišku, ar atvyks robotaksi, ar automobilis su vairuotoju.

    Partnerystės ir finansavimas: dideli skaičiai, bet ne visi terminai aiškūs

    „Uber“ taip pat skelbia, kad partneriai yra įsipareigoję per ateinančius metus į platformą atvesti 120 000 robotaksi, tačiau konkretaus termino tam nenurodo. Bendrovė tikina šį plėtimą ketinanti finansuoti iš savo uždirbamų lėšų.

    Kartu užsimenama, kad autonominių automobilių parkui perkopus 10 000 vienetų ribą, gali prireikti ir trečiųjų šalių kapitalo. „Uber“ teigia, jog bendrovės bendras užsakymų (gross bookings) augimas siekė 20 proc., o suma – 59,8 mlrd. JAV dolerių, tačiau augančios ambicijos reiškia ir augančius kaštus bei didesnį spaudimą partnerystėms greitai virsti realiomis paslaugomis.

  • Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    „Waymo“ ir „Uber“ partnerystė, leidžianti Ostine ir Atlantoje užsisakyti „Waymo“ robotaksi per „Uber“ programėlę, turės aiškią pabaigos datą – ji baigsis 2028 metais.

    Kaip „Bloomberg“ sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana, nuo 2028 metų sausio bendrovė šiuose dviejuose miestuose trauksis iš darbo per „Uber“ ir pereis prie užsakymų per savo, „Waymo“, programėlę.

    Pagrindinė priežastis – užsakymas per „Uber“ esą neužtikrina, kad keleiviui tikrai bus paskirtas autonominis automobilis. Nors programėlės nustatymuose galima įjungti robotaksi pasirinkimą, realybėje daug kas priklauso nuo to, kiek „Waymo“ automobilių tuo metu yra netoliese.

    „Waymo“ teigimu, klientai nori pastovesnės ir labiau prognozuojamos patirties, todėl bendrovė siekia, kad užsakymo procesas ir paslauga būtų valdoma tiesiogiai per jos platformą – kaip ir daugiau nei dviejose dešimtyse kitų JAV miestų.

    Nuo partnerių iki konkurentų

    Pasikeitimas reiškia, kad nuo 2028 metų „Uber“ Ostine ir Atlantoje taps nebe „Waymo“ partneriu, o tiesioginiu konkurentu.

    Tekedra Mawakana pabrėžė, kad ankstesniais etapais bendrovė partnerystes rinkosi dėl masto – „Waymo“ dar neturėjo pakankamai didelio autoparko ir aprėpties. Tačiau augant paslaugai, prioritetu tapo nuoseklumas.

    Pranešama, kad „Uber“ siūlė sukurti atskirą robotaksi važiavimo pasirinkimą, kuris keleivius su „Waymo“ automobiliais suporuotų paprasčiau, tačiau „Waymo“ tokio sprendimo atsisakė.

    „Waymo“ plėtra ir kitos partnerystės

    „Waymo“ – „Alphabet“ (įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Google“) dukterinė bendrovė – pastaruoju metu sparčiai plečia autonominių kelionių paslaugas. Straipsnyje nurodoma, kad „Waymo“ per savaitę atlieka daugiau nei 500 000 mokamų kelionių be vairuotojo.

    Taip pat teigiama, kad paslauga jau veikia 15 JAV miestų, o artimiausiais mėnesiais planuojama plėtra į dar daugiau vietovių.

    Nors Ostine ir Atlantoje partnerystė su „Uber“ baigsis, „Waymo“ ir toliau bendradarbiauja su „Lyft“ Nešvilyje. Vis dėlto ši partnerystė nėra išskirtinė – tame pačiame mieste „Waymo“ paslaugas siūlo ir per savo programėlę.

  • Autonominiai automobiliai mokosi bendradarbiauti: nauja sistema simuliatoriuje sumažino avarijų riziką

    Mokslininkai pristatė naują metodą, kuris padeda autonominiams automobiliams išmokti ne tik „matyti“ aplinką, bet ir veikti kaip eismo dalyvių komanda. Tyrėjų teigimu, būtent bendradarbiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant saugumo sudėtingose miesto situacijose.

    Sprendimas skirtas atvejams, kai vien tik individuali automobilio reakcija gali būti nepakankama: nereguliuojamose sankryžose, žiedinėse sankryžose ar susiaurėjimuose. Tokiose vietose kelių transporto priemonių veiksmai neišvengiamai persipina, o klaidos kaina gali būti susidūrimas arba eismo sutrikdymas.

    Kaip veikia COIN principas

    Sistemą, pavadintą COIN, kūrė Tsinghua universiteto Pekine komanda kartu su partneriais iš Singapūro nacionalinio universiteto ir Honkongo politechnikos universiteto. Pagrindinė idėja yra ta, kad autonominės transporto priemonės mokomos numatyti tarpusavio sąveikas ir pasirinkti tokias manevravimo strategijas, kurios būtų naudingos visam srautui, o ne tik vienam automobiliui.

    Svarbi detalė – COIN nereiškia vieno centrinio „dispečerio“, valdančio visus automobilius. Mokymo metu modeliai gali pasinaudoti platesne informacija apie sistemą, tačiau realiame važiavime kiekviena transporto priemonė sprendimus priima remdamasi savo jutiklių duomenimis ir aplinkos stebėjimu.

    Toks principas aktualus praktikoje, nes centralizuotas valdymas realiame eisme susidurtų su ryšio vėlavimo, suderinamumo ir infrastruktūros priklausomybės problemomis. Kūrėjai pabrėžia, kad jų tikslas – didesnis saugumas ir sklandesnis judėjimas, neįpareigojant miestų diegti vieningos valdymo sistemos.

    Testai simuliatoriuje ir rezultatai

    COIN buvo išbandyta „MetaDrive“ simuliatoriuje, kuris plačiai naudojamas autonominio vairavimo ir DI tyrimuose. Eksperimentuose taikyti trys intensyvaus miesto eismo scenarijai: sankryžos be šviesoforų, žiedinės sankryžos ir važiuojamosios dalies susiaurėjimai.

    Tyrėjai nurodo, kad pagal kelis kriterijus – sėkmės rodiklį, susidūrimų dažnį, saugumą ir važiavimo efektyvumą – COIN aplenkė keturis žinomus mokymui naudojamus algoritmus. Pavyzdžiui, sankryžų scenarijuje pasiektas 88,78 proc. sėkmės rodiklis, o susidūrimų dalis siekė 3,94 proc.

    Susiaurėjimo scenarijuje skelbiama, kad sėkmės rodiklis pakilo iki 96,33 proc., o susidūrimų dalis sumažėjo iki 1,57 proc. Tokie skaičiai simuliacijoje rodo, kad transporto priemonėms naudinga mokytis ne vien „gynybiškai“ reaguoti, bet ir prognozuoti, kaip jų veiksmai paveiks kitų dalyvių sprendimus.

    Žingsnis link realių kelių

    Be grynos simuliacijos, sistema testuota hibridinėje aplinkoje, kur realūs mobilūs robotai veikė kartu su virtualiais eismo dalyviais. Modelinėje nereguliuojamoje sankryžoje aštuoni robotai judėjo pagal COIN parinktas trajektorijas, o likusi eismo dalis buvo atkurta kompiuterinėje simuliacijoje.

    Toks bandymas laikomas tarpine grandimi tarp kompiuterinio mokymo ir bandymų realiuose keliuose. Jis leidžia įvertinti, kaip algoritmai elgiasi su fizinės aplinkos netikslumais, jutiklių paklaidomis ir realaus judėjimo dinamika.

    „Atsisakius visiškai nepriklausomo sprendimų priėmimo ir pereinant prie bendradarbiavimu grįstos optimizacijos, COIN gali prisidėti prie saugesnio ir sklandesnio autonominio vairavimo esant dideliam miesto eismo intensyvumui“, – teigia tyrėjai.

    Nors rezultatai kol kas pateikiami kaip tyrimų demonstracija, kryptis atitinka platesnę autonominio vairavimo raidą: vis daugiau dėmesio skiriama ne vien atskiram automobiliui, o viso eismo srauto elgsenai. Praktinis pritaikymas priklausys nuo to, kaip tokie metodai pasiteisins realiomis sąlygomis, kur eismo dalyviai yra nenuspėjami, o situacijų įvairovė – milžiniška.

  • „Tesla“ plečia robotaksi: Teksase jau 169 „Cybercab“, kitas iššūkis – plėtra už Ostino ribų

    „Tesla“ toliau stiprina robotaksi kryptį ir Teksase didina komerciniam naudojimui patvirtintų autonominių automobilių parką. Praėjus maždaug mėnesiui po „Cybercab“ paslaugos starto Ostine, valstijoje jau registruota 169 tokio tipo transporto priemonės, skirtos komercinei veiklai.

    Šis pagreitis investuotojams yra svarbus signalas, nes tradicinis bendrovės automobilių verslas patiria vis didesnį spaudimą. Elektromobilių rinkoje auga konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų, kurie agresyviai plečia pasiūlą ir eksporto apimtis Europos bei Azijos rinkose.

    Investuotojų lūkesčiai ir spaudimas rinkoje

    Robotaksi ir autonominio vairavimo sprendimai „Tesla“ yra vienas esminių augimo pasakojimų, kuriais grindžiami lūkesčiai dėl įmonės ateities pajamų. Pastaruoju metu bendrovės akcijų kaina svyravo, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar „Tesla“ sugebės technologiją paversti masiškai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu projektu.

    Tekste minėta, kad per metus „Tesla“ akcijos buvo kritusios 18 proc., o tai atspindi ir didesnį investuotojų jautrumą naujienoms apie pristatymų tempus bei maržų spaudimą. Bendrovė buvo paskelbusi ir geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio pristatymo rezultatus, tačiau bendras pristatymų pokytis, lyginant su praėjusiais metais, išliko neigiamas.

    „Cybercab“ patirtis Ostine – ne vien sėkmės istorija

    „Cybercab“ idėja traukia dėmesį ne tik dėl paslaugos formato, bet ir dėl paties automobilio koncepcijos. Aprašoma, kad tai nestandartinės autonominės transporto priemonės, kurios projektuojamos be vairo ir pedalų, o kai kurie tradiciniai elementai, tokie kaip veidrodėliai ar išorinės rankenėlės, taip pat nėra numatyti.

    Vis dėlto pirmųjų keleivių įspūdžiai Ostine – nevienareikšmiai. Kritika siejama su ilgesniu laukimo laiku, keleivių išlaipinimu ne visada patogiose vietose, taip pat pasitaikančiais techniniais nesklandumais, pavyzdžiui, su durų mechanizmu ar bagažinės uždarymu.

    Didžiausia užduotis – plėtra už Ostino

    Ostinas šiuo metu išlieka vienintelis miestas, kuriame „Cybercab“ veikia kaip užsakomo pavežėjimo paslauga be vairuotojo. Viešai skelbiamais Teksaso motorinių transporto priemonių departamento duomenimis, starto metu komercinei veiklai buvo patvirtinta 45 „Cybercab“, o vėliau skaičius išaugo iki 169.

    „Tesla“ robotaksi parką Teksase, be „Cybercab“, dar sudaro ir 420 „Model Y“ automobilių su autonominio vairavimo sistemomis. Vis dėlto esminis klausimas lieka tas pats: ar bendrovė sugebės išlaikyti paslaugos kokybę ir patikimumą, kai reikės plėstis į kitus miestus ir valstybas, kur skiriasi taisyklės, eismo aplinka ir konkurencinė situacija.

    Plėtra už Ostino ribų taps testu ne tik technologijai, bet ir gebėjimui veikti reguliuojamoje rinkoje bei užtikrinti stabilų paslaugos lygį didesniu mastu. Būtent tai artimiausiu metu gali lemti, ar robotaksi išliks pažadu investuotojams, ar taps apčiuopiamu „Tesla“ pajamų šaltiniu.

  • „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    Kroatijos sostinėje Zagrebe pradėtos pirmos Europoje viešuose keliuose vykstančios visiškai be vairuotojo robotaksi kelionės. Paslauga veikia per „Uber“ programėlę, o projektą įgyvendina autonominio pavežėjimo startuolis „Verne“, kurį remia „Rimac“.

    Skirtingai nuo dalies bandomųjų sprendimų kitose Europos šalyse, čia automobilyje nėra saugos operatoriaus, galinčio perimti vairą. Važiavimą realiu laiku vykdo autonominio vairavimo sistema, o „Verne“ komandai palikta nuotolinė stebėsena ir operacijų kontrolė.

    Kas važiuoja ir kaip veikia

    Bandomosios kelionės vykdomos bendradarbiaujant su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Maršrutas driekiasi maždaug 22 kilometrus tarp „Verne“ būstinės ir miesto centro verslo rajono, įtraukiant ir Zagrebo oro uosto kryptį.

    Robotaksi pagrindu pasirinktas elektrinis krosoveris „Arcfox Alpha T5“. „Verne“ iš automobilio salono pašalino priekinę keleivio sėdynę, kad atsirastų daugiau vietos bagažui, o gale sėdintiems keleiviams įrengė didesnį ekraną kelionės informacijai ir pramogoms.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Iki šiol dauguma Europos autonominio pavežėjimo bandymų rėmėsi saugos vairuotoju ar operatoriumi automobilyje, nes to reikalauja vietos taisyklės, draudimo sąlygos ir rizikos valdymo praktika. „Verne“ žingsnis atsisakyti operatoriaus rodo, kad technologija ir leidimų režimai kai kuriose rinkose artėja prie naujos brandos fazės.

    Robotaksi plėtra Europoje vyksta nevienodu tempu: miestai ir valstybės skirtingai vertina riziką, infrastruktūros pasirengimą ir atsakomybės paskirstymą avarijos atveju. Tokie projektai dažniausiai startuoja ribotomis teritorijomis, iš anksto apibrėžtais maršrutais ir griežtomis oro bei eismo sąlygomis.

    Kitas „Verne“ etapas

    „Verne“ anksčiau demonstravo specialiai robotaksi paslaugai kuriamą modelį su slankiojančiomis durimis, panoraminiu stogu ir dideliu salono ekranu. Bendrovė teigia, kad šis specialios paskirties automobilis vis dar kuriamas, o dabartinės kelionės yra svarbus žingsnis renkant duomenis ir tobulinant paslaugos patikimumą.

    Rinkoje didžiausias iššūkis išlieka ne tik technologinis, bet ir reguliacinis: reikia aiškių taisyklių dėl nuotolinės priežiūros, incidentų tyrimo, kibernetinio saugumo ir draudimo. Zagrebo bandymas taps svarbiu precedentu, kurį atidžiai stebės ir kiti Europos miestai bei pavežėjimo platformos.

  • „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    Autonominiai pavežėjimai plečiasi

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ pradėjo siūlyti autonomines keliones Našvilyje per „Lyft“ programėlę. Tai reiškia, kad dalis gyventojų ir turistų kelionę gali užsisakyti įprastu „Lyft“ būdu, o maršrutą vykdys automobilis be žmogaus vairuotojo.

    „Waymo“ šiame mieste veikia ir per savo programėlę, tačiau partnerystė su „Lyft“ išplečia pasiekiamumą ir sumažina barjerą naujiems vartotojams. Bendrovės pabrėžia, kad klientams netaikomas papildomas mokestis vien dėl to, kad atvyksta autonominis automobilis.

    Kaip tai veikia „Lyft“ naudotojams

    „Lyft“ teigimu, keleiviai užsako įprastus kelionės variantus, o sistema parenka automobilį pagal vietą ir prieinamumą „Waymo“ aptarnaujamoje zonoje. Šiuo metu paslauga apima svarbiausias Našvilio teritorijas, įskaitant miesto centrą ir kelis tankiau apgyvendintus rajonus.

    Svarbi detalė ta, kad naudotojai gali atsisakyti autonominės kelionės ir rinktis automobilį su žmogumi vairuotoju. Tokia pasirinkimo galimybė laikoma esmine, nes daliai keleivių pasitikėjimas technologija dar tik formuojasi.

    Užkulisiai: vienas parkas, atskira priežiūra

    Nors užsakymas vyksta skirtingose programėlėse, „Waymo“ automobiliai veiks kaip vienas bendras parkas, aptarnaujantis tiek „Waymo“, tiek „Lyft“ klientus. Kasdienę eksploataciją, įkrovimą, valymą ir parko logistiką Našvilyje prižiūrės „Lyft“ dukterinė įmonė „Flexdrive“.

    Planuojama, kad mieste bus atidaryta apie 7 400 kvadratinių metrų dydžio bazė, skirta autonominių automobilių priežiūrai ir pasirengimui darbui. Tokia infrastruktūra yra kritiškai svarbi, nes autonominių taksi patikimumą lemia ne tik programinė įranga, bet ir operacinė disciplina.

    Įtampa autonominių taksi rinkoje

    Partnerystė su „Lyft“ vyksta tuo metu, kai „Waymo“ santykiai su „Uber“ atrodo vis labiau trapūs. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Waymo“ planuoja iki 2028 metų nutraukti išskirtinumą ir kai kuriose rinkose labiau remtis savo programėle, o ne tarpininkais.

    Tuo pat metu „Uber“ aktyviai plečia partnerystes su skirtingais autonominio vairavimo technologijų tiekėjais ir gamintojais, siekdama neužstrigti priklausomybėje nuo vieno žaidėjo. Rinka artėja prie lūžio taško, kai svarbiausia tampa ne pažadai, o stabilus komercinis mastelis, saugumas ir kainodara.

    „Svarbiausia, už ką būsime labiausiai atsakingi, yra aukštas panaudojimas, nesvarbu, kurioje programėlėje vyksta užsakymas“, – sakė „Lyft“ vadovas Jeremy Bird.

    „Waymo“ skelbia, kad visiškai autonomines keliones be saugos vairuotojo jau siūlo keliolikoje JAV miestų. Bendrovė taip pat viešai yra nurodžiusi ambicingus tikslus didinti apmokamų kelionių skaičių, o plėtra į skirtingas klimato ir eismo sąlygas turinčias vietoves tampa svarbiu technologijos brandos testu.

  • „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    „Tesla“ pristatė „Cybercab“: robotaksi startuoja Ostine, bet „Waymo“ ir „Zoox“ jau kvėpuoja į nugarą

    Praėjus maždaug dvejiems metams nuo pirmųjų užuominų apie futuristinį, dvivietį robotaksi, „Tesla“ Ostine surengė uždarą „Cybercab“ pristatymą. Netrukus po renginio bendrovė pradėjo siūlyti ir pirmuosius važiavimus platesnei auditorijai, papildydama jau eksploatuojamą robotaksi parką.

    „Cybercab“ nuo pradžių projektuotas kaip autonominis automobilis: jame nenumatyti nei vairas, nei pedalai, nei šoniniai veidrodėliai. Toks sprendimas signalizuoja, kad „Tesla“ siekia ne tik programinės įrangos atnaujinimų, o visiškai naujo transporto formato, pritaikyto pavėžėjimo paslaugai.

    „Tai didelis žingsnis „Tesla“ ir Elonui Muskui, kuris jau daugiau nei dešimtmetį žada savavaldžio transporto proveržį“, – teigiama apžvalgoje.

    Vis dėlto rinkos kontekstas „Tesla“ nebėra toks palankus kaip anksčiau: robotaksi segmentas per pastaruosius metus paspartėjo, o keli dideli žaidėjai išplėtė realią komercinę veiklą. „Tesla“ startas vyksta tuo metu, kai konkurentai jau kaupia milijoninius kilometrų duomenų bankus ir plečia miestų geografiją.

    Konkurentai plečiasi JAV miestuose

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ pradėjo mokamus važiavimus Las Vegase, o San Fransiske siūlo ir nemokamas autonomines keliones. Bendrovė taip pat paskelbė plečianti bandymus į Hjustoną ir San Diegą, o dar vienu svarbiu žingsniu tapo autonominių maršrutų pradžia į ir iš Las Vegaso oro uosto.

    Oro uostai robotaksi įmonėms laikomi vienu pelningiausių segmentų dėl didelių srautų ir aiškių kelionės tikslų, tačiau jie kelia ir didelių operacinių rizikų. Sudėtingas eismas, intensyvus keleivių išlaipinimas bei griežtos saugumo taisyklės dažnai tampa rimtu išbandymu net pažangiausioms sistemoms.

    Lygiagrečiai autonominio mobilumo kryptį stiprina ir platformų partnerystės. „Uber“ kartu su autonominių technologijų kūrėja „Wayve“ paskelbė apie pirmuosius autonominius važiavimus Jungtinėje Karalystėje, pradžioje su saugos vairuotoju priekyje, stebinčiu sistemos darbą.

    „Waymo“ mastas išlieka etalonas

    JAV rinkoje ryškiausiai išsiskiria „Waymo“, kuri plečia paslaugą į naujus miestus ir didina veiklos apimtį. Bendrovė paskelbė pradedanti važiavimus be vairuotojo dar trijuose miestuose, o tai reiškia, kad autonominės kelionės tampa prieinamos vis didesnei gyventojų daliai.

    Skirtumas matomas ir parko mastu: „Tesla“ Teksase yra registravusi kelis šimtus autonominių transporto priemonių, tarp jų ir kelias dešimtis „Cybercab“, tačiau viešai neatskleidžiama, kiek jų realiai dirba kasdien. Tuo metu „Waymo“ eksploatuoja tūkstančius automobilių ir fiksuoja šimtus tūkstančių kelionių per savaitę.

    „Tesla“ strategija remiasi vertikalia integracija ir kamera paremtu autonominio važiavimo sprendimu, atsisakant dalies jutiklių, kuriuos plačiai naudoja konkurentai. Toks kelias teoriškai gali mažinti automobilio savikainą ir paslaugos kainą, tačiau praktikoje lieka klausimas, ar tokį modelį pavyks patikimai ir saugiai išplėsti skirtinguose miestuose bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Jei „Cybercab“ koncepcija pasiteisins, „Tesla“ galėtų agresyviai konkuruoti kainomis ir pasiūlyti rinkai pigesnį robotaksi modelį, metant iššūkį tiek „Uber“ partneriams, tiek „Waymo“ ir „Zoox“. Tačiau jei plėtra užtruks, bendrovei gresia scenarijus, kai autonominio pavėžėjimo standartus nustatys jau įsibėgėję konkurentai.