Tag: Autorių teisės

  • Wirtualna Polska įspėja dėl turinio naudojimo: kada reikia sutikimo ir kas leidžiama paieškoms

    Lenkijos portalų grupė Wirtualna Polska (WP) paskelbė aiškų įspėjimą dėl jos svetainėse publikuojamo turinio naudojimo. Bendrovė nurodo, kad bet koks turinio atsisiuntimas, dauginimas, saugojimas ar panaudojimas kitais būdais gali reikalauti išankstinio ir nedviprasmiško leidimo.

    Įspėjime akcentuojama, kad apribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio pobūdžio: tekstams, garso ir vaizdo medžiagai, grafikai, duomenims, taip pat duomenų bazėms. Taip pat pabrėžiama, kad nesvarbu ir naudojimo būdas – tiek rankinis, tiek automatizuotas.

    WP atskirai išskiria, kad draudimai apima ir panaudojimą su mašininio mokymosi sprendimais ar dirbtinis intelektas įrankiais. Tokia formuluotė atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai leidėjai vis dažniau aiškiai apibrėžia, ar ir kokiomis sąlygomis jų turinys gali būti renkamas, indeksuojamas, analizuojamas ar naudojamas modelių mokymui.

    Vis dėlto bendrovė nurodo ir išimtį: įspėjimas netaikomas turiniui, kuris naudojamas tik tam, kad paieškos sistemos galėtų jį rasti ir indeksuoti. Taip pat minima, kad turinys gali būti naudojamas, jei tai numatyta sutartiniuose santykiuose arba leidžiama pagal taikytinus teisės aktus dėl leistino naudojimo.

    Praktiškai tai reiškia, kad teisėtas naudojimas priklauso nuo kelių veiksnių: kas naudoja turinį, kokiu tikslu, kokia apimtimi, ar yra sudaryta licencinė sutartis ir ar konkreti veikla patenka į teisės aktuose apibrėžtas išimtis. Leidėjams tokie pranešimai tampa būdu sumažinti neaiškumą ir aiškiai įvardyti ribas tiems, kurie automatizuotai renka turinį, jį archyvuoja ar perpublikuoja.

    Žiniasklaidos rinka tuo pat metu vis aktyviau ieško balanso tarp atviro informacijos pasiekiamumo internete ir autorių teisių apsaugos. Dėl to vis dažniau matomi detalesni leidėjų pranešimai apie leidžiamą indeksavimą, licencijavimą, pernaudojimą ir apribojimus automatizuotiems duomenų surinkimo procesams.

  • Wirtualna Polska primena griežtesnes taisykles: ką reiškia turinio kopijavimui ir DI naudojimui?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska Media paskelbė griežtesnes taisykles dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo. Pranešime akcentuojama, kad be išankstinio ir aiškaus sutikimo negalima atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip panaudoti publikacijų, nepriklausomai nuo formato ar išraiškos būdo.

    Įvardijamas platus turinio spektras: tekstai, nuotraukos, grafika, garso ir vaizdo įrašai, duomenys bei duomenų bazės, taip pat programinė įranga. Pažymima, kad apribojimai taikomi tiek rankiniam, tiek automatizuotam rinkimui ar apdorojimui, įskaitant metodus, susijusius su mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu.

    Toks išaiškinimas atspindi platesnę Europos žiniasklaidos rinkos tendenciją, kai leidėjai aiškiau apibrėžia, kaip jų turinys gali būti naudojamas platformose, duomenų rinkiniuose ir įvairiuose automatizuotuose procesuose. Praktikoje tai dažniausiai siejama su dviem rizikomis: neautorizuotu publikacijų perpublikavimu ir masiniu turinio nuskaitymu modelių mokymui ar analizėms.

    Tekste taip pat numatyta išimtis, susijusi su turinio naudojimu paieškos sistemoms. Nurodoma, kad apribojimai netaikomi turinio panaudojimui vien tik tam, kad būtų palengvintas jo randamumas interneto paieškoje, taip pat naudojimui pagal sutartinius santykius arba pagal teisės aktuose apibrėžtą leistiną naudojimą.

    Vartotojams ir įmonėms tai reiškia, kad įprastas skaitymas ar dalijimasis nuoroda į publikaciją paprastai nėra tas pats, kas turinio kopijavimas ir platinimas. Tačiau publikacijų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų perėmimas į kitus kanalus, jų archyvavimas ar automatinis nuskaitymas komerciniams tikslams gali reikalauti atskiro leidėjo sutikimo.

    Leidėjų pozicija dėl automatizuoto turinio rinkimo vis dažniau formuluojama aiškiai ir raštu, nes DI sprendimai ir didelio masto duomenų rinkimas tapo kasdienybe. Tokios taisyklės leidžia tiksliau atriboti, kas laikoma įprastu naudojimu, o kas jau yra turinio eksploatavimas, galintis turėti teisinius padarinius.

  • „Kuchnia Polska“: ką rodo WP autorių teisių įspėjimas ir ką jis reiškia turiniui internete

    Apie ką yra šis tekstas

    Pateiktame fragmente nėra naujienos ar redakcinio straipsnio turinio. Tai teisinis pranešimas, kuriuo Wirtualna Polska Media S.A. informuoja apie autorių teisių apsaugą ir draudimą be sutikimo kopijuoti ar kitaip naudoti portale skelbiamą medžiagą.

    Toks įspėjimas dažniausiai rodomas tada, kai svetainė aptinka automatizuotą turinio rinkimą arba kai vartotojas bando pasiekti puslapį neįprastu būdu. Pats tekstas taip pat aiškiai mini automatizuotas technikas, įskaitant mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą.

    Ką leidžia ir ko neleidžia autorių teisės

    Pranešime pabrėžiama, kad be išankstinio sutikimo negalima atsisiųsti, dauginti, saugoti ar kitaip panaudoti portale prieinamo turinio, nepriklausomai nuo jo formos. Tai apima tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, duomenis bei duomenų bazes.

    Kartu nurodoma svarbi išimtis: apribojimai netaikomi turinio naudojimui tiek, kiek tai būtina paieškos sistemų indeksavimui. Taip pat išskiriamas naudojimas, kai jis pagrįstas sutartiniais santykiais arba vadinamuoju leistinu naudojimu, kuris apibrėžiamas įstatymais.

    Kodėl minima automatizacija ir DI

    Pastaraisiais metais leidėjai vis dažniau įtraukia aiškias nuostatas dėl automatizuoto turinio nuskaitymo, nes masinis rinkimas gali apkrauti infrastruktūrą ir leisti pernaudoti turinį be licencijos. Teisiniuose tekstuose atsiranda formuluotės apie mašininį mokymąsi ir DI, kad nebūtų dviprasmybių dėl šių technologijų taikymo.

    Toks įspėjimas paprastai reiškia, kad norint teisėtai panaudoti turinį už įprasto skaitymo ribų gali prireikti licencijos. Praktikoje tai aktualu žiniasklaidos stebėsenos paslaugoms, turinio agregatoriams, komerciniam perpublikavimui ir didelio masto duomenų rinkimui.

    Ką tai reiškia skaitytojams ir leidėjams

    Skaitytojams tai dažniausiai neturi tiesioginės įtakos, kol turinys vartojamas įprastai naršant ir dalijantis legaliais būdais. Tačiau kopijavimas į kitas platformas ar sistemingas archyvavimas gali būti laikomas naudojimu, kuriam taikomi papildomi reikalavimai.

    Leidėjams tokie pranešimai yra būdas aiškiai suformuluoti teises ir priminti, kad turinio vertė siejama su investicijomis į redakciją, kūrėjus ir infrastruktūrą. Kartu tai signalizuoja rinkai, kad dėl didesnio masto naudojimo tikėtina bus taikomos licencijavimo sąlygos.

  • „Wirtualna Polska“ primena apie turinio teises: ką reiškia draudimas naudoti tekstus su DI

    Lenkijos naujienų portalas wp.pl paskelbė pranešimą, kuriuo primena apie autorių teisių ir turinio naudojimo taisykles. Jame pabrėžiama, kad be aiškaus leidimo negalima kopijuoti, dauginti, saugoti ar kitaip panaudoti portale skelbiamų tekstų, vaizdų, garso ir vaizdo įrašų bei duomenų.

    Tokie įspėjimai dažniausiai siejami su platesne leidėjų pastanga suvaldyti neteisėtą turinio perpublikavimą ir automatizuotą nuskaitymą. Pastaraisiais metais aktualia tema tapo ir tai, kaip turinys gali būti panaudojamas mokant ar aptarnaujant dirbtinis intelektas sistemoms, kai tekstai renkami masiškai, automatizuotais įrankiais.

    wp.pl nurodo, kad draudimas apima tiek rankinius, tiek automatizuotus metodus, įskaitant mašininio mokymosi programas ar dirbtinis intelektas sprendimus. Kitaip tariant, vien tai, kad duomenys paimami ne žmogaus, o programos, savaime nesuteikia teisės jų naudoti be savininko sutikimo.

    Kartu pabrėžiama, kad išimtis paprastai taikoma turinio naudojimui vien paieškos sistemų indeksavimui, kai siekiama palengvinti informacijos suradimą internete. Taip pat išskiriami atvejai, kai turinys gali būti naudojamas pagal sutartinius santykius arba pagal įstatymuose numatytą leistiną naudojimą.

    Teisinėje praktikoje svarbu atskirti kelis dalykus: citavimą, perpasakojimą ir perpublikavimą. Citavimas paprastai reikalauja aiškios nuorodos į šaltinį ir proporcingo apimties pasirinkimo, o perpublikavimas ar didelės apimties kopijavimas dažniausiai jau laikomas teisių pažeidimu, jei nėra licencijos.

    Leidėjai Europoje vis dažniau ieško būdų, kaip licencijuoti turinį skaitmeninėms platformoms ir automatizuotoms sistemoms. Ši kryptis siejama ir su ES autorių teisių reguliavimu skaitmeninėje rinkoje, kur numatomi atvejai, kada teksto ir duomenų gavyba gali būti ribojama, o teisių turėtojai gali išreikšti prieštaravimą tam tikram panaudojimui.

    Vartotojams ir verslams tokie pranešimai yra signalas pasitikrinti, ar jų naudojami įrankiai, naujienų santraukų sprendimai, stebėsenos sistemos ar DI paremtos analizės platformos nepažeidžia licencijavimo sąlygų. Praktinis principas paprastas: jei turinys naudojamas komerciniais tikslais ar kaupiamas duomenų bazėms, saugiausia turėti aiškų leidimą arba licenciją.

  • „Wirtualna Polska“ aiškina turinio naudojimą: ką reiškia draudimas kopijuoti ir DI mokymui?

    „Wirtualna Polska“ aiškina turinio naudojimą: ką reiškia draudimas kopijuoti ir DI mokymui?

    „Wirtualna Polska“ paskelbė išsamų autorių teisių ir turinio naudojimo įspėjimą, kuriame nurodo, kad be aiškaus sutikimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip naudoti portale skelbiamą turinį. Akcentuojama, kad ribojimas taikomas nepriklausomai nuo turinio formos – tekstams, nuotraukoms, grafikai, garso ir vaizdo įrašams, taip pat duomenų rinkiniams.

    Įspėjime atskirai pabrėžiama, kad draudimas apima ir automatizuotus būdus, įskaitant mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto naudojimą. Tokia formuluotė atspindi vis dažnesnę leidėjų praktiką aiškiai apibrėžti, ar jų publikacijos gali būti naudojamos kaip medžiaga DI sistemoms mokyti, indeksuoti ar masiškai analizuoti.

    Leidėjų pozicija dažniausiai remiasi autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga, taip pat duomenų bazių apsaugos principais, kai turinys kaupiamas ir sisteminamas. Praktikoje tai reiškia, kad net jei atskiras straipsnis ar jo fragmentas atrodo viešai pasiekiamas, masinis rinkimas, archyvavimas ar pakartotinis publikavimas gali būti vertinamas kaip teisių pažeidimas, ypač kai tai daroma komerciniais tikslais.

    Kartu „Wirtualna Polska“ tekste paliekama svarbi išimtis, susijusi su paieškos sistemomis ir teisėtais naudojimo atvejais. Nurodoma, kad apribojimai netaikomi turinio naudojimui vien tik tam, kad jis būtų lengviau randamas interneto paieškos sistemose, taip pat naudojimui pagal sutartinius santykius ar įstatymuose numatytą leistiną naudojimą.

    Tokios išimtys paprastai apima situacijas, kai turinys cituojamas laikantis citavimo taisyklių, naudojamas naujienų apžvalgoms pagal taikomus teisės aktus arba kai leidėjas yra suteikęs licenciją konkrečiai platformai, įmonei ar partneriui. Vis dėlto riba tarp teisėto fragmento panaudojimo ir neleistino turinio perėmimo dažnai priklauso nuo apimties, tikslo, sistemingumo ir to, ar kuriamas pakaitinis produktas, galintis konkuruoti su originaliu leidėju.

    Skaitmeninių teisių ekspertai pažymi, kad pastaraisiais metais ryškėja dvi paralelinės tendencijos: leidėjai griežtina taisykles dėl automatizuoto nuskaitymo, o technologijų įmonės ieško licencijavimo modelių arba techninių sprendimų, leidžiančių valdyti prieigą prie turinio. Dėl to vartotojams ir verslams, dirbantiems su turinio rinkimu ar analitika, tampa vis svarbiau ne tik perskaityti naudojimo sąlygas, bet ir įsivertinti, ar konkretus procesas neperžengia leistino naudojimo ribų.

    Jei kyla abejonių, saugiausias kelias yra gauti rašytinį leidėjo sutikimą arba naudoti oficialius licencijuotus kanalus. Tai ypač актуалу įmonėms, kurios renka straipsnių archyvus, kuria apžvalgų produktus, treniruoja DI modelius ar siūlo žiniasklaidos stebėsenos paslaugas, nes tokiais atvejais rizika dėl teisių pažeidimų paprastai yra didžiausia.

  • Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos naujienų portale paskelbtas teisinis įspėjimas primena, kad portalo turinio kopijavimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus leidimo yra ribojamas. Tekste akcentuojama, kad tai galioja įvairioms formoms – nuo teksto ir nuotraukų iki audiovizualinių kūrinių ir duomenų bazių.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į automatizuotą turinio naudojimą, įskaitant apdorojimą mašininio mokymosi priemonėmis ar pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tokie formuluočių blokai pastaraisiais metais tapo dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip gali būti renkami ir panaudojami jų tekstai bei kiti kūriniai.

    Toks pranešimas iš esmės yra priminimas apie autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei leidėjo kontrolę, kaip turinys naudojamas už portalo ribų. Leidėjai dažnai pabrėžia, kad be leidimo negalima nei perspausdinti medžiagos, nei kurti jos archyvų, nei naudoti ją komerciniams tikslams.

    Kartu nurodoma išimtis, kuri paprastai taikoma daugelyje šalių: turinys gali būti apdorojamas tiek, kiek to reikia interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir padėti vartotojams rasti publikacijas. Tai reiškia, kad paieškos sistemos gali nuskaityti puslapius ir rodyti rezultatuose nuorodas bei trumpas ištraukas, jei tai atitinka taikomus teisės aktus ir techninius nustatymus.

    Leidėjų santykis su DI temomis tapo jautrus dėl augančios generatyvinių sistemų rinkos ir ginčų, ar mokymui naudojami tekstai nepažeidžia teisių turėtojų interesų. Dėl to vis dažniau atsiranda aiškesnės naudojimo taisyklės, papildomi licencijavimo modeliai ir techninės priemonės, kuriomis ribojamas automatizuotas duomenų rinkimas.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Leonardo Coheno palikimą administruojanti komanda viešai pasmerkė dainos „Hallelujah“ panaudojimą Donaldo Trumpo renginyje Vašingtone. Kūrinys nuskambėjo per „Great American State Fair“ atidarymo vakarą, skirtą Jungtinių Valstijų 250 metų sukakčiai pažymėti.

    Pasak palikimo valdytojų, dainos naudojimas nebuvo suderintas ir nebuvo suteiktas leidimas ją atlikti politiniame mitinge. Jie pabrėžė, kad nepalaiko tokio kūrinio siejimo su kampanijomis ar panašiais viešais politiniais renginiais.

    Leidimo nebuvo, daina vis tiek skambėjo

    Viešame pranešime socialiniuose tinkluose Coheno palikimo valdytojai nurodė sužinoję, kad „Hallelujah“ planuojama atlikti Trumpo renginyje birželio 24 dieną. Jie akcentavo, kad toks panaudojimas nėra autorizuotas ir neatspindi nei paties atlikėjo kūrybinio palikimo, nei artimųjų pozicijos.

    Nepaisant perspėjimo, renginyje dainą atliko operos solistas Christopheris Macchio kartu su Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų orkestro atstovu. Organizatorių sprendimas tik dar labiau pakurstė seniau besitęsiančius ginčus dėl muzikos naudojimo politinėje komunikacijoje.

    Ilgesnė istorija ir aštrėjantis konfliktas

    Trumpo komanda su „Hallelujah“ kūriniu buvo siejama ir anksčiau, o Coheno palikimo valdytojai ne kartą reiškė nepritarimą. Pastaraisiais metais panašūs konfliktai tapo dažni: atlikėjai ir teisių turėtojai vis aktyviau reaguoja į kūrinių naudojimą mitinguose, ypač kai tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie paramą kandidatui.

    Šiuo atveju įtampą didino ir pats renginio kontekstas. Pradinius planus dėl didelio koncerto Nacionalinėje alėjoje organizatoriai buvo priversti keisti, kai dalis atlikėjų atsisakė dalyvauti, viešai kritikuodami renginio politinį atspalvį ir siejimą su MAGA judėjimu.

    Kritika dėl programos ir kaltinimai protekcija

    Atidarymo vakare nuskambėjo ir daugiau muzikinių numerių, tačiau diskusijų sukėlė ne tik Coheno daina. JAV himną atliko country atlikėja Alexis Wilkins, kuri žiniasklaidoje pristatyta kaip Federalinio tyrimų biuro vadovo Kasho Patelio draugė.

    Wilkins viešai teigė, kad buvo pakviesta kaip atlikėja, o ne dėl asmeninių ryšių, ir pabrėžė savo patirtį muzikos bei komentavimo srityse. Vis dėlto socialiniuose tinkluose netrūko kaltinimų, esą atranka buvo palanki dėl artimų ryšių su įtakingais asmenimis.

    „Great American State Fair“ programa turėtų tęstis 16 dienų, tačiau jau dabar dalis valstijų signalizuoja nenorą dalyvauti dėl renginio politizavimo. „Hallelujah“ istorija tapo dar vienu priminimu, kad kultūros simboliai politikoje dažnai virsta ne vien šventės, bet ir teisinių bei reputacinių ginčų objektu.

  • SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    Amerikiečių dainininkė ir dainų autorė SZA pareiškė sužinojusi, kad jos kūriniai buvo panaudoti treniruojant dirbtinį intelektą. Apie tai ji prabilo socialiniuose tinkluose, piktindamasi ne tik pačia praktika, bet ir ją palaikančiais muzikos industrijos atstovais.

    Pasak atlikėjos, paieška muzikos DI duomenų bazėje esą parodė, kad į mokymo rinkinius galėjo patekti 238 su jos vardu siejami kūriniai. SZA teigė mananti, kad tarp jų gali būti ir neišleistos dainos, nors viešai nebuvo pateikta, kokiu būdu tai patikrinta nepriklausomai.

    „Patikrinau, ir muzikos DI treniruota pagal 238 mano dainas. Esu tikra, kad dalis jų neišleistos. Jei esi muzikantas ir palaikai tai, tu esi bjaurus“, – sakė SZA.

    Vėliau SZA išskyrė DI muzikos kūrimo bendrovę „Suno“ ir prodiuserį Diplo, teigdama, kad jis turi su įmone susijusių interesų. Ji taip pat kalbėjo apie, jos nuomone, neproporcingai dažną juodaodžių kūrėjų darbo „nusiurbimą“ technologijų ekosistemoje ir apsaugos trūkumą kūrybos srityje.

    Ši reakcija atspindi platesnę tendenciją: didėjant generatyvinio DI galimybėms, auga ir konfliktai dėl to, kokiais įrašais bei metaduomenimis leidžiama treniruoti modelius. Muzikos industrijoje vis dažniau keliami klausimai, ar kūrėjai turėjo galimybę sutikti, atsisakyti, gauti atlygį, o taip pat kaip užkertamas kelias dainų kopijavimui ar „skambesio“ imitacijai.

    „Suno“ atstovai viešai gynė savo produktą, pabrėždami, kad įmonė siekia saugoti autorystę ir kurti apsaugos mechanizmus. Bendrovės pozicija grindžiama teiginiu, kad modeliai neturėtų kaupti ar atkurti konkrečių dainų, o platformoje taikomos taisyklės dėl turinio, kurio vartotojai neturi teisių naudoti.

    Tuo pat metu technologijų reguliavimo kryptis Europoje griežtėja. Europos Sąjungos DI aktas įtvirtina skaidrumo reikalavimus generatyvinio DI kūrėjams, o autorių teisių srityje vis garsiau diskutuojama dėl prievolės atskleisti, kokie duomenys naudoti mokymui ir kaip įgyvendinti teisių turėtojų pasirinkimą.

    SZA tai nėra pirma vieša kritika DI atžvilgiu. Ankstesniuose pasisakymuose ji yra pabrėžusi, kad generatyvinės sistemos daro įtaką ne tik kūrybai ir pajamoms, bet ir kelia platesnius socialinius bei aplinkosauginius klausimus, įskaitant didelius skaičiavimo resursų poreikius.

    Kol kas neaišku, ar SZA pasisakymai virs teisiniais veiksmais, tačiau jie papildo vis gausėjančių menininkų reakcijų bangą. Muzikos rinkoje vis aiškiau ryškėja riba tarp DI kaip kūrybinio įrankio ir DI kaip technologijos, kuri, kūrėjų teigimu, gali naudotis jų darbu be aiškaus sutikimo.

  • DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    Dar visai neseniai dirbtinis intelektas daugeliui atrodė kaip tolima vizija, o šiandien jis jau tapo kasdieniu įrankiu paieškai, mokymuisi, kūrybai ir darbui. Kartu auga ir rizikos: nuo apgaulingų „deepfake“ vaizdų iki klaidinančių patarimų, galinčių turėti realių pasekmių. Todėl vis dažniau keliama klausimas, ar teisinis reguliavimas spėja paskui technologijas.

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė ir 2024 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo dirbtinio intelekto aktas, dar vadinamas AI aktu. Tai reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai visose ES šalyse ir turi sukurti aiškesnes taisykles, kada DI galima naudoti laisvai, kada būtinos papildomos pareigos, o kada tam tikra praktika apskritai draudžiama.

    Kas iš esmės keičiasi?

    AI aktas remiasi rizikos logika: kuo didesnė grėsmė žmonių saugumui ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Reglamente numatytas ypač pavojingų DI praktikų draudimų rinkinys, taip pat išskiriami aukštos rizikos DI sprendimai, kuriems taikomi atitikties, dokumentavimo, skaidrumo ir priežiūros reikalavimai.

    Ne visos taisyklės pradeda galioti vienu metu. Dalis nuostatų numatytos taikyti etapais per 6, 12, 24 ar 36 mėnesius, kad institucijos ir verslas spėtų pasiruošti, o priežiūros mechanizmai būtų įdiegti realiai, o ne tik popieriuje.

    Draudimai, priežiūra ir baudos

    Reglamentas numato, kad ES mastu ribojamos praktikos, laikomos ypač pavojingomis, pavyzdžiui, manipuliacinės technologijos ar tam tikros formos masinis žmonių sekimas, jei jos pažeidžia pagrindines teises. Tuo pat metu daugeliui kasdienių DI pritaikymų nėra nustatomi draudimai, tačiau atsiranda pareiga užtikrinti skaidrumą, ypač kai turinys generuojamas automatiškai.

    Priežiūros dalyje akcentuojama atsakomybė: vien tai, kad sprendimą pasiūlė DI, savaime neatleidžia nuo pareigos įvertinti rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos, diegiančios DI, turi turėti aiškias taisykles, kas tikrina išvadas, kaip valdoma rizika ir kaip užkertamas kelias diskriminacijai ar klaidingiems sprendimams.

    Didžiausios rizikos: duomenys, darbas ir sveikata

    Teisininkai ir duomenų apsaugos specialistai pabrėžia, kad viena aktualiausių problemų yra vadinamasis „shadow“ DI, kai darbuotojai, neturėdami aiškių vidinių taisyklių, į viešus įrankius suveda konfidencialią informaciją. Tokie atvejai gali virsti tiek komercinių paslapčių praradimu, tiek asmens duomenų apsaugos pažeidimais, kurie pagal BDAR gali užtraukti reikšmingas sankcijas.

    Darbo rinkoje DI vis dažniau naudojamas atrankoje, produktyvumo stebėjime ar kandidatų vertinime. Tačiau automatizuotas sprendimų priėmimas turi ribas, nes BDAR numato papildomas asmens teisių apsaugas, kai sprendimai daro reikšmingą poveikį žmogui. Todėl organizacijoms neužtenka vien įsigyti įrankį: būtina turėti žmogaus kontrolę ir aiškią atsakomybę.

    Ypač jautri sritis yra sveikata, kai žmonės DI patiki tyrimų duomenis ar ieško diagnozių. Net jei įrankis pateikia įtikinamą atsakymą, tai nėra medicininė konsultacija, o neteisingi patarimai gali būti pavojingi. Teisinė atsakomybė tokiais atvejais priklauso nuo konkrečių aplinkybių: ar tai medicininės paskirties sistema, ar bendro pobūdžio pokalbių įrankis, kaip ji reklamuojama ir kokie įspėjimai pateikiami vartotojui.

    Autorystė ir turinys: kur prasideda ribos?

    Augant generuojamo turinio kiekiui, aštrėja diskusijos dėl autorinių teisių ir mokymo duomenų. ES teisėje jau yra mechanizmai, leidžiantys teisių turėtojams tam tikrais atvejais pareikšti prieštaravimą dėl jų kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybai, o AI aktas papildo tai pareigomis, susijusiomis su modelių skaidrumu ir politika, kaip gerbiami teisių turėtojų pasirinkimai.

    Ekspertai pabrėžia paprastą principą: DI yra įrankis, o už jo panaudojimą ir pasekmes atsako žmogus ar organizacija. Todėl svarbiausia tampa ne tik technologinis efektyvumas, bet ir procesai: duomenų higiena, rizikos vertinimas, aiškios taisyklės darbuotojams, bei kontrolė, kad automatiškai sugeneruotas turinys nepažeistų kitų teisių.

    Reguliavimas, nors ir ambicingas, laikomas tik pradžia. Tikėtina, kad artimiausiais metais daugės praktinių gairių, išaiškinimų ir priežiūros praktikos, kuri parodys, kaip AI aktas veiks realiame gyvenime ir kokias klaidas brangiausiai kainuos daryti pirmiesiems.