Tag: Autorių teisės

  • Paulas McCartney tapo milijardieriumi ir pakilo į trečią turtingiausių pasaulio muzikantų vietą

    Paulas McCartney tapo milijardieriumi ir pakilo į trečią turtingiausių pasaulio muzikantų vietą

    „The Beatles“ žvaigždė Paulas McCartney tapo milijardieriumi ir, naujausiais vertinimais, pakilo į trečią turtingiausių pasaulio muzikantų vietą.

    Kaip nurodo „Forbes“, 84 metų atlikėjo turto vertė siekia maždaug 1,4 mlrd. JAV dolerių, o didžiąją jo dalį sudaro muzikos katalogas, teisiniai sprendimai, koncertiniai turai ir meno kolekcija.

    Ši pozicija pasauliniame reitinge reiškia, kad prieš McCartney turtingesni liko tik Jay-Z ir Taylor Swift, kurių turtas vertinamas atitinkamai 2,8 mlrd. ir 2 mlrd. JAV dolerių.

    Vertinime išskiriama, kad reikšminga McCartney pajamų dalis siejama su „MPL Communications“ – 1969 metais įkurta leidybos bendrove, kuri administruoja jo paties kūrinių katalogą ir kitų atlikėjų autorines teises.

    Kas sudaro McCartney turtą

    Skaičiuojant McCartney turtą didelę reikšmę turi ne tik jo paties įrašai, bet ir įsigyti kitų atlikėjų katalogai. Minima, kad tarp jų – Buddy Holly kūrybos teisės.

    Prie bendros vertės taip pat prisideda Brodvėjaus miuziklų partitūros ir plačiai žinomi kalėdiniai kūriniai, tarp jų „Baby, It’s Cold Outside“ ir „Blue Christmas“.

    Dar viena svarbi detalė – McCartney, būdamas vienas iš keturių „The Beatles“ narių, gauna 25 proc. pajamų iš grupės holdingą valdančios „Apple Corps“.

    Skelbiama, kad ši bendrovė iš transliacijų platformų, vinilų pardavimų ir atributikos kasmet sugeneruoja apie 50 mln. JAV dolerių. Vertinime teigiama, kad tokia pajamų srovė kiekvienam nariui ar jo palikimo valdytojams gali būti verta daugiau nei 150 mln. JAV dolerių.

    McCartney ir toliau kuria muziką

    Nors McCartney jau seniai laikomas vienu įtakingiausių populiariosios muzikos kūrėjų, jis išlieka aktyvus ir pastaraisiais metais. Šiemet jis išleido savo 20-ąjį solinį albumą „The Boys of Dungeon Lane“.

    Taip pat pranešta, kad už šį albumą McCartney pirmą kartą karjeroje buvo nominuotas „Mercury Prize“ apdovanojimui.

    „The Beatles“ gerbėjams aktuali ir dar viena žinia – Liverpulyje 2028 metais turėtų atsidaryti didelė interaktyvi patirtis, skirta legendinei grupei.

  • Kas yra repostas ir kaip dalintis svetimu turiniu socialiniuose tinkluose nepažeidžiant etikos?

    Socialiniuose tinkluose dažnai norisi pasidalinti kitu įrašu – nuotrauka, vaizdo įrašu ar receptu, kuris pasirodė taiklus ir vertas dėmesio. Tačiau čia pat kyla klausimas: ar galima tai perkelti į savo profilį taip, kad nebūtų peržengtos ribos?

    Repostu vadinamas pakartotinis kito žmogaus sukurto turinio paskelbimas savo paskyroje, aiškiai nurodant originalų autorių ir šaltinį. Kaip rašoma portale „shestyle.pl“, tai turėtų būti ne turinio „nusikopijavimas“, o pagarbus pasidalijimas su tinkamu priskyrimu.

    Praktikoje repostas gali būti naudingas: jis leidžia rekomenduoti kūrėją, pasidalinti įkvepiančia idėja ar papildyti savo turinį tuo, kas dera prie jūsų profilio temos. Vis dėlto svarbiausia – nepamiršti, kad kito žmogaus darbas yra jo autorinė kūryba.

    Skirtumas tarp paprasto pasidalijimo (share) ir reposto dažnai slypi intencijoje ir pateikime. „Share“ daugelyje platformų yra greita vidinė funkcija, o repostas dažniau reiškia sąmoningą sprendimą integruoti svetimą turinį į savo pagrindinį srautą, todėl atsakomybė čia didesnė.

    Kas laikoma reposta ir kada jis tinka?

    Repostas – tai ne tik techninis veiksmas. Tai ir tam tikra skaitmeninė etiketo forma, kai savo auditorijai parodote kitą kūrėją ar jo mintį, kartu pripažįstant jo įdirbį.

    Repostuoti dažniausiai verta tada, kai turinys natūraliai papildo jūsų paskyros temą ar žinutę. Pavyzdžiui, jei kuriate turinį apie interjerą, gali tikti įrašas su įdomiu sprendimu ar įkvepiančia detalė – bet svarbu, kad tai neperimtų viso jūsų profilio.

    Kita vertus, jei repostai tampa dominuojančia jūsų turinio dalimi, paskyra gali prarasti autentiškumą. Sekėjai paprastai ateina dėl jūsų balso, požiūrio ir atrankos, tad svetimas turinys turėtų būti tik prasmingas papildymas.

    Kaip repostuoti „Instagram“: dažniausi būdai

    Vienas paprasčiausių ir saugiausių kelių – naudoti pačios platformos funkcijas. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais galima įrašą pridėti prie „Stories“, taip paliekant aiškią nuorodą į originalą ir leidžiant autoriui matyti, kad jo turiniu pasidalinta.

    Kitas būdas – pasitelkti trečiųjų šalių programėles, kurios leidžia perkelti įrašą į savo „feed“. Tačiau čia verta elgtis atsargiai: tokie įrankiai gali prašyti prisijungimo duomenų, o ne visos programėlės yra patikimos.

    Ne mažiau svarbu, kaip pateikiate reposta: geriau nepublikuoti svetimo įrašo „tuščiai“. Pridėtas jūsų komentaras ar paaiškinimas, kodėl dalijatės būtent šiuo turiniu, parodo kontekstą ir paverčia reposta prasminga jūsų komunikacijos dalimi.

    Etiketas: kaip neperžengti ribos

    Pagrindinė taisyklė – visada aiškiai pažymėti autorių. Žymėjimas turėtų būti matomas ir suprantamas, o ne paslėptas tarp daugybės grotažymių ar sunkiai įskaitomo teksto.

    Jei svetimą turinį planuojate naudoti komerciniais tikslais, vien žymėjimo gali neužtekti – tokiu atveju logiška iš anksto paprašyti leidimo. Tai ypač aktualu, jei turinys naudojamas reklamoje, pardavimuose ar kaip dalis mokamo bendradarbiavimo.

    Didžiausia klaida – repostinti visiškai nenurodant šaltinio. Tai ne tik neetiška, bet ir gali baigtis skundais dėl autorinių teisių pažeidimo, o kai kuriais atvejais – ir pačios paskyros matomumo apribojimais.

    Ar repostai gali padėti auginti pasiekiamumą?

    Socialinių tinklų algoritmai paprastai reaguoja į įsitraukimą: komentarus, dalinimus, reakcijas. Jei dalijatės turiniu, kuris skatina diskusiją ir yra aktualus jūsų auditorijai, pasiekiamumas gali augti natūraliai.

    Vis dėlto čia svarbiausia atranka. Jei sekėjai matys, kad dalijatės tik tuo, kas iš tiesų verta dėmesio ir dera prie jūsų profilio, repostai gali tapti kokybiška turinio strategijos dalimi, o ne atsitiktiniu kopijavimu.

    Galų gale repostas veikia geriausiai tuomet, kai tampa pagarbos kitų kūrybai gestu ir sąmoningu jūsų turinio „kuravimu“ – su aiškiu priskyrimu, kontekstu ir atsakomybe.

  • „Claude Code“ įvedė ribojimus: DI nebegalės klonuoti žinomų vaizdo žaidimų

    „Claude Code“ įvedė ribojimus: DI nebegalės klonuoti žinomų vaizdo žaidimų

    DI įrankiai jau leidžia per keliolika minučių sukurti žaidimo prototipą, tačiau kartu vis dažniau keliami klausimai dėl kopijavimo ir autorių teisių. Į šią problemą sureagavo bendrovė „Anthropic“, valdanti kalbos modelį „Claude“.

    Kaip rašoma originaliame tekste, „Anthropic“ įdiegė naujas sistemines instrukcijas „Claude Code“ įrankiui – jos numato griežtesnius apribojimus ir kontrolę, kad būtų užkirstas kelias esamų rinkoje žaidimų atkūrimui ar klonavimui.

    Priežastis – pasikartoję atvejai, kai vartotojai DI pasitelkdavo kopijuoti konkrečias žaidimų mechanikas ar net vizualinį stilių iš gerai žinomų kūrinių, tokių kaip „GTA“, „World of Warcraft“ ar „Counter-Strike“.

    Įmonė pabrėžia, kad originalūs projektai, kuriami remiantis nuosavomis idėjomis ir ištekliais, ir toliau gali būti vystomi – ribojimai nukreipti būtent į neleistiną „kopijuok–įklijuok“ praktiką.

    Ką keičia naujos „Anthropic“ taisyklės

    Naujasis ribojimas reiškia, kad „Claude Code“ turi vengti užduočių, kurių tikslas – atkurti jau egzistuojančius žaidimus ar jų esmines dalis. Tai signalas kūrėjams, kad vien imitacija, paremta populiariais pavyzdžiais, gali tapti vis sunkiau įgyvendinama net ir naudojant generatyvinį DI.

    „Anthropic“ atstovas Addy Osmani cituojamas teigiantis, kad bendrovė ir toliau koreguos sprendimus, siekdama rasti „tinkamą pusiausvyrą“. Kitaip tariant, norima leisti kurti, bet riboti akivaizdų plagijavimą.

    DI klonų banga ir „Steam“ kontekstas

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į augančią problemos mastą: po neseniai vykusio „Steam Next Fest“ vėl įsiplieskė diskusijos, kiek demonstracinių projektų kuriami pasitelkiant DI ir kiek jų primena jau matytus žaidimus.

    Minima, kad renginyje buvo daugiau nei 8 tūkst. projektų, o didelė dalis jų – sugeneruota DI. Tai, pasak autoriaus, skatina nuogąstavimus dėl klonų ir plagiatų gausos bei didina spaudimą visai žaidimų industrijai ieškoti aiškesnių taisyklių.

    Kartu pažymima, kad „Steam“ valdytojai kol kas į problemą žiūri gana pasyviai. Tuo metu dalis žaidėjų imasi savarankiškų sprendimų – naudoja naršyklių įskiepius, kurie skenuoja žaidimų aprašymus ir pažymi, ar galėjo būti naudoti DI įrankiai.

  • Neil Young vėl kreipėsi į teismą prieš Trumpo komitetą: dėl dainos naudojimo mitinguose

    Neil Young vėl kreipėsi į teismą prieš Trumpo komitetą: dėl dainos naudojimo mitinguose

    Kanados roko legenda Neil Young dar kartą pateikė ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo, šįkart nukreiptą prieš Donaldo Trumpo politinį komitetą Trump 47 Committee Inc. Muzikantas teigia, kad jo daina Rockin’ in the Free World ir toliau skamba politiniuose renginiuose be leidimo.

    Ieškinyje prašoma priteisti apie 8 900 000 eurų žalos atlyginimą ir uždrausti komitetui viešuose politiniuose renginiuose naudoti kūrinį. Dokumentuose taip pat akcentuojama, kad daina esą tapo nuolatine Trumpo pasirodymų pradžios muzika, todėl pažeidimas kartojasi sistemingai.

    Ši byla nėra pirmoji: Neil Young ir jo leidybos bendrovė Silver Fiddle Music jau buvo kreipęsi į teismą 2020 metais, kai daina buvo naudojama prezidento rinkimų kampanijos renginiuose. Tuomet byla buvo nutraukta pasiekus susitarimą, kuriame, pasak ieškinio, buvo numatyta, kad kūrinys nebus naudojamas be aiškaus leidimo.

    „Komitetas neturėjo ir neturi nei licencijos, nei Neil Young leidimo naudoti dainą jokiuose viešuose politiniuose renginiuose“, – teigiama ieškinyje.

    Ieškinyje pabrėžiama ir reputacinė žala: atlikėjas teigia patiriantis nuostolių dėl įspūdžio, jog jis galėtų remti Donaldą Trumpą. Neil Young viešai ne kartą kritikavo Trumpą ir jo politiką, todėl, pasak muzikanto komandos, tokia asociacija jam ypač žalinga.

    Ginčas atkreipia dėmesį į platesnę problemą, su kuria JAV politinėse kampanijose susiduria daugelis atlikėjų: muzikos naudojimas mitinguose neretai remiasi bendromis renginių vietų licencijomis, tačiau jos ne visada apima politinių renginių specifiką ar kūrinių naudojimą kampanijų komunikacijoje. Dėl to menininkai vis dažniau renkasi teisinius veiksmus, siekdami sustabdyti nepageidaujamą kūrinių siejimą su politika.

    Pastaraisiais metais su panašiomis situacijomis viešai konfliktavo ir kiti ryškūs vardai, o kai kuriais atvejais buvo grasinama ieškiniais ar reikalauta nedelsiant nutraukti kūrinių naudojimą. Tai rodo, kad autorių teisių ir įvaizdžio kontrolės klausimai politinių kampanijų kontekste tampa vis jautresni, ypač artėjant svarbiems rinkimams ir augant renginių bei turinio sklaidai socialiniuose tinkluose.

    2026 metų JAV kadencijos vidurio rinkimai numatyti lapkričio 3 dieną, o kampanijų renginių intensyvumas tradiciškai didėja likus keliems mėnesiams iki balsavimo. Dėl to tokie ginčai, kaip Neil Young ir Trumpo komiteto, gali tapti precedentiniais, sprendžiant, kur baigiasi bendros licencijos ir prasideda konkretaus atlikėjo teisė neleisti savo kūrinių naudoti politinei žinutei.

  • Elvio Presley teisių turėtojai paduoda į teismą „Anthropic“: ginčas dėl DI mokymo 274 dainomis

    Elvio Presley teisių turėtojai paduoda į teismą „Anthropic“: ginčas dėl DI mokymo 274 dainomis

    Kas kreipėsi į teismą?

    Elvio Presley kūrybos teisių turėtojai Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Anthropic“, kuriančiai DI asistentą „Claude“. Teigiama, kad įmonė be leidimo panaudojo 274 dainas, kad apmokytų savo modelius.

    Byla iškelta Šiaurės Kalifornijos apygardos federaliniame teisme. Ieškinį pateikė su „Authentic Brands Group“ susijusi bendrovė, valdanti reikšmingą dalį Presley intelektinės nuosavybės ir prekių ženklų teisių.

    Kokie kaltinimai „Anthropic“?

    Ieškinyje nurodoma, kad DI mokymui buvo kopijuotos dainos, tarp jų minimos ir žinomiausios Presley kompozicijos. Teisių turėtojai tvirtina, kad kūriniai esą buvo saugomi vidinėje bibliotekoje ir naudoti būsimiems modelių atnaujinimams.

    Teigiama, kad tam nebuvo gauta licencija ir nebuvo sumokėta už naudojimą. Ieškinyje siekiama priteisti žalą, kuri, kaip skelbiama, gali viršyti 36 000 000 eurų.

    „Elvio ieškovų ikoniškas bendras katalogas apima vienas novatoriškiausių, įtakingiausių ir ilgaamžiškiausių muzikos kompozicijų žmonijos istorijoje“, – rašoma ieškinyje.

    „Ieškovai šiuo ieškiniu gina išimtines teises nuo atsakovo, kurio verslo modelis esą paremtas autorių teisių pažeidimais dar nematytu mastu“, – teigiama advokato Richardo Buscho pozicijoje.

    „Anthropic“ pozicija ir platesnis kontekstas

    „Anthropic“ viešai nurodė, kad nesutinka su kaltinimais ir ketina gintis teisme. Bendrovė anksčiau yra akcentavusi, kad mokant modelius iš autorių teisėmis saugomos medžiagos gali būti taikomos sąžiningo naudojimo išimtys pagal JAV teisę, tačiau šių ginčų baigtis iki šiol nėra galutinai nusistovėjusi.

    Šis procesas nėra pirmasis: pastaraisiais metais „Anthropic“ sulaukė ir kitų muzikos industrijos ieškinių. Leidėjai ir teisių valdytojai ne kartą kėlė klausimą, ar tokie modeliai kaip „Claude“ gali atkurti saugomus tekstus ar kitas kūrinių dalis, ir ar pats mokymo duomenų rinkimas buvo teisėtas.

    Tuo pat metu didėjantis spaudimas jaučia visas DI sektorius: teismuose aiškinamasi, kur baigiasi technologinis mokymas ir prasideda neteisėtas kopijavimas. Kuo daugiau kūrėjų ir teisių turėtojų reikalauja licencijavimo, tuo svarbesnė tampa praktika aiškiai dokumentuoti duomenų kilmę, filtravimo mechanizmus ir kompensavimo modelius.

    Elvio Presley katalogo byla gali tapti dar vienu reikšmingu precedentu, kuris parodys, ar pramogų industrija privers DI bendroves plačiau pirkti licencijas, ar JAV teismai lems platesnį sąžiningo naudojimo aiškinimą DI mokymo kontekste.

  • „Machinarium“ kūrėjai įniršo dėl DI „pagerbimo“: tai šlykštu ir nieko bendra su mūsų amatu

    „Machinarium“ kūrėjai įniršo dėl DI „pagerbimo“: tai šlykštu ir nieko bendra su mūsų amatu

    Žaidimo „Machinarium“ kūrėjai iš čekų studijos „Amanita Design“ viešai sukritikavo internete pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame jų estetika atkartota pasitelkiant dirbtinis intelektas. Studijos atstovų teigimu, tokį darbą vadinti pagarbiu pagerbimu yra nepagrįsta.

    „Amanita Design“ akcentavo, kad jų kūrybos vertė yra rankų darbas, autentiškas stilius ir ilgametė meistrystė. Dėl to, anot studijos, DI sugeneruoti vaizdai, paremti „Machinarium“ estetika ar elementais, atrodo atgrasiai ir prasilenkia su tuo, ką jie laikytų tikru pagerbimu.

    „Reikia turėti įžūlumo maitinti DI „Machinarium“ turiniu, kurti DI animacijas ir vadinti tai pagerbimu. Pagerbimai turėtų būti kuriami rankomis. Tai atrodo šlykščiai ir neturi nieko bendro nei su mumis, nei su mūsų amatu“, – teigė studijos atstovai.

    Kritikos centre atsidūrė „Nura Studios“, kuri savo veiklą pristato kaip kūrėjų rėmimą, pasitelkiant technologinę platformą, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka žmogui. Vis dėlto „Amanita Design“ reakcija parodė, kad bent daliai kūrėjų riba tarp įkvėpimo ir svetimo darbo imitavimo, ypač pasitelkiant DI, lieka itin jautri.

    Po kilusio nepasitenkinimo „Nura Studios“ vadovas Sylvio Drouin platformoje X atsiprašė ir pranešė pašalinęs įrašus. Jis tvirtino manęs, kad turinys bus suprastas kaip pagarbus gestas, tačiau pripažino klaidą.

    „Atsiprašome už įrašą, kurį sukūrėme. Manėme, kad tai bus jūsų puikaus darbo pagerbimas, todėl jau ištryniau įrašus. Dar kartą priimkite nuoširdžiausius atsiprašymus“, – rašė Sylvio Drouin.

    Tokie konfliktai vis dažniau lydi kūrybines industrijas, kuriose DI įrankiai leidžia greitai imituoti vizualinius stilius, bet kelia klausimų dėl autorystės, originalumo ir etikos. Praktikoje daug ginčų kyla dėl to, ar DI apmokymas ir stilistinė imitacija netampa netiesioginiu svetimo darbo eksploatavimu, net jei nenaudojami identiški, tiesiogiai nukopijuoti kadrai.

    Kūrėjų bendruomenėje vis dažniau pabrėžiama, kad pagarbus įkvėpimas turėtų reikšti savarankišką interpretaciją, aiškų kreditavimą ir leidimų paisymą, ypač kai kalbama apie atpažįstamą, komerciškai vertingą stilių. Šiuo atveju „Amanita Design“ pozicija aiški: pagerbimas, jų akimis, turi būti kuriamas žmogaus rankomis, o ne generuojamas iš svetimų darbų pėdsakų.

  • DJ Reinier Zonneveld pristatė DI platformą „GasLab“: 1 mln. eurų startas ir pažadas atsilyginti kūrėjams

    DJ Reinier Zonneveld pristatė DI platformą „GasLab“: 1 mln. eurų startas ir pažadas atsilyginti kūrėjams

    Elektroninės muzikos prodiuseris ir didžėjus Reinier Zonneveld pristatė naują muzikos platformą „GasLab“, paremtą dirbtiniu intelektu. Startuolis skelbia pritraukęs 1 mln. eurų ikisėklinės stadijos finansavimą, o pagrindinis tikslas – skaidresnė kūrėjų teisių ir atlygio sistema DI kuriamai muzikai.

    „GasLab“ idėja remiasi principu, kad kūrėjai ir leidybinės kompanijos, sutinkančios suteikti savo katalogą DI modelio apmokymui, turėtų aiškiai matyti, kaip jų kūriniai prisidėjo prie sugeneruoto rezultato. Platforma žada ne tik priskyrimą (kas turėjo įtakos konkrečiam takeliui), bet ir atlygį už šį indėlį.

    Kas finansuoja ir kas kuria

    Pranešama, kad tarp investuotojų yra Europos technologijų ir kūrybinių industrijų verslininkų, įskaitant „Bitpanda“ vieną iš įkūrėjų Ericą Demuthą ir „WeTransfer“ įkūrėją Basą Beerensą. Finansavimas turėtų padėti „GasLab“ pereiti į kitą produkto vystymo etapą ir pasiruošti platesniam pristatymui.

    Branduolinę komandą sudaro pats Reinier Zonneveld ir jo ilgametis bičiulis bei verslo partneris Cas Luuring. Taip pat minimas ir buvęs rizikos kapitalo partneris bei „Uber“ vadovas Thijsas Emondtsas, prisidedantis prie verslo plėtros ir produkto strategijos.

    Kaip veikia priskyrimas ir atlygis

    Pasak „GasLab“, platformos esmė – galimybė sugeneruotai dainai sukurti aiškų priskyrimo įrašą, kuris fiksuoja, kokie katalogo kūriniai ir teisių turėtojai prisidėjo prie rezultato tiek įrašo, tiek leidybos lygmenimis. Tai sprendžia vieną jautriausių DI muzikos klausimų: kaip įrodyti įtaką ir kaip sąžiningai dalintis verte.

    Platforma naudoja nuosavą priskyrimo technologiją, vadinamą „Digital Notary“, kuri lygina sugeneruotą kūrinį su dalyvaujančiu katalogu ir sukuria priskyrimo „pėdsaką“. Kiekvienam takeliui taip pat numatomas nuolatinis identifikatorius ir vandens ženklas, siejamas su priskyrimo įrašu.

    Svarbiausias pažadas kūrėjams – ekonominės teisės mechanizmas: jei DI sugeneruotas kūrinys tampa populiarus, priskirti originalūs atlikėjai ir teisių turėtojai turėtų gauti dalį sukurtos vertės. „GasLab“ teigia, kad pajamų dalybos logika būtų taikoma tiek prenumeratų, tiek leidybinių scenarijų atvejais, o pagrindas skaičiavimui būtų priskyrimo įrašai.

    Kodėl ši tema aštrėja

    Generatyvinis DI jau gali per kelias sekundes sukurti techniškai „užbaigtą“ muzikos takelį, tačiau kūrybinių industrijų diskusijos vis dažniau sukasi apie skaidrumą: kokie duomenys naudoti apmokymui, kas laikytina įtaka, o kas – kopijavimu, ir kaip kompensuoti autorius. Būtent priskyrimo ir kompensavimo spraga šiandien laikoma viena didžiausių įtampų tarp technologijų kūrėjų ir muzikos industrijos.

    „GasLab“ pozicionuoja save kaip bandymą šią spragą uždaryti: generuoti muziką siūloma remiantis tik tų atlikėjų ir leidėjų pateiktais kūriniais, kurie sąmoningai pasirinko dalyvauti. Toks modelis turėtų sumažinti konfliktų dėl neaiškios kilmės duomenų ir kartu sudaryti prielaidas aiškesnei komercinei logikai.

    „Mano akademinis ekonomikos ir matematikos pagrindas skatino smalsumą, ką algoritmai gali duoti muzikai. Tačiau pirmiausia esu muzikantas ir tikiu, kad būti menininku turi apsimokėti. Dabartinė generatyvinio DI situacija turi didelę ydą: ji pasiima iš menininkų, bet nieko negrąžina“, – sakė Reinier Zonneveld.

    „GasLab“ skelbia planuojanti privačius bandymus su pakvietimais dar prieš viešą startą. Komanda taip pat kviečia muzikantus, leidybines kompanijas ir kitus teisių turėtojus domėtis dalyvavimo sąlygomis, jei jie nori, kad jų katalogas būtų naudojamas skaidriu priskyrimu ir numatytu atlyginiu modeliu.

  • Japonijos bukinistai sunerimo: kas masiškai šluoja senas knygas ir ar tai skirta DI mokymui?

    Japonijos naudotų knygų parduotuvės pastaruoju metu susidūrė su neįprastu reiškiniu: nežinomi pirkėjai pradėjo masiškai užsakinėti senus leidinius, o kai kurių užsakymų apimtys skaičiuojamos tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių knygų. Prekeiviai sako, kad užklausos kartojasi itin reguliariai, todėl daliai jų tai kelia įtarimų.

    Viena Tokijo parduotuvė, anot vietos žiniasklaidos, vienu adresu pardavė daugiau nei 1 000 knygų. Kiti knygynai mini, kad dalis siuntų keliauja per logistikos centrus, o galutinio gavėjo nustatyti nepavyksta, nes užsakymai pateikiami per tarpininkus.

    Perka ne romanus ir ne mangą

    Pardavėjai pabrėžia, kad dažniausiai šluojami ne populiarieji romanai ar manga, o gana specifinė literatūra. Didžiausio susidomėjimo sulaukia istorijos, medicinos, filosofijos, humanitarinių ir kitų mokslo sričių knygos, įskaitant senesnius, mažiau paplitusius leidimus.

    Toks pasirinkimas stebina, nes didelė dalis šių knygų nėra greitai perparduodamos prekės masinei auditorijai. Dėl to kai kurie bukinistai ėmė svarstyti, ar literatūra nerenkama kitokiam tikslui nei tradicinė prekyba.

    Kodėl įtariamas DI?

    Viena dažniausiai minimų versijų yra ta, kad spausdintos knygos gali būti naudojamos DI modelių mokymui. Rinkoje žinoma praktika, kai leidiniai superkami, nuskenuojami, tekstas paverčiamas duomenimis, o fiziniai egzemplioriai ne visada išsaugomi.

    Diskusijas kursto ir ankstesni atvejai, kai technologijų sektorius viešai pripažino pirkęs knygas tam, kad sukurtų mokymui tinkamas skaitmenines kolekcijas. Tai ypač aktualu ten, kur dalies turinio nėra patogiai prieinama skaitmeniniu formatu arba jis yra išskaidytas po mažus leidėjus.

    Nauda pardavėjams ir nerimas dėl paveldo

    Iš vienos pusės, masiniai užsakymai bukinistams reiškia apyvartos augimą, nes senesni fondai parduodami greičiau nei įprasta. Tačiau dalis pardavėjų pripažįsta dvejojantys, ar toks knygų iškeliavimas neprisidės prie fizinių kolekcijų nykimo.

    Kai kurie prekybininkai baiminasi, kad kartą nuskenuotos knygos gali būti tiesiog utilizuotos, nors pačios kaip fizinis objektas turi kultūrinę, istorinę ir bibliografinę vertę. Dėl to vis garsiau keliami klausimai, kaip suderinti technologijų plėtrą ir spausdinto paveldo išsaugojimą.

    Autorių teisės ir teisėtumo riba

    Situacija neišvengiamai veda prie autorių teisių klausimų. Skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, kada kūriniai gali būti naudojami tekstų ir duomenų analizei, taip pat kokios išimtys taikomos moksliniams tyrimams ar automatizuotam apdorojimui.

    Leidėjai ir teisių turėtojai tarptautiniu mastu vis aktyviau siekia aiškesnių ribų: kada turinys gali būti naudojamas DI mokymui, kokie turi būti leidimai ir ar už tai turi būti mokamas atlygis. Japonijos knygynų istorija tik paryškina, kad technologinis alkis duomenims jau daro įtaką tradicinei knygų rinkai.

  • „Nintendo“ sudavė smūgį piratams: „Reddit“ moderatorius turės sumokėti apie 4 mln. eurų

    „Nintendo“ sudavė smūgį piratams: „Reddit“ moderatorius turės sumokėti apie 4 mln. eurų

    „Nintendo“ intensyvina kovą su piratavimu ir teismuose siekia precedento, kuris atgrasytų nuo nelegalių žaidimų platinimo „Nintendo Switch“ ekosistemoje. Bendrovė teigia, kad dėl piratavimo patiria didelius nuostolius, o pastarųjų metų bylos rodo vis griežtėjančią taktiką prieš platintojus ir jų infrastruktūrą.

    JAV teisme nuskambėjo byla, susijusi su Jamesu C. Williamsu, kuris „Reddit“ veikė slapyvardžiu „Archbox“. Jis buvo ne tik aktyvus bendruomenės narys, bet ir moderatorius, turėjęs prieigą prie didelės auditorijos bei galėjęs daryti įtaką vartotojams.

    Pasak „Nintendo“, „Archbox“ naudojosi savo ryšiais ir statusu tam, kad organizuotų, palaikytų ir skatintų vadinamųjų „Pirate Shops“ tinklą. Šiose platformose vartotojams buvo siūlomos didelės nelegalių „Nintendo Switch“ žaidimų bibliotekos nemokamam atsisiuntimui.

    Bendrovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad aplink šią veiklą susibūrusi interneto bendruomenė galėjo siekti apie 190 000 narių. Ieškinyje „Nintendo“ akcentavo 30 populiarių žaidimų, o žalos atlyginimą skaičiavo po 150 000 JAV dolerių už kiekvieną kūrinį.

    Ši suma bendrai sudarė 4,5 mln. JAV dolerių, tai yra apie 4 mln. eurų. Teismas su tokiu vertinimu sutiko ir konstatavo, kad prašomas dydis nėra nerealistiškas, atsižvelgiant į įstatymuose numatytą kompensavimo logiką bei siekį atgrasyti nuo sistemingo pažeidinėjimo.

    Be finansinės sankcijos, teismas taip pat pritaikė draudimą toliau platinti piratines žaidimų versijas ir skatinti kitus jas atsisiųsti. Praktikoje tai reiškia, kad bet kokie bandymai atkurti ar tęsti veiklą per kitus kanalus gali užtraukti papildomą teisinę atsakomybę.

    Kovos su piratavimu kontekste tokios bylos tampa svarbios ne tik „Nintendo“, bet ir visai žaidimų industrijai. Leidėjai pastaraisiais metais vis dažniau taikosi ne į pavienius atsisiuntėjus, o į platinimo grandis, kurios suteikia prieigą, kuria instrukcijas, administruoja serverius ar telkia bendruomenes.

    Teisininkai atkreipia dėmesį, kad interneto platformose turimas autoritetas ar moderatoriaus vaidmuo gali būti vertinamas kaip atsakomybę didinantis faktorius, jei jis naudojamas pažeidimams organizuoti. Tokie procesai siunčia aiškią žinutę, kad anonimiškumas ir veikla socialinėse platformose nebūtinai apsaugo nuo realių teisinių pasekmių.

  • Australija užkerta kelią DI muzikai topuose: į reitingus pateks tik iš esmės žmonių sukurti kūriniai

    Australija užkerta kelią DI muzikai topuose: į reitingus pateks tik iš esmės žmonių sukurti kūriniai

    Australijoje įsigaliojo naujos oficialių muzikos topų taisyklės, kuriomis iš reitingų šalinami kūriniai, sukurti daugiausia arba visiškai naudojant dirbtinį intelektą. Australijos įrašų industrijos asociacija ARIA skelbia, kad į topus pateks tik iš esmės žmonių sukurta muzika.

    Pokytis pristatomas kaip bandymas apsaugoti kūrybos autentiškumą ir užtikrinti, kad reitingai atspindėtų realių atlikėjų darbą, o ne automatizuotai generuojamą turinį. Pastaraisiais metais DI kūriniai vis dažniau pasirodo srautinio klausymosi platformose, radijo eteryje ir net muzikos topuose.

    Naujos taisyklės: kas leidžiama?

    ARIA pabrėžia, kad DI įrankiai visiškai nedraudžiami, tačiau nustatoma aiški riba, kas laikoma kūriniu, vertinamu kaip žmogaus atlikėjo darbas. Pagal naują tvarką daina turi būti parašyta žmogaus, o pagrindinį vokalą ir svarbiausius instrumentus taip pat turi atlikti žmogus.

    Tuo pačiu paliekama erdvės technologijoms, kurios muzikoje jau seniai naudojamos kaip pagalbinės priemonės. Pavyzdžiui, leidžiama DI pagalba atliekama garso apdirbimo ir masteringo dalis, jei pats kūrinio „branduolys“ išlieka žmonių sukurta ir įrašyta kūryba.

    „Atlikėjai jau naudoja DI įrankius savo darbe, todėl topai gali ir turi evoliucionuoti, palikdami tam vietos, bet masiškai generuojama muzika, kuri remiasi atlikėjų įrašais, yra visai kitas dalykas“, – sakė ARIA vadovė Annabelle Herd.

    „Jei topai apdovanotų nelicencijuotą DI sukurtą turinį, tai pakirstų patį įrašytos muzikos pagrindą, kurį mes atstovaujame“, – pridūrė ji.

    Kas paskatino sprendimą?

    ARIA sprendimas priimtas po diskusijas sukėlusio atvejo, kai Australijos didžėjaus Josho Fawazo DI padedamas kūrinys, Madonna dainos Like A Prayer interpretacija, pasiekė pirmą vietą ARIA šokių singlų tope ir kilo iki antros vietos bendrame reitinge. Kritikai teigė, kad tokie įrašai iškraipo konkurenciją, ypač jei klausytojai ne visada aiškiai informuojami apie DI vaidmenį.

    Po kilusios reakcijos atlikėjas papildė kūrinio aprašymą informacija apie generuojamo DI naudojimą. Viešai skelbiama, kad daina „Spotify“ platformoje buvo perklausyta daugiau nei 48 milijonus kartų, o tai dar kartą parodė, kad DI sukurta ar DI padedama muzika gali tapti masiškai vartojama.

    DI muzika užplūsta platformas

    ARIA žingsnis sutampa su platesne industrijos kryptimi, kai vis daugiau dėmesio skiriama skaidrumui ir kilmės žymėjimui. Vienas iš signalų, kad problema tapo sisteminė, yra tyrimai apie DI įtaką naujų leidinių srautui.

    Platforma „SubmitHub“ skelbė analizę, paremtą daugiau nei 1 000 000 kūrinių vertinimu, kurioje teigiama, kad 2026 metų liepos mėnesį 38,5 proc. pasaulyje išleistos naujos muzikos vienaip ar kitaip buvo susijusi su DI. Nurodoma, kad 23,2 proc. įrašų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso, kuris vėliau buvo modifikuotas arba apdorotas žmogaus.

    „Manau, kad DI muzikos kelias į priekį yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas.

    Prie skaidrumo krypties prisideda ir srautinio klausymosi platformos. „Spotify“ yra paskelbusi, kad nuo rugsėjo pradės daliai profilių taikyti DI atlikėjo personos žymėjimą, kad klausytojams būtų lengviau atpažinti turinį, galimai sukurtą pasitelkus dirbtinį intelektą.

    Taip pat nurodoma, kad tokios DI personos bus ribojamos rekomendacijų sistemose, įskaitant redakcines ir algoritmines rekomendacijas, siekiant suteikti daugiau matomumo realiems muzikantams. „Spotify“ anksčiau buvo informavusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto tipo kūrinių, kurių plitimą skatino lengvai prieinami generavimo įrankiai.

    Australijos atvejis rodo, kad topai tampa ne tik populiarumo matu, bet ir instrumentu, kuriuo bandoma suvaldyti sparčiai kintančias kūrybos taisykles. Artimiausiu metu panašių sprendimų gali daugėti ir kitose rinkose, ypač ten, kur auga spaudimas užtikrinti autorystės skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.