CP v2

Tag: Autorių teisės

  • SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    Amerikiečių dainininkė ir dainų autorė SZA pareiškė sužinojusi, kad jos kūriniai buvo panaudoti treniruojant dirbtinį intelektą. Apie tai ji prabilo socialiniuose tinkluose, piktindamasi ne tik pačia praktika, bet ir ją palaikančiais muzikos industrijos atstovais.

    Pasak atlikėjos, paieška muzikos DI duomenų bazėje esą parodė, kad į mokymo rinkinius galėjo patekti 238 su jos vardu siejami kūriniai. SZA teigė mananti, kad tarp jų gali būti ir neišleistos dainos, nors viešai nebuvo pateikta, kokiu būdu tai patikrinta nepriklausomai.

    „Patikrinau, ir muzikos DI treniruota pagal 238 mano dainas. Esu tikra, kad dalis jų neišleistos. Jei esi muzikantas ir palaikai tai, tu esi bjaurus“, – sakė SZA.

    Vėliau SZA išskyrė DI muzikos kūrimo bendrovę „Suno“ ir prodiuserį Diplo, teigdama, kad jis turi su įmone susijusių interesų. Ji taip pat kalbėjo apie, jos nuomone, neproporcingai dažną juodaodžių kūrėjų darbo „nusiurbimą“ technologijų ekosistemoje ir apsaugos trūkumą kūrybos srityje.

    Ši reakcija atspindi platesnę tendenciją: didėjant generatyvinio DI galimybėms, auga ir konfliktai dėl to, kokiais įrašais bei metaduomenimis leidžiama treniruoti modelius. Muzikos industrijoje vis dažniau keliami klausimai, ar kūrėjai turėjo galimybę sutikti, atsisakyti, gauti atlygį, o taip pat kaip užkertamas kelias dainų kopijavimui ar „skambesio“ imitacijai.

    „Suno“ atstovai viešai gynė savo produktą, pabrėždami, kad įmonė siekia saugoti autorystę ir kurti apsaugos mechanizmus. Bendrovės pozicija grindžiama teiginiu, kad modeliai neturėtų kaupti ar atkurti konkrečių dainų, o platformoje taikomos taisyklės dėl turinio, kurio vartotojai neturi teisių naudoti.

    Tuo pat metu technologijų reguliavimo kryptis Europoje griežtėja. Europos Sąjungos DI aktas įtvirtina skaidrumo reikalavimus generatyvinio DI kūrėjams, o autorių teisių srityje vis garsiau diskutuojama dėl prievolės atskleisti, kokie duomenys naudoti mokymui ir kaip įgyvendinti teisių turėtojų pasirinkimą.

    SZA tai nėra pirma vieša kritika DI atžvilgiu. Ankstesniuose pasisakymuose ji yra pabrėžusi, kad generatyvinės sistemos daro įtaką ne tik kūrybai ir pajamoms, bet ir kelia platesnius socialinius bei aplinkosauginius klausimus, įskaitant didelius skaičiavimo resursų poreikius.

    Kol kas neaišku, ar SZA pasisakymai virs teisiniais veiksmais, tačiau jie papildo vis gausėjančių menininkų reakcijų bangą. Muzikos rinkoje vis aiškiau ryškėja riba tarp DI kaip kūrybinio įrankio ir DI kaip technologijos, kuri, kūrėjų teigimu, gali naudotis jų darbu be aiškaus sutikimo.

  • DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    Dar visai neseniai dirbtinis intelektas daugeliui atrodė kaip tolima vizija, o šiandien jis jau tapo kasdieniu įrankiu paieškai, mokymuisi, kūrybai ir darbui. Kartu auga ir rizikos: nuo apgaulingų „deepfake“ vaizdų iki klaidinančių patarimų, galinčių turėti realių pasekmių. Todėl vis dažniau keliama klausimas, ar teisinis reguliavimas spėja paskui technologijas.

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė ir 2024 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo dirbtinio intelekto aktas, dar vadinamas AI aktu. Tai reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai visose ES šalyse ir turi sukurti aiškesnes taisykles, kada DI galima naudoti laisvai, kada būtinos papildomos pareigos, o kada tam tikra praktika apskritai draudžiama.

    Kas iš esmės keičiasi?

    AI aktas remiasi rizikos logika: kuo didesnė grėsmė žmonių saugumui ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Reglamente numatytas ypač pavojingų DI praktikų draudimų rinkinys, taip pat išskiriami aukštos rizikos DI sprendimai, kuriems taikomi atitikties, dokumentavimo, skaidrumo ir priežiūros reikalavimai.

    Ne visos taisyklės pradeda galioti vienu metu. Dalis nuostatų numatytos taikyti etapais per 6, 12, 24 ar 36 mėnesius, kad institucijos ir verslas spėtų pasiruošti, o priežiūros mechanizmai būtų įdiegti realiai, o ne tik popieriuje.

    Draudimai, priežiūra ir baudos

    Reglamentas numato, kad ES mastu ribojamos praktikos, laikomos ypač pavojingomis, pavyzdžiui, manipuliacinės technologijos ar tam tikros formos masinis žmonių sekimas, jei jos pažeidžia pagrindines teises. Tuo pat metu daugeliui kasdienių DI pritaikymų nėra nustatomi draudimai, tačiau atsiranda pareiga užtikrinti skaidrumą, ypač kai turinys generuojamas automatiškai.

    Priežiūros dalyje akcentuojama atsakomybė: vien tai, kad sprendimą pasiūlė DI, savaime neatleidžia nuo pareigos įvertinti rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos, diegiančios DI, turi turėti aiškias taisykles, kas tikrina išvadas, kaip valdoma rizika ir kaip užkertamas kelias diskriminacijai ar klaidingiems sprendimams.

    Didžiausios rizikos: duomenys, darbas ir sveikata

    Teisininkai ir duomenų apsaugos specialistai pabrėžia, kad viena aktualiausių problemų yra vadinamasis „shadow“ DI, kai darbuotojai, neturėdami aiškių vidinių taisyklių, į viešus įrankius suveda konfidencialią informaciją. Tokie atvejai gali virsti tiek komercinių paslapčių praradimu, tiek asmens duomenų apsaugos pažeidimais, kurie pagal BDAR gali užtraukti reikšmingas sankcijas.

    Darbo rinkoje DI vis dažniau naudojamas atrankoje, produktyvumo stebėjime ar kandidatų vertinime. Tačiau automatizuotas sprendimų priėmimas turi ribas, nes BDAR numato papildomas asmens teisių apsaugas, kai sprendimai daro reikšmingą poveikį žmogui. Todėl organizacijoms neužtenka vien įsigyti įrankį: būtina turėti žmogaus kontrolę ir aiškią atsakomybę.

    Ypač jautri sritis yra sveikata, kai žmonės DI patiki tyrimų duomenis ar ieško diagnozių. Net jei įrankis pateikia įtikinamą atsakymą, tai nėra medicininė konsultacija, o neteisingi patarimai gali būti pavojingi. Teisinė atsakomybė tokiais atvejais priklauso nuo konkrečių aplinkybių: ar tai medicininės paskirties sistema, ar bendro pobūdžio pokalbių įrankis, kaip ji reklamuojama ir kokie įspėjimai pateikiami vartotojui.

    Autorystė ir turinys: kur prasideda ribos?

    Augant generuojamo turinio kiekiui, aštrėja diskusijos dėl autorinių teisių ir mokymo duomenų. ES teisėje jau yra mechanizmai, leidžiantys teisių turėtojams tam tikrais atvejais pareikšti prieštaravimą dėl jų kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybai, o AI aktas papildo tai pareigomis, susijusiomis su modelių skaidrumu ir politika, kaip gerbiami teisių turėtojų pasirinkimai.

    Ekspertai pabrėžia paprastą principą: DI yra įrankis, o už jo panaudojimą ir pasekmes atsako žmogus ar organizacija. Todėl svarbiausia tampa ne tik technologinis efektyvumas, bet ir procesai: duomenų higiena, rizikos vertinimas, aiškios taisyklės darbuotojams, bei kontrolė, kad automatiškai sugeneruotas turinys nepažeistų kitų teisių.

    Reguliavimas, nors ir ambicingas, laikomas tik pradžia. Tikėtina, kad artimiausiais metais daugės praktinių gairių, išaiškinimų ir priežiūros praktikos, kuri parodys, kaip AI aktas veiks realiame gyvenime ir kokias klaidas brangiausiai kainuos daryti pirmiesiems.

  • Ariana Grande supyko ant Baltųjų rūmų: jos daina panaudota ICE vaizdo įraše be leidimo

    Ariana Grande supyko ant Baltųjų rūmų: jos daina panaudota ICE vaizdo įraše be leidimo

    Vaizdo įrašas be garso, bet su ažiotažu

    Dainininkė ir aktorė Ariana Grande viešai sukritikavo Baltuosius rūmus po to, kai jų socialinių tinklų įraše, reklamuojančiame Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) veiksmus, buvo panaudota jos muzika. Pasak atlikėjos, jos kūrinys neturi būti siejamas su, jos žodžiais, nežmonišku turiniu.

    Incidentas kilo po to, kai 2026 metų birželio 9 dieną Baltųjų rūmų paskyroje pasirodė „TikTok“ vaizdo įrašas, kuriame matomi ICE vykdomi sulaikymai. Įrašo garso takeliu pasirinkta Ariana Grande daina „bye“.

    „Prašau niekada nenaudoti mano muzikos šiam barbariškam, nežmoniškam ir bjauriam absurd ui“, – sakė Ariana Grande.

    Šis komentaras greitai išplito internete, tačiau vėliau iš Baltųjų rūmų paskyros buvo paslėptas. Grande tuomet paviešino kelias ekrano nuotraukas, kad jos pozicija išliktų matoma, o netrukus, kaip skelbiama, administracijos socialinių tinklų komanda pašalino ir kitus jos komentarus.

    Kas nutiko po to?

    Įrašo likimas platformoje pasikeitė netrukus po kilusios reakcijos. Grande komanda pasirūpino, kad dainos garsas būtų pašalintas iš „TikTok“, todėl vaizdo įrašas liko prieinamas, bet jau be garso takelio.

    Tokie atvejai dažniausiai siejami su autorių teisių ir licencijavimo klausimais: net jei daina yra populiari ir lengvai pasiekiama platformų muzikos bibliotekose, jos panaudojimas politiniame ar instituciniame kontekste gali sulaukti atskiro atlikėjų ir teisių turėtojų prieštaravimo.

    Ne pirmas kartas, kai kyla konfliktas

    Baltieji rūmai dėl populiarios muzikos naudojimo socialiniuose tinkluose kritikos yra sulaukę ir anksčiau. Pastaraisiais metais atlikėjai bei jų atstovai vis dažniau jautriai reaguoja į kūrinių siejimą su politinėmis žinutėmis, ypač migracijos, sienos apsaugos ar kitomis aštrias visuomenės diskusijas keliančiomis temomis.

    Ši istorija taip pat atspindi platesnę tendenciją: muzikos kūrėjai aktyviau gina savo teises ir reputaciją skaitmeninėje erdvėje, o platformos, tokios kaip „TikTok“, dažniau pritaiko garso pašalinimo sprendimus, kai gaunamas skundas ar prašymas iš teisių turėtojų.

  • Kodėl GTA radijuje skamba seni hitai: „Rockstar Games“ turi rimtą licencijų problemą

    Kodėl GTA radijuje skamba seni hitai: „Rockstar Games“ turi rimtą licencijų problemą

    GTA serijos radijo stotys seniai tapo vienu ryškiausių žaidimų kultūros elementų, tačiau jų grojaraščiai nėra amžini. Skirtingai nei originalus garso takelis, licencijuota muzika žaidimuose priklauso nuo sutarčių, kurios po kelerių metų gali baigtis.

    Tai ypač aiškiai parodė GTA IV istorija: praėjus maždaug dešimtmečiui po žaidimo išleidimo dalis kūrinių buvo pašalinti per atnaujinimą, nes pasibaigė licencijos. Dėl to kai kurios radijo stotys neteko didelės dalies originalios programos, o žaidėjai išgirdo jau kitokį, nuo pirminės vizijos nutolusį skambesį.

    Panašių pokyčių sulaukė ir GTA: San Andreas skirtingose perleidimo versijose, kur dalis žinomų atlikėjų kūrinių taip pat dingo. Tokie pakeitimai dažniausiai įvyksta tyliai, nes leidėjui paprasčiau koreguoti turinį, nei viešai aiškinti kiekvieną licencinį ginčą ar derybų detalę.

    Kas slypi už licencijų?

    Licencijuojant kūrinius žaidimui paprastai derinamos kelios teisės: į patį įrašą ir į kūrinio autorines teises. Priklausomai nuo sutarties, muzika gali būti leidžiama tik tam tikrą laiką, konkrečiuose regionuose, tam tikrose platformose arba tik konkrečiai žaidimo versijai.

    Ilgalaikėms paslaugoms, kurios gyvuoja metų metus, tai tampa iššūkiu: jei žaidimas po dešimtmečio vis dar parduodamas, o licencijos buvo suderintos trumpesniam laikotarpiui, turinį tenka keisti. Būtent todėl „Rockstar Games“ ateityje turi galvoti ne tik apie įspūdingą grojaraštį, bet ir apie tai, kaip jis atrodys po 5 ar 10 metų.

    Ką tai reiškia GTA 6?

    GTA 6, remiantis oficialia „Rockstar Games“ informacija, kuriama kaip didelis naujas serijos etapas, o jos gyvavimo ciklas gali būti ilgas, ypač jei bus stiprus internetinis režimas. Kuo ilgiau gyvuoja žaidimas, tuo daugiau rizikos, kad dalis šiandien populiarių dainų rytoj taps licenciniu galvos skausmu.

    Trumpalaikiai, socialiniuose tinkluose išpopuliarėję hitai dažnai yra brangūs ir jų naudojimo sąlygos gali būti griežtesnės. Tuo metu senesni kūriniai, nišinė muzika ar mažiau komerciškai apkrauti katalogai neretai suteikia daugiau lankstumo, todėl žaidimų radijuose ir girdime daug klasikų.

    Kodėl žaidimuose muzika trapi?

    Paradoksalu, bet laikais, kai didelė dalis muzikos atrodo pasiekiama vienu paspaudimu srautinėse platformose, žaidimuose ji gali būti dar trapesnė. Žaidėjas tikisi, kad nusipirkęs kūrinį gaus pastovią patirtį, tačiau licencijavimo realybė reiškia, kad po metų žaidimas gali skambėti kitaip.

    Todėl seni kūriniai GTA radijuje dažnai nėra vien nostalgijos pasirinkimas. Tai ir strategiškas sprendimas, padedantis sumažinti riziką, kad po kelerių metų grojaraštį teks perdaryti, o žaidėjams aiškintis, kodėl iš eterio dingo jų mėgstamos dainos.

    „Žaidimo radijas nėra garso takelis, kurį įrašai kartą ir pamiršti: licencijos baigiasi, o muzika kartais tiesiog dingsta“, – sakė žaidimų žurnalistas, komentuodamas GTA serijos radijo stočių pokyčius.

  • „Spotify“ akcijos šovė 13 proc.: DI muzikos sandoris su UMG ir ambicingas planas iki 2030

    „Spotify“ akcijos šovė 13 proc.: DI muzikos sandoris su UMG ir ambicingas planas iki 2030

    „Spotify“ akcijos ketvirtadienį pabrango apie 13 proc., kai bendrovė investuotojams pristatė gaires iki 2030 metų ir paskelbė apie susitarimą su Universal Music Group (UMG) dėl DI sprendimų muzikoje. Rinka teigiamai įvertino tiek augimo tikslus, tiek bandymą sukurti aiškesnį licencijavimo modelį kūrėjams.

    Bendrovė nurodė, kad iki dešimtmečio pabaigos siekia dviženklio, vidutinio dydžio metinio pajamų augimo tempo ir 35–40 proc. bendrojo pelningumo maržos. Tarp ilgalaikių tikslų įvardyta 1 milijardas prenumeratorių ir 100 milijardų eurų metinės pajamos.

    DI įrankiai ir licencijos kūrėjams

    Pagal susitarimą su UMG „Spotify“ planuoja leisti naudotojams kurti kūrinių perdirbinius, įskaitant koverius ir remiksus, pasitelkiant atlikėjų bei dainų autorių balsus, kai šie yra davę sutikimą. Tokie įrankiai būtų siūlomi kaip mokamas priedas premium vartotojams, o dalis pajamų turėtų atitekti teisių turėtojams.

    „Spotify“ atstovai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pokyčių yra teisinis pagrindas, leidžiantis kūrėjams dalyvauti DI inovacijose. Pastaraisiais metais muzikos pramonė su tuo tvarkėsi sunkiai, nes DI generuojamas turinys sparčiai plito greičiau nei atsirado aiškūs licencijavimo standartai.

    „Iki šiol kūrėjams buvo sunku dalyvauti, nes trūko teisėto licencijavimo rėmo“, – sakė „Spotify“ vadovas Gustavas Söderströmas.

    Pramonės kontekstas: ginčai, ieškiniai, susitarimai

    DI muzika tapo vienu didžiausių iššūkių autorių teisių sistemai: leidyklos ir atlikėjai siekia apsaugos nuo kūrinių naudojimo modelių mokymui bei nuo klaidinančių imitacijų. Dėl to pastaraisiais metais kilo keli didelio atgarsio ginčai ir ieškiniai, o rinkoje vis dažniau ieškoma kompromisų, kai leidžiama kurti tik su aiškiu sutikimu ir atlygio mechanizmu.

    Tokie susitarimai svarbūs platformoms, nes jos siekia išlaikyti augimą ir kartu sumažinti teisinę riziką. Investuotojams tai signalizuoja, kad DI muzikos produktai gali būti kuriami ne tik technologiniu, bet ir komerciniu bei teisiniu požiūriu tvaresniu keliu.

    „Spotify“ persigrupavimas ir kitos augimo kryptys

    Šis pristatymas buvo pirmoji investuotojų diena per kelerius metus ir vyko bendrovei keičiant valdymo struktūrą. „Spotify“ taip pat bando įtvirtinti strategiją, kurioje muzika išlieka pagrindu, tačiau augimas remiamas ir kitomis kryptimis, įskaitant tinklalaides bei garsines knygas.

    Bendrovė akcentuoja, kad nuo 2022 metų ženkliai augino tiek bendrą naudotojų skaičių, tiek mokančių prenumeratorių bazę. Papildomi produktai, kūrėjų prenumeratos ir didesnės vertės pasiūlymai superfansams yra dalis plano didinti pajamas iš vieno vartotojo ir mažiau priklausyti nuo vien tik muzikos srautų.

  • Party Animals kūrėjai įsiutino fanus: DI konkursas ir 70 000 eurų prizas privertė atsiprašyti

    Party Animals kūrėjai įsiutino fanus: DI konkursas ir 70 000 eurų prizas privertė atsiprašyti

    Žaidimo Party Animals kūrėjai iš studijos „Recreate Games“ paskelbė vaizdo įrašų konkursą su dideliu prizų fondu, tačiau įvedė sąlygą, kuri supykdė bendruomenę: dalyvauti galima tik su darbais, sukurtais naudojant dirbtinį intelektą. Vietoje laukto entuziazmo socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga, o studijai teko viešai aiškintis.

    Konkursui buvo numatytas maždaug 70 000 eurų prizų fondas, o taisyklėse akcentuota, kad DI turi būti pagrindinis įrankis kuriant trumpą vaizdo turinį. Po įrašu platformoje X pasipylė tūkstančiai komentarų, kuriuose fanai klausė, kodėl reikšmingi pinigai skiriami ne kūrėjams ir menininkams, o turiniui, sugeneruotam algoritmais.

    Prie pykčio prisidėjo ir autorinių teisių tema. Dalis žaidėjų atkreipė dėmesį į paradoksą, kai taisyklėse griežtai kalbama apie plagijavimą, nors DI modelių mokymas ir sugeneruoto turinio originalumas daugelyje šalių vis dar kelia teisinių ginčų ir reikalauja aiškesnės praktikos.

    Studija atsiprašė ir keičia planą

    Kritika privertė „Recreate Games“ paskelbti atsiprašymą ir pripažinti, kad komunikacija buvo nepakankamai aiški. Pasak kūrėjų, pirminė idėja esą buvo sumažinti įėjimo kartelę tiems, kurie turi gerų idėjų, bet neturi montavimo ar kūrybinių įrankių įgūdžių.

    Studija taip pat pasiūlė sprendimą perduoti galutinį sprendimą bendruomenei, surengiant apklausą dėl konkurso ateities. Joje svarstomi keli keliai: atšaukti konkursą, pakeisti taisykles taip, kad būtų galima dalyvauti ir be DI, arba palikti esamą formatą, papildant jį atskira kategorija tradiciniams kūrėjams.

    Vis dėlto net ir tokia išeitis ne visus įtikino. Dalis komentatorių teigė, kad pati idėja apdovanoti DI sugeneruotą turinį dideliu prizu iš esmės ignoruoja problemą, o atsakomybės permetimas žaidėjams atrodo kaip bandymas išvengti aiškaus sprendimo.

    DI ginčai žaidimuose tik aštrėja

    Šis atvejis įsilieja į platesnę diskusiją apie DI vaidmenį žaidimų industrijoje. Pastaraisiais metais vis dažniau keliami klausimai dėl kūrėjų darbo vertės, balsų aktorių apsaugos ir aiškių taisyklių, kaip gali būti naudojami atvaizdai, balsai ar stiliai, kad tai nevirstų nekontroliuojamu kopijavimu.

    Kartu auga dėmesys ir technologijų kaštams: nuo infrastruktūros iki energijos ir duomenų centrų poreikio. Nors DI įrankiai gali pagreitinti kai kuriuos procesus, jų taikymas kūryboje tampa vis labiau vertybine dilema, kurioje susiduria patogumas, etika ir autorių teisės.

    Party Animals yra nepriklausomas žaidimas, kuriame žaidėjai valdo gyvūnėlius ir kovoja fizika paremtoje arenoje. Žaidimas debiutavo 2023 metais ir išpopuliarėjo dėl lengvo, komiško tono bei trumpo formato kovų.

  • Dua Lipa smogė „Samsung“: teisme – 14 mln. eurų ieškinys dėl jos nuotraukos ant televizorių dėžių

    Dua Lipa smogė „Samsung“: teisme – 14 mln. eurų ieškinys dėl jos nuotraukos ant televizorių dėžių

    Dainininkė Dua Lipa Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Samsung“, teigdama, kad jos atvaizdas buvo panaudotas ant „Crystal UHD“ išmaniųjų televizorių pakuočių be sutikimo. Byla iškelta Kalifornijos centrinės apygardos federaliniame teisme, o reikalaujama suma siekia apie 14 mln. eurų.

    Ieškinyje nurodoma, kad ant dėžių buvo atspausdinta užkulisinė atlikėjos nuotrauka iš 2024 metais vykusio Austin City Limits muzikos festivalio. Dua Lipa teigia turinti šios nuotraukos autorių teises ir akcentuoja, kad toks vaizdo panaudojimas galėjo sudaryti klaidingą įspūdį apie jos pritarimą ar reklaminius ryšius su gamintoju.

    „Mano veidas buvo ryškiai panaudotas masinei vartojimo prekės rinkodarai be mano žinios, be jokio atlygio ir be galimybės tai kontroliuoti“, – sakoma ieškinyje.

    Taip pat teigiama, kad atlikėja su „Samsung“ nėra turėjusi reklaminių partnerysčių, o įmonė galėjo gauti finansinės naudos iš tariamos asociacijos su žinoma atlikėja. Dokumentuose pabrėžiama, kad tokie veiksmai, jei pasitvirtintų teisme, galėtų būti vertinami ir kaip teisės į atvaizdą pažeidimas, ir kaip galimas prekių ženklų bei autorių teisių pažeidimas.

    Pasak ieškinio, šios pakuotės prekyboje pasirodė 2025 metais, o atlikėja esą kreipėsi į bendrovę, tačiau reakcija buvo nepatenkinama, todėl nuspręsta ginčą spręsti teisme. Viešojoje erdvėje taip pat cituojamos gerbėjų reakcijos, iš kurių, ieškinio autorių teigimu, matyti, kad atvaizdas galėjo daryti įtaką pirkimo sprendimams.

    Toks konfliktas atkreipia dėmesį į vis griežčiau vertinamą įžymybių atvaizdo naudojimą komercijoje, ypač kai vartotojams gali būti sudaromas įspūdis apie oficialią rekomendaciją. Pastaraisiais metais šiai sričiai papildomą įtampą kelia ir dirbtinis intelektas, nes atvaizdus bei vizualinę reklamą galima sukurti ar modifikuoti itin greitai, o autorystės ir sutikimo klausimai tampa dar jautresni.

    Kol kas viešai nenurodoma, ar „Samsung“ ketina keisti pakuotes ar stabdyti prekybą, o galutinį atsakymą dėl atsakomybės pateiks teismas. Atstovų komentarų šiuo metu nėra pateikta.

  • Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dainininkė Dua Lipa Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Samsung“, teigdama, kad technologijų milžinė be leidimo naudojo jos atvaizdą kai kurių televizorių pakuotėse. Ieškinyje nurodoma, kad tokia vizualinė komunikacija galėjo sudaryti įspūdį, jog atlikėja esą reklamuoja ar remia produktus.

    Byla nagrinėjama JAV apygardos teisme Kalifornijoje, Centrinėje apygardoje. Anot pateiktų dokumentų, ant kelių televizorių modelių dėžių esą buvo ryškiai panaudota Dua Lipa veido nuotrauka, o atlikėja tvirtina niekada nesutikusi dalyvauti tokioje reklaminėje kampanijoje.

    Kas nurodoma ieškinyje

    Ieškinyje teigiama, kad pakuotės dizainas buvo parengtas taip, jog pasinaudotų atlikėjos žinomumu ir padėtų skatinti pardavimus. Dua Lipa pusė tai vertina kaip bandymą komerciškai išnaudoti jos įvaizdį, nors jokio oficialaus bendradarbiavimo, licencijos ar sutikimo nebuvo.

    „Pakuotė buvo sukurta taip, kad nepagrįstai pasinaudotų Dua Lipa sėkme ir padėtų parduoti „Samsung“ produktus“, – teigiama ieškinyje.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad nuotrauka, kuri, kaip tvirtinama, atsidūrė ant pakuočių, daryta 2024 metais per Dua Lipa pasirodymą „Austin City Limits Music Festival“. Ieškinyje pabrėžiama, kad šis vaizdas laikomas autorių teisių saugomu kūriniu, kurio teisės priskiriamos atlikėjai.

    Kokie pažeidimai įvardijami

    Ieškinyje minimi keli galimi pažeidimai: autorių teisių pažeidimas, prekių ženklo teisės pažeidimas ir neteisėtas asmens atvaizdo bei panašumo pasisavinimas komerciniais tikslais. Tokiose bylose esminis klausimas dažnai tampa tai, ar vartotojui galėjo susidaryti pagrįstas įspūdis, kad žinomas žmogus pritaria produktui.

    Ši rizika ypač aktuali prekių ženklams, nes žinomų žmonių įvaizdis reklamoje paprastai naudojamas tik turint aiškias sutartis ir licencijas. Priešingu atveju įmonė gali susidurti ne tik su finansiniais reikalavimais, bet ir su reputacine žala, ypač kai istorija sparčiai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Kaip visa tai iškilo į viešumą

    Pagal ieškinyje pateikiamą versiją, Dua Lipa apie tariamai naudojamą pakuotę sužinojo 2025 metų birželį, kai gerbėjai pradėjo dalytis dėžių nuotraukomis internete. Teigiama, kad socialiniuose tinkluose pakuotė net buvo praminta Dua Lipa TV dėže.

    Skunde nurodoma, kad tarp pateiktų įrodymų yra ir vartotojų įrašai, kuriuos atlikėjos teisininkai interpretuoja kaip galimą pirkimo motyvą. Taip pat teigiama, kad buvo ne kartą reikalauta nutraukti atvaizdo naudojimą, tačiau esą į tai tinkamai nereaguota.

    Dua Lipa ieškinyje prašo atlyginti žalą, kuri vertinama maždaug 13,2 mln. eurų. Kol kas viešai neskelbiama, kokią poziciją byloje pateikė „Samsung“ ir ar bendrovė ketina ginčą spręsti teisme, ar siekti taikaus susitarimo.

  • UNIAN taisyklės: ką svarbu žinoti apie turinio naudojimą, registraciją ir paskyrų blokavimą

    UNIAN svetainės naudojimo taisyklės apibrėžia, kokiomis sąlygomis vartotojai gali naudotis portalo turiniu ir paslaugomis, įskaitant mobiliąsias ir Smart TV programėles, pokalbių robotus bei integracijas su socialiniais tinklais. Dokumente nurodoma, kad taisyklės yra teisiškai įpareigojantis susitarimas tarp vartotojo ir projekto valdytojo, o jų nesilaikymas gali lemti prieigos apribojimą.

    Viena svarbiausių nuostatų yra ta, kad taisyklės gali būti keičiamos bet kuriuo metu, o pakeitimai įsigalioja iškart po paskelbimo svetainėje. Vartotojams rekomenduojama su taisyklėmis susipažinti prieš kiekvieną naudojimąsi, nes tolesnis naršymas laikomas sutikimu su atnaujintomis sąlygomis.

    Kaip galima naudoti turinį

    Taisyklėse akcentuojama autorių teisių apsauga: portale skelbiamos naujienos, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai bei kitas turinys yra saugomi ir skirti asmeniniam nekomerciniam naudojimui. Leidžiama atsisiųsti ar kopijuoti medžiagą tik asmeniniais tikslais, išsaugant autorių teisių pranešimus, o platesnis naudojimas be išankstinio rašytinio sutikimo draudžiamas.

    Taip pat apibrėžiama, kad žiniasklaidos priemonėms gali būti leidžiama nemokamai cituoti ribotos apimties ištraukas, tačiau su aiškia nuoroda į pirminį šaltinį ir laikantis nustatytų apimties reikalavimų. Kitiems naudojimo scenarijams, įskaitant turinio pritaikymą Smart TV, gali būti taikomos papildomos sąlygos ar mokamas modelis.

    Komentarai ir vartotojų turinys

    UNIAN taisyklės numato, kad vartotojai privalo elgtis teisėtai ir netrukdyti kitiems naudotis paslaugomis. Draudžiama skelbti šmeižikišką, įžeidžiantį, nepadorų, diskriminacinį ar kitaip neteisėtą turinį, taip pat reklaminius pranešimus ar šlamštą, neturintį informacinės vertės.

    Portalas pasilieka teisę vartotojų įkeltą turinį šalinti, redaguoti ar perkelti, jei jis, administratorių vertinimu, pažeidžia taisykles, autorių teises ar kitus reikalavimus. Kartu nurodoma, kad vartotojas pats atsako už savo publikacijų turinį, o portalas neprivalo iš anksto patikrinti kiekvieno įrašo.

    Vartotojų turinio licencijavimo dalyje pažymima, kad pateikdamas komentarus ar kitą medžiagą vartotojas suteikia plačią teisę portalui ją naudoti, įskaitant publikavimą ir pritaikymą skirtinguose formatuose. Tokia praktika būdinga didiesiems naujienų portalams, nes ji leidžia užtikrinti komentarų rodymą, indeksavimą ir turinio sklaidą skirtingose platformose.

    Registracija, amžiaus ribos ir saugumas

    Taisyklėse aptariama registracija ir paskyros apsauga: vartotojas įsipareigoja pateikti tikslius duomenis, saugoti prisijungimo informaciją ir nesidalinti slaptažodžiu su kitais asmenimis. Jei prisijungimo duomenys perduodami tretiesiems asmenims, portalas gali sustabdyti ar nutraukti prieigą.

    Dokumente taip pat nurodomos amžiaus sąlygos registracijai ir pareiga pranešti apie įtartinus prisijungimus ar saugumo pažeidimus. Tokie reikalavimai paprastai siejami su siekiu mažinti paskyrų užgrobimo riziką ir riboti netinkamą naudojimąsi komentarų ar kitomis interaktyviomis funkcijomis.

    „Naudodamiesi svetaine po taisyklių pakeitimų paskelbimo, jūs patvirtinate, kad sutinkate laikytis taisyklių su visais jų pakeitimais“, – rašoma taisyklėse.

    Prieigos nutraukimo skyriuje numatyta, kad vartotojas gali inicijuoti paskyros panaikinimą, o portalas savo nuožiūra gali sustabdyti prieigą, jei nustatomi taisyklių pažeidimai. Taip pat pabrėžiama, kad portalo medžiaga pateikiama tokia, kokia yra, o vartotojas, remdamasis svetainėje skelbiama informacija, tai daro savo rizika.

  • ZAiKS apie DI kultūroje: kur baigiasi algoritmas ir prasideda autorius, nuo ko priklauso atlygis

    DI iššūkis autorių teisėms

    Spartus dirbtinio intelekto vystymasis keičia ne tik tai, kaip kuriama ir platinama muzika bei vaizdo turinys, bet ir tai, kaip vertinama autorystė. Kartu auga ir praktiniai klausimai: kas laikytina kūriniu, kas tik sugeneruotu rezultatu, o už ką turi būti mokamas atlygis.

    Lenkijos autorių organizacija ZAiKS teigia, kad technologijų pažanga pati savaime nereiškia autorių teisių pabaigos. Organizacijos atstovai pabrėžia, jog lemiama riba yra žmogaus kūrybinė kontrolė ir sprendimų svoris galutiniame rezultate.

    Ar DI sukurtas darbas yra kūrinys?

    ZAiKS generalinis direktorius Karolis Koščinskis primena, kad autorių teisė per daugiau nei du šimtmečius prisitaikė prie ne vienos technologinės revoliucijos. Nuo spaudos iki interneto, jo teigimu, kiekvieną kartą buvo rasti sprendimai, leidę kūrėjams išlaikyti pajamas ir aiškesnes taisykles rinkoje.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į vartotojų lūkesčius: auditorija dažnai ieško originalumo, emocijos ir autentiškumo, o masiškai generuojamas turinys neretai vertinamas kaip pasikartojantis. Dėl to DI produktai kultūroje ne visada prilyginami žmogaus kūrybai.

    „Tai nėra kūriniai, nes jų nesukūrė žmogus. Tai dariniai, sudaryti remiantis esamais kūriniais, o žmonės tikisi originalumo ir emocijos“, – sakė Karolis Koščinskis.

    Ką lemia žmogaus indėlis?

    Praktikoje riba tarp įrankio ir autoriaus ne visada akivaizdi, todėl ZAiKS akcentuoja pagrindinį kriterijų: kiek kūrybinių pasirinkimų padaro žmogus. Organizacijos požiūriu, vien tik užklausos suformulavimas ar automatiškai sugeneruotos medžiagos priėmimas dar nėra pakankamas autorystei pagrįsti.

    ZAiKS nurodo, kad DI gali būti naudojamas kūrybos procese, jei žmogus išlaiko kūrybinę kontrolę ir priima esminius sprendimus, kas laikytina galutiniu kūriniu. Tačiau atlygio klausimu taikoma aiški praktinė nuostata: jei dalis rezultato sugeneruota DI, už tą dalį autorinis atlygis nemokamas.

    Organizacija pabrėžia, kad ateityje didesnę reikšmę turės sutartys, kurios gali lanksčiau apibrėžti naudojimo teises ir atsiskaitymo principus, ypač sparčiai kintant platformoms ir turinio gamybos priemonėms.

    Finansiniai duomenys rodo, kad kolektyvinio teisių administravimo modelis išlieka svarbus skaitmeninėje rinkoje. ZAiKS skelbia, kad 2025 metais kūrėjams paskirstė rekordinę maždaug 157 000 000 eurų sumą, iš kurių apie 28 000 000 eurų sudarė pajamos iš interneto.