CP v2

Tag: Aviacijos sauga

  • Viršgarsinis skrydis turi netikėtą priešą: lietaus lašas gali pramušti lėktuvo korpusą

    Viršgarsinis skrydis turi netikėtą priešą: lietaus lašas gali pramušti lėktuvo korpusą

    Įprastu greičiu skrendančiam lėktuvui lietus dažniausiai tėra nepatogus oras: lašas atsitrenkia į sparną, suyra ir žala būna minimali. Tačiau viršgarsiniu režimu situacija pasikeičia iš esmės, nes net milimetro dydžio vandens lašas gali virsti smūginiu sviediniu.

    Bostono universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Sheryl Grace, modeliuodama smūgius parodė, kad viršijus maždaug 1 235 kilometrų per valandą greitį susidūrimo energija auga neproporcingai. Tokiu atveju net maža vandens dalelė gali ne tik išmušti įdubas, bet ir, kraštutinėmis sąlygomis, pažeisti konstrukciją iki pramušimo.

    „Kuo didesnis aparato greitis, tuo daugiau žalos gali padaryti vienas lašas. Jis gali prasiskverbti tiesiai per konstrukciją“, – sakė Sheryl Grace.

    Tyrėjų teigimu, rizika aktuali ne tik būsimiems viršgarsiniams keleiviniams lėktuvams, bet ir kapsulėms, grįžtančioms iš orbitos, privačioms raketoms bei kai kurioms gynybos sistemoms. Pavojingiausia fazė dažnai yra skrydis žemesniuose atmosferos sluoksniuose, kai aparatas dar išlaiko didelį greitį, bet tuo pat metu kerta debesis ir kritulių zonas.

    Ankstesniuose sertifikavimo ir skaičiavimo modeliuose lietaus lašas dažnai buvo traktuojamas kaip vienalytis vandens rutuliukas, kurį laiko paviršiaus įtempimas. Bostono universiteto komanda pabrėžia, kad toks supaprastinimas gali nutylėti procesus, vykstančius lašo viduje, o būtent jie gali nulemti, ar smūgis baigsis paviršiaus erozija, ar rimtesniu pažeidimu.

    Pagrindinis mechanizmas, į kurį atkreiptas dėmesys, yra kavitacija. Lietaus vandenyje būna mikroskopinių dujų burbuliukų, kurie, patekę į staigų slėgio šuolį, greitai susitraukia ir išsiplečia, sukeldami papildomus smūginius efektus. Panašus procesas seniai žinomas laivų sraigtų erozijoje, kai kavitacija ilgainiui ardo metalą.

    Pasak tyrėjų, nuo to, kaip greitai lašas suyra ir kokiu greičiu jo fragmentai atsitrenkia į paviršių, priklauso žalos mastas. Jis gali svyruoti nuo smulkių įdubimų, primenančių mėnulio paviršių, iki konstrukcinio sluoksnio pramušimo, ypač jei medžiaga ar dangos nėra pritaikytos tokiems krūviams.

    Skaičiavimai atliekami didelės spartos kompiuteriniuose klasteriuose, vienu metu derinant kelis skaitmeninius modelius, kad būtų atskirta reali fizika nuo skaitmeninių paklaidų. Užduotis sudėtinga, nes reikia aprašyti kelių fazių skysčių elgseną, labai skirtingus mastelius nuo mikroburbuliukų iki viso lašo ir staigius slėgio šuolius.

    Komanda taip pat rėmėsi eksperimentais smūginėje vamzdžio sistemoje, lygindama įprastą vandenį su iš jo pašalintomis dujomis. Tokie bandymai leidžia tikrinti, kiek dujų burbuliukai ir kavitacija pakeičia lašo irimo dinamiką ir galutinį poveikį medžiagoms.

    Tyrimus finansuoja JAV oro pajėgų mokslinių tyrimų padalinys Air Force Office of Scientific Research. Šio darbo tikslas kol kas nėra sukurti stebuklingą dangą ar nustatyti vieną saugią greičio ribą, o pateikti tikslesnį modelį, kuris padėtų prognozuoti, kada krituliai iš tikrųjų kelia riziką ir kokiomis sąlygomis skrydis tampa nepagrįstas.

    Šis klausimas ypač svarbus, augant susidomėjimui viršgarsiniu civiliniu skrydžiu ir sparčiai besiplečiant privačių kosminių skrydžių sektoriui. Kuo daugiau transporto priemonių veiks ribinėmis aerodinaminėmis sąlygomis, tuo didesnę reikšmę turės ne tik varikliai ar aerodinamika, bet ir tokie iš pažiūros banalūs veiksniai kaip lietaus lašo struktūra.

  • „Boeing“ rado B 737 MAX programinės įrangos klaidą: ji gali išjungti autopilotą tūpimo metu

    Kas nustatyta B 737 MAX lėktuvuose

    „Boeing“ informavo oro linijas, eksploatuojančias B 737 MAX, apie aptiktą programinės įrangos klaidą, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali išjungti autopiloto funkciją. Gamintojo teigimu, tai gali nutikti pakartotinai bandant leistis, kai skrydžių valdymas nukreipia lėktuvą į kitą aerodromą ar pakeistą tūpimo schemą.

    Toks scenarijus reikštų, kad įgulai tektų pereiti prie rankinio pilotavimo ir iš naujo stabilizuoti priartėjimą. Aviacijoje tai laikoma valdoma situacija, tačiau ji gali padidinti darbo krūvį kabinoje pačiu jautriausiu skrydžio etapu.

    FAA vertinimas ir veiksmai

    „Boeing“ nurodė, kad aptikta problema, gamintojo vertinimu, neturėtų sukelti didelės rizikos skrydžių saugai. Vis dėlto JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) laikosi griežtesnės pozicijos ir pareikalavo, kad būtų atlikta privaloma programinės įrangos patikra.

    Toks žingsnis atspindi pastaraisiais metais sugriežtėjusią priežiūros praktiką, kai reguliuotojai ypač jautriai vertina bet kokius automatizuotų skrydžio valdymo sistemų sutrikimus. Po ankstesnių incidentų 737 MAX programinės įrangos ir sertifikavimo klausimai tapo viena labiausiai tikrinamų sričių.

    Oro linijų prašymai dėl naujų lėktuvų

    Pranešime taip pat nurodoma, kad naujų B 737 MAX lėktuvų gavėjai, įskaitant United Airlines ir Southwest Airlines, kreipėsi į „Boeing“ dėl pristatymų su galimu trūkumu. Oro bendrovės paprašė, kad nauji orlaiviai nebūtų perduodami su minėta programinės įrangos klaida.

    Kaip alternatyvą vežėjai siūlo laikinai diegti ankstesnes programinės įrangos versijas, kol bus pritaikytas galutinis pataisymas. Tokia praktika aviacijoje nėra neįprasta, kai programinė įranga koreguojama etapais, o prioritetas teikiamas nuspėjamam sistemos elgesiui realiomis eksploatacijos sąlygomis.

  • Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Italijos Nacionalinė skrydžių saugos agentūra ANSV paskelbė analizę, kurioje „Ryanair“ naudojami „Boeing 737“ integruoti, iš fiuzeliažo išsiskleidžiantys laiptai siejami su gerokai didesne keleivių kritimų rizika nei oro uostų tiekiami mobilūs trapai.

    Tyrime vertinti įvykiai, fiksuoti tiek Italijoje, tiek platesnėje „Ryanair“ statistikoje, o duomenys rinkti per Europos aviacijos saugos institucijų naudojamą ECCAIRS sistemą. ANSV akcentuoja, kad kritimų skaičiai ryškiai išsiskiria, palyginti su kitų vežėjų atvejais.

    Ką parodė skaičiai

    ANSV nurodo, kad 2023–2025 metais Italijoje buvo užregistruoti 104 keleivių kritimų atvejai įlaipinimo ar išlaipinimo metu. Iš jų 85 atvejai buvo susiję su „Boeing 737“ priekiniais integruotais laiptais, tai sudarė apie 82 proc. visų incidentų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį vaizdą nuo 2021 metų: „Ryanair“ registravo 489 kritimus ant laiptų, iš kurių 360, arba apie 73 proc., įvyko naudojant būtent integruotą „Boeing 737“ laiptų sistemą. ANSV vertinimu, tai maždaug tris kartus daugiau nei kritimų, fiksuotų naudojant oro uostų trapus.

    Kodėl integruoti laiptai rizikingesni

    Integruoti laiptai vežėjams patrauklūs todėl, kad sutrumpina orlaivio apsisukimo laiką ir mažina antžeminio aptarnavimo kaštus, nes nereikia laukti oro uosto technikos. Tačiau ANSV pažymi, kad konstrukciniai parametrai priartėja prie komforto ribų, ypač skubant, nešant bagažą ar esant slidžiai dangai.

    ANSV aprašyme minima, kad laiptai turi 12 pakopų, maždaug 61 centimetro plotį, apie 20 centimetrų aukštį, 25 centimetrų pakopos gylį ir apie 35 laipsnių nuolydį. Agentūros teigimu, oro uostų trapai dažniausiai būna mažesnio pakopos aukščio, mažesnio nuolydžio ir su didesnėmis aikštelėmis, todėl keleiviams yra atlaidesni.

    Taip pat išskiriama konstrukcinė detalė: dėl fiuzeliažo formos pirmas žingsnis leidžiantis žemyn gali būti asimetriškas, o tai didina suklupimo riziką. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES taisyklės integruotiems laiptams paprastai nenumato tokių griežtų matmenų reikalavimų kaip skrydžio saugai kritinėms sistemoms.

    Kas keičiasi ir ką siūlo ekspertai

    ANSV tyrimas prasidėjo nuo kelių incidentų Genujoje, Venecijoje ir Bolonijoje, kai keleiviai patyrė sunkių sužalojimų. Aprašytuose atvejuose dažnai kartojasi tie patys veiksniai: neatidumas, neįsikibimas į turėklą ir bagažo nešimas abiem rankomis.

    Po šių įvykių „Ryanair“ atnaujino išlaipinimo protokolą ir įguloms nurodė dažniau kartoti perspėjimą laikytis turėklo, įskaitant pranešimus vietos kalba. Tuo metu Ispanijos aviacijos incidentų tyrėjai anksčiau buvo raginę „Boeing“ perprojektuoti laiptus, mažinant nuolydį ir didinant pakopų plotą, o „Ryanair“ siūlyta labiau remtis oro uostų trapais.

    ANSV pabrėžia, kad iki šiol tyrimai nėra nustatę, jog integruotų laiptų sistema būtų techniškai brokuota. Vis dėlto agentūra palaiko rekomendacijas ieškoti konstrukcinių patobulinimų ir kartu stiprinti keleivių informavimą, nes reali rizika dažniausiai atsiranda susidėjus keliems paprastiems veiksniams.

  • FAA nurodė patikrinti 453 Boeing 737 MAX: dėl sėdynių tvirtinimo gali kilti pavojus skrydžio metu

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) įpareigojo oro linijas atlikti skubias patikras 453 Boeing 737 MAX orlaiviuose, registruotuose Jungtinėse Valstijose. Patikros susijusios su keleivių sėdynių tvirtinimu prie bėgelių: netinkamai pritvirtintos sėdynės turbulencijos metu gali pasislinkti.

    Reguliuotojas nurodė tikrinti sėdynių eiles visame salone, ypatingą dėmesį skiriant tvirtinimo varžtams ir jų būklei. Tokios apžiūros tikslas – įsitikinti, kad sėdynės yra patikimai fiksuotos ir neatsikabins staigių apkrovų metu, pavyzdžiui, patekus į netikėtą oro duobę.

    Kas nustatyta ir kuo rizikuojama

    Problema, apie kurią FAA pranešė oro bendrovėms, siejama su gamintojo identifikuotais atvejais, kai sėdynių tvirtinimas neatitiko reikalavimų. Jei sėdynė išslystų iš bėgelių, tai galėtų sukelti papildomą riziką keleiviams ir įgulai, ypač kai salone judama aptarnaujant keleivius.

    Aviacijos saugos praktikoje net ir nedidelės kabinos įrangos tvirtinimo problemos vertinamos griežtai, nes turbulencija gali sukelti staigias ir sunkiai prognozuojamas apkrovas. Dėl to oro linijoms įprasta periodiškai tikrinti ne tik orlaivio sistemas, bet ir salono įrangos fiksavimo mazgus.

    Ar panašūs nurodymai pasieks Europą?

    Rinkoje tikimasi, kad analogiškas rekomendacijas ar privalomus nurodymus artimiausiu metu gali paskelbti ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA). Jei sprendimai būtų suderinti, patikros galėtų apimti ir Europoje eksploatuojamus 737 MAX orlaivius, priklausomai nuo jų komplektacijos ir tvirtinimo sprendimų.

    Tokiais atvejais patikros paprastai atliekamos pagal gamintojo ir reguliuotojų patvirtintas technines procedūras, o nustačius neatitikimus taikomi korekciniai veiksmai. Praktikoje tai dažniausiai reiškia varžtų patikrą, priveržimą pagal reikiamą momentą arba tvirtinimo detalių pakeitimą.

    Ką tai gali reikšti Lietuvai

    Jei EASA nuspręstų taikyti analogišką saugos priemonę, ji galėtų paliesti ir į Lietuvos civilinių orlaivių registrą įtrauktus 737 MAX tipo lėktuvus. Tokiu atveju patikros būtų aktualios bendrovėms, kurios regione eksploatuoja šį modelį, įskaitant Ryanair grupės veiklą vykdančius vežėjus, taip pat PLL LOT ir Enter Air, jei konkretūs orlaiviai registruoti Lietuvoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad pati patikra nebūtinai reiškia masinį skrydžių atšaukimą, tačiau oro linijoms tai gali tapti papildomu techninės priežiūros krūviu. Keleiviams svarbiausia žinia – reguliuotojai reaguoja į signalus ir taiko prevencines priemones, kad sumažintų incidentų tikimybę.

  • FAA įspėja dėl „Boeing“ 737 MAX: tikrins šimtus lėktuvų dėl galimai netinkamai tvirtintų sėdynių

    FAA įspėja dėl „Boeing“ 737 MAX: tikrins šimtus lėktuvų dėl galimai netinkamai tvirtintų sėdynių

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) parengė skrydžio tinkamumo direktyvos projektą, pagal kurį būtų privalomai tikrinami „Boeing“ 737 MAX lėktuvai dėl galimai neteisingai sumontuotų keleivių sėdynių. Agentūros vertinimu, problema gali didinti traumų riziką avarinio nusileidimo metu ir apsunkinti evakuaciją.

    FAA nurodo, kad JAV registre į šios direktyvos apimtį patektų 453 „Boeing“ 737 MAX orlaiviai. Patikros poreikis atsirado gavus pranešimą, jog dalis sėdynių komplektų galėjo būti netinkamai įstatyti į salono grindyse esančius bėgelius.

    Agentūros teigimu, netinkamai pritvirtintos sėdynės gali išslysti iš bėgelių esant stipriai turbulencijai, didelėms perkrovoms ar avariniam nusileidimui. Tokia situacija gali ne tik sužeisti keleivius, bet ir tapti kliūtimi greitai pasitraukti iš salono.

    Viename 737 MAX gali būti iki 69 sėdynių komplektų, kuriuos reikėtų patikrinti. FAA skaičiuoja, kad vieno komplekto apžiūra gali užtrukti apie valandą, o galimas sutvarkymas dar apie valandą.

    Pabrėžiama, kad gedimo šalinimas, tikėtina, nereikalautų detalių keitimo, o patikras vežėjai galėtų organizuoti lygiagrečiai pasitelkdami kelis technikus. Tai reikštų, kad visas lėktuvas galėtų būti patikrintas per trumpesnį laiką, derinant darbus su planiniais aptarnavimais.

    Kol kas FAA nenurodė termino, per kurį oro linijos privalėtų atlikti patikras ir pašalinti neatitiktis, jei jos būtų rastos. Vis dėlto pažymima, kad „Boeing“ jau 2025 metų gruodį operatoriams buvo perdavusi gaires dėl galimų sėdynių montavimo neatitikimų, o dabar agentūra svarsto jas paversti privalomomis.

    Pastaraisiais metais „Boeing“ 737 MAX programa yra nuolat stebima reguliuotojų po kelių plačiai nuskambėjusių kokybės ir saugos incidentų bei gamybos procesų auditų. Aviacijos saugos ekspertai pabrėžia, kad net ir atrodantys smulkūs salono įrangos neatitikimai civilinėje aviacijoje vertinami griežtai, nes avarinėse situacijose lemiamos būna sekundės ir aiškūs evakuacijos keliai.

    Remiantis aviacijos rinkos duomenimis, pasaulyje eksploatuojama beveik 2 300 „Boeing“ 737 MAX, iš jų 823 registruoti JAV. Tai reiškia, kad jei problema pasitvirtintų ir būtų pritaikyta plačiau, už JAV ribų potencialiai aktuali dalis galėtų apimti apie 1 500 šio tipo lėktuvų, priklausomai nuo konkrečių konfigūracijų ir gamybos partijų.

  • Wizz Air skrydis iš Varšuvos į Oslą avariniu būdu leidosi Torp oro uoste: kabinoje pasirodė dūmai

    Pirmadienio popietę „Wizz Air“ lėktuvas, skridęs iš Varšuvos į Oslą, dėl kabinoje pasirodžiusių dūmų buvo priverstas avariniu būdu leistis Oslo-Torp oro uoste. Po nusileidimo keleiviai ir įgula buvo evakuoti, sužeistų nėra.

    Oro uosto tarnybos pranešė, kad lėktuve iš viso buvo 214 žmonių. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, policija ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, o pats oro uostas trumpam buvo uždarytas, kol vyko patikra ir saugumo procedūros.

    Po operacijos oro uosto darbas buvo atnaujintas įprastu režimu. Tarnybos patikrino orlaivį ir įsitikino, kad situacija nebekelia pavojaus nei keleiviams, nei infrastruktūrai.

    Ką rodo pirminė versija?

    Oslo-Torp oro uosto atstovė spaudai Tine Kleive-Mathisen naujienų agentūrai PAP teigė, kad pagal pirminius duomenis dūmų šaltinis galėjo būti vieno keleivio mobiliojo telefono baterijos gedimas.

    Tokie incidentai aviacijoje vertinami itin rimtai, nes ličio jonų baterijos gali perkaisti ir skleisti dūmus ar sukelti gaisro riziką. Dėl to įgulos, vadovaudamosi procedūromis, dažnai renkasi atsargiausią sprendimą – nutraukti skrydį ir leistis artimiausiame tinkamame oro uoste.

    Skrydis atgal į Varšuvą iš Oslo-Torp oro uosto vėliau buvo įvykdytas, tačiau išvyko maždaug valanda vėliau nei planuota. Galutinę incidento priežastį turėtų patvirtinti papildoma patikra ir vidinis tyrimas.

  • Mįslingi GPS trikdžiai virš Europos: mokslininkai rado pėdsaką orbitoje, vedantį į Rusiją

    Mįslingi GPS trikdžiai virš Europos: mokslininkai rado pėdsaką orbitoje, vedantį į Rusiją

    Jau kelerius metus Europoje fiksuojami staigūs GPS ir kitų palydovinės navigacijos sistemų sutrikimai, kurie vartotojams dažniausiai reiškia netikslią navigaciją. Tačiau aviacijai ir jūrų transportui tokie trikdžiai gali tapti rimtu saugumo iššūkiu, nes nuo tikslios padėties priklauso maršrutai, nusileidimai ir eismo valdymas.

    Naujas tyrimas kelia versiją, kad dalis šių incidentų gali būti susiję ne su antžeminiais trikdikliais, o su šaltiniu orbitoje. Tyrėjai analizavo pasaulinio GPS stebėsenos tinklo duomenis iš 2019–2026 metų ir atrinko 75 dienas, kai sutrikimai buvo ypač dideli ir plačiai išplitę.

    Užfiksuotas trikdžių „parašas“ pasirodė itin būdingas: sutrikimai prasidėdavo staiga, dažniausiai trukdavo trumpiau nei 10 sekundžių ir atrodydavo kaip staigi radijo triukšmo „siena“, smarkiai pabloginanti signalo kokybę. Be to, reiškinys dažniau kartodavosi darbo dienomis ir darbo valandomis, tarsi veiktų pagal grafiką.

    Didžiausias poveikis dažnai tekdavo GPS L1 dažniui, kuris plačiai naudojamas civilinėje aviacijoje, jūrų navigacijoje ir masiniuose imtuvuose. Tai svarbu, nes būtent L1 yra vienas labiausiai paplitusių signalų, o jo suprastėjimas gali sukelti grandininį efektą nuo vartotojų programėlių iki profesionalių navigacinių sistemų.

    Siekdami susieti sutrikimus su galimu šaltiniu, mokslininkai pritaikė algoritmą, suderinusį radijo stebėsenos duomenis su palydovų padėtimis tuo metu, kai įvykdavo incidentai. Atmetus objektus, negalėjusius būti tinkamoje vietoje, „įtariamųjų“ ratas susiaurėjo iki nedidelės grupės.

    Galiausiai pėdsakai tyrėjus nuvedė prie Rusijos karinės palydovų grupės EKS, skirtos ankstyvam perspėjimui apie raketų atakas. Šie palydovai reikšmingą laiko dalį būna virš šiaurinio pusrutulio, todėl teoriškai galėtų sutapti su geografiniais regionais, kuriuose pastaraisiais metais dažniau registruojami plataus masto navigacijos sutrikimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų publikacija pateikta kaip išankstinis mokslinis darbas arXiv platformoje, todėl dar nėra praėjusi pilnos recenzavimo procedūros. Vis dėlto išvada, kad dalį plataus masto GNSS trikdžių gali lemti kosminės kilmės šaltinis, yra reikšminga tiek saugumo institucijoms, tiek civilinei infrastruktūrai, kuri vis labiau priklausoma nuo tikslaus laiko ir padėties signalų.

    Pastaraisiais metais GPS trikdžiai ir signalų klastojimas tapo viena opiausių temų Europoje, ypač regionuose netoli geopolitinių įtampų zonų ir intensyvių karinių pratybų. Ekspertai ne kartą akcentavo, kad atsparumui didinti neužtenka vieno sprendimo: vis dažniau kalbama apie kelių navigacijos šaltinių derinimą, alternatyvius laiko sinchronizavimo būdus ir geresnę incidentų stebėseną realiuoju laiku.

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Stiuardesė įspėjo: šių miego pozų lėktuve venkite, jos gali baigtis traumomis ar infekcijomis

    Buvusi stiuardesė, aviacijoje dirbusi 14 metų, perspėja: ilguose skrydžiuose keleiviai dažnai renkasi patogumo ieškoti ten, kur prasideda realios rizikos. Pasak jos, kai kurios miego pozos lėktuve yra ne tik nepatogios, bet ir nesaugios bei nehigieniškos.

    Viena dažniausių klaidų, anot buvusios įgulos narės, yra bandymas miegoti ant salono grindų. Lėktuvų kiliminė danga per dieną patiria didžiulius keleivių srautus, ant jos patenka gėrimų, maisto likučių, nešvarumų nuo batų, todėl toks pasirinkimas gali baigtis odos sudirgimu ar infekcijomis.

    Ne mažiau svarbus argumentas yra sauga: ant grindų miegantis žmogus neturi prisisegęs saugos diržo. Staigi turbulencija ar netikėtas lėktuvo krypties pokytis gali sukelti smūgį į sėdynes, porankius ar keleivių vežimėlius, o tokios situacijos kartais įvyksta be ilgo įspėjimo.

    Kurios pozos pavojingiausios

    Buvusi stiuardesė taip pat pataria nemiegoti, nuleidus galvą į praėjimą. Tokiu atveju galvą ar pečius gali netyčia kliudyti praeinantys keleiviai, o įgula, aptarnaudama saloną, stumia sunkų vežimėlį, kuris siauruose praėjimuose turi mažai vietos manevrui.

    Dar viena dažna praktika, kurią ji vadina nehigieniška, yra miegas ant nuleisto staliuko ar „išsikėlus“ ant porankių. Staliukai ir porankiai yra vieni dažniausiai liečiamų paviršių salone, todėl remti veidą į tokią vietą, ypač ilgo skrydžio metu, nėra geras sumanymas.

    Be to, tokios pozos dažnai trukdo šalia sėdintiems žmonėms: riboja judėjimą, apsunkina galimybę išeiti į praėjimą, kelia konfliktų riziką. Ilguose skrydžiuose tai ypač aktualu, nes keleiviai dažniau keliasi, geria vandenį, eina į tualetą.

    Etiketas ir saugos taisyklės

    Kalbėdama apie patogumą, buvusi įgulos narė primena ir paprastą taisyklę: prieš staigiai atlošiant sėdynę verta įsitikinti, ar už nugaros sėdintis keleivis nevalgo ir nenaudoja staliuko. Kadangi staliukas pritvirtintas prie priekyje esančios sėdynės, staigus judesys gali išversti gėrimus ar maistą.

    Ji taip pat ragina nepalikti panaudotų servetėlių sėdynių kišenėse. Tokios atliekos apsunkina greitą salono tvarkymą, o keleiviams tai reiškia mažesnę švarą per kitą reisą.

    Tėvams patariama vengti sauskelnių keitimo ant nuleistų staliukų, nes tai higieniškai jautri vieta, kur kiti keleiviai vėliau deda maistą ar asmeninius daiktus. Tam lėktuvuose dažnai būna numatytos patogesnės vietos, pavyzdžiui, tualetuose įrengti pervystymo stalai.

    Kad skrydis būtų sklandesnis, ji rekomenduoja su savimi turėti lengvų užkandžių ir vandens, jei įmanoma, bei iš anksto įsikelti filmų ar serialų į savo įrenginį. Kartais dėl turbulencijos ar techninių priežasčių maitinimas atidedamas, o pramogų sistema gali neveikti, todėl pasiruošimas padeda išvengti streso.

    Galiausiai buvusi stiuardesė primena, kad griežtos taisyklės galioja ne tik keleiviams, bet ir įgulai: darbo metu ji privalo laikytis elgesio standartų, kurie užtikrina profesionalumą ir saugą. Todėl keleivių supratingumas ir elementari tvarka salone dažnai lemia, kiek komfortiškas bus visas skrydis.

  • Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotų pranešimuose vis dažniau kartojosi keistas reiškinys: kylant ar leidžiantis per kabinos langus akimirkai perskriedavo ryškūs žali ir geltoni blyksniai. Nors tokie blyksniai trukdavo trumpai, jie fiksuoti kritiškiausiose skrydžio fazėse, kai svarbi kiekviena sekundė.

    Aviacijos saugos specialistai, analizuodami incidentus, pastebėjo bendrą detalę: daugelis atvejų užfiksuoti šalia didelių saulės elektrinių, įrengtų netoli oro uostų ir skrydžių trajektorijų. Tyrėjai padarė išvadą, kad dalį blyksnių sukelia nuo fotovoltinių modulių atsispindinti saulės šviesa, pasiekianti pilotų matymo lauką.

    Kodėl saulės parkai atrodė idealūs?

    Oro uostai dažnai valdo didelius žemės plotus, kurie netinka gyvenamajai statybai ar intensyviai pramonei dėl triukšmo zonų ir saugumo reikalavimų. Dėl to saulės elektrinės ilgą laiką buvo laikomos praktišku sprendimu: infrastruktūra šalia, ribota pašalinių prieiga, o pagaminta elektra gali mažinti veiklos sąnaudas.

    Ankstesniuose vertinimuose daug dėmesio skirta fizinėms kliūtims ir objektų aukščiui, tačiau atspindžiai ne visada buvo laikomi reikšmingu rizikos veiksniu. Situaciją pakeitė pilotų pastebėjimai, kad tam tikromis valandomis ir sezonais šviesos blyksniai pasikartoja, nors kitomis dienomis jų visai nebūna.

    Kas sukelia žalius ir geltonus blyksnius?

    Nors saulės moduliai sukurti taip, kad sugertų kuo daugiau šviesos, dalis spinduliuotės vis tiek atsispindi, ypač kai saulė yra žemiau horizonte. Jei modulių pasvirimo kampas, lėktuvo aukštis ir kryptis sutampa, atspindys gali būti nukreiptas į orlaivį ir matytis kaip ryškus blyksnis.

    Spalviniai atspalviai, apie kuriuos kalba įgulos, siejami su tuo, kaip šviesa sklaidosi ir lūžta kabinos stikle bei dangose. Tokiais atvejais trumpas akinimas gali apsunkinti takų ir ženklinimo matomumą, o tai ypač nepageidautina kylant ir leidžiantis.

    Ką keičia oro uostai ir reguliuotojai?

    Dėl tokių atvejų kai kuriose šalyse sugriežtintas saulės elektrinių projektų vertinimas šalia aerodromų: vis dažniau reikalaujama iš anksto atlikti atspindžių modeliavimą skirtingiems paros ir metų laikams. Skaičiavimais siekiama nustatyti, ar atspindžių zona gali pataikyti į standartines kilimo ir tūpimo trajektorijas.

    Praktiniai sprendimai gali būti skirtingi: modulių orientacijos korekcijos, ekranavimo priemonės, didesni atstumai iki jautrių zonų ar projektų perplanavimas. Aviacijos sektorius pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos plėtra gali vykti, tačiau ji turi būti derinama su skrydžių sauga ir realiomis šviesos elgsenos sąlygomis ore.

    „Net trumpas akinimas žemame aukštyje gali turėti reikšmės, todėl saulės projektus šalia oro uostų reikia vertinti pagal tai, kaip šviesa pasieks pilotą kabinoje“, – teigė aviacijos saugos ekspertai.