CP v2

Tag: Aviacijos sauga

  • ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    Trūkumo fone – naujas scenarijus

    Europos Sąjungoje populiariausias aviacijos kuras yra Jet A-1, tačiau pastaruoju metu rinkoje daugėja signalų apie tiekimo įtampą ir kainų spaudimą. Šiame kontekste Europos aviacijos saugos agentūra EASA svarsto, ar daliai skrydžių būtų galima plačiau taikyti JAV naudojamą Jet A kurą.

    Iki šiol Jet A Europoje beveik nebuvo naudojamas dėl techninių ir eksploatacinių skirtumų, taip pat dėl įprastos infrastruktūros ir procedūrų, pritaikytų Jet A-1. Vis dėlto EASA vertinimu, tinkamai valdant pokytį, saugos rizikos nebūtinai didėtų.

    Kuo skiriasi Jet A ir Jet A-1

    Jet A ir Jet A-1 yra panašūs reaktyviniai degalai, tačiau esminis skirtumas susijęs su užšalimo temperatūra. Jet A užšalimo temperatūra yra aukštesnė, todėl ilgų nuotolių skrydžiuose, ypač skrendant dideliame aukštyje ir žemoje temperatūroje, jis gali būti mažiau atsparus ekstremalioms sąlygoms.

    Dėl šios priežasties Europoje istoriškai įsitvirtino Jet A-1 standartas, geriau tinkantis įvairiems maršrutams, įskaitant tolimuosius. Tačiau EASA nurodo, kad dalyje europinių ar tam tikrų regioninių skrydžių Jet A galėtų būti reali alternatyva, jei būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos ir ribojimai.

    „Jet A įvedimas Europoje nesukeltų saugos nuogąstavimų, jeigu jo taikymas būtų tinkamai suvaldytas“, – teigiama EASA vertinime.

    Operacinė rizika ir ką turėtų padaryti avialinijos

    Kartu agentūra pabrėžia, kad pokytis neišvengiamai sukurtų operacinę riziką, nes Europos avialinijos, oro uostai ir tiekimo grandinės dešimtmečius dirbo su Jet A-1. Praktikoje tai reikštų papildomus reikalavimus planavimui, degalų logistikai, kokybės kontrolei ir aiškiam skrydžių maršrutų bei sąlygų įvertinimui.

    Norint išvengti klaidų, ypač svarbus būtų vienodas žymėjimas, procedūrų suvienodinimas ir įgulų bei antžeminių tarnybų apmokymas. Be to, priklausomai nuo sprendimų, gali tekti atnaujinti dalį techninių ir dokumentacinių procesų, kad skirtingų degalų naudojimas nekeltų painiavos.

    Įtampą tiekimui didina ir geopolitiniai veiksniai, kurie gali paveikti naftos bei degalų srautus, o kartu ir aviacijos kuro prieinamumą. Tokiose situacijose avialinijos dažniau prašo reguliuotojų lankstumo, kad būtų galima išlaikyti skrydžių tvarkaraščius ir išvengti masinių atšaukimų.

    Jei ES realiai atvertų kelią didesniam Jet A naudojimui, tai galėtų padėti trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti pasiūlą kai kuriuose maršrutuose. Vis dėlto bet koks sprendimas priklausytų nuo to, ar bus užtikrintas suderinamumas su saugos reikalavimais ir ar rinka pajėgs greitai prisitaikyti prie naujo tiekimo modelio.

  • Turkija griežtina nešiojamųjų įkroviklių taisykles skrydžiuose: kiek galima vežtis ir ką draudžia

    Turkija griežtina nešiojamųjų įkroviklių taisykles skrydžiuose: kiek galima vežtis ir ką draudžia

    Turkija atnaujino nešiojamųjų įkroviklių, dar vadinamų išorinėmis baterijomis arba power bank, naudojimo ir gabenimo taisykles skrydžiuose. Pokyčiai siejami su pastaraisiais metais fiksuotais incidentais, kai dėl sugedusių ar pažeistų ličio jonų baterijų kilo perkaitimo ir užsidegimo rizika lėktuvo salone.

    Naujausi pakeitimai atspindi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, kuriose akcentuojama, kad tokie įrenginiai dėl baterijų cheminės sudėties gali kelti didesnį pavojų būtent ore. Taisykles praktiškai įgyvendina ir tikslina tiek šalių civilinės aviacijos institucijos, tiek pačios oro linijos.

    Kodėl power bank laikomi rizika?

    Pagrindinė problema yra ličio jonų baterijos, kurios, būdamos pažeistos, nekokybiškos arba turinčios gamybos defektų, gali pereiti į vadinamąjį terminį išsibalansavimą. Tokiu atveju baterija greitai kaista, gali pradėti smilkti, užsidegti ar net sprogti, o uždarame lėktuvo salono tūryje tai ypač pavojinga.

    Riziką didina ir netinkamas įrenginių naudojimas: mechaniniai smūgiai, spaudimas bagaže, kontaktas su metaliniais daiktais ar pažeisti laidai. Dėl to aviacijos saugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne patogumas, o galimybė incidentą suvaldyti kuo anksčiau.

    Ką keičia Turkijos taisyklės?

    Turkijos civilinės aviacijos institucija pranešė, kad taisyklės derinamos prie tarptautinių rekomendacijų, kurios numato aiškesnius ribojimus. Viena esminių krypčių yra mažinti vienam keleiviui leidžiamų gabenti nešiojamųjų įkroviklių skaičių ir riboti jų naudojimą skrydžio metu.

    Praktikoje tai reiškia, kad keliaujantiems per Turkiją ar su Turkijos vežėjais vis dažniau teks vadovautis griežtesnėmis taisyklėmis: kiek įrenginių galima turėti, kur juos laikyti sėdint salone ir ar leidžiama juos jungti prie lėktuvo elektros lizdų. Konkrečios detalės gali skirtis priklausomai nuo oro linijų vidaus tvarkos.

    Kiek galima vežtis ir kur dėti?

    Bendras principas daugumoje oro linijų išlieka toks pats: nešiojamieji įkrovikliai turi būti vežami tik rankiniame bagaže, o ne registruotame. Tai daroma todėl, kad salone kilus gedimui įgula gali greičiau pastebėti problemą ir imtis veiksmų, o krovinių skyriuje tokia situacija būtų sunkiau valdoma.

    Dažniausiai be papildomo derinimo leidžiami įrenginiai iki 100 vatvalandžių talpos. Tarp 100 ir 160 vatvalandžių talpos įkrovikliai paprastai reikalauja atskiro oro linijų leidimo, o viršijant 160 vatvalandžių ribą tokie įrenginiai į lėktuvą dažniausiai neįleidžiami.

    Dalies vežėjų praktikoje atsiranda papildomas reikalavimas skrydžio metu įkroviklius laikyti ne viršutinėse lentynose, o lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, po sėdyne esančiame krepšyje arba sėdynės kišenėje. Tai siejama su tuo, kad pirmieji perkaitimo požymiai dažniausiai yra šiluma, kvapas ar dūmelis, kuriuos svarbu pastebėti kuo anksčiau.

    Keliaujantiems patariama prieš skrydį pasitikrinti būtent tos oro linijos taisykles, nes jos gali būti griežtesnės už bendrą praktiką. Jei naudojimas salone ribojamas, saugiausia išeitis yra įkrauti telefoną dar prieš įlaipinimą ir oro uoste naudotis įkrovimo stotelėmis.

    Augant elektronikos kiekiui kelionėse, aviacijos sektorius vis dažniau imasi vienodinti taisykles, kad keleiviams būtų aiškiau, ko tikėtis skirtinguose maršrutuose. Tikėtina, kad artimiausiu metu panašūs ribojimai taps įprasti vis didesnėje dalyje oro uostų ir oro linijų.

  • Kinijoje powerbankas tapo bevertis: pritrūko trijų raidžių, o kelionė virto nervų išbandymu

    Kinijoje powerbankas tapo bevertis: pritrūko trijų raidžių, o kelionė virto nervų išbandymu

    Keliaujant į Kiniją daugeliui įprasta į kuprinę įsidėti powerbanką, tačiau vietoje jis gali tapti praktiškai bevertis. Skrydžio, ilgo persėdimo ir nuovargio fone net menkas apribojimas virsta rimta problema, kai telefonas ar planšetė išsikrauna greičiau, nei tikėjotės.

    Esminė priežastis dažniausiai būna ne galia ar talpa, o žymėjimas ant paties įrenginio. Jei ant korpuso nėra aiškiai nurodytos energijos talpos vatvalandėmis, kai kurios oro linijos ar oro uostų patikros gali neleisti tokio powerbanko neštis į saloną arba išvis priversti jo atsisakyti.

    Vatvalandžių žyma tampa kritinė dėl aviacijoje taikomų ličio jonų baterijų saugos taisyklių. Jos skirtos sumažinti gaisro riziką, todėl vežėjai reikalauja, kad keleivis galėtų greitai identifikuoti baterijos energiją, o ne vien rinkodarinę miliampervalandžių reikšmę.

    Dažniausiai keleiviams leidžiama gabenti tik rankiniame bagaže esančius išorinius akumuliatorius, o ne registruotame bagaže. Taip pat įprasta, kad galioja ribos pagal vatvalandes ir papildomi apribojimai keliems vienetams, ypač jei talpa didesnė.

    Praktikoje problema išryškėja tada, kai powerbankas yra pigesnis, senesnis arba skirtas kitai rinkai: ant jo gali būti tik miliampervalandės, o vatvalandės nenurodytos arba pateiktos taip, kad patikros darbuotojui jų neįmanoma greitai perskaityti. Kai kuriuose oro uostuose tokie įrenginiai konfiskuojami arba keleivis priverčiamas jų atsisakyti prieš pat saugumo patikrą.

    Prieš kelionę verta patikrinti, ar ant powerbanko aiškiai matosi Wh žyma, įtampa voltai ir talpa. Jei nurodytos tik miliampervalandės, vatvalandes galima perskaičiuoti pagal formulę: Wh lygu mAh padalinta iš 1 000 ir padauginta iš voltų, tačiau svarbiausia, kad tai būtų užrašyta ant paties įrenginio, o ne tik pirkimo aprašyme.

    Dar viena dažna klaida yra bandymas powerbanką įkrauti lėktuve ar naudoti jį skrydžio metu, kai vežėjas taiko griežtesnes taisykles. Dalis oro linijų papildomai riboja naudojimą, jei įrenginys kaista, yra pažeistas, neturi gamintojo informacijos arba atrodo nepatikimas.

    Keliautojams patariama rinktis sertifikuotų gamintojų įrenginius, neštis juos taip, kad būtų lengva parodyti žymėjimą, ir prieš skrydį pasitikrinti konkretaus vežėjo taisykles. Toks paprastas patikrinimas gali sutaupyti laiko, pinigų ir nervų, ypač kai kelionėje telefonas tampa bilietu, navigacija ir ryšiu su pasauliu vienu metu.

  • Ryanair įspėja dėl išmaniojo lagamino: ko negalima dėti į registruojamą bagažą ir kodėl

    Oro bendrovė „Ryanair“ perspėja keleivius registruojamame bagaže nevežti tam tikro tipo lagaminų, net jei jų dydis atitinka taisykles. Daugiausia klausimų kelia vadinamieji išmanieji lagaminai su įmontuotais akumuliatoriais ir USB jungtimis.

    Pagrindinė priežastis – ličio baterijų sauga. Tokie akumuliatoriai, ypač pažeisti ar netinkamai supakuoti, gali perkaisti ir sukelti gaisrą, todėl aviacijoje galioja griežti jų gabenimo apribojimai. Dėl to baterijų negalima palikti lagamine, kuris keliauja lėktuvo krovinių skyriuje.

    Jei keleivis nori registruoti išmanųjį lagaminą, akumuliatorių privalu išimti dar prieš atiduodant bagažą registracijai arba prie vartų. Išimta baterija turi būti vežama salone, laikant ją mažoje rankinėje po sėdyne arba su savimi, kad įgula prireikus galėtų greitai reaguoti į bet kokį incidentą.

    Taip pat primenama apie talpos ribas: paprastai į saloną leidžiama vežtis akumuliatorius iki 100 vatvalandžių. Prieš kelionę verta patikrinti baterijos ženklinimą arba gamintojo specifikaciją, nes skirtingi lagaminų modeliai gali turėti nevienodą talpą ir skirtingas išėmimo galimybes.

    Jei lagamino baterija nėra išimama, toks bagažas dažniausiai laikomas netinkamu registruoti. Tokiu atveju gali tekti rinktis kitą lagaminą arba užtikrinti, kad akumuliatoriaus modulis būtų nuimamas ir atitiktų aviacijos saugos reikalavimus.

    „Ryanair“ taip pat atnaujino nemokamos mažos rankinės, kuri turi tilpti po sėdyne, matmenis: dabar leidžiamas dydis yra 40 × 30 × 20 centimetrai. Nors formaliai svoris paprastai nėra akcentuojamas, keleivis turi gebėti pats pakelti ir patogiai pasidėti rankinę salone.

    Dar vienas numatytas pokytis susijęs su procedūromis oro uoste: nuo lapkričio 10 dienos registracija oro uoste ir bagažo pridavimas bus užbaigiami likus 60 minučių iki skrydžio, o ne 40 minučių kaip anksčiau. Bendrovė aiškina, kad taip keleiviams, ypač piko metu, turėtų likti daugiau laiko saugumo ir dokumentų patikroms.

    Galiausiai bendrovė socialiniuose tinkluose su humoru užsiminė, kad ateityje galėtų apmokestinti pernelyg kalbius keleivius ankstyvuose rytiniuose skrydžiuose. Nors tai labiau komunikacinė užuomina nei realus pokytis, ji atspindi dažną keliautojų lūkestį rytais turėti ramesnę kelionę.