Tag: Balistinės raketos

  • „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    Rusijos „Oreshnik“ raketa vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai Maskva patvirtino per naktį ja pasinaudojusi smūgiuose prieš Ukrainą. Dėl to aštrios kritikos sulaukta ir iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ir iš Europos Sąjungos pareigūnų.

    „Oreshnik“ pristatoma kaip branduolinį užtaisą galinti nešti vidutinio nuotolio balistinė raketa. Rusija teigia, kad ji gali skrieti hipergarsiniu greičiu ir prasprūsti pro šiuolaikines oro gynybos sistemas.

    Koks „Oreshnik“ nuotolis?

    Pagal Rusijos pateikiamą klasifikaciją „Oreshnik“ priskiriama vidutinio nuotolio balistinėms raketoms, kurių veikimo atstumas siekia maždaug nuo 3 000 iki 5 500 kilometrų. Tokia zona apima didelę Europos dalį, todėl ši sistema vertinama ne vien kaip karo Ukrainoje, bet ir platesnio atgrasymo instrumentas.

    Vakarų analitikai tokio tipo ginkluotę vertina kaip dalį Rusijos pastangų didinti spaudimą ir neapibrėžtumą, ypač kalbant apie galimą smūgį toliau nuo fronto. Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau taip pat yra teigęs, kad ši raketa dislokuota Baltarusijoje.

    Ar ji gali nešti branduolinį užtaisą?

    Rusijos pareigūnai tvirtina, kad „Oreshnik“ yra branduolinį užtaisą nešti galinti sistema, nors pirmą kartą plačiau nuskambėjęs jos panaudojimas Ukrainoje, kaip skelbta, buvo su nebranduoliniais ar imitaciniais koviniais blokais. Kariškių ir gynybos ekspertų vertinimu, platforma teoriškai gali būti pritaikyta branduoliniam užtaisui, tačiau konkrečios komplektacijos viešai patikrinti neįmanoma.

    Vladimiras Putinas „Oreshnik“ yra vadinęs moderniu ginklu, galinčiu gabenti kelis kovinius užtaisus. Jis taip pat tvirtino, kad smūgio metu susidaro itin aukšta temperatūra ir būtų įveikiami sustiprinti taikiniai, nors po ankstesnio smūgio Dnipro mieste Ukrainos institucijos viešai akcentavo, kad matoma žala neatrodė masinė.

    Kodėl ją sunku perimti?

    Kremlius teigia, kad „Oreshnik“ greitis siekia apie Mach 10, tai yra maždaug dešimt kartų viršija garso greitį. Maskvos argumentas paprastas: kuo didesnis greitis ir kuo trumpesnis reakcijos laikas, tuo sudėtingiau oro gynybai aptikti, apskaičiuoti trajektoriją ir laiku paleisti perėmėjus.

    Tačiau dalis specialistų pabrėžia, kad balistinės raketos ir jų grįžtamieji blokai hipergarsinius greičius pasiekia gana dažnai, todėl vien greitis dar nereiškia absoliutaus neperimamumo. Vis dėlto net ir esant perėmimo galimybėms, didžiausias iššūkis paprastai lieka laikas, trajektorijos ypatybės bei galimas manevravimas galutinėje skrydžio fazėje.

    JAV Gynybos departamentas „Oreshnik“ yra apibūdinęs kaip eksperimentinę sistemą, siejamą su RS-26 „Rubezh“ programa. Putinas tvirtina, kad tai nėra vien senesnių sprendimų atnaujinimas ir kad sistema esą sukurta kaip naujas projektas po 2023 metais duoto nurodymo.

    Pirmą kartą apie „Oreshnik“ panaudojimą plačiau pranešta po smūgio į Dnipro miestą 2024 metais, o vėliau ši sistema tapo viena labiausiai stebimų Kremliaus ginkluotės programų. Naujausi smūgiai tik sustiprino klausimą, kiek realiai išaugęs Rusijos pajėgumas grasinti taikiniams už Ukrainos ribų.

  • Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.

    Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.

    Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.

    Kas žinoma apie HQ-29

    HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.

    Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.

    Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos

    Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.

    Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.

    Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs

    Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.

    Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.

  • Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies oro gynyba pastaruoju metu sėkmingai neutralizuoja daugiau kaip 90 proc. Rusijos paleidžiamų smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo aparatus. Pasak jo, toks rezultatas rodo sustiprėjusią gynybos sistemų sąveiką ir greitesnį reagavimą į masines atakas.

    Per pastarąją savaitę Rusija, anot Zelenskio, prieš Ukrainą panaudojo apie 1 900 dronų, maždaug 1 400 valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairių tipų raketų. Nors dronų perėmimo rodikliai išaugo, bendras atakų mastas išlieka didelis, o tai nuolat didina spaudimą oro gynybos pajėgumams ir amunicijos atsargoms.

    „Mūsų oro gynyba jau rodo labai aukštą perėmimo lygį. Dronų atveju tai yra daugiau kaip 90 proc., tačiau turime dirbti, kad šis rodiklis augtų, ir kalbant ne tik apie dronus, bet ir apie balistines raketas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja Kyjivas, išlieka balistinių raketų grėsmė ir ribotos galimybės jas patikimai perimti. Tam būtinos specializuotos priešbalistinės priemonės ir atitinkamos atsargos, o jų trūkumas, pasak Ukrainos vadovo, tiesiogiai veikia miestų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

    Ukraina pabrėžia, kad dronų atakoms atremti vis dažniau taikomas sluoksniuotas principas, kai derinamos skirtingos priemonės: nuo elektroninės kovos ir mobilios ugnies grupių iki modernių vidutinio ir didelio nuotolio sistemų. Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijai toliau keičiant taktiką ir atakų maršrutus, sėkmė priklauso ne vien nuo technikos, bet ir nuo žvalgybos, taikinių paskirstymo bei pakankamo raketų ir šaudmenų kiekio.

    Tuo pat metu Zelenskis ragina partnerius spartinti oro gynybos raketų tiekimą ir plėsti bendrą gamybą Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo ribotų atsargų ir tiekimo grandinių. Kyjivas teigia, kad kiekviena papildoma siunta reiškia geriau apsaugotus žmones, energetikos objektus ir mažesnę riziką, jog masinės atakos privers išjungti kritines sistemas.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra kalbėjęs apie Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų srityje. Tokie projektai regionui svarbūs ne tik kaip parama Ukrainai, bet ir kaip platesnės Europos gynybos pramonės tendencijos dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama greitai pagaminamiems, pigesniems ir masiškai naudojamiems bepilotėms sistemoms.

  • Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Lenkijoje, Žešuve vykusioje konferencijoje „Road to URC – Security and Defense Dimension“ pirmą kartą viešai parodytas Ukrainoje kuriamos balistinės raketos FP-9 maketas. Vien nuotraukų pakako, kad projektas sukeltų didelį susidomėjimą, nes kalbama apie sistemą, kurios deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

    Už FP-9 projekto stovi bendrovė „Fire Point“, kuri paraleliai vysto ir mažesnę raketą FP-7. Būtent abiejų maketų demonstravimas greta leido pirmą kartą realistiškiau įvertinti naujos raketos mastelį, nes iki šiol FP-9 daugiausia buvo matomas tik iliustracijose.

    Kas žinoma apie FP-9 dydį

    FP-7, kaip nurodoma ankstesnėje viešoje informacijoje, siejamas su 48N6 tipo raketos konstrukcine baze ir yra maždaug 7,5 metro ilgio bei apie 0,52 metro skersmens. Lyginant su greta rodytu FP-9 maketu, daroma prielaida, kad FP-9 galėtų būti apie 12,5 metro ilgio ir maždaug 1,1 metro skersmens.

    Tokie matmenys FP-9 pastatytų į gerokai stambesnių balistinių raketų kategoriją. Pavyzdžiui, rusiškos „Iskander“ sistemos raketos viešai nurodomos kaip maždaug 7,2 metro ilgio ir apie 0,95 metro skersmens, tad ukrainietiškas maketas vizualiai atrodo didesnis.

    Nuotolis ir kovinė galvutė

    Anksčiau skelbta, kad FP-9 galėtų gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę maždaug 855 kilometrų atstumu. Tokia parametrų kombinacija paprastai tiesiogiai reiškia didesnę raketos masę ir apimtį, nes ilgesnis nuotolis ir sunkesnė galvutė reikalauja daugiau kuro ir didesnių konstrukcinių tūrių.

    Teoriškai toks nuotolis reikštų galimybę atakuoti taikinius netoli Maskvos, priklausomai nuo paleidimo vietos ir realių skrydžio charakteristikų. Vis dėlto kol kas kalbama apie demonstracinę stadiją, o ne apie patikrintą, kovinėmis sąlygomis patvirtintą pajėgumą.

    Kada projektas galėtų pasiekti kariuomenę

    „Fire Point“ yra užsiminusi, kad FP-9 galėtų pereiti kodyfikacijos procesą Ukrainos gynybos institucijose 2026 metų vasarą. Kodyfikacija paprastai laikoma vienu svarbiausių etapų, atveriančių kelią oficialiam priėmimui į ginkluotę, tačiau ji pati savaime dar negarantuoja greitos masinės gamybos.

    FP-9 pasirodymas Lenkijoje išryškina platesnę tendenciją: Ukraina siekia plėsti toliašaudžių priemonių spektrą ir didinti savarankiškumą gynybos pramonėje. Tikrosios sistemos galimybės, kaip įprasta tokiuose projektuose, bus aiškiau įvertinamos tik prasidėjus bandymams ir vėlesniam diegimui.