Tag: Baltijos jūra

  • Gdansko proveržis: atidarė terminalą T5, Tuskas įvardijo, kada Baltica 2 tieks elektrą

    Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujasis terminalas T5, kuris taps viena svarbiausių atramų Lenkijos jūrinio vėjo energetikos plėtrai. Premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų pasiekti tinklą 2027 metų pirmoje pusėje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina atsinaujinančios energetikos projektus, o jūrinis vėjas Baltijos jūroje laikomas vienu stabiliausių naujos generacijos šaltinių. Tokie projektai reikšmingi ne tik klimato tikslams, bet ir energetiniam saugumui, ypač mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

    Kam reikalingas terminalas T5?

    Terminalas T5 Gdansko uoste skirtas didelių jūrinio vėjo projektų logistikai: komponentų priėmimui, sandėliavimui ir krovai. Iš čia į Baltijos jūrą planuojama gabenti pagrindines Baltica 2 parko dalis, įskaitant turbinų elementus ir kitą įrangą, kuriems reikia specializuotos infrastruktūros.

    Pranešama, kad terminalo statybos vertė siekė apie 280 milijonų eurų. Didelė finansavimo dalis buvo susieta su Europos Sąjungos lėšomis, todėl projektas tapo ir praktiniu pavyzdžiu, kaip europinė parama gali paspartinti energetikos pertvarką.

    Kada tikėtis Baltica 2 elektros?

    Atidarymo renginyje Donaldas Tuskas patvirtino terminą, kurio rinkoje laukta jau seniai: pirmoji elektra iš Baltica 2 turėtų būti pagaminta 2027 metų pirmoje pusėje. Tokios datos reikšmingos tiek elektros rinkai, tiek tiekimo grandinėms, kurios turi būti suderintos iš anksto.

    Projektas siejamas su ambicija aprūpinti elektra milijonus namų ūkių, tačiau realus poveikis priklausys nuo faktinės įrengtos galios, prijungimo prie tinklų ir vėjo sąlygų. Jūrinio vėjo parkai paprastai pasižymi didesniu ir stabilesniu gamybos profiliu nei sausumos vėjas, todėl jie vertinami kaip svarbi sistemos balansavimo dalis.

    Ilgalaikė kryptis Baltijos jūroje

    Lenkijos valdžia viešai įvardija ilgalaikius jūrinio vėjo tikslus, o viešojoje erdvėje minimas siekis iki 2040 metų pasiekti iki 18 gigavatų įrengtą galią Baltijos jūroje. Tai reikštų ne tik didžiules investicijas, bet ir tūkstančius darbo vietų uostuose, pramonėje bei paslaugų sektoriuje.

    Gdansko renginyje taip pat akcentuota, kad valstybė siekia didesnio vietos įmonių vaidmens tiekimo grandinėje, kad didesnė projekto vertės dalis liktų šalies ekonomikoje. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos tendenciją stiprinti vietinę pramonę, gamybą ir kritinės infrastruktūros kompetencijas.

    Renginio metu finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis papildomai pabrėžė Europos Sąjungos vaidmenį investicijoms ir paragino saugoti šalies narystę Bendrijoje. Šis akcentas susietas su tuo, kad dalis terminalo finansavimo buvo įmanoma būtent dėl europinių mechanizmų, kurie pastaraisiais metais dažnai tampa lemiamu veiksniu spartinant energetikos modernizavimą.

  • Gdansko uostas atidarė T5 terminalą: svarbus žingsnis Baltijos jūros vėjo parkams ir Baltica 2

    Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujas T5 terminalas, kuris turėtų tapti vienu svarbiausių logistikos centrų Baltijos jūros jūrinės vėjo energetikos projektams. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas renginyje pabrėžė, kad tokios investicijos didina energetinį saugumą ir leidžia sparčiau didinti elektros gamybos pajėgumus.

    Pasak premjero, pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų būti pradėta tiekti 2027 metais pirmąją pusę. Jis akcentavo, kad terminalas svarbus ne tik kaip infrastruktūros objektas, bet ir kaip priemonė didinti vietos įmonių dalyvavimą tiekimo grandinėse.

    „Mums rūpėjo ne vien tai, kad lenkai pastatytų T5 terminalą, bet ir tai, kad būtent čia susitelktų daugiau lenkų įmonių, galinčių prisidėti prie darbų Baltijos jūroje“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Skelbiama, kad T5 terminalo statyba kainavo apie 279 000 000 eurų. Iš jų daugiau nei 163 000 000 eurų sudarė lėšos iš Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano, siejamo su Europos Sąjungos atsigavimo instrumentu.

    T5 infrastruktūra pritaikyta didelių gabaritų kroviniams, kurie būtini jūrinėms vėjo jėgainėms: bokštams, sparnams, pamatams ir kitoms konstrukcijoms. Terminalas turėtų padėti užtikrinti sklandesnį komponentų priėmimą, sandėliavimą ir išgabenimą į montavimo vietas jūroje.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis atidaryme kalbėjo apie ilgalaikę perspektyvą ir nurodė, kad iki 2040 metais Baltijos jūroje teoriškai galėtų būti įrengta iki 18 gigavatų jūrinių vėjo elektrinių galios. Jo teigimu, tai reikštų milžinišką mastą: specializuotą laivyną, didelius plieno kiekius ir šimtus tūkstančių kilometrų kabelių.

    Ministro teigimu, artimiausiu metu per T5 terminalą planuojama gabenti daugiau nei 107 vėjo jėgaines, skirtas Baltica 2 projektui. Skelbiama, kad šis parkas ateityje galėtų aprūpinti elektra apie 2 500 000 namų ūkių, tačiau faktiniai rodikliai priklausys nuo galutinės įrengtos galios, tinklo pralaidumo ir eksploatacinių sąlygų.

    Valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas akcentavo vadinamąjį local content principą, kai daugiau vertės kuriama šalies viduje, o didesnė darbų dalis patikima vietos rangovams. Jo teigimu, analitikų vertinimais, vietinės dalies padidinimas 10 proc. galėtų reikšmingai paveikti ekonomiką, didindamas bendrąjį vidaus produktą ir biudžeto pajamas.

    Jūrinė vėjo energetika Baltijos regione laikoma vienu svarbiausių dekarbonizacijos ir energetinės nepriklausomybės instrumentų, tačiau jai būtina uostų ir pramonės bazė. Tokie terminalai kaip T5 tampa kritine grandimi, nes nuo jų priklauso, ar projektai bus įgyvendinami laiku ir ar šalys sugebės išlaikyti didesnę investicijų vertę savo ekonomikoje.

  • Lenkai į vandenį leidžia Baltijos gigantą: hibridinis Bursztyn Unity atplauks į Ščeciną

    Lenkai į vandenį leidžia Baltijos gigantą: hibridinis Bursztyn Unity atplauks į Ščeciną

    Lenkijos keltų rinka ruošiasi ryškiam įvykiui: hibridinis keleivinis ir automobilių keltas Bursztyn Unity netrukus bus oficialiai pakrikštytas, o visuomenei kelioms dienoms bus atvertas jo denis. Laivas pristatomas kaip vienas moderniausių ro-pax tipo keltų Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad Bursztyn Unity jūros bandymus atliko dar rudenį, o dabar patvirtinta ir krikšto data. Ceremonija numatyta 2026 metų lapkričio 11 dieną, po jos suplanuotos ir atviros apsilankymų dienos.

    Bursztyn Unity ilgis siekia 195,6 metro, plotis – 32,2 metro, o krovos linijų ilgis viršija 4 kilometrus. Laivas turėtų galėti plukdyti apie 400 keleivių ir maždaug 270 krovininių sąstatų, todėl jis orientuotas tiek į turizmą, tiek į logistiką.

    Naujasis keltas – seserinis laivas Jantar Unity, kuris nuo 2026 metų pradžios jau dirba reguliariuose maršrutuose Baltijos jūroje. Abu laivai statyti Gdansko laivų statykloje Remontowa Shipbuilding, o projektuose akcentuojami efektyvesni sprendimai ir mažesnė tarša.

    Bursztyn Unity siejamas su Lenkijos keltų grupės POLSCA Baltic Ferries plėtra, kuria siekiama stiprinti šalies konkurencingumą Baltijos maršrutuose. Grupė vienija kelis vežėjus ir orientuojasi į didesnių srautų aptarnavimą, ypač krovininio transporto segmente.

    Pagal paskelbtą planą laivas 2026 metų lapkričio 9 dieną turėtų atplaukti į Ščeciną ir kelias dienas stovėti prie Wały Chrobrego krantinių. Krikštas ir Lenkijos vėliavos pakėlimas numatytas lapkričio 11 dieną 11:00 valandą.

    Po ceremonijos laivą planuojama atverti lankytojams lapkričio 12, 13 ir 14 dienomis. Nurodoma, kad lapkričio 12 ir 13 dienomis apsilankymui reikės išankstinės internetinės registracijos, o lapkričio 14 dieną numatyta atvirų durų diena be išankstinių rezervacijų.

    „Norime, kad kuo daugiau žmonių galėtų pamatyti Bursztyn Unity iš arti ir susipažinti su nauju laivu. Todėl skyrėme tris dienas lankymui ir parengėme tvarką, kuri leistų sklandžiai įleisti grupes“, – sakė POLSCA Baltic Ferries rinkodaros vadovė Katarzyna Antoń.

    Skelbiama, kad 2026 metų lapkričio 15 dieną po pietų Bursztyn Unity turėtų išplaukti iš Ščecino ir vykti į Svinouiscę. Būtent šiame regione keltų maršrutai tradiciškai aptarnauja didelius krovininio transporto srautus į Skandinaviją.

    Plėtra tuo nesibaigia: įvardijama, kad 2029 metais prie Jantar Unity ir Bursztyn Unity turėtų prisijungti dar vienas naujas laivas Amber Unity. Tai būtų trečiasis tos pačios serijos ro-pax tipo keltas, statomas pagal Lenkijos keltų laivyno atnaujinimo programą.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje ryškėja tendencija investuoti į efektyvesnius ir mažiau taršius keltus, nes vežėjai susiduria su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir augančiomis degalų sąnaudomis. Hibridiniai sprendimai, didesnis energijos efektyvumas bei optimizuotas krovinių aptarnavimas tampa vienais svarbiausių konkurencinių pranašumų šiame sektoriuje.

  • Į Svinouiscę atplaukė „King Two“: pirmieji BC-Wind jūrinio vėjo parko pamatai iš Kinijos

    Po kelių dienų laukimo Baltijos jūroje į Svinouiscės uostą įplaukė krovininis laivas „King Two“, atgabenęs pirmąją BC-Wind jūrinio vėjo parko pamatų siuntą. Krovinys laikomas reikšmingu žingsniu, nes tai vienas pirmųjų atvejų, kai tokio tipo komponentų logistika pradedama vykdyti per Lenkijos uostų infrastruktūrą.

    Laivas reise iš Kinijos į Europą gabeno vadinamuosius monopolius – masyvius plieninius vamzdinius pamatus, ant kurių vėliau tvirtinamos jūrinės vėjo turbinos. Į Svinouiscę atplukdyta pirmoji partija – 10 pamatų, kurie bus naudojami tolimesniuose projekto etapuose.

    Audros Baltijoje pakoregavo grafiką

    „King Two“ išplaukė rugsėjo 2 dieną iš Penglai bazės Kinijoje. Nors atvykimas buvo planuotas anksčiau, įplaukimą į uostą atidėjo audringa Baltijos jūros orų situacija, todėl laivas kelias dienas praleido reide laukdamas saugesnių sąlygų.

    Uoste laivas prisišvartavo prie Svinouiscės jūrinės energetikos terminalo, kuris pritaikytas didžiagabaričių vėjo jėgainių elementų sandėliavimui ir krovai. Tokia infrastruktūra tampa būtina, augant jūrinės vėjo energetikos projektų apimtims regione.

    Kas gamino pamatus ir kuo svarbus šis krovinys

    Pamatus ir patį laivą pagamino Kinijos bendrovė „Dajin Heavy Industry“. Pranešama, kad „King Two“ pritaikytas gabenti ne tik monopolius, bet ir kitų tipų jūrinių vėjo parkų konstrukcijas, įskaitant vadinamuosius „jacket“ tipo pamatus.

    BC-Wind projektui šis pristatymas svarbus ne vien dėl komponentų, bet ir dėl logistikos grandinės: dalis darbų terminale patikėta vietos rangovams. Tarp jų minimos įmonės, atsakingos už iškrovimą ir sandėliavimo aikštelių paruošimą, taip pat sprendimus, leidžiančius perkelti šimtus tonų sveriančius elementus uosto teritorijoje.

    „Pirmųjų monopolių priėmimas Lenkijos uoste yra svarbus BC-Wind projekto etapas ir dar vienas žingsnis stiprinant jūrinės vėjo energetikos sektorių“, – sakė BC-Wind projekto vadovas Pete Geddes.

    Kada numatyta statyba ir elektros gamyba

    BC-Wind jūrinio vėjo parkas projektuojamas kaip 390 megavatų galios elektrinė Baltijos jūroje. Nurodoma, kad parką sudarys 26 turbinos, kurių kiekvienos galia turėtų siekti po 14 megavatų.

    Pamatų montavimo darbų jūroje pradžia planuojama 2027 metų pavasarį, o turbinų įrengimas – 2028 metais. Pagal dabartinius grafikus, pirmoji elektra iš BC-Wind projekto turėtų būti pagaminta 2028 metų viduryje.

    Tolimesniuose etapuose logistika turėtų būti vykdoma ne vien per Svinouiscę: dalis operacijų numatyta ir Gdansko uoste, kuriame vystomas specializuotas jūrinės vėjo energetikos terminalas. Projekto eksploatacijos aptarnavimui taip pat planuojama operacijų ir serviso bazė Vladislavove.

  • Audra sustabdė LNG tanklaivį prie Svinouiscės terminalo: 2 dienas laukia reide su 110 mln. m3 dujų

    Prie Lenkijos Svinouiscės SGD terminalo jau antrą parą reide laukia suskystintų gamtinių dujų (LNG) tanklaivis, kuris dėl nepalankių oro sąlygų negali saugiai įplaukti į uostą. Skelbiama, kad situaciją komplikavo sustiprėjęs vėjas ir aukštesnės bangos, dėl kurių ribojamos pagalbinės uosto operacijos.

    Tanklaivyje plukdomas krovinys po dujinimo sudarytų apie 110 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks kiekis yra reikšmingas tiekimo grandinei, tačiau vėlavimai dažniausiai siejami ne su pačio laivo saugumu atviroje jūroje, o su įplaukimo į uostą procedūromis ir rizikomis prie krantinių.

    Didžiausias iššūkis šiuo atveju yra pagalbinių laivų darbas. Įplaukiant į terminalą dideliems dujovežiams įprastai reikalingi vilkikai, o esant stipriam vėjui ir bangavimui jų manevravimas tampa pavojingas, ypač mažesnėms įguloms ir pilotų kateriams.

    Uostuose taip pat svarbus uosto piloto patekimas į laivą. Nors pagal jūrinę praktiką pilotas formaliai pataria kapitonui, jo vaidmuo sudėtinguose įplaukimo etapuose yra esminis, o perkėlimas į tanklaivį esant prastoms oro sąlygoms laikomas pernelyg rizikingu.

    Pranešama, kad dėl audros sulėtėjo ir bendras laivų judėjimas Ščecino–Svinouiscės uostų sistemoje: dalis laivų laukia saugesnėse vietose, kol sąlygos pagerės. Tuo pat metu kitose Baltijos jūros vietose, pavyzdžiui, ties Gdansko įlanka, laivyba gali vykti sklandžiau, jei vėjas ten silpnesnis.

    Ši situacija vėl atkreipė dėmesį į tiekimo atsparumą, kai vienas terminalas laikinai tampa sunkiai pasiekiamas dėl meteorologinių veiksnių. Lenkijoje vystomi planai plėsti SGD priėmimo infrastruktūrą ir diversifikuoti įplaukimo taškus, o papildomas pajėgumas prie Gdansko galėtų sumažinti riziką, kai vakarinėje pakrantėje vyrauja audringesni orai.

  • Svinoujscės LNG terminale – reta situacija: vienu metu švartuojami du dujas gabenantys laivai

    Pirmadienio rytą į Svinoujscės SGD terminalą įplaukė metanovežis Celsius Carolina, atgabenęs suskystintas gamtines dujas iš Jungtinių Valstijų. Įprasta iškrova šįkart tapo išskirtine dėl vienos detalės: terminale tuo metu jau stovėjo kitas laivas – Avenir Ascension.

    Tokie sutapimai rodo, kokį intensyvų ritmą palaiko Lenkijos SGD infrastruktūra, ypač po to, kai Europa sparčiai didino alternatyvių dujų tiekimą vietoje rusiškų srautų. Terminalai vis dažniau dirba ne tik kaip importo vartai, bet ir kaip regioniniai logistikos centrai, per kuriuos dujos keliauja toliau į rinką.

    Du skirtingo dydžio laivai

    Celsius Carolina priskiriamas Atlanto maršrutus aptarnaujantiems metanovežiams: jo ilgis siekia 299 metrus, plotis – 46 metrus. Laivo krovinys po dujinimo gali sudaryti apie 110 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų, todėl tokie reisai reikšmingai papildo tiekimą.

    Tuo pat metu prie kitos krantinės buvęs Avenir Ascension yra gerokai mažesnis – 116 metrų ilgio ir 19 metrų pločio. Jo talpa siekia apie 7 500 kubinių metrų SGD, o tai atitinka maždaug 4 500 000 kubinių metrų dujų po regazifikacijos.

    Terminalas veikia ir kaip paskirstymo taškas

    Avenir Ascension į Svinoujscę atplaukė iš Travemiundės Vokietijoje, kuri neturi nei kranto, nei plaukiojančio SGD terminalo. Dėl to labiau tikėtinas scenarijus, kad mažesnis laivas atvyko ne atgabenti, o paimti krovinį, kuris vėliau galėtų būti pristatytas kitam uostui ar naudojamas bunkeriavimui.

    SGD bunkeriavimas Baltijos jūroje tampa vis aktualesnis, nes dalis keltų ir kitų laivų renkasi suskystintas dujas kaip taršą mažinantį kurą. Tokia paklausa skatina terminalus atlikti platesnę funkciją nei vien importas – aptarnauti mažesnius laivus ir užtikrinti regioninę tiekimo grandinę.

    Svinoujscės terminalo plėtra sustiprino šią kryptį: be didesnio pralaidumo, įrengta papildoma švartavimo vieta, leidžianti vienu metu vykdyti kelias operacijas. Metinis pajėgumas priimti dujas siekia apie 8,3 milijardo kubinių metrų, o dubliuota infrastruktūra didina atsparumą sutrikimams.

    Ekspertų teigimu, dviejų metanovežių buvimas tame pačiame terminale nėra neįprastas ir, laikantis procedūrų, nesumažina saugumo. Daugelyje pasaulio SGD terminalų lygiagretus krovos darbas yra įprasta praktika, leidžianti taupyti laiką ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

  • MON prioritetas – dronai ore ir jūroje: Gdynėje pristatytos investicijos ir planai Baltijai

    Dronai – tarp svarbiausių tikslų

    Be pilotų valdomų sistemų plėtra ore ir jūroje tapo vienu pagrindinių Lenkijos gynybos politikos prioritetų. Gdynėje vykusioje konferencijoje apie Baltijos saugumą vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz akcentavo, kad kariuomenė kryptingai stiprina tiek dronų pajėgumus, tiek priemones kovai su jais.

    Pasak ministro, be orlaivių, vis didesnis dėmesys skiriamas jūriniams sprendimams: autonominiams paviršiniams ir povandeniniams aparatams, kurie gali būti naudojami žvalgybai, stebėsenai bei infrastruktūros apsaugai. Ši kryptis siejama ir su praktinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko įrankių.

    Ką reiškia projektas Kaszubia?

    Gdynėje pristatytas projektas Kaszubia – Žaliasis pramonės rajonas apibūdinamas kaip bandymas sukurti pramoninį ir logistinį pagrindą valstybės saugumui Baltijos pakrantėje. Iniciatyva sieja gynybos pramonę, technologijų vystymą ir regiono energetikos transformaciją, įskaitant žaliąją energetiką.

    Konferencijoje pabrėžta, kad tokie projektai turi dvigubą tikslą: stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir kurti ilgalaikį ekonominį pagrindą regionui. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai didinant gynybos finansavimą siekiama, kad kuo daugiau užsakymų ir kompetencijų liktų vietos pramonėje.

    Investicijos Gdynėje ir partnerystė

    Renginio metu buvo pristatyta nauja gamybinė infrastruktūra Gdynėje, kur planuojama gaminti ir vystyti paviršinius bei povandeninius bepilotinius sprendimus. Minėta, kad investicijų apimtis šiame projekte turėtų pasiekti apie 184 000 000 eurų, o dalis lėšų jau nukreipta į gamybos bazės plėtrą.

    Taip pat skelbta apie „Grupa WB“ ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ bendradarbiavimą, orientuotą į bepilotes jūrines platformas su daugiasensorėmis žvalgybos sistemomis. Numatyta integruoti vaizdo ir elektroninės žvalgybos sprendimus bei kitus jūrų aplinkai pritaikytus sensorius, kad būtų galima efektyviau stebėti situaciją Baltijos jūroje.

    „Patirtis iš karo Ukrainoje aiškiai rodo, kad bepilotės sistemos tampa vienu kertinių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, taip pat ir jūroje“, – sakė „Kongsberg Defence & Aerospace“ atstovas Krystian Chmielewski.

    Lenkijos gynybos ministerija šalia dronų plėtros įvardija ir kitus modernizacijos akcentus: tolimojo nuotolio tikslias priemones bei DI taikymą kariuomenėje. Kartu pabrėžiama partnerystė su Skandinavijos šalimis, ypač Norvegija, kuri laikoma svarbia investicijų ir technologinio bendradarbiavimo kryptimi Baltijos saugumo kontekste.

  • Rusijoje iškasto lobio sensacija: švediškos monetos padvigubino žinomus radinius

    Rusijoje iškasto lobio sensacija: švediškos monetos padvigubino žinomus radinius

    Rusijoje archeologai aptiko viduramžių lobį, kurio vertingiausias akcentas – dvi itin retos Švedijoje kaldintos monetos. Specialistų teigimu, tokio tipo radiniai iki šiol buvo žinomi vos keli, todėl naujas atradimas iš esmės keičia turimas žinias apie šių monetų paplitimą.

    Lobis aptiktas archeologinių darbų metu, kai buvo tvarkoma ir apsaugoma anksčiau pažeista vietovės dalis. Nors radinys į dienos šviesą iškilo liepos mėnesį, oficiali informacija viešiau paskelbta tik šio mėnesio pradžioje, o didžiausią dėmesį iškart patraukė būtent monetos.

    Tyrėjai nustatė, kad tai vadinamieji uppsalietiško tipo brakteatai – plonos, vienpusės monetos, Švedijoje kaldintos nuo XI amžiaus pabaigos iki XII amžiaus pirmos pusės. Iki šio atradimo Rusijos mokslininkams buvo žinomi tik du tokio tipo egzemplioriai, siejami su kolekcijomis Upsaloje.

    Monetos buvo tik dalis komplekso: lobyje rasta ir trečioji moneta – arabiškas dirhamas, preliminariai datuojamas 907–912 metais. Kartu aptikta sidabrinių medalinų, papuoštų granulės ir filigrano technikomis, ornamentuota kaklo apykaklė, monetiniai pakabučiai, ploni sidabrinės vielos grandinėliai, žiedas bei pasaginės formos segė.

    Į radinių rinkinį pateko ir vietos regionui būdingų elementų, tarp jų – karelų tipo galvos papuošalas bei odinė juosta. Archeologai atkreipia dėmesį, kad tokie lobiai dažnai atspindi ne vien savininko turtą, bet ir plačias prekybos bei mainų jungtis, kurios viduramžiais apėmė Baltijos jūros regioną.

    Pagoniški ir krikščioniški simboliai viename lobyje

    Vienas sidabrinis medalis tyrėjus sudomino išskirtiniu vaizdiniu: jame pavaizduoti du paukščiai, esantys abipus centrinio elemento. Mokslininkai svarsto, kad tai galėtų būti Huginas ir Muninas – skandinavų mitologijoje su Odinu siejami varnai, o centre galimai pavaizduota jo ietis Gungniras.

    Ypač intriguoja tai, kad galimi pagoniški motyvai aptikti tame pačiame depozite, kuriame yra ir objektų su krikščioniška simbolika. Tokia kombinacija laikoma svarbiu užuominu apie religinių tradicijų persipynimą ir kultūrinį virsmą regione, kai greta senųjų tikėjimų plito krikščionybė.

    Ką sako datavimas ir kilmė

    Preliminariai visas lobis datuojamas XII amžiaus antra puse arba XIII amžiumi, nors dalis daiktų, sprendžiant iš stiliaus ir monetų, yra senesni. Tai reiškia, kad kai kurie objektai galėjo dešimtmečius ar net ilgiau cirkuliuoti tarp savininkų, būti paveldimi ar kaupiami, kol galiausiai buvo paslėpti.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dauguma radinių greičiausiai pagaminti ne toje vietoje, kur buvo rasti. Jų kilmė siejama su viduramžių Rusia ir Skandinavija, o arabiškos monetos buvimas primena platesnes prekybos kryptis, kurios per tarpininkus pasiekdavo ir šiaurinius Baltijos regionus.

    Šis radinys vertinamas kaip dar vienas įrodymas, kad viduramžių Baltijos pasaulis buvo tankiai susietas mainų tinklais, o sidabras atliko ne tik papuošalų, bet ir turto kaupimo bei atsiskaitymo funkciją. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti tiek lobio sudėtį, tiek jo slėpimo aplinkybes.

  • XVII amžiaus laivo mįslė Baltijoje: narai rado keistą daiktą, kurio paskirties niekas nežino

    XVII amžiaus laivo mįslė Baltijoje: narai rado keistą daiktą, kurio paskirties niekas nežino

    Greifsvaldo įlankoje Vokietijoje povandeniniai archeologai aptiko XVII amžiaus pirmosios pusės laivo liekanas ir daugiau kaip 60 su juo siejamų radinių. Tarp jų išsiskyrė nedidelis molio ar plytos gabalas su skylutėmis, įtvirtintas mediniame rėmelyje, kurio paskirtis iki šiol neaiški.

    Radavietė pastebėta narams vykdant parengiamuosius darbus prieš planuojamas statybas. Objektai buvo pasislėpę po dumblu, o labai drumstas vanduo ir minkštos nuosėdos tyrimus smarkiai apsunkino, nes kiekvienas judesys beveik visiškai panaikindavo matomumą.

    Tyrėjams teko veikti greitai: penkių žmonių komanda per 12 dienų atliko 22 nėrimus, kad spėtų užfiksuoti ir iškelti kuo daugiau detalių. Komandoje dirbo ir povandeninis archeologas Michałas Grabowskis iš Varšuvos universiteto.

    Kaip nustatytas laivo amžius

    Laivo korpuso liekanos parodė, kad jis pastatytas klinkerine konstrukcija, kai lentos persidengia tarsi čerpės. Tokia technologija šimtmečius buvo paplitusi Šiaurės Europoje, o sandarumui užtikrinti naudoti geležiniai vinys ir tarpus užpildanti dervos bei gyvūnų plaukų masė.

    Laivo datavimui pasitelkta dendrochronologija, analizuojant medienos rievių seką. Vieno išlikusio medinio elemento tyrimas parodė, kad medis nukirstas tarp 1626 ir 1639 metų, todėl laivas greičiausiai pastatytas XVII amžiaus pirmoje pusėje.

    Tikslaus laivo pavadinimo, kilmės ir nuskendimo aplinkybių nustatyti nepavyko. Kai kuriose medienos vietose matomi ugnies pėdsakai, tačiau šiuo metu to nepakanka vienareikšmiškai teigti, kad katastrofą sukėlė gaisras.

    Radinių rinkinys atskleidė kasdienybę

    Tarp radinių aptikta inkaras, lynų fragmentai, statinių dalių, batų padų ir dailidės įrankių. Tyrėjai atkreipė dėmesį į įrankių komplektą, tarp jų ir rankinio grąžto detalę, kuri leidžia manyti, kad laive galėjo būti savotiškos dirbtuvės remonto darbams kelionėje.

    Taip pat rasta beveik 3,6 metro ilgio išskobta ąžuolinė rąsto dalis. Pasak mokslininkų, ji galėjo būti naudojama kaip laivo triumo siurblys vandeniui pašalinti, o toks sprendimas Baltijos sąlygomis galėjo būti gyvybiškai svarbus.

    Rastos kaulų liekanos rodo, kad įgula valgė kiaulieną bei avių ar ožkų mėsą. Tokie duomenys padeda atkurti ne tik technologinę, bet ir kasdienę laivo aplinką, nors platesnis maršrutas ir krovinio pobūdis lieka neaiškūs.

    Keistas daiktas, kuris glumina archeologus

    Didžiausia mįslė tapo nedidelis molio ar plytos gabalas su keliomis skylučių eilėmis, įtvirtintas medinėje apdailoje. Archeologai nurodo, kad panašių objektų kituose laivų radimvietėse nėra aptikę, todėl patikimo palyginimo šiuo metu trūksta.

    Viena atsargesnių hipotezių teigia, kad tai galėjo būti improvizuotas galąstuvas atšipusiems įrankiams, pavyzdžiui, kaltams ar grąžtams. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad kol kas tai tik spėjimas, o tikroji paskirtis išlieka nežinoma.

    Tokie atradimai Baltijos regione vis dažniau praplečia supratimą apie ankstyvųjų naujųjų laikų prekybą, laivybą ir technologijas, nes dumblas ir deguonies stoka kartais padeda išsaugoti organines medžiagas. Šio laivo radiniai rodo, kiek daug informacijos gali suteikti net ir trumpai trukę gelbėjimo tyrimai.

  • Gdanskas pristatė nemokamą gidą Dieta planetai: kaip pradėti ir ką valgyti, kad poveikis būtų mažesnis

    Gdanskas kartu su gyvūnų teisių organizacija „Viva!“ pristatė nemokamą praktinį gidą Dieta planetai. Leidinys parengtas kaip projekto dalis, skatinanti mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą ir rinktis tvaresnius kasdienius sprendimus.

    Pirmoje dalyje aiškinama, kaip mitybos pasirinkimai siejasi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, žemės ir vandens naudojimu bei miškų nykimu. Akcentuojama, kad didelė dalis pasaulyje užauginamos sojos naudojama gyvulių pašarams, todėl sojos produktų vartojimas žmonių mityboje nėra pagrindinė miškų kirtimo priežastis.

    Gide pateikiamas ir vietinis kontekstas, primenant Baltijos jūros taršos bei eutrofikacijos problemas. Didesni maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, srautai į vandens telkinius siejami su intensyvia žemdirbyste ir gyvulininkyste, o tai prisideda prie dumblių žydėjimo ir prastesnės vandens kokybės.

    Antroji leidinio dalis skirta tiems, kurie nori pradėti nuo mažų žingsnių. Siūloma pirmiausia suplanuoti vieną augalinį patiekalą per savaitę ir pamažu plėsti valgiaraštį, kad pokytis būtų paprastesnis ir lengviau išlaikomas.

    Pateikiami konkretūs pakaitalai kasdieniams patiekalams: faršą spagečių padaže siūloma keisti lęšiais, pieną kavai – avižų ar sojų gėrimu, o baltymams dažniau rinktis ankštines kultūras, tofu ar tempeh. Taip pat primenama, kad augalinė mityba turėtų būti įvairi, o laikantis visiškai veganiškos mitybos būtina nuolat vartoti vitamino B12 papildus.

    Leidinyje atkreipiamas dėmesys ir į maistinių medžiagų pasisavinimą. Geležies šaltinius iš augalų rekomenduojama derinti su vitamino C turinčiais produktais, o kalcio bei omega-3 riebalų rūgščių ieškoti praturtintuose augaliniuose gėrimuose, tofu su kalcio druskomis, sezamuose, linų sėmenyse, chia sėklose ir graikiniuose riešutuose.