Tag: Baltymai

  • 20 minučių pietūs: baltymingos daržovių salotos su skaidulomis ir priešuždegiminiais produktais

    Greiti pietūs nebūtinai turi būti nuobodūs: šios baltymingos daržovių salotos paruošiamos per 20 minučių ir tinka pasiruošti kelioms dienoms į priekį.

    Kaip rašo „EatingWell“, receptas sukurtas taip, kad būtų ir sotus, ir lengvas – kad po pietų nereikėtų „iškristi“ iš darbinio ritmo ar ieškoti papildomų užkandžių.

    Salotų pagrindą sudaro daržovės ir baltymų šaltiniai: naudojamos nuplautos pupelės, kukurūzai, pomidorai, svogūnai, kalendra, o ant viršaus – queso fresco sūris. Norintys aštriau gali dėti jalapenų.

    Skonyje svarbų vaidmenį atlieka padažas: laimų sultys, aliejus, garstyčios, smulkintas česnakas ir prieskoniai. Derinys apibūdinamas kaip dūminis ir ryškus, todėl salotos neatrodo „vieno skonio“.

    Kaip pasiruošti iš anksto

    Salotos patogios tiems, kas gaminasi maistą kelioms dienoms: jas galima susidėti į dėžutes ir laikyti šaldytuve, o prieš valgant tik greitai sumaišyti.

    Kad lapinės daržovės nesuminkštėtų, siūloma salotų mišinį (lapus) laikyti atskirai ir įmaišyti tik prieš valgant. Likę ingredientai, pasak recepto autorių, padažą sugeria gerai.

    Gaminimas paprastas: pirmiausia dubenyje išmaišomas padažas, tada sudedamos pupelės, kukurūzai, pomidorai, svogūnai ir kalendra. Galiausiai įmaišomas salotų mišinys ir užbarstoma sūrio.

    Kuo šios salotos išsiskiria

    Recepto aprašyme pabrėžiama, kad salotos yra gausios baltymų ir skaidulų – vienoje porcijoje nurodoma atitinkamai 19 ir 15 gramų. Tai du komponentai, kurie dažnai siejami su sotumu ir virškinimo sistemos veikla.

    Taip pat teigiama, kad dėl sudėties šis patiekalas atitinka priešuždegiminio recepto kriterijus – prie to prisideda lapinės daržovės ir ankštiniai.

    Norint dar labiau paįvairinti, siūloma papildomai dėti avokado, uogų ar riešutų – taip galima keisti ir tekstūrą, ir skonį, neiškraipant paties principo: greita, soti daržovių salotų dėžutė pietums.

  • Dietologė įvardijo geriausią sūrį lieknėjantiems: tai ne varškės sūris

    Daugelis, bandydami numesti svorio, pirmiausia išbraukia sūrį – jis dažnai siejamas su didesniu riebalų ir kalorijų kiekiu. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad sūrio lieknėjant reikia visiškai atsisakyti.

    Kaip rašo „EatingWell“, tyrimai rodo, kad pieno produktai, įskaitant sūrį, ne visada trukdo mažinti svorį, o juose esantys baltymai gali padėti ilgiau jaustis sotiems.

    Tuomet kyla praktinis klausimas: kurį sūrį rinktis, jei norisi ir subalansuotos mitybos, ir mėgstamų produktų? Registruota dietologė Ana Reisdorf pateikė savo pasirinkimą – ir tai nėra varškės sūris.

    Jos teigimu, geriausias variantas lieknėjantiems yra dalinai nugriebta mocarela: ji turi mažiau riebalų ir kalorijų nei daugelis tradicinių sūrių, tačiau išlieka baltymų ir kalcio šaltiniu.

    Kodėl dietologė renkasi mocarelą

    Vienas svarbiausių argumentų – baltymai. Dietologė pabrėžia, kad pakankamas jų kiekis mityboje gali padėti išsaugoti raumenų masę metant svorį ir prisidėti prie didesnio sotumo jausmo, ypač laikantis mažesnio kaloringumo raciono.

    Pateikiama, kad dalinai nugriebtoje mocareloje yra beveik 7 gramai baltymų vienoje uncijoje. Tai leidžia šį sūrį laikyti patogiu užkandžiu ar priedu prie patiekalų, kai siekiama daugiau baltymų.

    Kita priežastis – santykinai mažesnis kaloringumas ir riebalų kiekis. Nurodoma, kad vienoje uncijoje dalinai nugriebtos mocarelos yra apie 80 kalorijų ir 6 gramai riebalų, o, palyginimui, čederio porcijoje gali būti apie 125 kalorijos ir 10 gramų riebalų.

    Toks skirtumas gali būti naudingas, kai siekiama sukurti nedidelį kalorijų deficitą. Pasak straipsnyje aptariamų įžvalgų, mažesnio kaloringumo pasirinkimai, kartu su kitais mitybos pokyčiais, gali padėti sumažinti bendrą paros kalorijų kiekį neatsisakant mėgstamų produktų.

    Kaip ją panaudoti kasdienėje mityboje

    Dietologė mocarelą taip pat vertina dėl universalumo. Ji tinka ne tik tradiciniams patiekalams, bet ir įvairiems kasdieniams deriniams.

    Siūloma dalinai nugriebtą mocarelą dėti į salotas, sumuštinius, patiekalus su kiaušiniais ar net picą. Tai paprastas būdas praturtinti maistą baltymais, pernelyg neišauginant kalorijų.

    Kai trūksta laiko, straipsnyje minima ir dar viena patogi alternatyva – „string cheese“ tipo sūrio lazdelės, kurias lengva pasiimti su savimi kaip greitą užkandį.

    Kiti sūriai, kurie taip pat gali tikti

    Nors dalinai nugriebta mocarela įvardijama kaip dietologės favoritė, pabrėžiama, kad vieno universaliai „geriausio“ sūrio lieknėjimui nėra. Svarbiausia – rinktis tai, kas atitinka tikslus ir skonį, bei nepamiršti porcijų dydžio.

    Tarp kitų baltymingesnių pasirinkimų minimi varškės sūris (apie 12 gramų baltymų pusei puodelio), parmezanas (apie 10 gramų baltymų uncijoje), feta (apie 80 kalorijų ir 6 gramai baltymų uncijoje) bei dalinai nugriebta rikota (apie 14 gramų baltymų pusei puodelio, tačiau ir daugiau kalorijų).

    Galiausiai primenama, kad rezultatams nebūtina kardinaliai keisti visos mitybos: svarbiau sukurti įpročius, kurių galima laikytis ilgą laiką. Maži, bet nuoseklūs pokyčiai, kartu su saiku ir porcijų kontrole, dažnai duoda geriausią efektą.

  • Plakta kiaušinienė su šaltai rūkyta lašiša: daugiau baltymų ir sodresnis skonis

    Plaktai kiaušinienei galima nesunkiai suteikti daugiau baltymų ir ryškesnio skonio – tam tinka šaltai rūkyta lašiša, kurioje gausu omega-3.

    Kiaušiniai dažnai laikomi vienu patogiausių baltymų šaltinių pusryčiams, tačiau valgant juos dažnai skonis gali pabosti. Šaltai rūkyta lašiša su kiaušiniene dera natūraliai: ji suteikia švelnų sūrumą, dūmo natų ir daugiau sotumo.

    Ploni lašišos gabalėliai yra švelnios, sviestinės tekstūros, todėl geriausiai „dirba“ su minkšta, kremiška kiaušiniene. Be to, viena lašišos porcija (dydis gali skirtis) gali turėti maždaug 12–18 gramų baltymų.

    Svarbiausia šio derinio taisyklė – neperkepti kiaušinių. Lašišos papildomai kepti nereikia: ją pakanka įmaišyti pabaigoje, kai keptuvė jau nukelta nuo kaitros, kad žuvis sušiltų nuo likutinės šilumos.

    Kaip įmaišyti lašišą į kiaušinienę

    Pirmiausia lašišą supjaustykite plonais šiaudeliais arba mažais kvadratėliais – taip ji tolygiau pasiskirstys ir bus patogiau valgyti.

    Kiaušinius kepkite švelniai, siekdami minkštos konsistencijos be apskrudimo ar parudavimo. Kai kiaušinienė pasiekia norimą tekstūrą, keptuvę nukelkite nuo kaitros ir tik tada įmaišykite lašišą.

    Kad kiaušinienė būtų puresnė ir „lengvesnė“, galima įplakti šiek tiek grietinėlės. Kitas variantas – įmaišyti šaukštą crème fraîche arba įlydyti kelis gabalėlius kreminio sūrio, tik svarbu nieko neperkepti.

    Kas padeda subalansuoti skonį

    Kadangi tiek kiaušiniai, tiek lašiša yra gana sodrūs, praverčia šviežios žalumos akcentas. Skonį ir vaizdą gali pagyvinti svogūnų laiškai, krapai, petražolės ar peletrūnas.

    Toks priedas ne tik „pakelia“ aromatą, bet ir padeda išlaikyti patiekalą ne per sunkų – ypač jei pusryčiams renkatės kremiškesnę, švelniai keptą kiaušinienę.

  • Virtą kiaušinį įdėkite į tuno salotas: daugiau baltymų ir sodresnis skonis per kelias minutes

    Tuno salotos ir taip laikomos baltymingu bei greitai pagaminamu patiekalu, tačiau jas nesunkiai galima dar labiau „pastiprinti“ vienu paprastu ingredientu – virtu kiaušiniu.

    Virtas kiaušinis su tunu dera natūraliai: jis prideda papildomų baltymų ir suteikia sodresnį, umami primenantį skonį. Be to, tokį priedą dažnas turi šaldytuve, tad papildomų apsipirkimų nereikia.

    Tekste primenama, kad daugumai suaugusiųjų per dieną rekomenduojama suvartoti bent apie 0,36 gramo baltymų vienam kūno svorio svarui. Konservuotas tunas yra vienas paprasčiausių būdų prisidėti prie šio tikslo – maždaug 22 gramai baltymų 3 uncijų porcijoje.

    Kiaušinis šią kombinaciją papildo dar maždaug 6 gramais baltymų. Kiaušinio baltymas įneša švelnios tekstūros, o trynys, sumaišytas su majonezu, gali suteikti daugiau kremiškumo ir „sodrumo“.

    Kaip kiaušinis keičia tuno salotų tekstūrą

    Kiaušinių privalumas tas, kad jie gali veikti dvejopai: arba ryškiai papildyti patiekalo tekstūrą, arba beveik „ištirpti“ padaže. Tai priklauso nuo to, kaip kiaušinį supjaustysite ir kokio virimo rezultato sieksite.

    Smulkiai sukapotas kiaušinis padeda paskirstyti skonį tolygiai – kiekviename kąsnyje atsiranda švelnaus kiaušinio poskonis. O palikus kiaušinį stambesniais gabalėliais, atsiranda aiškesni tekstūrų skirtumai ir patiekalas tampa mažiau vienodas.

    Dar vienas pastebėjimas – trynys gali sustiprinti majonezo kremiškumą. Dėl to salotos dažnai atrodo „sotesnės“ net ir nepridėjus daug papildomų ingredientų.

    Ne tik kietai virtas: keli variantai, ką išbandyti

    Jei norisi, kad kiaušinis labiau įsilietų į salotas, siūloma rinktis minkštesnį, „uogienės“ konsistencijos trynį. Tokiu atveju jis lengviau susimaišo su majonezu ir tolygiau apgaubia tuną.

    Ieškantiems kitokio skonio ir tekstūros, minimas ir dar vienas būdas – keptuvėje trumpai apkepti jau išvirtus kiaušinius, kad jų paviršius lengvai apskrustų. Tai gali suteikti skrudinimo natų ir papildomo aromato.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad galutinį rezultatą stipriai lemia ir kiti priedai – pavyzdžiui, smulkintos daržovės ar marinuoti agurkėliai. Jie padeda tuno ir kiaušinio deriniui tapti ne tik sotesniam, bet ir gaivesniam.

  • Sergant diabetu ir sveikstant po ligos: kodėl organizmui prireikia daugiau energijos ir baltymų

    Sergant diabetu ir ypač atsidūrus ligoninėje ar sveikstant po ligos, organizmas gali reikalauti daugiau energijos ir baltymų, net jei apetitas sumažėja. Iš pirmo žvilgsnio mažesnės porcijos ar nebaigtas valgis gali atrodyti nereikšmingi, tačiau tuo metu kūnas dirba intensyviau nei įprastai.

    Kaip teigiama portale „Medonet“, ligos, hospitalizacijos ir reabilitacijos laikotarpiu suaktyvėja procesai, kuriems reikia papildomų „resursų“: imuninė sistema kovoja su infekcija, audiniai taisomi ir atstatomi, o po traumų ar procedūrų prasideda atsistatymas.

    Šie procesai kainuoja – didėja energijos poreikis, o baltymai tampa ypač svarbūs audinių palaikymui ir atstatymui. Problema ta, kad didesnis poreikis ne visada reiškia didesnį norą valgyti.

    Ligos metu dažni tokie simptomai kaip pykinimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas ar apskritai sunkumai valgant. Jei maisto gaunama per mažai, organizmas pradeda naudoti savo atsargas, o tai gali reikšti kūno masės mažėjimą, įskaitant raumenų audinį, ir lėtesnį grįžimą į įprastą aktyvumą.

    Kodėl ligos metu poreikiai auga

    Susirgus organizmas mobilizuojasi: suaktyvinami imuniniai mechanizmai, vyksta pažeistų audinių „remontas“, o sveikstant – regeneracija ir jėgų grąžinimas. Tam reikia papildomos energijos, o baltymai tampa viena pagrindinių statybinių medžiagų.

    Jei šių medžiagų trūksta, kūnas gali pradėti „taupyti“ ne ten, kur to norėtume – pavyzdžiui, raumenų sąskaita. Dėl to žmogus gali jaustis silpnesnis, o kasdienė veikla ir atsistatymas tampa sunkesni.

    Tekste pabrėžiama, kad diabetu sergantiems žmonėms papildomas iššūkis – suderinti didesnį energijos ir baltymų poreikį su glikemijos kontrole. Kitaip tariant, svarbu ne tik kiek valgoma, bet ir ką bei kaip pasirenkama.

    Kada verta stebėti mitybos būklę

    Mitybos būklę, pasak publikacijos, verta įvertinti ne tik tada, kai liga jau smarkiai išvargina. Išskiriami trys momentai, kada tai ypač aktualu: prieš hospitalizaciją, jos metu ir sveikstant po gydymo ar ligos.

    Pabrėžiama, kad vien pasisvėrimo nepakanka. Reikšmę turi ir kūno masės pokyčiai laikui bėgant, realiai suvalgomo maisto kiekis, fizinė būklė bei klinikinė paciento situacija.

    Įspėjamieji signalai gali būti neplanuotas svorio kritimas, ryškiai sumažėjęs apetitas, mažesnės suvalgomo maisto porcijos ar stiprėjantis silpnumas. Kuo anksčiau tai pastebima, tuo lengviau laiku sureaguoti.

    Ką daryti, jei įprasto maisto neužtenka

    Tekste akcentuojama, kad mityba neturėtų būti laikoma antraeiliu dalyku: intensyvios regeneracijos laikotarpiu ji yra vienas veiksnių, padedančių sudaryti organizmui sąlygas atsistatyti. Įvertinęs paciento būklę, gydytojas gali nuspręsti dėl medicininės mitybos taikymo.

    Jos paskirtis – papildyti įprastą racioną koncentruotu energijos ir maistinių medžiagų šaltiniu tais atvejais, kai tradiciniai patiekalai neleidžia padengti organizmo poreikių. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai taikomi pagrįstais atvejais ir pasitarus su gydytoju.

    Publikacijoje taip pat minima, kad diabetu sergantiems pacientams tokių produktų pasirinkimas reikalauja papildomo atidumo, nes svarbu ne tik energija bei baltymai, bet ir tai, kad mityba padėtų kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

    Tekste pateikiamas ir konkretaus medicininės paskirties produkto pavyzdys, nurodant jo maistinę vertę: 200 ml buteliuke yra 302 kcal ir 19,6 g baltymų. Kartu pabrėžiama, kad tokie produktai yra specialios medicininės paskirties maistas ir turi būti vartojami prižiūrint gydytojui.

  • Baltymingesni mėsainiai namuose: į faršą įmaišykite konservuotų pupelių

    Norite namuose pasigaminti sotesnių, baltymingesnių mėsainių, bet nekeisdami pagrindinio ingrediento – maltos jautienos? Paprastas sprendimas gali slėptis sandėliuke: į faršą siūloma įmaišyti konservuotų pupelių.

    Apie tokį būdą rašoma „Food Republic“ – teigiama, kad pupelės ne tik padidina baltymų kiekį, bet ir gali pagerinti sotumo jausmą dėl skaidulų. Svarbu, kad pupelės mėsainyje netaptų dominuojančiu skoniu, o tiesiog „įsilietų“ į masę.

    Pusė puodelio pupelių, priklausomai nuo rūšies, paprastai turi apie 7–9 gramus baltymų. Dėl to jos gali būti patogi „priedų“ alternatyva tiems, kurie stengiasi surinkti daugiau baltymų per dieną.

    Siūloma rinktis juodąsias pupeles – jos artimos mėsos spalvai, laikomos „mėsingesnėmis“ ir, sutrynus bei sumaišius su faršu, dažniausiai lengvai pasislepia bendroje tekstūroje. Tačiau tinka ir kitos rūšys: pinto, cannellini ar raudonosios (kidney) pupelės.

    Kaip paruošti pupeles, kad kotletai nebūtų pažliugę

    Konservuotos pupelės būna skystyje, kuriame yra krakmolo ir kitų medžiagų, todėl iškart iš skardinės jos per šlapios mėsainių masei. Dėl perteklinės drėgmės suformuoti kotletai gali tapti minkšti ir prarasti norimą tekstūrą.

    Pirmas žingsnis – pupeles nupilti ir kuo geriau nusausinti. Jei norisi dar tvirtesnio rezultato, patariama paskleisti pupeles vienu sluoksniu ant skardos ir trumpam įdėti į orkaitę, kad pasišalintų daugiau drėgmės.

    Kodėl geriau trinti rankomis, o ne smulkintuvu

    Pupeles siūloma trinti rankomis – pavyzdžiui, bulvių grūstuve. Taip išgaunamos skirtingo dydžio dalelės, kurios mėsainyje gali priminti natūralius mėsos gumulėlius ir suteikti malonesnį, „heftesnį“ kąsnį.

    Smulkintuvas pupeles gali per daug suvienodinti ir paversti koše, todėl masė gali tapti per tiršta ar lipni. Rankinis trynimas leidžia lengviau kontroliuoti galutinę tekstūrą.

    Kas padeda masei laikytis kartu

    Vien pupelės ir jautienos faršas ne visada sudaro tvirtą kotleto struktūrą, todėl gali praversti rišamosios medžiagos. Tarp minimų variantų – vienas ar du kiaušiniai ir džiūvėsėliai.

    Džiūvėsėlių tipas gali būti įvairus: tinka ir smulkūs, ir „panko“. Papildomam skoniui siūloma įmaišyti ir šiek tiek padažo – pavyzdžiui, kečupo, garstyčių ar barbekiu padažo.

  • Viduržemio jūros dietos pusryčiai visai savaitei: špinatų, pupelių ir fetos kiaušinių apkepas

    Pusryčius praleisti ryte gali atrodyti patogu, tačiau dienos eigoje tai neretai atsisuka mažesne energija, prastesne savijauta ar nuolatiniu užkandžiavimu. Ieškantiems sprendimo, kuris būtų sotus, bet lengvas ir nereikalautų kasryt stovėti prie viryklės, vienas paprastas pasirinkimas gali tapti tikru išsigelbėjimu.

    Tokia idėja – kiaušinių apkepas su špinatais, baltosiomis pupelėmis ir feta, derantis su Viduržemio jūros mitybos principais. Kaip rašo „EatingWell“, tai iš anksto paruošiamas patiekalas, kuriame daug maistingų medžiagų ir baltymų.

    Kiaušinių apkepai vertinami dėl to, kad juos galima lengvai pritaikyti pagal turimus produktus, o vieno kepimo dažnai pakanka kelioms dienoms. Šis variantas išsiskiria tuo, kad sujungia ryškų fetos skonį, špinatus ir pupeles, suteikiančias patiekalui daugiau sotumo bei tekstūros.

    Dar vienas privalumas – universalumas: tas pats apkepas gali tikti ne tik pusryčiams, bet ir greitiems pietums ar vakarienei. Paruoštas porcijomis jis patogiai laikosi šaldytuve, o prireikus gali būti užšaldomas.

    Kaip paruošti kiaušinių apkepą

    Gaminimas pradedamas nuo orkaitės įkaitinimo iki 350 °F (apie 175 °C) ir kepimo indo paruošimo – jis patepamas riebalais ar apipurškiamas kepimo purškikliu. Tuomet keptuvėje su dalimi aliejaus trumpai pakepinami špinatai, kol sukrenta, ir atidedami atvėsti.

    Toje pačioje keptuvėje su likusiu aliejumi pakepinamas svogūnas, kol suminkštėja, tada sudedami prieskoniai ir įmaišomos nuplautos baltosios pupelės. Mišinys trumpai pakaitinamas ir paliekamas kelioms minutėms pravėsti.

    Kad apkepas nebūtų vandeningas, špinatai nusausinami popieriniais rankšluosčiais ir sumaišomi su pupelių bei svogūnų mase. Atskirame inde išplakami 8 kiaušiniai, įmaišoma varškė (angl. cottage cheese), pienas ir feta.

    Paruoštas špinatų ir pupelių mišinys paskleidžiamas kepimo inde, ant viršaus užpilama kiaušinių masė, o likusi feta užbarstoma kaip viršutinis sluoksnis. Apkepas kepamas, kol vidurys sutvirtėja.

    Laikymas šaldytuve ir šaldiklyje

    Jei patiekalas valgomas ne iškart, jį rekomenduojama visiškai atvėsinti, supjaustyti gabalėliais ir laikyti sandariame inde šaldytuve. Tai patogu tiems, kurie nori turėti pusryčius paruoštus iš anksto visai darbo savaitei.

    Apkepą galima ir užšaldyti – tekste nurodoma, kad šaldiklyje jis gali išsilaikyti iki trijų mėnesių. Tai praverčia, kai iš anksto žinote, jog artimiausiu metu neturėsite laiko maisto ruošai.

    Kuo šis patiekalas išsiskiria

    Šis kiaušinių apkepas apibūdinamas kaip maistingas pasirinkimas, kuriame gausu baltymų ir kalcio, o sudėtyje nėra pridėtinio cukraus. Dėl naudojamų produktų jis siejamas ir su priešuždegiminėmis (antiuždegiminėmis) savybėmis, būdingomis Viduržemio jūros dietai.

    Be to, tai vienas tų patiekalų, kuriuos lengva įtraukti į kasdienybę: vieną kartą iškepus galima turėti kelių dienų porcijas ir išvengti skubotų, mažiau maistingų pasirinkimų rytais.

  • Braškių ir persikų kokteilis per 5 minutes: viena porcija turi 16 g baltymų

    Greitas braškių ir persikų kokteilis gali tapti išeitimi, kai norisi sočių pusryčių ar lengvo užkandžio, bet trūksta laiko. Šis receptas paruošiamas maždaug per 5 minutes, o viena porcija suteikia 16 gramų baltymų.

    Kaip rašoma „EatingWell“, kokteilio pagrindą sudaro šaldytos braškės ir persikai, o kreminę tekstūrą suteikia graikiško stiliaus jogurtas. Papildomam saldumui naudojamos datulės, o skaiduloms – chia sėklos.

    Receptas pateikiamas kaip paprastas ir nereikalaujantis „improvizacijų“: visus ingredientus galima sudėti į plaktuvą iš karto. Taip išvengiama situacijos, kai tenka vis papildomai pilti skysčio ar dėti vaisių, kad pavyktų tinkama konsistencija.

    Dar vienas praktiškas niuansas – receptas numatytas dviem porcijoms, tačiau, jei nenorite likučių, ingredientus galima perpus sumažinti. Be to, dalį vaisių galima keisti tuo, ką turite namuose.

    Ko reikės šiam kokteiliui

    Nurodoma, kad kokteiliui prireiks šaldytų braškių ir persikų, migdolų pieno, graikiško stiliaus jogurto, vyšnių be kauliukų, datulių be kauliukų ir chia sėklų.

    Jei šaldytų persikų rasti sudėtingiau, siūloma juos pakeisti kitais vaisiais – pavyzdžiui, mango ar bananais. Taip pat galima rinktis ne tik migdolų, bet ir kitokį pieną, priklausomai nuo skonio ar mitybos įpročių.

    Kodėl jis laikomas sočiu pasirinkimu

    Šis gėrimas išsiskiria tuo, kad, nors sudarytas vos iš kelių ingredientų, turi ir baltymų, ir skaidulų. Pabrėžiama, kad viena porcija suteikia 16 gramų baltymų ir 9 gramus skaidulų.

    Tokį derinį daugelis renkasi dėl sotumo jausmo – ypač tais atvejais, kai kokteilis tampa greitais pusryčiais, pietų pakaitalu ar vakaro desertu. Be to, graikiško stiliaus jogurtas įneša lengvos rūgštelės ir padeda išlaikyti subalansuotą skonį.

    Kaip pasigaminti per 5 minutes

    Gaminimo principas paprastas: visi ingredientai sudedami į plaktuvą ir suplakami iki tirštos, bet patogiai geriamo konsistencijos. Recepto idėja – kad nereikėtų papildomai „gaudyti“ tekstūros, vis ką nors pridedant plakimo metu.

    Norint prisitaikyti prie savo ritmo, patariama iš karto atsisverti produktus ir pasiruošti juos taip, kad kitą kartą tereikėtų viską greitai suplakti. Tai ypač patogu užimtomis dienomis, kai norisi greito, bet maistingo pasirinkimo.

  • 5 širdžiai palankūs produktai, turintys daugiau baltymų nei kiaušinis

    Ieškant daugiau baltymų racione, kiaušiniai dažnai tampa pirmuoju pasirinkimu – viename jų yra apie 6 gramai baltymų. Tačiau yra ir kitų produktų, kurie baltymų suteikia dar daugiau, o kartu gali būti palankesni širdies sveikatai.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ne visi baltymų šaltiniai yra vienodi: dalis jų turi daug sočiųjų riebalų ir natrio, kurie ilgainiui gali neigiamai veikti cholesterolį ir kraujospūdį. Todėl verta atkreipti dėmesį į alternatyvas, kurios kartu suteikia ir širdžiai naudingų medžiagų.

    Tarp tokių pasirinkimų minimi ankštiniai ir žuvis – produktai, kurie dažnai pasižymi skaidulomis, omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais bei mineralais. Tai derinys, svarbus tiek sotumui, tiek kasdieniam mitybos balansui.

    Štai penki produktai, kurie vienoje porcijoje turi bent po 9 gramus baltymų – daugiau nei vienas kiaušinis – ir, anot dietologų, gali būti vertinga mitybos dalis.

    Edamame (sojų pupelės)

    Pusė puodelio lukštentų edamame turi apie 9 gramus baltymų. Dietologė Courtney Smith pažymi, kad tai vienas iš retų augalinių produktų, suteikiantis visas devynias nepakeičiamas aminorūgštis, todėl laikomas visaverčiu baltymu.

    Ankštiniai, tarp jų ir edamame, vertinami dėl skaidulų bei augalinių junginių, siejamų su palankesniais cholesterolio rodikliais. Be to, edamame yra mažai sočiųjų riebalų ir turi kalio, magnio bei skaidulų – medžiagų, svarbių kraujospūdžiui.

    Praktiškas pliusas – patogus vartojimas: šaldytas edamame ankštis galima greitai pasišildyti mikrobangų krosnelėje, o lukštentas pupeles lengva įmaišyti į salotas ar ryžių ir makaronų patiekalus.

    Kanapių sėklos

    Trijų valgomųjų šaukštų kanapių sėklų porcija suteikia apie 9 gramus augalinių baltymų. Dietologė Theresa DeLorenzo atkreipia dėmesį, kad jos taip pat yra vienas iš nedaugelio augalinių omega-3 šaltinių.

    Be riebalų rūgščių, kanapių sėklose yra ir antioksidantų – pavyzdžiui, tokopherolių, fitosterolių ir polifenolių – kurie siejami su papildoma nauda širdies sveikatai.

    Šias sėklas nesunku įtraukti į kasdienę mitybą: jos tinka kaip lengvas „riešutinis“ pabarstukas salotoms, grūdų dubenėliams, jogurtui ar avižinei košei, taip pat gali būti sumaltos į glotnučius.

    Lęšiai

    Pusė puodelio lęšių turi apie 9 gramus baltymų ir beveik 8 gramus skaidulų. Dietologė Patricia Kolesa Vivar aiškina, kad skaidulos virškinamajame trakte gali „prisijungti“ cholesterolį ir padėti jį pašalinti iš organizmo, taip mažinant bendrą ir MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį.

    Lęšiai taip pat minimi kaip antioksidantų ir kitų augalinių junginių šaltinis, siejamas su uždegimo mažinimu ir geresne širdies bei cukraus kiekio kraujyje kontrole.

    Tai ir vienas universaliausių biudžetinių produktų: iš anksto išvirti lęšiai tinka sriuboms, troškiniams, o taip pat gali būti maišomi su malta mėsa – pavyzdžiui, kukuliams ar padažams – siekiant daugiau skaidulų.

    Lašiša

    Maždaug 85 gramų (3 uncijų) lašišos porcija suteikia apie 21 gramą baltymų. Be baltymų, lašiša vertinama kaip vienas geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, kurios siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymu.

    Dietologė Courtney Smith primena, kad Amerikos širdies asociacija rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, o lašiša tam yra patogus pasirinkimas.

    Kasdienybėje tai gali būti greitai paruošiamas patiekalas: lašišą galima kepti orkaitėje su daržovėmis, ruošti karšto oro gruzdintuvėje ar rinktis konservuotą variantą, tinkantį, pavyzdžiui, paprastoms salotoms.

    Sardinės

    Dietologė Theresa DeLorenzo siūlo dėmesį atkreipti ir į sardines: viena maždaug 106 gramų (3,75 uncijos) skardinė suteikia apie 23 gramus baltymų. Jos taip pat turi omega-3 riebalų ir kalcio.

    Minima, kad sardinės aprūpina ir kitomis medžiagomis – kaliu, magniu, cinku, geležimi, taurinu bei argininu. Tyrimuose pabrėžiama, kad svarbus gali būti ne vienas atskiras komponentas, o jų visuma.

    Jei sardinių skonis neįprastas, siūloma pradėti paprastai: patiekti su trapučiais, daržovėmis ir alyvuogėmis arba pašildyti pomidorų padaže ir valgyti ant skrudintos duonos.

  • Putpelių ar vištų virti kiaušiniai: kuo skiriasi maistingumas ir kada svarbus cholesterolis

    Putpelių kiaušiniai dažnai atrodo kaip „mažesnė“ vištų kiaušinių versija, tačiau jų maistinė sudėtis kai kuriais aspektais skiriasi. Lyginant virtus kiaušinius pagal tą patį kiekį, putpelių kiaušiniuose paprastai būna šiek tiek daugiau baltymų ir riebalų, taip pat kai kurių mineralų.

    Kaip rašoma „Tasting Table“, patogumo dėlei lyginamos 100 gramų porcijos: tai būtų maždaug du didesni vištų kiaušiniai arba apie 10–11 putpelių kiaušinių. Putpelių kiaušinis be lukšto paprastai sveria apie 9–10 gramų, o didelis vištos kiaušinis – apie 50 gramų.

    Pagal JAV Žemės ūkio departamento (USDA) pateikiamus duomenis, 100 gramų vištos kiaušinio turi 143 kalorijas, 12,6 gramo baltymų ir 9,51 gramo riebalų. Tuo metu 100 gramų putpelių kiaušinių – 158 kalorijos, 13 gramų baltymų ir 11,1 gramo riebalų.

    Vienas ryškiausių skirtumų – cholesterolio kiekis. 100 gramų vištos kiaušinio nurodoma 371 miligramas cholesterolio, o putpelių kiaušinių – 844 miligramai, tad šis aspektas gali būti svarbus tiems, kurie dėl sveikatos būklės stebi cholesterolį.

    Ką rodo 100 gramų palyginimas

    Be baltymų ir riebalų, putpelių kiaušiniuose kiek daugiau kai kurių mineralų. USDA duomenimis, 100 gramų putpelių kiaušinių yra 64 miligramai kalcio, 3,65 miligramo geležies ir 1,47 miligramo cinko.

    Palyginimui, 100 gramų vištos kiaušinio pateikiama 56 miligramai kalcio, 1,75 miligramo geležies ir 1,29 miligramo cinko. Kalio ir natrio kiekiai abiejų rūšių kiaušiniuose panašūs: atitinkamai 132 ir 141 miligramas putpelių kiaušiniuose, 138 ir 142 miligramai vištos kiaušinyje.

    Bendra išvada paprasta: jei cholesterolio tema jums neaktuali, skirtumai dažniausiai nėra dideli, o abu variantai gali būti tinkami subalansuotai mitybai. Tačiau tiems, kas turi konkrečių sveikatos rekomendacijų, cholesterolio skirtumas tarp šių kiaušinių jau tampa praktiškai reikšmingas.

    Kodėl putpelių kiaušiniai gali atrodyti „sotesni“

    Dalis kiaušinio maistinių medžiagų yra trynyje, o baltymas daugiausia sudarytas iš baltymų. Putpelių kiaušiniai, dėl mažesnio dydžio, turi didesnį trynio ir baltymo santykį.

    Nurodoma, kad vištos kiaušinyje trynys sudaro apie 27 proc., o putpelių – apie 32 proc. Dėl to putpelių kiaušiniai kai kam gali pasirodyti sodresnio, kremiškesnio skonio.

    Patogumas virtuvėje: kuo teks susitaikyti

    Renkantis tarp putpelių ir vištų kiaušinių svarbus ne tik maistingumas, bet ir patogumas. Putpelių kiaušiniai mažesni ir trapesni, todėl juos lupti ar apdoroti gali būti tiesiog daugiau darbo.

    Be to, minkštai virti putpelių kiaušiniai paprastai būna labai delikatūs, o jų lukštas plonesnis. Tad jei planuojate juos dažniau įtraukti į racioną, verta įsivertinti, ar toks „smulkus darbas“ virtuvėje jums bus patogus.