Tag: Baltymai

  • 5 kasdieniai produktai, kurie sveikesni, nei manėte: nuo kiaušinių iki juodojo šokolado

    Kai kurie kasdieniai produktai turi prastą reputaciją – dėl cholesterolio, kalorijų ar druskos. Tačiau dietologai pabrėžia: dalis jų iš tiesų gali būti maistingi ir lengvai pritaikomi subalansuotoje mityboje.

    Leidinyje „EatingWell“ dietologai įvardijo penkis įprastus pasirinkimus, kurie suteikia vertingų maistinių medžiagų: kiaušinius, riešutus, juodąjį šokoladą, konservuotą sriubą ir beigelius.

    Esminė mintis paprasta: svarbu ne tik pats produktas, bet ir tai, kaip jis įtraukiamas į racioną. Kai kuriems patiekalams pakanka kelių priedų, kad jie taptų sotesni ir maistingesni.

    Pavyzdžiui, renkantis viso grūdo gaminius, pridedant baltymų ar skaidulų, galima išlaikyti mėgstamą skonį, bet pagerinti patiekalo sudėtį.

    Kiaušiniai: daugiau nei cholesterolio klausimas

    Kiaušiniai ilgą laiką buvo kritikuojami dėl cholesterolio, tačiau nurodoma, kad daugumai žmonių su maistu gaunamas cholesterolis turi nedidelę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. Didesnį vaidmenį dažnai atlieka sočiųjų riebalų kiekis.

    Dietologai primena, kad kiaušiniai yra kokybiškas baltymų šaltinis ir turi cholino – su smegenų sveikata siejamą maistinę medžiagą. Taip pat juose yra B grupės vitaminų ir karotenoidų, tokių kaip liuteinas bei zeaksantinas.

    Kiaušinius lengva pritaikyti kasdien: nuo omleto ar sumuštinio iki sriubų ar paprastų pusryčių su skrebučiu ir vaisiais.

    Riešutai ir juodasis šokoladas: kaloringa nereiškia neverta

    Riešutai neretai laikomi „per kaloringu“ užkandžiu, tačiau dietologai pabrėžia jų maistinę vertę: juose yra sveikųjų riebalų, skaidulų ir augalinių baltymų.

    Taip pat minimas vitaminas E ir polifenoliai, siejami su antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimuose reguliarus riešutų vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, o įprastų užkandžių pakeitimas riešutais gali pagerinti bendrą mitybos kokybę.

    Įdomi detalė – dėl skaidulų struktūros ne visa riešutuose esanti energija gali būti įsisavinama taip, kaip nurodo etiketės. Kitaip tariant, organizmas gali pasisavinti mažiau kalorijų, nei tikimasi.

    Tuo metu juodasis šokoladas, nors dažnai priskiriamas saldumynams, gali būti maistingesnis pasirinkimas, nes kakavoje gausu junginių, tokių kaip flavanoliai ir teobrominas. Pabrėžiama, kad juodajame šokolade įprastai būna didesnis kakavos procentas ir, priklausomai nuo produkto, mažiau cukraus bei daugiau kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, magnio.

    Rekomenduojama rinktis juodąjį šokoladą su didesniu kakavos kiekiu, pavyzdžiui, 70 proc. ar daugiau, o kelis gabalėlius derinti su uogomis ir riešutais – taip užkandis tampa sotesnis.

    Konservuota sriuba ir beigeliai: keli priedai gali pakeisti viską

    Konservuota sriuba dažnai kritikuojama dėl didesnio natrio kiekio, tačiau dietologai atkreipia dėmesį, kad tai visų pirma patogus ir įperkamas pagrindas greitam patiekalui, ypač kai nėra laiko gaminti nuo nulio.

    Siūloma rinktis sriubas, kuriose daugiau daržovių, ir jas „patobulinti“: įdėti papildomai pupelių ar lęšių baltymams bei skaiduloms, šaldytų daržovių ar likusios vištienos. Tokie priedai padidina maistinę vertę, išlaikant patogumą.

    Beigeliai dažnai laikomi mažiau maistingu pasirinkimu dėl rafinuotų angliavandenių, tačiau pabrėžiama, kad jie gali būti subalansuotos mitybos dalis – tai energijos šaltinis smegenims ir kūnui.

    Jei norisi maistingesnio varianto, patariama rinktis viso grūdo beigelius dėl didesnio skaidulų kiekio. Kad užkandis ar valgis būtų sotesnis, rekomenduojama pridėti baltymų ir sveikųjų riebalų: kiaušinių, avokado, pomidorų, lašišos ar žemės riešutų sviesto.

  • Mitybos specialistai įvardijo baltymingą užkandį ilgaamžiškumui: jogurtas su braškėmis ir graikiniais riešutais

    Baltymais turtingi užkandžiai gali būti paprastas būdas prisidėti prie sveikesnio senėjimo – ypač tuomet, kai su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga. Mitybos specialistai vienu iš palankiausių variantų įvardija jogurto desertą su braškėmis ir graikiniais riešutais.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologai aiškina, kodėl toks derinys laikomas praktišku pasirinkimu kasdienai: jis sotus, lengvai paruošiamas ir sujungia baltymus, vaisius bei sveikuosius riebalus.

    Pagrindas šiame užkandyje – tirštas, baltymingas graikiško tipo jogurtas. Straipsnyje nurodoma, kad viena porcija tokio deserto gali turėti 12 gramų baltymų, o tai padeda pasiekti dienos baltymų normą ir palaikyti raumenų būklę.

    Kitas svarbus akcentas – kaulų sveikata: teigiama, kad šis užkandis taip pat suteikia 11 proc. rekomenduojamos kalcio paros normos. Tai aktualu vyresniame amžiuje, kai didėja rizika prarasti kaulų tankį.

    Kuo naudingas jogurto, riešutų ir uogų derinys

    Dietologų teigimu, baltymai ypač svarbūs raumenims, o kartu su jėgos treniruotėmis gali prisidėti prie geresnės fizinės formos išlaikymo. Straipsnyje minima, kad tyrimai rodo: po pasipriešinimo treniruočių vartojant baltymų turintį jogurtą, raumenų masės ir jėgos prieaugis gali būti didesnis nei renkantis užkandį be baltymų.

    Graikiško tipo jogurtas minimas ir dėl probiotikų – naudingųjų bakterijų, kurios siejamos su žarnyno sveikata. Taip pat pabrėžiama, kad mokslinių duomenų apie žarnyno mikrobiomos ryšį su sveiku senėjimu dar reikia daugiau, tačiau renkantis jogurtą siūloma atkreipti dėmesį į užrašą apie „gyvas ir aktyvias kultūras“.

    Graikiniai riešutai išskiriami kaip vienas geriausių augalinių omega-3 riebalų šaltinių (ALA). Straipsnyje teigiama, kad jie taip pat turi antioksidantų ir polifenolių, kurie gali padėti apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso ir su uždegimu siejamų procesų.

    Kartu pažymima, kad nors kai kurie tyrimai graikinių riešutų vartojimą sieja su geresniais kognityvinės sveikatos rodikliais ir mažesne ankstyvos mirties rizika, tai dar nereiškia, jog būtent riešutai tiesiogiai „prailgina gyvenimą“ – veikiau jie tinka kaip maistingos mitybos dalis.

    Braškės ir fisetinas: ką sako mokslas

    Braškės šiame užkandyje svarbios ne tik dėl skonio – jos suteikia skaidulų, vitamino C ir įvairių augalinių junginių. Dietologė Jennifer Scheinman straipsnyje pabrėžia fisetiną – flavonoidą antioksidantą, kurio galimas vaidmuo sveikame senėjime yra tiriamas.

    Publikacijoje aiškinama, kad mokslininkai analizuoja vadinamąsias senstančias (senescentines) ląsteles – jos nustoja dalytis, bet neišnyksta, o kauptis pradėjusios gali skatinti uždegiminius procesus ir veikti aplinkines sveikas ląsteles.

    Vis dėlto pabrėžiama ir svarbi riba: nors braškėse yra fisetino, nėra įrodyta, kad jų valgymas žmonėms „išvalo“ senstančias ląsteles ar tiesiogiai lėtina senėjimą. Nepaisant to, braškės įvardijamos kaip maistinga mitybos dalis.

    Kam toks užkandis gali netikti ir kaip jį patogiai pasiruošti

    Daugumai žmonių jogurto desertas su braškėmis ir graikiniais riešutais tinka kaip sotus užkandis, ypač tiems, kurie nori daugiau baltymų, vaisių ir sveikųjų riebalų. Tačiau straipsnyje išskiriamos situacijos, kai reikėtų prisitaikyti.

    Pirmiausia – alergija riešutams: graikiniai riešutai gali sukelti stiprias alergines reakcijas, todėl tokiu atveju jų reikėtų atsisakyti arba keisti į kitą saugią alternatyvą. Taip pat minima pieno alergija ar laktozės netoleravimas – tuomet gali prireikti laktozės neturinčio ar augalinio jogurto.

    Dar viena praktinė detalė – kramtymo ar rijimo sunkumai: kai kuriems žmonėms riešutai gali būti per kieti, todėl siūloma juos smulkinti arba rinktis riešutų ar sėklų sviestą, jei tai atitinka individualius poreikius.

    Norint turėti „griebk ir eik“ variantą, siūloma desertą susluoksniuoti indelyje ar stiklainyje iš anksto, o riešutus berti prieš pat valgant – taip jie išliks traškūs. Toks užkandis gali tikti ir po treniruotės, ir kaip greiti pusryčiai.

  • Keptų bulvių skonis ir baltymai: vietoj grietinės išbandykite islandišką skyrą

    Kepta bulvė daugeliui yra vienas patikimiausių komforto patiekalų, o jos minkštas vidus puikiai „priima“ įvairius priedus. Dažniausias pasirinkimas – grietinė, tačiau ją galima pakeisti kitu pieno produktu, kuris suteikia ryškesnį skonį ir daugiau baltymų – islandišku skyru.

    Kaip rašo „Tasting Table“, nors JAV skyras dažnai priskiriamas jogurtams, iš tiesų tai yra šviežio sūrio rūšis. Jis gaminamas iš lieso pieno, todėl yra itin liesas, bet išsiskiria baltymų kiekiu.

    Tekste teigiama, kad skyras turi apie 1 gramą riebalų 100 gramų, kai grietinėje jų būna apie 18 gramų. Baltymų skirtumas taip pat ryškus: skyras turi apie 11 gramų baltymų 100 gramų, o grietinė – apie 3 gramus.

    Praktiškai tai reiškia, kad toks pakeitimas gali būti patogus tiems, kurie nori sotesnio priedo ir daugiau baltymų, bet vengia riebesnių produktų. Skonis taip pat keičiasi – skyras yra aštresnis, gaivesnis ir labiau primena jogurtą nei „sviestinę“ grietinę.

    Kaip keisti grietinę į skyrą

    Skyrą galima naudoti paprastai – keisti grietinę santykiu vienas prie vieno. Tačiau verta įvertinti jo intensyvesnį rūgštumą: jis gali geriau „subalansuoti“ krakmolingą keptos bulvės skonį, ypač jei dedate sūresnius ar riebesnius priedus.

    Dar vienas skirtumas – tekstūra. Skyras paprastai būna tvirtesnis ir kompaktiškesnis nei įprasta riebi grietinė, tad iš karto gali pasirodyti „standesnis“.

    Kaip sušvelninti skyro tekstūrą ir pritaikyti skoniui

    Jei norisi puresnio, lengviau užtepamo priedo, skyro konsistenciją galima koreguoti. Pavyzdžiui, sumaišyti su citrinų sultimis – jos dar labiau paryškina rūgštumą, o masė tampa lengvesnė.

    Skyrą galima maišyti ranka arba trintuvu, ypač jei norite įmaišyti kitų ingredientų ir išlaikyti vientisą tekstūrą. Dar vienas būdas „atlaisvinti“ konsistenciją – išplakti kartu su sviestu.

    Su kuo skyras labiausiai dera ant keptos bulvės

    Skyras tinka daugeliui įprastų keptos bulvės priedų: laiškiniams česnakams, sūriui ar svogūnų laiškams. Dėl savo rūgštumo jis ypač gerai subalansuoja sūrumą, pavyzdžiui, kai naudojami šoninės gabalėliai ar kiti mėsiški priedai.

    Jis taip pat gali padėti „nukirsti“ stipresnius skonius, kaip čili ar keptos pupelės. O jei norisi saldesnio varianto, skyrą galima pasaldinti medumi ar kitu skystu saldikliu ir derinti net su keptomis saldžiosiomis bulvėmis, kai norisi desertinio varianto.

  • „Trader Joe’s“ pusryčių sumuštinis kaip „McMuffin“ alternatyva: daug baltymų ir paruošiama greitai

    „Trader Joe’s“ parduotuvėse siūlomas šaldytas pusryčių sumuštinis tampa populiaria greitojo maisto alternatyva tiems, kurie rytais nori greitai, bet sočiai pavalgyti.

    Kalbama apie „English Muffin Breakfast Sandwiches“ – produktą, kuris apibūdinamas kaip „McDonald’s“ „Sausage McMuffin with Egg“ atitikmuo, tik laikomas šaldiklyje ir paruošiamas namuose.

    Dėžutėje yra du sumuštiniai, o jų sudėtis panaši į žinomą greitojo maisto variantą: angliškas bandelės tipo „muffin“, dešros paplotėlis, kiaušinio paplotėlis ir čederio sūris.

    Pagal pateiktą informaciją, viename „Trader Joe’s“ sumuštinyje yra 18 gramų baltymų, o „McDonald’s“ analoge – 20, todėl tai vis tiek laikoma gana baltymų gausia opcija pusryčiams ar greitam užkandžiui.

    Kaip geriau pašildyti: mikrobangė ar karšto oro gruzdintuvė?

    Ant pakuotės pateikiamos pašildymo instrukcijos tiek mikrobangei, tiek karšto oro gruzdintuvei, tačiau internete dalis pirkėjų teigia, kad laikantis nurodymų rezultatas ne visada būna idealus.

    Ypač kritikuojamas šildymas mikrobangėje – teigiama, kad duonos gaminiai joje dažnai tampa kietesni ir guminės tekstūros. Jei yra galimybė, dažniau rekomenduojama rinktis karšto oro gruzdintuvę.

    Vis dėlto ir gruzdintuvėje gali prireikti koreguoti laiką: vienas komentatorius rašė, kad gaminant pagal instrukciją sumuštiniui pakako maždaug minute trumpesnio šildymo.

    Kodėl verta šildyti po vieną sumuštinį

    Jei norima paruošti abu dėžutėje esančius sumuštinius, gali kilti praktiška problema – ne visi krepšeliai leidžia patogiai sutalpinti du sumuštinius „atvertus“, kaip dažnai siūloma gaminimo būduose.

    Tokiais atvejais patariama šildyti po vieną, kad produktai nesusispaustų ir tolygiau sušiltų.

    Paprastas patobulinimas skoniui

    Dalį pirkėjų sumuštinis tenkina ir toks, koks yra, tačiau kiti siūlo jį „pagyvinti“ – pavyzdžiui, įdėti aštresnio padažo, šiek tiek kečupo ar barbekiu padažo.

    Idėja paprasta: tai greitas, sotus pagrindas, kurį galima prisitaikyti pagal savo skonį, ypač kai ryte svarbiausia – minimalus pasiruošimas ir mažiau indų.

  • 6 baltymingi jogurtai, kuriuos verta pirkti: maisto autorė pataria, ką rinktis

    Baltymingas jogurtas gali būti greitas būdas papildyti dienos racioną, ypač kai norisi sotaus užkandžio be ilgo gaminimo. Tačiau lentynose pasirinkimas toks didelis, kad rasti tikrai vertą dėmesio variantą – ne taip paprasta.

    JAV leidinys „EatingWell“ pateikia maisto autorės atrinktus jogurtus, kuriuos ji renkasi būtent dėl baltymų kiekio, skonio ir tekstūros. Į sąrašą pateko tiek islandiško tipo skyras, tiek graikiško tipo jogurtai.

    Autorė pabrėžia, kad renkantis jai svarbiausia – kuo daugiau baltymų porcijoje, bet ne mažiau reikšmingas ir skonis: ji vengia variantų, kurie primena „praskiestus ledus“, taip pat dažnai nesirenka jogurtų su vaisių gabaliukais.

    Straipsnyje kartu primenama praktiška taisyklė: verta atidžiai skaityti etiketes – ieškoti gyvų aktyvių kultūrų, įvertinti, iš kur gaunamas saldumas, ir palyginti baltymų kiekį skirtingose pakuotėse.

    Skyras ir graikiško tipo jogurtai

    Į sąrašą įtrauktas „Icelandic Provisions“ skyras. Autorė teigia, kad šio prekės ženklo skonius vertina už mažesnį saldumą ir švelnesnį rūgštumą, o kai kurių skonių deriniai jai pasirodė neįprasti ir įdomūs.

    Tarp paminėtų faktų – kad šio prekės ženklo natūralus skyras turi 17 gramų baltymų, o aromatizuoti variantai, anot autorės pateikiamų pavyzdžių, dažnai turi po 15 gramų baltymų vienoje pakuotėje.

    Dar vienas jos pasirinkimas – „Siggi’s“ skyras. Pasak autorės, vanilinis liesas šio prekės ženklo variantas išsiskiria tuo, kad aromatizuotame jogurte ji matė 16 gramų baltymų vienoje pakuotėje.

    Skirtingo tipo mėgėjams ji mini ir „Tillamook“ graikišką vanilinį jogurtą, kurio, jos nurodymu, vienoje pakuotėje yra 14 gramų baltymų. Autorė pažymi, kad jo tekstūra plonesnė nei skyro ir skonis saldesnis – labiau primena desertą.

    Pigesnis bazinis variantas ir desertui prilygstantis pasirinkimas

    Ieškantiems neutralaus pagrindo, kurį galima gardinti patiems, autorė išskiria „Trader Joe’s“ graikišką liesą natūralų jogurtą. Ji rašo, kad jį renkasi, kai reikia universalaus produkto – pavyzdžiui, su medumi ar granola.

    Į sąrašą pateko ir „Ellenos“ graikiškas jogurtas, kurį autorė apibūdina kaip tokį, kurį norisi valgyti tarsi desertą. Ji atkreipia dėmesį, kad šio prekės ženklo citrinų kremo skonyje yra kiaušinių, o produktą reikia išmaišyti, kad skonis pasiskirstytų tolygiai.

    Autorė pabrėžia, kad šis variantas, nors turi 12 gramų baltymų, išsiskiria ir didesniu cukraus kiekiu (23 gramai) bei kaloringumu, todėl ji jo nelaiko „pilnaverčiu patiekalu“, o veikiau saldžiu desertu.

    Dar vienas paminėtas pasirinkimas – „Stonyfield“ graikiško tipo jogurtai. Autorė rašo, kad tai plačiai parduodamas prekės ženklas, kurį ji mato daugelyje parduotuvių, o kai kuriuos jų variantus vertina dėl baltymų kiekio ir ne per saldaus skonio.

    Kaip išsirinkti baltymingą jogurtą

    Straipsnyje pateikiami keli atrankos principai, kurie gali praversti ir Lietuvos pirkėjams. Pirmiausia – peržiūrėti sudėtį: ieškoti gyvų aktyvių kultūrų ir vengti produktų su daug dirbtinių priedų.

    Taip pat siūloma įvertinti, kuo saldinamas jogurtas. Paminima, kad „be cukraus“ produktai neretai saldinami stevija, kuri kai kuriems žmonėms gali netikti dėl skonio ar jautrumo.

    Galiausiai rekomenduojama palyginti baltymų kiekį ne tik „vienoje pakuotėje“, bet ir pagal svorį – paprastas skaičiavimas padeda suprasti, kuris produktas iš tiesų suteikia daugiau baltymų už tą pačią porciją.

  • Svogūnų žiedai su daugiau baltymų: pusryčių užkandis, kurį verta apvynioti šonine

    Svogūnų žiedai gali tapti ne tik užkandžiu, bet ir sotesniu patiekalu – tereikia jiems suteikti daugiau baltymų. Vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – apvynioti svogūnų žiedus šonine.

    Toks derinys ne tik suteikia ryškesnį, umami skonį, bet ir paverčia svogūnų žiedus labiau „valgišku“ pusryčių ar užkandžio variantu. Kaip nurodoma portale „Food Republic“, viename šonine apvyniotame žiede gali būti maždaug 3–4 gramai baltymų (priklausomai nuo to, kiek šoninės naudojama).

    Patys svogūnai jau turi skaidulų, kalio, vitaminų C ir B6, o papildyti juos baltymais – būdas sukurti platesnį maistinį profilį turintį patiekalą. Be to, mėsa laikoma „pilnaverčiu“ baltymu, nes joje yra visos devynios nepakeičiamos aminorūgštys, kurių organizmui reikia.

    Šis variantas patrauklus ir tuo, kad receptui nereikia gruzdinimo: svogūnų žiedai nėra paniruojami ir kepami aliejuje, todėl tai gali būti alternatyva tiems, kurie nori sumažinti augalinių aliejų vartojimą ar vengia krakmolo bei grūdinių produktų.

    Kaip išsirinkti šoninę ir iškepti

    Nors šoninės kokybė ir sudėtis skiriasi, šiam patiekalui nebūtina ieškoti išskirtinių, brangesnių variantų – dažniausiai tiks tai, ką turite. Vis dėlto praktiškumo prasme dažnai patogiau dirbti su plonesne šonine, nes ją lengviau apvynioti ir tolygiau iškepti.

    Jei renkatės kalakutienos šoninę, ji taip pat gali būti tinkamas pasirinkimas: paprastai joje būna panašiai baltymų ir mažiau riebalų, tačiau svarbu, kad juostelės būtų pakankamai „lanksčios“ apvyniojimui.

    Kepimo laikas priklauso nuo pasirinkto būdo. Oro gruzdintuvėje tai gali užtrukti apie 10–15 minučių, o kepant ant grilio žemoje kaitroje – iki pusantros valandos. Bet kuriuo atveju tikslai išlieka du: kad šoninė taptų traški ir kad mėsa būtų iškepusi saugiai – pagal gamintojo nurodymus ant pakuotės.

    Mažos gudrybės, kad nenuslystų

    Kepant ant grilio, apvyniotą šoninę patogiau pritvirtinti dantų krapštuku ar iešmeliu – taip ji geriau laikysis prie svogūno žiedo. Taip pat verta turėti omenyje, kad atvėsę žiedai gali būti trapesni, todėl juos perkelti gali būti sudėtingiau.

    Jei šoninė per minkšta ir sunkiai laikosi, gali padėti trumpas atšaldymas šaldytuve – mėsa sutvirtėja, o tai palengvina perkėlimą ant grilio ar į kepimo įrenginį. Tuo pačiu tai proga, jei norite, leisti papildomiems prieskoniams geriau įsigerti.

    Dar vienas praktiškas privalumas – šoninės likučiai gerai pasišildo, todėl tokių svogūnų žiedų galima pasigaminti iš anksto ir turėti baltymingesnių užkandžių kelioms dienoms.

  • Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos patiekalu, tačiau ne kiekvienas rytinis pasirinkimas vienodai palankus savijautai ir apetitui. Kai kurie produktai, suvalgyti tuščiu skrandžiu, gali trumpam suteikti energijos, bet greitai vėl sukelti alkį.

    Didžiausia problema – maistas, kuriame daug pridėtinio cukraus, o mažai baltymų ir skaidulų. Tokie produktai gali turėti nemažai kalorijų, bet nesuteikti sotumo, todėl po kelių valandų ranka vėl tiesiasi užkandžiams.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo produktai dėl skaidulų padeda ilgiau jaustis sotiems, o energija iš jų į kraują patenka tolygiau. Tuo metu saldūs kepiniai neretai paskatina greitesnį norą vėl kažką suvalgyti.

    Vis dėlto svarbu nepainioti priežasties ir pasekmės: joks produktas „storina“ vien dėl to, kad valgomas ryte ar tuščiu skrandžiu. Svorio augimą lemia ilgalaikis kalorijų perteklius, o pusryčiai yra tik viena bendro vaizdo dalis.

    Apelsinų sultys: sveika, bet ne visada soti

    Vienas dažniausiai nuvertinamų pasirinkimų – apelsinų sultys. Jos siejamos su vitaminais ir „geru startu“, tačiau net ir šviežiai spaustos sultys turi natūralių cukrų ir gerokai mažiau skaidulų nei visas vaisius.

    Stiklinę sulčių išgerti paprasta ir greita, tačiau sotumas dažnai neprilygsta apelsinui, kurį reikia suvalgyti. Jei sultys tampa atskiru pusryčiu, alkis gali sugrįžti netrukus.

    Be to, jautresnį skrandį turintiems žmonėms rūgštus gėrimas ryte gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

    Saldūs kepiniai ir saldinti dribsniai – klasikinės „spąstų“ poros

    Dar viena dažna ryto klaida – kruasanai, bandelės, spurgos ar kiti saldūs kepiniai. Rafinųotų miltų, cukraus ir riebalų derinys reiškia, kad net nedidelė porcija gali būti labai kaloringa.

    Kartu tai dažniausiai būna maistas, kuriame trūksta baltymų ir skaidulų, todėl sotumas būna trumpalaikis, o noras užkąsti vėl atsiranda greičiau.

    Panašiai veikia ir saldinti pusryčių dribsniai: pakuotės dažnai žada „puikų dienos startą“, tačiau dalis tokių produktų turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Kaip geresnė alternatyva dažniau minimi pilno grūdo dribsniai be pridėtinio cukraus.

    Balta duona nėra „kaltininkė“ – svarbu, kas ant jos

    Balto batonėlio ar bandelės nereikia automatiškai išbraukti iš raciono. Viena riekė pati savaime nėra antsvorio priežastis – daug lemia porcija, viso patiekalo sudėtis ir priedai.

    Pavyzdžiui, bandelė su kiaušiniu ir daržovėmis paprastai bus sotesnė nei ta pati bandelė su saldžiu kremu. Kitaip tariant, svarbiau ne vien „duona“, o viso pusryčio balansas.

    Praktiškai geriausiai pasiteisina pusryčiai, kuriuose yra baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų – toks derinys dažniau padeda išlaikyti sotumą ilgesniam laikui ir suvaldyti apetitą.

    Tyrimų apžvalgos, nagrinėjusios pusryčių įtaką, rodo, kad didesnis baltymų kiekis maiste gali būti susijęs su stipresniu sotumo jausmu. Tačiau svarbiausia išlieka pats patiekalas ir jo kiekis, o ne vien faktas, kad valgoma ryte.

    Jei trūksta idėjų, geru pasirinkimu gali būti kiaušinienė su daržovėmis ir pilno grūdo duona, avižinė košė su natūraliu jogurtu ir riešutais arba sumuštiniai su humusu ir pomidoru. Mėgstantiems saldžiau gali tikti „skyr“ tipo jogurtas su vaisiais ir avižiniais dribsniais.

    Galiausiai, mėgstamų produktų nereikia demonizuoti: kruasanas retkarčiais ar stiklinė sulčių prie pilnaverčių pusryčių dietos nesugriaus. Esminis dalykas – bendra dienos mityba ir tai, kaip dažnai tokie pasirinkimai kartojasi.

    Be to, nėra įtikinamų įrodymų, kad vien reguliarus pusryčių valgymas automatiškai garantuoja svorio kritimą. Todėl svarbiausia lieka ne pirmo valgymo laikas, o kas atsiduria lėkštėje ir kiek kalorijų susidaro per visą dieną.

  • Dieta po 60-iesiems: ką valgyti, kad išliktumėte sveiki ir judrūs?

    Dieta po 60-iesiems: ką valgyti, kad išliktumėte sveiki ir judrūs?

    Bėgant metams organizmas keičiasi: dažnai reikia mažiau energijos, bet maistas vis tiek turi aprūpinti svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis. Todėl užkąsti vien baltos bandelės su sviestu ir atsigerti arbatos gali būti sotų, bet ne pats geriausias pasirinkimas kasdienai.

    Vyresniame amžiuje daliai žmonių suprastėja apetitas, silpnėja skonio ir kvapo pojūtis, atsiranda dantų ar kramtymo problemų. Dėl to valgoma mažiau ir paprasčiau, tačiau tuo pat metu didėja rizika negauti to, ko kūnui iš tiesų reikia.

    Su amžiumi taip pat gali mažėti raumenų masė, o tai siejama su jėgos ir fizinio pajėgumo silpnėjimu. Netinkamai subalansuota mityba gali didinti nepakankamos mitybos, vitaminų ir mineralų trūkumų bei progresuojančio raumenų nykimo (sarkopenijos) riziką.

    Dėl to po 60-ies ypač svarbu pasirūpinti pakankamu baltymų, kalcio ir vitamino D kiekiu, o valgymą pritaikyti prie realaus apetito bei kasdienių įpročių.

    Kasdienis ritmas: 3–5 mažesni valgiai

    Praktiškiausiai daugeliui tinka 3–5 nedideli valgiai per dieną, valgomi panašiu metu. Jei apetitas mažas, penkis mažus patiekalus dažnai suvalgyti paprasčiau nei tris labai sočius.

    Svarbu, kad net ir mažesnės porcijos būtų maistingos, o ne paremtos vien lengvai suvalgomu, bet menkai vertingu maistu.

    Daržovės, baltymai, grūdiniai produktai ir sveikesni riebalai

    Pagrindą racione turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai – geras įprotis jų pridėti prie kiekvieno pagrindinio valgymo. Jie gali būti ne tik žali: jei kramtyti sunku, tinka garinti, kepti orkaitėje, troškinti, trinti į tyrę ar gaminti kremines sriubas.

    Vaisius patogu įmaišyti į košę, jogurtą ar kokteilį – taip lengviau padidinti jų kiekį net ir mažiau valgant.

    Ne mažiau svarbūs baltymai, padedantys palaikyti raumenis ir fizinį pajėgumą. Jų verta turėti keliuose valgymuose per dieną, renkantis kiaušinius, žuvį, liesą paukštieną, varškę, natūralų jogurtą, kefyrą, ankštines daržoves ar riešutus.

    Žuvį rekomenduojama valgyti reguliariai, o dalį mėsos patiekalų verta keisti lęšių, pupelių ar avinžirnių patiekalais.

    Grūdiniai produktai – duona, kruopos, dribsniai, ryžiai ar makaronai – geriausiai tinka pilno grūdo, nes suteikia skaidulų, svarbių žarnyno veiklai. Jei tokie produktai per kieti, gali pagelbėti minkštesnės alternatyvos: minkšta avižinė košė, gerai išvirta košė, lengviau sukramtomi makaronai.

    Riebalų visiškai atsisakyti nereikėtų, tačiau geriau rinktis nesočiuosius riebalus: alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, riešutus, sėklas, avokadą. Jie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos palaikymu.

    Fermentuoti pieno produktai – kefyras, natūralus jogurtas, pasukos – ypač patogūs: juos galima tiesiog išgerti, dėti į kokteilius ar košes, naudoti lengviems padažams.

    Pieno produktai yra svarbus kalcio šaltinis, padedantis palaikyti kaulų ir dantų būklę, o vyresniame amžiuje tai ypač aktualu dėl didesnės osteoporozės ir lūžių rizikos. Kartu svarbu nepamiršti vitamino D, reikalingo kalciui pasisavinti.

    Varškė taip pat gali būti paprastas būdas padidinti baltymų kiekį: iš jos greitai paruošiama užtepėlė, pagardinta žalumynais, arba įdaras kitiems patiekalams.

    Skysčiai ir ko geriau riboti

    Vyresni žmonės neretai silpniau jaučia troškulį, todėl laukti, kol „norėsis gerti“, nėra geriausia strategija. Vanduo turėtų būti lengvai pasiekiamas visą dieną, o gerti dažniau mažais gurkšniais.

    Į skysčių balansą gali įeiti ir nesaldintos arbatos, fermentuoti pieno gėrimai ar sriubos. Nepakankamas skysčių kiekis gali lemti silpnumą, galvos skausmus, svaigimą, prastesnę koncentraciją ir vidurių užkietėjimą, o sunkesniais atvejais – elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.

    Paprastas įprotis – ryte pasistatyti matomoje vietoje vandens butelį ar ąsotį: taip lengviau sekti, kiek per dieną išgeriama. Skysčių poreikis vis dėlto priklauso nuo sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir aplinkos temperatūros.

    Kasdieniame racione verta riboti saldumynus, saldžius gėrimus, labai sūrius produktus ir perdirbtą mėsą (pavyzdžiui, kai kurias dešras ar rūkytus gaminius). Taip pat dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą orkaitėje, o ne kepimą riebaluose.

    Svarbu, kad mityba netaptų nuobodi: patiekalai gali būti aromatingi ir apetitiški, o dalį druskos pakeisti žalumynais, česnaku ir švelniais prieskoniais.

    Bendras principas paprastas – svarbiausia įvairovė. Ne vienas „superproduktas“, o kasdienis daržovių ir vaisių, baltymų šaltinių, grūdinių produktų, sveikesnių riebalų ir pakankamo skysčių kiekio derinys dažniausiai geriausiai atitinka sveikų senjorų poreikius.

    Taip pat verta stebėti kūno masę ir apetitą: netyčinis svorio kritimas, ilgalaikis silpnumas ar ryškiai sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis gali būti nepakankamos mitybos signalai, dėl kurių pravartu pasitarti su gydytoju.

    Sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, esant rijimo sutrikimams, ryškiai per mažam svoriui ar kitoms lėtinėms ligoms, mitybą reikėtų koreguoti individualiai – geriausia kartu su gydytoju ar dietologu.

  • Po 50-ies norintiems mesti svorio dietologai išskiria vieną gėrimą – ir jis be kalorijų

    Norint mesti svorio po 50-ies, dietologai kaip vieną geriausių pasirinkimų įvardija vandenį – tiek paprastą, tiek pagardintą natūraliais priedais.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologė Ina Benkova pabrėžia: dažna kliūtis siekiant svorio pokyčių – nepastebimai išgeriamos kalorijos iš alkoholio, sulčių, saldintų gėrimų ar kaloringų kavos gėrimų.

    Straipsnyje primenama, kad vidutiniame amžiuje, perimenopauzės laikotarpiu ir po jos, dėl hormoninių pokyčių dažnai kinta kūno sudėtis: mažėja liesoji masė (pavyzdžiui, raumenys), o riebalų kiekis, ypač pilvo srityje, gali didėti.

    Dėl to gėrimų pasirinkimas tampa praktiškai svarbus: pakeitus kaloringus gėrimus vandeniu gali būti lengviau išlaikyti kalorijų deficitą nemažinant maisto porcijų dar labiau.

    Kodėl vanduo siejamas su svorio kontrole

    Vanduo natūraliai neturi kalorijų, todėl jis gali padėti sumažinti bendrą dienos energijos kiekį, jei juo pakeičiami saldinti ar kaloringi gėrimai.

    Kitas privalumas – jame nėra pridėtinio cukraus. Straipsnyje pažymima, kad saldinti gėrimai gali didinti cukraus kiekį kraujyje, o tokie svyravimai ir insulino reakcija ilgainiui gali būti susiję su nepageidaujamu svorio didėjimu.

    Taip pat akcentuojama hidratacija: tyrimai rodo sąsajas tarp pakankamo vandens vartojimo ir geresnės metabolinės sveikatos, o nepakankamas skysčių kiekis siejamas su didesniu liemens apimties rodikliu bei metaboliniais sutrikimais.

    Minimas ir praktinis aspektas: kai kuriems žmonėms vanduo prieš valgį gali padėti jaustis sotesniems, nes užima vietos skrandyje. Viename tyrime nurodoma, kad vandens gėrimas prieš valgį buvo susijęs su geresniais svorio pokyčiais per 12 savaičių tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių antsvorio ar nutukimą.

    Kaip pagardinti vandenį, kad jis neatsibostų

    Jei paprastas vanduo atrodo nuobodus, dietologė Valerie Agyeman siūlo jį natūraliai pagardinti vaisiais ar žolelėmis – taip lengviau išlaikyti įprotį gerti daugiau skysčių.

    Tarp minimų derinių – agurkas su mėtomis, braškės su citrina ar ananasas su imbieru. Taip pat galima rinktis gazuotą vandenį arba įpilti šlakelį sulčių, jei tai padeda sumažinti saldintų gėrimų kiekį.

    Pabrėžiama, kad vienas gėrimas savaime nenulems svorio pokyčių, tačiau mažiau cukraus turintys pasirinkimai gali palengvinti bendrą pastangų „sudėjimą“ į kasdienę rutiną.

    Kiti įpročiai, kurie minimi šalia vandens

    Straipsnyje primenama, kad gėrimai – tik dalis visos lygties. Svorio valdymui po 50-ies svarbūs ir kiti kasdieniai sprendimai.

    Tarp jų išskiriamas pakankamas baltymų kiekis, daugiau skaidulų turintis maistas, taip pat jėgos treniruotės, padedančios išsaugoti raumenų masę ir palaikyti kaulų sveikatą.

    Taip pat paminimi sojų produktai, kurių sudėtyje esantys junginiai gali būti siejami su kai kurių menopauzės simptomų mažėjimu, o geresnė savijauta netiesiogiai gali padėti laikytis aktyvesnio ir sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Kiaušiniai ar varškė: dietologai paaiškina, kas palankiau širdžiai ir į ką žiūrėti etiketėje

    Virtas kiaušinis ir varškė dažnai laikomi patogiais, baltymų gausiais užkandžiais, tačiau renkantis juos verta pagalvoti ir apie širdies sveikatą. Abu produktai gali tikti subalansuotai mitybai, bet jų maistiniai „niuansai“ skiriasi.

    Portalas „EatingWell“ apžvelgia dietologų įžvalgas, kuo šie du pasirinkimai panašūs, kuo skiriasi ir kada vienas gali būti patogesnis už kitą. Esminė mintis paprasta: svarbu ne tik pats produktas, bet ir tai, su kuo jį valgote.

    Kiaušiniai ilgą laiką buvo vertinami atsargiai dėl cholesterolio, tačiau specialistai pabrėžia, kad su maistu gaunamas cholesterolis ir cholesterolio kiekis kraujyje – ne tas pats. Didesnę įtaką vadinamajam LDL („blogajam“) cholesteroliui dažnai daro sotieji riebalai.

    Tuo metu varškė (cottage cheese) neretai „paslysta“ ne dėl baltymų, o dėl druskos ir riebalų kiekio. Todėl renkantis šį produktą ypač svarbu skaityti etiketes ir lyginti skirtingas rūšis.

    Ką širdžiai reiškia virti kiaušiniai

    Viename kiaušinyje yra apie 6 gramai baltymų. Dietologai atkreipia dėmesį, kad kiaušiniai yra palyginti mažai sočiųjų riebalų turintis produktas – maždaug 1,5 gramo dideliame kiaušinyje.

    Specialistai pataria daugiau dėmesio skirti ne pačiam kiaušiniui, o tam, kas atsiduria lėkštėje šalia jo. Pavyzdžiui, šoninė ar riebios dešrelės gali gerokai padidinti sočiųjų riebalų kiekį, o tai širdžiai palankus pasirinkimas būna rečiau.

    Saikingas kiaušinių vartojimas daugeliui sveikų žmonių gali būti suderinamas su širdžiai palankia mityba – dietologų minimame pavyzdyje kalbama apie maždaug vieną kiaušinį per dieną. Vis dėlto jei žmogus jau serga širdies liga arba turi padidėjusį cholesterolį, rekomenduojama individualiai pasitarti su gydytoju – kai kuriais atvejais gali būti patariama dažniau rinktis kiaušinių baltymus.

    Varškė: daug baltymų, bet saugokitės druskos

    Varškė taip pat laikoma maistingų medžiagų turinčiu, baltymų gausiu produktu, tačiau čia svarbiausi du rodikliai – natris (druska) ir riebalų kiekis. Būtent jie gali lemti, ar užkandis bus palankesnis širdžiai.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad 1/2 puodelio varškės porcija gali turėti iki 459 miligramų natrio – tai sudaro apie 20 proc. rekomenduojamos paros normos. Todėl patariama ieškoti varškės, pažymėtos kaip turinčios mažiau natrio, o kai kurios rūšys gali būti be pridėtinės druskos – su vos 15 miligramų natrio 1/2 puodelio.

    Kitas svarbus aspektas – riebalai. Pilno riebumo varškės 1/2 puodelio porcija gali turėti beveik 3 gramus sočiųjų riebalų. Jei tikslas – mažinti sočiųjų riebalų kiekį racione, praktiškesnis pasirinkimas gali būti liesa, mažo riebumo ar sumažinto riebumo varškė.

    Kuris pasirinkimas geresnis: kiaušinis ar varškė?

    Dietologų verdiktas – abu produktai gali būti įtraukiami į širdžiai palankų mitybos planą. Skirtumas dažniausiai atsiranda detalėse: varškė vienoje porcijoje gali suteikti daugiau baltymų, tačiau dažniau „atsineša“ daugiau natrio.

    Pavyzdžiui, 1/2 puodelio 1 proc. riebumo varškės turi apie 14 gramų baltymų – daugiau nei dvigubai, palyginti su vienu virtu kiaušiniu. Tačiau renkantis varškę rekomenduojama pirmiausia pasižiūrėti, kiek joje druskos ir kokia riebalų sudėtis.

    Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote šiuos produktus. Dietologai pataria kiaušinius ar varškę derinti su skaidulų gausiu maistu – vaisiais, daržovėmis ar pilno grūdo produktais, nes tokie deriniai siejami su palankesniais rodikliais širdies sveikatai, įskaitant cholesterolio kontrolę.

    Praktiniai patarimai renkantis širdžiai palankesnį užkandį

    Jei renkatės varškę, vienas paprasčiausių žingsnių – lyginti etiketes ir teikti pirmenybę mažiau natrio turinčioms versijoms. Taip pat gali padėti mažo riebumo arba neriebi varškė, jei siekiate mažinti bendrą riebalų kiekį racione.

    Renkantis kiaušinius, svarbiausias patarimas – saikas ir protingi priedai. Vietoje riebių mėsos gaminių verta pagalvoti apie daržoves ar pilno grūdo duoną, o jei aktualu – pasitarti su gydytoju dėl individualiai tinkamo kiaušinių kiekio.

    Galiausiai dietologai siūlo mąstyti ne vien apie ribojimus, bet ir apie tai, ką galite pridėti į lėkštę. Skaidulos, nesočiosios riebalų rūgštys (pavyzdžiui, iš alyvuogių aliejaus, avokadų, riešutų) ir daugiau augalinio maisto dažnai tampa tais „mažais“ pokyčiais, kurie ilgainiui duoda didžiausią naudą.