Tag: Belgija

  • Šešios mažiau minimos Pirmojo pasaulinio karo dalyvės: nuo Egipto iki Kinijos

    Pirmasis pasaulinis karas dažniausiai siejamas su didžiosiomis valstybėmis Europoje, tačiau konfliktą formavo ir šalys, kurios istorijos vadovėliuose minimos rečiau. Egiptas, Pietų Afrika, Indija, Belgija, Graikija ir Kinija prisidėjo skirtingais būdais – nuo fronto operacijų iki logistikos ir darbo jėgos.

    Kaip rašo „The Collector“, šių valstybių indėlis neretai buvo nulemtas ryšių su Britų imperija, vidaus politinių kovų ar bandymo sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Kai kurioms tai tapo postūmiu nepriklausomybei, kitoms – ilgalaikių konfliktų pradžia.

    Nors pagrindinės Pirmojo pasaulinio karo jėgos buvo Antantė ir Centro valstybės, „antraeiliai“ dalyviai darė realią įtaką tiek mūšių eigai, tiek tiekimo grandinėms. Dalis jų kovojo skirtinguose frontuose, kiti teikė strateginę paramą, be kurios karo mašina būtų veikusi lėčiau.

    Įdomiausia tai, kad kai kurioms šalims dalyvavimas kare turėjo pasekmių dar dešimtmečiams į priekį: vienur augo nepriklausomybės judėjimai, kitur gilėjo vidaus susipriešinimas ar stiprėjo regioninės įtampos.

    Egiptas: Sueco kanalas ir kelias į nepriklausomybę

    1914 metais Jungtinei Karalystei paskelbus karą Osmanų imperijai, Egiptas buvo paskelbtas britų protektoratu. Nors šalis nebuvo įpareigota siųsti karių, Egiptas tapo strategiškai svarbia atrama dėl Sueco kanalo – vieno svarbiausių tarptautinės prekybos ir karinio tiekimo kelių.

    1915 metais, vykstant Galipolio kampanijai, Egiptas tapo svarbiu atsitraukimo ir persigrupavimo centru. 1916 metais Egipto ekspedicinės pajėgos apgynė Sueco kanalą nuo jungtinių Osmanų ir Vokietijos pajėgų Romani mūšyje Sinajaus pusiasalyje.

    Po 1918 metų lapkričio 11 dienos paliaubų Egipto pareigūnai bandė išsiderėti nepriklausomybę, tačiau britų atsisakymas paskatino neramumus ir politinę konfrontaciją. Galiausiai 1922 metais Egiptas tapo nepriklausoma karalyste, vadovaujama karaliaus Fuado I.

    Pietų Afrika ir Indija: Britų imperijos resursai kare

    Pietų Afrikos įsitraukimą nulėmė statusas Britų imperijoje: šalis turėjo autonomijos, bet nevaldė savo užsienio politikos. Netrukus po karo pradžios Londonas nurodė Pietų Afrikos pajėgoms užimti Vokietijos ryšių stotis Vokietijos Pietvakarių Afrikoje – nors pirmosios operacijos nebuvo sėkmingos, dalyvavimas nesustojo.

    1915 metais buvo sukurta Pietų Afrikos užjūrio ekspedicinė pajėga, o savanorių skaičius buvo toks didelis, kad įdarbinimo punktuose prireikė minias tramdančių pareigūnų. Vėliau Pietų Afrikos kariai veikė Rytų Afrikoje, rėmė operacijas Egipto ir Palestinos kampanijose, o nedidelė dalis dalyvavo ir Vakarų fronte, įskaitant Somos puolimą.

    Indija į karą įsitraukė ypač plačiai: dar prieš konfliktą ji turėjo vieną didžiausių savanorių kariuomenių, o karo pabaigoje karių skaičius išaugo iki daugiau nei pusės milijono. Indijos ekspedicinės pajėgos buvo siunčiamos į įvairius karo teatrus, tačiau susidūrė su rimtais iššūkiais – nuo artilerijos trūkumo iki kalbos barjerų ir prastų prisitaikymo sąlygų Europoje.

    Nepaisant problemų, Indijos daliniai rėmė britų tikslus: veikė Rytų Afrikoje, dalyvavo Mesopotamijos kampanijos operacijose, prisidėjo prie Sueco kanalo gynybos ir stiprino sąjungininkus Galipolyje. Tekste nurodoma, kad per karą buvo dislokuota daugiau nei 1 mln. Indijos karių, o per 60 000 jų žuvo.

    Belgija, Graikija ir Kinija: nuo Afrikos fronto iki darbo korpusų

    Belgijos neutralitetą buvo garantavusi 1839 metų Londono sutartis, tačiau 1914 metų rugpjūtį Vokietija vis tiek įsiveržė į Belgiją. Nors Belgijos pajėgos buvo smarkiai pranašesnės priešų skaičiumi, jų pasipriešinimas sulėtino vokiečių žygį į Vakarus ir suteikė laiko sąjungininkams pasiruošti pirmajam Marnos mūšiui.

    Nors didžioji Belgijos dalis buvo okupuota, karalius Albertas su kariuomene išlaikė mažą teritoriją, įskaitant Ypresą. Belgijos Kongo „Force Publique“ daliniai vėliau prisidėjo prie kovų Rytų Afrikoje: 1916 metais kartu su britų ir portugalų pajėgomis laimėjo Taboros mūšį dabartinėje Tanzanijoje, o vėliau tęsė puolimą Mahengės kryptimi.

    Graikija ilgą laiką stengėsi išlikti neutrali, tačiau šalį skaldė karaliaus Konstantino I ir premjero Eleftherijo Venizelo pozicijos. Šis konfliktas, vadinamas Nacionaliniu skilimu, nulėmė dviejų konkuruojančių valdžių situaciją ir ilgalaikę politinę įtampą.

    1917 metais, karaliui atsisakius sosto, Graikija formaliai prisijungė prie sąjungininkų. Graikų pajėgos vaidino reikšmingą vaidmenį Makedonijos fronte, o po Skra-di-Legen ir Doirano mūšių 1918 metų rugsėjį kapituliavo Bulgarija.

    Kinija iki 1917 metų nebuvo pagrindinė kariaujanti šalis, tačiau prisidėjo dideliu nekariniu indėliu: išsiuntė daugiau nei 140 000 darbininkų į vadinamąjį darbo korpusą. Jie padėjo britų ir prancūzų pajėgoms atlikti užnugario darbus – statė apkasus, taisė geležinkelius, tiesė kelius ir gabeno tiekimą.

    Tekste pabrėžiama, kad Kinijos motyvacija buvo ir politinė: Respublika tikėjosi tarptautinio pripažinimo, tačiau po karo Versalio sutartimi buvusi Vokietijos kolonija Čingdao Šandongo pusiasalyje buvo perduota Japonijai. Šis nusivylimas prisidėjo prie augančių įtampų regione, kurios vėliau išaugo į naujus konfliktus.

    Pirmojo pasaulinio karo istorija dėl to tampa gerokai platesnė nei vien Vakarų fronto apkasai ar didžiųjų valstybių sprendimai. Net ir šalys, laikytos „antraeilėmis“ dalyvėmis, prisidėjo prie karo baigties – o kartais ir pakeitė savo pačių ateities kursą.

  • Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Artėjant Ispanijos visuotiniam streikui, ekonomistai bando įvertinti, kiek vienos dienos masiniai darbo nutraukimai kainuoja skirtingoms Europos šalims.

    Kaip rašo „Euronews“, paprasčiausias palyginimo būdas – pasiimti šalies metinį BVP, padalyti jį iš 365 ir pritaikyti prielaidą, kad streikuoja penktadalis darbuotojų, todėl prarandama panaši dalis tos dienos produkcijos.

    Pagal tokį skaičiavimo modelį didžiausia sąskaita tektų Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai. Skaičiuojama, kad vienos dienos streikas čia kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

    Dideli nuostoliai teoriškai grėstų ir kitoms didžiosioms ekonomikoms: Prancūzijai – apie 1,6 mlrd. eurų, Italijai – apie 1,2 mlrd. eurų, o Ispanijai – apie 930 mln. eurų.

    Skaičiai – apytikriai, o smūgis pasiskirsto netolygiai

    Pabrėžiama, kad tai tik grubus įvertinimas: streikai retai apima ekonomiką vienodai. Dažniausiai labiausiai nukenčia transportas, mokyklos ir viešosios paslaugos, o dalis gamyklų ir biurų toliau dirba.

    Mažesnėms ekonomikoms, taikant tą pačią formulę, „kaina“ mažesnė: Belgijai ji siektų apie 350 mln. eurų, Portugalijai – apie 170 mln. eurų.

    Kodėl dalis praradimų vėliau „atsigriebia“

    Nacionalinė statistika ne visada patvirtina didžiausius išankstinius nuostolių vertinimus. Prancūzija laikoma geru pavyzdžiu, nes ten kelis kartus buvo matuotas streikų poveikis ekonomikai.

    Banque de France vertinimu, 2023 metų kovo–balandžio streikai dėl pensijų reformos pirmąjį ketvirtį sumažino augimą maždaug 0,1 procentinio punkto, tačiau antrąjį ketvirtį fiksuotas panašaus dydžio „atsigavimas“.

    Logika paprasta: streikas nėra gaisras, kuris sunaikina atsargas. Kroviniai dažnai išsiunčiami vėliau, vizitai perplanuojami, o gamyba gali būti kompensuota papildomomis pamainomis.

    Vis dėlto dalis nuostolių būna negrįžtami ir smogia konkretiems sektoriams bei žmonėms: streikuojantys darbuotojai praranda dienos uždarbį, valstybė – dalį mokesčių, o viešbučiai ar oro linijos nebeatgauna atšaukto skrydžio ar neišnuomoto kambario pajamų.

    Belgijos pavyzdys: didžiausia rizika – streikų pasikartojimas

    Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) preliminarūs duomenys rodo, kad 2025-ieji ES buvo didžiausi streikų metai nuo 1991 metų. Tačiau dar svarbiau, kad ilgalaikį poveikį dažniau sukuria ne vienkartinės akcijos, o nuolat pasikartojantys konfliktai.

    ETUI skaičiuoja, kad Belgija 2025 metais dėl streikų prarado 1 354 845 darbo dienas, arba 313 dienų kiekvienam 1 000 darbuotojų – tai naujas šalies rekordas.

    Palyginimui, Nyderlanduose 2025 metais 23 streikai kainavo beveik 60 000 darbo dienų, o Vokietijoje, anot Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto (WSI), prarasta apie 645 000 dienų – ir tai ekonomikoje, kuri yra beveik septynis kartus didesnė už Belgijos.

    Išvada paprasta: vienos dienos nuostoliai dažnai būna iš dalies kompensuojami, bet kai streikai tampa „įprasta būsena“ ir kartojasi kas mėnesį, bendras poveikis ekonomikai gali išlikti ilgalaikis.

    Ispanijoje streiko mastą bandys įvertinti pagal elektros vartojimą

    Ispanija turi neįprastą būdą greitai spręsti, kiek žmonių prisijungė prie streiko – stebėti elektros paklausą. 2012 metų lapkričio visuotinio streiko rytą Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad elektros poreikis buvo 11,4 proc. mažesnis nei įprastai tuo metu.

    Taip pat primenama, kad 2012 metų kovą tuo pačiu paros metu kritimas siekė 15,4 proc. Tikėtina, kad ir šįkart tinklo duomenys taps vienu pirmųjų rodiklių, dar iki profesinių sąjungų ir valdžios pateikiamų – dažnai besiskiriančių – streikuojančiųjų skaičių.

    24 valandų streiką trečiadieniui paskelbė dvi didžiausios Ispanijos profsąjungos – CCOO ir UGT. Jis vyks likus 18 dienų iki pirmalaikių visuotinių rinkimų, numatytų lapkričio 29 dieną.

    Rinkos kol kas ramios, bet jautriausi sektoriai laukia trečiadienio

    Investuotojai į vienos dienos streiką kol kas reaguoja vangiai: Ispanijos IBEX 35 indeksas pirmadienį užsidarė ties 19 742,5 punkto riba, šiemet pakilęs 14,1 proc. ir vis dar esantis maždaug 3 proc. žemiau istorinio rekordo.

    Tarp bendrovių, kurioms streikas teoriškai galėtų smogti labiausiai, minimos turizmo ir aviacijos infrastruktūros įmonės: „Meliá Hotels International“ akcijos šiemet buvo pakilusios 38 proc., o oro uostus valdanti „Aena“ – 21 proc.

    Galutinė trečiadienio streiko „kaina“ Ispanijai, kaip pabrėžiama, bus matuojama prarastomis valandomis ir atidėta veikla. O ar plati protestų banga ką nors pakeis politiškai, paaiškės per balsavimą lapkričio 29 dieną.

  • Kibernetinės atakos prieš parduotuvių šaldytuvus: kodėl jie prijungti prie interneto

    Kibernetinės atakos prieš parduotuvių šaldytuvus: kodėl jie prijungti prie interneto

    Belgijoje kibernetinė ataka sutrikdė dešimčių prekybos centrų šaldymo sistemas – parduotuvės buvo priverstos išmesti maždaug už 100 000 eurų maisto.

    Nukentėjo apie 40 „Delhaize“ parduotuvių, taip pat mažiausiai 15 „Carrefour“, penkios „Spar“ ir mėsinių tinklas „De Laet en Van Haver“. Belgijos žiniasklaida skelbė, kad kai kur šaldytuvų temperatūra pakilo net iki 70 laipsnių.

    „Delhaize“ atstovas „Euronews“ teigė, jog bendrovė nustatė IT incidentą, paveikusį šaldymo sistemas keliose dešimtyse parduotuvių.

    Panašių trikdžių fiksuota ir Švedijos tinklo ICA parduotuvėse, o spalio 12 dieną šaldymo sistemų nustatymai buvo pakeisti šimtuose Prancūzijos prekybos centrų. Tai parodė, kad atakuoti galima ir nebūnant pačioje parduotuvėje.

    Kodėl šaldymo sistemos „online“

    Dideliuose prekybos centruose šaldytuvus ir šaldiklius valdo centralizuoti valdymo blokai: jie reguliuoja temperatūrą, atitirpinimo ciklus ir signalizacijas visoje parduotuvėje.

    Tokių valdymo įrenginių prijungimas prie interneto leidžia rangovams nuotoliniu būdu diagnozuoti gedimus ir pakeisti nustatymus, užuot siuntus techniką į kiekvieną vietą.

    Kaip nurodoma gamintojų diegimo instrukcijose, sistemos pasiekiamos iš išorės, pavyzdžiui, sukonfigūravus parduotuvės maršrutizatorių taip, kad jis nukreiptų interneto srautą į šaldymo valdiklį.

    Nuotolinis stebėjimas taip pat padeda automatiškai kaupti temperatūrų žurnalus, kurių reikalaujama pagal maisto saugos taisykles, užuot darbuotojams kelis kartus per dieną ranka tikrinus kiekvieną vitriną.

    Koks yra mastas ir rizika

    Spalį kibernetinio saugumo įmonės „Forescout“ paskelbti tyrėjų duomenys rodo, kad internete atvirai pasiekiamų šaldymo valdymo paslaugų yra beveik 13 000 – jos aptiktos 99 šalyse ir teritorijose.

    Skaičiavimai atlikti naudojant „Shodan“ – paieškos sistemą, indeksuojančią prie interneto prijungtus įrenginius. Tyrime pabrėžiama: tai skaičiai apie atvirai pasiekiamas sistemas, o ne apie jau įvykdytus įsilaužimus.

    Daugiausia aptikta dviejų produktų šeimų sistemų: „Copeland“ ir „Dixell“ XWEB (7 075) bei „Danfoss“ „StoreView“ (4 697).

    Rizika aktuali ne vien prekybos centrams – analogiškos sistemos naudojamos maisto perdirbime, vyninėse, vaisių sandėliuose, ūkiuose ir ligoninių aušinimo įrangoje.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad įsilaužėliams nebūtinai reikia sudėtingų kenkėjiškų programų: patekę į sistemą, jie gali pasinaudoti įprastomis funkcijomis – keisti temperatūras, įjungti atitirpinimą ar išjungti signalizacijas. Tokie veiksmai gali atrodyti kaip rutininiai.

    Dar viena problema – atsakomybės „išsiskaidymas“: programinę įrangą prižiūri rangovas, įrangą turi parduotuvė, o interneto ryšį administruoja IT skyrius. Jei vaidmenys neaiškūs, gali nutikti taip, kad nė viena pusė nemato viso paveikslo.

    Be to, dalis įrangos būna pasenusi – tyrime minimas vienas „Danfoss“ valdiklis, kurio palaikymas nutrauktas 2021 metų gegužę, todėl jis nebegali gauti saugumo atnaujinimų.

    Ką rekomenduoja daryti

    Pagrindinė rekomendacija – šaldymo valdymo sistemas nuimti nuo atviro interneto, o rangovams suteikti prieigą tik per saugius nuotolinės prieigos įrankius.

    Taip pat siūloma keisti nebeatnaujinamą įrangą, atsisakyti bendrų rangovų slaptažodžių, pereinant prie individualių prisijungimų su kelių veiksnių autentifikavimu, ir fiksuoti, kas bei kada keičia saugumo nustatymus.

  • „Ryanair“ vadovas perspėja: 2027 metais Europoje bilietai gali brangti iki 20 proc.

    „Ryanair“ vadovas perspėja: 2027 metais Europoje bilietai gali brangti iki 20 proc.

    Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary prognozuoja, kad 2027 metais lėktuvų bilietų kainos Europoje gali šoktelėti 10–20 proc. Jo teigimu, tai lemtų išaugusios reaktyvinių degalų kainos, mokesčių našta ir mažėjanti pasiūla rinkoje.

    Vadovas kalbėjo, kad dalis aviakompanijų nuo 2027 metų pavasario bus menkiau apsidraudusios nuo degalų kainų svyravimų. Kai apsidraudimo sutartys baigiasi, staigesnis naftos ir aviacinio kuro brangimas greitai persiduoda į galutines bilietų kainas, nes degalai yra viena didžiausių skrydžių savikainos dalių.

    Kodėl kainos gali šokti?

    Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenys rodo, kad aviacinio kuro kainos Europoje per metus buvo smarkiai šoktelėjusios, o rinką papildomai veikia geopolitinė įtampa ir energijos išteklių tiekimo sutrikimų rizika. Tokiais laikotarpiais aviakompanijos dažniau peržiūri kainodarą, ypač maršrutuose, kur paklausa yra stabili.

    Dar vienas veiksnys – ribojamas pajėgumas. M. O’Leary akcentavo, kad dėl bankrotų, susijungimų ir lėtesnio parkų plėtimo rinkoje gali sumažėti vietų skaičius, todėl kainas aukštyn stumtų paprasta pasiūlos ir paklausos logika.

    Mokesčiai ir mažinami maršrutai

    „Ryanair“ vadovas taip pat kritikavo įvairius aplinkosauginius ir aviacijos mokesčius, kurie, jo vertinimu, tiesiogiai didina skrydžių kainą keleiviui. Pasak jo, didesnė mokestinė našta ypač skaudžiai paliečia pigių skrydžių modelį, kuriame svarbi kiekvieno euro sąnaudų kontrolė.

    Kaip pavyzdį bendrovė pateikė Belgiją, kur nuo 2027 metų sausio planuojamas aviacijos mokesčio didinimas nuo 2 iki 7 eurų. „Ryanair“ pranešė, kad dėl to mažina žiemos sezono programą: atsisako 20 maršrutų ir iš tvarkaraščio išima 1,1 milijono vietų, o dalį lėktuvų perkelia į žemesnių kaštų rinkas.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Jei prognozės pasitvirtins, brangimas labiausiai būtų juntamas piko laikotarpiais, kai skrydžių paklausa tradiciškai didžiausia. Tokiais atvejais kainos kyla ne tik dėl degalų ar mokesčių, bet ir dėl riboto vietų skaičiaus populiariuose reisuose.

    Keleiviams tai gali reikšti, kad 2027 metų keliones verta planuoti anksčiau ir lyginti alternatyvius maršrutus ar išvykimo dienas. Aviacijos rinkoje kainodara dažnai kinta dinamiškai, todėl galutinis bilieto brangimas priklausys ir nuo to, kaip keisis degalų kainos, mokesčiai bei bendras skrydžių pasiūlos lygis Europoje.

  • Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdame įsikūręs SportTech startuolis „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės sėklos investiciją. Bendrovė kuria viskas viename platformą sporto klubams, „CrossFit“ salėms ir įvairioms studijoms, kuriose veikla paremta grupinėmis treniruotėmis.

    Investicijų raundą vedė patyrusių Nyderlandų verslininkų ir investuotojų grupė, susijusi su technologijų įmonėmis „Sentia“, „Keylane“, „TicketSwap“, „Moneybird“ ir „Revue“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos fondas NL SportTech Ventures, orientuotas į sporto technologijų kūrėjus.

    „Daugelis sporto klubų ir studijų vis dar dirba su pasenusia programine įranga: administravimas atima per daug laiko, duomenys išsibarstę, o pajamų galimybės lieka nepastebėtos“, – teigiama „Huppa“ pranešime.

    „Huppa“ įkurta 2024 metais, kai jos steigėjai Shariefas Mohamedas ir Gino Arendszas nusprendė spręsti problemą, su kuria patys susidūrė savo sporto erdvėse. Jų tikslas paprastas: sporto verslams reikia modernesnių įrankių nei tie, kurie dažnai palieka procesus suskaidytus per kelias sistemas.

    Platformos esmė yra vienoje vietoje sujungti kasdienes operacijas ir finansus, kad klubų vadovai matytų aiškesnį vaizdą apie veiklos rezultatus. „Huppa“ žada apjungti narių valdymą, užsiėmimų tvarkaraščius, mokėjimus, finansines ataskaitas ir automatizavimą.

    Sprendimas taip pat apima planavimo įrankius veiklai per kelias lokacijas, KPI suvestines ir skirtingus prieigos lygius treneriams, vadovams bei administracijai. Startuolis pabrėžia kainodaros skaidrumą, kai mokama pagal aktyvių klientų skaičių, taip siekiant išvengti netikėtų papildomų mokesčių už modulius ar atnaujinimus.

    „Huppa“ integruojasi su mokėjimų partneriu „Mollie“ ir platformų agregatoriais, tarp jų „Urban Sports Club“ ir „ClassPass“. Įmonė teigia, kad artimiausiuose etapuose ketina plėsti automatizavimą ir diegti DI paremtas įžvalgas, kurios padėtų ne tik rinkti duomenis, bet ir pasiūlyti veiksmus.

    Praktinis siekis yra padėti sporto verslams greičiau pastebėti, kurie narystės planai veikia geriausiai, kurios treniruotės galėtų generuoti didesnes pajamas ir kur slypi augimo rezervai. Pasak startuolio, tai ypač aktualu augančiai grupinių treniruočių rinkai, kur vienu metu reikia valdyti narystes, papildomus pardavimus ir integracijas su trečiosiomis šalimis.

    Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti platformos vystymui ir komandos plėtrai. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus sutelktas į Nyderlandus ir Belgiją, o iki 2027 metų pabaigos „Huppa“ tikisi aptarnauti mažiausiai 150 sporto verslų.

  • Netoli Briuselio pilį užliejo moliūgai: festivalis vilioja 50 000 lankytojų ir 772 kg rekordą

    Netoli Briuselio pilį užliejo moliūgai: festivalis vilioja 50 000 lankytojų ir 772 kg rekordą

    Moliūgų invazija prie Briuselio

    Netoli Briuselio, Groot-Bijgaardeno pilyje, vyksta kasmetinis moliūgų festivalis, kuris rudenį paverčia ryškiausių spalvų paroda. Organizatoriai šiemet tikisi apie 50 000 lankytojų, o renginys jau tapo viena labiausiai atpažįstamų sezono švenčių Belgijoje.

    Festivalio ašis – moliūgai ir kitos moliūginės daržovės, atkeliaujančios ne tik iš Belgijos ūkių, bet ir iš kitų Europos šalių. Parodoje demonstruojami įvairių formų ir dydžių egzemplioriai, nuo dekoratyvinių iki milžiniškų, skirtų varžyboms ir ekspozicijoms.

    772 kilogramų milžinas ir kūrybinės pramogos

    Vienu ryškiausių šių metų akcentų tapo itin didelis moliūgas, sveriantis 772 kilogramus. Tokie rekordai yra svarbi festivalio traukos dalis, nes jie leidžia palyginti skirtingų augintojų pasiekimus ir primena, kiek daug priklauso nuo veislių, dirvožemio bei oro sąlygų.

    Renginyje siūloma ne vien pasivaikščiojimas tarp ekspozicijų. Lankytojai kviečiami išbandyti moliūgų skaptavimą prieš Heloviną, o dalis pačių didžiausių daržovių paverčiamos netikėtomis priemonėmis pramogoms – pavyzdžiui, improvizuotomis baidarėmis.

    Karštos vasaros kaina derliui

    Organizatoriai pripažįsta, kad šių metų derlius buvo sudėtingesnis po karštos vasaros, o tai atsiliepė augintojų planams ir dalies ūkių rezultatams. Vis dėlto festivalis nesustoja: rudeninės šventės Europoje vis dažniau tampa vieta, kur kalbama ne tik apie tradicijas, bet ir apie klimato poveikį žemės ūkiui.

    Tokie renginiai tampa ir regioninės ekonomikos varikliu, nes pritraukia šeimas, turistus bei vietos gastronomijos gerbėjus. Moliūgų festivalis prie Groot-Bijgaardeno pilies išlaiko paprastą idėją – švęsti sezoną – bet kasmet sugeba pasiūlyti vis naują priežastį sugrįžti.

  • Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pranešė, kad Belgija iki šių metų pabaigos Ukrainai perduos 10 naikintuvų F-16. Apie tai jis kalbėjo po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Europos Sąjungos viršūnių susitikimo kontekste Briuselyje.

    F-16 yra JAV gamybos daugiafunkciai naikintuvai, dešimtmečius buvę vienu iš NATO oro pajėgų standartų. Ukrainai šie orlaiviai svarbūs pirmiausia oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į sparnuotąsias raketas ir įvairių tipų dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Vakarų naikintuvų tema tapo viena iš svarbiausių Ukrainos karinių poreikių, nes Rusija intensyvina atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir miestus. Kuo daugiau parengtų ir techniškai tvarkingų orlaivių, tuo daugiau galimybių paskirstyti budėjimą ir dengti didesnę teritoriją.

    Kodėl perdavimas priklauso nuo F-35?

    Belgija anksčiau buvo įsipareigojusi perduoti Ukrainai apie 30 F-16 iki 2028 metų, tačiau grafikas tiesiogiai susietas su tuo, kaip greitai Belgijos oro pajėgos gauna naujuosius F-35. Pasak Barto De Weverio, būtent F-35 pristatymų vėlavimas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl F-16 perdavimas juda lėčiau nei planuota.

    Belgijos logika paprasta: F-16 galima greičiau atiduoti tik tada, kai juos realiai pakeičia nauji orlaiviai, o personalas ir infrastruktūra persiorientuoja į kitą platformą. Dėl to kiekvienas F-35 programos tempo sutrikimas automatiškai atsiliepia ir F-16 perdavimo terminams.

    Kokias užduotis F-16 atliks Ukrainoje?

    Belgijos vadovas akcentavo, kad perduodami F-16 turėtų sustiprinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos dronų, įskaitant greitesnius reaktyvinius modelius. Jo teigimu, F-16, turintys 20 milimetrų patranką, yra viena iš priemonių, kuri gali būti naudojama tokio tipo taikiniams naikinti.

    Taip pat pabrėžiama, kad naikintuvai gali prisidėti prie kritinės infrastruktūros, miestų ir logistikos maršrutų apsaugos. Atskirai aptarta ir Juodosios jūros regiono svarba, kur oro grėsmės veikia tiek energetikos objektus, tiek eksporto srautus.

    Ne tik lėktuvai, bet ir aptarnavimas

    Karinėje realybėje vien naikintuvų skaičius neatsako į klausimą, kiek jų realiai skraidys. F-16 efektyvumas priklauso nuo techninės priežiūros, atsarginių dalių grandinės, pilotų ir technikų parengimo, taip pat nuo suderintos ginkluotės bei amunicijos tiekimo.

    Būtent todėl kartu su orlaiviais vis dažniau aptariami ir papildomi paketai: mokymai, remonto pajėgumai, ilgalaikė logistika ir šaudmenų tiekimas. Belgijos pusė taip pat minėjo galimas amunicijos tiekimo kryptis, įskaitant bendradarbiavimą su gynybos pramone.

  • Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas siekia užmegzti glaudesnę partnerystę su Belgija, kad paspartintų prekybą vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą ir Pietų Kaukazą. Astanoje vykusiame Belgijos ir Kazachstano verslo tarybos renginyje šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pabrėžė, kad šaliai svarbiausia yra logistikos grandinės patikimumas ir pralaidumas.

    Pasak prezidento, Kazachstanas intensyviai investuoja į geležinkelius, kelius, jūrų uostus ir krovinių terminalus visoje maršruto grandinėje. Pagrindinis tikslas – sukurti praktinį ryšį tarp Antverpeno-Briugės uosto ir Kazachstano Kaspijos uostų Aktau bei Kuryk, taip atveriant platesnes rinkas metalams, naftos chemijos produkcijai ir žemės ūkio eksportui.

    „Šiame kontekste mums ypač vertinga Belgijos patirtis, kaip vieno svarbiausių Europos logistikos centrų. Tikimės konkrečios partnerystės, kuri susietų Antverpeno-Briugės uostą su Aktau ir Kuryk uostais“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Belgijos karalius Pilypas renginyje taip pat akcentavo Vidurinio koridoriaus svarbą ir paragino stiprinti jo sąsajas su Europos uostais, geležinkelių tinklais bei logistikos centrais. Vizitas yra pirmasis Belgijos monarcho valstybinis vizitas Kazachstane ir platesniame Vidurinės Azijos regione, todėl šalys jį vertina kaip signalą verslui ir investuotojams.

    Kur stringa Vidurinis koridorius

    Nors infrastruktūra regione sparčiai gerinama, rinkos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra sudėtinga koordinacija tarp daugybės institucijų ir įmonių. Logistikos sektoriaus atstovų teigimu, vienai siuntai maršrute nuo Europos iki Kazachstano gali tekti pereiti per keliolika skirtingų procedūrų, o tai reiškia daugiau rizikų ir delsimo taškų.

    Vienas dažniausiai įvardijamų sprendimų – dokumentų ir patikrų skaitmeninimas, nes popierinių procedūrų, tikrinimų ir leidimų tvarkymas pasienyje gali gerokai prailginti tranzito laiką net ir tada, kai techninis maršruto pajėgumas yra pakankamas. Papildomų trikdžių kelia Kaspijos jūros oro sąlygos ir uostų apkrovos, dėl kurių maršruto grafikai tampa mažiau prognozuojami.

    Kazachstano nacionalinė geležinkelių bendrovė Kazakhstan Temir Zholy skelbia, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Viduriniu koridoriumi pervežta apie 44 000 TEU, tai yra 58 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalies vadovybė yra įvardijusi ambiciją didinti bendrą krovinių srautą iki 10 mln. tonų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad galutinį tempą nulems kaštai ir stabilumas.

    Investicijos ir kritinės žaliavos

    Tokajevas teigė, kad Belgija patenka į dešimt didžiausių Kazachstano investuotojų, o per pastaruosius du dešimtmečius investicijos esą viršijo 15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal nustatytą perskaičiavimo reikalavimą ši suma apytikriai sudaro apie 14 mlrd. eurų, vertinant ilgo laikotarpio vidutinius valiutų kursų svyravimus.

    Astanoje vykusio forumo paraštėse paskelbta apie 17 susitarimų logistikos, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, energetikos, sveikatos priežiūros, gamybos ir dirbtinio intelekto srityse. Kazachstanas taip pat akcentuoja kritines žaliavas, reikalingas Europos pramonei: šalies vadovybė nurodo, kad šalis gamina 21 iš 34 Europos pramonei kritinėmis laikomų žaliavų, o Belgijai tiekia titano ir molibdeno produkciją.

    Šis akcentas atitinka pastarųjų metų Europos siekį diversifikuoti tiekimo grandines, mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir stiprinti atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokajavo vertinimu, Kazachstano ištekliai kartu su Belgijos kapitalu, technologijomis ir kompetencijomis galėtų virsti strategine partneryste, kuri remtų ne tik tranzitą, bet ir didesnės pridėtinės vertės pramonę.

    Valstybinio vizito metu Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Kazachstano nacionaliniame muziejuje, vaikų reabilitacijos centre bei tarptautiniame dirbtinio intelekto centre Astanoje. Programoje taip pat numatyti akademiniai ir verslo susitikimai, o vizito tąsa planuojama Almatoje.

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.