CP v2

Tag: Belgija

  • Briuselyje parodytas Amaterasu spektaklis: kimono mados ir mitas pažymėjo 160 metų ryšius

    Briuselyje parodytas Amaterasu spektaklis: kimono mados ir mitas pažymėjo 160 metų ryšius

    Briuselyje surengtas išskirtinis pasirodymas Amaterasu tapo vienu ryškiausių renginių, skirtų paminėti 160 metų trunkančius Belgijos ir Japonijos diplomatinius bei kultūrinius ryšius. Spektaklis vyko istoriniame Briuselio rotušės pastate, menančiame XV amžių.

    Pasirodymas remiasi viena svarbiausių Japonijos mitologijos istorijų apie saulės deivę Amaterasu, ypač reikšmingą šinto tradicijoje. Pasak legendos, po konflikto su audrų dievu Susanoo ji pasislėpė oloje, o pasaulį apgaubė tamsa.

    Legenda pasakoja, kad kiti dievai deivę bandė išvilioti į šviesą muzika, šokiu ir švente prie olos angos, kol ši galiausiai pasirodė, ir šviesa sugrįžo. Ši siužetinė linija spektaklyje perkurta šiuolaikiškai, ją sujungiant su podiumo estetika ir sceniniu judesiu.

    Kimono kaip dėvimas pasakojimas

    Spektaklį sumanė kostiumų dizainerė ir performanso menininkė Eiko Kobayashi, kimono paversdama ne tik drabužiu, bet ir scenografijos bei pasakojimo dalimi. Kiekvienas pasirodymo epizodas pristatomas lyg mados kolekcijos išėjimas, tačiau išlaikomas aiškus dramaturginis ryšys su mitu.

    Renginį pristatė kultūros nevyriausybinė organizacija Be-Japon, o pati programa jau buvo rodoma įvairiose šalyse. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato pasirodymas leidžia kalbėti apie atmintį, tradicijų tęstinumą ir kultūrų dialogą šiuolaikine, lengvai atpažįstama vizualine kalba.

    „Saulės deivės Amaterasu kostiumas yra išskirtinis: jame naudojamas daugiau nei 100 metų senumo lininis švarkas, o jį dengia šilkas iš Fukušimos, laikomas vienu ploniausių pasaulyje“, – sakė spektaklio pristatyme skambėjusio komentaro autorius.

    Kultūriniai ryšiai, kurie stiprėja

    Belgijos ir Japonijos santykių sukaktis minima ne vien diplomatiniais renginiais, bet ir plačia kultūros programa, kurioje svarbi vieta tenka scenos menams, dizainui ir tradicinių amatų interpretacijoms. Tokie projektai tampa ir minkštosios galios priemone, kai valstybių ryšiai stiprinami per kultūrą, kūrybą ir bendrus simbolius.

    Renginio Briuselyje kūrėjai pabrėžė, kad Amaterasu istorija pasirinkta neatsitiktinai: ji apie šviesos sugrįžimą, bendruomenės pastangas ir tikėjimą, o šios temos lengvai peržengia kalbos bei geografijos ribas. Būtent todėl spektaklis veikia ir kaip vizualus pasakojimas, ir kaip kultūrinis tiltas tarp Europos ir Japonijos.

  • Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Prancūzijos tyrėjai, aiškindamiesi 2025 metų spalio 19 dieną Paryžiaus Luvre įvykdytą brangenybių vagystę, skelbia apie naują kryptį: vis daugiau ženklų veda į Belgiją. Po kelių mėnesių tyrimas iš nacionalinio tapo tarptautiniu, o pareigūnai tikrina galimą nusikalstamo tinklo bazę už Prancūzijos ribų.

    Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, lūžį davė įtariamųjų telefonų duomenų analizė. Tyrėjų akiratyje atsidūrė keli Rytų Europos kilmės įtariamieji, anksčiau sieti su organizuotais turto nusikaltimais, o jų ryšiai ir judėjimo pėdsakai esą rodo sąsajas su Belgija.

    Pasak publikacijų, telefonuose aptikta ne tik skambučių ir žinučių, bet ir nuotraukų, darytų Luvre, įskaitant Apolono galeriją, iš kurios ir buvo pagrobti istoriniai eksponatai. Tyrėjai taip pat analizuoja kontaktų ratą ir maršrutus, kurie gali atskleisti, kas padėjo suplanuoti operaciją ir kur galėjo būti perkelti pavogti daiktai.

    Atsižvelgdami į šiuos duomenis, Prancūzijos pareigūnai vyksta į Belgiją atlikti patikrinimų vietoje ir bendradarbiauti su vietos tarnybomis. Dėmesys skiriamas ne vien jau identifikuotų įtariamųjų aplinkai Prancūzijoje, bet ir galimiems bendrininkams ar tarpininkams, galėjusiems prisidėti prie grobio slėpimo ar realizavimo.

    Grobis dar nerastas

    Vagystė įvyko sekmadienį, 2025 metų spalio 19 dieną, apie 9 valandą ryto, o visa operacija, kaip skelbta anksčiau, truko vos kelias minutes. Prokurorų vertinimu, pavogtų brangenybių vertė siekia apie 88 000 000 eurų, tačiau kultūrinė ir istorinė reikšmė gali būti dar didesnė.

    Tarp dingusių vertybių minimi itin reti istoriniai papuošalai, susiję su Prancūzijos imperijos laikotarpiu, taip pat XIX amžiaus karališkosios kolekcijos dirbiniai. Tokie objektai paprastai yra sunkiai parduodami legaliai, todėl tyrėjai neatmeta versijos, kad grobis galėjo būti užsakytas konkretiems pirkėjams arba slepiamas laukiant palankaus momento jį perkelti.

    Kodėl tyrimas plečiamas už Prancūzijos ribų?

    Tarptautinės grandies atsiradimas sustiprina prielaidą, kad veikė ne atsitiktiniai vagys, o koordinuota grupė, galėjusi turėti logistinės paramos ir užsienio ryšių. Tokiais atvejais, kultūros paveldo apsaugos ekspertai pabrėžia, kad dažnai įsitraukia tarpininkai, atsakingi už slėptuves, transportą ir ryšių saugumą.

    Lygiagrečiai Prancūzijoje tęsiamas darbas siekiant nustatyti visus tinklo narius, atkurti pasirengimo eigą ir įvertinti, kaip buvo įveiktos muziejaus apsaugos priemonės. Tyrimo tikslas nesikeičia: susigrąžinti pavogtas vertybes ir išardyti visą operaciją organizavusį tinklą.

    Galimi liudijimai ir artimiausi žingsniai

    Belgijos ir Prancūzijos žiniasklaida taip pat užsimena, kad artimiausiomis dienomis gali vykti svarbūs procesiniai veiksmai su įtariamaisiais Prancūzijoje. Teigiama, jog dalis jų svarsto bendradarbiauti su teisėsauga, tikėdamiesi švelnesnių bausmių.

    „Kai kurie įtariamieji gali būti pasirengę nurodyti, kur slepiamos pavogtos brangenybės, jei tai sumažintų jų atsakomybę“, – teigė vienas su tyrimu susipažinęs žurnalistas.

    Kol kas nė vienas iš pavogtų objektų oficialiai nebuvo rastas ar grąžintas. Pareigūnai pabrėžia, kad tokiose bylose proveržis dažnai priklauso nuo smulkių skaitmeninių pėdsakų ir tarptautinio institucijų bendradarbiavimo.

  • Belgijoje traukinys taranavo mokyklinį mikroautobusą: žuvo 4, aiškinamasi, kodėl kirsta pervažą

    Belgijoje traukinys taranavo mokyklinį mikroautobusą: žuvo 4, aiškinamasi, kodėl kirsta pervažą

    Antradienio rytą Belgijos Buggenhout miestelyje traukinys per geležinkelio pervažą susidūrė su mokykliniu mikroautobusu. Per avariją žuvo keturi žmonės, o penki vaikai buvo sužeisti ir išgabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, mikroautobuse važiavo devyni keleiviai: septyni vaikai ir du suaugusieji. Transporto priemonė vyko į mokyklą, skirtą specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

    „Tai vienas blogiausių nelaimingų atsitikimų Belgijoje geležinkelio pervažoje“, – sakė geležinkelių infrastruktūros valdytojo Infrabel atstovas Thomas Baeken.

    Federalinės policijos atstovė An Berger nurodė, kad žuvo du vaikai, taip pat vairuotojas ir lydintis asmuo. Sužeistųjų gyvybei, pasak jos, pavojaus nėra, jie gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie pervažą?

    Infrabel teigimu, susidūrimo momentu pervaža buvo uždaryta: degė raudonas signalas, o užtvarai buvo nuleisti. Šiuo metu aiškinamasi, kodėl vairuotojas vis tiek įvažiavo į pervažą.

    Traukinys, važiavęs iš Briugės Mecheleno kryptimi, smūgio metu judėjo maždaug 90 kilometrų per valandą greičiu. Pranešama, kad mašinistas bandė stabdyti avariniu stabdžiu, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

    Po smūgio mikroautobusas buvo nusviestas į stulpą ir sustojo prie netoliese esančio namo. Tyrėjai vertina ir tai, per kiek laiko prieš traukinį užsidaro pervaža, bei ar visi perspėjimo signalai veikė tinkamai.

    Traukinio keleiviai nenukentėjo

    Nacionalinės Belgijos geležinkelių bendrovės SNCB atstovas Dimitri Temmerman pranešė, kad traukinyje buvo apie šimtą keleivių. Jie evakuoti, sužeistų tarp jų nėra.

    Incidento vietoje dirbo gelbėtojai ir policija, eismas geležinkeliu laikinai buvo sutrikdytas. Tyrimas pradėtas siekiant tiksliai nustatyti avarijos aplinkybes ir atsakomybę.

    Kodėl pervažos vis dar išlieka rizikingos?

    Infrabel duomenimis, nelaimių pervažose Belgijoje mažėja, o pernai šalyje fiksuota apie 20 tokių incidentų. Šioje konkrečioje pervažoje ankstesnė avarija, kaip skelbiama, įvyko 2007 metais.

    Belgijoje yra beveik 1 600 geležinkelio pervažų, o jų apsaugos lygis priklauso nuo vietos ir eismo intensyvumo. Buggenhout pervaža, pasak Infrabel, turi du užtvarus, keturis šviesoforus ir garsinį signalą.

    Specialistai pabrėžia, kad nors techninė įranga skirtingose Europos šalyse gali skirtis, pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: pamačius raudoną signalą ir nuleistus užtvarus, kirsti pervažą draudžiama. Tyrimas turėtų atsakyti, ar šį kartą lemtinga tapo žmogiška klaida, ar susidėjo keli veiksniai.

  • Patrickas Bruelis sulaukė naujų kaltinimų dėl seksualinio smurto: tyrimai plečiami Prancūzijoje ir Belgijoje

    Patrickas Bruelis sulaukė naujų kaltinimų dėl seksualinio smurto: tyrimai plečiami Prancūzijoje ir Belgijoje

    Kaltinimai ir keli tyrimai

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruelis pastaraisiais mėnesiais sulaukė vis daugiau moterų liudijimų, kuriuose keliami klausimai dėl jo elgesio. Dėl įtariamų išžaginimo ir seksualinio smurto veikų Prancūzijoje ir Belgijoje atliekami keli tyrimai.

    Pranešama, kad tyrimai siejami su įvykiais, kurie, pareiškėjų teigimu, galėjo vykti 1991–2019 metais. Dalis epizodų, jei būtų patvirtinti, galėtų būti vertinami pagal skirtingų laikotarpių teisinį reguliavimą, įskaitant senaties taikymą.

    Nuo pirmųjų skundų iki dešimčių liudijimų

    Istorija viešumoje įsibėgėjo kovo mėnesį, kai žiniasklaida paskelbė kelių moterų pasakojimus apie galimą seksualinį smurtą. Vėliau dalis jų kreipėsi į teisėsaugą, o viešojoje erdvėje pasirodė ir daugiau liudijimų.

    Teigiama, kad per kelis mėnesius įvairiuose šaltiniuose buvo paskelbta kelios dešimtys moterų pasakojimų, tačiau ne visi jie virto formaliais skundais. Teisinę reikšmę turi būtent oficialiai užregistruoti pareiškimai, kurių pagrindu pradedami arba atnaujinami tyrimai.

    Nauji pareiškimai ir bylos sujungimas

    Pastarosiomis dienomis paskelbta apie dar du naujus skundus, susijusius su įvykiais 2010 ir 2019 metais. Abiem atvejais moterys teigia patyrusios seksualinį smurtą, o viename skunde minima ir bandymo išžaginti kvalifikacija.

    Šių pareiškimų kontekste pabrėžiama, kad anksčiau pradėti procesai buvo nutraukti dėl įrodymų stokos. Vis dėlto viešumoje pasirodę nauji liudijimai, pasak nukentėjusiųjų atstovų, galėjo paskatinti grįžti prie ankstesnių epizodų ir juos pervertinti.

    Prancūzijos prokuratūra taip pat nurodė, kad keli gauti skundai bus sujungti ir nagrinėjami vienoje jurisdikcijoje pagal dainininko gyvenamąją vietą. Toks sprendimas paprastai leidžia koordinuoti tyrimo veiksmus, efektyviau vertinti pasikartojančius faktinius modelius ir išvengti paralelinių procesų.

    „Niekada nesiekiau priversti nė vieno žmogaus atlikti seksualinio veiksmo, tačiau neneigiu, kad moterų jausmai gali būti tikri“, – per savo atstovus yra pareiškęs Patrickas Bruelis.

    Jis kaltinimus neigia ir pabrėžia nekaltumo prezumpciją. Tuo pat metu jis teigia suprantantis, kad viešai prabilusių moterų patirtys joms gali būti reikšmingos, net jei jis nepripažįsta joms priskiriamų veiksmų.

    Flavie Flament pareiškimas

    Papildomo dėmesio bylai suteikė ir televizijos laidų vedėjos Flavie Flament žinutė socialiniuose tinkluose, kurioje ji pranešė pateikusi skundą dėl išžaginimo. Pasak jos, įvykis esą susijęs su 1991 metais, kai ji buvo nepilnametė.

    Dainininko advokatai šiuos kaltinimus taip pat neigia ir tvirtina, kad santykiai anuomet buvę epizodiniai, o vėlesnis bendravimas išlikęs draugiškas. Jie taip pat atkreipia dėmesį į viešai minimus faktus apie vėlesnius profesinius kontaktus, kurie, jų manymu, prieštarauja dabartiniam pasakojimui.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir kitų žinomų asmenų komentarų, palaikančių moterų liudijimus ir raginančių daugiau nukentėjusiųjų kreiptis pagalbos. Teisininkai tokiose situacijose pabrėžia, kad viešumas gali paskatinti pranešimus, tačiau teisme lemiamą reikšmę turi patikrinami duomenys, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai.

    Tyrimų eiga ir galimi sprendimai priklausys nuo to, ar teisėsauga ras pakankamai duomenų įtarimams pagrįsti, ar bus taikoma senatis, ir ar bylos pasieks teismą. Kol kas Patrickas Bruelis nėra pripažintas kaltu, o procesai tebėra ikiteisminio vertinimo ir tyrimo stadijoje.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • Belgijos streikai sustabdo Šarlerua oro uosto darbą: antradienį atšaukiami visi skrydžiai

    Belgijos streikai sustabdo Šarlerua oro uosto darbą: antradienį atšaukiami visi skrydžiai

    Belgijoje planuojami nacionaliniai profsąjungų protestai antradienį paralyžiuos Briuselio Pietų Šarlerua oro uosto darbą: oro uostas paskelbė, kad tą dieną nevyks nei išvykimai, nei atvykimai. Sprendimas grindžiamas numatomu dideliu darbuotojų trūkumu ir su tuo susijusiomis saugos rizikomis.

    Šarlerua oro uostas yra antras pagal užimtumą šalyje ir svarbus tarptautinių, ypač pigių skrydžių, mazgas. Dėl to sutrikimai palies ne tik keliautojus iš Belgijos, bet ir tranzitą planuojančius keleivius iš kaimyninių valstybių.

    Kas skelbiama apie atšaukimus?

    Oro uosto administracija nurodo, kad keleiviai, kurių skrydžiai bus atšaukti, turėtų sulaukti savo oro linijų pranešimų dėl alternatyvų. Dažniausiai tai būna perregistravimas į kitą reisą arba pinigų grąžinimas, priklausomai nuo bilieto taisyklių ir realių galimybių tą dieną pasiūlyti skrydį iš kito oro uosto.

    „Apgailestaujame dėl šio nacionalinio streiko poveikio keleivių kelionių planams ir atsiprašome už nepatogumus“, – teigiama oro uosto pranešime.

    Praktikoje tokiose situacijose keliautojams rekomenduojama nelaukti iki paskutinės minutės ir patiems pasitikrinti skrydžio būseną oro linijų savitarnos sistemoje. Taip pat verta įvertinti, ar maršrutą galima pakeisti išvykstant per kitą regiono oro uostą, tačiau sprendimą paprastai turi patvirtinti vežėjas.

    Protestai palies ir Briuselį

    Sutrikimų tikimasi ne vien Šarlerua oro uoste. Belgijos pagrindinis tarptautinis oro uostas Briuselyje taip pat perspėjo apie galimus veiklos apribojimus, o dalis skrydžių gali būti atšaukta siekiant užtikrinti saugų aptarnavimą ir sumažinti eiles.

    Oro uostų darbo ritmą streikų dienomis lemia ne tik antžeminio aptarnavimo ar saugumo patikros pajėgumai, bet ir bendra grandinė: nuo bagažo tvarkymo iki lėktuvų aptarnavimo perone. Jei sutrinka bent viena grandis, oro uostai dažnai mažina tvarkaraščius iš anksto, kad likę reisai vyktų valdomomis sąlygomis.

    Kodėl rengiami streikai?

    Streiko akcijas rengia kelios didžiosios Belgijos profsąjungos, protestuojančios prieš valdžios siūlomas ekonomines reformas. Tarp keliamų klausimų minimos pensijų sistemos kryptis, darbo sąlygos, atlygio apsauga infliacijos sąlygomis ir platesnės mokestinės politikos pokyčiai.

    Protestai sostinėje numatyti ryte ir turėtų baigtis apie 14 valandą vietos laiku. Tokie masiniai renginiai tradiciškai didina riziką, kad sutriks ne tik aviacijos, bet ir miesto mobilumas bei dalis viešųjų paslaugų.

    Apie galimus pokyčius perspėja ir Briuselio viešojo transporto operatorius STIB/MIVB, valdantis metro, tramvajų ir autobusų tinklą. Bendrovė tikisi užtikrinti bent dalinį susisiekimą, tačiau keleiviams pataria iš anksto planuoti alternatyvas, jei tai įmanoma.

  • ES grįžta prie įšaldytų Rusijos aktyvų: iki 210 mlrd. eurų galėtų stiprinti Ukrainos gynybą

    Europos Sąjungoje vėl atsinaujina diskusija, ar įšaldyti Rusijos valstybiniai aktyvai galėtų tapti papildomu finansavimo šaltiniu Ukrainos gynybai ir atstatymui. Nyderlandai siekia, kad šis klausimas sugrįžtų į Bendrijos darbotvarkę, o iniciatyvą, kaip skelbiama, palaiko ir dalis Šiaurės bei Baltijos šalių.

    Kalbama apie iki 210 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvus, įšaldytus po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Didelė šių lėšų dalis yra susijusi su vertybiniais popieriais ir laikoma Europos finansų infrastruktūroje, todėl bet koks sprendimas turėtų ir finansinių, ir teisinių pasekmių.

    Kas siūloma ir kodėl dabar?

    Idėja paprasta: vietoje naujų bendrų skolų ar papildomų įnašų iš valstybių biudžetų būtų ieškoma būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos poreikiams. Šią kryptį dažniau remia šalys, kurios nori mažinti spaudimą ES skolinimuisi ir sparčiau rasti stabilų, ilgalaikį finansavimo mechanizmą.

    Diskusijoms grįžtant, ES tuo pat metu yra suplanavusi reikšmingą paramą Ukrainai ir per paskolų bei biudžetines priemones. Vis dėlto Bendrijoje pripažįstama, kad Ukrainos finansiniai poreikiai išlieka dideli, o karo trukmė ir intensyvumas toliau didina spaudimą ieškoti papildomų šaltinių.

    Kur slypi didžiausios rizikos?

    Didelė įšaldytų aktyvų dalis laikoma Belgijoje veikiančioje finansinių vertybinių popierių depozitoriumo infrastruktūroje, todėl Briuselis ir Belgijos valdžia jautriai vertina galimų teisminių ginčų ir atsakomųjų veiksmų riziką. Jei Rusija bandytų ginčyti sprendimus teismuose, išaugtų finansinės atsakomybės ir reputacinės žalos tikimybė.

    Prieštaravimų kelia ir platesnis precedentas: Europos institucijos bei dalis valstybių narų baiminasi, kad tiesioginis konfiskavimas galėtų sukelti abejonių dėl turto apsaugos euro zonoje. Tai ypač aktualu pasaulinių investuotojų pasitikėjimui, nes finansų rinkose svarbios ne tik politinės deklaracijos, bet ir nuspėjamos taisyklės.

    Koks realistiškiausias kelias?

    Praktiškiausiu kompromisu dažnai laikomas modelis, kai naudojamas ne pats turtas, o pajamos, generuojamos iš įšaldytų aktyvų investavimo ar administravimo. Tokia schema paprastai vertinama kaip lengviau apginama teisiškai, nes kalbama apie uždirbtas palūkanas ar kitą grąžą, o ne apie pagrindinės sumos perėmimą.

    ES diplomatiniuose sluoksniuose prognozuojama, kad klausimas vėl gali iškilti artimiausiais mėnesiais, ypač jei Ukrainos finansavimo poreikiai viršys dabartinius planus. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti teisinius saugiklius, politinę valią ir rizikos pasidalijimą tarp valstybių narių.

    „Turime rasti sprendimą, kuris būtų ir veiksmingas Ukrainai, ir teisiškai atsparus Europos Sąjungai“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs ES pareigūnas.

  • Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselyje prasidedantis Kunstenfestivaldesarts (KFDA) kasmet tampa reta erdve, kurioje vienu metu susitinka flamandų ir prancūzakalbių Belgijos bendruomenės. Festivalis, skaičiuojantis jau 31-uosius metus, į Europos scenos menų sezoną įžengia anksčiau nei garsieji Avinjono ir Edinburgo festivaliai.

    Šių metų programoje numatyta daugiau nei 170 scenos menų pasirodymų, o meninei kūrybai skirtas biudžetas siekia apie 1 000 000 eurų. Tai išsiskiria dabartiniame Europos kultūros finansavimo fone, kai daugelyje šalių pastaraisiais metais juntami nuoseklūs biudžetų mažinimai.

    Organizatorių teigimu, modelis laikosi ant kelių atramų: palyginti nedidelių erdvių kaštų Briuselyje, dalies vietų suteikimo be nuomos mokesčio ir koprodukcijų su partneriais už Belgijos ribų. Tokia schema leidžia ne tik atsivežti žinomus vardus, bet ir realiai prisidėti prie naujų kūrinių atsiradimo, kurių premjeros rengiamos būtent festivalio metu.

    Tarptautinė programa ir premjeros

    Programoje pristatomi skirtingų šalių teatro, šokio ir tarpdisciplininio meno kūrėjai, tarp jų ir Europoje dar nematyti menininkai. KFDA kryptingai išlaiko tarptautiškumą, todėl festivalyje greta skambių pavardžių atsiranda vietos ir naujiems balsams, kuriems tokia platforma dažnai tampa šuoliu į platesnę rinką.

    Prie tarptautinės programos prisideda ir partnerystės su institucijomis bei festivaliais įvairiuose regionuose. Bendri projektai mažina finansinę riziką ir užtikrina, kad kūriniai turėtų ilgesnį gyvenimą nei vienas rodymas, nes vėliau keliauja į kitas scenas.

    Kalbų įvairovė kaip festivalio principas

    Belgijos realybėje, kur flamandų ir valonų bendruomenės turi atskiras kultūros finansavimo sistemas ir skirtingas politines tradicijas, KFDA išsiskiria bendra parama iš abiejų pusių. Festivalio metu šis bendras finansavimas virsta praktiška „paliaubų“ erdve, kurioje skirtingos auditorijos susitinka ne per politines diskusijas, o per meną.

    Festivalis nuosekliai palaiko daugiakalbystę scenoje, o pasirodymai pritaikomi įvairiai auditorijai titruojant. Organizatorių teigimu, tai didelis techninis ir žmogiškasis darbas, tačiau jis laikomas kertiniu, kad tarptautinė programa būtų prieinama tiek vietos bendruomenėms, tiek svečiams.

    Spektakliai apie globalią įtampą

    Šių metų programa taip pat reflektuoja pasaulines įtampas ir žmogaus teisių temas. Keli kūriniai nagrinėja nelaisvės, cenzūros ir politinio spaudimo patirtis, o teatras ir šiuolaikinis performansas čia pristatomi kaip erdvė kalbėti apie ribojamas laisves ir jų kainą.

    Vienu ambicingiausių projektų įvardijamas tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo darbas, rodomas sakralinėje erdvėje Briuselio centre. Tokie pasirinkimai pabrėžia KFDA strategiją išnaudoti netradicines vietas ir kurti patirtį, kuri tampa ne vien spektakliu, bet ir miesto maršrutu žiūrovui.

    KFDA kasmet pritraukia apie 30 000 lankytojų, o jo įtaka dažnai matuojama ne vien bilietais, bet ir tuo, kiek naujų kūrinių gauna startą bei kiek bendrų projektų užsimezga tarp skirtingų šalių institucijų. Kultūros sektoriui Europoje susiduriant su finansiniu spaudimu, tokio masto festivalis su ribotu biudžetu tampa ir praktiniu pavyzdžiu, kaip išlaikyti tarptautiškumą neprarandant vietinio jautrumo.

  • Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Streikas jau kainuoja milijonus

    Belgijoje valstybės pašto operatorių valdanti grupė „bpost“ skelbia, kad nuo kovo pabaigos besitęsiantis streikas jau atnešė apie 15 mln eurų nuostolį. Bendrovė šią sumą sieja su pelningumo rodikliu EBIT ir prarastomis pajamomis, kai dalis siuntų nukeliavo konkurentams.

    Įmonė taip pat perspėja, kad realus finansinis smūgis gali išryškėti vėliau. Pasak vadovybės, dalis streiko padarinių pilniau atsispindės antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatuose, kai bus suskaičiuoti ilgalaikių vėlavimų kaštai.

    16 mln laiškų ir 700 tūkst. siuntų

    Per kelias savaites susikaupė didžiulė nepristatytų siuntų eilė. „bpost“ nurodo, kad pristatyti dar reikia apie 16 mln vėluojančių laiškų ir maždaug 700 000 siuntų, o situaciją paaštrino streikuojančių darbuotojų veiksmai, riboję patekimą į rūšiavimo centrus.

    Didžiausi trikdžiai fiksuoti Briuselyje ir Valonijoje, kur vėlavimai išliko ilgiausiai. Įmonė teigia, kad Flandrijoje darbas beveik grįžo į įprastas vėžes, o sostinėje bei Valonijoje operacijos taip pat atnaujintos, tačiau vėlavimai vis dar juntami.

    Kodėl sustojo paštas?

    Streikas kilo dėl „bpost“ restruktūrizavimo plano, kuriuo numatoma perkelti tūkstančius darbuotojų iš tradicinių laiškų maršrutų į siuntų pristatymą. Taip pat siūloma darbo pradžios laiką pastumti maždaug dviem valandomis, kad pajėgos labiau atitiktų augančius siuntų srautus.

    Profsąjungos kritikuoja planą, teigdamos, kad jis gali bloginti darbo sąlygas ir didinti nesaugumo jausmą dėl darbo vietų. Derybos su socialiniais partneriais, bendrovės teigimu, turėtų būti tęsiamos, nes iki šiol kompromiso rasti nepavyko.

    „bpost“ pripažįsta, kad streikas kainuoja ne tik prarastas siuntas, bet ir papildomas išlaidas: baudas už neįvykdytus įsipareigojimus bei resursus, reikalingus susikaupusioms siuntoms išskirstyti. Trikdžiai palietė ir oficialių dokumentų judėjimą, o tai daliai įmonių apsunkino kasdienes procedūras, pavyzdžiui, susijusias su leidimais dirbti.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad pristatymų paspartinti nepavyks, o siuntų atsiėmimo iš rūšiavimo centrų savarankiškai galimybės nenumatytos. Dalis klientų susidūrė ir su tuo, kad siuntų sekimo informacija nebeveikia, nes įprasti sekimo terminai buvo viršyti, todėl bendrovė atsiprašė už patiriamus nepatogumus.