CP v2

Tag: Belgija

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.

  • Remontas Belgijoje virto sensacija: už rūsio sienos rado auksą už 9 mln. eurų

    Remontas Belgijoje virto sensacija: už rūsio sienos rado auksą už 9 mln. eurų

    Belgijos Flandrijoje, Dendermonde savivaldybės Sint-Gillis rajone, įprastas pastato remontas netikėtai virto kriminaline mįsle. Darbininkai, tvarkydami rūsį ir įrengdami kanalizaciją, sienoje aptiko įmūrytą dėžę, panašią į seifą, o joje – didžiulį kiekį aukso.

    Iš pradžių radinys neatrodė įspūdingas: pirmosios monetos buvo palaikytos smulkiais pinigais. Situacija pasikeitė, kai tarp iškastų daiktų pasirodė aukso gabalas, o tęsiant darbus aptikta vis daugiau monetų ir lydinių.

    Galiausiai vietoje buvo užfiksuota mažiausiai 4 000 monetų ir daugiau nei 40 aukso lydinių. Preliminariai skaičiuojama, kad viso radinio vertė siekia apie 9 000 000 eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo lydinių prabos, monetų būklės, jų kilmės ir kolekcinės vertės.

    Apie radinį informuota policija, o auksas išgabentas į saugią vietą. Tyrimą perėmė Rytų Flandrijos prokuratūra, kuri aiškinasi, kada ir kokiomis aplinkybėmis turtas buvo paslėptas, ar jis nėra susijęs su nusikalstama veikla ir kam teisiškai priklauso.

    Pastato istorija gali tapti svarbia tyrimo dalimi. Skelbiama, kad anksčiau šis namas buvo siejamas su aludarių šeima, o apie 1900 metais jame gyveno aludaris, tačiau kol kas neaišku, ar slėptuvė atsirado būtent tuo laikotarpiu.

    Dabar pastatas priklauso socialinės pagalbos organizacijai „CAW Oost-Vlaanderen“. Organizacija yra viešai nurodžiusi, kad jei po visų procedūrų paaiškėtų, jog radinys teisėtai atitenka jai, lėšos galėtų būti skirtos papildomoms vietoms žmonėms be namų ir kitiems pagalbos stokojantiems asmenims.

    Po žinios apie lobį apylinkėse pasirodė ir smalsuoliai bei savarankiški lobių ieškotojai. Vietos policija pabrėžė, kad teritorija aptverta, joje vyksta statybos, yra pavojingų kasinėjimų, o visas rastas auksas jau paimtas, todėl ieškoti „likučio“ nėra nei prasmės, nei teisės.

    Tokie radiniai Europoje nėra dažni, tačiau jie išryškina aiškią tendenciją: augant aukso kainai ir žmonėms dažniau renovuojant senesnius pastatus, vis daugiau istorinių slėptuvių aptinkama atsitiktinai. Vis dėlto radinio likimą paprastai nulemia ne emocijos, o teisės normos, todėl šio aukso kelias į aiškų savininką dar gali užtrukti.

  • Belgijos karalienė Matilda nustebino ūkyje: tarp karvių ir traktorių parodė, kas yra elegancija

    Belgijos karalienė Matilda nustebino ūkyje: tarp karvių ir traktorių parodė, kas yra elegancija

    Belgijos karalienė Matilda kartu su karaliumi Filipu apsilankė Libramont žemės ūkio parodoje, kuri 2026 metų liepos 24–27 dienomis vyksta jau šimtąjį kartą. Tai viena didžiausių po atviru dangumi rengiamų žemės ūkio, miškininkystės ir maisto sektoriaus parodų Europoje, kasmet pritraukianti dešimtis tūkstančių lankytojų.

    Renginio teritorijoje monarchė bendravo su dalyviais, apžiūrėjo ekspozicijas, o fotografų užfiksuotuose kadruose matyti ir neįprasti karališkajai kasdienybei vaizdai – Matilda glosto gyvūnus ir vaikšto tarp ūkio technikos. Tokie vizitai paprastai laikomi simboline parama regionų ekonomikai ir tradiciniams sektoriams, kuriems pastaraisiais metais tenka vis daugiau iššūkių.

    Viešuose pasirodymuose karališkosios šeimos nariai dažnai renkasi labiau formalią aprangą, tačiau žemės ūkio parodos diktuoja kitą logiką – svarbu patogumas ir praktiškumas. Vis dėlto Matilda parodė, kad net ir tokioje aplinkoje galima išlaikyti rafinuotą įvaizdį, kuris neatrodo dirbtinai prabangus.

    Šįkart karalienė pasirinko vasarišką kaimiško stiliaus interpretaciją, pastaraisiais sezonais išpopuliarėjusią ir aukštosios mados kolekcijose. Natūralūs audiniai, žemės spalvos ir subtilūs raštai vis dažniau siejami su tvarumo idėja, o šiai krypčiai palankios ir vartotojų tendencijos – vis daugiau žmonių ieško ilgaamžių, lengvai derinamų drabužių.

    Matildos įvaizdį sudarė dramblio kaulo spalvos suknelė su floristiniais motyvais, pabrėžta plačiu rudu odiniu diržu. Prie jos derėjo šviesus, lininis švarkelis ir pintas aksesuaras iš natūralių medžiagų, o avalynė buvo pasirinkta tokia, kad tiktų ilgesniam vaikščiojimui parodos teritorijoje.

    Mados ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtent tokie deriniai dažnai tampa įkvėpimu brandesnio amžiaus moterims: laisvesnio silueto suknelė gali suteikti daugiau komforto, o diržas padeda išlaikyti proporcijas. Be to, lengvas švarkelis vasarą tampa universaliu sprendimu, kai norisi pridengti rankas, bet neperkaisti.

  • Belgijos karališkoji šeima sužibėjo per Nacionalinę šventę: Matildos pokytis nustebino visus

    Belgijos karališkoji šeima sužibėjo per Nacionalinę šventę: Matildos pokytis nustebino visus

    Belgija Nacionalinę dieną mini liepos 21 dieną, o jos ištakos siekia 1831 metus, kai karalius Leopoldas I davė priesaiką pirmajai šalies konstitucijai. Ši data laikoma konstitucinės monarchijos pradžia, todėl šventė kasmet sutraukia minias ir tampa vienu svarbiausių valstybės kalendoriaus įvykių.

    Per Nacionalinę dieną karališkoji šeima tradiciškai dalyvauja iškilminguose renginiuose, paraduose ir viešuose pasirodymuose, o visuomenės dėmesys krypsta ne tik į ceremonijas, bet ir į aprangos etiką. Tokios progos Belgijoje laikomos reprezentacinėmis, tad kiekviena detalė vertinama kaip žinutė apie nuosaikumą, pagarbą tradicijoms ir šiuolaikiškumą.

    Karalienės Matildos stiliaus posūkis

    Šįkart daugiausia dėmesio sulaukė 53 metų karalienė Matilda, dažnai siejama su ryškiomis, sodriomis spalvomis ir aiškiais akcentais. Tačiau per šių metų minėjimą ji pasirinko ramesnę, neutralių tonų kryptį, kuri tapo ryškiu kontrastu jos įprastiems sprendimams.

    Liepos 20 dieną, vakarinio koncerto metu, karalienė pasirodė vilkėdama baltos spalvos derinį, kuriame dominavo plati kelnių silueto linija ir elegantiška liemenė. Įvaizdį užbaigė iki žemės krentanti, lengva, permatoma viršutinė detalė su aukštesne apykakle, o aksesuarai taip pat išliko balti.

    Liepos 21 dieną oficialiuose renginiuose Matilda rinkosi dviejų sluoksnių suknelę: apatinė dalis buvo balta, be petnešėlių, tačiau bendrą vaizdą subalansavo viršutinis permatomas sluoksnis. Jis buvo gausiai dekoruotas aukso ir smėlio atspalvių siuvinėjimu, o prie jo derėjo smėlinės pirštinės, avalynė, rankinė ir plokščias skrybėlaitės siluetas.

    Dėmesys atiteko ir princesėms

    Per Nacionalinę dieną ryškiai matoma ir Belgijos sosto įpėdinė princesė Elžbieta, kurios vieši pasirodymai stebimi kaip būsimos karalienės reprezentacijos dalis. Ji pasirinko baltą, berankovę A silueto suknelę su reljefiniu, floristiką primenančiu raštu, o prie jos priderino gėlių formos auskarus.

    Princesės įvaizdį papildė didesnio krašto balta skrybėlaitė, taip pat balti aksesuarai, išlaikę vientisą ir protokoliškai saugų sprendimą. Toks pasirinkimas atitiko šventės formalumą ir parodė nuoseklų, santūrų požiūrį į oficialų aprangos kodą.

    Jauniausia šeimos narė, princesė Eleonora, šįkart išsiskyrė drąsesniu spalvų deriniu. Ji pasirinko ilgesnę, paprastos linijos suknelę ledinio mėlynumo atspalvio, kurią papildė švelniai geltoni, pasteliniai aksesuarai.

    Mėlynos ir geltonos kombinacija tapo ryškiausiu šventės akcentu, išlaikant eleganciją ir jaunatvišką lengvumą. Tokie deriniai Europoje vis dažniau matomi oficialiose progose, kai klasikinė forma derinama su šiuolaikišku, subtiliai kontrastingu spalviniu sprendimu.

  • Gaisras Briuselio statybvietėje: liepsnos liftų šachtose galėjo įkalinti žmones, ieškoma dingusiųjų

    Gaisras Briuselio statybvietėje: liepsnos liftų šachtose galėjo įkalinti žmones, ieškoma dingusiųjų

    Briuselio centre, statybvietėje Place de Brouckère aikštėje, kilęs gaisras pražudė kelis žmones, o dalis darbuotojų dar laikomi dingusiais, pranešė Belgijos institucijos. Nelaimė įvyko renovuojamame Oxy pastate – daugiafunkciame komplekse, kuris pastaraisiais metais buvo pertvarkomas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad objekte tuo metu galėjo dirbti apie 250 žmonių. Ugniagesiai iš pastato išgelbėjo dalį darbuotojų, tačiau gelbėjimo operacija tęsėsi, nes pareigūnai manė, kad mažiausiai šeši asmenys gali būti įstrigę arba nepasiekiami.

    Pagal pirminę įvykių seką gaisras kilo ryte ir, kaip skelbta, iš pradžių atrodė suvaldytas. Vis dėlto liepsnos persimetė į dvi liftų šachtas ir vėliau pasiekė požeminę pastato dalį, kur įsiplieskė antrasis židinys, apsunkinęs paiešką ir žmonių evakuaciją.

    Vietos pranešimuose taip pat minėta, kad du liftai galėjo nukristi žemyn, o ugniagesiams pavyko padaryti nedidelę angą viename lifte ir pamatyti kelis kūnus. Tuo metu buvo dedamos pastangos atverti abu liftus, tačiau iš karto nebuvo aišku, ar kitame lifte gali būti daugiau dingusių žmonių.

    Gaisro priežastis tiriama, o pareigūnai vertina, kodėl ugnis išplito į vertikalias šachtas, kurios tokiuose objektuose laikomos viena pavojingiausių vietų dėl greito dūmų ir karščio plitimo. Statybvietėse papildomą riziką didina laikinos instaliacijos, statybinės medžiagos ir ribotos evakuacijos trajektorijos, todėl incidento aplinkybės bus tikrinamos detaliai.

    Šis pastatas buvo pastatytas 1971 metais ir anksčiau veikė kaip Belgijos pašto operatoriaus Bpost būstinė bei Briuselio miesto administracinės patalpos. Iki 2022 metų jis buvo naudojamas biurams, o vėliau parduotas pertvarkymui.

    Šiuo metu Oxy pastatas projektuojamas kaip daugiafunkcis kompleksas su keturių žvaigždučių viešbučiu, butais, biurų erdvėmis, stogo baru ir restoranais. Pranešta, kad 2024 metų balandį ant statomo komplekso stogo jau buvo kilęs gaisras, tačiau tuomet žmonės nenukentėjo.

  • Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Keturi mokesčiai, lydintys būstą

    Įsigijus būstą Europoje mokesčiai dažniausiai nesibaigia ties pirkimo sandoriu. Daugelyje šalių taikomi keli skirtingi mokesčiai, kurie gali atsirasti perkant, valdant, nuomojant ir parduodant turtą.

    Praktikoje svarbiausi keturi: įsigijimo arba perleidimo mokestis, metinis nekilnojamojo turto mokestis, nuomos pajamų mokestis ir kapitalo prieaugio mokestis pardavus su pelnu. Galutinė našta smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies ir net savivaldybės.

    Nuomos pajamos: kur valstybė pasiima daugiausia

    Perkant būstą nuomai didžiausią įtaką grąžai paprastai daro nuomos pajamų apmokestinimas. Pagal Global Property Guide modeliuotus scenarijus skirtingose šalyse mokesčių „žirklės“ itin plačios.

    Esant 1 500 eurų mėnesio nuomai, griežčiausiai apmokestinama Danijoje, kur nuo pirmo euro taikomas apie 42,11 proc. tarifas. Toliau rikiuojasi Nyderlandai su 36 proc. ir Suomija su 30 proc., o Kipre pradinis tarifas nurodomas kaip nulinis.

    Didėjant nuomos pajamoms, lyderiai gali keistis: prie 12 000 eurų per mėnesį Belgijoje modeliuojamas apie 47,27 proc. tarifas, Danijoje apie 43,22 proc., o Vokietijoje ir Graikijoje apie 41 proc. Kai kuriose šalyse tarifai išlieka fiksuoti, pavyzdžiui, Italijoje apie 21 proc., Portugalijoje apie 28 proc. ir Nyderlanduose 36 proc.

    „Perkant būstą nuomai, svarbiausia ne vien kaina, o kiek nuomos pajamų realiai lieka po mokesčių“, – pabrėžiama Global Property Guide metodikoje, vertinančioje nerezidentų apmokestinimą.

    Pirkimas ir metiniai mokesčiai: didžiausi kontrastai

    Įsigijimo mokesčiai kai kuriose rinkose gali tapti reikšminga pradinio biudžeto dalimi. Belgijoje pirkėjams gali tekti mokėti iki 12,5 proc. nuo sandorio vertės, o Jungtinėje Karalystėje aukščiausias lygis siekia apie 12 proc., Nyderlanduose apie 10,4 proc., Liuksemburge apie 10 proc.

    Tai reiškia, kad perkant 500 000 eurų vertės būstą, vien įsigijimo mokestis Belgijoje gali siekti apie 62 500 eurų, jei netaikomos lengvatos. Tuo metu Estijoje ir Čekijoje įsigijimo mokesčio apskritai nėra, o Lietuvoje įsigijimo kaštai šiame palyginime įvardijami kaip apie 0,4 proc., arba maždaug 2 000 eurų nuo 500 000 eurų sandorio.

    Metinis nekilnojamojo turto mokestis taip pat nėra lengvai palyginamas, nes vienur jis skaičiuojamas nuo rinkos vertės, kitur nuo kadastro ar įvertintos vertės, kuri gali būti gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, Ispanijoje maksimali norma kai kur gali siekti iki 4,8 proc., tačiau ji taikoma kadastro vertei, todėl vien procentas dar nepasako realios metinės sąskaitos.

    Kai vertinama, kiek savininkai paprastai sumoka už maždaug 300 000 eurų vertės būstą, Jungtinėje Karalystėje metinis mokestis dažnai minimas apie 2 000–3 200 eurų ribose, o Prancūzijoje ir Ispanijoje dažnesnės apie 700–1 800 eurų sumos. Kipre ir Maltoje metinio nekilnojamojo turto mokesčio nėra.

    Pardavimas su pelnu: kada mokestis „kanda“ labiausiai

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas Europoje ypač priklauso nuo taisyklių, kiek laiko turtas išlaikytas. Danijoje pelnas gali būti apmokestinamas iki maždaug 52,07 proc., kai jis įtraukiamas į bendras pajamas, todėl 250 000 eurų pelno atveju mokesčiai teoriškai gali siekti apie 130 000 eurų.

    Vokietijoje taikoma kitokia logika: jei turtas išlaikytas ilgiau nei 10 metų, pardavimo pelnas gali būti neapmokestinamas, tačiau pardavus anksčiau jis apmokestinamas pagal pajamų mokesčio tarifą. Maltoje kapitalo prieaugis gali nebūti apmokestinamas kaip pelnas, tačiau taikomas mokestis nuo sandorio kainos, kuris įvardijamas kaip 12 proc., o tam tikrais atvejais mažėja iki 5 proc.

    Kur Europoje mokesčių našta didžiausia ir mažiausia

    Vertinant visą grandinę nuo pirkimo iki pardavimo, Belgija dažnai minima tarp daugiausiai apmokestinančių šalių, nes aukšti mokesčiai pasitinka perkant, valdant ir nuomojant. Tuo tarpu Kipras ir Malta išsiskiria kaip vienos lengviausiai apmokestinamų krypčių, ypač dėl metinio nekilnojamojo turto mokesčio nebuvimo ir palankesnių nuomos ar pardavimo apmokestinimo modelių.

    Ekspertai primena, kad tarptautiniams pirkėjams svarbu vertinti ne tik tarifus, bet ir apmokestinamąją bazę, savivaldybių taisykles, lengvatas bei nerezidentų apmokestinimo specifiką. Būtent šie niuansai dažnai lemia, ar investicija į būstą Europoje atsipirks, ar netikėtai taps brangiu įsipareigojimu.

  • Rusijos LNG importas į ES pasiekė rekordą: per pusmetį sumokėta beveik 6 mlrd. eurų

    Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų (LNG) srautai iš Rusijos į Europos Sąjungą pasiekė rekordines apimtis. Į ES iš Jamaalo projekto eksporto taško atplaukė 136 kroviniai, iš viso beveik 10 mln. tonų LNG.

    Toks kiekis yra apie 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Skaičiuojama, kad ES valstybės už rusišką LNG šiemet jau sumokėjo beveik 6 mlrd. eurų, o didžiausi pirkėjai buvo Prancūzija, Belgija ir Ispanija.

    Kaip tai dera su ribojimais?

    Nors po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES nuosekliai mažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, dujų importas ilgą laiką išliko sudėtingiausia grandis. Dalis rusiškų dujų į Europą ir toliau patenka tiek LNG pavidalu jūrų maršrutais, tiek vamzdynais per likusius veikiančius kelius.

    Pagal viešai skelbiamą ES ribojimų kryptį numatyta, kad trumpalaikiai nauji LNG užsakymai turi būti stabdomi, o ilgalaikės sutartys palaipsniui nutraukiamos, pereinant prie visiško atsisakymo. Praktikoje rinkos dalyviai vis dar remiasi anksčiau pasirašytais kontraktais, o dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie teisinių išimčių ir pereinamųjų laikotarpių.

    Kodėl importas gali augti prieš draudimus?

    Energetikos rinkų analitikai tokį šuolį dažnai aiškina pasirengimu šildymo sezonui ir siekiu užpildyti saugyklas tada, kai kainos ir logistika palankesni. Kuo arčiau įsigalioja griežtesni ribojimai, tuo labiau auga motyvacija kaupti atsargas ir užsitikrinti tiekimą pagal dar galiojančias sutartis.

    ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ACER skelbiami suvestiniai rodikliai taip pat rodo augimą: 2026 metų sausio–gegužės mėnesiais bendras rusiškų dujų importas į ES buvo didesnis, o LNG segmentas augo sparčiau nei vamzdynais tiekiamos dujos.

    Ką tai reiškia ES energetikai?

    Rekordinis importas išryškina įtampą tarp politinio tikslo atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir realių rinkos poreikių trumpuoju laikotarpiu. Kol vyksta perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, infrastruktūros plėtra ir sutarčių peržiūra, importo statistika gali svyruoti, ypač prieš sezoninius paklausos pikus.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES kryptis išlieka aiški: diversifikacija, didesnės LNG importo galimybės iš kitų regionų, energijos taupymas ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Tačiau 2026 metų pirmojo pusmečio skaičiai rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti nelygus ir priklausomas nuo sutarčių terminų bei rinkos sąlygų.

  • Belgija po 4:1 prieš JAV pasišaipė iš Donaldo Trumpo ir FIFA: šokis ir žinutė X sukėlė audrą

    Belgija po 4:1 prieš JAV pasišaipė iš Donaldo Trumpo ir FIFA: šokis ir žinutė X sukėlė audrą

    Belgijos rinktinė pasaulio futbolo čempionate 4:1 nugalėjo JAV ir nutraukė turnyro šeimininkų žygį, o rungtynes lydėjęs ažiotažas persikėlė į socialinius tinklus. Po pergalės belgai ir sirgaliai atvirai ironizavo FIFA sprendimus bei Donaldo Trumpo įsitraukimą į skandalą dėl teisėjų verdikto.

    Didžiausia įtampa kilo po to, kai FIFA prieš rungtynes peržiūrėjo ir atšaukė raudoną kortelę, skirtą JAV puolėjui Folarinui Balogunui. Donaldas Trumpas viešai teigė kalbėjęs su FIFA prezidentu Gianni Infantino ir prašęs iš naujo įvertinti epizodą, todėl dalis futbolo bendruomenės sprendimą pavadino politinio spaudimo pavyzdžiu.

    Internetinėje erdvėje greitai prigijo pašaipus trumpinys, kaltinantis FIFA palankumu šeimininkams, o kritikos strėlės kliuvo ir pačiam G. Infantino. Raginimai vadovui trauktis bei diskusijos apie FIFA reputaciją dar kartą išryškino, kaip stipriai čempionatų naratyvą šiandien formuoja ne tik aikštė, bet ir informacinė erdvė.

    Po mačo Belgijos saugas Nicolas Raskinas pergalę įvardijo kaip teisybės momentą, o treneris Rudi Garcia stengėsi gesinti emocijas. Jis sakė po finalinio švilpuko bendravęs su F. Balogunu ir pabrėžė, kad žaidėjas nėra kaltas dėl kilusio skandalo.

    Vis dėlto belgai leido sau ir kandų akcentą: švęsdami įvartį jie prie kampinio vėliavėlės sušoko judesius, priminusius internete išpopuliarėjusius Donaldo Trumpo šokio epizodus. Netrukus Belgijos rinktinės oficiali paskyra X tinkle paskelbė trumpą žinutę, kurios prasmė aiškiai siuntė signalą: šį rezultatą pakeisti nebebus kaip.

    Pergalė Belgijai užtikrino vietą ketvirtfinalyje ir pratęsė įspūdingą nepralaimėtų rungtynių seriją iki 18 mačų. Kitas iššūkis laukia akistatoje su Ispanija Los Andžele liepos 10 dieną, o diskusijos apie FIFA sprendimų skaidrumą, panašu, čempionato metu niekur nedings.

  • Briuselyje parodytas Amaterasu spektaklis: kimono mados ir mitas pažymėjo 160 metų ryšius

    Briuselyje parodytas Amaterasu spektaklis: kimono mados ir mitas pažymėjo 160 metų ryšius

    Briuselyje surengtas išskirtinis pasirodymas Amaterasu tapo vienu ryškiausių renginių, skirtų paminėti 160 metų trunkančius Belgijos ir Japonijos diplomatinius bei kultūrinius ryšius. Spektaklis vyko istoriniame Briuselio rotušės pastate, menančiame XV amžių.

    Pasirodymas remiasi viena svarbiausių Japonijos mitologijos istorijų apie saulės deivę Amaterasu, ypač reikšmingą šinto tradicijoje. Pasak legendos, po konflikto su audrų dievu Susanoo ji pasislėpė oloje, o pasaulį apgaubė tamsa.

    Legenda pasakoja, kad kiti dievai deivę bandė išvilioti į šviesą muzika, šokiu ir švente prie olos angos, kol ši galiausiai pasirodė, ir šviesa sugrįžo. Ši siužetinė linija spektaklyje perkurta šiuolaikiškai, ją sujungiant su podiumo estetika ir sceniniu judesiu.

    Kimono kaip dėvimas pasakojimas

    Spektaklį sumanė kostiumų dizainerė ir performanso menininkė Eiko Kobayashi, kimono paversdama ne tik drabužiu, bet ir scenografijos bei pasakojimo dalimi. Kiekvienas pasirodymo epizodas pristatomas lyg mados kolekcijos išėjimas, tačiau išlaikomas aiškus dramaturginis ryšys su mitu.

    Renginį pristatė kultūros nevyriausybinė organizacija Be-Japon, o pati programa jau buvo rodoma įvairiose šalyse. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato pasirodymas leidžia kalbėti apie atmintį, tradicijų tęstinumą ir kultūrų dialogą šiuolaikine, lengvai atpažįstama vizualine kalba.

    „Saulės deivės Amaterasu kostiumas yra išskirtinis: jame naudojamas daugiau nei 100 metų senumo lininis švarkas, o jį dengia šilkas iš Fukušimos, laikomas vienu ploniausių pasaulyje“, – sakė spektaklio pristatyme skambėjusio komentaro autorius.

    Kultūriniai ryšiai, kurie stiprėja

    Belgijos ir Japonijos santykių sukaktis minima ne vien diplomatiniais renginiais, bet ir plačia kultūros programa, kurioje svarbi vieta tenka scenos menams, dizainui ir tradicinių amatų interpretacijoms. Tokie projektai tampa ir minkštosios galios priemone, kai valstybių ryšiai stiprinami per kultūrą, kūrybą ir bendrus simbolius.

    Renginio Briuselyje kūrėjai pabrėžė, kad Amaterasu istorija pasirinkta neatsitiktinai: ji apie šviesos sugrįžimą, bendruomenės pastangas ir tikėjimą, o šios temos lengvai peržengia kalbos bei geografijos ribas. Būtent todėl spektaklis veikia ir kaip vizualus pasakojimas, ir kaip kultūrinis tiltas tarp Europos ir Japonijos.

  • Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Prancūzijos tyrėjai, aiškindamiesi 2025 metų spalio 19 dieną Paryžiaus Luvre įvykdytą brangenybių vagystę, skelbia apie naują kryptį: vis daugiau ženklų veda į Belgiją. Po kelių mėnesių tyrimas iš nacionalinio tapo tarptautiniu, o pareigūnai tikrina galimą nusikalstamo tinklo bazę už Prancūzijos ribų.

    Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, lūžį davė įtariamųjų telefonų duomenų analizė. Tyrėjų akiratyje atsidūrė keli Rytų Europos kilmės įtariamieji, anksčiau sieti su organizuotais turto nusikaltimais, o jų ryšiai ir judėjimo pėdsakai esą rodo sąsajas su Belgija.

    Pasak publikacijų, telefonuose aptikta ne tik skambučių ir žinučių, bet ir nuotraukų, darytų Luvre, įskaitant Apolono galeriją, iš kurios ir buvo pagrobti istoriniai eksponatai. Tyrėjai taip pat analizuoja kontaktų ratą ir maršrutus, kurie gali atskleisti, kas padėjo suplanuoti operaciją ir kur galėjo būti perkelti pavogti daiktai.

    Atsižvelgdami į šiuos duomenis, Prancūzijos pareigūnai vyksta į Belgiją atlikti patikrinimų vietoje ir bendradarbiauti su vietos tarnybomis. Dėmesys skiriamas ne vien jau identifikuotų įtariamųjų aplinkai Prancūzijoje, bet ir galimiems bendrininkams ar tarpininkams, galėjusiems prisidėti prie grobio slėpimo ar realizavimo.

    Grobis dar nerastas

    Vagystė įvyko sekmadienį, 2025 metų spalio 19 dieną, apie 9 valandą ryto, o visa operacija, kaip skelbta anksčiau, truko vos kelias minutes. Prokurorų vertinimu, pavogtų brangenybių vertė siekia apie 88 000 000 eurų, tačiau kultūrinė ir istorinė reikšmė gali būti dar didesnė.

    Tarp dingusių vertybių minimi itin reti istoriniai papuošalai, susiję su Prancūzijos imperijos laikotarpiu, taip pat XIX amžiaus karališkosios kolekcijos dirbiniai. Tokie objektai paprastai yra sunkiai parduodami legaliai, todėl tyrėjai neatmeta versijos, kad grobis galėjo būti užsakytas konkretiems pirkėjams arba slepiamas laukiant palankaus momento jį perkelti.

    Kodėl tyrimas plečiamas už Prancūzijos ribų?

    Tarptautinės grandies atsiradimas sustiprina prielaidą, kad veikė ne atsitiktiniai vagys, o koordinuota grupė, galėjusi turėti logistinės paramos ir užsienio ryšių. Tokiais atvejais, kultūros paveldo apsaugos ekspertai pabrėžia, kad dažnai įsitraukia tarpininkai, atsakingi už slėptuves, transportą ir ryšių saugumą.

    Lygiagrečiai Prancūzijoje tęsiamas darbas siekiant nustatyti visus tinklo narius, atkurti pasirengimo eigą ir įvertinti, kaip buvo įveiktos muziejaus apsaugos priemonės. Tyrimo tikslas nesikeičia: susigrąžinti pavogtas vertybes ir išardyti visą operaciją organizavusį tinklą.

    Galimi liudijimai ir artimiausi žingsniai

    Belgijos ir Prancūzijos žiniasklaida taip pat užsimena, kad artimiausiomis dienomis gali vykti svarbūs procesiniai veiksmai su įtariamaisiais Prancūzijoje. Teigiama, jog dalis jų svarsto bendradarbiauti su teisėsauga, tikėdamiesi švelnesnių bausmių.

    „Kai kurie įtariamieji gali būti pasirengę nurodyti, kur slepiamos pavogtos brangenybės, jei tai sumažintų jų atsakomybę“, – teigė vienas su tyrimu susipažinęs žurnalistas.

    Kol kas nė vienas iš pavogtų objektų oficialiai nebuvo rastas ar grąžintas. Pareigūnai pabrėžia, kad tokiose bylose proveržis dažnai priklauso nuo smulkių skaitmeninių pėdsakų ir tarptautinio institucijų bendradarbiavimo.