CP v2

Tag: Belgija

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.

  • Prancūzų aktorius Arnaud Denis Belgijoje pasirinko eutanaziją: skausmus siejo su išvaržos implantu

    Prancūzų aktorius Arnaud Denis Belgijoje pasirinko eutanaziją: skausmus siejo su išvaržos implantu

    Prancūzų aktorius ir režisierius Arnaud Denis mirė Belgijoje, jam pritaikius eutanaziją. Jam buvo 43 metai, o sprendimas, pasak jo advokato Philippe’o Courtois, buvo priimtas po ilgai trukusių, nepakeliamų skausmų ir didelio nedarbingumo.

    Advokatas nurodė, kad eutanazija buvo suderinta su trimis gydytojais Namuro mieste, laikantis Belgijoje galiojančių procedūrų. Denis, jo teigimu, buvo praradęs kūno kontrolę, o skausmas mėnesiais neleido gyventi įprasto gyvenimo.

    Kas, anot artimųjų, lėmė kančias?

    Denis sveikatos problemos, kaip teigiama, prasidėjo po operacijos, atliktos 2023 metais dėl dešinės kirkšnies išvaržos. Tuomet buvo implantuotas polipropileno tinklelis, naudojamas pilvo sienos sutvirtinimui, o vėliau ėmė ryškėti sunkūs šalutiniai padariniai.

    Galiausiai vyras ryžosi implantą pašalinti Jungtinėse Valstijose 2024 metų balandį, tačiau tai negrąžino ankstesnės savijautos. Viešai minėta, kad jam diagnozuotas mialginis encefalomielitas, o sveikatos būklė išliko itin sunki.

    „Aš nebegaliu išeiti iš namų, neturiu socialinio gyvenimo, iš esmės nebeturiu gyvenimo“, – sakė Arnaud Denis, anksčiau pasakodamas apie savo būklę ir sprendimo motyvus.

    Skundas Prancūzijoje ir diskusija dėl implantų

    2026 metų sausio 5 dieną Denis pateikė skundą Paryžiaus prokuratūros visuomenės sveikatos padaliniui dėl neatsargaus sužalojimo. Vis dėlto, remiantis viešai skelbta informacija, tyrimas buvo nutrauktas rugpjūčio pabaigoje, nurodant, kad nepakanka pakankamai aiškiai nustatyto nusikaltimo požymių.

    Jo advokatas šią istoriją vadino tyliai vykstančiu visuomenės sveikatos skandalu, teigdamas, kad daugybė pacientų esą susiduria su komplikacijomis po medicininių implantų, o informacija apie rizikas ne visada būna suprantamai pateikiama pačiam pacientui.

    Pasak advokato, bendrovė „Medtronic“ raštu buvo pripažinusi, kad pilvo sienos sutvirtinimo priemonės gali būti susijusios su lėtiniu ar ūmiu pooperaciniu skausmu, o tokie nepageidaujami poveikiai nurodomi naudojimo instrukcijose, skirtose sveikatos priežiūros specialistams. Jis pabrėžė, kad pacientai tokios informacijos dažnai negauna aiškiai ir iš anksto.

    Kodėl Belgija ir ką leidžia įstatymai?

    Belgija yra viena iš Europos valstybių, kur eutanazija leidžiama įstatymu, jei laikomasi griežtų sąlygų ir procedūrų, įskaitant nepriklausomą medicininį vertinimą. Praktikoje tai dažnai reiškia ilgą dokumentavimo procesą, paciento valios patvirtinimą ir kelių gydytojų įtraukimą.

    Denis, pasak jo aplinkos, dar 2026 metų kovą buvo paguldytas į paliatyviosios slaugos skyrių Belgijos ligoninėje, kol buvo nagrinėjamas prašymas dėl eutanazijos. Ši istorija iš naujo paaštrino diskusijas apie paciento informuotą sutikimą, medicininių priemonių saugumą ir ilgalaikių komplikacijų valdymą.

    Denis taip pat buvo įkūręs iniciatyvą, vienijančią žmones, teigiančius patyrusius nepageidaujamą poveikį po išvaržos operacijose naudojamų protezų. Socialiniuose tinkluose, kaip skelbta, buvo surinkta šimtai liudijimų, kurie, jo šalininkų teigimu, rodo platesnę problemos apimtį.

  • Aktorius Arnaud Denis Belgijoje pasirinko eutanaziją: kančių istorija atvėrė implantų rizikas

    Aktorius Arnaud Denis Belgijoje pasirinko eutanaziją: kančių istorija atvėrė implantų rizikas

    Prancūzų aktorius ir režisierius Arnaud Denis mirė Belgijoje, jam pritaikius eutanaziją. Jam buvo 43 metai, o sprendimą, pasak jo advokato, lėmė ilgai trukęs nepakeliamas skausmas ir prarasta galimybė gyventi savarankiškai.

    Denis sveikatos problemos prasidėjo po kirkšnies išvaržos operacijos, atliktos 2023 metais, kai buvo implantuotas polipropileno tinklelis. Vėliau, patyrus daug šalutinių poveikių, implantas 2024 metų balandį buvo pašalintas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau būklė, kaip teigiama, negerėjo.

    Kaip priimamas sprendimas?

    Advokatas Philippe Courtois nurodė, kad eutanazijos procedūra Belgijoje buvo suderinta su trimis Namuro gydytojais. Pasak jo, Denis ilgainiui ne tik kentė skausmą, bet ir prarado kūno kontrolę, o tai tapo esminiu veiksniu priimant sprendimą.

    „Arnaud Denis sprendimas buvo priimtas pasitarus su trimis Namuro gydytojais. Jo kūnas nebegalėjo jo išlaikyti“, – sakė Philippe Courtois.

    Viešojoje erdvėje Denis taip pat kalbėjo apie socialinės izoliacijos ir orumo praradimo jausmą, teigdamas, kad nebegali išeiti iš namų ir nebeturi įprasto gyvenimo. Jo pasisakymai atkreipė dėmesį į situacijas, kai pacientai, susidūrę su ilgalaikėmis komplikacijomis, pasijunta neturintys efektyvių gydymo alternatyvų.

    Skundas Prancūzijoje ir byla

    2026 metų sausį Denis Prancūzijoje kreipėsi į Paryžiaus prokuratūros sveikatos padalinį, pateikdamas skundą dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau rugpjūčio pabaigoje skundas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad nepakanka pakankamai aiškiai nustatyto nusikaltimo požymių.

    Advokatas šią istoriją įvardijo kaip platesnės problemos dalį ir pabrėžė informuoto paciento sutikimo svarbą. Jo teigimu, pacientai ne visada gauna aiškią, suprantamą informaciją apie galimą medicinos priemonių riziką ir galimus ilgalaikius padarinius.

    Implantų saugumo klausimai

    Denis atvejis vėl iškėlė diskusiją apie išvaržos operacijose naudojamus implantus ir jų galimas komplikacijas, ypač kai skausmas tampa lėtinis. Pranešta, kad Denis diagnozuotas mialginis encefalomielitas, o simptomai buvo siejami su uždegimine organizmo reakcija, galimai paveikusia imuninę sistemą.

    Anot advokato, bendrovė „Medtronic“ raštu yra nurodžiusi, kad parietalinio sutvirtinimo implantai gali būti susiję su lėtiniu ar ūmiu pooperaciniu skausmu, ir tai esą minima naudojimo instrukcijose, skirtose sveikatos priežiūros specialistams. Jo teigimu, pacientams tokia informacija dažnai nėra pateikiama suprantama forma prieš procedūras.

    Denis buvo įkūręs bendruomenę, vienijančią išvaržos implantų komplikacijas patyrusius žmones, ir rinko jų liudijimus socialiniuose tinkluose. Ekspertai pabrėžia, kad tokios istorijos dažnai paskatina tiek griežtesnę medicinos priemonių stebėseną, tiek aiškesnę komunikaciją su pacientais apie rizikas ir alternatyvas.

  • Kurmių piliakalniai išdavė paslaptį: prie Damme aptiktas XIII–XIV a. vartų pastatas

    Kurmių piliakalniai išdavė paslaptį: prie Damme aptiktas XIII–XIV a. vartų pastatas

    Belgijoje, istorinėje Zvino regiono teritorijoje netoli Damme, archeologams netikėtai padėjo kurmiai. Mokslininkai pasitelkė kurmiarausius kaip natūralų „mėginių ėmiką“ ir taip aptiko viduramžių laikų statinio pėdsakus, kuriuos įprastais kasinėjimais ištirti būtų sudėtinga.

    Zvino apylinkės viduramžiais buvo svarbi prekybinė zona: Damme veikė kaip išorinis Briugės uostas, o kraštovaizdyje dominavo vandens grioviais apjuostos sodybos. Dalis jų vėliau sunyko dėl žemdirbystės, o dalį uždengė velėna, todėl šiandien jos sunkiai pastebimos plika akimi.

    Kaip kurmiai tapo tyrimo įrankiu

    Kurmiai, rausdami tunelius, į paviršių išstumia nedidelius žemės kiekius. Jei jų urvai kerta archeologinius sluoksnius, kurmiarausiuose gali atsirasti keramikos, plytų, akmens ar metalo fragmentų, kurie leidžia spręsti apie po žeme slypinčius objektus.

    Tyrėjai užfiksavo 814 kurmiarausių vietas ir persijojo juose rastą žemę. Archeologinės medžiagos aptikta 421 kurmiarausyje, o iš viso surinkta 2 810 fragmentų, kurių bendras svoris viršijo 2 kilogramus.

    Aptiktas vartų pastatas ir kelio pėdsakai

    Kai kur radinių koncentracija buvo itin didelė, o jų išsidėstymas sutapo su maždaug 10 x 8 metrų stačiakampe struktūra. Ankstesni geofiziniai tyrimai šioje vietoje rodė požeminę anomaliją, o gręžiniai patvirtino didelį plytų kiekį.

    Sujungus duomenis, struktūra identifikuota kaip vartų pastato liekanos, priklausiusios didelei viduramžių sodybai. Kitoje griovio pusėje pastebėtos dar kelios struktūros, kurios, tikėtina, žymi buvusio tilto atramos vietą, o netoliese esanti pailga įduba gali rodyti seną kelią į gyvenvietę.

    Ką pasakė keramika ir senasis žemėlapis

    Radinių chronologiją padėjo nustatyti keramika. Iš 294 keramikos fragmentų daugiausia buvo vietinės pilkosios keramikos, taip pat rasta raudono molio indų šukių bei pavienių dekoruotų ar importuotų dirbinių.

    Nors radiniai apima XII–XV amžių laikotarpį, dauguma jų datuojami XIII–XIV amžiais. Statinio pobūdį patvirtina ir statybinės medžiagos: raudonų plytų, skiedinio, čerpių, skalūno bei geležinių vinių fragmentai leidžia spręsti, kad konstrukcija buvo tvirta, derinusi plytas ir medieną.

    Archeologai savo išvadas palygino su 1574 metais flamandų kartografo Pieterio Pourbuso sudarytu regiono žemėlapiu. Jame netoli Damme pažymėtos dvi vandens grioviais apjuostos vietos, tačiau pastatai jose nebuvo įvardyti, o naujasis radinys leidžia manyti, kad bent vienoje jų anksčiau stovėjo įspūdingas vartų pastatas, apleistas dar iki žemėlapio sudarymo.

    Tokie neinvaziniai metodai šiandien archeologijoje vis labiau vertinami, ypač saugomose teritorijose, kur kasinėjimai ribojami. Kurmiarausių analizė čia tapo papildomu įrankiu greta geofizikos, gręžinių ir istorinių šaltinių, padedančiu tiksliau atkurti praeities kraštovaizdį.

  • Prancūzijos literatūrinis sezonas: šimtai naujų romanų rudenį ir kodėl tai svarbu Europai

    Prancūzijos literatūrinis sezonas: šimtai naujų romanų rudenį ir kodėl tai svarbu Europai

    Prancūzijoje vasaros pabaiga ir rudens pradžia kasmet reiškia literatūrinį sezoną, kai knygynus užplūsta nauji romanai, o leidėjai ir kritikai pradeda svarbiausių metų leidinių lenktynes. 2026 metais iki spalio į prekybą planuota išleisti apie 461 romaną, iš jų 344 prancūzų autorių, kiek mažiau nei metais anksčiau.

    Šis laikotarpis leidybos rinkai ypač svarbus, nes sutampa su aktyviu kultūriniu sezonu, literatūros premijų kalendoriumi ir pirkėjų sugrįžimu po atostogų. Kartu tai tampa ir atsaku į mažėjančio skaitymo tendencijas, kurias fiksuoja Prancūzijos skaitymo tyrimai: dalis žmonių, kurie save laiko skaitančiais, pastaraisiais metais traukiasi, ypač tarp nuolatinių skaitytojų.

    Mažiau skaitymo, daugiau ekranų

    Prancūzijos Nacionalinio knygos centro apklausos rodo, kad skaitymas praranda vietą kasdienybėje, o ypač ryškiai tai matyti jaunimo įpročiuose. Vidutinis laikas prie ekranų jaunų žmonių dienotvarkėje yra daug kartų didesnis nei laikas, skiriamas knygoms, o skaitymas neretai vyksta „paraleliai“ su kitomis veiklomis.

    Šiame kontekste literatūrinis sezonas tampa ne vien leidėjų marketingo piku, bet ir viešos diskusijos apie skaitymą katalizatoriumi. Kultūros institucijos bei leidėjai akcentuoja, kad skaitymas konkuruoja su trumpais formatais, socialiniais tinklais ir vaizdo turiniu, todėl dėmesio knygai išlaikymas tampa strateginiu uždaviniu.

    Šveicarija ir Belgija seka Prancūziją

    Nors literatūrinio sezono mastas Prancūzijoje išskirtinis, panašus rudeninis „leidybos suaktyvėjimas“ egzistuoja ir kitose Europos šalyse. Šveicarijoje šis reiškinys paprastai būna tylesnis: mažiau žiniasklaidos šurmulio, mažiau premijų ir mažesnė vienu metu pasirodančių knygų koncentracija.

    Vis dėlto prancūziškai leidžianti Šveicarijos rinka vis labiau derina leidybos kalendorių prie Prancūzijos, nes tai padeda išryškėti didesnėje rinkoje. Leidėjams toks sinchronizavimas didina tikimybę patekti į platesnį knygų aptarimų lauką, o kai kurie leidiniai taip pat pasiekia ir premijų atrankas.

    Belgijoje prancūziškos leidybos laukas literatūrinį sezoną vertina dviprasmiškai: viena vertus, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys literatūrai rudenį išauga, kita vertus, erdvę užpildo Prancūzijoje leidžiami pavadinimai. Dėl to vietos leidėjams ir autoriams sunkiau konkuruoti, o dalis svarbiausių belgų literatūros akcentų persikelia į kitus metų mėnesius, pavyzdžiui, pavasarį, kai vyksta Briuselio knygų mugė.

    Kaip atrodo rudeninis knygų „pikas“ kitur?

    Ispanijoje rudens leidybos sezonas taip pat laikomas reikšmingu: leidėjai rugsėjo pradžiai ruošia ryškiausius metų titulus, o renginių kalendorius sparčiai pildosi. Vokietijoje vasaros pabaigoje prasideda vadinamasis knygų ruduo, kai spauda išskiria svarbiausias naujienas, o knygynai ruošiasi intensyvesniam pardavimų laikotarpiui.

    Vokietijos leidybos ritmą sustiprina ir Frankfurto knygų mugė spalį, kurioje tradiciškai skiriamas svarbus literatūros apdovanojimas, padedantis formuoti metų knygų darbotvarkę. Italijoje leidėjai istoriškai taip pat koncentruodavo dalį svarbiausių naujienų rudenį, tačiau pastaraisiais metais dažniau kalbama apie bandymą leidinius paskirstyti tolygiau, kad vienu metu neatsirastų „perpildyta“ rinka.

    Jungtinėje Karalystėje išskirtinis reiškinys yra vienos dienos naujų leidinių banga, vadinama „Super Thursday“, dažniausiai vykstanti spalio pradžioje. Pastaraisiais metais leidėjai vis dažniau renkasi mažesnį leidinių kiekį ir didesnį dėmesį kokybei, nes per didelė pasiūla gali sumažinti kiekvienos knygos matomumą.

    Europos pavyzdžiai rodo, kad Prancūzijos modelis nėra visiškai unikalus, tačiau išsiskiria mastu ir simboline reikšme. Kai skaitymo įpročiai keičiasi, literatūrinis sezonas vis labiau tampa testu: ar knyga dar gali susigrąžinti dėmesį kultūros konkurencijoje su ekranais.

  • Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija griežtai sureagavo į naują kelių Europos Sąjungos valstybių bandymą panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą papildomai paramai Ukrainai. Diskusijos atsinaujino, kai dalis sostinių ragina pereiti nuo vien palūkanų panaudojimo prie platesnio šių lėšų įdarbinimo.

    ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų, o didžiausia dalis laikoma Briuselyje veikiančioje finansinių vertybinių popierių saugojimo įstaigoje „Euroclear“. Šis faktas Belgijai suteikia ypatingą vaidmenį, bet kartu, kaip pabrėžia Briuselis, ir išskirtinę teisinę bei finansinę riziką.

    Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime diskusijas iš naujo stūmė Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai argumentuodamos, kad dabartiniai finansiniai instrumentai gali būti nepakankami. Prie šios linijos taip pat jungėsi Baltijos šalys.

    Belgijos argumentas: rizika ir atsakomybė

    Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot tvirtino, kad bendras nusiteikimas tarp kolegų išliko atsargus. Pasak jo, didžioji dalis valstybių kol kas nerodo noro grįžti prie konfiskavimui artimų mechanizmų.

    „Pasirūpinau dar kartą pakartoti Belgijos poziciją, kuri per metus nepasikeitė. Mūsų prieštaravimo priežastys per tą laiką niekur nedingo“, – sakė Maxime’as Prévot.

    Belgija akcentuoja, kad sprendimai, kurie būtų prilyginti konfiskavimui, galėtų sukelti labai reikšmingų teisinių ginčų, finansų rinkų reakcijų ir precedento klausimų. Briuselis taip pat kalba apie galimą atsakomybės naštą, jei Rusija imtųsi atsakomųjų priemonių prieš Belgijos ar euro zonos interesus.

    Ši laikysena atspindi ir ankstesnes Belgijos pastabas, kai buvo svarstoma idėja įšaldytą turtą paversti finansavimo šaltiniu Ukrainai per nulinėmis palūkanomis pagrįstą kreditavimo schemą. Tuomet Belgija siekė, kad rizikos būtų pilnai pasidalytos ES mastu ir numatytos aiškios, neribotos garantijos.

    Kodėl tema sugrįžo dabar?

    Diskusijų atsinaujinimą skatina abejonės, ar dabartinis ES finansinis planas Ukrainai užteks iki 2027 metų pabaigos, kaip buvo numatyta. Kelių šalių teigimu, karo kaštai auga, o Rusijos karinės kampanijos intensyvėjimas verčia iš anksto ieškoti papildomų, mokesčių mokėtojams mažiau skausmingų šaltinių.

    Tuo pat metu Ukraina signalizuoja apie išaugusius poreikius, įskaitant gynybos biudžeto spaudimą ir išlaidas, susijusias su karių atlyginimais bei ginkluotės pirkimais. Kyjivas yra raginęs sąjungininkus užpildyti maždaug 23 mlrd. eurų spragą, o kaip vieną iš variantų mini ir didesnį įšaldyto turto panaudojimą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad šis kelias, jo manymu, vertas rimtos diskusijos. Kartu dalis ES sostinių laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimus būtina užsitikrinti tvirtą teisinį pagrindą.

    Teisinės ribos ir politinė matematika

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pabrėžė, kad Italija nėra kategoriškai prieš, tačiau esminis klausimas lieka teisinis. Ši nuostata atspindi platesnį ES vidinį balansą: vienos valstybės nori greitesnio sprendimo, kitos baiminasi precedento, kuris ateityje galėtų paveikti investuotojų pasitikėjimą ir suvereniojo turto apsaugos principus.

    Europos Komisija, kaip signalizuojama, stebi diskusijų kryptį, tačiau vengia rengti naują iniciatyvą be aiškios politinės daugumos. Tai ypač aktualu tuo metu, kai ES šalys paraleliai veda sudėtingas derybas dėl būsimo ES biudžeto ir prioritetų.

    Belgija taip pat kartoja, kad įšaldyto turto išlaikymas gali būti svarbus derybinis svertas taikos derybų atveju, siekiant Rusijos kompensacijų už Ukrainai padarytą žalą. Šis argumentas, Briuselio nuomone, ilgainiui gali sustiprinti ES pozicijas, net jei trumpuoju laikotarpiu finansinis spaudimas tik didėja.

  • Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Briuselio vyriausiasis prokuroras Julienas Moinilis paragino Belgijos institucijas ryžtingiau smogti narkotikų kontrabanda ir prekyba užsiimančioms gaujoms po pastarosiomis dienomis mieste nuaidėjusių susišaudymų. Jo teigimu, smurtas tapo nebe pavieniais incidentais, o nuolatiniu saugumo iššūkiu sostinėje, kurioje įsikūrusios ir svarbiausios Europos Sąjungos institucijos.

    Pasak prokuroro, vien šiais metais Briuselyje jau fiksuota 69 šaudymo incidentai, o nuo 2025 metų pradžios jų suskaičiuota 170. Dalis išpuolių, anot jo, siejami su dviejų konkuruojančių grupuočių konfliktu dėl įtakos ir teritorijų, todėl mieste matomas keršto ciklas.

    „Bet kas gali būti pašautas“, – sakė Julienas Moinilis.

    Prokuroras pažymėjo, kad užpuolikai kai kuriais atvejais veikė prisidengę kaukėmis ir naudojo automatinius ginklus, o per incidentus nukentėjo žmonių, taip pat buvo taikytasi ir į policijos infrastruktūrą. Toks smurto pobūdis, jo vertinimu, rodo, kad nusikalstamos grupuotės jaučiasi pakankamai drąsiai veikti viešose erdvėse ir siekia įbauginti.

    Ką siūlo keisti prokuratūra

    J. Moinilis ragina didinti spaudimą gaujų lyderiams, iš kurių dalis, kaip teigiama, veiklą koordinuoja būdami už Belgijos ribų. Jis akcentavo, kad svarbu ne tik susekti organizatorius, bet ir užkirsti kelią tam, kad nusikalstami nurodymai būtų perduodami iš įkalinimo įstaigų.

    Prokuratūra taip pat prašo daugiau pajėgumų policijos tyrimų padaliniams, nes be papildomų resursų sudėtinga greitai identifikuoti šaulius, ginklų tiekimo grandines ir finansinius srautus. Anot prokuroro, gaujos vis dažniau įtraukia jaunus žmones iš Prancūzijos ir dokumentų neturinčius migrantus, kurie tampa vadinamaisiais vykdytojais.

    Policijos atsakas ir platesnis kontekstas

    Briuselio valdžia šią savaitę pranešė stiprinanti viešąją tvarką, į gatves papildomai skirdama 40 policijos pareigūnų ir diegdama daugiau mobilių vaizdo stebėjimo kamerų. Tikimasi, kad tai padės greičiau reaguoti į incidentus ir surinkti daugiau įrodymų tyrimams.

    Belgija laikoma vienu svarbiausių narkotikų srautų vartų į Europą, o Antverpeno uostas ne kartą įvardytas kaip reikšmingas taškas, kuriuo naudojasi tarptautiniai nusikalstami tinklai. Didėjantis ginklų panaudojimas Briuselyje siejamas su platesnėmis Europos tendencijomis, kai konkurencija dėl pelningų rinkų persikelia į miestų gatves.

    Smūgis gaujų pinigams

    Belgijos institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria nusikalstamų grupuočių finansams ir turtui, nes tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti jų įtaką. J. Moinilio teigimu, nuo 2025 metų Briuselyje dėl sąsajų su narkotikų prekyba uždaryta apie 350 barų ir restoranų, taip pat konfiskuota 3 500 prabangių automobilių.

    Prokuroras pabrėžė, kad vien policijos patrulių didinimo gali nepakakti, jei lygiagrečiai nebus nuosekliai ardomos gaujų struktūros ir jų pajamų šaltiniai. Jo vertinimu, tik ilgalaikė strategija, apimanti tyrimus, areštus ir turto konfiskavimą, gali sustabdyti smurto spiralę.

  • Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Belgijoje bulvių augintojai perspėja, kad šių metų derlius gali būti neįprastai menkas, o gumbai – gerokai smulkesni nei įprasta. Dėl to nerimaujama, ar pakaks tinkamos žaliavos šalies vizitine kortelei laikomoms fri bulvytėms, o vėliau tai gali atsiliepti ir kainoms.

    Ūkininkai aiškina, kad sezonas susiklostė ekstremaliai: pavasario pabaigoje pasitaikę gausūs lietūs ir audros silpnino dirvožemį, o vasarą įsivyravę karščiai bei sausra stabdė bulvių augimą. Tokiomis sąlygomis gumbai nespėja normaliai išsivystyti ir pasiekia tik dalį įprasto dydžio.

    Amė vietovėje netoli Lježo dirbantis ūkininkas Mathieu Comijn iš perdžiūvusios žemės traukia „Bintje“ veislės bulves, kurios tesiekia stalo teniso kamuoliuko dydį. Pasak jo, tokios bulvės ne tik mažina derliaus tonas, bet ir netinka kokybiškoms, ilgoms fri bulvytėms gaminti.

    „Matote, dirva yra itin sausa. Paprastai bulvės turėtų būti bent keturis kartus didesnės. Šiuo metu iš jų fri bulvyčių nepagaminsime“, – sakė Mathieu Comijn.

    Šeimos ūkis augina apie 500 hektarų bulvių ir yra sudaręs tiekimo sutartis su perdirbėjais, todėl įsipareigojimų nevykdymas gali tapti papildomu finansiniu spaudimu. Ūkininkai tikisi dalį trūkumo padengti pernykščio derliaus atsargomis, nes praėję metai, pasak jų, buvo dosnesni.

    Belgijos bulvių perdirbimo sektorius laikomas vienu didžiausių pasaulyje: kasmet čia perdirbama daugiau kaip 6 000 000 tonų bulvių, o didžioji dalis šaldytų fri bulvyčių iškeliauja į eksportą. Skelbiama, kad apie 90 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 120 rinkų, tad žaliavos svyravimai greitai tampa tarptautinės tiekimo grandinės klausimu.

    Briuselyje veikiančioje gerai žinomoje fri prekybos vietoje Maison Antoine pabrėžiama, kad geriausiai tinka didelės, pailgos bulvės, užtikrinančios vienodą kepimą ir tekstūrą. Tačiau, anot verslo atstovų, vis dažniau tenka prisitaikyti prie sezoniškumo, kai tinkamos kokybės bulves rasti sudėtingiau.

    Belgijos fri prekeivių asociacija, vienijanti apie 4 500 prekybos vietų, taip pat įspėja, kad mažesnė pasiūla gali didinti kainų spaudimą. Nors galutinis poveikis vartotojams priklausys nuo atsargų, importo galimybių ir perdirbėjų sutarčių, rinkoje jau dabar akcentuojama rizika, kad prastesnis derlius gali branginti tiek žaliavą, tiek galutinį produktą.

    Tokie svyravimai tampa vis dažnesni Europoje, kur žemės ūkis vis labiau susiduria su klimato kaitos iššūkiais: vienais metais pasikartojančios liūtys ir užmirkimai, kitais – užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Dėl to ūkiams tenka investuoti į laistymo infrastruktūrą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparesnes veisles, o vartotojams – priprasti prie dažnesnių maisto kainų svyravimų.

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.

  • Remontas Belgijoje virto sensacija: už rūsio sienos rado auksą už 9 mln. eurų

    Remontas Belgijoje virto sensacija: už rūsio sienos rado auksą už 9 mln. eurų

    Belgijos Flandrijoje, Dendermonde savivaldybės Sint-Gillis rajone, įprastas pastato remontas netikėtai virto kriminaline mįsle. Darbininkai, tvarkydami rūsį ir įrengdami kanalizaciją, sienoje aptiko įmūrytą dėžę, panašią į seifą, o joje – didžiulį kiekį aukso.

    Iš pradžių radinys neatrodė įspūdingas: pirmosios monetos buvo palaikytos smulkiais pinigais. Situacija pasikeitė, kai tarp iškastų daiktų pasirodė aukso gabalas, o tęsiant darbus aptikta vis daugiau monetų ir lydinių.

    Galiausiai vietoje buvo užfiksuota mažiausiai 4 000 monetų ir daugiau nei 40 aukso lydinių. Preliminariai skaičiuojama, kad viso radinio vertė siekia apie 9 000 000 eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo lydinių prabos, monetų būklės, jų kilmės ir kolekcinės vertės.

    Apie radinį informuota policija, o auksas išgabentas į saugią vietą. Tyrimą perėmė Rytų Flandrijos prokuratūra, kuri aiškinasi, kada ir kokiomis aplinkybėmis turtas buvo paslėptas, ar jis nėra susijęs su nusikalstama veikla ir kam teisiškai priklauso.

    Pastato istorija gali tapti svarbia tyrimo dalimi. Skelbiama, kad anksčiau šis namas buvo siejamas su aludarių šeima, o apie 1900 metais jame gyveno aludaris, tačiau kol kas neaišku, ar slėptuvė atsirado būtent tuo laikotarpiu.

    Dabar pastatas priklauso socialinės pagalbos organizacijai „CAW Oost-Vlaanderen“. Organizacija yra viešai nurodžiusi, kad jei po visų procedūrų paaiškėtų, jog radinys teisėtai atitenka jai, lėšos galėtų būti skirtos papildomoms vietoms žmonėms be namų ir kitiems pagalbos stokojantiems asmenims.

    Po žinios apie lobį apylinkėse pasirodė ir smalsuoliai bei savarankiški lobių ieškotojai. Vietos policija pabrėžė, kad teritorija aptverta, joje vyksta statybos, yra pavojingų kasinėjimų, o visas rastas auksas jau paimtas, todėl ieškoti „likučio“ nėra nei prasmės, nei teisės.

    Tokie radiniai Europoje nėra dažni, tačiau jie išryškina aiškią tendenciją: augant aukso kainai ir žmonėms dažniau renovuojant senesnius pastatus, vis daugiau istorinių slėptuvių aptinkama atsitiktinai. Vis dėlto radinio likimą paprastai nulemia ne emocijos, o teisės normos, todėl šio aukso kelias į aiškų savininką dar gali užtrukti.