CP v2

Tag: Bendra žemės ūkio politika

  • 17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.

    Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.

    Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Ką siekia apginti šalys?

    Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.

    Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.

    „Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.

    Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo

    Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.

    Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.

    Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga

    Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.

    Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.

    Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.

    Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.

  • ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    Turtingesnės Europos Sąjungos valstybės, į bendrą biudžetą sumokančios daugiau nei iš jo atgaunančios, stiprina pastangas sumažinti Europos Komisijos siūlomą 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą. Briuselyje formuojasi aiški takoskyra tarp vadinamųjų neto mokėtojų ir šalių, kurios siekia didesnių išlaidų tradicinėms ES programoms.

    Komisijos gairėse minimas iki 1,8 trilijono eurų siekiantis bazinis biudžetas, o kartu su ankstesnių krizių laikotarpio skolų aptarnavimu bendra suma priartėtų prie 2 trilijonų eurų. Tai reikštų didesnę biudžeto dalį nuo bendrų ES šalių pajamų, todėl dalis sostinių jau dabar signalizuoja, kad tokio šuolio nepalaikys.

    Dvi stovyklos ir skirtingos raudonos linijos

    Neto mokėtojų grupėje aptariama strategija, kaip derybose spausti mažinti bendrą išlaidų lygį ir aiškiau susieti finansavimą su ES prioritetais, tokiais kaip gynyba, konkurencingumas ir strateginių pramonės šakų stiprinimas. Šios šalys argumentuoja, kad nacionaliniuose biudžetuose taip pat tenka taupyti, todėl Briuselis neturėtų automatiškai didinti bendrų įsipareigojimų.

    Kita stovykla, vienijanti daugiau valstybių, pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai neturi mažinti paramos žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir žuvininkystei. Šios programos daugeliui valstybių išlieka esminės, ypač regionuose, kuriuose investicijos iš ES fondų sudaro reikšmingą viešųjų projektų dalį.

    Nuolaidos įmokoms ir skolos grąžinimo klausimas

    Įtampą kursto ir diskusijos dėl įmokų nuolaidų, kurias dalis valstybių taiko savo įnašams į ES biudžetą. Didesnio biudžeto šalininkai kritikuoja šias nuolaidas, teigdami, kad jos iškreipia sistemos teisingumą ir mažina bendrą finansinę erdvę bendriems tikslams.

    Lygiagrečiai svarstoma, kaip tvarkytis su po pandemijos laikotarpio skolinimosi pasekmėmis, nes skolos aptarnavimas kitame biudžeto cikle būtų viena didesnių fiksuotų išlaidų eilučių. Kai kurios valstybės signalizuoja, kad būtų atviros lankstesniam grąžinimo grafiko modeliavimui, tačiau neto mokėtojai nuogąstauja, kad tai gali reikšti papildomą naštą vėlesniais metais.

    Kas toliau: derybų grafikas ir sprendimo kaina

    Artimiausiu metu laukiama detalesnio derybinio dokumento su konkretesniais skaičiais ir eilutėmis, kuris tradiciškai tampa pagrindu kompromisų paieškai. Vėliau pozicijos bus derinamos ambasadorių lygiu, o galiausiai klausimas persikels į Europos Vadovų Tarybą, kur sprendimams reikės plataus politinio sutarimo.

    Nors neto mokėtojos akcentuoja norą finansuoti naujus saugumo ir konkurencingumo prioritetus, jos kartu siekia mažesnio bendro biudžeto dydžio. Dėl to derybos žada būti sudėtingos: reikės nuspręsti, ar didesni tikslai bus finansuojami didesnėmis įmokomis, ar perskirstant lėšas mažinant tradicinių programų apimtis.

  • 22 metai ES narystėje: kiek Lenkija gavo ir sumokėjo, ir kaip tai pakeitė atlyginimus bei PKB

    Per 22 metus narystės Europos Sąjungoje Lenkija iš ES biudžeto gavo apie 277 milijardus eurų, o į bendrą Sąjungos biudžetą sumokėjo maždaug 101 milijardą eurų. Tai reiškia, kad grynasis finansinis balansas Lenkijai siekia apie 174 milijardus eurų.

    Tokius suvestinius skaičius viešai skelbia Lenkijos Finansų ministerija, reguliariai atnaujinanti įmokų ir gautų lėšų statistiką. Duomenys apima laikotarpį nuo įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dieną.

    Iš kur atėjo didžiausios sumos

    Didžiausia ES lėšų dalis Lenkiją pasiekė per sanglaudos politiką, kurios tikslas yra mažinti regionų ekonominius skirtumus. Per šią kryptį šaliai teko apie 176 milijardus eurų, finansavusius infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų ir verslo modernizavimo projektus.

    Kita svarbi dalis buvo Bendra žemės ūkio politika: per 22 metus Lenkija gavo daugiau nei 89 milijardus eurų. Iš jų apie 58 milijardus eurų sudarė tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios stabilizuoja pajamas ir mažina žemės ūkio veiklos svyravimus.

    Ekonominis pokytis per narystę

    Finansinės įplaukos iš ES dažnai vertinamos kartu su platesniais ekonominiais rodikliais. Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad 2003–2025 metų laikotarpiu sukauptas Lenkijos BVP augimas siekė beveik 130 proc., o tai buvo vienas sparčiausių rezultatų ES.

    Darbo rinkoje pokyčiai taip pat ryškūs: vidutinis atlyginimas per narystės laikotarpį augo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. 2004 metais iki maždaug 3 proc. 2025 metais. Šie rodikliai siejami ne tik su ES investicijomis, bet ir su eksporto plėtra bei vieningos rinkos teikiamomis galimybėmis.

    „Vidutinis atlyginimas Lenkijoje per 22 metus išaugo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki apie 3 proc.“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje.

    Ministerija taip pat akcentuoja vieningos ES rinkos poveikį užimtumui: skaičiuojama, kad milijonai darbo vietų Lenkijoje yra susijusios su prekyba ir tiekimo grandinėmis bendroje ES rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą pramonei, transportui, logistikai ir paslaugų sektoriui, taip pat lengvesnes sąlygas investicijoms.

    Vis dėlto pats finansinis balansas nėra vienintelis narystės matas: įmokos į ES biudžetą ilgainiui natūraliai didėja augant ekonomikai, o dalis ES paramos reikalauja nacionalinio prisidėjimo. Nepaisant to, iki šiol Lenkija išlieka tarp daugiausia grynųjų ES lėšų gaunančių valstybių, o ES fondai laikomi vienu reikšmingiausių modernizacijos finansavimo šaltinių po 2004 metų.