Tag: Bendruomenės

  • Vietos savivaldos diena Vilkaviškyje: kasdien sprendžia problemas, bet apie juos kalbama per retai

    Spalio 10 dieną minima Vietos savivaldos diena – proga priminti, kad daugelis kasdienių sprendimų, lemiančių gyventojų patogumą, priimami būtent savivaldybėse. Nuo viešųjų paslaugų kokybės iki tvarkos gatvėse ar paramos bendruomenėms – tai sritys, kurios žmones paliečia tiesiogiai.

    Šią dieną sveikinami Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovai bei aktyvūs krašto gyventojai. Jų darbas dažnai nematomas, tačiau būtent jis formuoja kasdienį rajono gyvenimo ritmą.

    Vietos savivalda apima ne tik administracinius sprendimus, bet ir nuolatinį dialogą su gyventojais, kai derinami skirtingi interesai ir poreikiai. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ir vietos ekonomikos skatinimo.

    Pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgyja skaitmenizacija ir duomenimis grįsti sprendimai, padedantys greičiau reaguoti į gyventojų užklausas. Savivaldybėse vis dažniau taikomi elektroniniai prašymai, viešosios paslaugos perkeliamos į internetą, o procesų analizei ir dokumentų apdorojimui kai kur diegiami DI sprendimai.

    Vietos savivaldos diena kartu yra priminimas, kad pokyčiai prasideda nuo įsitraukimo: dalyvavimo apklausose, seniūnijų susitikimuose, bendruomenių veikloje ar savivaldybės tarybos posėdžių stebėjimo. Tęstinis bendradarbiavimas tarp gyventojų ir savivaldos institucijų dažniausiai lemia, ar sprendimai taps apčiuopiami ir ilgalaikiai.

    Vilkaviškio rajono bendruomenei ši diena – proga padėkoti už nuoseklų darbą ir palinkėti ryžto naujiems projektams, įkvėpimo prasmingiems pokyčiams bei tikėjimo tuo, ką galima pasiekti veikiant drauge.

  • Vietos savivaldos diena: Visagino meras įvardijo, kas miestui svarbiausia dabar

    Vietos savivaldos diena: Visagino meras įvardijo, kas miestui svarbiausia dabar

    Spalio 10 dieną minima Vietos savivaldos diena, primenanti, kad sprendimai, darantys tiesioginę įtaką gyventojų kasdienybei, pirmiausia gimsta savivaldybėse. Tai diena, kai akcentuojamas bendruomenių įsitraukimas, pasitikėjimas institucijomis ir atsakomybė už miesto raidą.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad miesto gyvenimas kuriamas bendromis pastangomis, o savivalda nėra vien administraciniai procesai. Pasak jo, savivalda pirmiausia reiškia žmones, jų poreikius, idėjas ir norą kurti aplinką, kuria galima didžiuotis.

    „Savivaldos diena primena, kad mūsų miesto gyvenimas kuriamas bendromis pastangomis“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, kasdienė darbotvarkė savivaldybėje apima tiek praktinius klausimus, susijusius su miesto infrastruktūra ir paslaugomis, tiek ilgalaikius sprendimus, lemiančius Visagino patrauklumą gyventi. Anot jo, siekiant, kad miestas būtų patogus, saugus ir atviras kiekvienam, būtini dialogas, atsakomybė ir abipusis pasitikėjimas.

    „Kiekvieną dieną kartu sprendžiame svarbius klausimus, ieškome geriausių sprendimų Visaginui ir stengiamės, kad mūsų miestas būtų patogus, saugus ir atviras kiekvienam“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Sveikinime taip pat išskirtas savivaldos darbuotojų vaidmuo, nes būtent jų kasdienis darbas užtikrina, kad sprendimai virstų konkrečiais darbais ir rezultatais. Meras dėkojo ir bendruomenių atstovams už iniciatyvumą, pabrėždamas, kad aktyvios bendruomenės dažnai tampa pokyčių varikliu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir rasti veiksmingus sprendimus.

    „Nuoširdžiai dėkoju savivaldos darbuotojams už profesionalumą ir kasdienį darbą, bendruomenėms – už iniciatyvumą, o kiekvienam visaginiečiui – už rūpestį savo miestu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Vietos savivaldos diena tradiciškai siejama ir su platesnėmis savivaldybių atsakomybėmis: viešųjų paslaugų prieinamumu, gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimą, skaidrumo stiprinimu ir efektyviu biudžeto planavimu. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau diegia skaitmenines paslaugas, o dalyje procesų pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, siekiant greičiau apdoroti užklausas ar gerinti informacijos prieinamumą gyventojams.

    Sveikinimą meras baigė kviesdamas telkti jėgas ir kurti Visaginą kartu, akcentuodamas, kad prasmingos idėjos ir tikėjimas bendru darbu padeda pasiekti daugiau. Jo teigimu, miesto ateitis priklauso nuo to, kiek gyventojai ir savivalda veiks vieningai, išlaikydami atvirą dialogą.

    „Tegul Visaginas būna gausus prasmingų idėjų ir tikėjimo, kad veikdami kartu galime pasiekti daugiau“, – sakė Erlandas Galaguz.

  • Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    2026 metais spalio 7 dieną įvyko Vilniaus rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovų rinkimai. Jų metu NVO bendruomenė delegavo savo atstovus į patariamąją tarybą, kuri padeda savivaldybei formuojant sprendimus, susijusius su pilietiniu sektoriumi.

    Rinkimuose išrinkti trys NVO atstovai: Erikas Lukas Dvilevičius iš VšĮ „Ne imti, bet duoti“, Tomas Balevičius iš asociacijos „Vaidotų bendruomenė“ ir Stanislavas Bajurinas iš Lietuvos etnosporto komiteto. Šie nariai savivaldybės lygmeniu atstovaus organizacijų poreikiams ir siūlymams.

    NVO tarybos vaidmuo paprastai siejamas su nuolatinio dialogo tarp savivaldybės ir organizacijų užtikrinimu, dalyvavimu svarstant NVO finansavimo prioritetus bei bendruomeninių iniciatyvų stiprinimu. Tokios tarybos taip pat prisideda prie skaidresnių sprendimų, kai kalbama apie projektų atranką, partnerystes ir įtraukimą į viešųjų paslaugų kūrimą.

    „Išrinkti atstovai prisidės prie NVO sektoriaus interesų atstovavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vilniaus rajono savivaldybe“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Pranešama, kad visą Vilniaus rajono savivaldybės NVO tarybos sudėtį planuojama teikti tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai lapkričio mėnesį vyksiančiame posėdyje. Po patvirtinimo taryba paprastai pradeda darbą nustatydama darbotvarkės prioritetus ir bendradarbiavimo tvarką.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms NVO partnerystė tampa vis svarbesnė sprendžiant socialines, švietimo, kultūros ir bendruomenių telkimo užduotis. Dėl to NVO tarybų sudėties atnaujinimas dažnai vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant gyventojų įtraukimą ir atliepiant vietos bendruomenių poreikius.

  • Tiesiogiai iš Vidaus reikalų ministerijos: „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2026“

    Tiesiogiai iš Vidaus reikalų ministerijos: „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2026“

    Spalio 8 dieną nuo 10 valandos internetu bus transliuojamas Vidaus reikalų ministerijoje vyksiantis renginys „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2026“. Organizatoriai kviečia stebėti diskusijas apie tai, kaip didinti gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą savivaldoje.

    Renginys skirtas savivaldybių, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės bei valstybės institucijų atstovams. Pagrindinis tikslas – aptarti praktinius būdus, kaip stiprinti bendruomenių vaidmenį, didinti pasitikėjimą vietos valdžia ir skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalyvaujamosios demokratijos priemonėms: gyventojų apklausoms, viešoms konsultacijoms, dalyvaujamajam biudžetui ir bendruomenių įtraukimui į projektų planavimą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės gali mažinti atotrūkį tarp gyventojų ir institucijų, tačiau joms būtinas aiškus procesų skaidrumas, prieinama informacija ir realus sprendimų poveikis.

    Kas bus aptariama?

    Renginio pradžioje numatytas atidarymas ir sveikinimo žodis, po kurio vyks pranešimas apie aktyvios bendruomenės vaidmenį savivaldoje. Vėliau planuojama platesnė diskusija, skirta pilietiškų bendruomenių kūrimosi skatinimui ir praktiniams iššūkiams savivaldybėse.

    Antroje renginio dalyje dėmesys bus nukreiptas į perėjimą nuo formalaus atstovavimo prie partnerystės, kai gyventojų balsas tampa ne epizodinis, o nuosekli sprendimų priėmimo dalis. Renginį užbaigs apibendrinimas ir pagrindinių įžvalgų pristatymas.

    Kam tai aktualu?

    Diskusijos aktualios tiek vietos bendruomenių lyderiams, tiek savivaldybių administracijoms, kurios ieško veiksmingesnių būdų įtraukti gyventojus. Praktikoje dažniausiai akcentuojamos sritys yra viešosios erdvės, kaimynijų infrastruktūra, paslaugų prieinamumas, saugumas ir bendruomeninių iniciatyvų finansavimas.

    Organizatoriai pažymi, kad renginyje savo įžvalgomis dalysis savivaldos, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinio sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovai. Tiesioginę transliaciją bus galima stebėti „Youtube“ platformoje.

  • Smalvos pagaliau turi sceną: 355 balsai ir 10 000 eurų išjudino 20 metų brandintą svajonę

    Smalvos pagaliau turi sceną: 355 balsai ir 10 000 eurų išjudino 20 metų brandintą svajonę

    Smalvų kaime įrengta lauko scena, kurios atsiradimo bendruomenė laukė ne vienerius metus. Nauja erdvė turėtų tapti vieta koncertams, šventėms, edukacinėms veikloms ir susitikimams po atviru dangumi.

    Scenos projektas įgyvendintas pasinaudojus Zarasų rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemone. Šis modelis leidžia gyventojams siūlyti idėjas ir balsuojant nuspręsti, kurioms iniciatyvoms bus skiriamos lėšos.

    Smalvų idėjai įgyvendinti buvo numatyta 10 000 eurų. Už projektą balsavo 355 gyventojai, o toks palaikymas savivaldybėje įvardijamas kaip išskirtinis bendruomenės aktyvumo pavyzdys.

    „Dvidešimt metų brandinta svajonė jau išsipildė“, – sakė Smalvų bendruomenės atstovai.

    Vietos gyventojai tikisi, kad scena sustiprins kultūrinį gyvenimą ir padės pritraukti daugiau lankytojų į renginius. Planuojama, kad erdvė bus naudojama kartu su vietos kultūros veiklomis, o vasaros sezonu taps vienu pagrindinių traukos taškų.

    Dalyvaujamasis biudžetas pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, nes skatina gyventojus įsitraukti į sprendimų priėmimą ir aiškiai matyti rezultatą. Smalvų scenos atvejis rodo, kad net nedidelė investicija, kai ją palaiko bendruomenė, gali reikšmingai pakeisti viešąją erdvę ir renginių galimybes.

  • Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Liepos ir rugsėjo mėnesiais Valčiūnų kaime, VšĮ „SIGNUM INTER“ patalpose, vyko kultūros projektas „Iš kartos į kartą“, sutraukęs skirtingo amžiaus dalyvius iš aplinkinių vietovių. Į bendras veiklas įsitraukė vaikai, jaunimas ir suaugusieji, o renginių ašimi tapo bendrystė ir kūryba.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo stiprinti kaimų bendruomenių tarpusavio ryšius ir palaikyti kultūrinį gyvybingumą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur kultūrinės veiklos dažnai tampa vienu iš būdų išlaikyti aktyvų vietos gyvenimą.

    Edukacijos vaikams ir jaunimui

    Mažiausieji dalyviai įsitraukė į kūrybinę edukaciją „Kuriame savo svajonių šalį“, kurioje piešė ir lipdė pasitelkdami plastiliną, modeliną, akvarelę, akrilinius dažus, guašą ir kitas priemones. Vaikai ant popieriaus ir kartono kūrė savo įsivaizduojamą idealų pasaulį, o veikla skatino vaizduotę ir saviraišką.

    Tuo pat metu jaunimas rinkosi į užsiėmimą „Mano filmo istorijos pradžia ir scenarijaus rašymo pradžiamokslis“. Jie mokėsi kurti personažus, dėlioti pirmuosius siužeto akcentus ir ieškoti būdų, kaip idėjas paversti įtraukiančia kino istorija.

    Tradicijos ir tapatybė suaugusiesiems

    Suaugusieji dalyviai išbandė tradicinę amatų kryptį edukacijoje „Piname tautines juostas“. Praktinė veikla virto ir jaukiu susitikimu, kuriame netrūko pokalbių, o kruopštumas ir kantrybė leido sukurti autentiškus, lietuvišką tapatybę atspindinčius darbus.

    Organizatorių teigimu, projektas nebuvo vienkartinis renginys, o nuoseklios iniciatyvos dalis. „Iš kartos į kartą“ planuojama tęsti ir kitais metais, siekiant, kad bendruomenės susitikimai taptų reguliaria tradicija.

    Projekto įgyvendinimui prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, skyrusi 1 000 eurų. Organizatoriai dėkoja partneriams ir dalyviams, pabrėždami, kad bendros kultūrinės veiklos padeda išlaikyti ryšius tarp kartų ir kuria stipresnį vietos bendruomenės pagrindą.

  • Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose surengta rudens mugė „Derliaus banga“ subūrė ūkininkus, bendruomenes, amatininkus, įstaigas ir gausų būrį lankytojų. Renginys tapo proga ne tik įsigyti sezono gėrybių, bet ir padėkoti žmonėms, kurių kasdienis darbas stiprina Zarasų kraštą.

    Nuo ryto mugėje netrūko šurmulio: prekystaliai viliojo vietoje užauginta produkcija, namų gaminiais ir amatininkų dirbiniais. Lankytojai bendravo su augintojais ir gamintojais, ragavo skanėstų, domėjosi, kaip gimsta vietiniai produktai.

    Spalvinga eisena ir bendruomenių kiemeliai

    Šventei išskirtinį ritmą suteikė spalvinga eisena, kurioje dalyvavo bendruomenių ir seniūnijų atstovai. Į aikštę susirinkusius dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Šventėje veikė edukacijos, vyko žaidimai ir kūrybinės veiklos, o bendruomenių kiemeliai išsiskyrė idėjomis ir rudeniškomis dekoracijomis. Kiekviena erdvė turėjo savitą pasakojimą apie vietos tradicijas, vaišingumą ir žmonių bendrystę.

    Organizatoriai paskelbė labiausiai išsiskyrusius šventės kiemelius. Pirmoji vieta skirta Zarasų profesinei mokyklai, antroji vieta atiteko Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui, trečioji vieta skirta Salako seniūnijai ir bendruomenėms.

    Paskelbti „Metų ūkis – 2026“ laimėtojai

    Viena svarbiausių mugės akimirkų tapo žmonių, puoselėjančių Zarasų krašto ūkius ir kuriančių kaimo ateitį, pagerbimas. Šventėje paskelbti konkurso „Metų ūkis – 2026“ nugalėtojai.

    Pirmąją vietą pelnė Ramunė ir Donatas Bartaškos, antrąją vietą užėmė Dalia ir Gintautas Vilkauskai, trečioji vieta atiteko Aušrai Mažeikaitei-Eitmantienei ir Vytautui Eitmančiui.

    Taip pat įvertinti ūkininkai, plečiantys perspektyvius ūkius ir kuriantys naujas veiklas. Salako seniūnijos ūkininkams Sandrai ir Nerijui Koroliovams įteikta žemės ūkio ministro padėka už avininkystės ūkio plėtojimą, o Turmanto seniūnijos ūkininkams Agnei ir Deividui Umbrasams padėkota už daržininkystės ūkio įkūrimą ir žemės ūkio verslų plėtrą.

    Pagerbtos gražiausiai puoselėjamos sodybos

    „Derliaus bangoje“ dėmesio sulaukė ir tie, kurie savo kruopštumu bei kūrybiškumu gražina gyvenamąją aplinką. Šventėje pabrėžta, kad tvarkinga sodyba puošia ne tik namus, bet ir visą kaimą bei kraštą.

    Už puoselėjamas sodybas pagerbti Daiva ir Arvydas Sulai iš Dusetų, Marytė ir Juozas Čiškauskai iš Imbrado kaimo, Vida Drazdauskienė iš Pratkūnų kaimo, Jevgenija Katkova iš Turmanto ir Liudmila bei Grigorijus Plotnikovai iš Apkartų kaimo.

    Visą dieną šventę lydėjo muzika ir šokiai, kuriuos dovanojo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai. Koncertavo senjorų liaudiškų šokių grupė „Sėliai“, Smalvų tradicinė muzikos kapela, tradicinės muzikos kapela „Čir-vir-vyrai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ kapelytė, folkloro ansamblis „Seluona“ bei linijinių šokių grupė „Jovingė“.

    Organizatoriai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo: savivaldybei, kultūros įstaigoms, partneriams, rėmėjams, ūkininkams, bendruomenėms ir savanoriams. „Derliaus banga“ dar kartą priminė, kad svarbiausias krašto derlius yra žmonių darbštumas ir gebėjimas kurti kartu.

    Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus inf., Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro nuotr.

  • Svarbus sprendimas Turmanto krašte: skelbiami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai

    Svarbus sprendimas Turmanto krašte: skelbiami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai

    Turmanto seniūnijoje organizuojami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Seniūnaitis yra gyventojų atstovas, padedantis spręsti kasdienius vietos klausimus ir palaikantis ryšį tarp bendruomenės, seniūnijos bei savivaldybės.

    Nurodoma, kad rinkimai vyks gyventojų susirinkimo būdu. Toks balsavimo formatas leidžia vietoje išklausyti kandidatų pozicijas ir bendru sutarimu apsispręsti dėl seniūnaitijos atstovo.

    Gyventojų susirinkimas numatytas 2026 metų spalio 13 dieną 15.00 valandą Turmanto seniūnijos administraciniame pastate Zarasų g. 38, Turmanto miestelyje. Dalyvauti kviečiami Kimbartiškės seniūnaitijai priklausančių teritorijų gyventojai.

    Kandidatų registracija vykdoma iki 2026 metų spalio 8 dienos. Kandidatus gali siūlyti tik tos seniūnaitijos gyventojai ir bendruomeninės organizacijos, kurioje renkamas seniūnaitis.

    Dokumentai kandidatui registruoti turi būti pateikiami raštu Turmanto seniūnijai. Kartu privaloma pateikti kandidato sutikimą, gyvenimo aprašymą, o siūlymą pagrįsti bendruomeninės organizacijos protokolo kopija arba bent trijų gyventojų pasirašytu siūlymu.

    Kimbartiškės seniūnaitijai priskiriamos šios teritorijos: Barteliškės, Bekelniškės, Borovkos, Būdinių, Burnių, Dvariūnų, Yliškės, Jadlinavos, Jukniškės, Juodinių, Kalniškės I, Kalviškės, Karmelitų, Karoliniškės, Kimbartiškės, Klabutkos, Koptiškės, Lenkeliškės, Liaudėnų, Mendeliškės, Mištautų, Naujalaukio, Navikų, Paberžės, Padrūkšės, Pasiekų, Raipolės, Ramaitiškės, Sauliakalnio, Schedų, Skiduliškės, Skirnos, Stačiūnų, Sterlioniškės, Šakių, Šilų, Tilžės, Trušeliškės, Užupių, Veikšių, Veselavos, Vicentinavos, Vyšniavos, Zavisiškės.

    „Kviečiu bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti kandidatūras, kad seniūnaitijos interesai būtų atstovaujami atsakingai ir nuosekliai“, – sakė Turmanto seniūnijos seniūnas Stanislovas Stankevičius.

  • Rukainiuose šaukiama seniūnaičių sueiga: aptars lėšas ir aktualijas gyventojams

    Rukainiuose šaukiama seniūnaičių sueiga: aptars lėšas ir aktualijas gyventojams

    Sueiga vyks rugsėjo 30 dieną

    Rukainių seniūnija pranešė, kad rugsėjo 30 dieną 10.00 valandą vyks Rukainių seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas rengiamas seniūnijos patalpose, Mokytojų g. 9, Rukainių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje.

    Seniūnaičių sueiga yra viena svarbiausių vietos savivaldos grandžių, kurioje aptariami gyventojams aktualūs klausimai ir seniūnaitijų poreikiai. Tokie susitikimai paprastai padeda suderinti prioritetus ir priimti sprendimus dėl bendruomenių iniciatyvų.

    Pagrindinis klausimas – lėšų panaudojimas

    Darbotvarkėje numatytas klausimas dėl seniūnaičiams skirtų lėšų panaudojimo. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į smulkius, bet kasdienybėje svarbius darbus, susijusius su bendruomenių aplinka ir vietos iniciatyvomis.

    Gyventojams tai aktualu dėl to, kad būtent per seniūnaičius dažnai identifikuojamos konkrečios problemos ir pasiūlymai, kuriems reikalingas finansavimas. Sueigos metu aptariama, kokie sprendimai duotų didžiausią naudą skirtingoms seniūnaitijoms.

    Bus svarstomi ir kiti klausimai

    Be lėšų panaudojimo, susitikime numatyta aptarti ir kitus klausimus. Tokia darbotvarkės dalis paprastai skiriama naujiems gyventojų pastebėjimams, pasiūlymams bei aktualijoms, kurios iškyla tarp sueigų.

    Seniūnija primena, kad sueigos tikslas yra užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp seniūnijos ir seniūnaičių, o priimami sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką vietos bendruomenių kasdieniams poreikiams.

  • Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši proga skirta atkreipti dėmesį į specialistus, kurie kasdien padeda žmonėms krizėse, sprendžia sudėtingas socialines situacijas ir stiprina bendruomenes.

    Socialinis darbas apima pagalbą šeimoms, vaikams ir senjorams, žmonėms su negalia, taip pat smurtą, priklausomybes ar benamystę patiriantiems asmenims. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik konsultavimą, bet ir tarpininkavimą tarp institucijų, paslaugų koordinavimą bei ilgalaikį darbą su žmogumi.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad socialinių darbuotojų kasdienybė prasideda nuo gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia. Jis akcentavo jų kantrybę, atsakomybę ir reikšmę žmonėms sunkiais gyvenimo momentais.

    „Jūsų darbas dažnai prasideda nuo paprasto, bet labai svarbaus dalyko – gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikį didina visuomenės senėjimas, psichikos sveikatos iššūkiai ir augantis poreikis paslaugas teikti arčiau žmogaus namų. Specialistų vaidmuo ypač svarbus, kai reikia greitai reaguoti į krizes šeimose, užtikrinti vaikų saugumą ir padėti žmogui grįžti į savarankiškesnį gyvenimą.

    Socialinių darbuotojų diena taip pat primena apie profesijos kasdienius iššūkius: didelius darbo krūvius, emocinę įtampą ir atsakomybę už pažeidžiamiausių gyventojų gerovę. Kartu tai proga viešai padėkoti tiems, kurie dažnai dirba tyliai, bet jų pagalba daugeliui tampa lemtinga.