CP v2

Tag: Bendruomenės

  • Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone esantis Keturiasdešimt Totorių kaimas – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, menanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Čia iki šiol išlikęs totorių religinis ir bendruomeninis centras: medinė mečetė, dabartiniu pavidalu atstatyta 1815 metais, ir greta esantis senasis mizaras.

    Tačiau vietos istorija neapsiriboja pastatais ar datomis. Bendruomenė pabrėžia, kad svarbiausia yra žmonių pasakojimai, šeimų atmintis ir kasdienėje praktikoje išliekantys papročiai, kurie leidžia kultūrai išlikti gyvai, o ne tapti vien muziejiniu eksponatu.

    Šį tikslą įtvirtina projektas „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“, skirtas stiprinti tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir didinti visuomenės pažinimą. Iniciatyva kviečia ne tik saugoti paveldą, bet ir mokėti apie jį pasakoti, pristatyti lankytojams bei kaimynams, taip kuriant tvarią kultūrinę trauką Vilniaus krašte.

    Totorių bendruomenė Lietuvoje šimtmečiais formavo savitą tapatybę, kurioje persipina religinės praktikos, šeimos tradicijos ir kulinarinis paveldas. Keturiasdešimt Totorių kaime šios tradicijos gyvuoja per bendras šventes, kapų lankymo papročius, maldas, taip pat per virtuvę, kurioje minimi tokie patiekalai kaip šimtalapis ar basturma.

    Pasak projekto rengėjų, didžiausias iššūkis šiandien – kartų kaita ir sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas, dėl kurio dalis žinių gali likti tik vyresniųjų atmintyje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių – sudaryti sąlygas jaunimui išmokti tradicijų ne tik iš knygų, bet ir per patirtį: dalyvaujant susitikimuose, bendrose vaišėse, pažįstant religines ir kultūrines vietas.

    „Tradicija išlieka ne tada, kai ji gražiai aprašyta, o tada, kai ja gyvenama ir ji perduodama“, – sakė projekto vadovė Fatima Asanavičienė.

    Bendruomenė primena, kad Keturiasdešimt Totorių kaimas nėra vien praeities ženklas. 2014 metais čia atidaryti totorių bendruomenės namai tapo erdve susitikimams ir veikloms, o pati bendruomenė siekia būti matoma kaip gyva Lietuvos visuomenės dalis, prisidedanti prie bendro kultūrinio paveldo.

    Projektą įgyvendina asociacija „Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenė“, o veiklos planuojamos 2026 metais nuo balandžio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos. Nurodoma, kad veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, o informacija apie renginius ir iniciatyvas bus skelbiama projekto vykdytojų ir partnerių komunikacijos kanaluose.

  • Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Vilniaus Paneriuose buvusi mažai naudojama erdvė per trumpą laiką tapo kasdiene vaikų ir kaimynų susitikimų vieta. Įgyvendinus gyventojo iniciatyvą, čia atsirado sūpynės, laipynės, kliūčių ruožas ir futbolo vartai, o erdvė tapo gyva nuo ryto iki vakaro.

    Idėjos autorius Jonas Ragaišis sako, kad poreikis kilo ne iš noro turėti dar vieną žaidimų aikštelę, o iš paprasto pastebėjimo: daugėjant jaunų šeimų, vaikams vis labiau trūksta vietos būti kartu. Tokios erdvės, pasak jo, svarbios ir fiziniam aktyvumui, ir bendruomeniškumui, nes skatina daugiau laiko praleisti lauke.

    Projektas įgyvendintas per dalyvaujamojo biudžeto programą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje gyventojai siūlo idėjas, o vėliau už jas balsuoja. Šis modelis leidžia miestui investuoti į tai, ko labiausiai reikia konkrečioje vietoje, o gyventojams suteikia realią įtaką sprendimams, kurie paprastai atrodo nutolę.

    Mažesnių rajonų bendruomenės efektas

    Panerių seniūnijoje, apimančioje ir atokesnes teritorijas, balsavimas tapo ne mažiau svarbus nei pats įrengimas. Norint, kad idėja laimėtų, reikėjo telkti žmones, aiškiai pagrįsti poreikį ir parodyti, kad erdvė bus naudojama ne simboliškai, o kasdien.

    Tokiose vietovėse, kur aplinkinių paslaugų mažiau, bendruomeniškumas dažnai tampa pagrindiniu varikliu pokyčiams. Gyventojai ne tik palaiko idėjas balsavimu, bet ir vėliau prisideda prie erdvių „įveiklinimo“, kad jos netaptų vienkartiniu projektu.

    Šioje erdvėje vėliau atsirado ir bendruomeninė iniciatyva – knygų namelis, kuriame dalijamasi knygomis ir lauko žaidimais. Tai sustiprino vietos, kaip susitikimų taško, funkciją ir parodė, kad viešosios erdvės vertė auga tada, kai jose atsiranda kasdienių, paprastų veiklų.

    Kiek pinigų skiriama idėjoms?

    Šiuo metu vilniečiai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“. Miesto savivaldybė šiemet gyventojų sumanymams planuoja paskirstyti daugiau nei 1,6 mln. eurų, o finansavimo dydžiai skiriasi pagal projektų apimtį.

    Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatytas 630 000 eurų biudžetas, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų. Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba – iki 250 000 eurų.

    Tokie projektai dažniausiai apima viešąsias erdves, poilsio zonas, žaidimų aikšteles ar sprendimus, kurie pagerina kasdienį judėjimą rajonuose. Patirtis rodo, kad didžiausią ilgalaikę vertę sukuria tie sumanymai, kurie turi aiškų naudojimo scenarijų ir bendruomenės palaikymą dar iki balsavimo.

    „Svarbiausia buvo ne balsavimo rezultatas, o pamatyti, kaip žmonės džiaugiasi ir kasdien naudojasi šia vieta“, – sakė Jonas Ragaišis.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų. Šiemet buvo galima rinktis iš 19 projektų idėjų, skirtų viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai gerinti skirtingose seniūnijose.

    Savivaldybės duomenimis, balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Toks modelis leidžia spręsti vietos poreikius gyventojams patiems nusprendžiant, kurioms idėjoms turi atitekti finansavimas.

    Gyventojų vertinimui buvo pateiktos 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties idėjos. Projektai apėmė viešųjų erdvių tvarkymą, laisvalaikio infrastruktūrą ir aplinkos gerinimą, o geografiškai išsiskirstė per kelias rajono seniūnijas.

    Idėjos buvo siūlomos Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijose. Tokia plati aprėptis rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas tampa įrankiu įtraukti ir mažesnes bendruomenes, kurių prioritetai ne visada sutampa.

    Galutiniai balsavimo rezultatai ir laimėjusių projektų sąrašas bus paskelbti rugsėjo antroje pusėje. Savivaldybė taip pat padėkojo balsavusiems gyventojams, idėjų autoriams ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie iniciatyvos viešinimo.

  • Biržūnų bendruomenė išvyko į kelionę: Kėdainių paslaptys, virtiniai ir vaizdai nuo bokšto

    Biržūnų bendruomenė išvyko į kelionę: Kėdainių paslaptys, virtiniai ir vaizdai nuo bokšto

    Biržūnų bendruomenė „Biržūnėlis“ surengė pažintinę išvyką po Vidurio Lietuvą, kurioje derėjo istorija, vietos skoniai ir bendrystė. Kelionės maršrutas vedė per Kėdainius, Sirutiškius ir Krekenavą, o dieną vainikavo apsilankymas viename ryškiausių regiono sakralinių objektų.

    Pirmasis sustojimas buvo Kėdainiai – miestas, išsiskiriantis vienu geriausiai išlikusių senamiesčių Lietuvoje. Ekskursijos metu bendruomenės nariai su gide aptarė miesto raidos etapus, architektūrinius akcentus ir tai, kaip skirtingos bendruomenės formavo Kėdainių veidą.

    Pasivaikščiojimas senamiesčiu leido pažvelgti į Kėdainius ne tik kaip į istorijos faktų rinkinį, bet ir kaip į gyvą kultūros erdvę. Tokios edukacinės kelionės, pasak organizatorių, padeda stiprinti vietos tapatybę ir skatina domėtis Lietuvos paveldu už savo krašto ribų.

    Po pažintinės dalies keliautojai užsuko į Sirutiškių kaimą, kur jų laukė virtinių degustacija. Bendras stalas tapo natūralia vieta pasidalyti įspūdžiais, pabendrauti ir pratęsti kelionę jaukesniu ritmu, o tradiciniai patiekalai priminė apie regioninių skonių svarbą kultūrinėje patirtyje.

    Vėliau bendruomenė vyko į Krekenavą, kur aplankė apžvalgos bokštą Nevėžio slėnyje. Nuo viršaus atsiveriantys vaizdai į upės vingius, miškus ir lygumas daugeliui tapo vienu įsimintiniausių kelionės momentų, o pati vieta priminė, kiek netoliese esančių gamtos objektų vis dar lieka neatrasta.

    Kelionę užbaigė apsilankymas Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje. Ramybė ir sakralinė aplinka tapo tinkamu turiningos dienos akcentu, o dalyviai pabrėžė, kad tokios išvykos vertingos ne tik dėl aplankytų vietų, bet ir dėl kartu kuriamos bendruomeninės patirties.

    Bendruomenė taip pat padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį kelionės finansavimą. Pasak organizatorių, tokia parama suteikia daugiau galimybių žmonėms keliauti, plėsti akiratį ir stiprinti tarpusavio ryšius.

    Biržūnų bendruomenės pirmininkė Gelmina Budrienė pabrėžė, kad bendros išvykos tampa prasmingu laiku kartu ir skatina aktyvesnį bendruomenės gyvenimą.

  • Per vieną dieną apkeliausite dešimtis šalių: Bernardinų sode vyks „Vilnius Is My City“

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas vienai dienai virs tarptautine kultūrų aikšte – čia vyks penktą kartą rengiama šventė „Vilnius Is My City“. Organizatoriai kviečia vilniečius ir miesto svečius nuo 11 iki 20 valandos susipažinti su Vilniuje gyvenančiomis skirtingų šalių bendruomenėmis, jų tradicijomis ir skonių įvairove.

    Šių metų renginio ašis – bendro stalo idėja. Ji žada ne tik simbolinę, bet ir praktišką erdvę pokalbiui: nuo paprasto pasisveikinimo kita kalba iki pasidalijimo istorijomis apie šalies šventes, papročius ar kasdienį gyvenimą Vilniuje.

    „Vilnius yra miestas, kuriame nuolat susitinka skirtingos patirtys. Todėl kviečiame ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Renginyje žadama gausi patirčių programa: nuo skirtingų virtuvių ragavimo ir tautinių drabužių pristatymų iki tradicinių šokių, žaidimų bei amatų. Bendruomenės planuoja ne tik pasakoti apie savo kultūrą, bet ir įtraukti lankytojus į kūrybines dirbtuves, kuriose bus galima išbandyti rankdarbius, ornamentiką ar kaligrafijos principus.

    Daug dėmesio skiriama ir judesiui – lankytojai galės prisijungti prie šokių pamokų bei aktyvių užsiėmimų. Numatyta, kad dalyje programos dalyvaus ir Vilniaus „Ryto“ fizinio rengimo treneriai kartu su jaunimo komandos krepšininkais, kviesdami į sportines veiklas šeimas ir jaunimą.

    Atskira erdve taps Kalbų pieva, kur kalbų mokymasis bus pateikiamas kaip žaidimas: trumpų frazių praktika, lengvos užduotys ir pažintis su skirtingomis kalbomis neformalioje aplinkoje. Organizatorių teigimu, tai būdas sumažinti barjerus ir paskatinti žmones drąsiau užmegzti kontaktą.

    Šventėje taip pat planuojama erdvė užsienio talentams, skirta Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams ir tarptautinės bendruomenės nariams megzti profesinius bei socialinius ryšius. Pastaraisiais metais Vilnius vis aktyviau konkuruoja dėl tarptautinių specialistų, o bendruomenės renginiai tampa svarbia integracijos ir miesto patrauklumo dalimi.

    Organizatoriai primena, kad sostinėje gyvena apie 78 000 užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o tarptautinė miesto bendruomenė per pastaruosius metus augo 4,4 proc. Toks kontekstas, pasak renginio iniciatorių, rodo, kad tarpkultūriniai susitikimai mieste tampa ne išimtimi, o kasdienybe.

    Renginio metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti įvertinti Vilniuje gyvenančių užsieniečių indėlį į miesto verslą, kultūrą, gastronomiją ir žinomumą. Šventė nemokama ir atvira visiems – ji taip pat įtraukta į miesto festivalio „Vilniaus dienos“ programą.

  • Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.

    Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.

    „Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.

    Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.

    Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.

    Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas

    Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.

    Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.

  • Vilnius ieško miesto herojų: iki rugsėjo 20 dienos siūlykite „Šv. Kristoforo“ laureatus

    Vilnius ieško miesto herojų: iki rugsėjo 20 dienos siūlykite „Šv. Kristoforo“ laureatus

    Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus, organizacijas ir bendruomenes pastebėti žmones, kurie savo darbais keičia sostinę. Iki rugsėjo 20 dienos galima teikti kandidatūras „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams – aukščiausiam miesto įvertinimui.

    Šis apdovanojimas kasmet primena, kad miestą kuria ne vien tie, kurių pavardės dažnai skamba viešojoje erdvėje. Dažnai didžiausi pokyčiai gimsta ten, kur dirbama tyliai: gydant, mokant, kuriant, telkiant bendruomenes ar sprendžiant jautrias socialines problemas.

    „Reikšmingus miestui darbus daro ne tik tie, kurių vardus dažnai matome antraštėse, bet ir žmonės, apie kuriuos kalbama gerokai mažiau – tie, kurie gydo, moko, kuria, atranda, telkia bendruomenes ar garsina Vilniaus vardą“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už nuopelnus įvairiose srityse – nuo švietimo ir mokslo iki kultūros, sveikatos, aplinkosaugos, socialinės gerovės, sporto, inovacijų ir verslo. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlymus gali teikti tiek pavieniai vilniečiai, tiek mieste veikiančios įstaigos ar įmonės.

    Laureatus atrinks „Šv. Kristoforo“ apdovanojimų komitetas, suburtas iš skirtingų profesinių sričių atstovų. Paprastai jame dirba mokslininkai, pedagogai, gydytojai, architektai, kultūros ir sporto profesionalai, taip pat savivaldybės deleguoti nariai, kad sprendimai atspindėtų platesnį miesto gyvenimo spektrą.

    Apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų ir laikomi svarbiausiu Vilniaus padėkos ženklu tiems, kurie kuria miesto istoriją šiandien. Per šį laiką miesto globėjo vardu įvertinta daugiau nei 250 žmonių, o tarp laureatų – mokslo, meno, sporto, visuomeninių iniciatyvų ir verslo atstovai.

    Šių metų nominacijų teikimas tampa proga miestui įvardyti savo herojus dar prieš jų darbus pasiveja didžiosios antraštės. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir siūlyti tuos, kurių indėlis į Vilniaus gyvenimą yra ilgalaikis ir apčiuopiamas.

    Laureatai tradiciškai bus pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimų ceremonijoje, skirtoje Vilniaus miesto gimtadieniui. Šis renginys kasmet sutelkia dėmesį į žmones, kurie skirtingose srityse stiprina sostinės reputaciją ir kasdienį gyvenimą.

  • Varėnoje meras su kunigais aptarė opiausius klausimus: ką nuspręsta ir kam skirta ypatinga padėka

    Varėnoje meras su kunigais aptarė opiausius klausimus: ką nuspręsta ir kam skirta ypatinga padėka

    Rugpjūčio 20 dieną Varėnos rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su rajone tarnaujančiais kunigais. Jame dalyvavo meras Algis Kašėta, vicemeras Alvydas Verbickas, administracijos direktorė Vilma Miškinienė, taip pat kiti savivaldybės administracijos ir Kultūros bei sporto skyriaus atstovai.

    Savivaldybė nurodo, kad tokie susitikimai yra tęstinė tradicija, leidžianti tiesiogiai aptarti bendruomenėms svarbias temas. Akcentuojama, kad dialogas padeda geriau suprasti skirtingus poreikius ir iš anksto sutarti dėl bendrų veiksmų, kai to prireikia.

    Susitikimo metu kalbėta apie šiandienos aktualijas, parapijų ir vietos bendruomenių kasdienybę, taip pat aptarti kylantys klausimai, kuriems būtinas abipusis susikalbėjimas. Dėmesys skirtas sritims, kuriose savivaldybės ir bažnyčios bendruomenių bendradarbiavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį gyventojams.

    Praktikoje toks bendradarbiavimas dažniausiai siejamas su kultūriniu ir bendruomeniniu gyvenimu, socialine pagalba pažeidžiamiems žmonėms, krizių prevencija ir parama šeimoms. Savivaldybės ir parapijų ryšys taip pat svarbus, kai reikia koordinuoti renginius, rūpintis sakralinio paveldo išsaugojimu ar spręsti bendruomeninių erdvių naudojimo klausimus.

    Susitikimo metu pasveikintas ir 70 metų jubiliejų minintis kunigas Rokas Puzonas. Jam padėkota už ilgametę tarnystę ir palinkėta sveikatos, stiprybės bei Dievo palaimos.

  • Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pradeda vadovauti Vija Platačiūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Inovatorių slėnis“. Savivaldybė skelbia, kad tai žymi naują NVO tarybos veiklos etapą, kuriame akcentuojamas aktyvesnis bendruomenių telkimas ir partnerystės stiprinimas.

    2026 metais liepos pabaigoje Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Viją Platačiūtę NVO tarybos nare, o netrukus tarybos nariai jai patikėjo ir pirmininkės pareigas. Pirmininkės pavaduotojos pareigas toliau eis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Malakauskė.

    NVO taryba savivaldybėse paprastai veikia kaip konsultacinė platforma, jungianti savivaldybę ir nevyriausybinį sektorių. Tokios tarybos padeda derinti bendrus prioritetus, aptarti finansavimo ir paslaugų organizavimo klausimus bei užtikrinti, kad sprendimai labiau atlieptų vietos bendruomenių poreikius.

    Pirmasis akcentas – bendruomenių sąskrydis

    Vienas artimiausių NVO tarybos darbotvarkės įvykių numatytas rugsėjo 5 dieną, minint Zarasų krašto bendruomenių metus. Tądien Zarasų rajono savivaldybėje planuojamas bendruomenių sąskrydis Didžiosios salos Mažojo slėnio Kupolėje, į kurį kviečiamos rajono bendruomenės.

    Renginio tikslas – ne tik susitikti ir pasidalyti patirtimis, bet ir aptarti, kaip toliau stiprinti žmonių įsitraukimą į vietos iniciatyvas. Savivaldybės praktikoje būtent NVO ir bendruomenių aktyvumas dažnai lemia, ar projektai tampa ilgalaikiais, o paslaugos pasiekia jautriausias grupes.

    Rudenį – bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

    Dar vienas svarbus rudenio planas – spalio 1 dieną NVO tarybos atstovų vizitas į Kupiškį, kur vyks Lietuvos savivaldybių NVO tarybų susitikimas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai leidžia keistis gerąja praktika ir ieškoti sprendimų dėl bendrų iššūkių.

    Pastaraisiais metais NVO sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam finansavimui, savanorystės pritraukimui, projektų administravimo naštos mažinimui ir aiškiems savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimo principams. Tokios temos dažnai tampa pagrindine darbotvarke, kai savivaldybių NVO tarybos tariasi dėl prioritetų ateinantiems metams.

    Ko tikimasi iš naujos vadovės?

    Vija Platačiūtė į NVO tarybos veiklą atsineša nevyriausybinio sektoriaus, projektų įgyvendinimo ir bendruomeninių iniciatyvų telkimo patirtį. Savivaldybė pabrėžia, kad vadovaujant „Inovatorių slėnis“ ji susidūrė su praktiniais vietos iniciatyvų organizavimo ir partnerystės su skirtingais dalyviais klausimais.

    Artimiausiu laikotarpiu NVO tarybos uždavinys bus išlaikyti aktyvų dialogą su bendruomenėmis ir nuosekliai stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Savivaldybės teigimu, naujas etapas turėtų prisidėti prie gyvesnio, aktyvesnio ir stipresnio Zarasų krašto.