CP v2

Tag: Bendruomenės

  • Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Liepos ir rugsėjo mėnesiais Valčiūnų kaime, VšĮ „SIGNUM INTER“ patalpose, vyko kultūros projektas „Iš kartos į kartą“, sutraukęs skirtingo amžiaus dalyvius iš aplinkinių vietovių. Į bendras veiklas įsitraukė vaikai, jaunimas ir suaugusieji, o renginių ašimi tapo bendrystė ir kūryba.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo stiprinti kaimų bendruomenių tarpusavio ryšius ir palaikyti kultūrinį gyvybingumą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur kultūrinės veiklos dažnai tampa vienu iš būdų išlaikyti aktyvų vietos gyvenimą.

    Edukacijos vaikams ir jaunimui

    Mažiausieji dalyviai įsitraukė į kūrybinę edukaciją „Kuriame savo svajonių šalį“, kurioje piešė ir lipdė pasitelkdami plastiliną, modeliną, akvarelę, akrilinius dažus, guašą ir kitas priemones. Vaikai ant popieriaus ir kartono kūrė savo įsivaizduojamą idealų pasaulį, o veikla skatino vaizduotę ir saviraišką.

    Tuo pat metu jaunimas rinkosi į užsiėmimą „Mano filmo istorijos pradžia ir scenarijaus rašymo pradžiamokslis“. Jie mokėsi kurti personažus, dėlioti pirmuosius siužeto akcentus ir ieškoti būdų, kaip idėjas paversti įtraukiančia kino istorija.

    Tradicijos ir tapatybė suaugusiesiems

    Suaugusieji dalyviai išbandė tradicinę amatų kryptį edukacijoje „Piname tautines juostas“. Praktinė veikla virto ir jaukiu susitikimu, kuriame netrūko pokalbių, o kruopštumas ir kantrybė leido sukurti autentiškus, lietuvišką tapatybę atspindinčius darbus.

    Organizatorių teigimu, projektas nebuvo vienkartinis renginys, o nuoseklios iniciatyvos dalis. „Iš kartos į kartą“ planuojama tęsti ir kitais metais, siekiant, kad bendruomenės susitikimai taptų reguliaria tradicija.

    Projekto įgyvendinimui prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, skyrusi 1 000 eurų. Organizatoriai dėkoja partneriams ir dalyviams, pabrėždami, kad bendros kultūrinės veiklos padeda išlaikyti ryšius tarp kartų ir kuria stipresnį vietos bendruomenės pagrindą.

  • Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose surengta rudens mugė „Derliaus banga“ subūrė ūkininkus, bendruomenes, amatininkus, įstaigas ir gausų būrį lankytojų. Renginys tapo proga ne tik įsigyti sezono gėrybių, bet ir padėkoti žmonėms, kurių kasdienis darbas stiprina Zarasų kraštą.

    Nuo ryto mugėje netrūko šurmulio: prekystaliai viliojo vietoje užauginta produkcija, namų gaminiais ir amatininkų dirbiniais. Lankytojai bendravo su augintojais ir gamintojais, ragavo skanėstų, domėjosi, kaip gimsta vietiniai produktai.

    Spalvinga eisena ir bendruomenių kiemeliai

    Šventei išskirtinį ritmą suteikė spalvinga eisena, kurioje dalyvavo bendruomenių ir seniūnijų atstovai. Į aikštę susirinkusius dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Šventėje veikė edukacijos, vyko žaidimai ir kūrybinės veiklos, o bendruomenių kiemeliai išsiskyrė idėjomis ir rudeniškomis dekoracijomis. Kiekviena erdvė turėjo savitą pasakojimą apie vietos tradicijas, vaišingumą ir žmonių bendrystę.

    Organizatoriai paskelbė labiausiai išsiskyrusius šventės kiemelius. Pirmoji vieta skirta Zarasų profesinei mokyklai, antroji vieta atiteko Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui, trečioji vieta skirta Salako seniūnijai ir bendruomenėms.

    Paskelbti „Metų ūkis – 2026“ laimėtojai

    Viena svarbiausių mugės akimirkų tapo žmonių, puoselėjančių Zarasų krašto ūkius ir kuriančių kaimo ateitį, pagerbimas. Šventėje paskelbti konkurso „Metų ūkis – 2026“ nugalėtojai.

    Pirmąją vietą pelnė Ramunė ir Donatas Bartaškos, antrąją vietą užėmė Dalia ir Gintautas Vilkauskai, trečioji vieta atiteko Aušrai Mažeikaitei-Eitmantienei ir Vytautui Eitmančiui.

    Taip pat įvertinti ūkininkai, plečiantys perspektyvius ūkius ir kuriantys naujas veiklas. Salako seniūnijos ūkininkams Sandrai ir Nerijui Koroliovams įteikta žemės ūkio ministro padėka už avininkystės ūkio plėtojimą, o Turmanto seniūnijos ūkininkams Agnei ir Deividui Umbrasams padėkota už daržininkystės ūkio įkūrimą ir žemės ūkio verslų plėtrą.

    Pagerbtos gražiausiai puoselėjamos sodybos

    „Derliaus bangoje“ dėmesio sulaukė ir tie, kurie savo kruopštumu bei kūrybiškumu gražina gyvenamąją aplinką. Šventėje pabrėžta, kad tvarkinga sodyba puošia ne tik namus, bet ir visą kaimą bei kraštą.

    Už puoselėjamas sodybas pagerbti Daiva ir Arvydas Sulai iš Dusetų, Marytė ir Juozas Čiškauskai iš Imbrado kaimo, Vida Drazdauskienė iš Pratkūnų kaimo, Jevgenija Katkova iš Turmanto ir Liudmila bei Grigorijus Plotnikovai iš Apkartų kaimo.

    Visą dieną šventę lydėjo muzika ir šokiai, kuriuos dovanojo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai. Koncertavo senjorų liaudiškų šokių grupė „Sėliai“, Smalvų tradicinė muzikos kapela, tradicinės muzikos kapela „Čir-vir-vyrai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ kapelytė, folkloro ansamblis „Seluona“ bei linijinių šokių grupė „Jovingė“.

    Organizatoriai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo: savivaldybei, kultūros įstaigoms, partneriams, rėmėjams, ūkininkams, bendruomenėms ir savanoriams. „Derliaus banga“ dar kartą priminė, kad svarbiausias krašto derlius yra žmonių darbštumas ir gebėjimas kurti kartu.

    Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus inf., Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro nuotr.

  • Svarbus sprendimas Turmanto krašte: skelbiami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai

    Svarbus sprendimas Turmanto krašte: skelbiami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai

    Turmanto seniūnijoje organizuojami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Seniūnaitis yra gyventojų atstovas, padedantis spręsti kasdienius vietos klausimus ir palaikantis ryšį tarp bendruomenės, seniūnijos bei savivaldybės.

    Nurodoma, kad rinkimai vyks gyventojų susirinkimo būdu. Toks balsavimo formatas leidžia vietoje išklausyti kandidatų pozicijas ir bendru sutarimu apsispręsti dėl seniūnaitijos atstovo.

    Gyventojų susirinkimas numatytas 2026 metų spalio 13 dieną 15.00 valandą Turmanto seniūnijos administraciniame pastate Zarasų g. 38, Turmanto miestelyje. Dalyvauti kviečiami Kimbartiškės seniūnaitijai priklausančių teritorijų gyventojai.

    Kandidatų registracija vykdoma iki 2026 metų spalio 8 dienos. Kandidatus gali siūlyti tik tos seniūnaitijos gyventojai ir bendruomeninės organizacijos, kurioje renkamas seniūnaitis.

    Dokumentai kandidatui registruoti turi būti pateikiami raštu Turmanto seniūnijai. Kartu privaloma pateikti kandidato sutikimą, gyvenimo aprašymą, o siūlymą pagrįsti bendruomeninės organizacijos protokolo kopija arba bent trijų gyventojų pasirašytu siūlymu.

    Kimbartiškės seniūnaitijai priskiriamos šios teritorijos: Barteliškės, Bekelniškės, Borovkos, Būdinių, Burnių, Dvariūnų, Yliškės, Jadlinavos, Jukniškės, Juodinių, Kalniškės I, Kalviškės, Karmelitų, Karoliniškės, Kimbartiškės, Klabutkos, Koptiškės, Lenkeliškės, Liaudėnų, Mendeliškės, Mištautų, Naujalaukio, Navikų, Paberžės, Padrūkšės, Pasiekų, Raipolės, Ramaitiškės, Sauliakalnio, Schedų, Skiduliškės, Skirnos, Stačiūnų, Sterlioniškės, Šakių, Šilų, Tilžės, Trušeliškės, Užupių, Veikšių, Veselavos, Vicentinavos, Vyšniavos, Zavisiškės.

    „Kviečiu bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti kandidatūras, kad seniūnaitijos interesai būtų atstovaujami atsakingai ir nuosekliai“, – sakė Turmanto seniūnijos seniūnas Stanislovas Stankevičius.

  • Rukainiuose šaukiama seniūnaičių sueiga: aptars lėšas ir aktualijas gyventojams

    Rukainiuose šaukiama seniūnaičių sueiga: aptars lėšas ir aktualijas gyventojams

    Sueiga vyks rugsėjo 30 dieną

    Rukainių seniūnija pranešė, kad rugsėjo 30 dieną 10.00 valandą vyks Rukainių seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas rengiamas seniūnijos patalpose, Mokytojų g. 9, Rukainių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje.

    Seniūnaičių sueiga yra viena svarbiausių vietos savivaldos grandžių, kurioje aptariami gyventojams aktualūs klausimai ir seniūnaitijų poreikiai. Tokie susitikimai paprastai padeda suderinti prioritetus ir priimti sprendimus dėl bendruomenių iniciatyvų.

    Pagrindinis klausimas – lėšų panaudojimas

    Darbotvarkėje numatytas klausimas dėl seniūnaičiams skirtų lėšų panaudojimo. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į smulkius, bet kasdienybėje svarbius darbus, susijusius su bendruomenių aplinka ir vietos iniciatyvomis.

    Gyventojams tai aktualu dėl to, kad būtent per seniūnaičius dažnai identifikuojamos konkrečios problemos ir pasiūlymai, kuriems reikalingas finansavimas. Sueigos metu aptariama, kokie sprendimai duotų didžiausią naudą skirtingoms seniūnaitijoms.

    Bus svarstomi ir kiti klausimai

    Be lėšų panaudojimo, susitikime numatyta aptarti ir kitus klausimus. Tokia darbotvarkės dalis paprastai skiriama naujiems gyventojų pastebėjimams, pasiūlymams bei aktualijoms, kurios iškyla tarp sueigų.

    Seniūnija primena, kad sueigos tikslas yra užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp seniūnijos ir seniūnaičių, o priimami sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką vietos bendruomenių kasdieniams poreikiams.

  • Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši proga skirta atkreipti dėmesį į specialistus, kurie kasdien padeda žmonėms krizėse, sprendžia sudėtingas socialines situacijas ir stiprina bendruomenes.

    Socialinis darbas apima pagalbą šeimoms, vaikams ir senjorams, žmonėms su negalia, taip pat smurtą, priklausomybes ar benamystę patiriantiems asmenims. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik konsultavimą, bet ir tarpininkavimą tarp institucijų, paslaugų koordinavimą bei ilgalaikį darbą su žmogumi.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad socialinių darbuotojų kasdienybė prasideda nuo gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia. Jis akcentavo jų kantrybę, atsakomybę ir reikšmę žmonėms sunkiais gyvenimo momentais.

    „Jūsų darbas dažnai prasideda nuo paprasto, bet labai svarbaus dalyko – gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikį didina visuomenės senėjimas, psichikos sveikatos iššūkiai ir augantis poreikis paslaugas teikti arčiau žmogaus namų. Specialistų vaidmuo ypač svarbus, kai reikia greitai reaguoti į krizes šeimose, užtikrinti vaikų saugumą ir padėti žmogui grįžti į savarankiškesnį gyvenimą.

    Socialinių darbuotojų diena taip pat primena apie profesijos kasdienius iššūkius: didelius darbo krūvius, emocinę įtampą ir atsakomybę už pažeidžiamiausių gyventojų gerovę. Kartu tai proga viešai padėkoti tiems, kurie dažnai dirba tyliai, bet jų pagalba daugeliui tampa lemtinga.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Visagine Kultūros diena: mero žinia atskleidė, kas iš tiesų laiko miestą kartu

    Visagine Kultūros diena: mero žinia atskleidė, kas iš tiesų laiko miestą kartu

    Rugsėjo 22 dieną Visagine minima Kultūros diena. Šia proga miesto bendruomenę pasveikino Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžęs, kad kultūra mieste gyva ne tik per šventes, bet ir kasdienėje veikloje.

    Pasak mero, kultūrinis gyvenimas Visagine atsiskleidžia koncertuose, parodose, spektakliuose ir įvairiuose bendruomenių susibūrimuose. Jis akcentavo, kad svarbiausia kultūros dalis yra žmonės, kurie ją kuria, puoselėja ir vertina.

    Visaginas išsiskiria kultūrų įvairove, kai vienoje vietoje susitinka skirtingos tradicijos, kalbos ir patirtys. Toks daugialypis miesto identitetas, anot sveikinimo, yra viena ryškiausių Visagino stiprybių ir vertybių.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie skiria savo laiką ir energiją, kad mieste netrūktų prasmingų susitikimų ir patirčių“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras padėkojo kultūros darbuotojams, menininkams, atlikėjams, kūrėjams, bendruomenėms, renginių organizatoriams ir savanoriams. Jo teigimu, būtent jie sukuria progas žmonėms susitikti, išgirsti, atrasti ir patirti kultūrą kaip kasdienę miesto gyvenimo dalį.

    Tokie akcentai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai savivaldybės visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien dideliems renginiams, bet ir nuosekliam kultūros prieinamumui, bendruomenių įtraukimui bei vietos kūrėjų stiprinimui. Visagine, kur svarbi daugiakultūrė tapatybė, kultūros iniciatyvos tampa ir bendruomenės ryšius telkiančiu veiksniu.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėjimu švęsti Kultūros dieną ir išlaikyti miestą vienijančią kūrybos bei bendrystės dvasią.

  • Šią savaitę Dzūkijoje – renginių bumas: ką verta pamatyti Varėnos rajone ir kada

    Varėnos rajone šią savaitę numatyta daugiau renginių nei įprastai: bendruomenės kviečia į kultūros vakarus, parodas ir gyvus pasirodymus skirtingose vietovėse. Savivaldybės komunikacijoje akcentuojama, kad programa orientuota į įvairaus amžiaus lankytojus ir pritaikyta tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Organizatoriai ragina planuojant laiką atkreipti dėmesį į tikslias datas ir pradžios laikus, nes dalis renginių vyksta darbo dienomis, o kiti suplanuoti savaitgalį. Taip pat primenama, kad renginių vietose gali galioti skirtinga tvarka dėl registracijos, bilietų ar sėdimų vietų skaičiaus.

    Šių metų rudens sezono renginiuose vis dažniau derinami keli formatai: koncertą papildo paroda, pristatymas ar edukacija, o tradicinės šventės papildomos šiuolaikinėmis meninėmis programomis. Tokia kryptis ryškėja daugelyje Lietuvos savivaldybių, siekiant pritraukti platesnę auditoriją ir paskatinti kultūrinį turizmą regionuose.

    Gyventojams patariama prieš vykstant pasitikslinti praktinę informaciją: ar renginys vyks lauke ar patalpose, kur numatytas automobilių parkavimas, ar bus galimybė atsiskaityti banko kortele. Jei planuojama vykti su vaikais, verta iš anksto pasidomėti renginio trukme ir ar bus veiklų šeimoms.

    Varėnos rajono savivaldybė pažymi, kad rudenį ypač suaktyvėja vietos kultūros įstaigos ir bendruomenės, todėl renginių kalendorius nuolat pildomas. Naujausius programos papildymus rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamuose pranešimuose ir vietos kultūros centrų informacijoje.

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.

  • Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškio rajone jubiliejų paminėjo pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ – bendruomenė, kuri jau 25 metus buria narius bendravimui, veikloms ir prasmingam laisvalaikiui. Į šventinį susitikimą susirinkę žmonės dalijosi prisiminimais apie per ketvirtį amžiaus užsimezgusias draugystes ir bendras patirtis.

    Per klubo veiklos metus netrūko išvykų, koncertų, šokių vakarų ir įvairių proginių renginių, o nariai pabrėžia paprastą, bet esminę priežastį, kodėl čia sugrįžtama: gera susitikti ir būti drauge. Tokie klubai dažnai tampa svarbia kasdienybės atrama vyresniame amžiuje, ypač mažesnėse bendruomenėse.

    Jubiliejaus dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad bendruomeniškumas ir aktyvumas nepriklauso nuo amžiaus, o nuosekli klubo veikla kuria realią vertę nariams ir visam rajonui.

    „Labai smagu matyti žmones, kurie nepraranda smalsumo, noro veikti, susitikti ir džiaugtis gyvenimu. Per 25 metus „Rudenėlis“ tapo vieta, kur susitinka bičiuliai, gimsta naujos idėjos ir kur tiesiog gera būti kartu“, – sakė vicemerė D. Riklienė.

    Pasak jos, tokios erdvės stiprina tarpusavio ryšius ir padeda mažinti vienišumą, kuris yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių problemų. Lietuvoje daug dėmesio skiriama aktyvaus senėjimo idėjai, o vietos bendruomenių klubai laikomi viena praktiškiausių priemonių palaikyti socialinį gyvenimą ir emocinę gerovę.

    Šventės proga pasveikinta klubo pirmininkė Dana Akucevičienė ir visi „Rudenėlio“ nariai, linkint, kad artimiausi metai būtų ne mažiau turiningi. Bendruomenė tikisi ir toliau rengti susitikimus, išvykas bei šventes, kurios suveda žmones ne dėl pareigos, o dėl noro būti kartu.