Panevėžyje įvyko tradiciniai Maldos pusryčiai, į kuriuos jau vienuoliktą kartą miesto bendruomenę pakvietė merė Loreta Masiliūnienė. Šiemet susitikimas buvo skirtas Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, todėl akcentas krypo į bendrystę, istorijos atmintį ir socialinę atsakomybę.
Renginyje dalyvavo dvasininkai ir skirtingų religinių bendruomenių atstovai, taip pat visuomenininkai, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojai. Prisijungė nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, šeimų ir žmones su negalia vienijančių asociacijų atstovai.
Pasak miesto vadovės, tokie susitikimai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką: žmogui reikia žmogaus. Merė pabrėžė, kad malda ir pokalbis prie vieno stalo gali tapti erdve, kurioje mažėja susiskaldymas ir stiprėja pasitikėjimas tarp skirtingų miesto grupių.
„Maldos pusryčiai primena tai, ką kasdienybėje kartais pamirštame: žmogui reikia žmogaus. Šių metų susitikimas turi ypatingą prasmę, nes Panevėžio vyskupija mini šimtmetį“, – sakė Loreta Masiliūnienė.
Visuomenininkė Albina Saladūnaitė priminė Maldos pusryčių tradicijos pradžią Panevėžyje ir akcentavo iniciatyvos tęstinumą. Sveikindama vyskupiją jubiliejaus proga, ji kvietė vertinti šimtmetį sukauptą patirtį ir bendruomenių telkimo svarbą.
Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM kalbėjo apie bendrystę kaip praktinę vertybę, kuri gali įkvėpti realius darbus mieste ir regione. Jis priminė, kad vyskupija per šimtmetį patyrė skirtingus istorinius laikotarpius, tačiau išliko gyva, o naują šimtmetį kvietė pasitikti atsakomybe už kasdienį žmogaus gyvenimą.
„Būdami kartu galime daug nuveikti dėl žmogaus, bendruomenės ir miesto. Žengiant į naują šimtmetį linkiu, kad tikėjimas būtų ne tik mūsų veiklos dalis, bet ir kasdienio gyvenimo pagrindas“, – sakė Linas Vodopjanovas OFM.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas trumpai apžvelgė vyskupijos raidą ir jos reikšmę kraštui, o taip pat pasveikino vyskupą minint dešimt metų tarnystės vyskupo pareigose. Jo teigimu, tokios sukaktys tampa proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir įvardyti, kas šiandien telkia žmones.
Atsargos pulkininkas leitenantas dr. Virginijus Veilentas priminė religijos laisvės reikšmę demokratinėje visuomenėje. Jis pabrėžė, kad istoriniuose lūžiuose Bažnyčios struktūros padėjo išsaugoti tikėjimą ir bendruomeniškumą, o sukaktis skatina atsigręžti į vertybes, kurios stiprina visuomenės atsparumą.
„Religijos laisvė yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės vertybių, todėl turime pagrindo didžiuotis priklausydami Panevėžio vyskupijai ir puoselėdami jos tradicijas“, – sakė Virginijus Veilentas.
Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis akcentavo, kad socialinis darbas prasideda nuo santykio ir pagarbaus dėmesio žmogui. Jo teigimu, malda ir pokalbis padeda pamatyti asmenį ne kaip statistiką, o kaip žmogų su savo istorija, o tai ypač svarbu dirbant su pažeidžiamomis grupėmis.
„Malda ir pokalbis padeda geriau suprasti žmogų, matyti jį ne kaip skaičių, o kaip asmenį su savo gyvenimo istorija“, – sakė Patrikas Skrudupis.
Renginio atmosferą kūrė Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas ir solistė Laima Česlauskaitė-Zamkauskienė. Organizatorių teigimu, tradiciniai Maldos pusryčiai mieste tapo nuolatine platforma dialogui, kai bendros vertybės ir kasdieniai rūpesčiai aptariami neformaliai, bet atsakingai.
Šiemet minimas Panevėžio vyskupijos 100-metis suteikė susitikimui papildomos simbolinės prasmės. Tai proga ne tik pažymėti sukaktį, bet ir sutelkti skirtingas miesto bendruomenes dėl bendrų tikslų: didesnio tarpusavio pasitikėjimo, pagalbos silpnesniems ir pagarbaus viešojo dialogo.
