CP v2

Tag: Bendruomenės

  • Telšių vyskupijos 100-mečio medaliai savivaldybės vadovams: už ką įvertinti Akmenės lyderiai

    Telšių vyskupijos 100-mečio medaliai savivaldybės vadovams: už ką įvertinti Akmenės lyderiai

    Telšių vyskupijos 100-mečio minėjimo ir Sutvirtinimo sakramento šventės metu padėka skirta Akmenės rajono savivaldybės vadovams. Renginyje pabrėžta savivaldos ir Bažnyčios bendradarbiavimo svarba bendruomenei, ypač telkiant žmones ir remiant vietos iniciatyvas.

    Telšių vyskupijos šimtmečio medaliais apdovanoti Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ir Administracijos direktorė Aromeda Laucienė. Apdovanojimai skirti už nuoširdų bendradarbiavimą, pagarbą Bažnyčiai ir nuoseklų bendruomenės palaikymą.

    Tokie įvertinimai paprastai teikiami asmenims ir organizacijoms, prisidedantiems prie vyskupijos misijos ir vietos bendruomenių stiprinimo. Bažnyčios ir savivaldybių partnerystė dažniausiai apima paramą socialinėms iniciatyvoms, pagalbą pažeidžiamiems gyventojams, bendruomeninių renginių organizavimą bei istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą.

    Šventės organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimas liudija tvirtą ryšį tarp dekanato, miesto ir viso rajono bendruomenės. Toks bendradarbiavimas ypač matomas didžiųjų sukakčių metu, kai į vieną vietą susiburia skirtingos vietos gyvenimo sritys ir partneriai.

    Telšių vyskupija, pradėjusi veiklą 1926 metais, šimtmetį mini įvairiais renginiais ir iniciatyvomis, kviesdama apžvelgti nueitą kelią ir sutelkti dėmesį į šiandienos bendruomenių poreikius. Akmenės rajono savivaldybės vadovams įteikti medaliai tapo vienu iš šios sukakties ženklų regione.

  • Šlavantai–Aleksiejiškė kelias tvarkomas išvien: bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti tiek pat lėšų

    Šlavantai–Aleksiejiškė kelias tvarkomas išvien: bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti tiek pat lėšų

    Rajono gyventojams kelių būklė išlieka vienu jautriausių kasdienių klausimų, ypač ten, kur vyrauja žvyrkeliai. Savivaldybė pabrėžia, kad kelių priežiūros ir remonto biudžetas ribotas, todėl darbai planuojami pagal kelio būklę, eismo intensyvumą ir nustatytus prioritetus.

    Dėl šios priežasties tvarkymo eilės dažnai sudaromos keleriems metams į priekį, o bendruomenėms tenka laukti. Vis dėlto praktika rodo, kad greitesnių pokyčių galima pasiekti tada, kai prie darbų prisideda ir patys vietos gyventojai.

    Veikia principas: prisideda gyventojai, prisideda ir savivaldybė

    Šlavantų seniūnaitijoje pasirinktas bendradarbiavimo modelis, kai bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti analogišką finansavimą iš biudžeto. Savivaldybė teigia laikanti šį principą motyvuojančiu, nes jis leidžia spartinti darbus ir kryptingiau nukreipti lėšas ten, kur poreikis didžiausias.

    Toks požiūris taikomas ir kitose Lietuvos savivaldybėse, ypač tvarkant vietinės reikšmės žvyrkelius. Dažniausiai didžiausią efektą duoda aiškiai suderinti darbų etapai, kai bendruomenė padeda paruošti ruožą, o savivaldybė organizuoja medžiagų atvežimą ir rangos darbus.

    Ką pavyko nuveikti šiame ruože

    Šiuo metu aktyviai tvarkomas apie 3,3 kilometro kelio Šlavantai–Aleksiejiškė ruožas. Dar žiemą Veisiejų seniūnijos darbuotojai iškirto pakelės krūmus ir prie važiuojamosios dalies augusius medžius, kad pagerėtų matomumas ir vanduo turėtų kur nutekėti.

    Seniūnaičio Aivaro Pankevičiaus iniciatyva vėliau buvo sufrezuotos kelio pakraščiuose susidariusios žolynų sankaupos, išvežtas perteklinis gruntas, o greideriu suformuota kelio sankasa. Tai svarbus paruošiamasis etapas, nes be jo supiltas žvyras greičiau išsivažinėja ir nepasiekia planuojamo rezultato.

    Rangovas veža žvyro mišinį: planas – ne mažiau kaip 500 kubinių metrų

    Prie darbų prisideda ir savivaldybė: konkursą laimėjusi UAB „Parama“ pradėjo vežti žvyro mišinį ir jį skleisti labiausiai pažeistose kelio vietose. Skelbiama, kad planuojama išpilti ir išlyginti ne mažiau kaip 500 kubinių metrų žvyro, kad danga taptų lygesnė ir atsparesnė duobėms.

    Pasak savivaldybės, bendras seniūnaitijos, bendruomenės ir rangovo darbas turėtų reikšmingai pagerinti šio kelio pravažumą. Tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip vietos iniciatyva gali sutrumpinti kelią nuo problemos įvardijimo iki realių darbų pradžios.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Tauragėje, socialinėse dirbtuvėse „Draugų kiemelis“, vyko Savanorių ir savanoriškų organizacijų tinklo susitikimas. Renginys surengtas įgyvendinant projektą „TAPK – Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai“, o į jį atvyko savanoriai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs bendruomenių nariai iš visos Tauragės apskrities.

    Susitikimo tikslas buvo sutelkti skirtingas iniciatyvas vienijančias organizacijas ir aptarti, kaip praktiškai stiprinti savanorystę regione. Diskusijose daug dėmesio skirta jaunų žmonių įtraukimui, mentorystei ir tam, kaip savanoriška veikla gali tapti atspirties tašku tolesnėms studijoms ar darbui.

    Renginio pradžioje dalyviai susipažino su socialinių dirbtuvių „Draugų kiemelis“ veikla. Dirbtuves pristatė Vitalija Šlepavičienė, pabrėžusi, kad iniciatyva gimė iš savanorystės idėjų ir siekio sukurti atvirą, saugią bei palaikančią erdvę bendruomenei.

    Pasak organizatorių, tokios vietos regionuose dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją: jos tampa ir praktinių įgūdžių ugdymo, ir socialinės įtraukties erdve. Būtent dėl to savanorystė čia vertinama ne tik kaip pagalba kitiems, bet ir kaip būdas kurti ryšius bei mažinti socialinę atskirtį.

    Asmenine patirtimi dalijosi Ema Pamedytė iš Jurbarko, pristačiusi projektą „Prasmingi metai“ ir savanorystės naudą jauno žmogaus augimui. Ji akcentavo, kad savanorystė padeda geriau pažinti save, atrasti veiklas, kuriose norisi tobulėti, ir ugdyti pasitikėjimą savimi.

    Jaunimo savanoriškos tarnybos programą renginyje pristatė Tauragės mentorė Agnė Gailienė. Ji kvietė dalyvius kalbėtis apie savanorystės patirtis, kylančius iššūkius ir tai, kokio palaikymo jauni žmonės dažniausiai tikisi iš organizacijų bei bendruomenių.

    Diskusijose išryškėjo ir praktiniai klausimai, su kuriais susiduria organizacijos: kaip pritraukti naujų savanorių, kaip aiškiai apibrėžti jų vaidmenis, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir motyvaciją. Taip pat aptarta, kad ilgalaikį įsitraukimą dažniausiai sustiprina aiški veiklos prasmė, matomi rezultatai ir nuoseklus koordinavimas.

    Renginio programoje vyko ir praktinės dirbtuvės, skirtos komunikacijos įgūdžių stiprinimui. Dalyviai akcentavo, kad gebėjimas bendrauti, klausytis ir bendradarbiauti yra vienas svarbiausių savanorystėje, nes būtent komunikacija padeda spręsti nesusipratimus ir kurti pasitikėjimą tarp skirtingų komandų.

    Susitikimo metu ne kartą grįžta prie minties, kad savanorystės kuriama vertė bendruomenėje yra platesnė nei vien konkreti pagalba renginiuose ar iniciatyvose. Savanoriška veikla stiprina tarpusavio ryšius, ugdo pilietiškumą ir dažnai tampa aplinka, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendri regioniniai projektai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą: Tauragės rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei ir Pagėgių savivaldybei. Taip pat nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.

  • 2026 metų Lietuvos medis: „Lietuvos arboristikos centras“ kviečia teikti pasiūlymus iki gegužės 28 dienos

    Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“ devintą kartą pradėjo Lietuvos medžio rinkimus ir kviečia bendruomenes bei gyventojus siūlyti išskirtinius medžius 2026 metų titulą pelnysiančiam kandidatui. Pagrindinis tikslas – išrinkti medį, kuris vėliau atstovaus Lietuvai Europos medžio rinkimuose, kartu primenant vietos istorijas ir žmones vienijančias vietas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiami ne tik įspūdingo amžiaus ar dydžio medžiai. Renkant kandidatą svarbi ir jo istorija, kultūrinė ar bendruomeninė reikšmė, ryšys su vietos tapatybe bei kraštovaizdžiu, todėl siūlymai gali apimti ir mažiau žinomus, bet žmonėms svarbius medžius.

    Pateikiant pasiūlymą prašoma nurodyti tikslią medžio augimo vietą ir trumpai aprašyti jo istoriją ar reikšmę. Jei yra galimybė, rekomenduojama pridėti ir nuotrauką, kuri padeda komisijai bei visuomenei geriau įvertinti kandidato išskirtinumą.

    Pasiūlymus organizatoriai priima iki gegužės 28 dienos, juos prašoma siųsti el. paštu [email protected]. Rinkimai siekia, kad vietos bendruomenėms svarbūs medžiai sulauktų deramo dėmesio, o jų istorijos būtų išsaugotos ir perduotos plačiau.

  • Alytaus kultūros forumas: kaip kūrybiškumas ir bendruomenės keičia šiandienos miesto gyvenimą

    Ketvirtadienį Alytaus kultūros centras tapo susitikimo vieta kultūros, komunikacijos, kūrybinių industrijų ir visuomeninio gyvenimo atstovams iš skirtingų Lietuvos miestų. Kultūros forume dėmesys sutelktas į tai, kaip šiandien kinta žmogaus ryšys su miestu, kokiais būdais telkiamos bendruomenės ir kaip kultūra gali būti ne atskira sritis, o kasdienybės dalis.

    Renginyje aptartos auditorijų įtraukimo praktikos, kultūros organizacijų komunikacijos iššūkiai ir kūrybiškumo reikšmė sprendžiant socialinius klausimus. Pastaraisiais metais ši tema ypač aktuali regionams, kurie ieško būdų stiprinti vietos tapatybę, pritraukti jaunus žmones ir išlaikyti gyvą miesto centrą ne tik per šventes, bet ir kasdien.

    Forume pranešimus skaitė ir diskusijas įvairiomis perspektyvomis papildė Agnė Pinigienė, Gintautė Žemaitytė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir Agnietė Lisičkinaitė. Skirtingos patirtys susijungė į bendrą klausimą, kaip kurti miestą, kuriame kultūra padeda žmonėms susitikti, kalbėtis ir jaustis įtrauktiems.

    Organizatorių teigimu, didelė renginio vertė buvo dalyvių įsitraukimas ir gyvos diskusijos, kurios tęsėsi ne tik salėje, bet ir neformaliose erdvėse. Toks formatas leidžia ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir užmegzti ryšius, kurie vėliau virsta bendrais projektais ar iniciatyvomis.

    Dalyviai po renginio akcentavo, kad svarbiausia buvo galimybė sutikti bendraminčius ir išgirsti praktinių pavyzdžių, kaip kultūrinės idėjos pritaikomos realiose bendruomenėse. Alytuje vykęs kultūros forumas parodė, kad regioniniai renginiai gali būti aktualūs ne tik kultūros lauko profesionalams, bet ir visiems, kuriems rūpi gyva, atvira ir žmones jungianti miesto aplinka.

    Alytaus kultūros centro informacija

  • Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks tradicinis Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis, kviečiantis susitikti vietos bendruomenes ir jų svečius. Renginio organizatoriai ragina datą pasižymėti iš anksto, nes programa suplanuota visai dienai.

    Šventės metu numatyta muzikinė dalis, kurioje pasirodys grupė „Fourmen“ bei atlikėjai Deivis ir Renata. Organizatoriai akcentuoja, kad koncertai bus derinami su kitomis veiklomis, kad renginys išliktų patrauklus įvairaus amžiaus dalyviams.

    Be sceninės programos, sąskrydyje žadamos aktyvios pramogos, žaidimai ir skirtingos veiklos bendruomenėms. Tokie renginiai paprastai tampa proga ne tik pasilinksminti, bet ir pasidalyti idėjomis, aptarti vietos iniciatyvas bei sustiprinti tarpusavio ryšius.

    Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis Ūdekuose bus atviras atvykstantiems, o dalyviai kviečiami planuoti laiką taip, kad spėtų išbandyti siūlomas veiklas ir pasimėgauti koncertais. Dėl tikslesnės dienos programos ir praktinės informacijos rekomenduojama sekti organizatorių pranešimus artėjant renginiui.

  • Gegužės 21 dieną minima Tautinių bendrijų diena: kuo išskirtinis Visaginas ir jo bendruomenės

    Gegužės 21 dieną minima Tautinių bendrijų diena: kuo išskirtinis Visaginas ir jo bendruomenės

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje minima Tautinių bendrijų diena. Ši data skirta priminti, kad šalyje gyvenančios tautinės bendrijos prisideda prie valstybės kultūrinės įvairovės, bendruomeniškumo ir tarpusavio pagarbos.

    Seimas 2013 metais gegužės 21-ąją paskelbė Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas siekį saugoti Lietuvoje gyvenančių tautų savitumą, laisvę ir bendradarbiavimą. Ši proga dažnai minima savivaldybėse, kuriose tautinė įvairovė yra ryškiausia.

    Visaginas – daugiakultūris miestas

    Visaginas išsiskiria kaip vienas daugiakultūriškiausių Lietuvos miestų, kuriame susitelkusios skirtingų tautybių ir tradicijų bendruomenės. Miesto tapatybę formuoja įvairiakalbė aplinka, skirtingos kultūrinės patirtys ir aktyvus bendruomeninis gyvenimas.

    Ši įvairovė atsispindi kasdienybėje: nuo kultūrinių renginių ir švenčių iki švietimo, nevyriausybinių organizacijų veiklos ir tarpusavio pagalbos iniciatyvų. Savivaldybė pabrėžia, kad skirtingos bendruomenės stiprina miesto atsparumą ir socialinį ryšį.

    Sveikinimas bendruomenei

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz Tautinių bendrijų dienos proga sveikino tautinių bendrijų ir mažumų atstovus, puoselėjančius savo tradicijas. Pasak jo, miesto stiprybė yra gebėjimas sujungti skirtingas tapatybes į bendrą, pagarba grįstą visumą.

    „Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną tautinių bendrijų ir mažumų atstovą, puoselėjantį savo tradicijas ir turtinantį Visaginą savo išskirtiniu tapatumu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Jo teigimu, vienybė ir tarpusavio pasitikėjimas yra pamatas, leidžiantis bendromis jėgomis kurti pažangų miestą ir užtikrinti gerovę bei saugumą visiems gyventojams. Tautinių bendrijų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir iš naujo įvertinti bendruomenių indėlį į miesto gyvenimą.

  • Pagėgių krašte pasveikinti 85–90 metų jubiliatai: ką atskleidžia jų gyvenimo istorijos

    Pagėgių krašte pasveikinti 85–90 metų jubiliatai: ką atskleidžia jų gyvenimo istorijos

    Pagėgių krašte – dėmesys senjorams

    Balandžio mėnesį Pagėgių krašte pasveikinti garbių jubiliejų sulaukę gyventojai, minintys 85, 90 ir kitas reikšmingas sukaktis. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa proga padėkoti žmonėms už jų indėlį į šeimas, bendruomenę ir krašto kasdienybę.

    Pasak seniūnijų atstovų, jubiliatų istorijose atsispindi kelių kartų patirtys: pokaris, persikėlimai, ilgi darbo metai ir šeimos kūrimas. Tokie pasveikinimai dažnai būna ne tik formalumas, bet ir simbolinis bendruomenės ryšio patvirtinimas.

    90-mečių patirtys: šeima ir darbas

    Vilkyškių seniūnijoje, Sokaičių kaime gyvenantis Gechardas Gešventas balandžio 4 dieną paminėjo 90 metų jubiliejų. Jubiliato gyvenimo kelias siejamas su įvairiais darbais, o didžiausiu džiaugsmu jis įvardija šeimą: užaugintus tris sūnus bei gausų anūkų ir proanūkių būrį.

    Stoniškių seniūnijoje, Mažaičių kaime gyvenantis Juozas Algirdas Linkevičius 90 metų sukaktį minėjo balandžio 14 dieną. Į Pagėgių kraštą jis atvyko 1947 metais, vėliau tarnavo kariuomenėje, o sugrįžęs dirbo Pagėgių girininkijoje girininko pavaduotoju.

    Vėlesniais metais jubiliatas dirbo automechaniku, buvo išrinktas ūkio profsąjungos pirmininku, įsitraukė į Stoniškių neįgaliųjų draugijos veiklą. Didelę gyvenimo dalį jis skyrė ir bitininkystei, o šiandien džiaugiasi šeima, kartu su žmona neseniai minėjo deimantines vestuvių metines.

    Pagėgiuose gyvenanti Emilija Martinkienė balandžio 24 dieną paminėjo 90 metų jubiliejų. Į Pagėgius ji atsikėlė dar vaikystėje po karo, o per gyvenimą dirbo atsakingus darbus ligoninėje ir vėliau melioracijos srityje.

    Taip pat Pagėgiuose gyvenanti Ona Bušniauskienė 90 metų sukaktį minėjo balandžio 26 dieną. Jubiliatė užaugino septynis vaikus, o šiandien džiaugiasi gausia šeima – 10 anūkų ir 13 proanūkių, o daugiau nei 20 metų dirbo melžėja.

    85-mečio sukaktis ir bendruomenės ryšys

    Vilkyškių seniūnijoje, Žukų kaime gyvenanti Ramutė Bronislava Juraškaitė balandžio 5 dieną paminėjo 85 metų jubiliejų. Po karo jos kelias atvedė į Katyčių apylinkes, o nuo 1970 metų ji įsikūrė Žukų kaime, kuris tapo jos namais ilgiems dešimtmečiams.

    Jubiliatus sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir seniūnijų vadovai: Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Darius Jurkšaitis, Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė ir Lumpėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Mikelienė.

    Tokie pasveikinimai, anot savivaldos atstovų, primena, kad senjorų patirtis yra gyvas bendruomenės atminties sluoksnis. Kartu tai ir praktinis signalas, kad vietos bendruomenė siekia išlaikyti artimą ryšį su vyresniais gyventojais, ypač gyvenančiais atokiau.

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.