Tag: Bendruomenės

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Visagine Kultūros diena: mero žinia atskleidė, kas iš tiesų laiko miestą kartu

    Visagine Kultūros diena: mero žinia atskleidė, kas iš tiesų laiko miestą kartu

    Rugsėjo 22 dieną Visagine minima Kultūros diena. Šia proga miesto bendruomenę pasveikino Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžęs, kad kultūra mieste gyva ne tik per šventes, bet ir kasdienėje veikloje.

    Pasak mero, kultūrinis gyvenimas Visagine atsiskleidžia koncertuose, parodose, spektakliuose ir įvairiuose bendruomenių susibūrimuose. Jis akcentavo, kad svarbiausia kultūros dalis yra žmonės, kurie ją kuria, puoselėja ir vertina.

    Visaginas išsiskiria kultūrų įvairove, kai vienoje vietoje susitinka skirtingos tradicijos, kalbos ir patirtys. Toks daugialypis miesto identitetas, anot sveikinimo, yra viena ryškiausių Visagino stiprybių ir vertybių.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie skiria savo laiką ir energiją, kad mieste netrūktų prasmingų susitikimų ir patirčių“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras padėkojo kultūros darbuotojams, menininkams, atlikėjams, kūrėjams, bendruomenėms, renginių organizatoriams ir savanoriams. Jo teigimu, būtent jie sukuria progas žmonėms susitikti, išgirsti, atrasti ir patirti kultūrą kaip kasdienę miesto gyvenimo dalį.

    Tokie akcentai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai savivaldybės visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien dideliems renginiams, bet ir nuosekliam kultūros prieinamumui, bendruomenių įtraukimui bei vietos kūrėjų stiprinimui. Visagine, kur svarbi daugiakultūrė tapatybė, kultūros iniciatyvos tampa ir bendruomenės ryšius telkiančiu veiksniu.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėjimu švęsti Kultūros dieną ir išlaikyti miestą vienijančią kūrybos bei bendrystės dvasią.

  • Šią savaitę Dzūkijoje – renginių bumas: ką verta pamatyti Varėnos rajone ir kada

    Varėnos rajone šią savaitę numatyta daugiau renginių nei įprastai: bendruomenės kviečia į kultūros vakarus, parodas ir gyvus pasirodymus skirtingose vietovėse. Savivaldybės komunikacijoje akcentuojama, kad programa orientuota į įvairaus amžiaus lankytojus ir pritaikyta tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Organizatoriai ragina planuojant laiką atkreipti dėmesį į tikslias datas ir pradžios laikus, nes dalis renginių vyksta darbo dienomis, o kiti suplanuoti savaitgalį. Taip pat primenama, kad renginių vietose gali galioti skirtinga tvarka dėl registracijos, bilietų ar sėdimų vietų skaičiaus.

    Šių metų rudens sezono renginiuose vis dažniau derinami keli formatai: koncertą papildo paroda, pristatymas ar edukacija, o tradicinės šventės papildomos šiuolaikinėmis meninėmis programomis. Tokia kryptis ryškėja daugelyje Lietuvos savivaldybių, siekiant pritraukti platesnę auditoriją ir paskatinti kultūrinį turizmą regionuose.

    Gyventojams patariama prieš vykstant pasitikslinti praktinę informaciją: ar renginys vyks lauke ar patalpose, kur numatytas automobilių parkavimas, ar bus galimybė atsiskaityti banko kortele. Jei planuojama vykti su vaikais, verta iš anksto pasidomėti renginio trukme ir ar bus veiklų šeimoms.

    Varėnos rajono savivaldybė pažymi, kad rudenį ypač suaktyvėja vietos kultūros įstaigos ir bendruomenės, todėl renginių kalendorius nuolat pildomas. Naujausius programos papildymus rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamuose pranešimuose ir vietos kultūros centrų informacijoje.

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.

  • Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškio rajone jubiliejų paminėjo pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ – bendruomenė, kuri jau 25 metus buria narius bendravimui, veikloms ir prasmingam laisvalaikiui. Į šventinį susitikimą susirinkę žmonės dalijosi prisiminimais apie per ketvirtį amžiaus užsimezgusias draugystes ir bendras patirtis.

    Per klubo veiklos metus netrūko išvykų, koncertų, šokių vakarų ir įvairių proginių renginių, o nariai pabrėžia paprastą, bet esminę priežastį, kodėl čia sugrįžtama: gera susitikti ir būti drauge. Tokie klubai dažnai tampa svarbia kasdienybės atrama vyresniame amžiuje, ypač mažesnėse bendruomenėse.

    Jubiliejaus dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad bendruomeniškumas ir aktyvumas nepriklauso nuo amžiaus, o nuosekli klubo veikla kuria realią vertę nariams ir visam rajonui.

    „Labai smagu matyti žmones, kurie nepraranda smalsumo, noro veikti, susitikti ir džiaugtis gyvenimu. Per 25 metus „Rudenėlis“ tapo vieta, kur susitinka bičiuliai, gimsta naujos idėjos ir kur tiesiog gera būti kartu“, – sakė vicemerė D. Riklienė.

    Pasak jos, tokios erdvės stiprina tarpusavio ryšius ir padeda mažinti vienišumą, kuris yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių problemų. Lietuvoje daug dėmesio skiriama aktyvaus senėjimo idėjai, o vietos bendruomenių klubai laikomi viena praktiškiausių priemonių palaikyti socialinį gyvenimą ir emocinę gerovę.

    Šventės proga pasveikinta klubo pirmininkė Dana Akucevičienė ir visi „Rudenėlio“ nariai, linkint, kad artimiausi metai būtų ne mažiau turiningi. Bendruomenė tikisi ir toliau rengti susitikimus, išvykas bei šventes, kurios suveda žmones ne dėl pareigos, o dėl noro būti kartu.

  • Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone esantis Keturiasdešimt Totorių kaimas – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, menanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Čia iki šiol išlikęs totorių religinis ir bendruomeninis centras: medinė mečetė, dabartiniu pavidalu atstatyta 1815 metais, ir greta esantis senasis mizaras.

    Tačiau vietos istorija neapsiriboja pastatais ar datomis. Bendruomenė pabrėžia, kad svarbiausia yra žmonių pasakojimai, šeimų atmintis ir kasdienėje praktikoje išliekantys papročiai, kurie leidžia kultūrai išlikti gyvai, o ne tapti vien muziejiniu eksponatu.

    Šį tikslą įtvirtina projektas „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“, skirtas stiprinti tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir didinti visuomenės pažinimą. Iniciatyva kviečia ne tik saugoti paveldą, bet ir mokėti apie jį pasakoti, pristatyti lankytojams bei kaimynams, taip kuriant tvarią kultūrinę trauką Vilniaus krašte.

    Totorių bendruomenė Lietuvoje šimtmečiais formavo savitą tapatybę, kurioje persipina religinės praktikos, šeimos tradicijos ir kulinarinis paveldas. Keturiasdešimt Totorių kaime šios tradicijos gyvuoja per bendras šventes, kapų lankymo papročius, maldas, taip pat per virtuvę, kurioje minimi tokie patiekalai kaip šimtalapis ar basturma.

    Pasak projekto rengėjų, didžiausias iššūkis šiandien – kartų kaita ir sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas, dėl kurio dalis žinių gali likti tik vyresniųjų atmintyje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių – sudaryti sąlygas jaunimui išmokti tradicijų ne tik iš knygų, bet ir per patirtį: dalyvaujant susitikimuose, bendrose vaišėse, pažįstant religines ir kultūrines vietas.

    „Tradicija išlieka ne tada, kai ji gražiai aprašyta, o tada, kai ja gyvenama ir ji perduodama“, – sakė projekto vadovė Fatima Asanavičienė.

    Bendruomenė primena, kad Keturiasdešimt Totorių kaimas nėra vien praeities ženklas. 2014 metais čia atidaryti totorių bendruomenės namai tapo erdve susitikimams ir veikloms, o pati bendruomenė siekia būti matoma kaip gyva Lietuvos visuomenės dalis, prisidedanti prie bendro kultūrinio paveldo.

    Projektą įgyvendina asociacija „Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenė“, o veiklos planuojamos 2026 metais nuo balandžio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos. Nurodoma, kad veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, o informacija apie renginius ir iniciatyvas bus skelbiama projekto vykdytojų ir partnerių komunikacijos kanaluose.

  • Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Vilniaus Paneriuose buvusi mažai naudojama erdvė per trumpą laiką tapo kasdiene vaikų ir kaimynų susitikimų vieta. Įgyvendinus gyventojo iniciatyvą, čia atsirado sūpynės, laipynės, kliūčių ruožas ir futbolo vartai, o erdvė tapo gyva nuo ryto iki vakaro.

    Idėjos autorius Jonas Ragaišis sako, kad poreikis kilo ne iš noro turėti dar vieną žaidimų aikštelę, o iš paprasto pastebėjimo: daugėjant jaunų šeimų, vaikams vis labiau trūksta vietos būti kartu. Tokios erdvės, pasak jo, svarbios ir fiziniam aktyvumui, ir bendruomeniškumui, nes skatina daugiau laiko praleisti lauke.

    Projektas įgyvendintas per dalyvaujamojo biudžeto programą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje gyventojai siūlo idėjas, o vėliau už jas balsuoja. Šis modelis leidžia miestui investuoti į tai, ko labiausiai reikia konkrečioje vietoje, o gyventojams suteikia realią įtaką sprendimams, kurie paprastai atrodo nutolę.

    Mažesnių rajonų bendruomenės efektas

    Panerių seniūnijoje, apimančioje ir atokesnes teritorijas, balsavimas tapo ne mažiau svarbus nei pats įrengimas. Norint, kad idėja laimėtų, reikėjo telkti žmones, aiškiai pagrįsti poreikį ir parodyti, kad erdvė bus naudojama ne simboliškai, o kasdien.

    Tokiose vietovėse, kur aplinkinių paslaugų mažiau, bendruomeniškumas dažnai tampa pagrindiniu varikliu pokyčiams. Gyventojai ne tik palaiko idėjas balsavimu, bet ir vėliau prisideda prie erdvių „įveiklinimo“, kad jos netaptų vienkartiniu projektu.

    Šioje erdvėje vėliau atsirado ir bendruomeninė iniciatyva – knygų namelis, kuriame dalijamasi knygomis ir lauko žaidimais. Tai sustiprino vietos, kaip susitikimų taško, funkciją ir parodė, kad viešosios erdvės vertė auga tada, kai jose atsiranda kasdienių, paprastų veiklų.

    Kiek pinigų skiriama idėjoms?

    Šiuo metu vilniečiai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“. Miesto savivaldybė šiemet gyventojų sumanymams planuoja paskirstyti daugiau nei 1,6 mln. eurų, o finansavimo dydžiai skiriasi pagal projektų apimtį.

    Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatytas 630 000 eurų biudžetas, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų. Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba – iki 250 000 eurų.

    Tokie projektai dažniausiai apima viešąsias erdves, poilsio zonas, žaidimų aikšteles ar sprendimus, kurie pagerina kasdienį judėjimą rajonuose. Patirtis rodo, kad didžiausią ilgalaikę vertę sukuria tie sumanymai, kurie turi aiškų naudojimo scenarijų ir bendruomenės palaikymą dar iki balsavimo.

    „Svarbiausia buvo ne balsavimo rezultatas, o pamatyti, kaip žmonės džiaugiasi ir kasdien naudojasi šia vieta“, – sakė Jonas Ragaišis.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų. Šiemet buvo galima rinktis iš 19 projektų idėjų, skirtų viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai gerinti skirtingose seniūnijose.

    Savivaldybės duomenimis, balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Toks modelis leidžia spręsti vietos poreikius gyventojams patiems nusprendžiant, kurioms idėjoms turi atitekti finansavimas.

    Gyventojų vertinimui buvo pateiktos 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties idėjos. Projektai apėmė viešųjų erdvių tvarkymą, laisvalaikio infrastruktūrą ir aplinkos gerinimą, o geografiškai išsiskirstė per kelias rajono seniūnijas.

    Idėjos buvo siūlomos Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijose. Tokia plati aprėptis rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas tampa įrankiu įtraukti ir mažesnes bendruomenes, kurių prioritetai ne visada sutampa.

    Galutiniai balsavimo rezultatai ir laimėjusių projektų sąrašas bus paskelbti rugsėjo antroje pusėje. Savivaldybė taip pat padėkojo balsavusiems gyventojams, idėjų autoriams ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie iniciatyvos viešinimo.

  • Biržūnų bendruomenė išvyko į kelionę: Kėdainių paslaptys, virtiniai ir vaizdai nuo bokšto

    Biržūnų bendruomenė išvyko į kelionę: Kėdainių paslaptys, virtiniai ir vaizdai nuo bokšto

    Biržūnų bendruomenė „Biržūnėlis“ surengė pažintinę išvyką po Vidurio Lietuvą, kurioje derėjo istorija, vietos skoniai ir bendrystė. Kelionės maršrutas vedė per Kėdainius, Sirutiškius ir Krekenavą, o dieną vainikavo apsilankymas viename ryškiausių regiono sakralinių objektų.

    Pirmasis sustojimas buvo Kėdainiai – miestas, išsiskiriantis vienu geriausiai išlikusių senamiesčių Lietuvoje. Ekskursijos metu bendruomenės nariai su gide aptarė miesto raidos etapus, architektūrinius akcentus ir tai, kaip skirtingos bendruomenės formavo Kėdainių veidą.

    Pasivaikščiojimas senamiesčiu leido pažvelgti į Kėdainius ne tik kaip į istorijos faktų rinkinį, bet ir kaip į gyvą kultūros erdvę. Tokios edukacinės kelionės, pasak organizatorių, padeda stiprinti vietos tapatybę ir skatina domėtis Lietuvos paveldu už savo krašto ribų.

    Po pažintinės dalies keliautojai užsuko į Sirutiškių kaimą, kur jų laukė virtinių degustacija. Bendras stalas tapo natūralia vieta pasidalyti įspūdžiais, pabendrauti ir pratęsti kelionę jaukesniu ritmu, o tradiciniai patiekalai priminė apie regioninių skonių svarbą kultūrinėje patirtyje.

    Vėliau bendruomenė vyko į Krekenavą, kur aplankė apžvalgos bokštą Nevėžio slėnyje. Nuo viršaus atsiveriantys vaizdai į upės vingius, miškus ir lygumas daugeliui tapo vienu įsimintiniausių kelionės momentų, o pati vieta priminė, kiek netoliese esančių gamtos objektų vis dar lieka neatrasta.

    Kelionę užbaigė apsilankymas Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje. Ramybė ir sakralinė aplinka tapo tinkamu turiningos dienos akcentu, o dalyviai pabrėžė, kad tokios išvykos vertingos ne tik dėl aplankytų vietų, bet ir dėl kartu kuriamos bendruomeninės patirties.

    Bendruomenė taip pat padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį kelionės finansavimą. Pasak organizatorių, tokia parama suteikia daugiau galimybių žmonėms keliauti, plėsti akiratį ir stiprinti tarpusavio ryšius.

    Biržūnų bendruomenės pirmininkė Gelmina Budrienė pabrėžė, kad bendros išvykos tampa prasmingu laiku kartu ir skatina aktyvesnį bendruomenės gyvenimą.