CP v2

Tag: Bendruomenės

  • Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai, kurių tikslas – išrinkti Metų medį, vėliau atstovausiantį Lietuvai Europos medžio konkurse, ir atkreipti dėmesį į išskirtinius šalies medžius. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne vien grožiui: vertinama ir medžio istorija, ryšys su vietos bendruomene bei jo reikšmė kraštovaizdžiui.

    Rinkimus pagal nustatytus nuostatus organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Kandidatus atrinks komisija, kurioje dirbs organizatorių, visuomeninių gamtosauginių bei bendruomeninių organizacijų atstovai ir įvairių sričių specialistai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas konkursui gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Organizatoriai kviečia siūlyti ne tik senus ar įspūdingus medžius, bet ir tuos, kurie turi aiškią kultūrinę, istorinę ar bendruomeninę vertę ir yra tapę vietos tapatybės dalimi.

    Paraiškos priimamos iki birželio 14 dienos. Kandidatų dokumentai teikiami elektroniniu paštu, o organizatoriai ragina paraišką parengti kuo išsamiau, kad komisija galėtų įvertinti ne tik medžio parametrus, bet ir jo pasakojimą.

    Kokios informacijos reikia?

    Paraiškoje būtina nurodyti medžio rūšį, pavadinimą, jei jis žinomas, tikslią augimo vietą ir koordinates. Taip pat prašoma pateikti amžių, aukštį, kamieno apimtį bei kitus fizinius duomenis, kurie padeda palyginti kandidatus ir pagrįsti jų išskirtinumą.

    Ne mažiau svarbi dalis – motyvacija, kodėl medis siūlomas rinkimams, ir vizualinė medžiaga. Reikia pridėti 1–3 nuotraukas arba iki 3 minučių trukmės vaizdo įrašą, taip pat gali būti pateikiami istoriniai faktai, vietos žmonių pasakojimai, legendos ar kiti patvirtinantys duomenys.

    Kada vyks balsavimas ir kada paaiškės nugalėtojas?

    Komisija atrinks iki 12 medžių, kurie pateks į antrąjį etapą. Už juos visuomenė galės balsuoti internetu nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos, o atrinktų kandidatų sąrašas bus skelbiamas organizatorių kanaluose.

    2026 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 21 dieną apdovanojimo ceremonijoje Seime. Nugalėtojas kitąmet atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse.

    Rinkimai siejami ir su platesniu kontekstu: tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Organizatoriai pažymi, kad konkursas prisideda prie šios vertybės matomumo ir skatina bendruomenes fiksuoti bei saugoti vietos gamtos paveldą.

    Organizatoriai primena, kad kandidatams svarbus ne tik amžius ar dydis, bet ir gyvybingumas, priežiūros istorija bei aiškiai pagrįstas santykis su vietove. Dėl to siūlant medį verta įtraukti bendruomenės liudijimus ir patikimą informaciją apie jo reikšmę.

  • Pagarbos mokesčių mokėtojams diena: Kauno rajonas dėkoja gyventojams ir verslui už bendrą gerovę

    Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga Kauno rajonas dėkoja gyventojams ir verslui, kurie sąžiningai vykdo mokestines prievoles ir taip prisideda prie vietos gerovės. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent atsakingas mokesčių mokėjimas leidžia planuoti ir įgyvendinti svarbius darbus.

    Mokesčių mokėtojų indėlis tiesiogiai atsispindi kasdienėje infrastruktūroje ir paslaugose: tvarkomose gatvėse, atnaujinamose viešosiose erdvėse, modernėjančiose mokyklose bei darželiuose. Tai taip pat stiprina bendruomenes ir padeda užtikrinti kokybiškesnes paslaugas gyventojams.

    Viešųjų finansų planavimas remiasi prognozuojamomis pajamomis, todėl savivaldybėms ypač svarbus stabilus mokesčių surinkimas. Kai pajamos surenkamos laiku, lengviau užtikrinti paslaugų tęstinumą ir nuosekliai vykdyti suplanuotus projektus, o pokyčiai gyventojams matomi greičiau.

    Kauno rajonas akcentuoja, kad mokesčių kultūra yra ir pasitikėjimo valstybės bei savivaldos sprendimais klausimas. Kuo daugiau žmonių ir įmonių prisideda skaidriai, tuo tvirtesnė tampa viešųjų paslaugų bazė ir didesnės galimybės investuoti į ilgalaikius sprendimus.

    „Dėkojame už atsakomybę, pasitikėjimą ir bendrą rūpestį mūsų krašto ateitimi“, – teigiama sveikinime Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga.

  • Europos diena Trakų rajone: vėliavos, koncertai ir bendruomenių iniciatyvos Trakuose, Lentvaryje

    Europos diena Trakų rajone: vėliavos, koncertai ir bendruomenių iniciatyvos Trakuose, Lentvaryje

    Trakų rajone gegužės 8 ir 9 dienomis surengti Europos dienos minėjimo renginiai subūrė Trakų, Lentvario ir Rūdiškių bendruomenes. Šventės akcentu tapo Europos vienybės, demokratijos ir bendrystės vertybės, kurios šiuo metu ypač aktualios visoje Europos Sąjungoje.

    Skirtingose rajono vietose iškilmingai pakeltos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavos. Ceremonijose dalyvavo Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius, vicemerė Jolanta Abucevičienė ir administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Renginiai Trakuose ir Lentvaryje

    Trakuose gegužės 8 dieną minėjimas vyko Trakų kultūros ir meno centro aikštėje. Renginį organizavo Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Trakų kultūros ir meno centru, o po vėliavų pakėlimo susirinkusiuosius džiugino koncertas ir jaunųjų atlikėjų pasirodymai.

    Lentvaryje gegužės 9 dieną šventę surengė Lentvario kultūros centras, daug dėmesio skyręs kūrybinei veiklai. Gyventojai spalvino ir piešė vėliavas, taip pat kartu kūrė Europos paveikslą, simboliškai pabrėždami bendrą atsakomybę už stipresnę ir vieningesnę Europą.

    Rūdiškėse – bendrystė ir vietos iniciatyvos

    Rūdiškėse Europos diena paminėta pakeliant vėliavas prie kultūros centro, o šventinę nuotaiką pratęsė bendruomeniškas bagažinių turgus „Skambios bagažinės“. Tokios iniciatyvos tampa proga ne tik susitikti, bet ir stiprinti vietos tarpusavio ryšius, kurie yra viena svarbiausių bendruomenės atsparumo prielaidų.

    Europos diena, minima gegužės 9 dieną, siejama su 1950 metais paskelbta Roberto Schumano deklaracija, laikoma vienu kertinių Europos integracijos pradžios dokumentų. Trakų rajono renginiai priminė, kad Europos idėja stiprėja per kasdienius vietos žmonių pasirinkimus, dialogą ir bendras veiklas.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susibūrimai padeda kalbėti apie demokratiją, solidarumą ir bendrą ateitį ne abstrakčiai, o per konkrečias patirtis mieste ir bendruomenėje. Europos dienos minėjimas Trakų rajone dar kartą parodė, kad Europa prasideda nuo mūsų pačių.

  • Kėdainiuose startuoja konkursas Gražiausiai tvarkoma aplinka 2026: kaip dalyvauti ir iki kada

    Kėdainiuose startuoja konkursas Gražiausiai tvarkoma aplinka 2026: kaip dalyvauti ir iki kada

    Kėdainių rajono savivaldybė paskelbė, kad 2026 metais vėl rengia konkursą Gražiausiai tvarkoma aplinka. Iniciatyvos tikslas – paskatinti gyventojus ir organizacijas nuosekliai puoselėti gyvenamąją bei viešąją aplinką mieste ir rajone.

    Konkurse gali dalyvauti Kėdainių rajono savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys: individualių namų gyventojai, sodų bendrijų nariai, daugiabučių bendruomenės, įmonės, įstaigos, organizacijos ir bendruomenės. Vertinant paprastai atsižvelgiama ne tik į estetiką, bet ir į tvarkos tęstinumą, kūrybiškus sprendimus bei aplinkos pritaikymą kasdieniam naudojimui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Norint dalyvauti, reikia pateikti užpildytą dalyvio paraišką ir bent vieną puoselėjamos aplinkos nuotrauką arba kitą vaizdo medžiagą. Failų apimtis turi neviršyti 30 MB, kad dokumentus būtų galima patogiai pateikti nuotoliniu būdu.

    Paraišką galima siųsti paštu, pristatyti į savivaldybės dokumentų priėmimo langelį J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 101 kab., arba pateikti elektroniniu paštu. Paraiškos priimamos iki 2026 metais birželio 30 dienos.

    Kur kreiptis, jei kyla klausimų?

    Gyventojai, kurie neturi galimybės užpildyti paraiškos ar atsiųsti nuotraukų, apie norą dalyvauti gali pranešti telefonu. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus konsultacijoms elektroniniu paštu, jei reikalinga pagalba dėl dokumentų pateikimo ar konkurso sąlygų.

    Konkurso nuostatai ir dalyvio paraiška skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Prieš teikiant dokumentus verta pasitikslinti reikalavimus dėl pateikiamos vaizdo medžiagos ir vertinimo kriterijų, kad paraiška būtų užregistruota sklandžiai.

  • Kauno rajono savanorių ugniagesiai mini 10-metį: 106 nariai ir pagalba gaisruose nuo ūkių iki karjero

    Kauno rajone sukanka 10 metų pirmajai Lietuvoje savanorių ugniagesių komandai, kuri buvo kuriama remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Jubiliejus pažymėtas renginiais Raudondvaryje, kur susirinko ugniagesiai, partneriai ir bendruomenės atstovai.

    Minėjimas prasidėjo mišiomis Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, o vėliau vyko šventinė eisena su orkestru. Renginio dalyviai persikėlė į Raudondvario dvaro menų inkubatorių, kur surengta konferencija ir pagerbti labiausiai nusipelnę ugniagesiai savanoriai.

    Į šventę atvyko ir Kauno rajono policijos komisariato vadovė Monika Puškovienė, taip pat delegacija iš Punsko valsčiaus. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys akcentavo ilgalaikę partnerystę su Lenkijos kolegomis, kuri apima bendras pratybas, mokymus ir įvairius projektus.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savanorystės idėja brendo stebint šalis, kur tokia tradicija gyvuoja šimtmečius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški“, – sakė V. Makūnas.

    Šiuo metu Kauno rajono savanorių ugniagesių komandoje yra 106 nariai, tarp kurių yra verslininkų, savivaldybės tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų atstovų. Į iškvietimus jie neretai vyksta pasitelkdami turimą techniką, įskaitant traktorius ir kitus ūkio darbus palengvinančius įrenginius, kai to prireikia gaisrams ar stichinių įvykių padariniams likviduoti.

    Per dešimtmetį fiksuota ne viena situacija, kai savanorių veiksmai turėjo lemiamos reikšmės. Tarp ryškesnių pavyzdžių minimas atvejis Drąseikių karjere, kai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Viliumi Galinausku išgelbėjo skendusį jauną vyrą.

    Kitu atveju savanorio Vytauto Šniaukos pastangomis nuo ugnies buvo apsaugota saulės elektrinė. Savanoriai taip pat ne kartą gesino laukuose įsiplieskusius gaisrus, vykdė pagalbos darbus po įvairių nelaimių ir talkino užtikrinant saugumą renginių ar ekstremalių situacijų metu.

    Savanorių ugniagesių gretose yra ir Kauno rajono savivaldybės atstovų, tarp jų meras V. Makūnas, jo pavaduotojas Laurynas Dilys, administracijos direktorius Mantas Rikteris. Į komandą įsitraukę ir kiti vietos valdžios bei valstybės institucijose dirbantys žmonės, o savivaldybė prisideda prie iniciatyvų, skirtų ugniagesių aprūpinimui ir jaunimo motyvavimui rinktis savanorystę.

    Jubiliejaus proga simboliškai pasodintas ąžuolas, pabrėžiant ilgalaikės partnerystės ir bendruomeniškumo idėją. Kauno rajono pavyzdys dažnai įvardijamas kaip praktinis modelis, kaip savanoriška veikla gali papildyti profesionalių tarnybų pajėgumus, ypač vietovėse, kur greita reakcija priklauso ir nuo vietos žmonių įsitraukimo.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Tauragė atnaujina vietos plėtros strategiją: laukiama pasiūlymų dėl civilinės saugos veiklų

    Tauragė atnaujina vietos plėtros strategiją: laukiama pasiūlymų dėl civilinės saugos veiklų

    Tauragės miesto vietos veiklos grupė pradėjo Tauragės miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimo procedūrą. Pagrindinis planuojamas pokytis – strategiją papildyti veiklomis, susijusiomis su gyventojų civilinės saugos stiprinimu ir pasirengimu galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

    Iniciatyva siekiama sudaryti daugiau galimybių miestiečiams gauti praktiškai pritaikomų žinių apie elgesį krizių metu. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiamos į savivaldybių ir bendruomenių planus, atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir poreikį didinti gyventojų atsparumą.

    Kas numatoma strategijos pakeitimuose

    Planuojama, kad atnaujintoje strategijoje atsiras veiklos, skirtos gyventojų informavimui, mokymams ir praktiniams užsiėmimams. Tai gali apimti pasirengimą galimiems incidentams, pirmuosius veiksmus nelaimės atveju, ryšio ir informacijos kanalų naudojimą bei bendruomenių tarpusavio pagalbą.

    Tauragės miesto vietos veiklos grupė pabrėžia, kad pakeitimai aktualūs visai miesto bendruomenei, todėl į procesą kviečiama įsitraukti plačiai. Pasiūlymus gali teikti gyventojai, bendruomeninės organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys.

    Iki kada ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gegužės 14 dienos. Juos galima pateikti elektroniniu paštu miestovvg@taurage.lt.

    Gauti pasiūlymai bus apsvarstyti rengiant atnaujintą vietos plėtros strategijos pakeitimą. Miesto vietos veiklos grupė ragina prisidėti prie sprendimų, kurie padėtų Tauragei tapti saugesne ir geriau pasirengusia bendruomene.

  • Vilkaviškio savivaldybė paskirstė 2026 metų Šeimos stiprinimo programos lėšas: kas gavo paramą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskirstė finansavimą 2026 metų Šeimos stiprinimo programos priemonių projektams. Paraiškas galėjo teikti viešosios ir biudžetinės įstaigos, visuomeninės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys.

    Finansavimas skirtas vadovaujantis savivaldybėje patvirtinta projektų finansavimo tvarka, kuri numato paraiškų pateikimo, vertinimo ir lėšų skyrimo procedūras. Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įformintas savivaldybės mero potvarkiu.

    Kam skirta parama?

    2026 metais finansavimas paskirtas dviem projektams, kurių kiekvienas gavo po 2 500 eurų. Bendra paskirstyta suma siekia 5 000 eurų.

    Sūdavos kaimo bendruomenės projektui Nuotykių ir atradimų vasara skirta 2 500 eurų. VšĮ „Kur link“ projektui Pozityvaus bendravimo marškinėliai šeimai taip pat skirta 2 500 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenei?

    Savivaldybės finansuojami šeimos stiprinimo projektai paprastai orientuojami į bendruomeninių veiklų plėtrą, tarpusavio ryšių stiprinimą ir tėvystės kompetencijų ugdymą. Tokios iniciatyvos dažniausiai įgyvendinamos per užsiėmimus, edukacines veiklas ar bendrus renginius šeimoms.

    Potvarkyje įtvirtintas lėšų paskirstymas reiškia, kad atrinktų projektų vykdytojai gali pradėti planuoti veiklas ir atsiskaitymą pagal nustatytas taisykles. Konkretūs projektų įgyvendinimo terminai ir sąlygos paprastai apibrėžiami finansavimo dokumentuose.

  • Tarptautinė šeimos diena Vilkaviškio rajone: gegužę vyks dešimtys renginių visai šeimai

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena Vilkaviškio rajone šiemet bus pažymėta plačia renginių programa, išsidėsčiusia per visą gegužės mėnesį. Organizatoriai kviečia šeimas skirti laiko bendroms veikloms ir stiprinti tarpusavio ryšį per kultūrą, sportą bei edukacijas.

    Įvairūs renginiai vyks ne vien Vilkaviškyje, bet ir Kybartuose, Bartninkuose, Alvite, Gražiškiuose, Gižuose, Vištytyje bei kitose rajono vietovėse. Programa planuojama taip, kad veiklų rastų ir mažus vaikus auginančios šeimos, ir vyresni bendruomenių nariai, ieškantys ramesnių užsiėmimų.

    Renginių kalendoriuje numatomi koncertai, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, parodos ir bendruomeninės šventės, taip pat sporto veiklos bei žygiai gamtoje. Dalis iniciatyvų orientuota į aktyvų laisvalaikį, kitos labiau skirtos pažinimui, meninei saviraiškai ir kokybiškam laikui kartu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Tarptautinė šeimos diena yra proga ne tik švęsti, bet ir atkreipti dėmesį į kasdienius šeimos ryšius: bendravimą, tarpusavio supratimą ir pagalbą. Renginiais taip pat siekiama stiprinti bendruomeniškumą, paskatinti kaimynystę ir įtraukti skirtingas kartas į bendras veiklas.

    Gyventojai kviečiami sekti vietos įstaigų ir bendruomenių skelbiamą programą, nes atskirų renginių laikas ir vieta gali skirtis priklausomai nuo organizatorių. Planuojantiems dalyvauti patariama iš anksto pasitikrinti, ar reikalinga registracija, ir įvertinti, ar renginys pritaikytas vaikams.

  • Biržų rajone paskirstyta 20 000 eurų NVO projektams: daugiausia atiteko „Šokio Namai Pashock“

    Biržų rajone paskirstyta 20 000 eurų NVO projektams: daugiausia atiteko „Šokio Namai Pashock“

    Biržų rajono savivaldybė paskelbė, kaip paskirstytos nevyriausybinių organizacijų 2023–2026 metų veiklos finansavimo programos 2026 metų lėšos. Iš viso konkursui numatyta suma siekė 20 000 eurų, o finansavimas skirtas 18 projektų.

    Savivaldybės duomenimis, konkursui pateiktos 23 paraiškos: 9 kaimo bendruomenių ir 14 kitų nevyriausybinių organizacijų. Penki projektai paramos negavo, nes neperžengė nustatytos minimalios 60 balų vidurkio ribos.

    Didžiausias finansavimas

    Daugiausia lėšų skirta VšĮ Šokio Namai Pashock projektui „Kiemas: tęstinė No Shoes teatro programa vaikams ir jaunimui“ – 4 750 eurų. Ši paraiška surinko ir aukščiausią įvertinimą tarp finansuotų projektų – 86,5 balo.

    Tarp didesnį finansavimą gavusių iniciatyvų taip pat pateko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo projektas „Istorinės atminties kodai“, kuriam skirta 1 500 eurų. Biržų rajono Pačeriaukštės kaimo bendruomenės projektui „Kūrybos vasara Pačeriaukštėje – drąsa kurti ir išlaisvinti save“ skirta 1 680 eurų.

    Kas dar gavo paramą?

    Finansavimas paskirstytas ir bendruomeninėms, ir socialinėms bei kultūrinėms iniciatyvoms. Parama skirta, pavyzdžiui, Šukionių bendruomenės projektui, susijusiam su Mojavos tradicijos įamžinimu, taip pat Mieliūnų bendruomenės iniciatyvai „Istorija, jungianti kartas“.

    Dalį lėšų gavo ir Biržų trečiojo amžiaus universitetas, Biržų moterų klubas, Biržų miesto vietos veiklos grupė bei Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga. Skirtos sumos įvairavo, o dalis projektų gavo po kelis šimtus eurų, priklausomai nuo vertinimo ir programos galimybių.

    Kodėl tai svarbu NVO?

    Tokie savivaldybės konkursai dažnai tampa pagrindiniu mažesnių organizacijų finansavimo šaltiniu kasdienėms veikloms, renginiams ir tikslinėms iniciatyvoms. Finansavimas leidžia planuoti veiklas iš anksto, užtikrinti paslaugų tęstinumą ir pritraukti daugiau dalyvių vietos bendruomenėse.

    Praktikoje konkurso rezultatai parodo ir tai, kokioms kryptims savivaldybė teikia prioritetą: vaikų ir jaunimo užimtumui, bendruomenių telkimui, kultūros projektams bei socialinei įtraukčiai. Tuo pačiu balų riba (60) signalizuoja, kad paraiškų kokybė ir aiškiai pagrįstas poveikis bendruomenei išlieka esminiai kriterijai.