CP v2

Tag: Bendruomenės

  • Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubui – 20 metų: kaip bendruomenė savo rankomis keičia miesto veidą

    Pakruojo gėlininkų klubas mini 20 metų veiklos sukaktį. Per du dešimtmečius bendruomenė prisidėjo prie Pakruojo miesto ir apylinkių puoselėjimo, o jų iniciatyva įrengti gėlynai tapo atpažįstama vietos aplinkos dalimi.

    Jubiliejaus renginyje klubo nariams ir bičiuliams už bendrystę padėkojo klubo vadovė Audronė Kibildienė. Ji pabrėžė, kad gėlininkų veikla remiasi savanoryste ir nuosekliu darbu, kuris matomas ne tik per žydėjimo sezoną, bet ir planuojant bei prižiūrint želdinius.

    Padėkos už bendruomeninę veiklą

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Pakruojo seniūnijos seniūnas Svajūnas Miknevičius. Renginyje taip pat dalyvavo ir Seimo narės padėjėja Erika Junevičienė bei Pakruojo krašto garbės pilietė Janina Dirbanauskienė.

    Pakruojo meras Saulius Margis atkreipė dėmesį, kad klubo nariai aktyviai įsitraukia į miesto šventes ir prisideda prie jų organizavimo savo idėjomis. Už aktyvią bendruomeninę veiklą padėkos įteiktos Felomenai Andrašunienei, Genei Laurikietienei, Vidai Lukšienei, Dariui Šimoliūnui ir klubo vadovei Audronei Kibildienei.

    Bičiulių palaikymas ir muzika

    Sukakties proga klubo narius sveikino ir kitos Pakruojo bendruomenės: Pakruojo moterų draugija, Pakruojo pagyvenusių žmonių asociacija, Pakruojo miesto bendruomenė Malūnas. Prie sveikinimų prisidėjo ir Raseinių gėlininkų klubo atstovai.

    Šventinę nuotaiką kūrė Pakruojo kultūros centro Balsių skyriaus kapela Linksmieji kaimynai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti naujas iniciatyvas, kurios ir toliau stiprins miesto aplinkos puoselėjimą.

  • Pagėgių meras tęsia susitikimus su gyventojais: kur ir kada bus galima užduoti klausimus

    Pagėgių savivaldybė tęsia mero susitikimus su gyventojais, kurių metu vietos žmonės gali tiesiogiai išsakyti problemas, pasiūlymus ir klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti kasdienius rūpesčius, nuo kelių būklės ir viešųjų paslaugų iki socialinės paramos ar bendruomenių projektų.

    Praktikoje gyventojų priėmimai ir vieši susitikimai savivaldybėse laikomi viena svarbiausių priemonių didinti sprendimų skaidrumą ir pasitikėjimą vietos valdžia. Gyvas dialogas leidžia greičiau identifikuoti opiausius klausimus, o savivaldybei suteikia galimybę paaiškinti sprendimų logiką ir terminus.

    Kaip pasiruošti susitikimui?

    Gyventojams, planuojantiems ateiti į susitikimą, verta iš anksto aiškiai suformuluoti klausimą ir, jei įmanoma, turėti konkrečius faktus ar dokumentus. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie infrastruktūros gedimus, žemės sklypų ribas, būsto šildymo sąskaitas ar kaimynystės ginčus.

    Jeigu problema susijusi su konkrečia paslauga ar įstaiga, naudinga nurodyti laiką, vietą ir aplinkybes, o taip pat kokio sprendimo tikimasi. Tokia informacija padeda savivaldybės administracijai operatyviau perduoti klausimą atsakingiems specialistams ir pateikti aiškesnį atsakymą.

    Ko tikėtis po pokalbio?

    Po susitikimų savivaldybė dažniausiai fiksuoja pateiktas pastabas ir užklausas, o dalį jų perduoda nagrinėti administracijai ar savivaldybės įmonėms. Realių pokyčių greitis priklauso nuo klausimo pobūdžio, finansavimo galimybių ir teisinių procedūrų, todėl gyventojams verta pasiteirauti ir dėl tolimesnių veiksmų bei atsakymo termino.

    Gyventojams taip pat svarbu žinoti, kad dalį klausimų galima spręsti ne tik susitikimo metu, bet ir raštu ar elektroniniais kanalais. Tai ypač aktualu tiems, kurie negali atvykti nurodytu laiku, tačiau nori, kad jų situacija būtų įvertinta.

    Pagėgių savivaldybė informaciją apie konkrečias susitikimų vietas ir laikus paprastai skelbia oficialiais kanalais. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti atnaujintą grafiką ir, jei numatyta, registracijos tvarką.

  • Kaimynų diena Jazminų parke gegužės 29 dieną: edukacijos, vaikų erdvė ir Vytauto Šiškausko koncertas

    Gegužės 29 dieną 16 valandą Jazminų parke Alytuje vyks Kaimynų diena, kviečianti gyventojus susitikti, pabendrauti ir daugiau sužinoti apie savo bendruomenę. Renginys planuojamas Drugio skvere, šalia prekybos centro „Lidl“.

    Organizatoriai žada neformalų, visiems atvirą formatą, kuriame svarbiausia ne scena, o žmonės ir kaimynystės ryšiai. Tai proga susipažinti su šalia gyvenančiais, pasikeisti idėjomis ir aptarti, kaip kartu spręsti kasdienius kiemo ar namo klausimus.

    Veiklos šeimoms ir vaikams

    Mažųjų dalyvių lauks Vaikų kiemelis, kuriame bus siūlomos įvairios veiklos ir pramogos. Tikimasi, kad vaikai ras užsiėmimų pagal amžių, o tėvams bus paprasčiau įsitraukti į bendrą renginio atmosferą.

    Taip pat veiks Pikniko zona, kur bus galima vaišintis vietoje ruošiama karšta koše ir arbata arba atsinešti savo užkandžių. Renginio dalyviai kviečiami atsinešti pledus ar kilimėlius ir įsitaisyti taip, kaip patogiausia.

    Pasirodymai ir vakaro programa

    Renginyje pasirodys alytiškis Darvinas Tamulynas, o dinamišką programos dalį papildys N2 „Mokslo šturmo“ pasirodymas. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos derinamos taip, kad įdomu būtų ir šeimoms, ir vyresniems dalyviams.

    Vakaro programą vainikuos Vytauto Šiškausko koncertas. Renginio metu taip pat planuojama pagerbti „Kaimynų kaimynus“ – žmones ar organizacijas, kurie savo darbais kuria stipresnę ir draugiškesnę aplinką.

    Ką verta žinoti atvykstant?

    Kaimynų diena skirta kaimynams, bendruomenėms, bendrijoms, įstaigoms ir visiems norintiems susiburti. Gyventojai raginami pakviesti savo laiptinės, namo ar kiemo kaimynus ir atvykti kartu, kad šventė taptų tikru bendruomenės susitikimu.

    Norintiems patogesnio vakaro organizatoriai siūlo pasirūpinti pikniko atributais ir užkandžiais, o svarbiausia – ateiti nusiteikus bendrauti. Tokie susitikimai dažnai tampa pradžia naujoms iniciatyvoms, kurios vėliau pagerina kasdienį gyvenimą rajone.

  • Telšių vyskupijos 100-mečio medaliai savivaldybės vadovams: už ką įvertinti Akmenės lyderiai

    Telšių vyskupijos 100-mečio medaliai savivaldybės vadovams: už ką įvertinti Akmenės lyderiai

    Telšių vyskupijos 100-mečio minėjimo ir Sutvirtinimo sakramento šventės metu padėka skirta Akmenės rajono savivaldybės vadovams. Renginyje pabrėžta savivaldos ir Bažnyčios bendradarbiavimo svarba bendruomenei, ypač telkiant žmones ir remiant vietos iniciatyvas.

    Telšių vyskupijos šimtmečio medaliais apdovanoti Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ir Administracijos direktorė Aromeda Laucienė. Apdovanojimai skirti už nuoširdų bendradarbiavimą, pagarbą Bažnyčiai ir nuoseklų bendruomenės palaikymą.

    Tokie įvertinimai paprastai teikiami asmenims ir organizacijoms, prisidedantiems prie vyskupijos misijos ir vietos bendruomenių stiprinimo. Bažnyčios ir savivaldybių partnerystė dažniausiai apima paramą socialinėms iniciatyvoms, pagalbą pažeidžiamiems gyventojams, bendruomeninių renginių organizavimą bei istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą.

    Šventės organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimas liudija tvirtą ryšį tarp dekanato, miesto ir viso rajono bendruomenės. Toks bendradarbiavimas ypač matomas didžiųjų sukakčių metu, kai į vieną vietą susiburia skirtingos vietos gyvenimo sritys ir partneriai.

    Telšių vyskupija, pradėjusi veiklą 1926 metais, šimtmetį mini įvairiais renginiais ir iniciatyvomis, kviesdama apžvelgti nueitą kelią ir sutelkti dėmesį į šiandienos bendruomenių poreikius. Akmenės rajono savivaldybės vadovams įteikti medaliai tapo vienu iš šios sukakties ženklų regione.

  • Šlavantai–Aleksiejiškė kelias tvarkomas išvien: bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti tiek pat lėšų

    Šlavantai–Aleksiejiškė kelias tvarkomas išvien: bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti tiek pat lėšų

    Rajono gyventojams kelių būklė išlieka vienu jautriausių kasdienių klausimų, ypač ten, kur vyrauja žvyrkeliai. Savivaldybė pabrėžia, kad kelių priežiūros ir remonto biudžetas ribotas, todėl darbai planuojami pagal kelio būklę, eismo intensyvumą ir nustatytus prioritetus.

    Dėl šios priežasties tvarkymo eilės dažnai sudaromos keleriems metams į priekį, o bendruomenėms tenka laukti. Vis dėlto praktika rodo, kad greitesnių pokyčių galima pasiekti tada, kai prie darbų prisideda ir patys vietos gyventojai.

    Veikia principas: prisideda gyventojai, prisideda ir savivaldybė

    Šlavantų seniūnaitijoje pasirinktas bendradarbiavimo modelis, kai bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti analogišką finansavimą iš biudžeto. Savivaldybė teigia laikanti šį principą motyvuojančiu, nes jis leidžia spartinti darbus ir kryptingiau nukreipti lėšas ten, kur poreikis didžiausias.

    Toks požiūris taikomas ir kitose Lietuvos savivaldybėse, ypač tvarkant vietinės reikšmės žvyrkelius. Dažniausiai didžiausią efektą duoda aiškiai suderinti darbų etapai, kai bendruomenė padeda paruošti ruožą, o savivaldybė organizuoja medžiagų atvežimą ir rangos darbus.

    Ką pavyko nuveikti šiame ruože

    Šiuo metu aktyviai tvarkomas apie 3,3 kilometro kelio Šlavantai–Aleksiejiškė ruožas. Dar žiemą Veisiejų seniūnijos darbuotojai iškirto pakelės krūmus ir prie važiuojamosios dalies augusius medžius, kad pagerėtų matomumas ir vanduo turėtų kur nutekėti.

    Seniūnaičio Aivaro Pankevičiaus iniciatyva vėliau buvo sufrezuotos kelio pakraščiuose susidariusios žolynų sankaupos, išvežtas perteklinis gruntas, o greideriu suformuota kelio sankasa. Tai svarbus paruošiamasis etapas, nes be jo supiltas žvyras greičiau išsivažinėja ir nepasiekia planuojamo rezultato.

    Rangovas veža žvyro mišinį: planas – ne mažiau kaip 500 kubinių metrų

    Prie darbų prisideda ir savivaldybė: konkursą laimėjusi UAB „Parama“ pradėjo vežti žvyro mišinį ir jį skleisti labiausiai pažeistose kelio vietose. Skelbiama, kad planuojama išpilti ir išlyginti ne mažiau kaip 500 kubinių metrų žvyro, kad danga taptų lygesnė ir atsparesnė duobėms.

    Pasak savivaldybės, bendras seniūnaitijos, bendruomenės ir rangovo darbas turėtų reikšmingai pagerinti šio kelio pravažumą. Tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip vietos iniciatyva gali sutrumpinti kelią nuo problemos įvardijimo iki realių darbų pradžios.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Tauragėje, socialinėse dirbtuvėse „Draugų kiemelis“, vyko Savanorių ir savanoriškų organizacijų tinklo susitikimas. Renginys surengtas įgyvendinant projektą „TAPK – Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai“, o į jį atvyko savanoriai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs bendruomenių nariai iš visos Tauragės apskrities.

    Susitikimo tikslas buvo sutelkti skirtingas iniciatyvas vienijančias organizacijas ir aptarti, kaip praktiškai stiprinti savanorystę regione. Diskusijose daug dėmesio skirta jaunų žmonių įtraukimui, mentorystei ir tam, kaip savanoriška veikla gali tapti atspirties tašku tolesnėms studijoms ar darbui.

    Renginio pradžioje dalyviai susipažino su socialinių dirbtuvių „Draugų kiemelis“ veikla. Dirbtuves pristatė Vitalija Šlepavičienė, pabrėžusi, kad iniciatyva gimė iš savanorystės idėjų ir siekio sukurti atvirą, saugią bei palaikančią erdvę bendruomenei.

    Pasak organizatorių, tokios vietos regionuose dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją: jos tampa ir praktinių įgūdžių ugdymo, ir socialinės įtraukties erdve. Būtent dėl to savanorystė čia vertinama ne tik kaip pagalba kitiems, bet ir kaip būdas kurti ryšius bei mažinti socialinę atskirtį.

    Asmenine patirtimi dalijosi Ema Pamedytė iš Jurbarko, pristačiusi projektą „Prasmingi metai“ ir savanorystės naudą jauno žmogaus augimui. Ji akcentavo, kad savanorystė padeda geriau pažinti save, atrasti veiklas, kuriose norisi tobulėti, ir ugdyti pasitikėjimą savimi.

    Jaunimo savanoriškos tarnybos programą renginyje pristatė Tauragės mentorė Agnė Gailienė. Ji kvietė dalyvius kalbėtis apie savanorystės patirtis, kylančius iššūkius ir tai, kokio palaikymo jauni žmonės dažniausiai tikisi iš organizacijų bei bendruomenių.

    Diskusijose išryškėjo ir praktiniai klausimai, su kuriais susiduria organizacijos: kaip pritraukti naujų savanorių, kaip aiškiai apibrėžti jų vaidmenis, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir motyvaciją. Taip pat aptarta, kad ilgalaikį įsitraukimą dažniausiai sustiprina aiški veiklos prasmė, matomi rezultatai ir nuoseklus koordinavimas.

    Renginio programoje vyko ir praktinės dirbtuvės, skirtos komunikacijos įgūdžių stiprinimui. Dalyviai akcentavo, kad gebėjimas bendrauti, klausytis ir bendradarbiauti yra vienas svarbiausių savanorystėje, nes būtent komunikacija padeda spręsti nesusipratimus ir kurti pasitikėjimą tarp skirtingų komandų.

    Susitikimo metu ne kartą grįžta prie minties, kad savanorystės kuriama vertė bendruomenėje yra platesnė nei vien konkreti pagalba renginiuose ar iniciatyvose. Savanoriška veikla stiprina tarpusavio ryšius, ugdo pilietiškumą ir dažnai tampa aplinka, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendri regioniniai projektai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą: Tauragės rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei ir Pagėgių savivaldybei. Taip pat nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.

  • 2026 metų Lietuvos medis: „Lietuvos arboristikos centras“ kviečia teikti pasiūlymus iki gegužės 28 dienos

    Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“ devintą kartą pradėjo Lietuvos medžio rinkimus ir kviečia bendruomenes bei gyventojus siūlyti išskirtinius medžius 2026 metų titulą pelnysiančiam kandidatui. Pagrindinis tikslas – išrinkti medį, kuris vėliau atstovaus Lietuvai Europos medžio rinkimuose, kartu primenant vietos istorijas ir žmones vienijančias vietas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiami ne tik įspūdingo amžiaus ar dydžio medžiai. Renkant kandidatą svarbi ir jo istorija, kultūrinė ar bendruomeninė reikšmė, ryšys su vietos tapatybe bei kraštovaizdžiu, todėl siūlymai gali apimti ir mažiau žinomus, bet žmonėms svarbius medžius.

    Pateikiant pasiūlymą prašoma nurodyti tikslią medžio augimo vietą ir trumpai aprašyti jo istoriją ar reikšmę. Jei yra galimybė, rekomenduojama pridėti ir nuotrauką, kuri padeda komisijai bei visuomenei geriau įvertinti kandidato išskirtinumą.

    Pasiūlymus organizatoriai priima iki gegužės 28 dienos, juos prašoma siųsti el. paštu [email protected]. Rinkimai siekia, kad vietos bendruomenėms svarbūs medžiai sulauktų deramo dėmesio, o jų istorijos būtų išsaugotos ir perduotos plačiau.

  • Alytaus kultūros forumas: kaip kūrybiškumas ir bendruomenės keičia šiandienos miesto gyvenimą

    Ketvirtadienį Alytaus kultūros centras tapo susitikimo vieta kultūros, komunikacijos, kūrybinių industrijų ir visuomeninio gyvenimo atstovams iš skirtingų Lietuvos miestų. Kultūros forume dėmesys sutelktas į tai, kaip šiandien kinta žmogaus ryšys su miestu, kokiais būdais telkiamos bendruomenės ir kaip kultūra gali būti ne atskira sritis, o kasdienybės dalis.

    Renginyje aptartos auditorijų įtraukimo praktikos, kultūros organizacijų komunikacijos iššūkiai ir kūrybiškumo reikšmė sprendžiant socialinius klausimus. Pastaraisiais metais ši tema ypač aktuali regionams, kurie ieško būdų stiprinti vietos tapatybę, pritraukti jaunus žmones ir išlaikyti gyvą miesto centrą ne tik per šventes, bet ir kasdien.

    Forume pranešimus skaitė ir diskusijas įvairiomis perspektyvomis papildė Agnė Pinigienė, Gintautė Žemaitytė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir Agnietė Lisičkinaitė. Skirtingos patirtys susijungė į bendrą klausimą, kaip kurti miestą, kuriame kultūra padeda žmonėms susitikti, kalbėtis ir jaustis įtrauktiems.

    Organizatorių teigimu, didelė renginio vertė buvo dalyvių įsitraukimas ir gyvos diskusijos, kurios tęsėsi ne tik salėje, bet ir neformaliose erdvėse. Toks formatas leidžia ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir užmegzti ryšius, kurie vėliau virsta bendrais projektais ar iniciatyvomis.

    Dalyviai po renginio akcentavo, kad svarbiausia buvo galimybė sutikti bendraminčius ir išgirsti praktinių pavyzdžių, kaip kultūrinės idėjos pritaikomos realiose bendruomenėse. Alytuje vykęs kultūros forumas parodė, kad regioniniai renginiai gali būti aktualūs ne tik kultūros lauko profesionalams, bet ir visiems, kuriems rūpi gyva, atvira ir žmones jungianti miesto aplinka.

    Alytaus kultūros centro informacija

  • Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks tradicinis Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis, kviečiantis susitikti vietos bendruomenes ir jų svečius. Renginio organizatoriai ragina datą pasižymėti iš anksto, nes programa suplanuota visai dienai.

    Šventės metu numatyta muzikinė dalis, kurioje pasirodys grupė „Fourmen“ bei atlikėjai Deivis ir Renata. Organizatoriai akcentuoja, kad koncertai bus derinami su kitomis veiklomis, kad renginys išliktų patrauklus įvairaus amžiaus dalyviams.

    Be sceninės programos, sąskrydyje žadamos aktyvios pramogos, žaidimai ir skirtingos veiklos bendruomenėms. Tokie renginiai paprastai tampa proga ne tik pasilinksminti, bet ir pasidalyti idėjomis, aptarti vietos iniciatyvas bei sustiprinti tarpusavio ryšius.

    Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis Ūdekuose bus atviras atvykstantiems, o dalyviai kviečiami planuoti laiką taip, kad spėtų išbandyti siūlomas veiklas ir pasimėgauti koncertais. Dėl tikslesnės dienos programos ir praktinės informacijos rekomenduojama sekti organizatorių pranešimus artėjant renginiui.