CP v2

Tag: BGK

  • KPO garantijos verslui: BGK ir Europos investicijų fondas atveria kelią iki 2,3 mlrd. eurų paskolų

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį su Europos investicijų fondu, kuri turėtų išplėsti Investmax garantijų prieinamumą mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikimasi, kad dėl šio sprendimo rinkoje atsiras daugiau galimybių gauti kreditą, kai įmonei trūksta užstato ar ji nori mažesnių užtikrinimo kaštų.

    Pagal BGK pateiktą informaciją, pirmajame etape garantijų portfelio limitas turėtų padidėti 3 mlrd. zlotų, o per visą sutarties laikotarpį – iki 8 mlrd. zlotų. Konvertavus į eurus, tai sudaro atitinkamai apie 700 000 000 eurų ir apie 1 900 000 000 eurų.

    Tai turi leisti užtikrinti didesnę kreditų apimtį: pirmajame etape – apie 900 000 000 eurų, o bendrai per sutartį – iki maždaug 2 300 000 000 eurų. Tokia schema iš esmės veikia kaip rizikos pasidalijimo priemonė, kai dalį banko rizikos dėl paskolos negrąžinimo prisiima garantijų mechanizmas.

    Ką reiškia Investmax garantija?

    Investmax yra garantijų instrumentas, skirtas paskoloms investicijoms ir apyvartinėms lėšoms, daugiausia mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pasitelkus Europos investicijų fondo regarantiją pagal InvestEU programą, garantija gali dengti iki 80 proc. paskolos kapitalo sumos, taip sumažinant papildomų užtikrinimo priemonių poreikį.

    Praktikoje tai svarbu įmonėms, kurios neturi pakankamo turto įkeitimui, o finansavimas reikalingas plėtrai, modernizacijai ar konkurencingumo didinimui. Kita reikšminga detalė – formalumai dėl paskolos ir garantijos paprastai tvarkomi tame pačiame kredituojančiame banke, todėl procesas gali būti paprastesnis verslui.

    Kredito bado problema?

    Sutarties pristatymo metu Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijos vadovė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz akcentavo, kad įmonių kreditavimas šalyje, vertinant pagal santykį su bendruoju vidaus produktu, išlieka žemas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą tendenciją, kai būsto paskolų struktūroje yra daugiau nei verslo kreditų, o tai, jos vertinimu, nėra tipiška išsivysčiusioms Europos ekonomikoms.

    „Tai labai svarbus projektas. Lenkijos įmonės patiria didelį kredito trūkumą, o paskolų verslui ir bendrojo vidaus produkto santykis siekia 11 proc. – tai maždaug perpus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tokią finansavimo struktūrą būtina keisti“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Kas yra Europos investicijų fondas?

    Europos investicijų fondas yra Europos investicijų banko grupės dalis, specializuojanti mažų ir vidutinių įmonių bei startuolių finansavimo skatinime Europoje. Fondo veikla dažniausiai remiasi garantijomis, rizikos kapitalo priemonėmis ir rizikos pasidalijimo modeliais, kurie leidžia komerciniams bankams aktyviau skolinti verslui.

    BGK, kaip Lenkijos plėtros bankas, tokias priemones naudoja siekdamas mobilizuoti daugiau privataus kapitalo realiajai ekonomikai. Šiuo atveju KPO lėšos nukreipiamos ne tiesioginėms subsidijoms, o kaip svertas garantijoms, kurios gali padidinti finansavimo pasiūlą ir sumažinti kreditavimo barjerus įmonėms.

  • Lenkijos regioniniai oro uostai sparčiai auga: šešiuose portuose sutelkta didžioji dalis keleivių srauto

    Lenkijos regioniniai oro uostai pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių šalies transporto augimo variklių. Valstybės plėtros banko BGK apžvalgoje pabrėžiama, kad jų perspektyvos išlieka palankios, tačiau atskirų oro uostų tempai vis labiau skirsis.

    BGK duomenimis, Lenkijos oro uostų keleivių skaičius nuo 8,8 mln 2004 metais išaugo iki 66,1 mln 2025 metais. Tuo pat metu regioninių oro uostų dalis bendrame keleivių sraute padidėjo nuo 33 proc. iki 64 proc., todėl didžiausia apkrova tenka būtent ne sostinei.

    Didžioji dalis regioninių srautų koncentruojasi šešiuose didžiausiuose oro uostuose: Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose, Poznanėje ir Modline, kuriuose pernai aptarnauta 38,7 mln keleivių. Palyginimui, Varšuvos Šopeno oro uoste buvo aptarnauta 24,1 mln keleivių, tad regioniniai mazgai jau priartėjo prie pagrindinio šalies vartų pagal apimtis.

    Kas stumia augimą?

    BGK išskiria kelis veiksnius, kurie turėtų ir toliau palaikyti regioninių oro uostų plėtrą: augančias gyventojų pajamas, didėjančią mobilumo paklausą, turizmo atsigavimą Europoje ir stiprias žemų kainų vežėjų pozicijas. Praktikoje tai reiškia didesnį skrydžių dažnį į populiarias kryptis ir greitesnį regionų prisijungimą prie Europos maršrutų tinklo.

    Eurocontrol vidutinio laikotarpio prognozė rodo, kad 2026–2032 metais Lenkijos oro uostų srautas turėtų augti vidutiniškai 2,5 proc. per metus. Regioniniams oro uostams prognozuojamas didesnis tempas – apie 2,9 proc., kas atspindi augantį keleivių pasirinkimą skristi iš arčiau namų.

    Augimas bus nevienodas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausią potencialą turi oro uostai, aptarnaujantys ekonomiškai stiprias metropoles ir turizmo regionus. Tuo metu mažesniems oro uostams didesnę įtaką darys konkurencija dėl maršrutų, oro linijų strategija ir vietos paklausos sezoniškumas.

    Regioninių oro uostų valdytojai vis dažniau ieško papildomų pajamų šaltinių, kad mažintų priklausomybę nuo keleivių srauto svyravimų. BGK mini krovinių pervežimų plėtrą, orlaivių techninės priežiūros ir remonto infrastruktūrą (MRO) bei didelių teritorijų panaudojimą žaliosios energijos gamybai.

    IATA prognozėse teigiama, kad Lenkijoje keleivių skaičius gali augti apie 5 proc. per metus ir 2032 metais pasiekti 93 mln. Iš jų 62 mln turėtų keliauti per regioninius oro uostus, o ilgesnėje perspektyvoje iki 2040 metų bendras srautas gali siekti 114 mln, įskaitant reikšmingą dalį naujajame CPK bei regioniniuose uostuose.

  • PGE su BGK tariasi dėl iki 70 mln. eurų paskolos tinklų apsaugai: ką tai keičia energetikos saugumui

    Lenkijos energetikos grupė PGE ir valstybinis plėtros bankas BGK pasirašė ketinimų protokolą dėl paskolos, kuri galėtų siekti iki 70 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos elektros infrastruktūros atsparumui ir saugumui stiprinti, daugiausia – fizinei objektų apsaugai.

    Finansavimas planuojamas iš Lenkijoje veikiančio Saugumo ir gynybos fondo, o prioritetas – PGE Dystrybucja tinklams. Bendrovė akcentuoja siekį didinti tiekimo patikimumą ir mažinti rizikas, susijusias su kritinės infrastruktūros pažeidžiamumu.

    Akcentas – kritinės infrastruktūros apsauga

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik modernizacijai, bet ir apsaugai nuo diversijų, kibernetinių incidentų bei ekstremalių situacijų. Elektros skirstymo ir perdavimo objektai vertinami kaip kritinė infrastruktūra, todėl investicijos į apsaugos priemones tampa strategine būtinybe.

    Tokio tipo paskolos paprastai apima sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti fizinės saugos sistemas, gerinti objektų prieigos kontrolę ir stiprinti atsparumą sutrikimams. Praktikoje tai gali reikšti ir greitesnę reakciją į avarijas bei stabilesnį vartotojų aprūpinimą elektra.

    Tinklų investicijos auga dėl pertvarkos

    Lygiagrečiai su saugumo priemonėmis Lenkijoje didėja ir investicijos į elektros tinklų plėtrą. Skelbiama, kad 2025 metais elektros skirstymo įmonių investicijos viršijo 3 400 000 000 eurų, o dar apie 580 000 000 eurų sudarė perdavimo sistemos operatoriaus investicijos.

    Ateinančiais metais didžiausia investicijų dalis numatoma prijungimams – tiek naujiems vartotojams, tiek elektros gamybos šaltiniams. Ši kryptis glaudžiai siejama su atsinaujinančia energetika, energijos kaupimu ir ekonomikos elektrifikacija, kuri didina apkrovas tinklams.

    Rinka reaguoja: investuotojai vertina signalą

    Po žinių apie planuojamą finansavimą PGE akcijos Varšuvos biržoje brango, o dienos pokytis siekė kiek daugiau nei 4 proc. Tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja į žinutes apie papildomus finansavimo šaltinius, ypač kai jie susiję su kritinės infrastruktūros saugumu ir tinklų patikimumu.

    Vis dėlto ketinimų protokolas dar nėra galutinė paskolos sutartis, todėl svarbiausi klausimai išlieka dėl konkrečių priemonių apimties, terminų ir sąlygų. Jei susitarimas bus užbaigtas, tai gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip gynybos ir saugumo finansavimo instrumentai pritaikomi energetikos atsparumui.

  • Pokyčiai BGK valdyboje: Donaldas Tuskas atšaukė buvusį finansų ministrą Mateuszą Szczureką

    Lenkijos plėtros bankas BGK pranešė, kad premjeras Donaldas Tuskas nuo 2026 metų liepos 26 dienos atšaukė Mateuszą Szczureką iš banko valdybos nario pareigų. Sprendimas įsigalioja dieną prieš jo planuojamą naujų pareigų pradžią tarptautinėje institucijoje.

    Birželį Tarptautinis valiutos fondas informavo, kad Mateuszas Szczurekas paskirtas Europos departamento direktoriumi. Pareigas jis turi pradėti eiti 2026 metų liepos 27 dieną, todėl pasitraukimas iš BGK valdybos vertinamas kaip logiškas perėjimas į naują, su viešojo sektoriaus politika ir regiono ekonomika susijusį vaidmenį.

    Kas yra Mateuszas Szczurekas

    Mateuszas Szczurekas į BGK valdybą buvo paskirtas 2024 metų rugpjūtį. Iki tol jis dirbo tarptautinėse finansų institucijose ir bankininkystės sektoriuje, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei ING banką, o 2013–2015 metais ėjo Lenkijos finansų ministro pareigas.

    Tokio profilio vadovų perėjimai į tarptautines organizacijas paprastai reiškia griežtesnius interesų konfliktų ribojimus ir būtinybę atsisakyti pareigų valstybės valdomose įstaigose. BGK pranešimas akcentuoja būtent datų sutapimą ir formalų sprendimo įsigaliojimą.

    Kodėl BGK valdyba svarbi

    BGK yra Lenkijos valstybinis plėtros bankas, kurio veikla orientuota į šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Bankas finansuoja strateginius infrastruktūros projektus, skatina inovacijas, taip pat teikia priemones, padedančias Lenkijos įmonėms plėstis vietos ir užsienio rinkose.

    Valdybos sudėtis tokiame banke yra svarbi ne tik dėl kasdienio valdymo, bet ir dėl ilgalaikių prioritetų, kurie dažnai susiję su valstybės ekonomine politika, investicijų kryptimis ir paramos programomis. Todėl kiekvienas pokytis valdyboje signalizuoja ir apie galimus akcentų pasislinkimus sprendimų priėmimo lygiu.

  • BGK įspėja apie rizikas LOT: Artimųjų Rytų konfliktas kelia kuro kainas ir riboja plėtrą

    Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) analitikai po 2026 metų pirmojo ketvirčio vertinimo įspėja, kad Artimųjų Rytų įtampa didina riziką aviacijos sektoriui. Nors keleivių rinka Lenkijoje auga, geopolitiniai sukrėtimai gali greitai pakeisti tiek oro linijų finansus, tiek bilietų kainas.

    Po karinių veiksmų regione dalis skrydžių maršrutų buvo ribojami, o vežėjai priversti koreguoti tvarkaraščius. Toks neapibrėžtumas aviacijoje dažniausiai reiškia dvi kryptis: ilgesnius aplinkkelius, didesnes sąnaudas ir jautresnes kainas galutiniam keleiviui.

    Kuro šuolis ir neaiški apsauga

    BGK atkreipia dėmesį, kad konflikto paaštrėjimas sutapo su staigesniu aviacinių degalų brangimu. Tekste minimas pikas, kai aviacinio kuro kaina šoktelėjo 137 proc. iki 187 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 172 eurų už barelį, priklausomai nuo tuo metu taikyto valiutos kurso.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie šuoliai ypač skausmingi tradiciniams vežėjams, nes kuras sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį. LOT nurodo taikantis kainų rizikos valdymą, tačiau išorinėms institucijoms sudėtinga įvertinti realų poveikį, kai nėra viešai skelbiamų ketvirtinių ataskaitų.

    „LOT atstovai nurodo, kad taikomas kainų rizikos draudimas, tačiau nežinome, kokia dalis tiekimų yra apsaugota ir kokiu lygiu, todėl sunku įvertinti jautrumą kuro kainų kilimui“, – sakė BGK analitikas Hubertas Pylińskis.

    Po įvykių regione LOT laikinai stabdė skrydžius į dalį Artimųjų Rytų krypčių. BGK vertinimu, pats regiono maršrutų portfelis yra palyginti nedidelis, todėl tiesioginis smūgis pajamoms gali būti ribotas, tačiau netiesioginis poveikis atsiranda per visos Europos aviacijos maršrutų perplanavimą.

    Maršrutų aplinkkeliai ir Azijos iššūkiai

    Karo Ukrainoje kontekstas jau anksčiau pakeitė Europos vežėjų skrydžių geografiją: skrydžiai virš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos daugeliu atvejų nevykdomi, o tradiciniai trumpiausi keliai į Aziją tapo neprieinami. Tai ilgina keliones, didina degalų sąnaudas ir mažina dalies krypčių ekonominį patrauklumą.

    BGK akcentuoja, kad atskirtis nuo trumpiausių maršrutų virš Sibiro yra vienas veiksnių, apsunkinusių kai kurių skrydžių į Kiniją rentabilumą. Dėl to LOT buvo sustabdęs reisus į Pekiną, o skrydžiai į Japoniją ir Pietų Korėją pailgėjo, didindami eksploatacinius kaštus.

    Prie geopolitikos prisideda ir pajėgumų klausimas: LOT plėtrą į Aziją riboja tolimojo nuotolio orlaivių trūkumas bei infrastruktūrinės kliūtys. Analitikai taip pat mini ribotą Varšuvos Chopino oro uosto pralaidumą ir dvišalių susitarimų nustatomas skrydžių kvotas kai kuriomis kryptimis.

    Flotas, slotai ir konkurencija regionuose

    Artimiausiu metu LOT planuoja stiprinti tolimojo nuotolio pajėgumus: 2026 metų lapkritį bendrovė turėtų perimti du naudotus „Boeing“ 787 „Dreamliner“ iš „Thai Airways“, o tolimojo nuotolio parkas išaugtų iki 17 orlaivių. Didesnė „Dreamliner“ flotilė suteiktų daugiau lankstumo tiek atveriant naujas kryptis, tiek didinant dažnį esamuose transatlantiniuose maršrutuose.

    Nuo 2027 metų LOT taip pat planuoja pradėti gauti „Airbus“ A220 dviejų versijų lėktuvus, kurie turėtų pakeisti dalį „Embraer“ parko ir tapti regioninės flotilės ašimi. Toks atnaujinimas svarbus ne tik kaštams, bet ir maršrutų tinklo stabilumui, ypač kai išlieka kuro kainų ir geopolitikos neapibrėžtumas.

    Dar vienas veiksnys yra dvišaliai skrydžių susitarimai, ribojantys operacijų skaičių į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Pietų Korėją ar Indiją. Kartu analitikai mato potencialą Pietryčių Azijoje, kur Europos Sąjungos „atviro dangaus“ susitarimai gali palengvinti plėtrą, o LOT jau yra paskelbęs apie naujus skrydžius į Bankoką.

    LOT plečia skrydžius ir iš regioninių Lenkijos oro uostų, siekdamas mažiau priklausyti nuo Varšuvos mazgo. Tačiau tokiose kryptyse vežėjas dažnai konkuruoja su pigių skrydžių bendrovėmis, tokiomis kaip „Ryanair“ ir „Wizz Air“, todėl kainų spaudimas gali mažinti maržas.

    Finansinių rezultatų kontekste LOT už 2025 metus dar nebuvo paskelbęs ataskaitos, tačiau ankstesniais metais bendrovė fiksavo pelną: 2024 metais nurodytas beveik 700 mln. zlotų grynasis pelnas, tai yra apie 163 mln. eurų, o 2023 metų pabaigoje buvo viršyta 1 mlrd. zlotų riba, tai yra apie 233 mln. eurų. Vis dėlto vadovybė ir analitikai pabrėžia, kad pasaulinės turbulencijos gali pastebimai paveikti metinį rezultatą.

    „Tai tikrai bus teigiamas rezultatas. Stebime rinką, matome, kas vyksta su kitų tradicinių oro linijų finansais, ir su LOT nebus blogai“, – sakė infrastruktūros viceministras Maciej Lasek.

  • Lenkijos įmonėms – palankus metas plėstis į užsienį: ko tikisi verslas ir kuo remiasi valstybė

    Lenkijos įmonės šiandien turi retai pasitaikantį langą tarptautinei plėtrai: sukauptas kapitalas, geresnės galimybės skolintis ir auganti valstybės institucijų pagalba mažina įėjimo į naujas rinkas barjerus. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur verslo ir viešojo sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien vidaus rinka daugeliui bendrovių jau tampa per ankšta.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad didžiausia klaida – per ilgai likti komforto zonoje ir visą organizaciją kurti tik vietiniam vartotojui. Vėliau, kai atsiranda poreikis išeiti į užsienį, tenka vienu metu keisti procesus, komandų struktūrą, finansavimo modelį ir rinkodarą, o tai brangiai kainuoja ir dažnai sulėtina augimą.

    Mąstyti globaliai nuo pradžių

    Farmacijos bendrovės „Adamed Pharma“ atstovė Karolina Czekaj akcentavo, kad tarptautiškumas neturėtų būti atidėtas vėlesniam etapui. Jos teigimu, mažesnių Europos šalių, tokių kaip Čekija, Slovakija ar Baltijos valstybės, įmonės dažnai nuo pirmų veiklos metų planuoja eksportą, partnerystes ir gamybos ar pardavimo plėtrą užsienyje.

    Šią mintį tęsė „JNT Group“ vadovas Jakub Nowak, kalbėjęs apie tai, kaip dideli mažmenininkai gali pakeisti ištisų kategorijų prekybos geografiją. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai tinklai, pritraukdami tiekėjus, sukuria mastą, kuris naudą atneša ne vien konkrečiai įmonei, bet ir platesnei ekonomikai per didesnes eksporto apimtis ir stiprėjančią šalies verslo reputaciją.

    Maisto sektoriaus grupės „LipCo Foods“ atstovas Marcin Strzelecki pabrėžė, kad Lenkijos produktai daugelyje rinkų vertinami vis palankiau, todėl verta išnaudoti šį momentą. Jo teigimu, tarptautinė plėtra tampa ne tik įmonių ambicija, bet ir valstybės konkurencingumo klausimu, ypač kai senstančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčiai verčia ieškoti augimo už šalies ribų.

    Kodėl valstybės parama tampa svarbi?

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas klausimas, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios investuoja užsienyje. Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH atstovas Marcin Graczyk argumentavo, kad šiandien globalioje ekonomikoje vis dažniau konkuruoja ne vien atskiros bendrovės, o valstybių ekosistemos, todėl viešasis sektorius turi veikti kaip partneris, o ne stebėtojas.

    „Verslui nereikia, kad valstybė jį gelbėtų. Verslui reikia, kad valstybė būtų partnerė, nes pasaulyje vis dažniau konkuruoja valstybės su valstybėmis“, – sakė Marcin Graczyk.

    Jo teigimu, tokios institucijos kaip PAIH, Lenkijos plėtros fondas PFR ir valstybinis plėtros bankas BGK gali sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbą: suteikti rinkų žinias, kontaktus, teisinį ir reguliacinį orientavimąsi, o kai kuriais atvejais ir finansinius instrumentus, mažinančius riziką.

    BGK atstovas Jarosław Dąbrowski atkreipė dėmesį, kad paramos poreikis priklauso nuo regiono. Vakarų Europoje verslui dažnai pakanka privačių finansuotojų ir aiškios reguliacinės aplinkos, tačiau rinkose, kur Lenkijos verslo infrastruktūra silpnesnė, o politinė ir valiutų rizika didesnė, plėtros bankų vaidmuo išauga.

    Plėtra didina atsparumą, bet klaidos brangios

    Diskusijoje remtasi ir tyrimų išvadomis, kad tarptautinės veiklos kelią nuėjusios įmonės dažnai tampa inovatyvesnės ir atsparesnės krizėms. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Aleksander Siemaszko pabrėžė, kad internacionalizacija paprastai siejama su didesniu produktyvumu, geresnėmis darbo vietomis ir spartesniu atlyginimų augimu, nes įmonės priverstos konkuruoti kokybe ir efektyvumu.

    „Įmonės, kurios pereina internacionalizacijos procesą, paprastai tampa inovatyvesnės, atsparesnės krizėms ir siūlo aukštesnės kokybės darbo vietas“, – sakė Aleksander Siemaszko.

    Tuo pačiu verslo praktikai perspėjo, kad tarptautinė plėtra reikalauja disciplinos. „ZARYS International“ vadovas Paweł Ossowski išskyrė dvi dažnas nesėkmes: per lėtą tempą ir per mažas investicijas, kai organizacija praranda motyvaciją ir laiką, arba pernelyg agresyvų augimą per kelis įsigijimus, kai pritrūksta pajėgumų integruoti skirtingas komandas ir procesus.

    Anot jo, sėkmę dažniausiai lemia realistiškai parinktas plėtros greitis ir investicijų mastas, atitinkantis įmonės valdymo brandą. Tai ypač aktualu, kai kalbama ne apie eksportą, o apie kapitalo investicijas, gamyklų ar padalinių kūrimą ir įsigijimus, kurių klaidos gali kainuoti ne mėnesius, o metus.

    Bendras diskusijos dalyvių vertinimas aiškus: Lenkijos įmonėms atsiveria palankus metas eiti į užsienį, tačiau vien gero momento neužtenka. Reikia ankstyvo planavimo, aiškios strategijos, adekvataus finansavimo ir institucinio užnugario ten, kur rizika didžiausia.

  • BGK siūlo įmonėms lengvatines paskolas skaitmeniniam prieinamumui: palūkanos nuo 0,15 proc. per metus

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK pranešė, kad įmonės gali gauti lengvatinę paskolą investicijoms į skaitmeninį prieinamumą. Finansavimas skirtas interneto svetainių, e. parduotuvių ir mobiliųjų programėlių pritaikymui taip, kad jomis patogiai galėtų naudotis visi klientai, įskaitant žmones su negalia ar laikinais funkcijų sutrikimais.

    Pasak banko, pagrindinė kryptis – modernizacija pagal tarptautiniu mastu taikomus WCAG 2.1 reikalavimus. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, geresnį kontrastą, suderinamumą su ekrano skaitytuvais, patogesnį formų pildymą ir kitus sprendimus, mažinančius barjerus skaitmeninėje aplinkoje.

    Kokios sąlygos siūlomos?

    BGK nurodo, kad paskolos palūkanos siekia 0,15 proc. per metus, o grąžinimo terminas gali būti išdėstytas iki 10 metų. Taip pat numatyta galimybė taikyti atidėjimą iki 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, kad įmonės galėtų įgyvendinti pokyčius dar nepradėjus intensyvaus grąžinimo.

    Be to, įvykdžius nustatytas sąlygas, dalis grąžintinos sumos gali mažėti iki 30 proc. visos paskolos vertės. Tokia nuostata didina motyvaciją neapsiriboti kosmetiniais pataisymais ir realiai pasiekti apčiuopiamą prieinamumo lygį.

    Kodėl prieinamumas tampa investicija?

    Skaitmeninis prieinamumas vis dažniau vertinamas ne tik kaip socialinė atsakomybė, bet ir kaip konkurencinis pranašumas. Patogiau veikianti svetainė ar programėlė paprastai reiškia mažiau nebaigtų pirkimų, mažiau klientų aptarnavimo užklausų ir didesnį pasitikėjimą prekės ženklu.

    BGK atkreipia dėmesį, kad prieinami sprendimai didina komfortą visiems vartotojams, o ne tik konkrečioms grupėms. Paprastesnė struktūra, aiškesni mygtukai ar suprantamesnės klaidų žinutės dažnai pagerina ir bendrus verslo rodiklius, ypač e. prekyboje.

    „Prieinamas e. prekybos sprendimas, interneto svetainė ar programėlė reiškia didesnį naudojimosi komfortą kiekvienam klientui, o įmonei tai suteikia galimybę išlaikyti esamus ir pritraukti naujus“, – sakė BGK ekspertė Aneta Komosa.

    Iš kur skiriamos lėšos?

    BGK teigimu, paskolos finansuojamos iš programos Europos fondai socialinei plėtrai (FERS). Verslas dėl finansavimo turi kreiptis į finansų institucijas, kurios BGK pavedimu teikia šias paskolas ir administruoja paraiškas.

    Tokio tipo priemonės paprastai siejamos su platesne ES kryptimi mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos būtų prieinamos kuo platesniam vartotojų ratui. Įmonėms tai signalas, kad prieinamumo reikalavimai ir praktikos artimiausiais metais tik stiprės, todėl investicijos gali tapti iš anksto suvaldyta rizika.

  • BGK finansuos „Asseco“ kibernetinio saugumo projektą Toge: ką tai reiškia Lenkijos eksportui

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį dėl ilgalaikio finansavimo „Asseco“ kibernetinio saugumo investicijai Toge. Projektas bus įgyvendinamas per bendrovę „Cyber Defense Africa“, kurią įkūrė Togo vyriausybė ir „Asseco Data Systems“.

    BGK skiria apie 24 mln. eurų pradiniam 12 metų trukmės projekto etapui, o bendra investicijų programa viršija 80 mln. eurų. Numatyta plėsti saugumo operacijų centro pajėgumus, užtikrinti visą parą veikiančią stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus.

    Kas finansuoja ir kodėl

    Riziką šiam finansavimui mažina Europos Sąjungos garantija pagal EFSD+ instrumentą, skirtą tvariam vystymuisi ir investicijoms už ES ribų skatinti. BGK nurodo, kad ši garantija leidžia pritraukti kapitalą projektams, kurie stiprina skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą.

    Skelbiama, kad Europos Komisija BGK yra skyrusi 115 mln. eurų vertės garantijų limitą projektams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tokie mechanizmai paprastai taikomi tam, kad bankai galėtų finansuoti didesnės rizikos rinkas, išlaikydami palankesnes skolinimosi sąlygas.

    Ką Togo gaus praktiškai

    Projekto ašis – kibernetinio saugumo paslaugos valstybei ir verslui: incidentų aptikimas, prevencija, reagavimas, infrastruktūros stebėsena ir konsultacinė pagalba. Tai ypač aktualu šalims, kurios sparčiai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, tačiau susiduria su ribotais vietiniais pajėgumais.

    „Ketiname įkurti skaitmeninio saugumo akademiją, kuri teiks pažangius kibernetinio saugumo mokymus tiek mūsų darbuotojams, tiek regiono specialistams“, – sakė „Cyber Defense Africa“ vadovas Simon Melchior.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šalies kibernetinio saugumo kompetencijos gali tapti eksporto vizitine kortele, o ne tik vidaus infrastruktūros apsaugos priemone. Toks modelis, kai technologijų įmonę papildo valstybės plėtros banko finansavimas ir ES garantijos, didina konkurencingumą tarptautiniuose konkursuose.

    BGK atstovai taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų padėti ne tik stiprinti Togo skaitmeninį atsparumą, bet ir atverti kelią platesnei Lenkijos verslo plėtrai Afrikos rinkose. Pasak banko, šis projektas nėra vienkartinė iniciatyva, o panašių finansavimo sandorių portfelį planuojama didinti.

    „Asseco Data Systems“ bendradarbiavimą su Togu vysto nuo 2019 metais, o dabartinis finansavimo etapas yra svarbus tęstinumo žingsnis. Kibernetinio saugumo paslaugų paklausa regione auga dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų, valstybinių registrų ir debesijos sprendimų naudojimo, todėl investicijos į žmones ir procesus tampa ne mažiau reikšmingos nei technologijos.

  • Lenkijos politikai: Ukraina po karo neturi likti už NATO ir ES ribų – integracija svarbesnė už atstatymą

    Integracija į Vakarus – esminis tikslas

    Ukraina po karo neturėtų likti „prieangyje“ už Vakarų institucijų ribų, o jos vieta ilgainiui turi būti NATO ir Europos Sąjungoje. Tokią poziciją Baltijos verslo forumo diskusijose išsakė Lenkijos Rytų politikos ir Ukrainos rėmimo linijoje aktyviai dalyvaujantys pareigūnai.

    Lenkijos parlamento narys ir Tarybos bendradarbiavimui su Ukraina vadovas Pawełas Kowalas pabrėžė, kad santykiai su Kyjivu Varšuvai yra strateginiai ir savo svarba prilygsta Lenkijos bei Vokietijos ryšiams. Pasak jo, Ukrainos tema neturėtų būti susiaurinama iki infrastruktūros atstatymo.

    „Sunku įsivaizduoti Ukrainą po karo už NATO ir Europos Sąjungos ribų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Jo teigimu, atstatymo projektai yra būtini, tačiau kertinis klausimas – ilgalaikė Ukrainos integracija į Europos politinę, ekonominę ir saugumo architektūrą. Tai, pasak politiko, mažintų „pilkosios zonos“ rizikas regione ir stiprintų viso rytinio NATO bei ES flango stabilumą.

    Trys atramos verslui ir atstatymui

    Kalbėdamas apie praktinį bendradarbiavimą, P. Kowalas išskyrė tris kryptis, kurios, Lenkijos požiūriu, turėtų sudaryti paramos ir ekonominio įsitraukimo pagrindą. Tai susisiekimas ir transportas, eksportas bei investicijos, kurias skatina tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

    Forume taip pat akcentuota, kad net ir veikiant valstybės instrumentams galutinį sprendimą dėl rizikos prisiėmimo priima pats verslas. Pareigūnų vertinimu, valdžios vaidmuo – suteikti priemones, kurios sumažintų su karu ir saugumu susijusią riziką, ypač projektuose, turinčiuose energetinę ar infrastruktūrinę reikšmę.

    „Verslas pats įvertins, kokią riziką gali prisiimti, o valstybė turi sukurti instrumentus, kurie tą riziką mažina“, – sakė Lenkijos turto ministerijos viceministrė Eliza Zeidler.

    Investicijų horizontas – iki 15 metų, bet dalis sprendimų jau veikia

    Lenkijos valstybinio banko BGK atstovė Marta Postuła pažymėjo, kad dalis investicinių programų Ukrainai planuojamos 10–15 metų horizontu, tačiau kai kurie finansavimo mechanizmai jau taikomi dabar. Pasak jos, tai ypač aktualu energetikos, infrastruktūros ir vadinamosios dvejopos paskirties sprendimams, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek saugumo poreikiams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus finansinis įsipareigojimas, kurį BGK sieja su Lenkijos įmonių dalyvavimu projektuose Ukrainoje. Buvo įvardyta 90 mln. zlotų suma, kuri, perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, sudaro apie 21 mln. eurų ir skirta išmokoms bei priemonėms, susijusioms su Lenkijos rangovų projektų įgyvendinimu.

    Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus vaidmenį. Ukrainoje veikiančio „KredoBank“ vadovas Jakubas Karnowskis teigė, kad Lenkijos finansų institucijoms, sukaupusioms patirties vidaus rinkoje, Ukraina gali tapti natūralia plėtros kryptimi dėl panašaus masto potencialo ir kultūrinio artumo.

    Pasak jo, papildomu Lenkijos pranašumu laikomas nuosavos valiutos režimas, kuris, vertinant istorines krizines situacijas, leido šaliai lanksčiau reaguoti į išorinius sukrėtimus. Tokie argumentai, anot pašnekovų, svarbūs kalbant apie ilgalaikį kapitalo pritraukimą ir regiono ekonominį atsparumą.

  • BGK nori prisidėti prie pirmosios Lenkijos atominės elektrinės: ką tai reiškia projektui ir rinkai

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK (Bank Gospodarstwa Krajowego) derasi dėl dalyvavimo finansuojant pirmąją šalies atominę elektrinę. Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo banko valdybos narys Jakubas Jaworowskis, pabrėžęs, kad BGK jau dabar finansuoja didelius energetikos ir infrastruktūros projektus.

    BGK Lenkijos finansų sistemoje užima išskirtinę vietą: be įprastų bankinių paslaugų verslui jis taip pat vykdo valstybės pavestas programas. Toks modelis leidžia bankui veikti kaip ilgalaikio kapitalo šaltiniui projektams, kurių mastas ir rizika dažnai viršija komercinių bankų apetitus.

    Finansavimas branduolinei energetikai

    Pati atominės elektrinės statyba Lenkijoje laikoma strateginiu projektu, kuris turi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, plečiantis vėjo ir saulės energetikai. Kadangi tokie projektai trunka dešimtmečius, finansavimo struktūra paprastai būna mišri: valstybės garantijos, paskolos, kapitalo įnašai ir tarptautinių institucijų dalyvavimas.

    Jakubas Jaworowskis teigė, kad BGK mato galimybę prisidėti prie šio finansavimo, remdamasis banko patirtimi energetikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, bankas jau buvo įsitraukęs į didelės apimties energetinius projektus, taip pat į perdavimo tinklų plėtrą, kuri laikoma būtina sąlyga energijos sistemai modernizuoti.

    Branduolinės energetikos projektams ypatingai svarbūs du dalykai: kapitalo kaina ir rizikos pasidalijimas. Valstybinio banko dalyvavimas gali sumažinti finansavimo kaštus ir suteikti rinkai signalą dėl politinio tęstinumo, tačiau kartu tai reiškia didesnį viešųjų finansų įsipareigojimų poreikį.

    Dual-use ir gynybos projektai

    BGK taip pat plečia finansavimą projektams, turintiems ir civilinę, ir karinę paskirtį, vadinamiesiems dual-use. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų Europoje, nes valstybės siekia greičiau stiprinti saugumą ir tuo pačiu palaikyti pramonės pajėgumus.

    Jakubas Jaworowskis pažymėjo, kad bankas gynybos sektorių remia ne tik paskolomis, bet ir kapitalo priemonėmis. Jo teigimu, pradedamas naujas finansinis instrumentas „Chrobry“, kurio dydis siekia apie 21 000 000 000 eurų, o lėšos siejamos su Lenkijos KPO perskirstymais ir pritaikymu dual-use projektams.

    Be to, BGK padeda organizuoti finansavimą per Fondą Wsparcia Sił Zbrojnych, kurį kuruoja Lenkijos gynybos institucijos. Praktikoje modelis reiškia, kad kariuomenė apsisprendžia dėl pirkinių, o bankas padeda su finansavimo „montažu“ ir skolinimosi priemonėmis.

    Parama vietiniam verslui ir local content

    Kita BGK kryptis – vadinamasis local content, kai finansavimo priemonėmis siekiama didinti vietos įmonių dalyvavimą stambiuose projektuose. Branduolinės elektrinės statyba šiuo požiūriu yra ypač reikli, nes tiekimo grandinės dalyviams reikia atitikti aukštus sertifikavimo, kokybės ir saugos reikalavimus.

    Banko atstovo teigimu, Lenkijos įmonės neretai yra konkurencingos kainos ir terminų prasme, tačiau pagal dydį nusileidžia tarptautiniams rangovams. Dėl to joms gali trūkti apyvartinių lėšų sertifikacijai, garantijoms ir kitoms privalomoms sąlygoms, o vieno kontrakto apimtis kartais būna per didelė įmonės balansui.

    BGK sako matantis šią rinkos spragą ir rengiantis pasiūlyti finansinius produktus, kurie padėtų vietos įmonėms pasiruošti dalyvauti branduolinės energetikos ir infrastruktūros konkursuose. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai strateginiuose projektuose vis dažniau akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir vietos pramonės įtraukimas.