CP v2

Tag: BGK

  • BGK įspėja apie rizikas LOT: Artimųjų Rytų konfliktas kelia kuro kainas ir riboja plėtrą

    Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) analitikai po 2026 metų pirmojo ketvirčio vertinimo įspėja, kad Artimųjų Rytų įtampa didina riziką aviacijos sektoriui. Nors keleivių rinka Lenkijoje auga, geopolitiniai sukrėtimai gali greitai pakeisti tiek oro linijų finansus, tiek bilietų kainas.

    Po karinių veiksmų regione dalis skrydžių maršrutų buvo ribojami, o vežėjai priversti koreguoti tvarkaraščius. Toks neapibrėžtumas aviacijoje dažniausiai reiškia dvi kryptis: ilgesnius aplinkkelius, didesnes sąnaudas ir jautresnes kainas galutiniam keleiviui.

    Kuro šuolis ir neaiški apsauga

    BGK atkreipia dėmesį, kad konflikto paaštrėjimas sutapo su staigesniu aviacinių degalų brangimu. Tekste minimas pikas, kai aviacinio kuro kaina šoktelėjo 137 proc. iki 187 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 172 eurų už barelį, priklausomai nuo tuo metu taikyto valiutos kurso.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie šuoliai ypač skausmingi tradiciniams vežėjams, nes kuras sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį. LOT nurodo taikantis kainų rizikos valdymą, tačiau išorinėms institucijoms sudėtinga įvertinti realų poveikį, kai nėra viešai skelbiamų ketvirtinių ataskaitų.

    „LOT atstovai nurodo, kad taikomas kainų rizikos draudimas, tačiau nežinome, kokia dalis tiekimų yra apsaugota ir kokiu lygiu, todėl sunku įvertinti jautrumą kuro kainų kilimui“, – sakė BGK analitikas Hubertas Pylińskis.

    Po įvykių regione LOT laikinai stabdė skrydžius į dalį Artimųjų Rytų krypčių. BGK vertinimu, pats regiono maršrutų portfelis yra palyginti nedidelis, todėl tiesioginis smūgis pajamoms gali būti ribotas, tačiau netiesioginis poveikis atsiranda per visos Europos aviacijos maršrutų perplanavimą.

    Maršrutų aplinkkeliai ir Azijos iššūkiai

    Karo Ukrainoje kontekstas jau anksčiau pakeitė Europos vežėjų skrydžių geografiją: skrydžiai virš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos daugeliu atvejų nevykdomi, o tradiciniai trumpiausi keliai į Aziją tapo neprieinami. Tai ilgina keliones, didina degalų sąnaudas ir mažina dalies krypčių ekonominį patrauklumą.

    BGK akcentuoja, kad atskirtis nuo trumpiausių maršrutų virš Sibiro yra vienas veiksnių, apsunkinusių kai kurių skrydžių į Kiniją rentabilumą. Dėl to LOT buvo sustabdęs reisus į Pekiną, o skrydžiai į Japoniją ir Pietų Korėją pailgėjo, didindami eksploatacinius kaštus.

    Prie geopolitikos prisideda ir pajėgumų klausimas: LOT plėtrą į Aziją riboja tolimojo nuotolio orlaivių trūkumas bei infrastruktūrinės kliūtys. Analitikai taip pat mini ribotą Varšuvos Chopino oro uosto pralaidumą ir dvišalių susitarimų nustatomas skrydžių kvotas kai kuriomis kryptimis.

    Flotas, slotai ir konkurencija regionuose

    Artimiausiu metu LOT planuoja stiprinti tolimojo nuotolio pajėgumus: 2026 metų lapkritį bendrovė turėtų perimti du naudotus „Boeing“ 787 „Dreamliner“ iš „Thai Airways“, o tolimojo nuotolio parkas išaugtų iki 17 orlaivių. Didesnė „Dreamliner“ flotilė suteiktų daugiau lankstumo tiek atveriant naujas kryptis, tiek didinant dažnį esamuose transatlantiniuose maršrutuose.

    Nuo 2027 metų LOT taip pat planuoja pradėti gauti „Airbus“ A220 dviejų versijų lėktuvus, kurie turėtų pakeisti dalį „Embraer“ parko ir tapti regioninės flotilės ašimi. Toks atnaujinimas svarbus ne tik kaštams, bet ir maršrutų tinklo stabilumui, ypač kai išlieka kuro kainų ir geopolitikos neapibrėžtumas.

    Dar vienas veiksnys yra dvišaliai skrydžių susitarimai, ribojantys operacijų skaičių į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Pietų Korėją ar Indiją. Kartu analitikai mato potencialą Pietryčių Azijoje, kur Europos Sąjungos „atviro dangaus“ susitarimai gali palengvinti plėtrą, o LOT jau yra paskelbęs apie naujus skrydžius į Bankoką.

    LOT plečia skrydžius ir iš regioninių Lenkijos oro uostų, siekdamas mažiau priklausyti nuo Varšuvos mazgo. Tačiau tokiose kryptyse vežėjas dažnai konkuruoja su pigių skrydžių bendrovėmis, tokiomis kaip „Ryanair“ ir „Wizz Air“, todėl kainų spaudimas gali mažinti maržas.

    Finansinių rezultatų kontekste LOT už 2025 metus dar nebuvo paskelbęs ataskaitos, tačiau ankstesniais metais bendrovė fiksavo pelną: 2024 metais nurodytas beveik 700 mln. zlotų grynasis pelnas, tai yra apie 163 mln. eurų, o 2023 metų pabaigoje buvo viršyta 1 mlrd. zlotų riba, tai yra apie 233 mln. eurų. Vis dėlto vadovybė ir analitikai pabrėžia, kad pasaulinės turbulencijos gali pastebimai paveikti metinį rezultatą.

    „Tai tikrai bus teigiamas rezultatas. Stebime rinką, matome, kas vyksta su kitų tradicinių oro linijų finansais, ir su LOT nebus blogai“, – sakė infrastruktūros viceministras Maciej Lasek.

  • Lenkijos įmonėms – palankus metas plėstis į užsienį: ko tikisi verslas ir kuo remiasi valstybė

    Lenkijos įmonės šiandien turi retai pasitaikantį langą tarptautinei plėtrai: sukauptas kapitalas, geresnės galimybės skolintis ir auganti valstybės institucijų pagalba mažina įėjimo į naujas rinkas barjerus. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur verslo ir viešojo sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien vidaus rinka daugeliui bendrovių jau tampa per ankšta.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad didžiausia klaida – per ilgai likti komforto zonoje ir visą organizaciją kurti tik vietiniam vartotojui. Vėliau, kai atsiranda poreikis išeiti į užsienį, tenka vienu metu keisti procesus, komandų struktūrą, finansavimo modelį ir rinkodarą, o tai brangiai kainuoja ir dažnai sulėtina augimą.

    Mąstyti globaliai nuo pradžių

    Farmacijos bendrovės „Adamed Pharma“ atstovė Karolina Czekaj akcentavo, kad tarptautiškumas neturėtų būti atidėtas vėlesniam etapui. Jos teigimu, mažesnių Europos šalių, tokių kaip Čekija, Slovakija ar Baltijos valstybės, įmonės dažnai nuo pirmų veiklos metų planuoja eksportą, partnerystes ir gamybos ar pardavimo plėtrą užsienyje.

    Šią mintį tęsė „JNT Group“ vadovas Jakub Nowak, kalbėjęs apie tai, kaip dideli mažmenininkai gali pakeisti ištisų kategorijų prekybos geografiją. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai tinklai, pritraukdami tiekėjus, sukuria mastą, kuris naudą atneša ne vien konkrečiai įmonei, bet ir platesnei ekonomikai per didesnes eksporto apimtis ir stiprėjančią šalies verslo reputaciją.

    Maisto sektoriaus grupės „LipCo Foods“ atstovas Marcin Strzelecki pabrėžė, kad Lenkijos produktai daugelyje rinkų vertinami vis palankiau, todėl verta išnaudoti šį momentą. Jo teigimu, tarptautinė plėtra tampa ne tik įmonių ambicija, bet ir valstybės konkurencingumo klausimu, ypač kai senstančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčiai verčia ieškoti augimo už šalies ribų.

    Kodėl valstybės parama tampa svarbi?

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas klausimas, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios investuoja užsienyje. Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH atstovas Marcin Graczyk argumentavo, kad šiandien globalioje ekonomikoje vis dažniau konkuruoja ne vien atskiros bendrovės, o valstybių ekosistemos, todėl viešasis sektorius turi veikti kaip partneris, o ne stebėtojas.

    „Verslui nereikia, kad valstybė jį gelbėtų. Verslui reikia, kad valstybė būtų partnerė, nes pasaulyje vis dažniau konkuruoja valstybės su valstybėmis“, – sakė Marcin Graczyk.

    Jo teigimu, tokios institucijos kaip PAIH, Lenkijos plėtros fondas PFR ir valstybinis plėtros bankas BGK gali sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbą: suteikti rinkų žinias, kontaktus, teisinį ir reguliacinį orientavimąsi, o kai kuriais atvejais ir finansinius instrumentus, mažinančius riziką.

    BGK atstovas Jarosław Dąbrowski atkreipė dėmesį, kad paramos poreikis priklauso nuo regiono. Vakarų Europoje verslui dažnai pakanka privačių finansuotojų ir aiškios reguliacinės aplinkos, tačiau rinkose, kur Lenkijos verslo infrastruktūra silpnesnė, o politinė ir valiutų rizika didesnė, plėtros bankų vaidmuo išauga.

    Plėtra didina atsparumą, bet klaidos brangios

    Diskusijoje remtasi ir tyrimų išvadomis, kad tarptautinės veiklos kelią nuėjusios įmonės dažnai tampa inovatyvesnės ir atsparesnės krizėms. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Aleksander Siemaszko pabrėžė, kad internacionalizacija paprastai siejama su didesniu produktyvumu, geresnėmis darbo vietomis ir spartesniu atlyginimų augimu, nes įmonės priverstos konkuruoti kokybe ir efektyvumu.

    „Įmonės, kurios pereina internacionalizacijos procesą, paprastai tampa inovatyvesnės, atsparesnės krizėms ir siūlo aukštesnės kokybės darbo vietas“, – sakė Aleksander Siemaszko.

    Tuo pačiu verslo praktikai perspėjo, kad tarptautinė plėtra reikalauja disciplinos. „ZARYS International“ vadovas Paweł Ossowski išskyrė dvi dažnas nesėkmes: per lėtą tempą ir per mažas investicijas, kai organizacija praranda motyvaciją ir laiką, arba pernelyg agresyvų augimą per kelis įsigijimus, kai pritrūksta pajėgumų integruoti skirtingas komandas ir procesus.

    Anot jo, sėkmę dažniausiai lemia realistiškai parinktas plėtros greitis ir investicijų mastas, atitinkantis įmonės valdymo brandą. Tai ypač aktualu, kai kalbama ne apie eksportą, o apie kapitalo investicijas, gamyklų ar padalinių kūrimą ir įsigijimus, kurių klaidos gali kainuoti ne mėnesius, o metus.

    Bendras diskusijos dalyvių vertinimas aiškus: Lenkijos įmonėms atsiveria palankus metas eiti į užsienį, tačiau vien gero momento neužtenka. Reikia ankstyvo planavimo, aiškios strategijos, adekvataus finansavimo ir institucinio užnugario ten, kur rizika didžiausia.

  • BGK siūlo įmonėms lengvatines paskolas skaitmeniniam prieinamumui: palūkanos nuo 0,15 proc. per metus

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK pranešė, kad įmonės gali gauti lengvatinę paskolą investicijoms į skaitmeninį prieinamumą. Finansavimas skirtas interneto svetainių, e. parduotuvių ir mobiliųjų programėlių pritaikymui taip, kad jomis patogiai galėtų naudotis visi klientai, įskaitant žmones su negalia ar laikinais funkcijų sutrikimais.

    Pasak banko, pagrindinė kryptis – modernizacija pagal tarptautiniu mastu taikomus WCAG 2.1 reikalavimus. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, geresnį kontrastą, suderinamumą su ekrano skaitytuvais, patogesnį formų pildymą ir kitus sprendimus, mažinančius barjerus skaitmeninėje aplinkoje.

    Kokios sąlygos siūlomos?

    BGK nurodo, kad paskolos palūkanos siekia 0,15 proc. per metus, o grąžinimo terminas gali būti išdėstytas iki 10 metų. Taip pat numatyta galimybė taikyti atidėjimą iki 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, kad įmonės galėtų įgyvendinti pokyčius dar nepradėjus intensyvaus grąžinimo.

    Be to, įvykdžius nustatytas sąlygas, dalis grąžintinos sumos gali mažėti iki 30 proc. visos paskolos vertės. Tokia nuostata didina motyvaciją neapsiriboti kosmetiniais pataisymais ir realiai pasiekti apčiuopiamą prieinamumo lygį.

    Kodėl prieinamumas tampa investicija?

    Skaitmeninis prieinamumas vis dažniau vertinamas ne tik kaip socialinė atsakomybė, bet ir kaip konkurencinis pranašumas. Patogiau veikianti svetainė ar programėlė paprastai reiškia mažiau nebaigtų pirkimų, mažiau klientų aptarnavimo užklausų ir didesnį pasitikėjimą prekės ženklu.

    BGK atkreipia dėmesį, kad prieinami sprendimai didina komfortą visiems vartotojams, o ne tik konkrečioms grupėms. Paprastesnė struktūra, aiškesni mygtukai ar suprantamesnės klaidų žinutės dažnai pagerina ir bendrus verslo rodiklius, ypač e. prekyboje.

    „Prieinamas e. prekybos sprendimas, interneto svetainė ar programėlė reiškia didesnį naudojimosi komfortą kiekvienam klientui, o įmonei tai suteikia galimybę išlaikyti esamus ir pritraukti naujus“, – sakė BGK ekspertė Aneta Komosa.

    Iš kur skiriamos lėšos?

    BGK teigimu, paskolos finansuojamos iš programos Europos fondai socialinei plėtrai (FERS). Verslas dėl finansavimo turi kreiptis į finansų institucijas, kurios BGK pavedimu teikia šias paskolas ir administruoja paraiškas.

    Tokio tipo priemonės paprastai siejamos su platesne ES kryptimi mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos būtų prieinamos kuo platesniam vartotojų ratui. Įmonėms tai signalas, kad prieinamumo reikalavimai ir praktikos artimiausiais metais tik stiprės, todėl investicijos gali tapti iš anksto suvaldyta rizika.

  • BGK finansuos „Asseco“ kibernetinio saugumo projektą Toge: ką tai reiškia Lenkijos eksportui

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį dėl ilgalaikio finansavimo „Asseco“ kibernetinio saugumo investicijai Toge. Projektas bus įgyvendinamas per bendrovę „Cyber Defense Africa“, kurią įkūrė Togo vyriausybė ir „Asseco Data Systems“.

    BGK skiria apie 24 mln. eurų pradiniam 12 metų trukmės projekto etapui, o bendra investicijų programa viršija 80 mln. eurų. Numatyta plėsti saugumo operacijų centro pajėgumus, užtikrinti visą parą veikiančią stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus.

    Kas finansuoja ir kodėl

    Riziką šiam finansavimui mažina Europos Sąjungos garantija pagal EFSD+ instrumentą, skirtą tvariam vystymuisi ir investicijoms už ES ribų skatinti. BGK nurodo, kad ši garantija leidžia pritraukti kapitalą projektams, kurie stiprina skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą.

    Skelbiama, kad Europos Komisija BGK yra skyrusi 115 mln. eurų vertės garantijų limitą projektams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tokie mechanizmai paprastai taikomi tam, kad bankai galėtų finansuoti didesnės rizikos rinkas, išlaikydami palankesnes skolinimosi sąlygas.

    Ką Togo gaus praktiškai

    Projekto ašis – kibernetinio saugumo paslaugos valstybei ir verslui: incidentų aptikimas, prevencija, reagavimas, infrastruktūros stebėsena ir konsultacinė pagalba. Tai ypač aktualu šalims, kurios sparčiai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, tačiau susiduria su ribotais vietiniais pajėgumais.

    „Ketiname įkurti skaitmeninio saugumo akademiją, kuri teiks pažangius kibernetinio saugumo mokymus tiek mūsų darbuotojams, tiek regiono specialistams“, – sakė „Cyber Defense Africa“ vadovas Simon Melchior.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šalies kibernetinio saugumo kompetencijos gali tapti eksporto vizitine kortele, o ne tik vidaus infrastruktūros apsaugos priemone. Toks modelis, kai technologijų įmonę papildo valstybės plėtros banko finansavimas ir ES garantijos, didina konkurencingumą tarptautiniuose konkursuose.

    BGK atstovai taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų padėti ne tik stiprinti Togo skaitmeninį atsparumą, bet ir atverti kelią platesnei Lenkijos verslo plėtrai Afrikos rinkose. Pasak banko, šis projektas nėra vienkartinė iniciatyva, o panašių finansavimo sandorių portfelį planuojama didinti.

    „Asseco Data Systems“ bendradarbiavimą su Togu vysto nuo 2019 metais, o dabartinis finansavimo etapas yra svarbus tęstinumo žingsnis. Kibernetinio saugumo paslaugų paklausa regione auga dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų, valstybinių registrų ir debesijos sprendimų naudojimo, todėl investicijos į žmones ir procesus tampa ne mažiau reikšmingos nei technologijos.

  • Lenkijos politikai: Ukraina po karo neturi likti už NATO ir ES ribų – integracija svarbesnė už atstatymą

    Integracija į Vakarus – esminis tikslas

    Ukraina po karo neturėtų likti „prieangyje“ už Vakarų institucijų ribų, o jos vieta ilgainiui turi būti NATO ir Europos Sąjungoje. Tokią poziciją Baltijos verslo forumo diskusijose išsakė Lenkijos Rytų politikos ir Ukrainos rėmimo linijoje aktyviai dalyvaujantys pareigūnai.

    Lenkijos parlamento narys ir Tarybos bendradarbiavimui su Ukraina vadovas Pawełas Kowalas pabrėžė, kad santykiai su Kyjivu Varšuvai yra strateginiai ir savo svarba prilygsta Lenkijos bei Vokietijos ryšiams. Pasak jo, Ukrainos tema neturėtų būti susiaurinama iki infrastruktūros atstatymo.

    „Sunku įsivaizduoti Ukrainą po karo už NATO ir Europos Sąjungos ribų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Jo teigimu, atstatymo projektai yra būtini, tačiau kertinis klausimas – ilgalaikė Ukrainos integracija į Europos politinę, ekonominę ir saugumo architektūrą. Tai, pasak politiko, mažintų „pilkosios zonos“ rizikas regione ir stiprintų viso rytinio NATO bei ES flango stabilumą.

    Trys atramos verslui ir atstatymui

    Kalbėdamas apie praktinį bendradarbiavimą, P. Kowalas išskyrė tris kryptis, kurios, Lenkijos požiūriu, turėtų sudaryti paramos ir ekonominio įsitraukimo pagrindą. Tai susisiekimas ir transportas, eksportas bei investicijos, kurias skatina tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

    Forume taip pat akcentuota, kad net ir veikiant valstybės instrumentams galutinį sprendimą dėl rizikos prisiėmimo priima pats verslas. Pareigūnų vertinimu, valdžios vaidmuo – suteikti priemones, kurios sumažintų su karu ir saugumu susijusią riziką, ypač projektuose, turinčiuose energetinę ar infrastruktūrinę reikšmę.

    „Verslas pats įvertins, kokią riziką gali prisiimti, o valstybė turi sukurti instrumentus, kurie tą riziką mažina“, – sakė Lenkijos turto ministerijos viceministrė Eliza Zeidler.

    Investicijų horizontas – iki 15 metų, bet dalis sprendimų jau veikia

    Lenkijos valstybinio banko BGK atstovė Marta Postuła pažymėjo, kad dalis investicinių programų Ukrainai planuojamos 10–15 metų horizontu, tačiau kai kurie finansavimo mechanizmai jau taikomi dabar. Pasak jos, tai ypač aktualu energetikos, infrastruktūros ir vadinamosios dvejopos paskirties sprendimams, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek saugumo poreikiams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus finansinis įsipareigojimas, kurį BGK sieja su Lenkijos įmonių dalyvavimu projektuose Ukrainoje. Buvo įvardyta 90 mln. zlotų suma, kuri, perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, sudaro apie 21 mln. eurų ir skirta išmokoms bei priemonėms, susijusioms su Lenkijos rangovų projektų įgyvendinimu.

    Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus vaidmenį. Ukrainoje veikiančio „KredoBank“ vadovas Jakubas Karnowskis teigė, kad Lenkijos finansų institucijoms, sukaupusioms patirties vidaus rinkoje, Ukraina gali tapti natūralia plėtros kryptimi dėl panašaus masto potencialo ir kultūrinio artumo.

    Pasak jo, papildomu Lenkijos pranašumu laikomas nuosavos valiutos režimas, kuris, vertinant istorines krizines situacijas, leido šaliai lanksčiau reaguoti į išorinius sukrėtimus. Tokie argumentai, anot pašnekovų, svarbūs kalbant apie ilgalaikį kapitalo pritraukimą ir regiono ekonominį atsparumą.

  • BGK nori prisidėti prie pirmosios Lenkijos atominės elektrinės: ką tai reiškia projektui ir rinkai

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK (Bank Gospodarstwa Krajowego) derasi dėl dalyvavimo finansuojant pirmąją šalies atominę elektrinę. Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo banko valdybos narys Jakubas Jaworowskis, pabrėžęs, kad BGK jau dabar finansuoja didelius energetikos ir infrastruktūros projektus.

    BGK Lenkijos finansų sistemoje užima išskirtinę vietą: be įprastų bankinių paslaugų verslui jis taip pat vykdo valstybės pavestas programas. Toks modelis leidžia bankui veikti kaip ilgalaikio kapitalo šaltiniui projektams, kurių mastas ir rizika dažnai viršija komercinių bankų apetitus.

    Finansavimas branduolinei energetikai

    Pati atominės elektrinės statyba Lenkijoje laikoma strateginiu projektu, kuris turi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, plečiantis vėjo ir saulės energetikai. Kadangi tokie projektai trunka dešimtmečius, finansavimo struktūra paprastai būna mišri: valstybės garantijos, paskolos, kapitalo įnašai ir tarptautinių institucijų dalyvavimas.

    Jakubas Jaworowskis teigė, kad BGK mato galimybę prisidėti prie šio finansavimo, remdamasis banko patirtimi energetikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, bankas jau buvo įsitraukęs į didelės apimties energetinius projektus, taip pat į perdavimo tinklų plėtrą, kuri laikoma būtina sąlyga energijos sistemai modernizuoti.

    Branduolinės energetikos projektams ypatingai svarbūs du dalykai: kapitalo kaina ir rizikos pasidalijimas. Valstybinio banko dalyvavimas gali sumažinti finansavimo kaštus ir suteikti rinkai signalą dėl politinio tęstinumo, tačiau kartu tai reiškia didesnį viešųjų finansų įsipareigojimų poreikį.

    Dual-use ir gynybos projektai

    BGK taip pat plečia finansavimą projektams, turintiems ir civilinę, ir karinę paskirtį, vadinamiesiems dual-use. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų Europoje, nes valstybės siekia greičiau stiprinti saugumą ir tuo pačiu palaikyti pramonės pajėgumus.

    Jakubas Jaworowskis pažymėjo, kad bankas gynybos sektorių remia ne tik paskolomis, bet ir kapitalo priemonėmis. Jo teigimu, pradedamas naujas finansinis instrumentas „Chrobry“, kurio dydis siekia apie 21 000 000 000 eurų, o lėšos siejamos su Lenkijos KPO perskirstymais ir pritaikymu dual-use projektams.

    Be to, BGK padeda organizuoti finansavimą per Fondą Wsparcia Sił Zbrojnych, kurį kuruoja Lenkijos gynybos institucijos. Praktikoje modelis reiškia, kad kariuomenė apsisprendžia dėl pirkinių, o bankas padeda su finansavimo „montažu“ ir skolinimosi priemonėmis.

    Parama vietiniam verslui ir local content

    Kita BGK kryptis – vadinamasis local content, kai finansavimo priemonėmis siekiama didinti vietos įmonių dalyvavimą stambiuose projektuose. Branduolinės elektrinės statyba šiuo požiūriu yra ypač reikli, nes tiekimo grandinės dalyviams reikia atitikti aukštus sertifikavimo, kokybės ir saugos reikalavimus.

    Banko atstovo teigimu, Lenkijos įmonės neretai yra konkurencingos kainos ir terminų prasme, tačiau pagal dydį nusileidžia tarptautiniams rangovams. Dėl to joms gali trūkti apyvartinių lėšų sertifikacijai, garantijoms ir kitoms privalomoms sąlygoms, o vieno kontrakto apimtis kartais būna per didelė įmonės balansui.

    BGK sako matantis šią rinkos spragą ir rengiantis pasiūlyti finansinius produktus, kurie padėtų vietos įmonėms pasiruošti dalyvauti branduolinės energetikos ir infrastruktūros konkursuose. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai strateginiuose projektuose vis dažniau akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir vietos pramonės įtraukimas.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • 43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    Europos Komisija pranešė gavusi iš Lenkijos valdžios institucijų grąžintą SAFE paskolos sutartį, todėl tolesni žingsniai dabar priklauso Briuseliui. Komisijos atstovas spaudos konferencijoje patvirtino, kad pradėtos vidinės procedūros, reikalingos susitarimui pasirašyti.

    Komisija pabrėžė, kad gynybos investicijų atveju laikas yra kritiškai svarbus, todėl procesas bus spartinamas. SAFE mechanizmas numato ES masto finansavimą, skirtą greičiau didinti gynybos pajėgumus ir remti bendrus pirkimus Europoje.

    Kas yra SAFE ir kiek skirta?

    SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia mažesnių palūkanų paskolų forma. Šios lėšos skirtos gynybos pramonės pajėgumams didinti ir karinei įrangai įsigyti, prioritetą teikiant Europoje gaminamai produkcijai.

    Pagal paskelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai iš viso numatė 43,7 mlrd. eurų. Lėšos turėtų finansuoti gynybos projektus, įtrauktus į nacionalinį investicijų planą, įskaitant Tarcza Wschód, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir kariniams poreikiams svarbios transporto infrastruktūros modernizavimą.

    Terminas iki gegužės pabaigos

    Pagal ES taisykles iki gegužės pabaigos valstybės narės gali pačios užsakinėti gynybos įrangą SAFE rėmuose. Vėliau, pasibaigus šiam laikotarpiui, perkant dalį pajėgumų ar įrangos gali tekti ieškoti partnerių bendriems pirkimams ir derinti sprendimus su kitomis šalimis.

    Lenkijai terminas ypač svarbus dėl deklaruojamo siekio didelę dalį užsakymų nukreipti į vietos pramonę. Skelbta, kad 89 proc. planuojamų SAFE lėšų turėtų atitekti Lenkijos pramonei ir ekonomikai, taip didinant tiek gynybinius, tiek pramoninius pajėgumus.

    Politinis fonas ir pasirašymo kelias

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė, kad vyriausybė artimiausiu metu turėtų būti pasirengusi pasirašyti SAFE susitarimą. Vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka taip pat teigė, kad sutartis bus pasirašyta per artimiausias valandas ar kelias dienas, nurodant numatytus pasirašančius asmenis tiek Lenkijos, tiek Europos Komisijos pusėje.

    Tuo pat metu šalies vidaus politikoje SAFE įgyvendinimas susidūrė su kliūtimis: skelbta, kad prezidentas Karol Nawrocki vetavo įstatymą, kuris būtų įtvirtinęs specialų fondą ES lėšoms administruoti. Po veto vyriausybė pasirinko kitą kelią, patvirtindama sprendimus, leidžiančius pasirašyti dokumentus ir paskolą susieti su nacionaliniais gynybos finansavimo mechanizmais.

    Pagal viešai skelbtą modelį paskolą turėtų prisiimti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, lėšas nukreipiant į Ginkluotųjų pajėgų paramos fondą. Toks sprendimas leidžia judėti į priekį net ir keičiantis teisiniam pagrindui šalies viduje, tačiau galutinis tempas dabar priklausys nuo Europos Komisijos procedūrų užbaigimo ir sutarties pasirašymo.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • Bloga teisė ekonomikoje kaip paslėptas mokestis: ekspertai įvardijo, kiek tai kainuoja verslui

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kilusioje diskusijoje apie valstybės vaidmenį ekonomikoje ryškiausiai susikirto dvi stovyklos: kiek valstybė turi kištis į rinką ir kiek ji turi finansuoti didelius modernizacijos projektus. Dalyviai sutarė dėl vieno dalyko: prasta ir neaiški teisė verslui virsta papildomomis, dažnai sunkiai pamatuojamomis sąnaudomis.

    Teisininkė Anna Partyka-Opiela debatų metu pabrėžė, kad bloga teisė praktikoje veikia kaip paslėptas mokestis, nes didina įmonių administracinę naštą ir rizikas. Tai ypač jaučiama ten, kur taisyklės dažnai keičiamos, o jų taikymas skirtingai aiškinamas institucijose ir teismuose.

    „Bloga teisė man yra paslėptas mokestis. Ji sukuria milžiniškas sąnaudas, yra netransparentiška ir neaiški“, – sakė Anna Partyka-Opiela.

    Vienas pagrindinių debato akcentų buvo klausimas, kaip finansuoti brangias energetikos ir infrastruktūros transformacijas, kai investicijų apimtys skaičiuojamos šimtais milijonų ar net milijardais eurų. Šiame kontekste valstybės sprendimai dėl reguliavimo, paramos schemų ir viešųjų investicijų tampa lemiami ne tik biudžetui, bet ir privačių investicijų apetitui.

    Profesorius Leszekas Balcerowiczius kritiškai vertino ilgalaikes valstybės intervencijas ekonomikoje, perspėdamas, kad jos gali vesti į etatizmą ir mažesnį efektyvumą. Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje viešosios nuosavybės dalis ekonomikoje tebėra didelė ir siekia 17 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai, jo teigimu, ilgainiui didina monopolizacijos riziką.

    „Valstybinė nuosavybė ilgainiui neatlaiko privačios konkurencijos. Jei ji išlieka, dažnai turi monopolinę padėtį“, – sakė Leszekas Balcerowiczius.

    Tuo metu Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona akcentavo, kad realioje ekonomikoje valstybės ir privataus sektoriaus ribos nėra griežtos, o energetikoje jų sąveika dažnai neišvengiama. Pasak jo, valstybės uždavinys yra užtikrinti, kad energetikos sistema aptarnautų visą ekonomiką, įskaitant privatų verslą, ir leistų jam augti.

    „Valstybės vaidmuo yra toks, kad elektra vystytų kiekvieną verslą, taip pat ir privatų. Čia nėra paprasto padalijimo į valstybinius ir privačius“, – sakė Grzegorzas Wrona.

    Strateginė valstybė ar mažesnė valstybė?

    Buvusi Lenkijos ministrė Jadwiga Emilewicz ginčijosi su požiūriu, kad diskusija turėtų suktis tik apie mažesnę valstybę. Ji teigė, kad Europoje vis dažniau kalbama ne apie „didelę“ valstybę, o apie „stiprią“ ir strategiškai veikiančią valstybę, kuri geba mobilizuoti išteklius krizių metu ir užtikrinti ilgalaikius prioritetus.

    Ji kaip pavyzdį minėjo pandemijos laikotarpį, kai daugelyje šalių visuomenės laikinai sutiko su griežtesniu valstybės vaidmeniu, tikėdamos jos gebėjimu suvaldyti krizę. Šis argumentas, pasak jos, rodo, kad visuomenės lūkestis valstybės veiksmingumui neišnyko, o kai kuriose srityse net stiprėja.

    „Niekas nesiūlo grįžti prie didelės valstybės, bet tai nereiškia, kad niekas nesiūlo grįžti prie stiprios valstybės. Pereiname prie strateginės valstybės diskusijos“, – sakė Jadwiga Emilewicz.

    Kur valstybė padeda, o kur trukdo?

    Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pabrėžė, kad svarbiausia valstybės užduotis ekonomikoje yra aiškios ir stabilios taisyklės, o ne įmonių valdymas. Koksownia Częstochowa Nowa vadovas Marekas Serafinas teigė, kad valstybė turėtų koncentruotis į rinkos reguliavimą ir skaidrių principų kūrimą, ypač ten, kur būtina konkurencija.

    Jo vertinimu, išskirtinės situacijos, tokios kaip pandemijos ar karai, dažnai tampa pretekstu politikams didinti kontrolę, o tai gali ilgainiui slopinti konkurenciją ir investicijas. Kartu jis pabrėžė, kad valstybė turi svarbią rolę viešųjų gėrybių srityje, tačiau tai nereiškia, kad ji turi tapti vis daugiau ūkio šakų savininke.

    Valstybinio banko BGK pirmoji viceprezidentė profesorė Marta Postuła akcentavo kitą pusę: valstybės pagalbos instrumentai gali veikti kaip strateginio poveikio priemonė ten, kur rinka sprendimų nesiūlo pakankamai greitai. Ji priminė, kad nuo 2013 metų taikant de minimis mechanizmą smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikta 112 milijardų eurų kredito apimties, o tai, anot jos, buvo ne dotacijos, bet nulinės palūkanos paskolos forma veikiantis instrumentas.

    Galiausiai daugiausia dėmesio sulaukė dereguliavimo tema. A. Partyka-Opiela teigė, kad pernai Lenkijoje buvo parengta 12 470 puslapių reguliavimo, o tai yra mažiausias rodiklis per 19 metų, tačiau vien mažesnis teisės aktų kiekis dar negarantuoja geresnės kokybės. Pasak jos, kitas etapas turėtų būti tokios teisinės sistemos kūrimas, kuri mažina neapibrėžtumą ir neblokuoja investicijų.