Milžiniška sąskaita už pertvarką
Lenkijos valdžios planuose numatyta, kad per artimiausius 10 metų investicijos į energetikos transformaciją gali siekti apie 250 mlrd. eurų. Tokį mastą lemia vienu metu vykstantys projektai: tinklų plėtra, nauji generacijos pajėgumai, energijos kaupimas ir pramonės dekarbonizacija.
Diskusijose apie finansavimą pabrėžiama, kad vien energetikos bendrovių nuosavų lėšų ir įprastų komercinių paskolų gali nepakakti. Didelės apimties projektams dažnai reikia valstybės įsitraukimo, ypač statybos etape, kai rizika didžiausia.
Kodėl svarbios valstybės garantijos?
Konferencijoje Energy Days aptariant finansavimo modelius akcentuota, kad valstybės garantijos ar tiesioginė biudžeto parama leidžia pigiau skolintis ir pritraukti daugiau kapitalo ilgam laikui. Energetikos projektų atsipirkimas dažnai skaičiuojamas 20 ar daugiau metų, todėl kreditorių požiūriu ypač svarbus stabilumas.
„Energetika statybos fazėje turi būti finansuojama valstybės lėšomis arba su valstybės garantija, nes tik taip sumažinama rizika ir atveriamas kelias dideliems pinigams“, – sakė Lenkijos plėtros fondo atstovas Dariusz Samolej.
Bankų atstovai pabrėžia, kad finansuoti planuojama ne tik atsinaujinančią energetiką, bet ir infrastruktūrą, nuo kurios priklauso sistemos patikimumas. Prie to prisideda ir Europos Sąjungos taksonomija, kuri apibrėžia, kokie projektai laikomi tvariais ir gali lengviau pritraukti finansavimą.
Kur keliaus lėšos: nuo vėjo iki kaupimo
Valstybinis plėtros bankas BGK yra identifikavęs sritis, kuriose rinkai trūksta kreditavimo ir reikia papildomų instrumentų. Tarp prioritetų minimi energijos kaupimo projektai, vėjo elektrinės sausumoje ir jūroje, biometanas bei biogazas, taip pat elektros tinklų modernizavimas.
Dalis finansuotojų atsargiau vertina rizikingesnes ar dar tik besiformuojančias rinkas, pavyzdžiui, energijos kaupimą. Todėl, pasak diskusijos dalyvių, svarbu, kad rizika būtų dalijama tarp skirtingų institucijų: komercinių bankų, valstybės kapitalo įstaigų ir europinių finansuotojų.
„Dujiniai blokai turi pajėgumų rinkos mechanizmą, todėl lengviau prognozuoti pajamas, tačiau riziką vis tiek reikia dalintis visame bankų sektoriuje“, – teigė BGK atstovė Joanna Smolik.
Smulkesniems projektams – atskiri fondai
Šalia didžiųjų infrastruktūros projektų, atskirai aptarti ir mažesni sprendimai, kurie tiesiogiai mažina išmetimus bei energijos sąnaudas. Regioniniai aplinkosaugos fondai Lenkijoje finansuoja tokias priemones kaip šilumos siurbliai, elektromobilių įkrovimo stotelės, elektromobiliai ir saulės elektrinės iki 100 kW.
„Finansuojame mažesnius projektus, o lengvatinės paskolos gali siekti iki maždaug 900 000 eurų, dalį jų tam tikrais atvejais galima nurašyti“, – sakė Katovicų vaivadijos aplinkos apsaugos fondo atstovė Elżbieta Kisiel.
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį: didesnės palūkanos ir išaugę atsiskaitymų vėlavimai gali riboti galimybes skolintis žaliai pertvarkai. Tai kelia riziką, kad transformacijos naštą lengviau pakels didieji rinkos dalyviai, o mažesniems reikės tikslingų garantijų ar specialių programų.
ETS ir elektros kainų spaudimas
Energetikos bendrovės pabrėžia, kad investicijų tempą didina ne tik klimato tikslai, bet ir praktiniai sistemos patikimumo reikalavimai. Kartu daug dėmesio skiriama ES apyvartinių taršos leidimų sistemai ETS, nes ji tiesiogiai veikia gamybos savikainą ir sprendimus dėl kuro bei technologijų.
„Sistema veikė pirmaisiais metais, tačiau dabar reikalingi pokyčiai, kad CO2 kainos būtų labiau prognozuojamos ir stabilesnės“, – sakė Tauron vadovas Krzysztof Zawadzki.
Galutinė išvada, kuri dominavo diskusijoje, paprasta: be koordinuoto valstybės, bankų ir energetikos įmonių darbo didelės apimties pertvarkos finansavimas gali sulėtėti. Tuo pat metu susidomėjimas išlieka, tačiau investuotojai tikisi aiškių taisyklių, garantijų ir patikimų pajamų modelių.
Leave a Reply