CP v2

Tag: BGK

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • 43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    Europos Komisija pranešė gavusi iš Lenkijos valdžios institucijų grąžintą SAFE paskolos sutartį, todėl tolesni žingsniai dabar priklauso Briuseliui. Komisijos atstovas spaudos konferencijoje patvirtino, kad pradėtos vidinės procedūros, reikalingos susitarimui pasirašyti.

    Komisija pabrėžė, kad gynybos investicijų atveju laikas yra kritiškai svarbus, todėl procesas bus spartinamas. SAFE mechanizmas numato ES masto finansavimą, skirtą greičiau didinti gynybos pajėgumus ir remti bendrus pirkimus Europoje.

    Kas yra SAFE ir kiek skirta?

    SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia mažesnių palūkanų paskolų forma. Šios lėšos skirtos gynybos pramonės pajėgumams didinti ir karinei įrangai įsigyti, prioritetą teikiant Europoje gaminamai produkcijai.

    Pagal paskelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai iš viso numatė 43,7 mlrd. eurų. Lėšos turėtų finansuoti gynybos projektus, įtrauktus į nacionalinį investicijų planą, įskaitant Tarcza Wschód, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir kariniams poreikiams svarbios transporto infrastruktūros modernizavimą.

    Terminas iki gegužės pabaigos

    Pagal ES taisykles iki gegužės pabaigos valstybės narės gali pačios užsakinėti gynybos įrangą SAFE rėmuose. Vėliau, pasibaigus šiam laikotarpiui, perkant dalį pajėgumų ar įrangos gali tekti ieškoti partnerių bendriems pirkimams ir derinti sprendimus su kitomis šalimis.

    Lenkijai terminas ypač svarbus dėl deklaruojamo siekio didelę dalį užsakymų nukreipti į vietos pramonę. Skelbta, kad 89 proc. planuojamų SAFE lėšų turėtų atitekti Lenkijos pramonei ir ekonomikai, taip didinant tiek gynybinius, tiek pramoninius pajėgumus.

    Politinis fonas ir pasirašymo kelias

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė, kad vyriausybė artimiausiu metu turėtų būti pasirengusi pasirašyti SAFE susitarimą. Vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka taip pat teigė, kad sutartis bus pasirašyta per artimiausias valandas ar kelias dienas, nurodant numatytus pasirašančius asmenis tiek Lenkijos, tiek Europos Komisijos pusėje.

    Tuo pat metu šalies vidaus politikoje SAFE įgyvendinimas susidūrė su kliūtimis: skelbta, kad prezidentas Karol Nawrocki vetavo įstatymą, kuris būtų įtvirtinęs specialų fondą ES lėšoms administruoti. Po veto vyriausybė pasirinko kitą kelią, patvirtindama sprendimus, leidžiančius pasirašyti dokumentus ir paskolą susieti su nacionaliniais gynybos finansavimo mechanizmais.

    Pagal viešai skelbtą modelį paskolą turėtų prisiimti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, lėšas nukreipiant į Ginkluotųjų pajėgų paramos fondą. Toks sprendimas leidžia judėti į priekį net ir keičiantis teisiniam pagrindui šalies viduje, tačiau galutinis tempas dabar priklausys nuo Europos Komisijos procedūrų užbaigimo ir sutarties pasirašymo.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • Bloga teisė ekonomikoje kaip paslėptas mokestis: ekspertai įvardijo, kiek tai kainuoja verslui

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kilusioje diskusijoje apie valstybės vaidmenį ekonomikoje ryškiausiai susikirto dvi stovyklos: kiek valstybė turi kištis į rinką ir kiek ji turi finansuoti didelius modernizacijos projektus. Dalyviai sutarė dėl vieno dalyko: prasta ir neaiški teisė verslui virsta papildomomis, dažnai sunkiai pamatuojamomis sąnaudomis.

    Teisininkė Anna Partyka-Opiela debatų metu pabrėžė, kad bloga teisė praktikoje veikia kaip paslėptas mokestis, nes didina įmonių administracinę naštą ir rizikas. Tai ypač jaučiama ten, kur taisyklės dažnai keičiamos, o jų taikymas skirtingai aiškinamas institucijose ir teismuose.

    „Bloga teisė man yra paslėptas mokestis. Ji sukuria milžiniškas sąnaudas, yra netransparentiška ir neaiški“, – sakė Anna Partyka-Opiela.

    Vienas pagrindinių debato akcentų buvo klausimas, kaip finansuoti brangias energetikos ir infrastruktūros transformacijas, kai investicijų apimtys skaičiuojamos šimtais milijonų ar net milijardais eurų. Šiame kontekste valstybės sprendimai dėl reguliavimo, paramos schemų ir viešųjų investicijų tampa lemiami ne tik biudžetui, bet ir privačių investicijų apetitui.

    Profesorius Leszekas Balcerowiczius kritiškai vertino ilgalaikes valstybės intervencijas ekonomikoje, perspėdamas, kad jos gali vesti į etatizmą ir mažesnį efektyvumą. Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje viešosios nuosavybės dalis ekonomikoje tebėra didelė ir siekia 17 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai, jo teigimu, ilgainiui didina monopolizacijos riziką.

    „Valstybinė nuosavybė ilgainiui neatlaiko privačios konkurencijos. Jei ji išlieka, dažnai turi monopolinę padėtį“, – sakė Leszekas Balcerowiczius.

    Tuo metu Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona akcentavo, kad realioje ekonomikoje valstybės ir privataus sektoriaus ribos nėra griežtos, o energetikoje jų sąveika dažnai neišvengiama. Pasak jo, valstybės uždavinys yra užtikrinti, kad energetikos sistema aptarnautų visą ekonomiką, įskaitant privatų verslą, ir leistų jam augti.

    „Valstybės vaidmuo yra toks, kad elektra vystytų kiekvieną verslą, taip pat ir privatų. Čia nėra paprasto padalijimo į valstybinius ir privačius“, – sakė Grzegorzas Wrona.

    Strateginė valstybė ar mažesnė valstybė?

    Buvusi Lenkijos ministrė Jadwiga Emilewicz ginčijosi su požiūriu, kad diskusija turėtų suktis tik apie mažesnę valstybę. Ji teigė, kad Europoje vis dažniau kalbama ne apie „didelę“ valstybę, o apie „stiprią“ ir strategiškai veikiančią valstybę, kuri geba mobilizuoti išteklius krizių metu ir užtikrinti ilgalaikius prioritetus.

    Ji kaip pavyzdį minėjo pandemijos laikotarpį, kai daugelyje šalių visuomenės laikinai sutiko su griežtesniu valstybės vaidmeniu, tikėdamos jos gebėjimu suvaldyti krizę. Šis argumentas, pasak jos, rodo, kad visuomenės lūkestis valstybės veiksmingumui neišnyko, o kai kuriose srityse net stiprėja.

    „Niekas nesiūlo grįžti prie didelės valstybės, bet tai nereiškia, kad niekas nesiūlo grįžti prie stiprios valstybės. Pereiname prie strateginės valstybės diskusijos“, – sakė Jadwiga Emilewicz.

    Kur valstybė padeda, o kur trukdo?

    Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pabrėžė, kad svarbiausia valstybės užduotis ekonomikoje yra aiškios ir stabilios taisyklės, o ne įmonių valdymas. Koksownia Częstochowa Nowa vadovas Marekas Serafinas teigė, kad valstybė turėtų koncentruotis į rinkos reguliavimą ir skaidrių principų kūrimą, ypač ten, kur būtina konkurencija.

    Jo vertinimu, išskirtinės situacijos, tokios kaip pandemijos ar karai, dažnai tampa pretekstu politikams didinti kontrolę, o tai gali ilgainiui slopinti konkurenciją ir investicijas. Kartu jis pabrėžė, kad valstybė turi svarbią rolę viešųjų gėrybių srityje, tačiau tai nereiškia, kad ji turi tapti vis daugiau ūkio šakų savininke.

    Valstybinio banko BGK pirmoji viceprezidentė profesorė Marta Postuła akcentavo kitą pusę: valstybės pagalbos instrumentai gali veikti kaip strateginio poveikio priemonė ten, kur rinka sprendimų nesiūlo pakankamai greitai. Ji priminė, kad nuo 2013 metų taikant de minimis mechanizmą smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikta 112 milijardų eurų kredito apimties, o tai, anot jos, buvo ne dotacijos, bet nulinės palūkanos paskolos forma veikiantis instrumentas.

    Galiausiai daugiausia dėmesio sulaukė dereguliavimo tema. A. Partyka-Opiela teigė, kad pernai Lenkijoje buvo parengta 12 470 puslapių reguliavimo, o tai yra mažiausias rodiklis per 19 metų, tačiau vien mažesnis teisės aktų kiekis dar negarantuoja geresnės kokybės. Pasak jos, kitas etapas turėtų būti tokios teisinės sistemos kūrimas, kuri mažina neapibrėžtumą ir neblokuoja investicijų.

  • Lenkijoje startuoja „Chrobry“: apie 5,2 mlrd. eurų gynybai ir dual-use, aiškėja prioritetai

    Kas yra „Chrobry“ ir kam jis kuriamas

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK kartu su Fondų ir regioninės politikos ministerija baigia kurti specialios paskirties įmonę „Chrobry“, kuri įgyvendins Saugumo ir gynybos fondo užduotis. BGK pirmoji viceprezidentė Marta Postuła nurodė, kad investavimo politikos dokumentas šiuo metu derinamas, o galutinė jo versija planuojama iškart po įmonės registracijos.

    Planuojama, kad „Chrobry“ registracija nacionaliniame registre įvyks iki gegužės vidurio, o tuomet prasidės operacinis etapas. Pagrindinis tikslas – pagreitinti kapitalo pasiekiamumą gynybos sektoriui ir dvejopo naudojimo projektams, kuriems rinkoje dažnai trūksta rizikos kapitalo.

    Kokios apimties lėšos ir kaip jos bus skirstomos

    Įmonės numatomas finansinis „krepšys“ siekia apie 22,5 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 5,2 mlrd. eurų. Šios lėšos numatytos kaip du tarpusavyje papildantys instrumentai: paskolinis ir kapitalo.

    Paskolinis komponentas sudarys beveik 16 mlrd. zlotų, arba apie 3,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos 11,2 mlrd. zlotų, arba apie 2,6 mlrd. eurų, būtų skiriama savivaldybėms projektams, susijusiems su civilinės saugos priemonėmis, kibernetiniu saugumu ir dvejopo naudojimo infrastruktūra.

    Antrasis ramstis – kapitalo investicijos, kurių apimtis apie 6,7 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,5 mlrd. eurų. BGK teigimu, tai turėtų leisti įsigyti įmonių akcijų tiek ankstyvosiose technologijų stadijose, tiek veiklos mastelio didinimo etape.

    Prioritetai: naujos technologijos, kibernetika ir antidroninės sistemos

    Pagal aptariamas gaires prioritetinės kryptys apimtų naujas technologijas, kibernetinį saugumą ir antidronines priemones. Tokie sprendimai pastaraisiais metais Europoje laikomi kritiniais dėl karo Ukrainoje patirties, dronų vaidmens mūšio lauke ir augančios hibridinių grėsmių dalies.

    BGK atstovė taip pat leido suprasti, kad investicijos gali būti nukreiptos ne vien į startuolius ar mažas įmones. Neatmetama galimybė stiprinti ir brandžius pramonės dalyvius, jeigu jiems reikia kapitalo, kad galėtų tapti pagrindiniais rangovais dideliuose gynybos užsakymuose, o ne vien subrangovais.

    „Kiekviena kapitalo investicija bus svarstoma Valdymo komitete, tačiau sprendimas liks įmonės valdybos rankose. Komitetas galės pateikti neigiamą nuomonę, bet ji nebus įpareigojanti“, – sakė Marta Postuła.

    „Toks modelis, atitinkantis Europos Komisijos reikalavimus, užtikrina investicinių sprendimų nepriklausomumą nuo politinių veiksnių, kartu nurodant strategines kryptis valstybės saugumo požiūriu“, – pridūrė ji.

    Kaip bus priimami sprendimai ir kada tikėtis starto

    „Chrobry“ investicinis procesas, anot BGK, turėtų remtis rinkos standartais: prieš įsigyjant akcijas įmonės turės pereiti išsamų patikrinimą, apimantį finansinę, teisinę, technologinę ir rinkos analizę. Taip pat numatomas investicinis komitetas, kuris sprendimus grįs analitikų komandų rekomendacijomis.

    BGK pabrėžia, kad vien skolinimo priemonės ne visada išsprendžia finansavimo trūkumą, ypač mažesnėms gynybos sektoriaus įmonėms. Tokiais atvejais kapitalo injekcija gali tapti „pirmuoju žingsniu“, leidžiančiu pasiekti kreditingumą ir vėliau pritraukti bankinį finansavimą.

    Pagal pateiktą grafiką, pilna operacinė parengtis numatoma antrąjį metų pusmetį, kai bus galima priimti paraiškas tiek iš savivaldybių, tiek iš verslo. Tuo pačiu ketinama vertinti jau anksčiau identifikuotą projektų „vamzdyną“, apimantį ir paskolų, ir kapitalo dalį.

    „Chrobry“ taip pat pristatomas kaip instrumentas, kuris turėtų sujungti skirtingas valstybės finansavimo priemones į nuoseklų paketą. Tai ypač svarbu gynybos tiekimo grandinėse, kur rangovams ir technologijų tiekėjams dažnai reikia ne vien paskolos, bet ir garantijų, apyvartinio finansavimo bei kapitalo.