CP v2

Tag: Biotechnologijos

  • Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos biotechnologijų startuolis „Omnio“, įsikūręs Umeo mieste, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plasminogenu pagrįstos terapijos vystymui, artinant ją prie klinikinių tyrimų su sunkiai gyjančiomis lėtinėmis žaizdomis.

    Finansavimo raundas, pasak įmonės, buvo perrašytas, o jame dalyvavo esami investuotojai ir akcininkai. Tai tęsia 2025 metų pavasarį užbaigtą 4,3 mln. eurų finansavimą, kurio tikslas buvo užtikrinti gamybą pagal GMP reikalavimus ir pasiruošti perėjimui į klinikinę stadiją.

    „Šis finansavimas rodo mūsų nuoseklią pažangą ir stiprų dabartinių investuotojų pasitikėjimą. Jų parama leidžia tęsti plėtrą ir sustiprina mūsų pozicijas prieš kitą finansavimo etapą klinikinėms studijoms“, – sakė „Omnio“ vadovas Felipe Velasquez.

    Diabetinės pėdos opos – viena sudėtingiausių indikacijų

    „Omnio“ kuriamos terapijos pagrindinė taikymo sritis yra diabetinės pėdos opos. Tai ilgai negyjančios žaizdos, kurios dažnai komplikuojasi infekcijomis, didina hospitalizacijų riziką ir sunkiais atvejais gali baigtis amputacija.

    Tarptautinėje praktikoje diabetinės pėdos opų gydymas vertinamas kaip viena brangiausių diabeto komplikacijų sričių, nes reikalauja ilgalaikės priežiūros, žaizdų valdymo ir dažnų pakartotinių intervencijų. „Omnio“ teigimu, pažengusių atvejų kaštai gali siekti apie 50 000 eurų per vieną žaizdos epizodą.

    Kas yra plasminogenas ir kodėl jis svarbus žaizdų gijimui

    Bendrovė terapiją grindžia plasminogenu – natūraliu baltymu, kuris dalyvauja audinių valyme, uždegimo ir imuninės sistemos reguliacijoje bei gali prisidėti prie odos regeneracijos. Lėtinėse žaizdose gijimo procesas neretai sustoja, o tai sudaro sąlygas užsitęsusiam uždegimui ir infekcijoms.

    „Omnio“ tikslas – atkurti sustojusį gijimo procesą biologine terapija, kuri nukreipta į pačią žaizdos gijimo biologiją, o ne į vien mechaninę žaizdos priežiūrą. Bendrovės pagrindinis vaistų kandidatas yra rekombinantinė plasminogeno forma.

    Kelias į kliniką: gamyba, toksikologija ir I/IIa fazė

    Įmonė nurodo, kad jau yra sukurta pagrindinė ląstelių banko bazė, o dabar didinami gamybos mastai ruošiantis GMP partijai. Ši partija bus naudojama toksikologijos tyrimams, kurie yra būtini prieš pateikiant paraiškas klinikiniams tyrimams pradėti.

    Planuojama, kad klinikinė programa startuos I/IIa fazės tyrimu, kuriame bus vertinamas saugumas ir ankstyvasis veiksmingumas pacientams, turintiems diabetinės pėdos opų. „Omnio“ taip pat teigia jau vertinanti galimus klinikinių tyrimų partnerius Europoje bei šalis, kuriose galėtų vykti studijos.

    „Mūsų ambicija – pacientų tyrimus pradėti 2027 metais. Jau dabar vertiname klinikinių tyrimų organizacijas, tyrėjus ir šalis Europoje, kad galėtume startuoti su klinikine programa“, – sakė Felipe Velasquez.

    Nors prioritetas išlieka diabetinės pėdos opos, „Omnio“ mato platesnes plasminogeno platformos pritaikymo galimybes. Tarp jų įvardijamos veninės kojų opos, nudegimai, būgnelio perforacijos, infekcijos bei periodontitas.

    Bendrovė taip pat planuoja kitą finansavimo etapą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Šio raundo tikslas – užtikrinti klinikinę plėtrą iki pirmųjų veiksmingumo duomenų, kurie paprastai yra kritinis signalas vėlesniems investuotojams ir partnerystėms.

  • Genų terapija jau realybė: ką slepia „žmogaus-voro“ idėja ir kodėl gydymas kainuoja milijonus

    Genų terapija jau realybė: ką slepia „žmogaus-voro“ idėja ir kodėl gydymas kainuoja milijonus

    Kas yra genų terapija

    Genų terapija – tai gydymo kryptis, kai į ląsteles ar audinius terapiniais tikslais įvedama genetinė medžiaga, dažniausiai DNR arba RNR. Pagrindinis tikslas – veikti ne simptomus, o pačią ligos priežastį, susijusią su genų veikla.

    Pastaraisiais metais ši sritis dažnai minima ne tik mokslo naujienose, bet ir populiariojoje kultūroje. Pavyzdžiui, naujausiose „Žmogaus-voro“ istorijose išnaudojama idėja, kad genetines galias ar sutrikimus būtų galima „užtildyti“ tiksliai nukreipta terapija.

    Vienas realus metodas – RNR interferencija, kai ląstelėje sumažinama konkretaus geno raiška, tarsi nutildant jo siunčiamą signalą. Tai nereiškia genomo perrašymo, tačiau gali keisti, kaip organizmas gamina tam tikrus baltymus.

    Kaip pristatoma terapija į ląsteles

    Genetinė medžiaga į taikines gali būti pristatoma dviem pagrindiniais būdais: in vivo, kai preparatas suleidžiamas tiesiai į organizmą, ir ex vivo, kai ląstelės paimamos, pakeičiamos laboratorijoje ir grąžinamos pacientui. Abu keliai reikalauja itin tikslaus dozavimo, kontrolės ir saugumo stebėsenos.

    Dažniausiai tam pasitelkiami vadinamieji vektoriai – virusiniai arba nevirusiniai „nešėjai“, padedantys nukreipti DNR ar RNR į reikiamas ląsteles. Virusiniai vektoriai dažnai efektyvesni, tačiau jų kūrimas ir gamyba yra sudėtinga, o saugumo reikalavimai – ypač griežti.

    Pačios terapijos strategijos taip pat skiriasi: vienu atveju pridedamas veikiantis genas, kitu taisomas sugedęs, o trečiu – nutildomas netinkamai veikiantis. Sparčiai vystosi ir genų redagavimo sprendimai, tačiau jų taikymas priklauso nuo konkrečios ligos ir rizikų profilio.

    Kokia situacija Europoje ir kas jau patvirtinta

    Genų terapija Europoje jau seniai nėra vien klinikinių bandymų tema. Yra patvirtintų vaistų ir gydymo metodų, kurie taikomi pacientams, ypač retų genetinių ligų atvejais.

    Vienas dažnai minimas istorinis pavyzdys – 2012 metais Europos Komisijos autorizuota in vivo genų terapija „Glybera“, skirta itin retam lipoproteinlipazės nepakankamumui. Nors tokie sprendimai skirti mažoms pacientų grupėms, jie tapo svarbiu lūžio tašku reguliavimo ir technologijų raidoje.

    Kitas pavyzdys – 2016 metais Europoje autorizuota ex vivo terapija „Strimvelis“, sukurta sunkiai kombinuotai imunodeficito formai, susijusiai su adenozindeaminazės stoka, gydyti. Šis metodas parodė, kad kai kurioms būklėms galima sukurti ilgalaikį, o kai kuriais atvejais ir visam gyvenimui išliekantį efektą.

    Kodėl tai laikoma proveržiu

    Vienas didžiausių genų terapijos pranašumų – gydymo ilgaamžiškumas. Skirtingai nei kasdien vartojami vaistai, dalis genų terapijos sprendimų kuriami taip, kad vienkartinė procedūra suteiktų naudą ilgam laikui.

    Ilgalaikė stebėsena ypač svarbi, nes vertinama ne tik nauda, bet ir galimos vėlyvos rizikos, tokios kaip imuninės reakcijos ar netikėtas poveikis kitoms organizmo sistemoms. Dėl to genų terapija neišvengiamai reiškia ir nuolatinį duomenų rinkimą bei pacientų sekimą po gydymo.

    Ši sritis plečiasi ir už monogeninių ligų ribų: tiriami taikymai onkologijoje, kai siekiama paveikti navikų biologiją, taip pat infekcijų srityje, kur svarstoma, kaip ilgalaikiai genetiniai sprendimai galėtų padėti kontroliuoti virusų plitimą ar ligos eigą.

    Kodėl gydymas kainuoja taip brangiai

    Pagrindinis stabdis, apie kurį kalba daugelis ekspertų, yra ekonomika. Genų terapijos kūrimas, klinikiniai tyrimai, sudėtinga biotechnologinė gamyba ir individualizuoti procesai lemia, kad galutinės kainos gali siekti milijonus eurų.

    „Genų terapija iš principo taikosi į genetinės ligos priežastį, bet didžiausias apribojimas dažnai yra ne mokslas, o kaina“, – sakė genetikos ir medicinos tyrėjas Alberto Auricchio.

    Vien „Strimvelis“ kainodara Europoje buvo viešai siejama su 594 000 eurų suma be pridėtinės vertės mokesčio. Tokią kainą lemia ir tai, kad nemaža dalis šių vaistų skiriami retoms ligoms, todėl rinka maža, o vienam pacientui tenkanti kūrimo ir gamybos našta – didžiulė.

    Vis daugiau dėmesio skiriama kompensavimo modeliams, kai mokėjimas susiejamas su realiais gydymo rezultatais, o valstybės ir draudikai derasi dėl rizikos pasidalijimo. Tačiau net ir pažangiausios schemos ne visada išsprendžia klausimą, kaip užtikrinti, kad gyvybiškai svarbus gydymas būtų prieinamas laiku.

  • Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milane įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Aptadir Therapeutics“ pranešė užbaigusi 45 mln. eurų pradinės stadijos investicijų raundą. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių tokio tipo finansavimo sandorių Italijos sveikatos technologijų sektoriuje ir vienas ryškiausių ankstyvos stadijos raundų Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo Londone įsikūręs gyvybės mokslų rizikos kapitalo fondas 4BIO Capital. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvasis investuotojas Extend ir Italijos nacionalinis technologijų perdavimo centras biotechnologijų ir farmacijos srityse.

    Prie raundo prisijungė ir kiti investuotojai, tarp jų CDP Venture Capital, XGEN Venture ir CE-Ventures. Tokia investuotojų sudėtis rodo, kad rinka aktyviai ieško ankstyvos stadijos projektų, galinčių sukurti naujos kartos terapijas retoms ligoms ir onkologijai.

    „Aptadir Therapeutics“ šiuo metu dirba ikiklinikinėje stadijoje ir kuria naują RNR inhibitorių klasę, skirtą nutildyti defektinius genus. Tokios technologijos gali būti pritaikomos genetinėms ligoms, taip pat vėžio formoms, kurioms iki šiol trūksta veiksmingų gydymo alternatyvų.

    Bendrovės kuriama platforma remiasi tarptautinės mokslininkų grupės darbais RNR ir DNR biologijos, genetinių sutrikimų, leukemijos bei imunoterapijos srityse. Įmonė pabrėžia, kad projektų kryptys atrinktos atsižvelgiant į didelį nepatenkintą medicininį poreikį ir aiškų kelią iki klinikinių tyrimų.

    Pirmasis prioritetinis taikinys yra trapaus X chromosomos sindromas, genetinė būklė, susijusi su intelekto negalia, mokymosi sunkumais ir raidos sutrikimais. Tokios indikacijos biotechnologijų rinkoje dažnai laikomos sudėtingomis dėl biologinių mechanizmų ir klinikinių baigčių matavimo, todėl investuotojų dėmesys signalizuoja apie pasitikėjimą pasirinkta moksline strategija.

    Gautos lėšos bus skirtos terapijų portfelio vystymui ir programų pastūmėjimui link klinikinių tyrimų. Praktikoje tai reiškia papildomus ikiklinikinius efektyvumo bei saugumo tyrimus, gamybos procesų paruošimą ir reguliacinės strategijos stiprinimą, kad kandidatai galėtų pasiekti pirmuosius tyrimus su žmonėmis.

    „Šio investicijų raundo mastas atspindi mūsų technologijos potencialą ir tarptautinės mokslininkų komandos kokybę. Su investuotojų palaikymu galime kurti vaistų kandidatų portfelį, turintį galimybių atkurti genetinius kelius, kurie dešimtmečius buvo laikomi negrįžtamai nutildytais“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Giovanni Amabile.

    Ankstyvos stadijos biotechnologijų investicijos pastaraisiais metais Europoje tapo selektyvesnės, tačiau dideli raundai dažniausiai tenka platforminėms technologijoms, galinčioms generuoti kelias programas skirtingoms ligoms. „Aptadir Therapeutics“ atvejis atitinka šią kryptį, nes įmonė akcentuoja ne vieną produktą, o platesnį terapijų kūrimo pagrindą.

  • „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    Jungtinės Karalystės gyvybės mokslų startuolis „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų C serijos investiciją. Prie finansavimo raundo prisijungė „Nvidia“ ir naujas investuotojas „Anthropic“, o sandoris išsiskiria kaip vienas stambesnių tokios stadijos biotechnologijų rinkoje.

    Londone įkurta bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimus, kurie, pasitelkdami biologinės įvairovės ir genomikos duomenis, turėtų pagreitinti naujų vaistų kūrimą. Įmonė orientuojasi į onkologinių, autoimuninių ir kitų sudėtingų ligų gydymo kryptis, kuriose didelę reikšmę turi tikslus biologinių taikinių parinkimas ir molekulių dizainas.

    Finansavimo raundui vadovavo S32, Kalifornijos rizikos kapitalo fondas, įkurtas Billo Mariso, anksčiau vadovavusio „Google“ patronuojamos grupės „Alphabet“ investiciniam padaliniui GV. Į raundą taip pat investavo „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures bei „Anthropic“ „Anthology Fund“, kurį „Anthropic“ vykdo kartu su rizikos kapitalo bendrove „Menlo Ventures“.

    Tarp kitų investuotojų minimi „Catalio“, NATO Innovation Fund, „Rockefeller“, European Tech Collective ir Jungtinės Karalystės vyriausybės Sovereign AI Fund. Bendrovė skelbia, kad tai leis spartinti naujos kartos jos modelių mokymą ir plėsti DI suprojektuotų terapijų kūrimo programą, artinant ją prie klinikinės plėtros etapų.

    „Basecamp Research“ teigia kurianti biologinius pagrindinius modelius, vadinamus „Eden“, kurie taikomi terapiniam dizainui. Viena prioritetinių krypčių yra in vivo ląstelių terapija, kai paciento ląstelės perprogramuojamos organizme, o ne laboratorijoje, taip siekiant paprastesnio pritaikymo ir mažesnių kaštų.

    Bendrovės vertinimu, šiuo metu dalį ląstelių terapijų riboja ne tik jų „krovinio“ sudėtingumas, bet ir brangus gamybos procesas, kai vienam pacientui išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Įmonė tikisi, kad DI sugebėjimas projektuoti ilgas ir sudėtingas DNR sekas, derinamas su specializuotais fermentais, galinčiais tiksliai pristatyti genetinę informaciją, padės kurti labiau pritaikomas ir lengviau administruojamas terapijas.

    Startuolį 2019 metais įkūrė gydytojai Glenas Gowersas ir Oliveris Vince’as. Bendrovė pabrėžia, kad jos modeliai mokomi naudojant didelės apimties nuosavą genomikos duomenų rinkinį, surinktą per partnerystes daugiau nei 30 šalių, o naujas kapitalas turėtų sustiprinti tiek duomenų, tiek skaičiavimo infrastruktūros pajėgumus.

    „Tikime, kad medicinos ateitis yra kūno perprogramavimas, kad jis pats galėtų save taisyti“, – sakė Glenas Gowersas.

    „Glenas ir Oliveris susipažino studijuodami Oksforde ir, užuot pasirinkę akivaizdų kelią, į Arktį nusigabeno nešiojamą laboratoriją ir atliko tai, ko niekas anksčiau nebuvo padaręs: DNR sekoskaitą visiškai neprisijungus prie tinklų“, – sakė Sovereign AI atstovė Joséphine Kant.

    Pastaraisiais metais DI taikymas vaistų kūrime tapo viena aktyviausių biotechnologijų investicijų temų, tačiau investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus kelio nuo modelių demonstracijų iki realių ikiklinikinių ir klinikinių rezultatų. „Basecamp Research“ teigimu, papildomas finansavimas gautas po daug žadančių ikiklinikinių rezultatų keliose ligų srityse, o kuriamas terapijų portfelis juda klinikinės plėtros link.

  • „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ San Fransisko įlankos regione įkūrė vadinamąją šlapiąją biologijos laboratoriją, kurioje vykdomi realūs eksperimentai, o ne vien kompiuterinės simuliacijos. Bendrovė tikisi, kad DI ir automatizacija leis greičiau tikrinti hipotezes, kurti patikimesnius biologinius duomenų rinkinius ir spartinti darbą su sudėtingomis ligomis.

    Naujoji infrastruktūra sujungia vidinius tyrimus ir projektus su išoriniais partneriais, o ambicijos skamba drąsiai: siekiama paspartinti pažangą gyvybės moksluose kelis kartus. „Anthropic“ pabrėžia, kad laboratorija nėra skirta tiesiogiai kurti vaistus nuo nulio, tačiau turi padėti sukurti geresnius modelius ir procesus, kurie vėliau pritaikomi farmacijos bei biotechnologijų ekosistemoje.

    „Biologijoje galutinis išbandymas vis dar vyksta ir dar kurį laiką vyks tikroje laboratorijoje“, – sakė „Anthropic“ gyvybės mokslų vadovas Ericas Kauderer-Abramsas.

    Vienas svarbiausių laboratorijos akcentų – fizinė automatizacija, kai robotinės sistemos atlieka dalį rutininių procedūrų, o „Claude“ padeda planuoti, koordinuoti ir stebėti procesus. Tokia kryptis atliepia visame pasaulyje augančią laboratorijų automatizacijos tendenciją, kai siekiama mažinti žmogiškų klaidų riziką, didinti pakartojamumą ir greičiau generuoti palyginamus rezultatus.

    „Anthropic“ taip pat pristato atvirą standartą „Model Hardware Standard“, skirtą tam, kad DI galėtų aiškiau ir saugiau sąveikauti su laboratorine įranga. Praktikoje tai reiškia bandymą sukurti vienodesnes taisykles, kaip modeliai gauna užduotis, kaip jos verčiamos į veiksmus aparatuose ir kaip fiksuojami rezultatai, kad būtų paprasčiau integruoti skirtingus įrenginius.

    Šis žingsnis sutampa su rinkoje stiprėjančia DI ir biotechnologijų konvergencija, kai technologijų bendrovės ieško realaus pritaikymo už teksto ar vaizdų generavimo ribų. Daug dėmesio skiriama baltymų, nukleorūgščių ir sudėtingų biologinių sistemų analizei, o ypač toms sritims, kur didelės apimties duomenys ir automatizuoti bandymai gali sutrumpinti ciklą nuo idėjos iki patikrinamo eksperimento.

    Plėtra reikalauja ir specifinių kompetencijų, todėl „Anthropic“ samdo biochemijos, baltymų charakterizavimo, laboratorinių operacijų bei pirkimų specialistus. Tokios komandos svarbios tam, kad DI siūlomos kryptys būtų tikrinamos pagal griežtas laboratorines procedūras, o rezultatų kokybė atitiktų biotechnologijų standartus.

    Kartu išlieka jautrus saugumo klausimas: pažangūs modeliai gali būti panaudoti ne tik medicinai, bet ir žalingiems tikslams, todėl bendrovė akcentuoja žmogaus priežiūrą bei kontrolės mechanizmus. Pasak įmonės atstovų, automatizacija yra ankstyvoje stadijoje, o kritiniai sprendimai ir rizikų vertinimas turi likti tyrėjų rankose.

    Komercinis kontekstas taip pat įtemptas: farmacijos milžinai neretai baiminasi duomenų nutekėjimo, kai bendradarbiaujama su išoriniais DI tiekėjais. „Anthropic“ teigia diegianti griežtą partnerių duomenų izoliavimą ir siūlanti įrankius bei automatizacijos standartus didelėms biotechnologijų ir farmacijos organizacijoms, tačiau rinkoje pasitikėjimas dažnai užsitarnaujamas tik per laiką ir skaidrią praktiką.

    Strategiškai tai rodo, kad DI lenktynės persikelia į laboratorijas: vertė kuriama ne vien modelio gebėjimu atsakyti į klausimą, bet ir tuo, ar jis gali padėti patikimai suplanuoti eksperimentą, jį įvykdyti ir išmatuoti rezultatą. Jei „Anthropic“ pavyks sujungti DI, robotiką ir standartizuotą aparatūros valdymą, tai gali tapti reikšmingu postūmiu vaistų paieškos ir retų ligų tyrimų srityse, nors kelias iki klinikinių proveržių paprastai būna ilgas.

  • Po akcijų išpardavimo „Medinice“ sulaukė „pirkti“: ar „CoolCryo“ pardavimas ištemps kainą?

    Lenkijos biržoje kotiruojama biotechnologijų bendrovė „Medinice“ sulaukė naujos analizės: brokerių įmonės „INC“ analitikai paskelbė rekomendaciją pirkti ir nustatė 85,3 zloto tikslinę kainą. Lyginant su 57,4 zloto atskaitos kaina, tai reikštų beveik 49 proc. augimo potencialą.

    Rinka į vertinimą sureagavo santūriai: sesijos pabaigoje akcijos pabrango apie 8 proc., tačiau didžiąją dienos dalį sunkiai tvariai kilo virš 60 zloto ribos. Galutinis uždarymas siekė 63,4 zloto, tai yra apie 14,7 euro už akciją.

    Analitikų skaičiavimuose lemiamą svorį turi „Medinice“ flagmanas „CoolCryo“ – jo komercinimo sąlygos, galimas rinkos dydis ir tai, kada realiai atsirastų pajamos. Kol kas investuotojai labiausiai pasigenda konkrečių įsipareigojančių naujienų apie sutartis ir pardavimo terminus.

    Kas yra „CoolCryo“ ir kodėl tai svarbu?

    „CoolCryo“ – medicinos sistema, skirta širdies ritmo sutrikimų gydymui atliekant kardiochirurginę krioabliaciją, kai tikslinės širdies audinių sritys veikiamos itin žema temperatūra. Šios technologijos komercinimas turėtų tapti pagrindiniu bendrovės augimo varikliu ir pajamų šaltiniu.

    „Medinice“ skelbė gavusi JAV Maisto ir vaistų administracijos FDA leidimą, atveriantį kelią į JAV rinką. Reguliacinis žingsnis sumažina techninę riziką, tačiau investuotojams svarbiausia, ar bendrovė sugebės iš leidimų ir klinikinių rezultatų pereiti į pardavimus, licencijavimą ar sandorį su strateginiu pirkėju.

    „Krioabliacijos sistemos projektas sudaro apie 70 proc. projektų vertės įvertinus riziką. Dėl akcininkų vertės lems galimos sutarties sąlygos, įskaitant pradinį mokėjimą, sąlyginius mokėjimus ir honorarus“, – teigiama „INC“ analitikų rekomendacijoje.

    Staigus kilimas ir korekcija

    2026 metų pradžioje „Medinice“ akcija kainavo apie 15 zloto, o vėliau, bendrovei skelbiant naujienas apie „CoolCryo“ pažangą ir FDA leidimą, kaina šoktelėjo iki naujų aukštumų. Pikas siekė 95 zloto, tai yra apie 22,2 euro už akciją.

    Vėliau sekė korekcija ir ilgesnis stabilizavimosi laikotarpis 70–80 zloto zonoje, kol išryškėjo rizika dėl sandorio laiko. Rinką išgąsdino pasisakymai, kad proceso užbaigimas 2026 metų rudenį gali būti mažai tikėtinas, todėl per kelias dienas kaina smuko nuo 74 iki 58 zloto, o įmonės kapitalizacija sumažėjo maždaug 150 000 000 zloto, tai yra apie 35 200 000 eurų.

    Bendrovės vadovas Sanjeevas Choudhary teigė, kad vyksta derybos su keturiais potencialiais partneriais, įskaitant tris didelius tarptautinius medtech rinkos žaidėjus, ir siekiama procesą užbaigti dar šiais metais. Vis dėlto investuotojai tikisi ne bendrų pareiškimų, o įpareigojančių susitarimų, kurie aiškiai parodytų, kada „CoolCryo“ pradės generuoti pajamas.

  • „OpenAI“ remia dvišalį JAV planą dėl DI biograsmių: trys įstatymai apie duomenis ir standartus

    „OpenAI“ pareiškė remianti tris JAV Kongrese rengiamus dvišalius įstatymų projektus, kuriais siekiama sumažinti riziką, kad pažangūs DI modeliai galėtų sustiprinti biologinių ginklų ar sintetinių virusų grėsmę. Bendrovė pabrėžia, kad svarbiausia kryptis yra saugūs, standartizuoti biologiniai duomenys ir aiškios taisyklės, kaip kurti gynybines technologijas.

    Pasak bendrovės, siūlymai orientuoti ne tik į draudimus ar ribojimus, bet ir į praktinę infrastruktūrą, reikalingą anksti aptikti biograsmes, jas modeliuoti ir kurti atsakomąsias priemones. DI čia matomas kaip dvejopas veiksnys: jis gali padėti mokslui ir sveikatos apsaugai, bet kartu gali būti panaudotas piktavališkai.

    Trys projektai: nuo prieigos iki standartų

    „OpenAI“ nurodo remianti Web of Biological Data Act, AI-Ready Bio-Data Standards Act ir SCALE Biology Act projektus. Nors jų tikslai skiriasi, bendra kryptis yra sukurti tvarką, kuri leistų biologinius duomenis naudoti saugiai, suderinamai ir patikimai, ypač kai jie tampa pagrindu DI įrankiams.

    Pagal šiuos siūlymus didesnis vaidmuo tektų JAV Nacionaliniam standartų ir technologijų institutui, kuris turėtų kurti biologinių duomenų matavimo ir kokybės standartus bei gaires, kaip saugiai plėtoti biotechnologijas ir mažinti piktnaudžiavimo riziką. Taip pat numatoma ir centralizuotesnė prieiga prie dalies biologinių duomenų, kad jie būtų lengviau randami ir panaudojami gynybiniams sprendimams.

    Šalininkai akcentuoja, kad „DI paruošti“ duomenys nėra vien patogumo klausimas. Jei duomenys nesuderinami, neaiškios kilmės ar prastos kokybės, kyla rizika, kad DI sistemos pateiks klaidingas išvadas, o kritinėse srityse, tokiose kaip bioapsauga, tai gali reikšti pavėluotą reakciją ar neteisingai parinktas priemones.

    Kodėl bioapsauga tapo DI politikos centru?

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje dažnėja diskusijos, kad DI gali palengvinti žinių paiešką ir eksperimentų planavimą net ir jautriose biologijos srityse. Dėl to politikos formuotojai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti mokslinių inovacijų skatinimą su saugumo užtikrinimu, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties tyrimus.

    „OpenAI“ atstovas Richardas Johnsonas pabrėžė, kad būtina matyti dvi puses: rizikos mažinimą ir realią pagalbą gynėjams.

    „Turime rūpintis ir sauga, ir rizika, bet taip pat turime galvoti, kaip įrankius pateikti tiems, kurie gina“, – sakė R. Johnsonas.

    Pasak jo, vienas esminių aspektų yra gebėjimas nuolat vertinti, kaip kinta DI modelių galimybės ir kokią tai įtaką gali turėti bioapsaugai. Tai reikštų ne vien bendras deklaracijas, o praktiškus metodus, leidžiančius palyginti technologinę pažangą su rizikos valdymo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos neatsiliktų.

    Pramonės pozicijos kinta

    „OpenAI“ parama šiems projektams siejasi su platesne tendencija, kai technologijų bendrovės aktyviau įsitraukia į teisėkūrą, ypač dėl aukštos rizikos DI taikymų. Greta bioapsaugos vis dažniau keliami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, nepriklausomi saugos vertinimai ar aiškesni standartai, kaip testuoti pažangius modelius prieš juos diegiant plačiai.

    Tuo pat metu dalis sektoriaus lyderių viešai ragina atsargiau vertinti DI plėtros tempą, argumentuodami, kad kai kurios rizikos, įskaitant biologines, gali augti greičiau nei visuomenės pasirengimas jas suvaldyti. Todėl Kongrese aptariami projektai pristatomi kaip bandymas sukurti taisyklių ir duomenų pagrindą, kuris leistų geriau pasiruošti tiek natūralioms, tiek sintetinių grėsmių formoms.

    Jei šie siūlymai būtų priimti, jie galėtų tapti vienu iš pirmųjų atvejų, kai DI rizikų valdymas bioapsaugos srityje būtų grindžiamas ne tik bendromis rekomendacijomis, bet ir konkrečiais duomenų standartais, institucine atsakomybe bei aiškesne prieigos architektūra.

  • „Magnitude Biosciences“ pritraukė 1,5 mln. eurų: in vivo atrankos platforma žada paspartinti vaistų paiešką

    Investicija ir planai

    Durhamo universiteto startuolis „Magnitude Biosciences“, veikiantis kaip kontraktinių tyrimų organizacija, pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komercializuoti ir išplėsti „VivoScan“ – in vivo didelės spartos atrankos platformą, skirtą ankstyvajai vaistų paieškai.

    Investicijų raundui vadovavo „Northstar Ventures“ per regioninius fondus, prisidėjo „Maven“ valdomi fondai ir nauji verslo angelai. Kartu su privačiomis investicijomis bendrovė taip pat užsitikrino papildomą 253 000 eurų „Innovate UK“ investuotojų partnerystės grantą.

    „Mūsų ambicija – tapti pirmąja įmone, galinčia atrinkti milijonus junginių visame organizme. Ši investicija į „VivoScan“ suteikia progą tai paversti realybe ir iš esmės pakeisti vaistų paieškos mastą bei greitį“, – sakė „Magnitude Biosciences“ vadovė dr. Fozia Saleem.

    Kas yra „VivoScan“?

    „VivoScan“ remiasi mažais laboratoriniais nematodais C. elegans, kurie plačiai naudojami biologiniuose tyrimuose kaip viso organizmo modelis. Platforma jungia automatizuotą vaizdinimą, robotiką ir DI analizę, kad būtų galima greitai įvertinti, kaip organizmas reaguoja į skirtingus cheminius junginius.

    Tokio tipo in vivo atranka gali papildyti įprastas ląstelių ar biochemines sistemas, nes leidžia anksčiau pamatyti platesnius organizmo pokyčius. Bendrovė akcentuoja, kad tai svarbu srityse, kuriose sunku prognozuoti poveikį vien pagal ląstelių testus, pavyzdžiui, senėjimo biologijoje ar neurodegeneracinių ligų tyrimuose.

    „Kuriame platformą, kuri ne tik leidžia patikrinti daugiau junginių. „VivoScan“ generuoja turtingus viso organizmo biologinius duomenis, padedančius geriau suprasti poveikį sveikatai, senėjimui ir ligoms“, – sakė dr. Fozia Saleem.

    Platesnis kontekstas Europoje

    „Magnitude Biosciences“ žingsnis sutampa su platesne Europos tendencija investuoti į platformas, kurios spartina ikiklinikinius tyrimus ir didina jų informatyvumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, galintiems sumažinti brangiai kainuojančių nesėkmių riziką vėlesnėse klinikinių tyrimų stadijose.

    Šalia klasikinės didelės spartos atrankos laboratorijose ryškėja dvi kryptys: pažangesni biologiniai modeliai ir duomenų analizės automatizavimas. In vivo modeliai bei kompiuterinė analizė leidžia tyrėjams greičiau išryškinti ne tik kandidato efektyvumą, bet ir galimus saugumo signalus ar netikėtą sisteminį poveikį.

  • „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    Biotechnologijų startuolis „PANDA Therapeutics“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kad paspartintų kuriamos Alzheimerio ligos terapijos kelią į klinikinę plėtrą. Bendrovė teigia siekianti sukurti vieną antikūnais paremtą gydymą, kuris veiktų ne vieną, o kelis ligai svarbius taikinius smegenyse.

    Alzheimerio liga pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių, o visuomenei senstant ši našta sveikatos sistemoms tik didėja. Liga progresuoja lėtai, bet nuosekliai, todėl daugeliui pacientų ir artimųjų svarbiausias tikslas būna ne staigus pagerėjimas, o kiek įmanoma ilgesnis savarankiškumo išsaugojimas.

    Kodėl nepakanka vieno taikinio?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė antikūnų terapijos, kurios pirmiausia nukreiptos į amiloido beta sankaupas. Vis dėlto realus klinikinis poveikis dažnai vertinamas kaip ribotas, o diskusijos dėl naudos ir rizikos tęsiasi, nes daliai pacientų fiksuojami ir reikšmingi nepageidaujami reiškiniai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga nėra vieno baltymo problema: kognityvinių funkcijų prastėjimą siejama ir su tau baltymo pakitimais bei kitais patologiškais procesais. Dėl to vis dažniau keliama hipotezė, kad platesnis poveikis keliems mechanizmams galėtų suteikti tvaresnį ligos progresavimo lėtinimą.

    „PANDA Therapeutics“ planas

    „PANDA Therapeutics“ vysto pirmosios savo klasės antikūnų terapiją, kuri turėtų vienu metu taikytis į kelis žalingus baltyminių sankaupų tipus. Bendrovės sumanymas yra ne tik stabdyti šių darinių plitimą smegenyse, bet ir padėti organizmui efektyviau juos pašalinti.

    Įmonę įkūrė generalinis direktorius Hui Zhang, turintis patirties neurologijos vaistų kūrimo srityje. „PANDA Therapeutics“ tikisi, kad pagrindiniai būsimi partneriai bus didžiosios farmacijos ir biotechnologijų bendrovės, turinčios stiprias biologinių vaistų ir neurologijos kompetencijas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas finansavimas bus nukreiptas į įmonės veiklos bazės stiprinimą ir pasirengimą tolesniems etapams, kurie būtini prieš klinikinius tyrimus. Tai apima mokslinės ir klinikinės konsultantų tarybos formavimą, gamybos ir kokybės (CMC) strategijos parengimą bei ankstyvą gamybos pasirengimą.

    Taip pat numatoma skirti dėmesio intelektinės nuosavybės ir reguliacinių veiksmų planavimui, dialogui su investuotojais bei farmacijos bendrovėmis. Praktikoje tai reiškia, kad startuolis sieks kuo aiškiau įrodyti technologijos potencialą ir pasiruošti didesniam finansavimo raundui ar partnerystei.

    „Programa padėjo paversti perspektyvią mokslinę idėją įmone su aiškia plėtros ir komercializavimo strategija. Be finansinės paramos gavome verslumo konsultacijas, prieigą prie tinklo ir grįžtamąjį ryšį, kuris padėjo patikslinti verslo modelį ir pasiruošti kitam augimo etapui“, – sakė Hui Zhang.

  • „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    Heidelberge įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Revier Therapeutics“ oficialiai pradėjo veiklą ir pranešė užbaigusi pradinio etapo investicijų raundą, kuriame pritraukė 6 mln. eurų. Įmonė kuria ligą modifikuojančius vaistus kardiometabolinėms ligoms, o pirmieji projektai orientuoti į širdies ir kraujagyslių riziką.

    Finansavimo raundui vadovavo KHAN Technology Transfer Fund II, taip pat prisidėjo High-Tech Gründerfonds (HTGF), VORNvc ir privatūs investuotojai per Revier Invest Heidelberg. Bendrovė teigia, kad lėšos bus naudojamos ikiklinikinių programų spartinimui ir komandos plėtrai, įskaitant klinikinių ir operacinių funkcijų stiprinimą.

    Naujasis taikinys: IIa klasės HDAC

    „Revier Therapeutics“ savo strategijos pagrindu įvardija selektyvų IIa klasės histonų deacetilazių (HDAC) slopinimą. Šie fermentai dalyvauja genų raiškos reguliavime ir, kaip rodo pastarųjų metų akademiniai tyrimai, gali būti susiję su patologiniais procesais širdies ir metabolinėse ligose.

    Įmonė pabrėžia, kad kuria geriamuosius mažos molekulinės masės junginius, kurie turėtų slopinti būtent ligą skatinančią fermentinę veiklą, kartu išsaugant svarbias fiziologines funkcijas. Toks selektyvumo siekis iš dalies yra atsakas į ankstesnės kartos platesnio veikimo HDAC inhibitorių patirtį, kai dėl poveikio kelioms HDAC klasėms klinikinį pritaikomumą ribodavo nepageidaujami reiškiniai.

    Ką planuoja daryti su investicija

    Bendrovės teigimu, jos pirmosios dvi programos nukreiptos į širdies nepakankamumą su išlikusia išstūmimo frakcija ir į aterosklerozinę širdies ir kraujagyslių ligą. Abi sritys laikomos didelės nepatenkintos medicininės paklausos zonomis, nes daliai pacientų trūksta tikslinių, ilgalaikį poveikį užtikrinančių gydymo sprendimų.

    „Nepaisant reikšmingos pažangos širdies ir kraujagyslių medicinoje, milijonai pacientų vis dar turi ribotas tikslines gydymo galimybes. Manome, kad naujos kartos kardiometaboliniai vaistai turi spręsti ligą lemiančią biologiją, kad pacientams būtų užtikrinti ilgalaikiai sprendimai“, – sakė „Revier Therapeutics“ bendraįkūrėja ir vadovė profesorė Eva van Rooij.

    „Pirmos kartos HDAC inhibitoriai plačiai veikė kelias HDAC klases ir dėl to pasireikšdavo dozę ribojantys šalutiniai poveikiai. „Revier“ junginiai selektyviai taiko IIa klasės HDAC, siekiant terapinio efektyvumo išlaikant palankesnį saugumo profilį“, – sakė mokslinis bendrovės įkūrėjas profesorius Johannes Backs.

    Investuotojų vertinimu, selektyvus požiūris gali padėti išnaudoti HDAC biologijos potencialą ir kartu išvengti ankstesnių metodų ribotumų. Pasak KHAN Technology Transfer Fund II atstovo Michaelio Hamacherio, tai gali atverti kelią ligą modifikuojantiems sprendimams ir keisti įprastą gydymo praktiką, jei ikiklinikiniai rezultatai sėkmingai persikels į klinikinius tyrimus.

    Artimiausiu metu „Revier Therapeutics“ ketina koncentruotis į ikiklinikinių duomenų paketų stiprinimą, kandidatų atranką ir pasirengimą pirmiesiems klinikiniams etapams. Biotechnologijų rinkoje tai dažniausiai reiškia intensyvią toksikologinių, farmakokinetinių ir veiksmingumo tyrimų programą, kuri lemia, ar projektai bus pakankamai brandūs tolimesniam finansavimui ir klinikinei plėtrai.