Tag: Biotechnologijos

  • Danijos „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų vėžio ir autoimuninių ligų terapijoms

    Danijoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investiciją, kuri bus skirta naujiems vėžio ir autoimuninių ligų gydymo sprendimams kurti.

    Kaip rašo „EU-Startups“, finansavimas turėtų padėti bendrovei priartinti savo pirmąjį vaistų kandidatą prie klinikinių tyrimų etapo.

    Investicijų raundo galutinį etapą vedė „Ackermans & van Haaren“, taip pat prisidėjo nauji investuotojai „AbbVie Ventures“ ir „M Ventures“, o tarp esamų investuotojų minimi „Bioqube Ventures“, „Korys“ ir „Novo Holdings“.

    Bendrovės vadovas dr. Thomas L. F. Montgomery Andresen teigia, kad įmonė siekia kryptingai panaudoti komplemento sistemą – vieną galingiausių imuninės sistemos dalių – kovai su pakitusiomis ar ligotomis ląstelėmis.

    Kas yra „Commit Biologics“ platforma

    „Commit Biologics“ buvo įkurta Kopenhagoje 2021 metais. Įmonė kuria naują imunoterapijos vaistų kategoriją, paremtą komplemento sistemos aktyvinimu.

    Startuolio sukurta Bispecifinio komplemento aktyvatoriaus (BiCE) platforma skirta suprojektuoti antikūnus, kurie nukreiptų komplemento aktyvumą tiksliai ten, kur jo reikia – į piktybines ar patologines ląsteles.

    Skelbiama, kad BiCE antikūnai pritraukia C1q baltymą prie taikinio ląstelių ir taip suaktyvina komplementą lokaliai, sukeldami greitą ląstelių žūtį mechanizmu, kuris nepriklauso nuo T ląstelių.

    Bendrovė nurodo, kad jos darbai remiasi maždaug trijų dešimtmečių komplemento tyrimais Orhuso universitete, kurie tapo pagrindu platformai ir pirmajam vaistų kandidatui.

    Pirmasis kandidatas COM002 ir tolesni planai

    Įmonė skelbia, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų bus skirta COM002 programai – tai pirmasis jos kuriamas kandidatas, apibūdinamas kaip „pirmas savo klasėje“ imuninės sistemos „įtraukėjas“.

    COM002 pristatomas kaip dvigubą taikinį turinti BiCE molekulė, skirta tikslingai imuninėms ląstelėms mažinti, o potencialios taikymo sritys – vėžys ir autoimuninės ligos.

    Finansavimas taip pat turėtų padėti užbaigti IND (paraiškai dėl leidimo pradėti klinikinius tyrimus) reikalingus darbus ir pateikti IND paraišką COM002, taip pat pastūmėti į priekį antrąją programą bei plėsti bendrovės BiCE projektų portfelį.

    Investicijų banga Europos imunoterapijoje

    „Commit Biologics“ investicija minima platesniame 2026 metų Europos terapijų finansavimo kontekste – tuo metu fiksuota daugiau reikšmingų imunoterapijos ir onkologijos projektų raundų.

    Publikacijoje kaip pavyzdžiai nurodomi Šveicarijos „Nouscom“ (120 mln. eurų), Prancūzijos „ErVimmune“ (17 mln. eurų) ir „Brenus Pharma“ (11 mln. eurų), Nyderlandų „Laigo Bio“ (papildomi 5,5 mln. eurų) bei kitos Danijos bendrovės, įskaitant „Breye Therapeutics“ ir „PanTarg“.

    Pasak investuotojų, komplemento sistema laikoma viena stipriausių, tačiau vis dar palyginti retai vaistų kūrime išnaudojamų imuniteto grandžių, o „Commit Biologics“ siekia ją paversti „programuojama“ standartiniuose antikūnuose.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti finansavimo raundai (lapkričio 9–13 d.)

    Europos startuolių ekosistemoje lapkričio 9–13 dienomis buvo fiksuoti nauji finansavimo raundai – jie atspindi, kur šiuo metu krypsta investuotojų dėmesys.

    Tokios savaitinės apžvalgos dažniausiai apima skirtingų sričių įmones – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų – ir leidžia vienoje vietoje matyti aktyviausius sandorius.

    Finansavimo raundai startuoliams paprastai reiškia ne tik papildomą kapitalą plėtrai, bet ir rinkos pasitikėjimo signalą: investuotojai vertina produktą, komandą ir augimo potencialą.

    Lietuvos skaitytojams tai aktualu ir praktiškai – tokios tendencijos dažnai nubrėžia kryptį, į kokius sektorius Europoje artimiausiu metu gali plaukti daugiau rizikos kapitalo ir kur atsiranda naujų partnerystės galimybių.

    Ką apima savaitės apžvalga

    Kaip skelbia „EU-Startups“, apžvalgoje surinkti šią savaitę jų stebėti Europos startuolių finansavimo sandoriai.

    Publikacijoje taip pat išskiriamos temos ir raktažodžiai, susiję su investicijų kryptimis, pavyzdžiui, biotechnologijos, kosmoso technologijos ir rizikos kapitalas.

    Ši apžvalga pateikiama kaip nuoseklus savaitės suvestinis vaizdas, orientuotas į tai, kokie finansavimo raundai buvo užfiksuoti per nurodytą laikotarpį.

    Kadangi pateiktame tekste nėra detalių apie konkrečias sumas, įmones ar investuotojus, šiame straipsnyje apsiribojama pačiu apžvalgos faktu ir jos tema.

  • Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniuje įsikūrusi individualių fermentų kūrimo bendrovė „Biomatter“ užsitikrino 16,2 mln. eurų (18 mln. JAV dolerių) A serijos investiciją. Įmonė teigia kurianti DI suprojektuotus fermentus – katalizatorius, skirtus pramonėje reikalingoms reakcijoms, įskaitant tokias, kurioms iki šiol nebuvo paruoštų sprendimų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad investicijų raundas buvo viršytas, o jam vadovavo „Astanor“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „UVC Partners“, „Inventure“ ir „Metaplanet“.

    „Biomatter“ vadovas ir vienas įkūrėjų Laurynas Karpus aiškina, jog tikslas – padaryti taip, kad užsisakyti fermentą būtų paprasta tarsi kataloginį produktą, net jei rinkoje analogiško varianto dar nėra. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų leisti greičiau perkelti sukurtus sprendimus į klientų produktus.

    Įmonė įkurta 2018 metais, jos įkūrėjai – Donatas Repečka, Laurynas Karpus, Rolandas Meškys ir Vykintas Jauniskis. Bendrovė dirba su partneriais biotechnologijų srityse – biopharma, diagnostikoje, žemės ūkyje ir pramoninėje biotechnologijoje.

    Nuo reakcijos poreikio, o ne nuo gamtos šablonų

    „Biomatter“ teigia sukūrusi DI pagrįstą platformą, kuri turėtų padėti apeiti tradicinių fermentų inžinerijos metodų ribas – ypač tikslumo ir kūrimo trukmės klausimais. Bendrovė savo sprendimą vadina DI ir fizikos principais paremta „Intelligent Architecture Platform“.

    Kaip aiškina startuolis, jų metodas remiasi ne esamo natūralaus fermento modifikavimu, o projektavimu pradedant nuo tikslo – kokios cheminės reakcijos reikia kliento produktui. Bendrovė teigia, kad daugelį metų rinko duomenis kurdama fermentus „tolimus“ natūraliems pavyzdžiams, todėl modeliai gali atlikti didesnius šuolius sekose ir struktūroje.

    Vienu iš pavyzdžių įmonė įvardija programą, kurios metu buvo sukurtas metilazės sprendimas mRNR vakcinų gamybai, galintis veikti be SAM – brangaus priedo, nuo kurio priklauso natūralios metilazės. Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieną dizainą prieš pateikdama klientui išbando laboratorijoje.

    Jau pasiekė produktus ir didžiuosius klientus

    „Biomatter“ nurodo, kad jų darbai jau yra panaudoti produktuose – minimas „Thermo Fisher Scientific“ „Invitrogen SuperScript V Reverse Transcriptase“ fermentas, naudojamas RNR paversti DNR molekulinės biologijos laboratorijose ir mRNR tyrimuose. Teigiama, kad bendradarbiaujant buvo pagerintas fermento atsparumas oksidacijai, o tai padėjo užtikrinti reagentų stabilumą gabenant įprastomis sąlygomis ir laikant kambario temperatūroje iki šešių mėnesių.

    Įmonė skelbia pristačiusi daugiau nei 50 individualių fermentų daugiau nei 25 stambiems klientams Europoje, JAV ir Japonijoje. Tarp įvardytų įmonių – „AstraZeneca“, BASF, „Kirin Holdings“, „Neogen“, „Sanofi“ ir „Tereos“.

    Taip pat akcentuojama, kad dalis užsakymų išaugo iš vieno projekto į kelerius metus trunkančias, kelių fermentų programas. Bendrovė tvirtina, kad kiekviena tokia programa papildo jų nuosavą eksperimentais patvirtintų fermentų duomenų bazę, todėl kiti projektai gali vykti greičiau ir tiksliau.

    Planuoja 2 000 kv. m padalinį Vilniuje

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus skirtas naujai 2 000 kv. m projektavimo ir testavimo infrastruktūrai Vilniuje. Planuojama, kad ji duris atvers 2027 metais ir leis daugiau kūrimo bei bandymų proceso vykdyti įmonės viduje.

    „Biomatter“ teigimu, įprastinės fermentų kūrimo programos gali trukti mėnesius ar metus, o jų projektai vyksta savaitėmis. Naujoji infrastruktūra turėtų padėti šį laiką dar labiau sutrumpinti – iki dienų.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą ir savo veiklą JAV, kur, kaip nurodoma, yra maždaug pusė klientų. Kartu žadama tęsti investicijas į skaičiavimų platformą ir fermentų duomenų bazę, kuri yra šių sprendimų pagrindas.

  • Prancūzijos „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų: kurs DI „virtualius“ vėžio pacientus

    Prancūzijos „TechBio“ bendrovė „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją, kad plėstų dirbtiniu intelektu paremtą platformą, prognozuojančią, kaip vėžio vaistai veiks klinikiniuose tyrimuose.

    Apie finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – investiciją bendrai vedė fondai „Norrsken VC“ ir „Singular“, o prie jos prisijungė ir daugiau naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė siekia spręsti vieną brangiausių vaistų kūrimo problemų: net ir daug žadančios terapijos dažnai „užstringa“ klinikiniuose etapuose, kai paaiškėja, kad realių pacientų biologija per sudėtinga tiksliai numatyti vien iš ankstesnių laboratorinių bandymų.

    „Orakl Oncology“ teigia kurianti DI valdomus „virtualius vėžio pacientus“, kurie leistų anksčiau atsakyti į esminius klausimus – ar konkretus vaistas turėtų veikti ir kuriems pacientams jis tinkamiausias dar prieš pradedant brangius klinikinius tyrimus.

    Kaip veikia „virtualūs pacientai“

    Įmonė, įkurta 2023 metais, išaugo iš Gustave Roussy instituto. Jos metodas remiasi pacientų navikų mėginių auginimu laboratorijoje, kuriant naviko organoidus, ir šiuos eksperimentinius duomenis susiejant su išsamia klinikine bei molekuline informacija.

    Tokie duomenys vėliau naudojami DI modeliams, kurie gali testuoti skirtingas terapijas „masteliu“ – tarsi su daugybe virtualių pacientų, atspindinčių realių žmonių biologinius skirtumus.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti farmacijos įmonėms anksčiau pasirinkti perspektyviausias vaistų kryptis ir tiksliau apsibrėžti pacientų grupes, kurioms gydymas gali būti efektyviausias.

    Didelė nesėkmių kaina klinikiniuose etapuose

    Nors DI jau naudojamas baltymų struktūroms prognozuoti ar naujoms molekulėms kurti, vienas sudėtingiausių etapų išlieka vaistų efektyvumo prognozė realiuose pacientuose.

    „Orakl Oncology“ atkreipia dėmesį, kad onkologijoje didelė dalis kandidatų žlunga 2 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai pradedamas vertinti veiksmingumas ir tampa aiškus biologinio sudėtingumo mastas.

    Įmonė skelbia, kad jos prognozavimo sistema jau pademonstravo 90 proc. tikslumą vertinant vėžio klinikinių tyrimų baigtis, taip pat galinti identifikuoti pacientus, kurie greičiausiai reaguos į gydymą, ir paaiškinti jautrumo ar atsparumo mechanizmus.

    Investicijų banga į DI onkologijoje

    „Orakl Oncology“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai didesni pinigai keliauja į DI pritaikymą vaistų kūrimui ir klinikiniams tyrimams. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus profilio finansavimo sandoriai Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.

    Po šio A serijos raundo bendra „Orakl Oncology“ pritrauktų investicijų suma siekia 45 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodo deranti dėl sutarčių su daugiau nei 15 papildomų vėžio centrų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje – siekiama sukurti kuo išsamesnį onkologijos duomenų rinkinį.

    Prie komandos patariamojo rato prisijungė ir Philipas Tagari – jis anksčiau 24 metus dirbo „Amgen“, kur vadovavo šimtams mokslininkų ir prisidėjo prie kelių onkologinių terapijų kūrimo.

  • Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Ispanijos Baskų krašto Biskaja (Bizkaia) siekia tapti patrauklia vieta „deeptech“ startuoliams, remdamasi stipria pramonės tradicija ir sparčiai augančiu gyvybės mokslų sektoriumi. Regionas ekosistemą vysto nuo biotechnologijų ir pažangios gamybos iki energetikos bei naujųjų technologijų.

    Kaip rašo „Tech.eu“, Biskajoje tam pasitelkiamos viešosios investicijos, MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) paskatos ir glaudi partnerystė tarp verslo, mokslo institucijų bei valdžios. Toks modelis turėtų padėti pritraukti tiek naujas įmones, tiek kapitalą, reikalingą sudėtingoms technologijoms komercializuoti.

    Straipsnio autorė pasakoja apsilankiusi „BIOSPAIN 2026“ parodoje Bilbao ir iš arčiau susipažinusi su regiono strategija: kaip startuoliai čia skatinami kurtis, kokius pranašumus žada vietos infrastruktūra ir kokios spragos vis dar išlieka, kai įmonėms reikia augti.

    Regiono stiprybė – aiškus fokusas į sritis, kuriose reikalingos brangios laboratorijos, ilgesnis tyrimų ciklas ir glaudus ryšys su pramone. Toks požiūris aktualus visoje Europoje, kur startuoliams neretai trūksta finansavimo pereinant iš prototipo fazės į gamybą.

    Pramonė ir gyvybės mokslai kaip pamatas

    Biskajoje veikia daugiau nei 300 įmonių, 20 tyrimų centrų, keturi universitetai ir didžiosios ligoninės – visa ši bazė, nurodoma, generuoja daugiau nei 9,4 mlrd. eurų ir palaiko 62 000 darbo vietų.

    Gyvybės mokslų sektorius čia užima itin svarbią vietą: regionui tenka 45 proc. Baskų krašto šios srities įmonių ir 56 proc. pajamų. Daugiau nei 135 gyvybės mokslų bendrovės sukuria per 27 000 darbo vietų ir sugeneruoja 5,2 mlrd. eurų pajamų, ypač išsiskiriant biogamybai ir pažangiosioms terapijoms.

    Investicijos nukreipiamos į biotechnologijas, aviacijos ir kosmoso pramonę, pažangią gamybą, atsinaujinančią energetiką ir robotiką. Tarp minimų projektų – bioslėnio ir sveikatos priežiūros iniciatyva, kurią įgyvendina „I+Med“: planuojama 72 mln. eurų investicija per trejus metus, iš jų 28 mln. eurų – MTEP, o tikimasi sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.

    Regionas akcentuoja ir mokestines paskatas. Nurodoma, kad investuotojai į inovatyvias įmones gali gauti 35 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o kapitalo prieaugis pasitraukimo metu gali būti atleidžiamas nuo mokesčių 50 proc., o reinvestuojant į startuolius ar technologijų projektus – iki 100 proc.

    Struktūruota parama: nuo idėjos iki plėtros

    Regiono parama startuoliams aprašoma kaip aiškiai suskirstyta pagal įmonės brandą. Ankstyvoje stadijoje siūlomos iki 60 000 eurų dotacijos idėjoms validuoti – prototipams, rinkos testams ir komercinei analizei.

    Vėliau, kai verslas jau pasirengęs startui, „Creation of Innovative Companies“ programa numato iki 85 000 eurų paramą steigimui, intelektinei nuosavybei, patalpoms ir specializuotų darbuotojų samdai.

    Augimo etape finansavimo vaidmenį prisiima vietos rizikos kapitalo žaidėjas „Seed Capital Bizkaia“ – finansuojama dalyvaujančiomis paskolomis ir nuosavo kapitalo investicijomis. Tokia seka skirta tam, kad įmonė nuo laboratorinio prototipo galėtų pasiekti rinką ir vėliau didinti apimtis.

    Be finansavimo, akcentuojama specializuota infrastruktūra: minimi Energetikos žvalgybos centras, Baskų vandenilio koridorius, Automobilių žvalgybos centras ir „Bizkaia Quantum Advanced Industries“ iniciatyva.

    Viešas ir privatus kapitalas, įtraukiant ir minios finansavimą

    „Seed Capital Bizkaia“ pristatoma kaip organizacija, kuri nuo 1989 metų siekia prisiimti rizikas, kurių ankstyvoje stadijoje vengia kiti investuotojai. Jos modelis jungia viešą ir privatų kapitalą – bankai dalyvauja kaip akcininkai ir bendrai investuoja fonduose.

    Teigiama, kad ši institucija dažniausiai prisideda prie investicijų raundo sudarydama apie 40–50 proc. sumos, o likusi dalis tenka privatiems investuotojams. Be įprastų instrumentų, organizacija valdo ir minios finansavimo platformą.

    Platforma, sukurta 2019 metais, orientuojasi į inovatyvius projektus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Dabartinis jos modelis paremtas skolinimu, o tipinės finansavimo sumos siekia 100 000–200 000 eurų; pabrėžiama, kad investuotojų paklausa esą didelė.

    Šis sprendimas pristatomas ne tik kaip kapitalo pritraukimas, bet ir kaip būdas vietos gyventojams susipažinti su šalia veikiančiais startuoliais – stiprinant bendruomenės įsitraukimą į inovacijų ekosistemą.

    GovTech ir didžiausias iššūkis – perėjimas į „scaleup“

    Biskajos pramoninė bazė kuria natūralią rinką startuoliams, kurie kuria sprendimus energetikai, automobilių sektoriui ar sveikatos priežiūrai. Tačiau pripažįstama, kad didžiausi iššūkiai prasideda tuomet, kai įmonei reikia sparčiai augti – ypač jei tai reiškia perėjimą prie pramoninės gamybos.

    Regionas taip pat skatina vadinamąjį GovTech – startuolių sprendimų kūrimą viešajam sektoriui. Šiai krypčiai, kaip teigiama, jau apie trejus metus, o vienas sudėtingiausių etapų – pakeisti įprastą viešųjų pirkimų ir inovacijų diegimo logiką: nuo gatavo produkto pirkimo prie problemos formulavimo ir sprendimo kūrimo kartu su startuoliais.

    Nurodoma, kad kasmet identifikuojamos maždaug trys–penkios viešojo sektoriaus problemos, kurioms ieškoma inovatyvių sprendimų. Tam apmokomos ir viešojo sektoriaus komandos, įskaitant pirkimų specialistus.

    Kartu pabrėžiama, kad vien finansavimo neužtenka: augimui reikia ir tarptautinių ryšių, žinių, partnerių bei infrastruktūros. Todėl kuriami santykiai su užsienio investuotojais ir fondais.

    Talentų pritraukimas: ne tik darbas, bet ir įsikūrimas

    Kita svarbi kryptis – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir išlaikymas. „Bizkaia Talent“ apibūdinama kaip ne pelno siekianti iniciatyva, kurią remia Biskajos provincijos taryba bei regiono įmonės ir universitetai.

    Jos veikla orientuota į darbdavių poreikius ir praktinę pagalbą atvykstantiems specialistams: nuo įdarbinimo iki kasdienio įsikūrimo klausimų, tokių kaip būstas ar mokyklos. Tikslas – kad žmonės ne tik atvyktų, bet ir pasiliktų.

    Tekste minimos ir kryptys, iš kurių siekiama pritraukti specialistų, pavyzdžiui, Kolumbija ir Peru, taip pat raginama kurti tiltus tarp studijų ir darbo rinkos – įskaitant praktikas tarptautiniams studentams.

    Tarp regione įsitvirtinusių įmonių pateikiami pavyzdžiai: klimato technologijų startuolis „Woza Labs“, persikėlęs iš Londono į Bilbao, ir Žemės stebėjimo bendrovė „Satlantis“, įkūrusi būstinę Biskajoje, išlaikydama veiklą JAV.

    Keli Biskajos startuoliai, į kuriuos krypsta dėmesys

    Straipsnyje išskiriami keli konkretūs pavyzdžiai. „Cocoon Bioscience“ – 2022 metais įkurta atšaka iš „Algenex“, kuri baltymų gamybai naudoja vabzdžius chrizalės stadijoje kaip natūralius bioreaktorius.

    „Fisify“ kuria skaitmeninės kineziterapijos sprendimus, o jų virtualus fizioterapeutas „Aurya“ naudoja kompiuterinę regą judesiams analizuoti ir realiu laiku pateikti grįžtamąjį ryšį atliekant pratimus.

    „Gloop“ vysto valgomus vienkartinių plastiko įrankių pakaitalus – šaukštus, šiaudelius ir kavos maišiklius, kurie naudojimo metu išlieka funkcionalūs, o vėliau gali būti suvalgomi.

    Tarp sveikatos technologijų minimas „Legit.Health“, siūlantis DI sprendimą, kuris iš nuotraukų padeda įvertinti odos būkles ir stebėti gydymo eigą, bei „Protellix“ – 2026 metų spalį pristatytas startuolis, kuriantis DI paremtas baltymų ir fermentų inžinerijos technologijas.

    Visa tai iliustruoja regiono kryptį: Biskaja nori būti vieta, kur sudėtingoms technologijoms sudaromos sąlygos augti – nuo laboratorinių tyrimų iki investicijų, infrastruktūros ir talentų pritraukimo.

  • Švedų „MucoLife Therapeutics“ gavo 91 tūkst. eurų: spartins LOPL vaisto „MLT-001“ gamybą

    Švedų „MucoLife Therapeutics“ gavo 91 tūkst. eurų: spartins LOPL vaisto „MLT-001“ gamybą

    Švedijos biotechnologijų įmonė „MucoLife Therapeutics“ gavo 91 000 eurų (1 mln. Švedijos kronų) finansavimą, skirtą plėsti jos kuriamo vaisto nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gamybą.

    Lėšas skyrė Švedijos inovacijų agentūra „Vinnova“ pagal programą, orientuotą į paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, besinaudojančioms gyvybės mokslų infrastruktūra.

    Finansavimas bus nukreiptas į gamybos proceso sukūrimą ir parengimą mastelio didinimui „MLT-001“ – įkvepiamam peptidui, kuris kuriamas siekiant tirpdyti kvėpavimo takų gleivių kamščius sergant LOPL.

    Bendrovė pabrėžia, kad gleivių kamščiai aptinkami daugiau nei pusei pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia LOPL, o patvirtintos terapijos, tiesiogiai nukreiptos į šį reiškinį, šiuo metu nėra.

    Kas yra „MLT-001“ ir kokią problemą taikosi spręsti

    Pasak įmonės, gleivių sukelta kvėpavimo takų obstrukcija yra susijusi su prastesnėmis ligos baigtimis: mažesne plaučių funkcija, dažnesniais paūmėjimais ir didesniu mirtingumu.

    „MucoLife Therapeutics“ teigia, kad šį ligos aspektą galima taikyti kaip potencialų gydymo taikinį, siekiant pagerinti pacientų būklę.

    Bendrovės atliktas darbas parodė, kad „MLT-001“ sintezė yra pritaikoma didesniam mastui, o dabar skirtas finansavimas padės vystyti jau didesnės apimties gamybos procesą.

    Bendradarbiavimas su gamybos partneriu ir pasirengimas GMP etapui

    Planuojama, kad procesas bus kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su sutartine vaistų kūrimo ir gamybos organizacija (CDMO).

    Projekto tikslas – pasiekti tinkamą produkto grynumo lygį ir užtikrinti dokumentuotą išeigą, kad gamybos procesas būtų patikimas bei atkuriamas.

    Taip pat numatoma parengti perkeliamą proceso aprašą ir kontrolės strategiją, kuri vėlesniuose etapuose būtų naudojama gamybai pagal geros gamybos praktikos (GMP) reikalavimus.

    Įmonės vadovas Thaher Pelaseyed pabrėžė, kad būtent gamyba yra etapas, kuris „perspektyvią molekulę paverčia vaistu“, o „Vinnova“ parama leis vystyti „MLT-001“ valymo procesą ir priartėti prie klinikinių tyrimų.

  • DI modelis „Pinal“ kuria baltymus pagal tekstinį aprašymą – kai kurie laboratorijoje suveikė

    Kinijos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, kuri gali projektuoti baltymus vien iš paprasto tekstinio aprašymo – tarsi užtektų parašyti, ko norima, ir kompiuteris pasiūlytų molekulės „receptą“.

    Sistema pavadinta „Pinal“: tyrėjai ją išbandė kurdami baltymus, kurie turėtų švytėti, ardyti PET plastiką bei padėti paversti anglies dioksidą naudingomis cheminėmis medžiagomis. Dalis laboratorinių bandymų patvirtino, kad bent kai kurie sukurti variantai veikia.

    Vis dėlto rezultatai rodo ir dabartines ribas. Pavyzdžiui, iš 50 000 DI sugeneruotų švytinčio baltymo dizainų, po kompiuterinės atrankos laboratorijoje buvo patikrinta 29 – ir tik vienas iš jų iš tiesų sušvito.

    Tyrimas atskleidžia, kad „aprašyk ir gauk baltymą“ idėja tampa realesnė, tačiau be kruopščios atrankos ir eksperimentų dar neapsieinama – dauguma sugeneruotų variantų gali būti netinkami arba tiesiog nepatikrinti.

    Kaip veikia „Pinal“

    Baltymai yra tarsi molekulinės mašinos: jie ne tik „sudaro raumenis“, bet ir katalizuoja reakcijas, perneša medžiagas ląstelėse bei atlieka daugybę kitų funkcijų.

    Kiekvieną baltymą sudaro aminorūgščių grandinė, kuri susilanksto į specifinę trimatę formą. Pakeitus seką, gali pasikeisti ir funkcija – arba baltymas gali visai nebeveikti.

    Tradicinis baltymų projektavimas reikalauja daug patirties ir bandymų: reikia numatyti, kokia struktūra galėtų atlikti norimą užduotį, o tada surasti seką, kuri tą struktūrą „pastatytų“.

    „Pinal“ siekia sumažinti šį barjerą: pirmasis sistemos komponentas tekstinį norimos funkcijos aprašymą paverčia struktūriniu „brėžiniu“, o antrasis parenka aminorūgščių seką, kuri, tikėtina, suformuos reikiamą struktūrą.

    Mokslininkai nurodo, kad modelio apmokymui buvo surinkta apie 1,7 mlrd. baltymų ir jų aprašymų porų, remtasi 135 mln. baltymų sekomis, o dalis funkcijų aprašymų sugeneruota pasitelkiant kitus DI modelius. Galutinis modelis turi 16 mlrd. parametrų.

    Bandymų rezultatai: nuo švytėjimo iki plastiko ardymo

    Tyrėjai „Pinal“ išbandė keturiose skirtingose baltymų kūrimo užduotyse, tikrindami, ar kompiuteriu sugeneruotos sekos gali virsti realiai veikiančiais baltymais.

    Švytinčio baltymo atveju iš 50 000 sugeneruotų sekų buvo atrinkti 29 kandidatai laboratorijai, o teigiamas rezultatas gautas tik vienu atveju. Tai parodė, kad net ir turint galingą modelį dar reikia daug atrankos, o sėkmės rodikliai gali būti nedideli.

    Kitoje užduotyje, susijusioje su PET plastiko ardymu, DI sugeneravo 200 000 kandidatų. Galiausiai laboratorijoje buvo patikrinti 94, ir vienas fermentas parodė gebėjimą veikti PET – per septynias dienas iš specialiai paruoštų PET plėvelių atsirado išmatuojami skilimo produktai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra katalizinės veiklos įrodymas, tačiau dar nereiškia paruoštos praktinės plastiko perdirbimo technologijos.

    Be to, modelis sukūrė penkis veikiančius alkoholio dehidrogenazes – fermentus, svarbius pramoninėje chemijoje, nes padeda paversti alkoholius kitomis cheminėmis medžiagomis.

    70 proc. daugiau glicino nei natūralus baltymas

    Įspūdingiausias bandymas buvo susijęs su vadinamuoju H-baltymu, kuris veikia kaip mažas molekulinis „kurjeris“ – perneša cheminį „krovinį“ tarp fermentų, kad šie galėtų atlikti reakcijų seką.

    Šios reakcijos gali paversti anglies dioksidą glicinu – aminorūgštimi, naudojama baltymų sintezei ir cheminių medžiagų gamybai. Tai svarbu biotechnologijų krypčiai, kur siekiama CO2 paversti žaliava, o ne vien atliekomis.

    Iš 50 000 DI sugeneruotų dizainų laboratorijai atrinkta 20, iš jų penki veikė. Vienas variantas, pavadintas pinalH02, kelių fermentų laboratorinėje sistemoje padėjo pagaminti 70 proc. daugiau glicino nei natūralus H-baltymas iš E. coli.

    Kompiuterinės simuliacijos leido manyti, kad DI sukurtas baltymas turi lankstesnę molekulinę „ranką“, todėl efektyviau perneša krovinį tarp fermentų. Tyrėjai taip pat pažymi, kad šis pagerėjimas pasiektas be daugkartinių ciklų „pakeisk ir vėl testuok“.

    Vis dėlto autoriai pripažįsta, kad sistema dar netobula: daug sugeneruotų kandidatų lieka nepatikrinti, o net ir paprasti norai, pavyzdžiui, tiksliai nurodyti švytėjimo spalvą, vis dar gali būti sunkiai įgyvendinami.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“ ir rodo kryptį, kurioje baltymų inžinerija gali keistis iš esmės – vis dažniau mokslininkai galėtų formuluoti norimą funkciją, o DI siūlytų galimus molekulinius sprendimus, kuriuos dar reikėtų patikimai patvirtinti eksperimentiškai.

  • Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių dydžio „Series D“ investiciją, skirtą plėsti žmogaus ląstelių modelių pasiūlą ir didinti technologijos prieinamumą farmacijos, biotechnologijų ir mokslinių tyrimų organizacijoms.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, šis finansavimo etapas įvyko po šių metų „Series C“ raundo, o prie investuotojų prisijungė ir esami rėmėjai, tarp jų „M&G Investments“ bei „Abcam“ įkūrėjas ir buvęs vadovas dr. Jonathanas Milneris.

    Vaistų kūrimo procesas keičiasi, o tyrėjams vis dažniau reikia eksperimentinių modelių, kurie patikimiau parodytų, kaip potencialus gydymas gali veikti žmogaus organizmą. Tradiciniai bandymai su gyvūnais ne visada tiksliai atspindi žmonių biologiją, todėl auga susidomėjimas žmogaus ląstelėmis paremtais alternatyviais modeliais.

    Tuo pat metu dirbtinis intelektas spartina potencialių vaistų kandidatų identifikavimą ir projektavimą, todėl didėja poreikis nuosekliems, atkartojamiems žmogaus ląstelių modeliams, leidžiantiems vertinti saugumą ir veiksmingumą.

    Kas yra „opti-ox“ ir ką ji sprendžia

    „bit.bio“ teigia šiuos poreikius siekianti atliepti per nuosavą „opti-ox“ platformą, kuri skirta apibrėžtų žmogaus ląstelių tipų gamybai nuosekliai ir dideliu mastu. Bendrovės tikslas – užtikrinti stabilesnę, standartizuotą ląstelių kokybę ir pasiūlą.

    Tokio tipo technologijos kuriamos ir dėl praktinių ribojimų, su kuriais susiduriama dirbant su donorinėmis ląstelėmis: skirtingų donorų biologiniai skirtumai gali lemti rezultatų variaciją, o ląstelių pasiūla ne visada būna pakankama didesniems tyrimų poreikiams.

    Daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų

    Bendrovė nurodo, kad jos „ioCells“ portfelyje šiuo metu yra daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų, įskaitant širdies, kepenų ir centrinės nervų sistemos modelius. Tokios ląstelės naudojamos ligų tyrimams, funkcinei genomikai, vaistų paieškai ir toksikologijai.

    „bit.bio“ vadovė dr. Emma Pepperell atkreipė dėmesį į tai, kad pramonė pasiekė lūžio tašką: viena vertus, DI keičia greitį, kuriuo gali būti atrandami nauji vaistai, kita vertus, auga poreikis alternatyvoms bandymams su gyvūnais.

    Jos teigimu, šiuos pokyčius jungia bendras vardiklis – dideli kiekiai nuoseklių žmogaus ląstelių modelių, kuriuos reikia gebėti tiekti mastu, tinkamu pramoniniams ir moksliniams poreikiams.

    Kam bus panaudotas naujas finansavimas

    Turėdama jau įdiegtą gamybos infrastruktūrą, „bit.bio“ planuoja naujas lėšas skirti žmogaus ląstelių tipų portfelio plėtrai ir platesniam modelių prieinamumui tyrėjams.

    Bendrovė taip pat akcentuoja siekį augančią paklausą paversti tolesniu komerciniu augimu, kartu prisidedant prie naujų vaistų kūrimo ir testavimo.

  • Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Biograil“ užsitikrino 20 mln. eurų investiciją į geriamą vaistų pristatymo įrenginį, kuriuo siekiama dalį injekcijų pakeisti kapsulėmis.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“ – jį parėmė „Verve Ventures“ ir „Megatrend Invest“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) per savo „Opportunity“ augimo fondą.

    Įmonė, įkurta 2019 metais, teigia kurianti nuosavą BIONDD technologiją, skirtą vaistams, kuriuos įprastai tenka leisti injekcijomis, pristatyti per burną – kapsulės forma.

    Tokie sprendimai aktualūs todėl, kad injekcijos daliai pacientų kelia papildomų nepatogumų, o geriamas formatas galėtų supaprastinti vartojimą, jei pasiteisins klinikiniuose etapuose.

    Kaip veikia BIONDD kapsulė

    Pasak „Biograil“, įrenginys telpa į standartinio dydžio „double-zero“ arba „single-zero“ kapsulę, kurią turėtų būti lengva nuryti.

    Kapsulei ištirpus skrandyje, joje esantis įrenginys išsilaisvina: aprašoma, kad jis turi spyruoklinį „sugriebimo“ mechanizmą, leidžiantį saugiai prisitvirtinti prie skrandžio sienelės.

    Tuomet vaistas išleidžiamas į audinį taip, kad galėtų pasiskirstyti organizme sistemiškai. Bendrovė pabrėžia, kad po vaisto pristatymo bio-kompostuojamas įrenginys turėtų saugiai pasišalinti per virškinamąjį traktą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Biograil“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas planuojamiems 1 fazės klinikiniams tyrimams pasirengti ir juos įgyvendinti.

    Tarp nurodomų darbų – neklinikiniai GLP tyrimai bei gamybos GMP proceso sukūrimas prieš didesnį finansavimo etapą, kurį įmonė sieja su 2027 metais.

    Įmonės vadovas Karstenas Lindhardtas sakė, kad papildomas kapitalas ir partnerystės padės toliau stumti BIONDD technologiją link 1 fazės klinikinių studijų.

    Kas dalyvauja investuotojų rate

    Finansavimo etape dalyvavo ir HTGF, kuris, kaip nurodoma, vadovavo pradiniam įmonės investuotojų sindikatui dar 2019 metais.

    „Biograil“ investuotojų sąraše taip pat minimi „Eli Lilly and Co.“, „Sanner Ventures“, „Evonik Venture Capital“, „Anobis GmbH“, „Roquette Ventures“ ir kiti.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos komandoje – patyrę biotechnologijų verslo kūrėjai ir tyrimų bei plėtros vadovai, dirbę su sprendimais, kurių pagrindu sukurta injekciniu būdu formuojama geriamoji tabletė, patvirtinta JAV FDA.

  • DI sukurtas virusas suleistas žmogui: jis skirtas naikinti antibiotikams atsparias bakterijas

    San Fransiske įsikūręs biotechnologijų startuolis pranešė žmogui suleistas virusus, kuriuos padėjo sukurti dirbtinis intelektas. Nors skamba grėsmingai, kalbama ne apie žmogų puolantį patogeną, o apie bakterijas naikinančius virusus.

    Kaip rašo „ZME Science“, DI suprojektuoti bakteriofagai buvo panaudoti gydant pacientą, sergantį vaistams atsparia bakterine infekcija. Vis dėlto pati bendrovė kol kas neatskleidė svarbiausio dalyko – ar gydymas pacientui realiai padėjo.

    Tokie virusai vadinami bakteriofagais (arba trumpiau – fagais). Jie natūraliai užkrečia bakterijas ir gali jas sunaikinti, tačiau žmogaus ląstelių paprastai neužkrečia, todėl mokslininkai jau seniai svarsto fagus panaudoti kaip alternatyvą antibiotikams.

    Susidomėjimas fagų terapija pastaraisiais metais atsinaujino dėl vis didėjančio antimikrobinio atsparumo: antibiotikai ne visada veikia, o dalis infekcijų tampa sunkiai gydomos. Vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie galėtų taikliau „nusitaikyti“ į konkrečias bakterijas.

    Kas yra bakteriofagai ir kaip jie veikia

    Bakteriofagai – vieni gausiausių biologinių „dalyvių“ Žemėje, bakterijas naikinantys jau milijardus metų. Daugelis jų atrodo tarsi mikroskopiniai „nusileidimo aparatai“: prisitvirtina prie bakterijos paviršiaus ir įšvirkščia savo genetinę medžiagą.

    Tuomet virusas pasitelkia bakterijos „gamybinę bazę“ naujiems virusams dauginti. Galiausiai bakterijos ląstelė plyšta, o naujai susiformavę fagai išplinta ir gali atakuoti kitas tos pačios rūšies bakterijas.

    Pacientui tai teoriškai gali būti naudinga, jei infekciją sukėlusios bakterijos atsparios keliems antibiotikams. Tačiau fagų terapija nėra „vienas vaistas visiems“ – dažnai fagas labai tiksliai atpažįsta tik tam tikras bakterijų atmainas.

    Kodėl DI čia laikomas svarbiu žingsniu

    Praktinis fagų terapijos iššūkis – rasti būtent tą virusą, kuris veiksmingai pultų paciento infekciją sukėlusias bakterijas. Tradiciškai tam reikia ieškoti natūralių fagų kolekcijose, juos testuoti laboratorijoje, paruošti ir tik tada taikyti gydymui – procesas gali užtrukti.

    Minėtas startuolis teigia sukūręs genomų „kalbos modelį“, kuris padeda generuoti galimus fagų variantus ir prognozuoti, kurie iš jų galėtų užkrėsti konkrečias bakterijų atmainas. Bendrovės pateiktame techniniame aprašyme nurodoma, kad dalį DI pasiūlytų genetinių pakeitimų laboratorijoje pavyko „atkurti“ (t. y. gauti aptinkamų, pagamintų fagų), tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus veiksmingi klinikoje.

    Svarbi detalė – bendrovė pranešė, kad DI suprojektuotas fagų „kokteilis“ laboratorijoje sunaikino iš paciento infekcijos išskirtas bakterijas. Tačiau nėra viešai pateiktų duomenų apie patį paciento sveikatos pokytį ir tai, kaip šis gydymas atrodė kitų taikytų priemonių fone.

    Kokia rizika ir ko dar trūksta

    Nors bakteriofagai paprastai neužkrečia žmogaus ląstelių, tai nereiškia, kad rizikų nėra. Pavyzdžiui, sparčiai naikinant bakterijas gali išsiskirti endotoksinai, kurie gali sukelti karščiavimą ar uždegimines reakcijas, ypač jei bakterijų organizme buvo daug.

    Rizika siejama ir su pačių fagų preparatų gamyba: terapiniai produktai turi būti kruopščiai išgryninti, kad būtų sumažinta bakterinių priemaišų ar kitų nepageidaujamų medžiagų tikimybė. Be to, dalis fagų gali pernešti genetinę medžiagą tarp bakterijų, todėl terapijai dažniausiai siekiama rinktis gerai ištirtus, nepageidaujamų savybių neturinčius variantus.

    Kita problema – bakterijos gali išsiugdyti atsparumą ir fagams, panašiai kaip tai vyksta su antibiotikais. O DI įneša papildomą neapibrėžtumą: pakeitus vieną viruso savybę, reikia įsitikinti, kad kitos svarbios savybės nepasikeitė nenumatytai.

    Straipsnyje taip pat minima 2026 metų rugsėjį „Nature Medicine“ paskelbta ekspertų sutarimo gairių publikacija, kurioje pabrėžiama, kad kruopščiai paruoštos fagų terapijos paprastai laikomos saugiomis, tačiau būtinos griežtos kokybės kontrolės, pacientų stebėsena ir tvirtesni klinikiniai tyrimai.

    Kol kas pagrindinis klausimas – ar konkrečiam pacientui DI sukurtas fagų gydymas buvo veiksmingas – lieka neatsakytas. Tai reiškia, kad proveržio vertę galės įrodyti tik viešai pateikti klinikiniai duomenys, o ne vien laboratoriniai bandymai.