„Magnitude Biosciences“ pritraukė 1,5 mln. eurų: in vivo atrankos platforma žada paspartinti vaistų paiešką

Investicija ir planai

Durhamo universiteto startuolis „Magnitude Biosciences“, veikiantis kaip kontraktinių tyrimų organizacija, pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komercializuoti ir išplėsti „VivoScan“ – in vivo didelės spartos atrankos platformą, skirtą ankstyvajai vaistų paieškai.

Investicijų raundui vadovavo „Northstar Ventures“ per regioninius fondus, prisidėjo „Maven“ valdomi fondai ir nauji verslo angelai. Kartu su privačiomis investicijomis bendrovė taip pat užsitikrino papildomą 253 000 eurų „Innovate UK“ investuotojų partnerystės grantą.

„Mūsų ambicija – tapti pirmąja įmone, galinčia atrinkti milijonus junginių visame organizme. Ši investicija į „VivoScan“ suteikia progą tai paversti realybe ir iš esmės pakeisti vaistų paieškos mastą bei greitį“, – sakė „Magnitude Biosciences“ vadovė dr. Fozia Saleem.

Kas yra „VivoScan“?

„VivoScan“ remiasi mažais laboratoriniais nematodais C. elegans, kurie plačiai naudojami biologiniuose tyrimuose kaip viso organizmo modelis. Platforma jungia automatizuotą vaizdinimą, robotiką ir DI analizę, kad būtų galima greitai įvertinti, kaip organizmas reaguoja į skirtingus cheminius junginius.

Tokio tipo in vivo atranka gali papildyti įprastas ląstelių ar biochemines sistemas, nes leidžia anksčiau pamatyti platesnius organizmo pokyčius. Bendrovė akcentuoja, kad tai svarbu srityse, kuriose sunku prognozuoti poveikį vien pagal ląstelių testus, pavyzdžiui, senėjimo biologijoje ar neurodegeneracinių ligų tyrimuose.

„Kuriame platformą, kuri ne tik leidžia patikrinti daugiau junginių. „VivoScan“ generuoja turtingus viso organizmo biologinius duomenis, padedančius geriau suprasti poveikį sveikatai, senėjimui ir ligoms“, – sakė dr. Fozia Saleem.

Platesnis kontekstas Europoje

„Magnitude Biosciences“ žingsnis sutampa su platesne Europos tendencija investuoti į platformas, kurios spartina ikiklinikinius tyrimus ir didina jų informatyvumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, galintiems sumažinti brangiai kainuojančių nesėkmių riziką vėlesnėse klinikinių tyrimų stadijose.

Šalia klasikinės didelės spartos atrankos laboratorijose ryškėja dvi kryptys: pažangesni biologiniai modeliai ir duomenų analizės automatizavimas. In vivo modeliai bei kompiuterinė analizė leidžia tyrėjams greičiau išryškinti ne tik kandidato efektyvumą, bet ir galimus saugumo signalus ar netikėtą sisteminį poveikį.