CP v2

Tag: BitCoin

  • „Standard Chartered“ prognozė: Arbitrum (ARB) iki 2030 metų gali pasiekti 10 dolerių kainą

    „Standard Chartered“ prognozė: Arbitrum (ARB) iki 2030 metų gali pasiekti 10 dolerių kainą

    Didžiosios Britanijos bankas „Standard Chartered“ pradėjo „Arbitrum“ tinklo žetono ARB analizę ir paskelbė ambicingą kainos tikslą: 10 dolerių iki 2030 metų pabaigos. Banko vertinimu, tokį augimą galėtų paskatinti vis aktyvesnis tradicinių finansų įmonių perėjimas prie blokų grandinės infrastruktūros.

    Prognozė reikštų dešimtis kartų didesnę ARB vertę, palyginti su pastaruoju metu rinkoje matytais lygiais. Kartu „Standard Chartered“ pateikė tarpinius orientyrus: 0,50 dolerio iki 2026 metų pabaigos, 1,50 dolerio iki 2027 metų, 3,50 dolerio iki 2028 metų ir 6,50 dolerio iki 2029 metų pabaigos.

    Kas banką verčia tikėti ARB?

    „Standard Chartered“ skaitmeninio turto tyrimų vadovas Geoffas Kendrickas klientams skirtame komentare akcentavo, kad „Arbitrum“ tampa infrastruktūros tiekėju, padedančiu įmonėms ir finansų institucijoms perkelti turtą į blokų grandinę. Banko požiūriu, rinkai vis labiau svarstant realias pajamas ir tvarius verslo modelius, ARB gali atsidurti palankesnėje pozicijoje nei dalis kitų projektų.

    Vienas iš argumentų siejamas su „Arbitrum“ plėtros programa, pagal kurią tinklas gauna tęstinį mokestį, prilygstantį 10 proc. grynųjų protokolo pajamų iš išorinių grandinių, kurios naudoja „Arbitrum“ technologijų pagrindą. Bankas tai vertina kaip mechanizmą, galintį didinti ekosistemos pajamų bazę, jei prie jos jungtųsi daugiau projektų.

    „Robinhood Chain“ efektas ir pajamų dinamika

    Banko vertinime išskirtas „Robinhood Chain“ startas, po kurio, „Standard Chartered“ skaičiavimu, „Arbitrum“ galėtų gauti apie 5 mln. JAV dolerių plėtros programos mokesčių per rugsėjį, vertinant pagal tuo metu buvusį pajamų tempą. Taip pat nurodyta, kad „Robinhood Chain“ kasdienės mokesčių pajamos pirmosiomis rugsėjo savaitėmis vidutiniškai siekė apie 2,8 mln. JAV dolerių.

    Bankas pažymėjo, kad po šios grandinės paleidimo bendros „Arbitrum“ mėnesio pajamos tapo daugiau nei penkis kartus didesnės nei prieš startą. Tokia dinamika, pasak analitikų, didina tikimybę, jog panašius sprendimus ateityje rinksis ir kitos tradicinių finansų įmonės.

    Tokenizacijos banga ir pagrindinės rizikos

    Dar vienas prognozės ramstis yra tokenizuotas turtas, kai realaus pasaulio finansiniai instrumentai ar kitas turtas perkeliamas į blokų grandinę. „Standard Chartered“ vertinimu, tokenizuoto turto rinka iki 2028 metų pabaigos gali išaugti iki 4 trln. JAV dolerių, o nuo maždaug 340 mlrd. JAV dolerių dabartinių apimčių tai reikštų kelis kartus didesnį mastą. Bankas taip pat mini, kad tokenizuotos akcijos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti apie 750 mlrd. JAV dolerių.

    Vis dėlto „Standard Chartered“ įspėja, kad prognozei kyla reikšmingų rizikų: lėtesnė nei tikėtasi turto tokenizacija, konkurencija su kitomis blokų grandinėmis ir tai, kad ARB žetonas ne visais atvejais turi tiesioginį vertės „prisitvirtinimo“ mechanizmą prie tinklo pajamų. Taip pat akcentuojamas reguliacinis neapibrėžtumas JAV, kuris gali nulemti, kaip greitai tradiciniai finansai judės į tokenizacijos sprendimus.

  • JAV Atstovų Rūmai ruošia plataus masto kriptovaliutų mokesčių reformą: kas keistųsi nuo 2028 metų

    JAV Atstovų Rūmai ruošia plataus masto kriptovaliutų mokesčių reformą: kas keistųsi nuo 2028 metų

    JAV Atstovų Rūmų Mokesčių ir biudžeto komitetas paviešino plataus masto kriptovaliutų apmokestinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti federalines taisykles skaitmeniniam turtui. Dokumentas paskelbtas prieš trečiadienį numatytą svarstymą komitete, kuriame sprendžiama, ar projektas keliaus toliau į platesnį balsavimą.

    Siūlomas teisės aktas, vadinamas Digital Asset Tax Certainty Act, apjungia kelias anksčiau Kongrese aptartas idėjas. Pagrindinis tikslas – sumažinti neapibrėžtumą, su kuriuo susiduria investuotojai, platformos ir paslaugų teikėjai, kai kiekvienas skaitmeninio turto judėjimas gali turėti mokesčių pasekmių.

    Mažos sumos ir stabiliosios monetos

    Vienas labiausiai praktiškų siūlymų – de minimis išimtis tam tikriems mokesčiams, sumokamiems kriptovaliuta. Jei tinklo ar sandorio mokestis, apmokėtas skaitmeniniu turtu, neviršytų 10 JAV dolerių, asmeniui nereikėtų skaičiuoti kapitalo prieaugio ar nuostolio vien dėl tokio mokesčio apmokėjimo.

    Perskaičiavus pagal įprastą valiutos santykį, 10 JAV dolerių būtų maždaug 9 eurai, todėl idėja orientuota į kasdienes, smulkias operacijas. Tokia nuostata siektų sumažinti administracinę naštą, nes šiuo metu net ir menkas kriptovaliutos panaudojimas atsiskaitymui dažnai reiškia papildomą apskaitą.

    Įstatymo projektas taip pat aptaria vadinamąsias stabiliasias monetas, susietas su JAV doleriu. Numatoma spręsti nedidelius nukrypimus nuo 1 dolerio pririšimo, kai išpirkimo vertė nežymiai skiriasi, ir tokiais atvejais dažniau remtis išpirkimo verte kaip mokesčių bazės atskaitos tašku, jei įsigijimas vyko arti tos vertės.

    Supaprastinta apskaita ir kas keistųsi nuo 2028 metų

    Dar viena kryptis – supaprastinta metinė apskaita plačiai prekiaujamam skaitmeniniam turtui. Mokesčių mokėtojams būtų sudaryta galimybė rinktis paprastesnį metų suvedimo principą, kuris potencialiai mažintų poreikį kiekvieną atskirą operaciją apdoroti kaip atskirą mokesčių įvykį.

    Numatyta, kad tiek išimtis smulkiems mokesčiams, tiek supaprastintos apskaitos pokytis įsigaliotų nuo 2028 metų. Tokia atidėta data dažnai siejama su poreikiu pasirengti įgyvendinimui: finansų tarpininkams, apskaitos sprendimams ir pačiai mokesčių administracijai reikėtų laiko pritaikyti sistemas.

    Kas numatoma kasėjams, „staking“ ir nuostolių taisyklėms

    Projektas atskirai aptaria kriptovaliutų kasimą ir „staking“, numatydamas, kad pajamos iš tokios veiklos paprastai būtų apmokestinamos kaip įprastos pajamos. Kartu paliekama erdvės kai kurioms investicinėms struktūroms „staking“ vykdyti taip, kad vien ši veikla automatiškai nepakeistų jų mokestinio statuso.

    Ankstesnėse diskusijose buvo svarstytas variantas leisti atidėti mokesčių prievolę dėl tam tikro naujai sugeneruoto skaitmeninio turto, tačiau ši galimybė naujajame projekte nenumatyta. Dalis kriptovaliutų sektoriaus organizacijų anksčiau ragino išlaikyti atidėjimo mechanizmą, tačiau komitetas jo į projektą neįtraukė.

    Be to, siūloma išplėsti vadinamąją wash sale taisyklę ir skaitmeniniam turtui, kuriuo prekiaujama rinkoje. Paprastai tariant, nuostolis galėtų būti nepripažintas, jei asmuo parduoda turtą ir per 30 dienų prieš arba po pardavimo įsigyja tą patį ar iš esmės tokį patį turtą.

    Projektas taip pat numato, kad tam tikri skaitmeninio turto perleidimai pagal skolinimo susitarimus nebūtų laikomi pardavimu ar mainais. Tokiu būdu siekiama aiškiau atskirti finansines operacijas, kai turtas laikinai perduodamas pagal sutartį, nuo apmokestinamo turto realizavimo.

    Galiausiai siūloma įpareigoti JAV Iždo departamentą per 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo sukurti savanoriško atskleidimo programą skaitmeninio turto mokesčiams. Ja pasinaudoję mokesčių mokėtojai galėtų patikslinti ankstesnes deklaracijas ir susimokėti priklausančius mokesčius, palūkanas bei galimas baudas.

    Artimiausias žingsnis – trečiadienį numatytas įstatymo projekto svarstymas komitete, po kurio paaiškės, kokia redakcija bus siūloma tolesniam Kongreso procesui. Jei iniciatyva judės pirmyn, ji gali tapti vienu reikšmingiausių bandymų suvienodinti JAV kriptovaliutų apmokestinimo taisykles per pastaruosius metus.

  • „Bitget Wallet“ su „Reality“ atveria 1 700 tokenizuotų JAV akcijų: ką tai reiškia 100 mln. vartotojų

    Kriptovaliutų piniginė „Bitget Wallet“ pranešė integravusi „Reality“ – reguliuojamą tokenizuotų aktyvų leidimo protokolą. Integracija leidžia daugiau nei 100 mln. „Bitget Wallet“ vartotojų tiesiog piniginėje prekiauti per 1 700 tokenizuotų JAV akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF), neperkeliant lėšų į tradicinę brokerinę sąskaitą.

    Šis žingsnis rodo spartėjančią realaus pasaulio turto tokenizacijos kryptį, kai finansiniai instrumentai perkeliami į blokų grandinę ir tampa pasiekiami panašiai kaip kriptoturtas. „Reality“ sprendimas, kaip skelbiama, iš pradžių paleistas „Arbitrum“ ir „Morph“ tinkluose.

    „Reality“ tokenizuoti aktyvai vadinami rTokens ir, pasak projekto, suteikia ekspoziciją į daugiau nei 1 700 JAV akcijų ir ETF, apimančių didžiąją dalį JAV rinkos prekybos apimčių. Nurodoma, kad kiekvienas rToken yra padengtas santykiu 1:1 atitinkamomis akcijomis, laikomomis per „Alpaca Securities“, o rezervai tikrinami kasdien trečiosios šalies auditorių.

    Skirtingai nei sintetiniai produktai, tokia konstrukcija siekia užtikrinti, kad kaina ir atsiskaitymas būtų siejami su realia rinka, o pavedimai per JAV prekybos valandas būtų nukreipiami į pagrindines biržas. Vartotojams tai reiškia galimybę pasiekti tokius instrumentus kaip rNVDA, rTSLA, rAAPL, rAMZN, taip pat su indeksais susietus rSPY ar rQQQ, priklausomai nuo prieinamumo konkrečioje jurisdikcijoje.

    Integracija apima ne tik pirkimą ir pardavimą, bet ir tai, kaip tokenizuotos akcijos gali veikti blokų grandinės ekosistemoje. Teigiama, kad dividendai, jei jie priklauso, vartotojams gali būti išmokami į piniginę stabiliosiomis monetomis, o tokie veiksmai kaip akcijų skaidymas turi būti automatiškai atspindimi tokeno struktūroje.

    „Daugeliui žmonių pasaulyje JAV akcijos buvo nepasiekiamos ne dėl paklausos stokos, o dėl to, kad infrastruktūra buvo neprieinama arba reikėjo atsisakyti turto kontrolės“, – sakė „Bitget Wallet“ operacijų vadovas Alvin Kan.

    „Ši integracija yra svarbus žingsnis, kad rTokens būtų pasiekiami platesnėje ekosistemoje. Per atvirą API piniginės, biržos ir protokolai gali prisijungti prie rToken likvidumo nekurdami visos infrastruktūros nuo nulio“, – sakė „Reality“ atstovė Alice Li.

    Rinkos kontekste tai atliepia didėjantį institucijų ir technologijų bendrovių dėmesį tokenizacijai, ypač kai investuotojai ieško greitesnio atsiskaitymo, programiškai valdomų finansinių produktų ir platesnio prieinamumo. Kartu išlieka esminiai klausimai: reguliavimo reikalavimai skirtingose šalyse, vartotojų apsaugos lygis, informacijos atskleidimas ir tai, kaip tokie produktai elgsis ekstremalaus rinkos kintamumo metu.

    „Bitget Wallet“ nurodo, kad planuoja toliau plėsti tokenizuoto turto pasiūlą ir gilinti integracijas su protokolais. Vartotojams tai gali reikšti dar didesnį tradicinių finansų priemonių spektrą kripto piniginėje, tačiau prieš naudojantis tokiais produktais svarbu įvertinti rizikas, mokesčius, ribojimus ir konkrečioje šalyje galiojančias taisykles.

  • Prieš Clarity Act balsavimą Senate įtampa auga: Lummis atmeta demokratų siūlymą dėl etikos

    Prieš Clarity Act balsavimą Senate įtampa auga: Lummis atmeta demokratų siūlymą dėl etikos

    Likus kelioms valandoms iki pirmojo procedūrinio balsavimo dėl kriptoturto reguliavimo įstatymo Clarity Act, JAV Senate aštrėja nesutarimai tarp respublikonų ir demokratų. Respublikonų stovykla, kuriai vadovauja senatorė Cynthia Lummis, atmetė naujausią demokratų kontrasiūlymą ir įstatymo ateitis kol kas lieka miglota.

    Demokratai siekė pakoreguoti vieną jautriausių projekto vietų, susijusią su etikos nuostatomis ir jų taikymu valstybės pareigūnams. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad dabartinis mechanizmas, jų vertinimu, palieka spragų, kurios nepakankamai apriboja galimus interesų konfliktus, įskaitant prezidento Donaldo Trumpo gaunamą naudą iš kripto sektoriaus.

    Respublikonų parengtame, kaip teigiama, galutiniame Clarity Act projekte numatyta, kad pareigūnai turėtų atsisakyti reikšmingų finansinių interesų arba juos perkelti į akląjį patikėjimą. Taip pat suteikiama daugiau veikimo erdvės valstijų generaliniams prokurorams, kurie galėtų inicijuoti ieškinius, susijusius su etikos nuostatų vykdymu, įskaitant ginčus su kriptovaliutų biržomis ir Teisingumo departamentu.

    Demokratų kritika koncentruojasi į tai, kaip realiai būtų užtikrinamas vykdymas, jei galutinį sprendimą dėl veiksmų imtųsi federalinės institucijos. Senatorė Elizabeth Warren viešai pabrėžė, kad projekte mato spragų, kurios, jos teigimu, neleistų efektyviai užkirsti kelio pareigūnams papildomai uždirbti iš kriptoturto, kai etikos nuostatos nėra pakankamai priverstinės.

    Lummis atstovė spaudai Katie Warbinton suabejojo demokratų pasirengimu derėtis ir teigė, kad pateiktas kontrasiūlymas iš esmės kartoja anksčiau išsakytą poziciją. Pasak jos, jei demokratai tikrai nori kompromiso, jie turėtų pradėti realias derybas, o ne iš naujo teikti tuos pačius reikalavimus, vadindami tai progresu.

    Demokratų pusėje skamba argumentas, kad jų siūlomas tekstas nėra naujiena, o nuosekliai keliamas jau beveik metus. Senatorius Markas Warneris teigė, jog respublikonai neturėtų stebėtis, nes būtent tokios formuluotės demokratai siekė ilgą laiką.

    Procedūrinis balsavimas Senate yra pirmasis rimtas barjeras Clarity Act kelyje, nes be bent dalies demokratų paramos projektui gali pritrūkti balsų jau šiame etape. Jei procedūrinė kliūtis būtų įveikta, vėliau lauktų dar vienas balsavimas Senate, o po to projektas keliautų į Atstovų Rūmus ir galiausiai galėtų pasiekti prezidento stalą.

    Clarity Act svarstymas vyksta augant politiniam spaudimui sukurti aiškesnes žaidimo taisykles kriptoturto rinkai, kuri pastaraisiais metais susiduria ir su didėjančiu investuotojų aktyvumu, ir su reguliavimo spragų pasekmėmis. Diskusijos dėl etikos nuostatų rodo, kad pagrindinis ginčas persikelia iš techninių rinkos apibrėžimų į tai, kaip užtikrinti, kad taisyklės būtų ne tik deklaratyvios, bet ir realiai įgyvendinamos.

  • CoinShares: net ir atsigavus bitcoin kainai, DI vilionės kalnakasių neatitrauks nuo naujos krypties

    CoinShares: net ir atsigavus bitcoin kainai, DI vilionės kalnakasių neatitrauks nuo naujos krypties

    Kriptovaliutų investicijų bendrovė „CoinShares“ prognozuoja, kad viešai kotiruojamų bitcoin kasėjų pasitraukimas į dirbtinio intelekto infrastruktūros rinką greičiausiai nesustos net ir tuo atveju, jei bitcoin kaina reikšmingai atsigaus. Bendrovės vertinimu, vien kainos kilimo gali nepakakti, kad įmonės persigalvotų ir grįžtų prie ankstesnio veiklos modelio.

    Tokias išvadas „CoinShares“ pateikė 2026 metų antrojo ketvirčio bitcoin kasimo ataskaitoje. Joje pabrėžiama, kad daliai bendrovių perėjimas prie DI ir didelio našumo skaičiavimų tapo struktūriniu sprendimu, susijusiu su ilgalaikėmis sutartimis ir jau padarytomis investicijomis.

    Kasimą keičia ilgalaikiai įsipareigojimai

    Ataskaitos autorius Luke’as Nolanas išskiria priežastis, kodėl šį procesą sudėtinga apsukti atgal. Pavyzdžiui, „Core Scientific“ sumokėjo apie 39 000 000 eurų, kad nutrauktų susitarimą dėl 15 EH/s naujos kartos kasimo įrangos, o tai rodo, jog kai kurios įmonės sąmoningai atsisako planuoto plėtros kelio.

    Be to, dalis operatorių savo aikšteles ir elektros pajėgumus jau yra priskyrę DI ir didelio našumo skaičiavimų nuomai pagal sutartis, kurių trukmė gali viršyti 15 metų. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus bitcoin kasimo sąlygoms, infrastruktūra gali likti užrakinta kituose projektuose.

    „CoinShares“ vertinimu, bent 35 EH/s skaičiavimo galios jau yra suplanuota pasitraukti iš viešai kotiruojamų kasėjų grupės. Tai prilygsta maždaug 4,7 proc. dabartinio bitcoin tinklo maišos rodiklio, kuris siekia apie 750 EH/s.

    Kodėl DI tampa pelningesnis

    Ekonominis motyvas, anot „CoinShares“, yra akivaizdus: šiuo metu DI infrastruktūra kasėjų valdomiems pajėgumams gali generuoti apie 1 300 000 eurų pelno už megavatą. Tuo metu bitcoin kasimas, bendrovės skaičiavimu, duoda apie 430 000 eurų pelno už megavatą.

    Net jei bitcoin kaina kiltų ir laikinai pagerintų kasimo pajamas, „CoinShares“ mano, kad tai greičiau paskatintų tik ribotą papildomų pajėgumų įjungimą. Tokiu scenarijumi labiau pasinaudotų įmonės, kurios išlaikė lankstesnį veiklos modelį ir gali greičiau perskirstyti infrastruktūrą tarp skirtingų veiklų.

    Kaštai, pajamos ir kasėjų sprendimai

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinė grynųjų pinigų savikaina išgauti vieną bitcoin, „CoinShares“ duomenimis, siekė apie 75 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 69 500 eurų. Tuo metu ketvirtis baigėsi bitcoin kainai esant apie 58 400 JAV dolerių, arba maždaug 53 700 eurų, todėl nemaža dalis rinkos veikė žemiau grynųjų kaštų ribos.

    Birželį mėnesinis vidutinis vadinamasis maišos kainos rodiklis, parodantis kasėjų gaunamas pajamas už skaičiavimo vienetą, nusileido iki visų laikų žemiausio lygio – apie 27,70 JAV dolerio už PH/s per dieną, tai yra maždaug 25,50 euro. Vėliau situacija kiek pagerėjo: bitcoin kainai pakilus iki maždaug 77 000 JAV dolerių, arba apie 70 800 eurų, maišos kaina pakilo iki maždaug 38 JAV dolerių, arba apie 35 eurus, ir daliai operatorių tai leido grįžti virš grynųjų kaštų ribos.

    Vis dėlto „CoinShares“ išvada lieka ta pati: įmonės, kurios jau paskyrė savo elektros pajėgumus ir infrastruktūrą DI projektams, greičiausiai laikysis pasirinkto kurso. Net ir atsigavus bitcoin kainai, jos nebūtinai sugrįš į ankstesnį kasimo mastą, nes alternatyvi grąža ir sutartiniai įsipareigojimai gali būti stipresni už trumpalaikius rinkos ciklus.

  • Pietų Korėjos investuotojai siekia dar vieno kriptoturto mokesčio atidėjimo, valdžia nesitraukia

    Pietų Korėjos investuotojai siekia dar vieno kriptoturto mokesčio atidėjimo, valdžia nesitraukia

    Pietų Korėjoje vėl įsibėgėja diskusija dėl kriptoturto apmokestinimo: dalis investuotojų ir rinkos dalyvių ragina dar kartą nukelti planuojamą mokestį, tačiau valdžios institucijos laikosi numatyto grafiko. Kriptoturto pajamų apmokestinimas šalyje turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną.

    Pagal planą būtų taikomas 22 proc. efektyvus tarifas, kuris susideda iš 20 proc. bazinio mokesčio ir 2 proc. vietinio mokesčio. Mokestis būtų skaičiuojamas nuo metinio pelno iš skaitmeninio turto, viršijančio 2 500 000 Pietų Korėjos vonų, tai yra apie 1 600 eurų.

    Apmokestinimas apimtų pajamas iš kriptoturto pardavimo ir perleidimo, taip pat tam tikras su skaitmeniniu turtu susijusias pajamas, pavyzdžiui, iš skolinimo. Kritikai teigia, kad praktinis įgyvendinimas vis dar kelia klausimų, ypač dėl duomenų surinkimo, sandorių atsekamumo ir platformų teikiamų ataskaitų vienodinimo.

    Diskusijos paaštrėjo, kai piliečiai ėmė aktyviai naudotis Nacionalinės Asamblėjos elektroninių peticijų sistema, leidžiančia inicijuoti teisėkūros svarstymą. Peticijos, per 30 dienų surenkančios 50 000 patvirtintų parašų, automatiškai perduodamos atsakingam komitetui oficialiai peržiūrai.

    Naujausia peticija, kuria siūloma kriptoturto mokesčio įsigaliojimą atidėti dar dvejiems metams, pasiekė reikiamą 50 000 parašų ribą ir dabar turės būti svarstoma komitete. Jos autoriai pabrėžia, kad dalis investuotojų patyrė nuostolių, o rinkos svyravimai ir ne iki galo parengta infrastruktūra gali sumažinti realiai surenkamas biudžeto pajamas.

    „Daugelis kriptoturto investuotojų sėdi ant didelių nuostolių, o pramonei taikyti mokestį dabar būtų neteisinga“, – teigiama peticijoje.

    Tuo metu valdžia signalizuoja, kad planas išlieka galioti. Kandidatas į ekonomikos ir finansų ministro postą Lee Hyoung-Il viešai nurodė, jog apmokestinimas numatytas pagal grafiką, o Nacionalinė mokesčių tarnyba vėliau šiais metais ketina paskelbti detalesnius taikymo standartus.

    Kriptoturto mokesčio startas Pietų Korėjoje jau buvo atidėtas ne kartą nuo tada, kai tema aktyviau imta svarstyti 2022 metais. Dėl to rinkoje susiformavo lūkestis, kad politinis spaudimas ir šįkart gali baigtis kompromisu, tačiau kol kas sprendimų priėmėjų pozicija aiški: apmokestinimas bus įvestas, o techniniai klausimai turi būti išspręsti iki įsigaliojimo datos.

  • TD Cowen įžvelgia 90 proc. potencialą „Smarter Web“: planuojamas MORE IPO keičia bitcoin iždo finansavimą

    TD Cowen įžvelgia 90 proc. potencialą „Smarter Web“: planuojamas MORE IPO keičia bitcoin iždo finansavimą

    Investicijų bankas TD Cowen pakėlė „The Smarter Web Company“ akcijų tikslinę kainą ir paliko rekomendaciją pirkti, teigdamas, kad planuojamas MORE privilegijuotųjų akcijų platinimas gali išplėsti bendrovės finansavimo galimybes. Analitikų vertinimu, tai sustiprintų įrankių rinkinį kapitalo rinkose ir suteiktų daugiau lankstumo ilgesniam laikotarpiui.

    TD Cowen skaičiavimu, atnaujinta tikslinė kaina nuo tuometinės rinkos kainos reikštų apie 90 proc. augimo potencialą. Bendrovės akcijos Londono vertybinių popierių biržoje tądien judėjo nedideliu prieaugiu, o tikslinės kainos pakeitimas tapo vienu ryškesnių signalų investuotojams.

    Analitikų rašte klientams pabrėžiama, kad siūlomas instrumentas būtų dar vienas ilgalaikio kapitalo šaltinis, jei sandoris būtų įgyvendintas. Svarbu ir tai, kad tokio tipo finansavimas gali padėti bendrovei diversifikuoti lėšų pritraukimą, ypač kai rinkos ciklai kriptoturto sektoriuje išlieka nepastovūs.

    Pagal bendrovės paskelbtą informaciją, MORE akcijos būtų siejamos su kaupiamu kintamosios normos dividendu, kuris būtų mokamas kas savaitę. Taip pat numatoma likvidavimo pirmenybė ir išpirkimo teisės, tačiau be akcininkų balsavimo teisių, o galutiniam įgyvendinimui reikėtų akcininkų pritarimo ir FCA patvirtinto prospekto.

    TD Cowen atkreipė dėmesį ir į iždo rezultatus: „Smarter Web“ nurodė pasiekusi apie 11,5 proc. metų pradžios iki dabar BTC pajamingumą. Bendrovė taip pat įvardijo nepalankų efektą po 2026 metų liepos 23 dieną įvykdyto konvertuojamo instrumento grąžinimo, dėl kurio buvo parduota apie 178 bitkoinus.

    Rinkos kontekstas išlieka reikšmingas: bitkoino kaina tuo metu artėjo prie maždaug 67 000 eurų lygio, tačiau vis dar buvo apie 38 proc. žemiau ankstesnio rekordo, kuris siekė maždaug 109 000 eurų. TD Cowen baziniame scenarijuje prognozavo, kad iki gruodžio bitkoinas galėtų pasiekti apie 86 000 eurų, optimistiniame scenarijuje minėjo apie 150 000 eurų, o nepalankiame – apie 22 000 eurų.

    Anot analitikų, tokie žingsniai rodo augantį bitcoin iždo bendrovių brandumą, kai greta įprastų akcijų emisijų vis dažniau svarstomos privilegijuotos akcijos, užtikrintos kredito linijos ar konvertuojami vertybiniai popieriai. TD Cowen taip pat tikisi, kad „Smarter Web“ įsigijimų tempas palaipsniui gali grįžti prie ankstesnio finansinių 2025 metų ritmo.

  • Bernstein apie Clarity Act: Senate daugėja kompromisų, o rinka teigiamo posūkio dar neįkainojo

    Bernstein apie Clarity Act: Senate daugėja kompromisų, o rinka teigiamo posūkio dar neįkainojo

    Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovės „Bernstein“ analitikai teigia, kad JAV Kongrese svarstomas Clarity Act gali judėti į priekį sparčiau, nei praėjusią savaitę tikėjosi finansų rinkos. Pasak jų, po Respublikonų padarytų nuolaidų dėl etikos ir kitų jautrių klausimų atsirado daugiau erdvės susitarimui.

    Analitikų vertinimu, šis procesas gali tapti netikėtai svarbiu katalizatoriumi kriptoturto sektoriui ir su juo susijusioms įmonėms. Jie pabrėžia, kad rinka šiuo metu labiau linkusi į atsargesnį scenarijų, todėl teigiamas siurprizas gali būti ne iki galo atspindėtas kainose.

    Kas pasikeitė įstatymo projekte

    Sekmadienio pabaigoje Senato Respublikonai paskelbė, jų teigimu, galutinį Clarity Act projekto variantą. Jame įtraukti reikšmingi pakeitimai, kurių anksčiau prašė Demokratų atstovai, siekdami aiškesnių etikos ir priežiūros saugiklių.

    Vienas svarbiausių elementų susijęs su etika ir interesų konfliktais: projekte numatyta griežtesnė vykdymo ir kontrolės logika, įskaitant valstijų generalinių prokurorų vaidmenį užtikrinant nustatytų apribojimų laikymąsi. „Bernstein“ tai vertina kaip kompromisą, kuris realiai gali pritraukti dalį dvejojančių balsų.

    Taip pat numatyta, kad iždo sekretorius galėtų taikyti vadinamąjį saugiklį, laikinai apribojantį su stabiliomis kriptovaliutomis susijusius atlygius, jei mokėjimams skirtos stabilios kriptovaliutos sukeltų didesnį lėšų atitraukimą iš bendruomeninių bankų. Ši nuostata siejama su bankų sistemos stabilumo rizikomis ir indėlių migracija.

    Politinis fonas ir balsų matematika

    Procedūrinis balsavimas dėl tolesnio svarstymo Senate numatytas artimiausiomis dienomis, o jam reikia 60 balsų. Respublikonai turi 53 vietas, todėl, jei visi balsuotų vieningai, vis tiek reikėtų kelių Demokratų arba nepriklausomų senatorių paramos.

    „Bernstein“ atkreipia dėmesį, kad dalis Demokratų gali nenorėti būti viešai pristatomi kaip kritiškai nusiteikę kriptoturto atžvilgiu prieš artėjančius rinkimų ciklus. Kriptoturto interesų grupės pastaraisiais metais aktyviai finansavo ir rėmė skirtingų partijų kandidatus, todėl politinis spaudimas išlieka dvišalis.

    Kodėl tai svarbu rinkoms ir bankams

    Analitikai teigia, kad blogiausias scenarijus būtų įstatymo nepriėmimas, ir tai paliestų ne tik kriptoturto bendroves, bet ir bankų sektorių. Jų vertinimu, aiškesni „apsauginiai turėklai“ dėl stabilios kriptovaliutos pajamingumo ir galimo indėlių nutekėjimo sumažintų riziką bankams finansinio streso laikotarpiu.

    Jei įstatymas neįsigaliotų, rinkoje ir toliau galėtų stiprėti trečiųjų šalių platformos, kurios klientams siūlo pilną pajamingumą už laikomus stabilių kriptovaliutų likučius. Toks modelis, pasak analitikų, galėtų didinti spaudimą tradiciniams bankams, ypač jei indėlininkai ieškotų didesnės grąžos.

    „Bernstein“ taip pat primena, kad šią savaitę rinka susidurs su keliomis svarbiomis žiniomis: be balsavimo dėl Clarity Act, numatomas ir JAV centrinio banko sprendimas dėl bazinių palūkanų. Jų teigimu, griežtesnė retorika dėl palūkanų kartu su nepalankia įstatymo baigtimi galėtų išprovokuoti ryškesnį kainų kritimą, o teigiamas politinis signalas galėtų veikti priešingai.

    Kita vertus, analitikai laikosi pozicijos, kad net ir įstatymui neįvykus, reguliacinis aiškumas gali ateiti per intensyvesnį priežiūros institucijų taisyklių kūrimą. Tokiu atveju, po pirminės neigiamos reakcijos, dalis su kriptoturtu susijusių akcijų galėtų atsigauti, nes rinkai būtų pateiktos aiškesnės žaidimo taisyklės.

    „Dabar matome daugiau pažangos, nei praėjusią savaitę tikėjosi rinka, o bet koks teigiamas siurprizas tikėtina dar nėra įkainotas“, – sakė „Bernstein“ analitikų grupė.

  • „Strategy“ supirko STRC akcijų už 120 mln. eurų, bet bitkoinų portfelio nedidino antrą savaitę

    „Strategy“ supirko STRC akcijų už 120 mln. eurų, bet bitkoinų portfelio nedidino antrą savaitę

    JAV biržoje kotiruojama bendrovė „Strategy“, žinoma kaip viena didžiausių bitkoino kaupytojų tarp viešųjų įmonių, per rugsėjo 8–13 dienas supirko 1,42 mln. STRC privilegijuotųjų akcijų. Sandorių vertė siekė apie 120 mln. eurų, o apie tai bendrovė pranešė pateikdama 8-K formą JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai.

    Įmonė nurodė, kad supirkimą finansavo iš grynųjų pinigų rezervo. Rugsėjo 14 dieną bendrovės „USD Reserve“ ir „USD Cash“ likučiai sudarė atitinkamai apie 4,4 mlrd. eurų ir 1,1 mlrd. eurų, todėl supirkimas, palyginti su turimomis lėšomis, buvo santykinai nedidelis.

    Tuo pat metu „Strategy“ nepirko ir nepardavė bitkoinų, todėl jos turimas kiekis antrą savaitę iš eilės liko nepakitęs – 845 050 BTC. Esant panašiam kainų lygiui, tai atitinka maždaug 4 proc. maksimalios 21 mln. bitkoinų pasiūlos ribos, o toks mastas rinkoje paprastai vertinamas kaip reikšmingas veiksnys.

    Pagal pateiktą informaciją, įsigijimų savikaina siekia apie 55,1 mlrd. eurų, o vidutinė pirkimo kaina – apie 65 500 eurų už vieną bitkoiną. Tai reiškia, kad esant dabartinėms kainoms įmonė balansuoja netoli įsigijimo kainų zonos, o ne didina riziką papildomais pirkimais.

    Kas keičiasi įmonės finansavimo modelyje?

    „Strategy“ pastaruoju metu veikia pagal atnaujintą „Digital Credit Capital Framework“ modelį, kuriame „USD reserve“ yra labiau susieta su privilegijuotųjų akcijų dividendais ir palūkanų mokėjimais. Ši logika leidžia bendrovei lanksčiau valdyti kapitalą: vienu metu palaikyti bitkoinų ekspoziciją, o kitu – mažinti finansavimo kaštus supirkimais.

    Bendrovė taip pat yra autorizavusi iki 2 mlrd. JAV dolerių vertės supirkimo programą skaitmeninio kredito vertybiniams popieriams, pirmiausia orientuojantis į STRC. Be to, įmonė yra patvirtinusi ir iki 1 mlrd. JAV dolerių paprastųjų akcijų supirkimą, taip stiprindama signalą rinkai, kad prioritetas teikiamas kapitalo struktūros optimizavimui.

    Kodėl bitkoinų nepirkimas svarbus signalas?

    Rinka įprato, kad „Strategy“ žingsniai dažnai sutampa su viešais įrašais ir vadovybės komunikacija, tačiau pastaruoju metu šie signalai tapo retesni. Tai gali reikšti, kad bendrovė nori sumažinti išankstinius lūkesčius arba tiesiog perkelia dėmesį nuo agresyvaus kaupimo prie balansavimo tarp turto laikymo ir įsipareigojimų aptarnavimo.

    Duomenys apie viešąsias įmones rodo, kad bitkoiną savo balanse laiko beveik 200 bendrovių, tačiau „Strategy“ išlieka aiškus lyderis pagal sukauptą kiekį. Pastaruoju metu tokių bendrovių akcijų kainos dažnai svyruoja ne tik pagal bitkoino kainą, bet ir pagal tai, kaip investuotojai vertina jų skolos, dividendų bei supirkimų politiką.

    Per praėjusią savaitę „Strategy“ akcijos smuko, o bitkoino kaina taip pat krito, todėl rinkoje vėl suaktyvėjo diskusijos, kiek tvari yra agresyvi bitkoino iždo strategija, kai kapitalo kaina auga. Vis dėlto dabartinis supirkimas rodo, kad bendrovė ieško būdų stiprinti finansinį stabilumą, neparduodant turimų bitkoinų.

  • S&P Global investuoja į kriptovaliutų duomenų bendrovę „Kaiko“: Series B padidinta iki 110 mln. eurų

    S&P Global investuoja į kriptovaliutų duomenų bendrovę „Kaiko“: Series B padidinta iki 110 mln. eurų

    S&P Global paskelbė vedanti strateginę investiciją į kriptovaliutų rinkos duomenų tiekėją „Kaiko“, taip pratęsdama bendrovės Series B finansavimo etapą iki 110 mln. eurų. Įmonė nurodo, kad šis žingsnis sustiprins jos pozicijas instituciniams klientams skirtoje skaitmeninio turto duomenų rinkoje.

    Kartu su S&P Global finansavime dalyvavo ir keli finansų bei rinkos infrastruktūros žaidėjai, tarp jų BNP Paribas, „Nasdaq Ventures“, „Coinbase Ventures“, „Royal Bank of Canada“ ir kiti investuotojai. „Kaiko“ šio investavimo metu neatskleidė, kokia verte buvo įvertinta bendrovė.

    „Kaiko“ primena, kad Series B etapą pradėjo dar 2022 metais, kai pritraukė apie 53 mln. eurų. Dabartinis padidinimas iki 110 mln. eurų rodo, kad paklausa patikimiems kriptoturto kainodaros, likvidumo ir sandorių duomenims išlieka didelė, ypač augant reguliaciniams reikalavimams ir institucijų dalyvavimui rinkoje.

    Šviežias kapitalas bus nukreiptas į pagrindinį rinkos duomenų verslą ir duomenų infrastruktūros plėtrą onchain kapitalo rinkoms. Bendrovė taip pat pranešė, kad nauji investuotojai prisijungė prie Strateginės pramonės darbo grupės, kuriai pirmininkaus „Kaiko“.

    Darbo grupė daugiausia dėmesio skirs duomenims ir infrastruktūrai, reikalingai tokenizuotoms rinkoms, kur tradicinio finansų pasaulio instrumentai perkeliami į blokų grandines. Tokiose rinkose ypač svarbūs vienodi duomenų standartai, patikimi indeksai ir aiškios metodikos, nes nuo jų priklauso produktų vertinimas, rizikos kontrolė ir atitiktis taisyklėms.

    „Kaiko“ nurodo, kad jos duomenys apima daugiau nei 150 biržų ir protokolų, o pastaruoju metu bendrovė plėtėsi ir per įsigijimus. Be to, ji kartu su S&P Dow Jones Indices pristatė „S&P Kaiko Digital Asset Indices“, suvienijusius kriptoturto indeksų pasiūlą po bendra prekės ženklo kryptimi.

    „Skaitmeniniam turtui spartėjant, S&P Global investuoja į ateitį, o ši investicija patvirtina tokį įsitikinimą“, – sakė S&P Dow Jones Indices vadovė Cathy Clay.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad tradicinės finansų duomenų ir indeksų institucijos vis aktyviau įsitvirtina kriptoturto infrastruktūroje. Investuotojams ir rinkos dalyviams tai gali reikšti didesnį dėmesį skaidrumui, duomenų kokybei bei indeksų standartizacijai, kurie ilgainiui tampa esminiais veiksniais kuriant instituciniams klientams skirtus skaitmeninio turto produktus.