CP v2

Tag: BitCoin

  • Sam Bankman-Fried kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą: siekia panaikinti nuosprendį ir 10 mlrd. eurų konfiskavimą

    Sam Bankman-Fried kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą: siekia panaikinti nuosprendį ir 10 mlrd. eurų konfiskavimą

    Buvęs kriptovaliutų biržos FTX vadovas ir vienas jos įkūrėjų Samas Bankmanas-Friedas pateikė prašymą JAV Aukščiausiajam Teismui peržiūrėti jo baudžiamąją bylą. Jis siekia, kad būtų panaikintas sukčiavimo nuosprendis ir maždaug 10 mlrd. eurų turto konfiskavimas, paskirtas kartu su bausme.

    S. Bankmanas-Friedas atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai prisiekusieji jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo, sąmokslo ir pinigų plovimo. Bylos esmė buvo kaltinimai, kad klientų lėšos buvo neteisėtai panaudotos susijusios prekybos bendrovės „Alameda Research“ finansavimui ir rizikingiems sandoriams, o investuotojams bei kreditoriams teikta klaidinanti informacija.

    Prašyme Aukščiausiajam Teismui buvęs FTX vadovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas esą apribojo gynybos galimybes pateikti įrodymus apie tai, jog įmonių grupė turėjo pakankamai turto galutiniam atsiskaitymui. Jo argumentas remiasi teiginiu, kad nemokumas buvo laikinas, o vėliau klientai buvo kompensuoti, kai restruktūrizavimo procesas leido grąžinti lėšas.

    „Teismas leido kaltinimui remtis dideliais klientų praradimais, bet apribojo gynybos galimybę parodyti, kad atsiskaitymas vėliau įvyko“, – teigiama pareiškime.

    Kitas svarbus skundo aspektas susijęs su konfiskavimo suma: S. Bankmanas-Friedas tvirtina, kad maždaug 10 mlrd. eurų dydžio konfiskavimas gali prieštarauti JAV Konstitucijos 8-ajai pataisai, draudžiančiai perteklines baudas. Tokie argumentai paprastai vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos mastą, žalos pobūdį ir tai, kaip skaičiuojama neteisėtai gauta nauda.

    Tuo pat metu ši byla yra įdomi ir platesniame kontekste: JAV teismuose pastaraisiais metais ryškėja praktika, kad sukčiavimo bylose akcentuojamas ne vien realus finansinis nuostolis, bet ir apgaulės būdu gautas sutikimas ar klaidinantis informacijos pateikimas. Būtent dėl šios krypties gynyba siekia, kad Aukščiausiasis Teismas aiškiau apibrėžtų, kada ir kokia apimtimi galima remtis vėlesnio atsiskaitymo faktu bei kaip tokie duomenys turi būti vertinami prisiekusiųjų.

    Ar Aukščiausiasis Teismas priims bylą nagrinėti, paaiškės vėliau. Tokiais atvejais teismas paprastai atrenka nedidelę dalį prašymų, todėl sprendimas dėl priėmimo dažnai tampa ne mažiau svarbus nei galutinė nutartis.

  • ESMA perspėja: prognozių rinkų platformos ES dažniausiai neturi leidimų, ribojimai veikia ne visur

    Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) perspėjo, kad didžiausios prognozių rinkų platformos paprastai neturi leidimų, kurių ES reikia įvykių sutarčių siūlymui ir platinimui. Reguliuotojas taip pat suabejojo, ar dalinis geografinis blokavimas iš tikrųjų apsaugo ES vartotojus nuo prieigos.

    ESMA naujausioje rizikų apžvalgoje nurodė, kad vadinamosios įvykių sutartys gali patekti į skirtingus teisinius režimus, priklausomai nuo produkto konstrukcijos. Kai kuriais atvejais jos gali būti laikomos finansinėmis priemonėmis pagal MiFID II, kitais atvejais blokų grandine paremtos sutartys gali patekti į MiCA taikymo sritį, o dar kitur jos gali būti prilygintos lošimo produktams pagal nacionalinę teisę.

    „Dėl to įvykių sutarčių rinkodarai ir pardavimui Europos Sąjungoje paprastai reikalingas ES leidimas, kurio didžiausios prognozių rinkų platformos šiuo metu neturi“, – sakė ESMA.

    Reguliuotojas atkreipė dėmesį, kad jeigu tokios sutartys priskiriamos finansinėms priemonėms, jos dažniausiai būtų vertinamos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tokiu atveju joms gali būti taikomos nacionalinės produktų intervencijos priemonės dėl dvejetainių opcionų, kurios riboja ar draudžia jų rinkodarą, platinimą ir pardavimą neprofesionaliesiems investuotojams.

    ESMA išskyrė ir praktinę problemą: kai kurios platformos riboja vartotojų prieigą tik dalyje ES valstybių, o ne visoje Sąjungoje. Reguliuotojui klausimų kelia ir tai, kad geografiniai ribojimai nėra nepramušami, nes vartotojai gali apeiti blokavimą naudodami VPN ar kitas priemones.

    Dar viena ESMA įvardyta rizika susijusi su galimu prekybos piktnaudžiavimu prognozių rinkose. Ypač DLT pagrindu veikiančiose platformose, kur dalyvių tapatybės nustatymas gali būti ribotas, o dalyvavimas pseudoniminis, įtartinus sandorius aptikti sudėtingiau, o tyrimai gali užtrukti ilgiau.

    Reguliuotojas pažymėjo, kad pačios platformos pastaruoju metu stiprino vidaus taisykles ir įrankius, skirtus riboti įtartiną prekybą, tačiau tokios priemonės dažnai būna reaguojančios, o ne užkertančios kelią rizikai iš anksto. ESMA taip pat atkreipė dėmesį į specifines prognozių rinkų rizikas, susijusias su sutarčių baigties nustatymu, duomenų šaltinių patikimumu ir automatizuotu sutarčių vykdymu.

    Nors ESMA vertinimu prognozių rinkų mastas ES kol kas išlieka palyginti ribotas, institucija fiksuoja didėjantį susidomėjimą prognozių tipo produktais ir infrastruktūra. Tarp rinkos dalyvių, rodančių susidomėjimą panašiais sprendimais, minimos didžiosios biržos ir prekybos infrastruktūros operatoriai, o tai signalizuoja, kad reguliavimo aiškumas šioje srityje taps vis svarbesnis.

    ESMA žinutė rinkai aiški: platformoms, siūlančioms įvykių sutartis ES vartotojams, gali tekti iš esmės peržiūrėti atitiktį taisyklėms, o vartotojams svarbu suprasti, kad produkto teisinis statusas ir apsaugos mechanizmai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo jurisdikcijos ir konkretaus produkto struktūros.

  • Blockstream griežtai atmeta išpirką po Liquid spragos: negrąžinti beveik 600 BTC, įsitrauks pareigūnai

    Blockstream griežtai atmeta išpirką po Liquid spragos: negrąžinti beveik 600 BTC, įsitrauks pareigūnai

    „Blockstream“ viešai pareiškė, kad nemokės jokios išpirkos dėl po Liquid Network spragos negrąžintų lėšų, ir paragino išnaudotoją grąžinti likusius beveik 600 bitkoinų. Bendrovė pabrėžė, kad lėšų paėmimas be leidimo ir jų sulaikymas nėra atsakingas pažeidžiamumo atskleidimas, o nusikalstama veika.

    Įmonė teigia anksčiau mėginusi geranoriškai susitarti dėl turto grąžinimo, tačiau atmetė keliamas sąlygas. „Blockstream“ taip pat akcentavo, kad nenori sukurti precedento, kai atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjai būtų spaudžiami mokėti išpirkas, viršijančias jų realų ekonominį dalyvavimą ekosistemoje.

    „Mes nemokėsime už pavogto turto grąžinimą“, – sakė „Blockstream“.

    Pasak bendrovės, jei lėšos nebus grąžintos, ji dirbs su teisėsauga, kriptoturto keityklomis, paslaugų teikėjais ir skaitmeninės ekspertizės specialistais, kad būtų galima atsekti operacijas ir identifikuoti atsakingus asmenis. „Blockstream“ primena, kad blokų grandinės įrašai išlieka vieši, todėl įrodymai niekur nedingsta net ir bandant slėpti pėdsakus.

    Incidentas siejamas su Elements programinės įrangos, kuria grindžiamas Liquid Network, pažeidžiamumu. Nurodoma, kad problema buvo susijusi su range proof verifikacijų talpyklavimu, o tai leido sukurti apie 4 000 LBTC be atitinkamo bitkoinų rezervo.

    Vėliau šie nepadengti LBTC, pasinaudojant Liquid pinigine ir prekybos platforma SideSwap, buvo konvertuoti į BTC per standartinį peg-out procesą. Liquid ataskaitoje pabrėžiama, kad tinklo operatoriai nebuvo nulaužti, o raktai nebuvo kompromituoti, tačiau ataka pasinaudojo programiniu pažeidžiamumu ir procesais, kurie leido perkelti vertę į pagrindinį tinklą.

    Po ankstesnės žinutės grandinėje, kurioje reikalauta pirmiausia ištaisyti klaidą, didžioji dalis lėšų buvo sugrąžinta, tačiau maždaug 598,5 BTC liko negrąžinti. Išnaudotojas vėliau paprašė 10 proc. kaip tariamos klaidos premijos, grasindamas nuostoliais, jei reikalavimas nebus patenkintas.

    Tuo metu Liquid ekosistemoje buvo išleista nauja Elements versija, o tinklo veikla atnaujinta: blokų gamyba ir transakcijos vėl pradėjo vykti. Vis dėlto peg-out funkcija kurį laiką išliko išjungta kaip atsargumo priemonė, kol tęsiamas galutinis atsigavimo etapas ir rizikų vertinimas.

    Šis atvejis dar kartą išryškina, kaip svarbu šoniniams tinklams ir tiltams taikyti griežtą saugumo praktiką, įskaitant nepriklausomus auditus, aiškią atsakomybės ribą ir apgalvotas klaidų premijų taisykles. Rinkoje vis dažniau pabrėžiama, kad klaidos premija yra skirta atsakingam atskleidimui, o ne deryboms dėl jau pasisavinto turto grąžinimo.

  • Indijos SEBI „Demat 2.0“ bandomasis startas: daugiau nei 100 mln. eurų tokenizuotų obligacijų

    Indijos SEBI „Demat 2.0“ bandomasis startas: daugiau nei 100 mln. eurų tokenizuotų obligacijų

    Indijos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija SEBI paskelbė pradedanti „Demat 2.0“ bandomąjį projektą, kuriame jau įvyko pirmosios tokenizuotų įmonių obligacijų emisijos. Per jas trys emitentai pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų, o sandoriai buvo vykdomi pasitelkiant paskirstytojo registro technologiją.

    SEBI aiškina, kad naujoji infrastruktūra leidžia obligacijas išleisti, laikyti ir atsiskaityti skaitmeniniu formatu, kai vertybiniai popieriai registre fiksuojami kaip skaitmeniniai žetonai. Praktinis tikslas – sumažinti atsiskaitymo riziką ir sutrumpinti laiką, per kurį emitentas gauna lėšas po aukciono.

    Pagal pateiktą informaciją, pirmasis emitentas buvo REC Ltd., pritraukęs apie 53 mln. eurų iš 18 investuotojų. Netrukus po to L&T Ltd. pritraukė panašią sumą iš keturių investuotojų, o IIFL papildomai pritraukė apie 2,7 mln. eurų iš vieno investuotojo.

    Vienas esminių „Demat 2.0“ bandymo elementų – ryšys su Indijos centrinio banko RBI didmeniniu skaitmeninės valiutos projektu. SEBI teigimu, tai leidžia obligacijos ir pinigų „koją“ atsiskaityti atominiu principu, kai vertybinis popierius ir mokėjimas įvyksta tuo pačiu metu, taip mažinant riziką, kuri atsiranda, kai vertybiniai popieriai ir lėšos pervedami atskirai.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad tokenizavimas nesukuria naujos obligacijų klasės. Tokenizuotos obligacijos išlaiko tą patį identifikatorių, emitento įsipareigojimus, kupono sąlygas, terminą, sutartinius apribojimus, reitingą ir investuotojų teises, kaip ir įprastos dematerializuotos obligacijos.

    SEBI nurodo, kad bandomasis projektas vykdomas etapais: pradžioje apimama institucinė emisija, o antrinė prekyba ir mažmeninių investuotojų įtraukimas numatomi vėlesnėse fazėse, reguliacinės „smėlio dėžės“ aplinkoje. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją – tradicines finansų rinkos infrastruktūras derinti su skaitmeninių aktyvų sprendimais, siekiant greitesnių ir patikimesnių atsiskaitymų.

  • Kaip buvęs bankų programuotojas „CoinW“ biržoje kuria saugumo kultūrą ir valdo naujas grėsmes

    Kaip buvęs bankų programuotojas „CoinW“ biržoje kuria saugumo kultūrą ir valdo naujas grėsmes

    Nuo bankų iki kriptovaliutų

    Programuotojas Michaelis Liu karjerą pradėjo nuo įprastų programinės įrangos darbų, tačiau po patirties finansų sektoriuje jo prioritetai pasikeitė. Dirbdamas bankininkystėje jis pamatė, kad klientų pasitikėjimas tiesiogiai priklauso nuo duomenų saugumo, todėl kibernetinis saugumas tapo pagrindine jo specializacija.

    Praėjus beveik dviem dešimtmečiams, jis tą pačią logiką taiko jau kitoje aplinkoje: kriptovaliutų rinkoje. Šioje srityje reputaciją lemia ne tik paslaugos patogumas, bet ir tai, kaip greitai platforma sugeba atremti nuolat besikeičiančias atakas.

    Šiuo metu Liu dirba pasaulinėje kriptovaliutų keitykloje „CoinW“ vyriausiuoju saugumo konsultantu ir vadovauja komandai, kuri rūpinasi naudotojų skaitmeninio turto apsauga. Jo teigimu, kriptovaliutų sektoriuje saugumo sprendimai turi būti ne vien techniniai, bet ir organizaciniai, nes silpniausia grandis dažnai būna žmogus arba procesai.

    Saugumas kaip kasdienė disciplina

    „CoinW“, įkurta 2017 metais, akcentuoja nuoseklų požiūrį į rizikų valdymą ir darbuotojų įpročius. Liu teigia, kad svarbiausia ne atskiras įrankis, o kasdienis organizacijos režimas, kuriame saugumas tampa įprasta darbo dalimi.

    Pasak jo, darbuotojai mokomi nuo pirmos dienos, o žinios reguliariai atnaujinamos. Papildomai organizacijoje vyksta periodiniai testai, kurie imituoja sukčiavimo laiškus, kad būtų galima įvertinti, ar darbuotojai atpažįsta socialinės inžinerijos požymius ir ar laikosi higienos taisyklių.

    „Kai gaunamas sukčiavimo laiškas, mūsų darbuotojai nespaudžia nuorodos. Pastebėję riziką, jie ją greitai praneša ir žino, kaip saugoti savo asmeninę informaciją“, – sakė Michaelis Liu.

    Tokio tipo vidaus praktikos kriptovaliutų sektoriuje tampa vis aktualesnės, nes išpuoliai dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų: suklastotų prisijungimų, apgaulingų dokumentų ar paskyrų perėmimo. Todėl įmonėms, kurios valdo klientų turtą, darbuotojų budrumas tampa tokia pat svarbia apsaugos dalimi kaip ir technologiniai barjerai.

    Didžiausia rizika: trečiosios šalys ir DI

    Liu išskiria, kad šiandien vienas sudėtingiausių iššūkių centralizuotoms kriptovaliutų biržoms yra tiekimo grandinės atakos. Tai situacijos, kai pažeidžiamumas atsiranda ne pačios įmonės kode, o pas tiekėją, integracijoje ar naudojamame išoriniame komponente, o pasekmės paveikia galutinę platformą.

    Dėl šios priežasties „CoinW“ strategija, anot jo, yra išlaikyti kritinių sistemų kontrolę organizacijos viduje ir kuo mažiau remtis trečiosiomis šalimis ten, kur tai gali sukurti sunkiai prognozuojamų rizikų. Tokiu atveju didesnė atsakomybė tenka vidiniams testavimo procesams, infrastruktūros stebėsenai ir prieigos valdymui.

    Platforma taip pat akcentuoja kelių sluoksnių apsaugą, įskaitant „Zero Trust“ principus, kai nė vienas prisijungimas ar veiksmas nelaikomas patikimu vien dėl to, kad yra „vidinis“. Praktikoje tai reiškia griežtesnį tapatybės patvirtinimą, ribojamas teises, papildomas patikras ir sprendimus, kurie mažina vieno pažeidžiamo taško riziką.

    Kalbėdamas apie ateitį, Liu dirbtinį intelektą įvardija kaip dvilypį veiksnį. Viena vertus, DI gali padėti analizuoti didelius kiekius žurnalų duomenų, ieškoti anomalijų ir greičiau aptikti įtartinus veiksmus, kuriuos žmogus pastebėtų per vėlai.

    Kita vertus, tos pačios DI galimybės gali būti panaudotos puolimui: automatizuotai ieškoti silpnų vietų, greičiau rinkti informaciją apie infrastruktūrą ar taikyti įtikinamesnę socialinę inžineriją. Tai reiškia, kad saugumo komandoms tenka veikti nuolatinėse technologinėse varžybose, kuriose tempą diktuoja ne planai, o realios grėsmės.

    Liu pabrėžia, kad galutinis tikslas yra sukurti sistemą, kurioje saugumas apimtų viską: nuo prieigų ir operacijų iki darbuotojų kasdienės elgsenos. Tokia „saugumo kultūra“ kriptovaliutų sektoriuje tampa ne priedu, o būtina sąlyga, jei platforma nori išlaikyti pasitikėjimą ir stabiliai veikti augančios rizikos aplinkoje.

  • Ethena USDe ir sUSDe startuoja TRON tinkle: ką tai keičia skaitmeninio dolerio naudotojams

    Ethena USDe ir sUSDe startuoja TRON tinkle: ką tai keičia skaitmeninio dolerio naudotojams

    Kas įvyko TRON tinkle?

    TRON DAO ir „Ethena Labs“ paskelbė, kad skaitmeninio dolerio produktai USDe ir sUSDe jau veikia TRON tinkle. Tai reiškia, kad TRON naudotojai gali laikyti ir pervesti šiuos aktyvus tame pačiame tinkle, kuris jau dabar laikomas vienu didžiausių stabiliųjų kriptovaliutų atsiskaitymo kanalų.

    USDe TRON tinkle pasiekiamas per perkėlimą (bridging) naudojant „Stargate Finance“. Skelbiama, kad artimiausiomis savaitėmis palaikymas turėtų plėstis į pagrindines TRON decentralizuotų finansų aplikacijas, įskaitant JustLend DAO ir SUN.io.

    Kuo skiriasi USDe ir sUSDe?

    USDe pristatomas kaip doleriu denominuotas skaitmeninis aktyvas, skirtas atsiskaitymams ir vertės saugojimui kriptovaliutų ekosistemoje. Tuo metu sUSDe apibūdinamas kaip atlygio generuojantis (angl. rewards-bearing) to paties skaitmeninio dolerio variantas, suteikiantis galimybę gauti grąžą laikant aktyvą.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai TRON naudotojų atsiranda papildoma alternatyva įprastiems stabiliųjų kriptovaliutų sprendimams: vienas aktyvas orientuotas į naudojimą kaip skaitmeninis doleris, kitas – į potencialų pajamingumą, priklausantį nuo konkretaus produkto mechanikos ir rizikų.

    Kodėl tai svarbu TRON ekosistemai?

    TRON pastaraisiais metais tapo vienu aktyviausiai naudojamų tinklų stabiliųjų kriptovaliutų pervedimams, ypač kasdieniams mokėjimams ir tarptautiniams pervedimams. Tokiuose tinkluose didžiausią vertę kuria likvidumas, platus piniginių ir biržų palaikymas bei greitas atsiskaitymas mažomis sąnaudomis.

    Į TRON atėję USDe ir sUSDe gali padidinti pasirinkimą naudotojams, kurie jau įpratę operuoti doleriu denominuotais aktyvais. Kartu „Ethena Labs“ gauna prieigą prie didelės TRON naudotojų bazės, o tai gali paspartinti įsitraukimą, jei integracijos bus sklandžiai įdiegtos piniginėse, keityklose ir mokėjimų sprendimuose.

    „Milijonai žmonių kasdien naudojasi TRON tinklu mokėjimams, taupymui ir vertės pervedimui visame pasaulyje“, – sakė TRON įkūrėjas Justin Sun.

    „TRON turi didžiulę naudotojų bazę, kuri jau laiko ir perkelia skaitmeninius dolerius reikšmingais mastais“, – sakė „Ethena Labs“ įkūrėjas Guy Young.

    Pranešime taip pat pabrėžiama, kad USDe plėtra yra daugiatinklio (multichain) strategijos dalis. Tai svarbu rinkai, nes naudotojams vis dažniau aktualus ne vienas konkretus blokų grandinės tinklas, o galimybė judėti tarp jų išlaikant likvidumą ir patogų naudojimą.

  • „Coinbase“ vadovas: bitkoinas jau pasiekė šio ciklo dugną, o artimiausi 1–2 metai turėtų kilti

    „Coinbase“ vadovas: bitkoinas jau pasiekė šio ciklo dugną, o artimiausi 1–2 metai turėtų kilti

    „Coinbase“ vadovas Brianas Armstrongas sako, kad, jo vertinimu, bitkoino kaina šiame rinkos cikle jau buvo pasiekusi dugną. Pasak jo, artimiausi vieni ar dveji metai gali atnešti nuoseklesnį augimą, ypač artėjant kitam bitkoino halvingui.

    Interviu televizijai jis pabrėžė, kad tokia prognozė nėra garantija, o labiau asmeninis vertinimas, paremtas tuo, kaip rinka elgėsi ankstesniuose cikluose. Istoriškai halvingas dažnai tampa vienu iš veiksnių, kurie keičia rinkos lūkesčius dėl pasiūlos ir ilgalaikių kainos tendencijų.

    Ką reiškia halvingas?

    Halvingas yra iš anksto protokole numatytas įvykis, kai sumažinamas atlygis už naujų bitkoinų kasimą. Tai reiškia, kad į rinką patenka mažiau naujų monetų, o pasiūlos augimas sulėtėja, todėl padidėja jautrumas paklausos pokyčiams.

    Vis dėlto analitikai paprastai akcentuoja, kad vien halvingo nepakanka: kainai svarbūs ir palūkanų normų lūkesčiai, reguliavimas, rizikos apetitas pasaulio rinkose bei institucinių investuotojų elgsena. Dėl to trumpuoju laikotarpiu galimi ir staigūs svyravimai, net jei ilgesnė kryptis atrodo palankesnė.

    Rinkos atšokimas ir pardavėjų spaudimas

    Pastaruoju metu bitkoinas buvo atšokęs nuo vasaros žemumų, o dalis rodiklių rodo sumažėjusį pardavėjų spaudimą. Tokiose fazėse rinkoje dažnai daugėja bandymų testuoti pasipriešinimo lygius, tačiau sėkmė priklauso nuo to, ar atsiranda pakankamai naujos paklausos.

    Armstrongo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai kriptoturto rinka ieško naujos krypties, o investuotojai vertina tiek makroekonomines rizikas, tiek kripto sektoriaus naujienas. Tokios viešos vadovų prognozės paprastai veikia labiau kaip nuotaikų indikatorius, o ne kaip tikslus kainos scenarijus.

    „Coinbase“ akcentuoja ir kitus augimo variklius

    „Coinbase“ vadovas taip pat išskyrė augimą už bitkoino ribų, pirmiausia mokėjimų stabiliosiomis monetomis plėtrą. Jis teigė, kad stabiliosiomis monetomis paremti mokėjimai „Base“ tinkle per metus išaugo kelis kartus, o tai rodo didėjantį praktinį kriptovaliutų naudojimą.

    Be to, Armstrongas išskyrė sritis, į kurias bendrovė planuoja sutelkti dėmesį artimiausiais metais: mokėjimus, turto tokenizavimą, prognozių rinkas ir agentinę finansų infrastruktūrą, kurioje didesnį vaidmenį gali atlikti DI. Šios kryptys, pasak jo, turėtų formuoti „Coinbase“ prioritetus iki 2027 metų.

  • „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ pranešė, kad jos rizikos kapitalo padalinys „Nasdaq Ventures“ sutiko investuoti apie 100 mln. eurų į „Payward“, valdančią kriptovaliutų biržą „Kraken“. Sandoris siejamas su bendrovių planu plėsti technologinį bendradarbiavimą, orientuotą į tokenizuotas akcijas ir prekybos infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, „Payward“ diegs „Nasdaq“ rinkos stebėsenos ir priežiūros sprendimus visame savo prekybos vietų portfelyje. Tai apimtų ne tik kriptovaliutas, bet ir akcijas, tokenizuotas akcijas, ateities sandorius bei pasirinkimo sandorius.

    Žiniasklaida, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, skelbia, kad investicija „Payward“ vertę nustato ties maždaug 19,3 mlrd. eurų riba. Tokia vertė rodo, jog tradicinės rinkos infrastruktūros žaidėjai vis aktyviau ieško būdų dalyvauti skaitmeninio turto ir reguliuojamų vertybinių popierių sandūroje.

    Įmonės taip pat tęsia „Nasdaq Equity Tokens“ projektą, kurio starto tikimasi 2027 metų antrąjį ketvirtį. Ši kryptis numato, kad dalis akcijų ar su jomis susietų teisių galėtų būti tvarkoma skaitmeniniuose registruose, kartu išlaikant investuotojams svarbias akcininkų teises.

    „Daugiau nei 1,8 trilijono eurų vertės akcijų sandorių kasdien pereina per JAV atsiskaitymo sistemą. Atsiskaitymas grandinėje panaikina laukimą“, – sakė „Payward“ bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi.

    „Nasdaq“ pabrėžia, kad partnerystės plėtra atspindi siekį kurti infrastruktūrą, kuri leistų greičiau judėti kapitalui, bet kartu išsaugotų pasitikėjimą ir skaidrumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį priežiūros įrankiams, atitikties procedūroms ir aiškiam reguliaciniam rėmui, be kurio tokenizuotų akcijų produktai sunkiai pasiektų masinį naudojimą.

    „Nasdaq“ ir „Payward“ bendradarbiavimą pradėjo 2026 metais, kai paskelbė apie planus sujungti reguliuojamas rinkas su blokų grandinių tinklais per vadinamąsias akcijų transformacijos jungtis. Tuomet taip pat buvo nurodyta, kad „Nasdaq“ kuriami akcijų tokenų sprendimai ir su paskirstytojo registro technologija susijusios paslaugos turėtų tapti veikiančios 2027 metų pirmoje pusėje.

  • Kvantinės grėsmės kriptovaliutoms arčiau: perpus sumažinti „Bitcoin“ ir „Ethereum“ atakos skaičiavimai

    Kvantinės grėsmės kriptovaliutoms arčiau: perpus sumažinti „Bitcoin“ ir „Ethereum“ atakos skaičiavimai

    Tyrėjų grupė paskelbė sumažinusi skaičiavimo išteklių įverčius, reikalingus vienai svarbiausių operacijų, siejamų su galimu kvantiniu išpuoliu prieš „Bitcoin“ ir „Ethereum“. Jų pateiktame techniniame darbe nurodoma, kad tam pakaktų 1 151 loginių kubitų ir apie 1,30 mln. Toffoli vartų.

    Autoriai kvantinio algoritmo kainą vertino jungtiniu rodikliu, daugiausia paremtu dviem dydžiais: loginių kubitų skaičiumi, kuris atlieka darbinės atminties vaidmenį, ir Toffoli vartais, sudarančiais didelę vykdymo trukmės dalį. Šie skaičiai sujungiami į vieną balą, o mažesnė reikšmė reiškia efektyvesnį grandinės projektą.

    Per maždaug du mėnesius viešo iššūkio dalyviai šį rodiklį sumažino apie 86 proc. nuo 10,75 mlrd. iki 1,496 mlrd. Galutinis įvertis, pasak darbo autorių, tapo mažesnis nei pusė anksčiau skelbto „Google“ etalono, nors pabrėžiama, kad skirtingos metodikos ir skaičiavimo konvencijos apsunkina tiesioginį palyginimą.

    Pats iššūkis kilo po to, kai „Google“ kvantinių skaičiavimų komanda 2026 metais paskelbė apie savo įverčius ir nurodė 2029 metų tikslą pereiti prie pokvantinės kriptografijos. Nors pati „Google“ nepateikė visos naudotos grandinės, ji paskelbė tikrintuvą, leidžiantį įvertinti kitų dalyvių pateikiamų grandinių kainą pagal tą pačią sistemą.

    Darbo autoriai akcentuoja, kad tai nėra realus išpuolio įgyvendinimas ir neįrodo, jog šiandien egzistuoja kvantinis kompiuteris, galintis nulaužti blokų grandinių naudojamą kriptografiją. Pateikti skaičiai neapima fizinių kubitų klaidų taisymo kainos ir nėra pilna Shor algoritmo realizacija, o veikiau konkretus jo komponentas, reikalingas ECDSA tipo parašų laužymui.

    Vis dėlto tyrimas didina spaudimą kriptovaliutų ekosistemoms planuoti migraciją iš anksto, nes tokie pokyčiai paprastai užtrunka metus. „Tai neskubu todėl, kad ataka neišvengiama rytoj, bet skubu todėl, kad priemonėms prireikia metų ir jų neįmanoma pritaikyti atgaline tvarka“, – sakė „Theta Labs“ technologijų vadovas Jieyi Long.

    Į iššūkį įsitraukė daugiau nei 100 dalyvių, tarp jų tyrėjai ir kūrėjai, siejami su Ethereum Foundation, Eigen Labs, „StarkWare“, „Starknet Foundation“, „Theta Labs“ ir kitomis komandomis. Pasak autorių, net ir po straipsnio pateikimo termino kai kurie pasiūlymai dar labiau sumažino reikiamų Toffoli vartų skaičių ir loginių kubitų poreikį, o tai rodo, kad vien algoritminė optimizacija gali reikšmingai keisti prognozes.

    Šios diskusijos vyksta fone, kuriame kriptovaliutų sektorius vis dažniau kalba apie riziką senesniems adresams ir viešai matomiems viešiesiems raktams, taip pat apie pokvantinius parašus ir migracijos strategijas. „Ethereum“ bendruomenė yra minėjusi siekį iki 2029 metų pabaigos pasiekti pilną pokvantinį saugumą vykdymo, konsensuso ir duomenų sluoksniuose, tačiau praktinis kelias tam tebėra sudėtingas ir reikalauja plataus koordinavimo.

  • „Stacks“ pradėjo Bitcoin staking obligacijas: kaip veikia savarankiška BTC grąža be tarpininkų

    „Stacks“ tinkle startavo vadinamosios Bitcoin staking obligacijos, kurios, projekto teigimu, leidžia BTC turėtojams gauti grąžą Bitcoin tinkle neperduodant monetų į trečiųjų šalių platformas. Mechanizmas pristatytas kaip savarankiškas, kai vartotojas išlaiko kontrolę savo raktams, o BTC lieka Bitcoin blokų grandinėje.

    Startas siejamas su Genesis Bond, pirmąja protokolo obligacija „Stacks“ ekosistemoje. Prie pirmojo etapo prisijungė keli rinkos dalyviai, tarp jų skaitmeninio turto valdytojas „21Shares“, taip pat „UTXO Management“ ir „HashKey Cloud“, nurodoma projekto pranešime.

    Kaip veikia Bitcoin staking?

    Pagrindinė idėja yra tokia: BTC užrakinamas Bitcoin tinkle naudojant laiko užraktą, o lygiagrečiai „Stacks“ tinkle tam pačiam laikotarpiui užrakinamas STX. Ši pora suformuoja protokolo obligaciją, o BTC nėra „perkeliamas“ į kitą grandinę, nėra „supakuojamas“ ir nėra deponuojamas pas saugotoją.

    „Stacks“ teigimu, visa pozicija išlieka patikrinama Bitcoin blokų grandinėje, todėl trečiosios šalys gali audituoti užrakinimo faktą nesiremdamos vien platformos ataskaitomis. Toks skaidrumo argumentas ypač svarbus institucijoms, kurios turi griežtas rizikos ir atitikties procedūras.

    Iš kur atsiranda grąža?

    „Stacks“ staking logika remiasi Proof of Transfer konsensuso modeliu, veikiančiu nuo 2021 metų sausio. Pagal jį „Stacks“ kasėjai išleidžia BTC, kad konkuruotų dėl STX blokų atlygių ir mokesčių, o protokolas tą kasėjų sumokėtą BTC paskirsto dalyviams, atitinkantiems taisykles.

    Projektas nurodo, kad iki šiol per šį mechanizmą dalyviams buvo paskirstyta daugiau nei 4 200 BTC. Pinigų srautų logika iš esmės nesikeičia, tačiau „Stacks“ staking išplečia, kas gali gauti paskirstomą BTC ir kaip prioritetizuojamos išmokos.

    Ką žinoti apie rizikas?

    Obligacijos laikotarpis apibrėžiamas 12 „Stacks“ atlygio ciklų, tai yra maždaug pusė metų, o išmokos, kaip teigiama, mokamos kas savaitę. Grąžos norma nustatoma prieš prasidedant konkrečiam laikotarpiui ir galioja visą terminą, tačiau tikslinė grąža nėra garantuojama.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalyvis prisiima protokolo ir rinkos rizikas: nuo techninių taisyklių pokyčių iki STX likvidumo ir kainos svyravimų, nes obligacijos konstrukcijoje dalyvauja abi turto rūšys. Tokie produktai taip pat priklauso nuo tinklo aktyvumo ir paskatų dinamikos, kuri kriptoturto rinkoje gali greitai kisti.

    „Bitcoin Staking yra savarankiškas modelis: BTC lieka Bitcoin tinkle, o dalyvis išlaiko kontrolę savo raktams“, – teigiama „Stacks“ pranešime.

    „Stacks“ teigimu, Genesis Bond yra startinis etapas, kuriame dalyvavimas iš pradžių ribojamas atrinktiems „anchor“ dalyviams, o vėliau siekiama pereiti prie atviresnio, grandinėje vykdomo aukciono modelio. Projekto planuose šis mechanizmas įvardijamas kaip pagrindas platesnei vizijai, kurią komanda sieja su Bitcoin kapitalo rinkų plėtra „Stacks“ ekosistemoje.