CP v2

Tag: Biudžeto deficitas

  • Moody’s sumažino Lenkijos reitingą: įvardijo silpną vietą ir prognozuoja augantį deficitą

    Reitingas sumažintas iki A3

    Reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą nuo A2 iki A3 ir nustatė stabilią perspektyvą. Agentūra sprendimą grindžia, jos vertinimu, ilgalaikiu šalies fiskalinės padėties silpnėjimu ir sparčiai augančia valstybės skolos našta.

    „Moody’s“ nurodo, kad dideli biudžeto deficitai, nepaisant ekonomikos augimo, pastaraisiais metais reikšmingai padidino viešąją skolą. Kartu augančios skolinimosi išlaidos, pasak agentūros, blogina skolos aptarnavimo rodiklius.

    Prognozės: deficitas apie 7 proc.

    Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026–2027 metais išliks apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis, „Moody’s“ vertinimu, laikysis nepaisant to, kad Lenkijos ekonomika turėtų augti sparčiau nei vidutiniškai.

    Skolos našta, agentūros skaičiavimu, taip pat didės: valdžios sektoriaus skola 2027 metais galėtų pasiekti 68,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai 2025 metais ji, pagal agentūros minėtą trajektoriją, sudarė 59,7 proc. Bendrą vaizdą, anot „Moody’s“, lemia didesnės išlaidos sveikatai, viešosios investicijos ir tęstiniai socialiniai bei gynybos įsipareigojimai.

    Silpnoji vieta: fiskalinės taisyklės ir skolos apskaita

    „Moody’s“ teigimu, Lenkijoje silpnėja fiskalinės politikos efektyvumas, nes ji pastaraisiais metais buvo procykliška, o valdžios noras arba gebėjimas atkurti fiskalinius rezervus palankiomis ekonominėmis sąlygomis buvo ribotas. Agentūra pabrėžia, kad deficitai išliko aukšti net esant žemam nedarbui ir dideliam Europos Sąjungos lėšų srautui.

    Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į skolos augimą už nacionalinių fiskalinių taisyklių ribų. Dalis įsipareigojimų, sukauptų per valstybės valdomas struktūras, gali nebūti įtraukiami į nacionalinę skolos apibrėžtį, tačiau pagal Europos Sąjungos metodiką jie patenka į valdžios sektoriaus skolą, todėl bendras skolos lygis vertinamas kaip didesnis.

    Politika ir rinkimai gali atidėti korekcijas

    „Moody’s“ nurodo, kad politiniai veiksniai, įskaitant įtampas tarp valdžios ir prezidento institucijos bei artėjantį rinkimų ciklą, mažina reikšmingos fiskalinės konsolidacijos tikimybę artimiausiu laikotarpiu. Agentūra mano, kad tai gali atidėti sprendimus, kurie greičiau mažintų deficitą.

    Vis dėlto stabili perspektyva, agentūros aiškinimu, reiškia subalansuotas rizikas esamame A3 lygyje. „Moody’s“ tikisi, kad ekonomikos augimą palaikys investicijos, taip pat privataus vartojimo ir grynojo eksporto dinamika, nors kartu išlieka padidėjusi geopolitinė įtampa dėl karo Ukrainoje.

    Finansų ministras ragina bendradarbiauti

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad agentūros sprendimą vertina rimtai, tačiau ramiai. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė ketina stiprinti viešuosius finansus, tačiau tam, jo teigimu, reikalingas visų valstybės institucijų, įskaitant prezidentą, bendradarbiavimas.

    „Šį sprendimą vertiname rimtai, bet ramiai. Lenkijos ekonomika sparčiai auga, o jos pagrindai išlieka tvirti. Nuosekliai stiprinsime viešuosius finansus, tačiau tam reikia visų valstybės institucijų bendradarbiavimo, įskaitant prezidentą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Po sprendimo „Moody’s“ reitingas A3 su stabilia perspektyva sutampa su kitų didžiųjų agentūrų reitingų lygiu, kuris Lenkijai šiuo metu taip pat yra toje pačioje kategorijoje. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, vertindami Lenkijos skolinimosi riziką, gaus nuoseklų signalą iš pagrindinių reitinguotojų, tačiau dideli deficitai ir skolos trajektorija išliks esminiais stebimais rodikliais.

  • Lenkijoje – planas kelti pensinį amžių iki 67 metų visiems: kaip tai susiję su augančia skola

    Lenkijos ekonomistai pristatė siūlymą suvienodinti moterų ir vyrų pensinį amžių ir jį didinti iki 67 metų. Idėja pateikiama kaip platesnio „biudžeto gelbėjimo“ plano dalis, kurio tikslas – greičiau stabilizuoti viešuosius finansus ir mažinti sparčiai didėjančio įsiskolinimo rizikas.

    Plane pabrėžiama, kad valstybės skolos rodikliai artėja prie teisės aktuose numatytų ribų, o tai reikštų griežtesnius reikalavimus biudžeto politikai. Ekspertų vertinimu, vien tik ekonomikos augimo nepakanka, todėl siūloma mažinti kai kurias išlaidas ir keisti socialinių išmokų architektūrą.

    Kas siūloma keisti?

    Vienas ryškiausių punktų – pensinio amžiaus suvienodinimas iki 67 metų, argumentuojant demografinėmis tendencijomis ir darbo rinkos senėjimu. Kartu siūloma peržiūrėti papildomas išmokas senjorams, tarp jų ir vienkartinius metinius priedus, kurie pastaraisiais metais tapo reikšminga biudžeto išlaidų dalimi.

    Taip pat aptariamas socialinių programų taikymo tikslinimas pagal pajamas, platesnės privatizacijos galimybės ne strateginiuose sektoriuose bei kiti sprendimai, kurie, autorių skaičiavimu, galėtų duoti dešimčių milijardų eurų dydžio efektą per metus. Siūloma, kad pagrindiniai pakeitimai būtų įgyvendinami etapais per 2026–2029 metus.

    Kokius argumentus pateikia ekspertai?

    Ekonomistai teigia, kad delsimas gali reikšti brangesnį skolinimąsi, didesnį spaudimą mokesčiams ir mažesnes galimybes finansuoti investicijas. Jų vertinimu, kai viešieji finansai tampa jautresni palūkanų normų svyravimams, sprendimai dėl išlaidų struktūros ir pensijų sistemos parametrų tampa nebe politinio komforto, o fiskalinio tvarumo klausimu.

    „Alternatyva sudėtingiems sprendimams nėra ramybė – tai nevaldomas mokesčių didėjimas ir finansų rinkų spaudimas, kuris krizės sąlygomis priverstų dar labiau karpyti išlaidas“, – teigiama ekspertų pristatytoje pozicijoje.

    Diskusijos dėl pensinio amžiaus Lenkijoje istoriškai yra politiškai jautrios, todėl tikėtina, kad siūlymai sulauks ir palaikymo, ir aštrios kritikos. Vis dėlto viešųjų finansų tvarumo tema, augant išlaidoms ir senstant visuomenei, regione tampa vis dažnesnė, o panašios reformos svarstomos ir kitose Europos šalyse.

  • Lenkijos biudžeto deficitas artėja prie rekordo: po rugpjūčio jau viršyta pusė metų plano

    Lenkijos finansų ministerija paskelbė naujausius centrinio valstybės biudžeto vykdymo duomenis: po rugpjūčio pajamos siekė apie 90,6 mlrd. eurų, o išlaidos – maždaug 125,9 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto deficitas sudarė apie 35,4 mlrd. eurų.

    Ministerijos vertinimu, toks deficitas jau atitinka 55,6 proc. 2025 metų plane numatyto metinio deficito. Pajamų planas įvykdytas 59,8 proc., o išlaidų – 58,6 proc., todėl bendra dinamika rodo reikšmingą atotrūkį tarp surenkamų lėšų ir finansuojamų programų.

    Kas labiausiai maitino pajamas?

    Didžiąją dalį pajamų sudarė mokesčiai: mokestinės įplaukos siekė apie 80,2 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių šaltinių išsiskyrė akcizo pajamos – apie 14,2 mlrd. eurų, pelno mokestis (CIT) – maždaug 13,4 mlrd. eurų.

    Be to, bankų mokestis sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. Tokia struktūra rodo, kad biudžeto pajamos ir toliau stipriai priklauso nuo vartojimo bei įmonių pelningumo, o tai ypač jautru ekonominio augimo tempų, infliacijos ir palūkanų normų pokyčiams.

    Kur išleidžiama daugiausia?

    Didžiausios išlaidų eilutės po rugpjūčio buvo susijusios su valstybės skolos aptarnavimu ir socialinės sistemos finansavimu. Skolos aptarnavimui skirta apie 11,6 mlrd. eurų, o dotacijos Socialinio draudimo fondui – apie 9,9 mlrd. eurų.

    Toks išlaidų profilis svarbus vertinant ir ateities biudžeto rizikas: kai didelę dalį išlaidų sudaro privalomi mokėjimai, biudžeto lankstumas mažėja. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus pajamų surinkimui, deficitą sumažinti greitai tampa sudėtinga be struktūrinių sprendimų.

    Ką tai signalizuoja metų pabaigai?

    Faktas, kad per aštuonis mėnesius jau pasiekta daugiau nei pusė metinio deficito plano, didina tikimybę, jog metų pabaigoje deficito tema taps viena iš svarbiausių fiskalinės politikos darbotvarkėje. Finansų rinkoms tai dažnai reiškia didesnį dėmesį skolinimosi poreikiui ir skolos aptarnavimo kaštams.

    Lenkijai, kaip ir daugeliui Europos Sąjungos valstybių, biudžeto balansą veikia keli lygiagrečiai veiksniai: didesnės palūkanų išlaidos dėl anksčiau kilusių bazinių normų, socialinių įsipareigojimų apimtis ir politiniai sprendimai dėl paramos programų. Galutinė metų rezultato trajektorija priklausys nuo pajamų surinkimo antroje metų pusėje ir nuo to, ar pavyks suvaldyti išlaidų augimą.

  • Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo kiekvienam suaugusiam JAV piliečiui išmokėti po 4 300 eurų, jei respublikonai išlaikys kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Šį planą jis pristatė kaip vadinamąjį Trump dividendą, lygindamas jį su bendrovių akcininkams mokamais dividendais.

    Pagal viešai skelbiamus demografinius rodiklius JAV yra apie 240 mln. suaugusių piliečių, todėl vienkartinė išmoka visiems kainuotų apie 1,03 trln. eurų. Tai suma, kuri, kaip akcentuojama analizėse, viršytų net visą Pentagono 2026 metų biudžeto prašymą.

    Kiek iš tikrųjų tai būtų?

    4 300 eurų čekis būtų didesnis nei per pirmąją D. Trumpo kadenciją patvirtintos dvi tiesioginių federalinių išmokų bangos, kai gyventojams buvo mokami mažesni vienkartiniai pervedimai. Tačiau šį kartą mastas būtų nepalyginamai didesnis, nes siūloma vienoda suma visiems suaugusiems.

    JAV viceprezidentas J. D. Vance netrukus po pareiškimo leido suprasti, kad turtingiausi amerikiečiai galėtų būti iš dalies ar visiškai eliminuoti iš šios schemos. Kol kas aiškių kriterijų, pajamų ribų ar techninio įgyvendinimo detalių nepateikta.

    Ką padengtų 4 300 eurų?

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinės namų ūkio išlaidos 2024 metais siekė apie 67 400 eurų per metus, arba maždaug 5 620 eurų per mėnesį. Tokiu atveju 4 300 eurų prilygtų maždaug trims ketvirtadaliams vieno mėnesio vidutinių išlaidų.

    Jei namuose gyvena du suaugusieji ir abu gautų po 4 300 eurų, bendra 8 580 eurų suma pagal to paties laikotarpio išlaidų struktūrą galėtų padengti reikšmingą dalį būtinųjų išlaidų. Pavyzdžiui, būstas sudaro apie trečdalį vidutinio namų ūkio biudžeto, tad tokia suma realistiškai reikštų kelis mėnesius būsto kaštų, priklausomai nuo regiono ir nuomos ar paskolos sąlygų.

    Kita vertus, vidurkiai slepia didelius skirtumus tarp valstijų ir miestų, o išlaidų krepšelis smarkiai priklauso nuo šeimos sudėties. Todėl vieniems tai būtų reikšminga pagalba padengiant skolas ar būtinus pirkinius, kitiems labiau primintų vienkartinį impulsą vartojimui.

    Kas už tai sumokėtų?

    Siūlymas pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės skola yra perkopusi 34,3 trln. eurų ribą, o metinis biudžeto deficitas siekia apie 1,54 trln. eurų. Tokiame kontekste 1,03 trln. eurų vienkartinė programa reikštų arba papildomą skolinimąsi, arba kitų išlaidų mažinimą, arba naujus pajamų šaltinius.

    „Mintis, kad turėjome fiskalinę sėkmę, yra apversta aukštyn kojomis ir artima juokingai“, – sakė Biudžeto atsakomybės komiteto politikos vadovas Marcas Goldweinas.

    Papildomą spaudimą didina ir aukštesnės skolinimosi palūkanos, kurios kelia valstybės skolos aptarnavimo kainą ir didina riziką, kad brangs būsto paskolos bei verslo kreditavimas. Tai gali lėtinti ekonomikos augimą ir mažinti fiskalinį lankstumą, net jei vienkartinės išmokos trumpuoju laikotarpiu paskatintų vartojimą.

    J. D. Vance užsiminė, kad išmokos galėtų būti finansuojamos iš muitų ir tarifų pajamų. Tačiau JAV iždo prognozėse 2026 finansiniams metams numatoma apie 348 mlrd. eurų muitų pajamų suma apimtų visas muitų įplaukas, o ne tik papildomus tarifus, ir vis tiek dengtų tik apie trečdalį tokio masto išmokų.

    Teisinis kelias taip pat nėra paprastas, nes tokiai programai reikėtų Kongreso pritarimo. Teisininkų vertinimu, pats pažadas būtų laikomas politine kampanijos deklaracija, o ne neteisėta paskata balsuoti, jei išmoka būtų skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus balsavo ir už ką balsavo.

    Kol kas lieka neaišku, ar respublikonai bandytų projektą paversti įstatymu, kokios būtų sąlygos ir ar būtų pasirinktas universalaus mokėjimo modelis, ar tikslinė parama daliai gyventojų. Ekonomistai pabrėžia, kad tokios sumos, neįvardijant finansavimo šaltinių, dažnai tampa ne tik politinių debatų, bet ir rinkų lūkesčių bei skolinimosi kaštų katalizatoriumi.

  • Kataro biudžeto skylė šoktelėjo iki 5 mlrd. eurų: SGD trikdžiai grasina ir Europos rinkai

    Kataro biudžeto skylė šoktelėjo iki 5 mlrd. eurų: SGD trikdžiai grasina ir Europos rinkai

    Kataro biudžetas grimzta į deficitą

    Kataro finansų ministerija pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį šalies biudžeto deficitas išaugo iki maždaug 5 mlrd. eurų. Tai daugiau nei dvigubai viršija pirmojo ketvirčio rezultatą, kai trūkumas siekė apie 2,44 mlrd. eurų.

    Per antrąjį ketvirtį šalies pajamos sudarė apie 6,06 mlrd. eurų, o išlaidos – maždaug 11,1 mlrd. eurų. Dviejų ketvirčių suma reiškia, kad pirmąjį pusmetį deficitas pasiekė apie 7,45 mlrd. eurų.

    Viršytas visų metų planas

    Į akis krenta tai, kad pusmečio deficitas jau viršijo Kataro metų pradžioje numatytą visų 2026 metų biudžeto prognozę. Oficialiai buvo planuota, kad visas metų deficitas sieks apie 5,16 mlrd. eurų.

    Šis skirtumas rodo, kad finansinis spaudimas didėja greičiau, nei tikėtasi, o valdžiai gali tekti peržiūrėti tiek pajamų prielaidas, tiek išlaidų prioritetus. Kataro ekonomika stipriai priklauso nuo energetikos eksporto, todėl logistikos trikdžiai iš karto atsispindi biudžete.

    Išlaidų karpymai ir krizės fonas

    Rugpjūčio 25 dieną Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansaris ginčijo pranešimus apie plataus masto valstybės išlaidų karpymą. Pasak jo, viešojoje erdvėje minėti skaičiai buvo interpretuoti be konteksto.

    „Kalbama tik apie veiklos išlaidas, o ne apie atlyginimus ar kapitalo projektus. Tai laikinos atsargumo priemonės, pradėtos regioninės krizės pradžioje“, – sakė Majedas al Ansaris.

    Tokie paaiškinimai leidžia suprasti, kad valdžia siekia išlaikyti socialinį stabilumą ir neįšaldyti strateginių investicijų. Vis dėlto, jei pajamos dėl eksporto sutrikimų ir toliau vėluos, spaudimas veiklos biudžetui gali augti.

    SGD grandinės sutrikimai ir Europa

    Biudžeto deficito didėjimą lydi sutrikimai Kataro suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinėje. Tai jautru ir Europai, nes Kataras yra vienas svarbiausių SGD tiekėjų, ypač po to, kai Europos šalys pastaraisiais metais aktyviai diversifikavo dujų importą.

    Italijos energetikos bendrovė „Edison“ rugpjūčio 28 dieną informavo, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure dėl tiekimų iki lapkričio pradžios. Bendrovės teigimu, pagal jų sutartį dėl to buvo paveiktos 29 SGD krovinių siuntos, nors alternatyvūs šaltiniai leistų tęsti įsipareigojimų vykdymą klientams.

    Laivybos stebėjimo duomenys rugsėjo 7 dieną rodė kelis su Kataru siejamus tuščius SGD tanklaivius Omano įlankoje arba pakeliui į ją, taip pat nurodyta, kad dalis pakrautų laivų tebebuvo Persijos įlankoje. Vien tik laivų judėjimas automatiškai nereiškia, kad reguliarus eksportas pilnai atnaujintas, todėl rinkos išlieka jautrios bet kokioms naujoms žinutėms.

    Europos dujų rinkoje tokie trikdžiai dažniausiai reiškia didesnę kainų riziką ir didesnį poreikį lanksčiai perskirstyti tiekimus iš kitų regionų. Praktikoje tai gali skatinti aktyvesnį SGD krovinių nukreipimą, didesnį saugyklų panaudojimą ir trumpalaikių sutarčių svarbos augimą.

  • Lenkijos biudžeto rizika: 55 proc. skolos riba gali apriboti pensijų indeksavimą jau nuo 2028 metų

    Lenkijai artėjant prie nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų fiskalinių ribų, vis daugiau ekonomistų perspėja apie scenarijų, kai biudžeto politika gali būti suvaržyta ne politiniais sprendimais, o automatiškai įsijungiančiais mechanizmais. Didžiausia rizika siejama su 55 proc. skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio riba, kuri gali priversti staigiau mažinti deficitą.

    Šį pavojų išryškino „Erste“ ekonomistų atlikta 2027 metų biudžeto projekto analizė. Nors ekonomika, anot jų, turėtų augti artimu 4 proc. tempu, o investicijos spartėti, deficito rodikliai planuojami iš esmės nesikeičiantys, todėl skolos dinamika gali priartėti prie ribos, po kurios prasideda privalomi taupymo veiksmai.

    „Ekonomika nėra recesijoje, tačiau deficito santykis su ekonomika beveik negerėja. Tai reiškia, kad Lenkija negali išaugti iš didelio deficito ir skolos net ciklinio pagyvėjimo metu“, – sakė ekonomistas Rafałas Hirschas.

    Kas nutinka peržengus 55 proc. ribą?

    Pagal Lenkijos viešųjų finansų sistemą 55 proc. skolos riba laikoma atsargumo slenksčiu, kuris įjungia privalomus biudžetinės drausmės reikalavimus. Tai reikštų, kad rengiant kito laikotarpio biudžetą deficito planavimas būtų ribojamas, o daliai išlaidų tektų uždėti griežtesnius „stabdžius“.

    Praktikoje tokie mechanizmai dažniausiai nukreipiami į sparčiausiai augančias išlaidų eilutes ir į viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą. Be to, gali būti taikomi ribojimai dėl naujų valstybės paskolų ir kreditų, o pagrindinėms institucijoms nustatomos papildomos išlaidų augimo lubos.

    Kodėl tai svarbu pensininkams?

    Didžiausias socialinis jautrumas siejamas su pensijomis ir jų indeksavimu. Kai fiskaliniai mechanizmai įpareigoja mažinti deficitą, pensijų didinimas gali būti susiaurintas iki minimumo ir pririštas tik prie metinio vartotojų kainų augimo, paliekant mažiau erdvės papildomoms politinėms korekcijoms.

    „Erste“ vertinimu, jei 2026 ir 2027 metų biudžetuose numatytos deficito ribos būtų išnaudotos pilnai, 55 proc. slenkstis galėtų būti viršytas jau 2027 metais. Net jei faktinis deficitas būtų kiek mažesnis, optimistiškesniu scenarijumi riba 2028 metais vis tiek būtų peržengta beveik neišvengiamai.

    Tai reikštų, kad vėlesniam laikotarpiui rengiamas biudžetas privalėtų numatyti veiksmus, mažinančius skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį. Dažniausiai tokie sprendimai apsiriboja trimis kryptimis: išlaidų mažinimu, mokesčių didinimu arba šių priemonių deriniu, o tai gali tiesiogiai paliesti pensijų augimo tempą.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas kelia įtampą rinkose: 7,1 proc. BVP deficitas ir reitingų rizika

    Lenkijos Vyriausybė rugpjūčio 28 dieną pritarė 2027 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto deficitas. Toks rodiklis iškart atsidūrė investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesio centre, nes signalizuoja apie užsitęsusį didelį valstybės skolinimosi poreikį.

    Pagal projektą planuojama apie 162 mlrd. eurų pajamų, apie 228 mlrd. eurų išlaidų ir maždaug 66 mlrd. eurų deficitą. Šie skaičiai rodo, kad biudžetas remiasi plačiomis viešojo sektoriaus programomis, o kartu didina spaudimą finansavimo kainai, ypač jei rinkos pradės reikalauti didesnės rizikos premijos.

    Rinkų reakcija jau matoma: Lenkijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per kelis mėnesius ir laikėsi apie 6 proc. Augantis pajamingumas reiškia, kad naujas skolinimasis biudžetui gali brangti, o tai ilgainiui apsunkina deficitą mažinančias pastangas.

    Didžiausios numatytos išlaidų kryptys yra gynyba ir sveikatos apsauga. Projektas numato apie 46 mlrd. eurų gynybai ir apie 64 mlrd. eurų sveikatos sričiai, o grynasis skolinimosi poreikis gali siekti iki maždaug 74 mlrd. eurų, todėl biudžetas tampa itin jautrus palūkanų normų pokyčiams.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį į politinio ciklo įtaką: 2027 metų rudenį Lenkijoje turėtų vykti parlamento rinkimai, todėl konsolidacijos priemonės dažnai atidedamos. Tai paaiškina, kodėl projekte nematyti aiškių planų reikšmingai kelti mokesčius ar ryžtingai mažinti išlaidas.

    „Tai, kad vyriausybė nenumatė jokios fiskalinės konsolidacijos, yra šiek tiek neigiamas signalas, bet politiškai nestebina“, – sakė pagrindinis ekonomistas Ernestas Pytlarczykas.

    Reitingų agentūroms svarbiausia tampa ne vien pats 2027 metų deficito skaičius, o patikimas kelių metų planas, kaip jis bus mažinamas. Jei tokio plano nepakaks, gali didėti rizika, kad Lenkijos kredito reitingų perspektyva bus peržiūrėta nepalankiai, o tai dar labiau pabrangintų skolinimąsi.

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų yra vadinamasis Rumunijos pavyzdys, kai ilgą laiką dideli deficitai buvo toleruojami augimo metu, tačiau vėliau prireikė skausmingesnio išlaidų karpymo ir pajamų didinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol ekonomika išlieka stabili, valdžia turi laiko suvaldyti rizikas, tačiau delsimas gali sumažinti manevro laisvę.

    „Viešieji finansai šiandien yra didžiausia grėsmė ekonomikai“, – sakė ekonomistas Sławomiras Dudek.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs dėl vieno klausimo: ar Varšuva pateiks įtikinamą deficitą mažinantį planą, suderinamą su didelėmis gynybos ir socialinėmis išlaidomis. Nuo to priklausys, ar rinkų nervingumas išliks laikinas, ar virs ilgalaike tendencija, kurią pajustų ir įmonės, ir gyventojai per skolinimosi kainą.

  • „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    Verdiktas prieš biudžeto mūšį

    Reitingų agentūra „Fitch“ penktadienį skelbia naują Prancūzijos valstybės skolos reitingo vertinimą. Sprendimas pasirodo likus maždaug mėnesiui iki 2027 metų biudžeto pateikimo Nacionalinei Asamblėjai, todėl jo laukiama itin jautriu politiniu momentu.

    Šiuo metu Prancūzijai „Fitch“ taiko A+ reitingą su stabilia perspektyva. 2025 metų rugsėjį šalis neteko aukštesnio įvertinimo, o 2026 metų kovą reitingas buvo paliktas nepakeistas.

    Kodėl rinkos įsitempusios

    Ekonomistai pabrėžia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra status quo, tačiau neatmetama, kad perspektyva gali būti pakeista į neigiamą. Toks žingsnis reikštų aiškų signalą, jog artimiausiais ketvirčiais didėja reitingo mažinimo rizika.

    Reitingų sprendimai tiesiogiai veikia valstybės skolinimosi kainą: investuotojai paprastai reikalauja didesnės grąžos, kai didėja rizikos vertinimas. Tai ypač svarbu, kai palūkanų sąnaudos biudžete auga, o skolą refinansuoti tenka reguliariai ir didelėmis sumomis.

    Augimas silpnesnis, deficitas didelis

    Nuo pavasario Prancūzijos makroekonominė aplinka tapo nepalankesnė: augimo prognozės 2026 metams buvo mažinamos. „Fitch“ anksčiau buvo nurodžiusi 1 proc. augimą, tuo metu valdžios institucijų projekcijos buvo kuklesnės, o dalis analitikų kalbėjo apie maždaug 0,6 proc. tempą.

    Naujausi statistikos duomenys taip pat siunčia atsargumo signalų: 2026 metų antrąjį ketvirtį Prancūzijos bendrasis vidaus produktas, patikslinus įvertį, neaugo. Nacionalinė statistikos institucija nurodė, kad rezultatą blogino ryškesnis nei manyta žemės ūkio produkcijos smukimas.

    Fiskalinėje pusėje diskusijų ašis išlieka deficitas. „Fitch“ prognozė siekia apie 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai valdžios tikslas yra maždaug 5 proc., o dalis rinkos vertinimų deficito kartelę kelia iki maždaug 5,1 proc.

    „Status quo yra labiausiai tikėtinas scenarijus, nors perspektyvos pakeitimo į neigiamą atmesti negalima“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Analitikų vertinimu, tokie deficito lygiai palieka mažai erdvės greitam konsolidavimui, ypač jei augimas išlieka silpnas. Tuo pat metu valstybės skola, kaip tikimasi, dar kelerius metus gali didėti, o palūkanų išlaidos ir toliau darys spaudimą biudžetui.

    Politikos rizika: biudžetas ir rinkimai

    Artėjantis 2027 metų biudžeto ciklas žadamas sudėtingas: Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu planuoja biudžetą pristatyti rugsėjo 30 dieną, o parlamentinės diskusijos turėtų persikelti į spalį. Kuo arčiau prezidento rinkimų, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimus lydės politinė įtampa ir sunkesnės derybos dėl taupymo priemonių.

    Opozicijos lyderiai jau signalizuoja apie griežtą laikyseną, todėl neatmetamas ir bandymas blokuoti ar nuversti biudžetą politinėmis procedūromis. Reitingų agentūroms tai svarbu, nes politinis stabilumas ir gebėjimas įgyvendinti fiskalinę politiką yra vieni pagrindinių veiksnių vertinant šalies kreditingumą.

    Rinkos dalyviai dabar stebi ne tik patį sprendimą, bet ir formuluotes: net jei reitingas liks A+, griežtesnė retorika dėl skolos ir palūkanų sąnaudų gali tapti signalu, kad 2027 metais Prancūzijos reitingas atsidurs didesnėje rizikos zonoje.

  • Rusija jau pardavė beveik 50 tonų aukso: rezervai mažiausi nuo 2019 metų, auga biudžeto spaudimas

    Rusija vis aktyviau remiasi aukso rezervais: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius, oficialiais duomenimis, parduota beveik 50 tonų aukso. Po šios serijos pardavimų aukso atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2019 metų pabaigos, o tai atkreipė rinkos analitikų dėmesį.

    Rusijos centrinio banko skelbiamais duomenimis, liepos pabaigoje oficialūs aukso rezervai siekė apie 2 276,76 tonos. Tai reiškia, kad aukso atsargų mažėjimas tęsiasi jau septintą mėnesį iš eilės, o metinis pardavimų mastas, vertinant pagal viešai prieinamą statistiką, yra vienas didžiausių per pastaruosius dešimtmečius.

    Kas rodo rezervų mažėjimas?

    Ekonomistai pabrėžia, kad pats aukso pardavimo faktas dar nereiškia, jog Rusija artėja prie nemokumo. Vis dėlto tokia kryptis dažnai signalizuoja, kad didėja spaudimas biudžetui, o valdžiai reikia papildomo likvidumo, kai kitos lengviau panaudojamos finansinės priemonės tampa ribotos.

    „Pats faktas, kad jie parduoda auksą, gali reikšti, jog senka kitas, dar likvidesnis turtas“, – sakė ekonomistė Elina Ribakova, cituojama tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Ši dinamika siejama su augančiomis valstybės išlaidomis ir biudžeto įtampa, kurią didina karas Ukrainoje bei su juo susiję įsipareigojimai. Gynybos išlaidų augimas pastaraisiais metais išliko vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių fiskalinę pusiausvyrą ir didinančių poreikį greitai pasiekiamiems finansavimo šaltiniams.

    Sprendimas dėl aukso: rizika ar taktika?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad aukso pardavimai gali būti ne tik „skylės“ biudžete lopymas, bet ir taktinė priemonė perbalansuoti valstybės rezervų struktūrą. Auksas išlieka vienas universaliausių aktyvų, kurį galima panaudoti atsiskaitymams ar keitimui į kitas priemones, ypač kai dalis tarptautinių rezervų gali būti sunkiau prieinami dėl sankcijų.

    „Tai nereiškia, kad Rusija bankrutuoja ar kad jai baigiasi pinigai – greičiau tai bandymas perskirstyti likvidumą“, – sakė analitikas Chris Weafer, cituojamas tarptautiniuose komentaruose.

    Svarbus kontekstas ir tai, kad Rusija yra viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje, todėl teoriškai turi galimybę vėliau atkurti atsargas, supirkdama metalą vidaus rinkoje. Tačiau tęstinis rezervų mažėjimas gali didinti rinkų jautrumą: investuotojai ir reitingų vertintojai paprastai stebi ne tik absoliučius skaičius, bet ir tendenciją bei jos priežastis.

  • Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    JAV iždas šią savaitę pirmą kartą istorijoje fiksavo, kad šalies bendroji federalinė skola peržengė 40 trilijonų JAV dolerių ribą, tai yra apie 36,8 trilijono eurų. Skolos augimą lemia nuolatiniai biudžeto deficitai, o didelę dalį išlaidų sudaro gynyba, socialinės programos ir palūkanos.

    Rinkose šis slenkstis sutapo su išaugusiais ilgo laikotarpio JAV obligacijų pajamingumais, kurie rodo investuotojų jautrumą infliacijos rizikoms, geopolitinei įtampai ir fiskalinei drausmei. Kuo didesnės palūkanos, tuo brangiau aptarnauti seną skolą ir tuo labiau didėja naujo skolinimosi poreikis.

    Ką reiškia 36,8 trilijono eurų?

    Minima suma apima vadinamąją bendrąją federalinę skolą, kuri susideda iš dviejų dalių: skolos, laikomos visuomenės, ir tarpinstitucinės skolos, kai viena federalinė institucija yra kitos kreditorė. Į šį skaičių neįtraukiamos atskirų valstijų, savivaldybių ar namų ūkių skolos.

    Didžiausia dalis yra skola, laikoma visuomenės, tai yra vertybiniai popieriai, priklausantys investuotojams už federalinės valdžios ribų, įskaitant pensijų fondus, bankus, draudikus, namų ūkius, Federalinį rezervą ir užsienio investuotojus. JAV iždo duomenys rodo, kad didžioji skolos dalis yra laikoma šalies viduje, o užsienio dalis sudaro mažesnę, bet reikšmingą segmentą.

    Kodėl skola taip greitai auga?

    Esminė priežastis paprasta: federalinė valdžia išleidžia daugiau, nei surenka pajamų, todėl skirtumą dengia skolinimusi. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 fiskaliniais metais deficitas sieks apie 1,9 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 1,75 trilijono eurų, o tai prilygsta 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Išlaidų struktūroje didžiausią svorį turi Social Security, didžiosios sveikatos programos, gynyba ir sparčiai augančios grynosios palūkanų išlaidos. Vien palūkanų našta, pagal JAV biudžeto projekcijas, tampa viena didžiausių eilutų, nes pastarųjų metų aukštesnės palūkanų normos didina naujai išleidžiamų obligacijų kainą.

    „40 trilijonų skola nėra tik skaičius apskaitos lentelėse, ji vienaip ar kitaip pasiekia žmonių pinigines“, – sakė Maya MacGuineas.

    Ar JAV turi didžiausią skolą ir kas toliau?

    Nominaliai JAV skola yra didžiausia pasaulyje, tačiau finansinę riziką tiksliau atspindi skolos ir BVP santykis. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais JAV bendrosios valdžios skola gali siekti apie 40,7 trilijono JAV dolerių, o skolos ir BVP santykis priartėti prie 125,8 proc., kai 2012 metais jis buvo apie 103,7 proc.

    Kongreso biudžeto biuras perspėja, kad be mokesčių didinimo, išlaidų mažinimo arba reikšmingo ekonomikos augimo fiskalinė trajektorija išlieka sunkiai tvari. Pagal CBO scenarijus bendroji federalinė skola iki 2036 metų pabaigos gali išaugti iki maždaug 64 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 58,9 trilijono eurų, o brangstantis finansavimas gali didinti spaudimą tiek verslo skolinimuisi, tiek būsto paskolų palūkanoms.

    Trumpuoju laikotarpiu investuotojai paprastai nevertina JAV kaip artimo nemokumo rizikos, tačiau rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad deficitai išlieka dideli, o politinis sutarimas dėl konsolidacijos tolsta. Dėl to obligacijų pajamingumų svyravimai vis dažniau tampa ne tik finansų, bet ir kasdienės ekonomikos, nuo vartojimo iki būsto įperkamumo, veiksniu.