CP v2

Tag: Biudžeto deficitas

  • S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P sprendimas ir ministro reakcija

    Reitingų agentūra S&P atliko Lenkijos kredito reitingo peržiūrą ir paliko jį A- lygyje, su stabilia perspektyva. Šį sprendimą socialiniame tinkle X pakomentavo Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis, pabrėžęs, kad tai patvirtina šalies ekonomikos atsparumą.

    Ministras akcentavo, kad net ir esant geopolitinei įtampai, kylant naftos kainoms bei silpnesnei ekonominei aplinkai Europoje, Lenkija išlaiko gana aukštą augimo tempą. Pasak jo, augimą palaiko investicijos ir tvirta vidaus paklausa, o stipri ekonomika yra svarbi ir nacionalinio saugumo prielaida.

    Ką reitingas reiškia rinkoms

    Kredito reitingas yra vienas pagrindinių rodiklių, į kuriuos žiūri obligacijų investuotojai ir tarptautinės finansų rinkos. Aukštesnis reitingas paprastai reiškia mažesnę rizikos premiją, todėl valstybei gali būti lengviau skolintis palankesnėmis sąlygomis, ypač leidžiant ilgalaikes obligacijas.

    Stabili perspektyva signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu S&P nemato akivaizdžių priežasčių reitingui keisti. Vis dėlto reitingų agentūros paprastai pabrėžia, kad situacija gali kisti, jei pablogėtų augimo perspektyvos arba didėtų fiskalinės rizikos.

    Skola ir deficitas lieka silpna vieta

    S&P komentare dėmesys krypo į viešųjų finansų būklę, ypač skolos ir deficito trajektoriją. Remiantis valdžios pateiktomis vidutinio laikotarpio prielaidomis, 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola 65,1 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Agentūra nurodė, kad reitingui nepalankus scenarijus būtų aiškus vidutinės trukmės ekonomikos augimo perspektyvų pablogėjimas. Tokį pokytį galėtų sukelti netikėti geopolitiniai įvykiai arba didėjantis makroekonominis disbalansas, kuris ilgainiui silpnintų valstybės finansinį atsparumą.

    Atskirai pažymėta, kad rizikas didintų ir Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei ji turėtų didesnį poveikį Lenkijos viešiesiems finansams, ekonomikos augimui ar saugumo išlaidoms. Tokiais atvejais valstybės skolinimosi kaina gali augti net ir išliekant tam pačiam reitingo lygiui, jei rinkos pradeda reikalauti didesnės rizikos premijos.

    S&P taip pat įvardijo sąlygas, kurios galėtų pagerinti vertinimą: nuoseklus viešosios skolos mažinimas, institucinio valdymo ir politikos prognozuojamumo stiprinimas, atsargi biudžeto politika. Teigiamai gali veikti ir stabilus ES lėšų įsisavinimas bei tiesioginių užsienio investicijų srautai, jei jie išliktų tvarūs.

    Tuo pat metu rinkos paprastai vertina ir kitų agentūrų signalus. Lenkijos reitingus yra peržiūrėjusios ir „Moody’s“ bei „Fitch“, kurios taip pat yra atkreipusios dėmesį į reikšmingą skolos naštą ir fiskalinius iššūkius, nors jų perspektyvos skiriasi.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    „Nepaisant geopolitinės įtampos, naftos kainų augimo ir silpnesnės aplinkos Europoje, Lenkija išlaiko augimo tempą, paremtą investicijomis ir vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A-: kokias rizikas mato dėl energijos kainų ir geopolitikos

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P Global Ratings paliko Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą užsienio valiuta ties A- lygiu ir išlaikė stabilią perspektyvą. Agentūra pabrėžė, kad vertinime susiduria palankesnės artimiausių metų augimo prielaidos ir didėjantys fiskaliniai bei išoriniai rizikos veiksniai.

    S&P sprendime atkreipė dėmesį, kad rizika ekonominėms perspektyvoms padidėjo dėl brangstančios energijos ir įtampos Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vertinimu, tokie veiksniai gali didinti infliacijos ir sąnaudų spaudimą, o tai jautriai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    „Stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp žadančių augimo perspektyvų ir didėjančio pažeidžiamumo dėl sparčiai augančios viešosios skolos“, – nurodė S&P Global Ratings.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinio laikotarpio augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų arba atsinaujintų didesni makroekonominiai disbalansai. Papildomu neigiamu scenarijumi įvardyta galimų išorinių šokų grėsmė, susijusi su užsitęsusiais geopolitiniais konfliktais.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas ir tuo atveju, jei eskaluotų Rusijos karas prieš Ukrainą, tai labiau paveiktų viešuosius finansus ir ekonomikos augimą bei didintų saugumo rizikas“, – teigiama agentūros vertinime.

    Kada reitingas galėtų kilti?

    S&P nurodė, kad reitingo didinimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi aiškių veiksmų mažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti skolos trajektoriją. Agentūrų praktikoje tai paprastai reiškia ne vien trumpalaikes priemones, o nuoseklų fiskalinį planą, paremtą patikimomis pajamų ir išlaidų prielaidomis.

    Teigiama įtaka, pasak S&P, galėtų būti siejama ir su institucijų valdymo stiprinimu, atsargesne biudžeto politika bei stabiliu ES lėšų srautu. Reitingų agentūros taip pat vertina, ar šalis išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir geba pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios didina potencialų augimą.

    Augimo prognozės ir skolos rizika

    S&P vertinimu, Lenkijos ekonomika ir toliau turėtų augti tvirtu tempu, o reikšmingą vaidmenį čia vaidina investicijos, finansuojamos ES lėšomis. Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 proc.

    Kartu agentūra pabrėžė, kad politinės darbotvarkės poliarizacija gali apsunkinti sprendimų priėmimą dėl fiskalinės drausmės ir institucinių reformų. Tokia aplinka dažnai didina neapibrėžtumą dėl to, kaip greitai valstybė galėtų grįžti prie mažesnio deficito.

    Pagal S&P scenarijų, viešoji skola Lenkijoje artimiausiais metais gali didėti sparčiai, o grynoji skola iki 2029 metų priartėti prie 70 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūra taip pat prognozuoja, kad reikšmingesnės fiskalinės konsolidacijos prieš 2027 metų parlamento rinkimus gali nebūti, o deficitas 2026 metais gali siekti 6,9 proc., 2027 metais – 6,4 proc.

    Finansų ministro komentaras

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis sprendimą įvertino kaip signalą apie ekonomikos atsparumą. Jo teigimu, net ir esant geopolitinei įtampai bei brangstant energijos ištekliams, augimą palaiko investicijos ir vidaus paklausa.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą. Nepaisant geopolitinės įtampos, augančių naftos kainų ir silpnesnės Europos aplinkos, Lenkija išlaiko aukštą augimo tempą, kurį remia investicijos ir stipri vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys didžiosios reitingų agentūros Lenkiją vertina panašiai, tačiau skirtingais laipteliais. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, „Moody’s“ Lenkijai yra suteikusi A2, o „Fitch“ ir S&P – A- reitingą.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant valstybės biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinius planus. Finansų ministerijos paskelbtose projekcijose numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., o realus BVP augs 3,6 proc.

    Dokumente taip pat įvardyti svarbiausi viešųjų finansų rodikliai: 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 6,8 proc. BVP. Skola, prognozuojama, išliks aukšta ir artės prie Europos Sąjungos fiskalinių ribų, kurios vertina 60 proc. BVP skolą kaip orientyrą.

    Deficitas ir skola: planas mažinti

    Finansų ministerija nurodo, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 7,3 proc. BVP ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei 2024 metais. Pagrindinės priežastys – išaugusios išlaidos, tarp jų investicijos į gynybą, didesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus vartojimas ir pabrangęs skolos aptarnavimas.

    Kita vertus, deficitą iš dalies ribojo sumažėjusi valstybės parama energijos ir šilumos vartotojams. Ministerija prognozuoja, kad 2026 metais deficitas bus sumažintas 0,5 procentinio punkto iki 6,8 proc. BVP, o tam turėtų padėti didesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir mažesni dotacijų kaštai BVP atžvilgiu.

    Skolos dinamika išlieka jautria tema: projekte nurodoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali siekti 65,1 proc. BVP. Palyginimui, 2025 metais ji, kaip nurodoma prognozėse, sudarė 59,7 proc. BVP, todėl skolos lygio kilimas artimiausiais metais išlieka vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių.

    Infliacija 2026 metais: kas ją lems

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Toks scenarijus grindžiamas prielaida, kad stabilizuosis bazinė infliacija, o importo kainų augimas bus ribotas, todėl kainų spaudimas ekonomikoje turėtų silpnėti.

    Tačiau pabrėžiama, kad dalis prielaidų priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač žaliavų rinkų ir reguliuojamų kainų trajektorijų. Taip pat akcentuojama, kad bazinis scenarijus remiasi prielaidomis, kurios buvo suformuotos iki didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, todėl neapibrėžtumas dėl energijos ir tiekimo grandinių išlieka.

    Augimą turėtų kelti investicijos ir ES lėšos

    Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos ekonomikos augimą labiausiai skatins gerokai didesnės viešosios ir privačios investicijos. Kaip vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas spartesnis Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

    Taip pat numatoma, kad mažėjanti kapitalo kaina galėtų palaikyti privačiojo sektoriaus investicijas, o namų ūkių vartojimas išliks reikšminga augimo atrama. Tuo pat metu valdžia pripažįsta, kad augimo trajektorija priklausys nuo geopolitinių rizikų ir jų poveikio kainoms bei finansų rinkoms.

    „Tai dokumentas, kurį Ministrų Taryba tvirtina Finansų ministerijos teikimu, ir jis palengvina kito metų biudžeto planavimą bei parengimą“, – sakė Adam Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio.

    Posėdyje vyriausybė aptarė ir pažangos ataskaitą dėl 2025–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto ir struktūrinių priemonių plano. Tai susiję su Europos Komisijos reikalavimais skaidriai rodyti, kaip planuojami ir įgyvendinami fiskaliniai įsipareigojimai, ypač šaliai esant sustiprinto dėmesio lauke dėl per didelio deficito.