CP v2

Tag: Blokų grandinės

  • „Canton Network“ kūrėja „Digital Asset“ taikosi į 300 mln. eurų: siekia 2 mlrd. eurų vertinimo

    „Canton Network“ kūrėja „Digital Asset“ taikosi į 300 mln. eurų: siekia 2 mlrd. eurų vertinimo

    Kas planuojama ir kodėl svarbu

    Institucinės blokų grandinės „Canton Network“ kūrėja „Digital Asset“ siekia pritraukti apie 300 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertinimas, kaip pranešama, galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų. Investicijų raundui, anot viešai skelbtos informacijos, vadovautų „a16z crypto“.

    Sandoris dar nėra galutinis ir jo sąlygos gali kisti, tačiau rinka jį vertina kaip reikšmingą signalą, kad institucinis blokų grandinės pritaikymas finansuose išlieka patrauklus net ir svyruojant rizikos kapitalo aktyvumui. Nei „Digital Asset“, nei „a16z crypto“ viešai detaliai nekomentavo derybų eigos.

    „Canton Network“ kryptis: privatumas institucijoms

    „Canton Network“ pozicionuojamas kaip viešas pirmojo sluoksnio tinklas, kuriame galima konfigūruoti privatumo režimus ir valdyti, kas mato konkrečius sandorių duomenis. Tokia architektūra orientuota į bankus, brokerius, kliringo ir atsiskaitymų infrastruktūrą, kur komercinių paslapčių apsauga yra esminė.

    Praktikoje tai reiškia, kad skirtingos finansų rinkos šalys gali automatizuoti tokenizuoto turto procesus ir tarpusavio atsiskaitymus, tačiau neatskleisti jautrių detalių visam tinklui. Būtent privatumo ir konfidencialumo klausimas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių diskusijų temų, kai kalbama apie finansų perkėlimą į blokų grandines.

    Ankstesni raundai ir institucijų įsitraukimas

    „Digital Asset“ pastaraisiais metais jau buvo pritraukusi kapitalo iš institucinių rinkos dalyvių ir investuotojų, o naujas raundas reikštų dar vieną žingsnį didesnio masto finansavimo link. Ankstesni finansavimai signalizavo, kad bendrovė telkia ekosistemą aplink institucionaliems dalyviams priimtiną infrastruktūrą.

    Rinkoje taip pat akcentuojamas didžiųjų organizacijų dalyvavimas „Canton Network“ ekosistemoje, įskaitant sprendimus, susijusius su patvirtinimu ir tinklo valdymu. Tokie žingsniai paprastai vertinami kaip bandymas kurti patikimumą ir sumažinti technologinę bei reguliacinę riziką, kurią institucijos linkusios įvardyti kaip esminį barjerą.

    „Privatumas yra kritiškai svarbi savybė, kad globalūs finansai galėtų plačiau pereiti į blokų grandines“, – sakė vienas iš investuotojų pusės atstovų, viešai aptardamas kryptį, į kurią juda institucinis sektorius.

    Platesnis kontekstas: rizikos kapitalas ir konkurencinė aplinka

    Nors dideli fondai ir toliau surenka naujus kapitalo krepšius, investicinių sandorių skaičius kripto ir blokų grandinių sektoriuje išlieka netolygus, o dalis investuotojų daugiau dėmesio skiria DI ir robotikai. Todėl bet koks didesnis raundas, ypač infrastruktūros segmente, tampa lakmuso popierėliu visai rinkai.

    „Digital Asset“ atvejis išsiskiria tuo, kad bendrovė orientuojasi ne į mažmeninę kripto rinką, o į infrastruktūrą, kuri galėtų tapti baziniu sluoksniu tokenizuotam turtui ir atsiskaitymams tarp institucijų. Jei finansavimas bus užbaigtas planuojamu mastu, tai gali sustiprinti „Canton Network“ pozicijas konkurencinėje kovoje su kitais institucionaliems sprendimams pritaikytais tinklais.

  • Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 pastaraisiais metais tapo skėčio terminu, apimančiu decentralizuoto interneto idėjas: blokų grandines, kriptoturtą, išmaniąsias sutartis ir skaitmeninės nuosavybės modelius. Šalininkai teigia, kad tai leidžia vartotojams turėti daugiau kontrolės, o paslaugoms veikti be vieno centrinio tarpininko.

    Praktikoje Web3 dažniausiai remiasi viešomis blokų grandinėmis, kuriose operacijos patvirtinamos paskirstytai, o taisyklės įgyvendinamos kodu. Dėl to atsirado nauji sprendimai, pavyzdžiui, decentralizuotos finansų paslaugos ir skaitmeninių tapatybių projektai, tačiau kartu išaugo rizikos dėl sukčiavimo ir techninių spragų.

    Kur Web3 jau veikia

    Ryškiausi Web3 pavyzdžiai matomi kripto turto prekyboje ir decentralizuotose programose, kur vartotojai jungiasi su kriptografinėmis piniginėmis. Tokiose sistemose operacijų logika dažnai valdoma išmaniosiomis sutartimis, todėl paslaugos gali veikti 24 valandas per parą be įprastų bankinių procesų.

    Vis dėlto decentralizacija ne visada reiškia visišką autonomiją: daugelis projektų priklauso nuo kūrėjų komandų, prieigos raktų valdymo ar išorinių duomenų tiekėjų. Dėl šios priežasties rinkoje daug dėmesio skiriama audito praktikai, kodų peržiūroms ir aiškiai atsakomybei, kas prižiūri kritinius komponentus.

    Institucinė kripto rinka ir reguliavimas

    Didėjant instituciniam susidomėjimui, kripto prekybos infrastruktūra tampa panašesnė į tradicines finansų rinkas: daugiau dėmesio skiriama likvidumui, rizikos valdymui, atitikties procedūroms ir patikimam atsiskaitymui. Instituciniai dalyviai paprastai ieško aiškių taisyklių ir prognozuojamos aplinkos, todėl reguliavimas tampa vienu svarbiausių Web3 plėtros veiksnių.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reguliavimas, kuris nustato bendras kripto turto leidimo ir paslaugų teikimo taisykles. Tai turėtų mažinti teisinį neapibrėžtumą, tačiau kartu kelia reikalavimus dėl licencijavimo, vartotojų informavimo, kapitalo ir vidaus kontrolės.

    Kas svarbu skaitytojui šiandien

    Jei Web3 žadėjo internetą be tarpininkų, realybėje svarbiausia tampa pusiausvyra tarp inovacijų ir saugumo. Vartotojams tai reiškia būtinybę suprasti, kur saugomi privatūs raktai, kokios yra sandorių atšaukimo galimybės ir kas nutinka praradus prieigą prie piniginės.

    Verslui ir investuotojams Web3 šiuo metu yra ir galimybių, ir reputacinių rizikų laukas: nuo naujų atsiskaitymo bei nuosavybės modelių iki griežtėjančios priežiūros ir incidentų, galinčių ištrinti pasitikėjimą per kelias valandas. Dėl to rinkoje vis dažniau vertinami ne pažadai, o konkretūs naudojimo atvejai, skaidrumas ir atitiktis.

    Artimiausiu metu Web3 kryptį lems trys dalykai: kaip greitai bręs reguliavimo praktika, ar pavyks sumažinti saugumo incidentų skaičių ir kiek realių, vartotojui paprastų produktų pasieks masinę auditoriją. Iki tol Web3 išliks sritis, kurioje būtina atskirti technologinį potencialą nuo triukšmo.

  • „Visa“ plečia stablecoin atsiskaitymų bandymą iki 9 blokų grandinių: metinė apimtis siekia 7 mlrd.

    „Visa“ plečia stablecoin atsiskaitymų bandymą iki 9 blokų grandinių: metinė apimtis siekia 7 mlrd.

    „Visa“ pranešė išplėtusi savo pasaulinį stablecoin atsiskaitymų bandomąjį projektą, prie jo prijungdama dar penkias blokų grandines. Po šio žingsnio bandomasis projektas iš viso apima devynis tinklus, o metine išraiška skaičiuojama atsiskaitymų apimtis pasiekė 7 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad naujai palaikomi tinklai yra „Arc“, „Base“, „Canton“, „Polygon“ ir „Tempo“. Jie prisijungia prie anksčiau diegtos infrastruktūros, kuri jau apėmė „Avalanche“, „Ethereum“, „Solana“ ir „Stellar“.

    Pasak „Visa“, kelių blokų grandinių palaikymas padeda standartizuoti atsiskaitymus fragmentuotoje ekosistemoje, kai skirtingi tinklai turi nevienodus techninius standartus ir partnerių integracijas. Tikslas yra išlaikyti vieną infrastruktūros sluoksnį partneriams, kartu išplečiant galimų atsiskaitymo maršrutų pasirinkimą.

    Bandomieji sprendimai, paremti stablecoin, „Visa“ teigimu, jau kurį laiką taikomi įvairiuose regionuose, įskaitant Lotynų Ameriką ir Karibus, Europą, Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, taip pat Centrinę Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką. Bendrovė taip pat akcentavo, kad palaiko daugiau nei 130 su stablecoin susietų kortelių programų daugiau nei 50 šalių.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis, rodantis, kad stablecoin sprendimai iš bandomųjų iniciatyvų vis dažniau pereina į praktiškas B2B ir tarpinių atsiskaitymų schemas. Toks modelis patrauklus dėl potencialiai greitesnio lėšų judėjimo ir lengviau automatizuojamų mokėjimų procesų, tačiau jo plėtrą reikšmingai lemia ir reguliavimo aiškumas skirtingose jurisdikcijose.

    „Visa“ taip pat išskyrė, kad domisi naujomis mokėjimų architektūromis, įskaitant agentinę prekybą ir skirtingų sistemų suderinamumo iniciatyvas. Tuo pat metu bendrovės kontekste minima ir Europos skaitmeninio euro kryptis, kuri vidutiniu laikotarpiu gali reikšti papildomus reikalavimus rinkos dalyviams bei techniniam suderinamumui su esama mokėjimų infrastruktūra.

    Platesniame fone didieji mokėjimų tinklai vis aktyviau ieško būdų, kaip sujungti tradicines atsiskaitymų sistemas su blokų grandinių technologijomis, kartu išlaikant atitiktį taisyklėms, rizikų valdymą ir partnerių saugumo standartus. „Visa“ žingsnis plėsti palaikomų tinklų skaičių signalizuoja, kad multi-chain modelis jai tampa ne eksperimentu, o kryptingu infrastruktūros pasirinkimu.