CP v2

Tag: Brent

  • JAE trenkia durimis OPEC: kodėl tai gali atpiginti degalus ir sujudinti naftos rinką

    JAE trenkia durimis OPEC: kodėl tai gali atpiginti degalus ir sujudinti naftos rinką

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos pasitrauks iš OPEC ir OPEC+ formato. Tai reikštų bendradarbiavimo, prasidėjusio 1967 metais, pabaigą ir potencialiai rimtą signalą pasaulinei naftos rinkai, kuri pastaraisiais metais itin jautri geopolitikai.

    Esminis Abu Dabio motyvas siejamas su noru susigrąžinti daugiau laisvės didinti gavybą ir investicijas į telkinių plėtrą. JAE siekia sparčiau kelti pajėgumus ir mažiau priklausyti nuo bendrų kvotų, kurias OPEC šalys nustato tam, kad valdytų pasiūlą ir kainų dinamiką.

    Kas yra OPEC ir OPEC+?

    OPEC yra tarpvyriausybinė organizacija, įkurta 1960 metais per konferenciją Bagdade, o jos būstinė įsikūrusi Vienoje. Pagrindinis tikslas yra koordinuoti naftos politiką tarp narių, stabilizuoti rinką, užtikrinti prognozuojamas pajamas eksportuotojams ir patikimą tiekimą importuotojams.

    OPEC+ yra platesnis bendradarbiavimo formatas, pradėtas 2016 metais, kai prie OPEC koordinavimo prisijungė ir dalis ne OPEC naftą išgaunančių šalių. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl gavybos ribojimo ar didinimo dažnai priimami ne tik OPEC viduje, bet ir derinant su didesniu partnerių ratu.

    Kodėl OPEC vadinamas karteliu?

    Žodis kartelis nėra oficialus OPEC apibūdinimas, tačiau ekonomine prasme jis dažnai taikomas dėl veikimo logikos. Valstybės derina gavybos kvotas ir taip gali daryti įtaką pasiūlai, o per ją ir kainoms pasaulinėje rinkoje.

    Skirtingai nei privačių įmonių susitarimai, kurie daugelyje jurisdikcijų būtų laikomi konkurencijos teisės pažeidimu, OPEC veikia kaip suverenių valstybių tarptautinis susitarimas. Dėl to koordinuota gavybos politika čia laikoma teisėta, nors rinkos dalyviai ją vertina kaip kainų disciplinavimo mechanizmą.

    Ką tai gali reikšti kainoms?

    Jei po pasitraukimo JAE realiai didins eksportą, didesnė pasiūla teoriškai spaustų naftos kainas žemyn. Ilguoju laikotarpiu tai galėtų palengvinti spaudimą degalų kainoms, nes nafta išlieka pagrindinė benzino ir dyzelino savikainos dedamoji.

    Vis dėlto kainas lemia ne vien gavybos apimtys, bet ir rizikos priedas, atsirandantis dėl konfliktų, sankcijų, tiekimo grandinių sutrikimų ir transporto maršrutų saugumo. Net ir didėjant pasiūlai, staigesnius svyravimus gali sukelti įtampos Artimuosiuose Rytuose bei bet kokie trikdžiai strategiškai svarbiuose naftos gabenimo koridoriuose.

    Kuo svarbi „Brent“ nafta?

    „Brent“ yra vienas svarbiausių pasaulinių naftos kainų etalonų, pagal kurį kainuojama didelė dalis tarptautinės prekybos. Šis etalonas plačiai naudojamas finansiniuose sandoriuose ir fiziniuose tiekimo kontraktuose, todėl jo pokyčiai greitai persiduoda visai rinkai.

    „Brent“ tradiciškai apibūdinama kaip lengvesnė ir mažiau sieringa nafta, dėl ko ją paprasčiau perdirbti į benziną ir dyzeliną. Būtent todėl „Brent“ kainos dinamika dažnai laikoma vienu svarbiausių orientyrų vertinant, kur gali krypti degalų kainos Europoje.

    JAE sprendimas palieka daugiau klausimų nei atsakymų, nes rinkos reakcija priklausys nuo to, kaip greitai šalis didins gavybą ir kaip į tai reaguos likę OPEC bei OPEC+ dalyviai. Tačiau pats žingsnis jau dabar vertinamas kaip galintis keisti jėgų pusiausvyrą organizacijoje ir didinti kainų nepastovumą.

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Rinkos fiksuoja staigų šuolį

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose balandžio 19 dieną kilo sparčiai: investuotojai vertina didėjančią riziką Persijos įlankoje ir galimus tiekimo sutrikimus. Dėl geopolitinės įtampos brangimas pasiekė aukščiausius lygius per pastarąsias savaites.

    „Brent“ rūšies nafta, vertinant ateities sandorius su artimiausiu pristatymu, pakilo iki maždaug 108 eurų už barelį ir priartėjo prie 110 eurų ribos. JAV WTI nafta brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Ormuzo sąsiauris – kritinis taškas

    Pagrindinis rinkos nervingumo veiksnys – Ormuzo sąsiauris, per kurį iki krizės keliavo reikšminga pasaulinės naftos jūrinių srautų dalis. Bet koks ilgesnis laivybos ribojimas šioje vietoje greitai persiduoda kainoms, nes alternatyvūs maršrutai ir pajėgumai yra riboti.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl tiesioginių apribojimų: pakanka užsitęsusio neapibrėžtumo, kad išaugtų draudimo kaštai, pailgėtų pristatymo terminai ir didėtų atsargų kaupimas. Tokiais atvejais naftos brangimą dažnai lydi ir platesnė žaliavų bei transporto kainų infliacija.

    „Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas ir kuo ilgiau ribojama laivyba Ormuzo sąsiauryje, tuo stipresnis bus infliacinis spaudimas“, – sakė investicijų strategė Anna MacDonald.

    Pasak rinkos dalyvių, greito ir tvaraus situacijos stabilizavimosi kol kas nesitikima, todėl kainos išlieka jautrios kiekvienai naujai žiniai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galimi ir staigūs svyravimai, ypač jei pasirodys signalų apie tiekimo srautų mažėjimą ar papildomus ribojimus.

    Ką tai reiškia degalų kainoms ir infliacijai

    Naftos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių degalų ir logistikos kaštus, todėl brangimas paprastai su kelių savaičių ar mėnesio vėlavimu atsispindi degalinių švieslentėse. Galutinis poveikis priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio kurso, mokesčių dalies bei konkurencijos degalų rinkoje.

    Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau, jos gali daryti spaudimą ir platesniam prekių krepšeliui: nuo maisto iki pramonės produkcijos, nes transporto savikaina yra svarbi grandis tiekimo grandinėse. Dėl to centriniai bankai ir politikos formuotojai paprastai atidžiai stebi energijos kainų šuolius kaip galimą papildomą infliacijos rizikos šaltinį.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.

  • Rinkos taikstosi su brangia nafta: įtampa dėl Irano ir Fed sprendimai žada ilgą periodą

    Rinkos taikstosi su brangia nafta: įtampa dėl Irano ir Fed sprendimai žada ilgą periodą

    Nafta vėl tapo pagrindiniu rizikos veiksniu

    Pasaulio finansų rinkos į naują savaitę įžengė su padidėjusiu nervingumu: brangios naftos perspektyva vis labiau įsitvirtina, o investuotojai vertina geopolitikos ir centrinių bankų signalų derinį. Pastarosiomis dienomis kainų kryptį formuoja ne vien paklausa, bet ir rizikos priedas, atsirandantis dėl galimų tiekimo sutrikimų.

    Didžiausias jautrumas išlieka energetikos segmente, nes nafta yra vienas svarbiausių infliaciją veikiančių išteklių. Kai energijos žaliavos išlieka brangios, verslui didėja transporto ir gamybos sąnaudos, o gyventojams tai greitai atsispindi degalinių švieslentėse.

    Iranas ir Ormūzo sąsiauris: rinkos vertina blogiausią scenarijų

    Rinkos nuotaikas temdo neapibrėžtumas dėl Irano ir regiono saugumo, ypač kalbant apie Ormūzo sąsiaurio pralaidumą. Tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio energijos koridorių, todėl net ir užuominos apie galimus ribojimus ar incidentus paprastai iškart įkainojamos naftos kainoje.

    Investuotojai taip pat vertina informaciją apie Irano eksporto galimybes ir logistinius apribojimus, nes bet koks papildomas spaudimas tiekimui didina kainų svyravimus. Tokioje aplinkoje rinka dažniau remiasi atsargumo principu, o ne optimistinėmis prielaidomis, kad įtampa greitai atslūgs.

    Kodėl brangios naftos laikotarpis gali užsitęsti

    Signalus apie ilgesnį brangios naftos etapą sustiprina ir ateities sandorių rinka: kai vėlesnių mėnesių kontraktai nemažėja, tai rodo, kad dalis dalyvių nemato greito atpigimo. Tokia struktūra dažnai siejama su rizika, kad tiekimo grandinėje gali išlikti trikdžių, o atsargų atkūrimas vyks lėčiau.

    Prie kainų tvirtumo prisideda ir platesnis kontekstas: energetikos rinkoje svarbus ne vien dabartinis balansas, bet ir lūkesčiai dėl OPEC plius politikos, JAV skalūnų gavybos tempo bei pasaulio ekonomikos augimo. Jei infliacija išlieka atspari, o ekonomika nekrenta į gilią recesiją, naftos paklausa paprastai išlieka pakankama palaikyti aukštesnes kainas.

    Fed posėdis ir technologijų milžinų rezultatai: dvigubas spaudimas investuotojams

    Be geopolitikos, šią savaitę dėmesio centre atsiduria JAV centrinio banko sprendimai ir komunikacija. Rinkoms svarbu ne tik palūkanų normos, bet ir tonas: užuominos apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį paprastai stiprina dolerį ir didina spaudimą rizikingesniam turtui.

    Lygiagrečiai tęsiasi intensyvus įmonių rezultatų sezonas, o didžiausi technologijų sektoriaus vardai tradiciškai daro reikšmingą įtaką indeksams ir bendrai rizikos tolerancijai. Kai didelių bendrovių prognozės būna atsargesnės, rinkose dažniau stiprėja svyravimai, o investuotojai dar jautriau reaguoja į žaliavų kainų šuolius.

    Valiutų rinkoje tokiais laikotarpiais paprastai didėja reakcija į bet kokią naują informaciją, ypač jei ji keičia lūkesčius dėl palūkanų normų krypties JAV ir euro zonoje. Jei energijos kainos išlieka aukštos, centriniams bankams tampa sunkiau greitai pereiti prie palūkanų mažinimo, nes infliacijos rizika atsinaujina.

    Praktinė pasekmė vartotojams aiški: kai rinka pradeda „normalizuoti“ brangią naftą, tikėtis greito degalų atpigimo tampa sunkiau. Artimiausią kainų kryptį lems tai, ar sumažės įtampa dėl Irano ir ar JAV centrinis bankas pasiųs signalus, mažinančius finansinių sąlygų griežtumo lūkesčius.

  • Nafta šoktelėjo virš 100 dolerių: įstrigus JAV ir Irano deryboms rinkos sulaikė kvapą

    Nafta šoktelėjo virš 100 dolerių: įstrigus JAV ir Irano deryboms rinkos sulaikė kvapą

    Pirmadienio rytą pasaulio finansų rinkos judėjo vangiai: Europos akcijų indeksai svyravo apie nulį, o JAV biržų ateities sandoriai rodė nedidelius kritimus. Investuotojai vertino įstrigusias JAV ir Irano derybas ir jų poveikį energijos kainoms.

    Tuo metu naftos rinka reagavo ryškiau. „Brent“ rūšies nafta pakilo iki maždaug 100 eurų už barelį, o „WTI“ – iki maždaug 90 eurų už barelį, rodo tarptautinių biržų kotiruotės.

    Kainas aukštyn stūmė geopolitinė įtampa ir rizika tiekimo grandinėms. Rinkos dalyviai ypač stebi Hormūzo sąsiaurį – strategiškai svarbų maršrutą, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis.

    Per savaitę nafta pabrango dviženkliu tempu, nes bet koks papildomas trikdis šiame regione greitai persiduoda transporto ir draudimo kaštams. Tai iškart atsispindi tiek žaliavos, tiek galutinių degalų kainų lūkesčiuose, o kartu ir infliacijos prognozėse.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas neskubės siųsti derybininkų, jei Teheranas neparodys realių žingsnių. Pasak jo, JAV tikisi aiškesnių signalų ir sprendimų, o derybų kryptis lieka neapibrėžta.

    „Jeigu jie nori, galime kalbėtis, bet žmonių ten nesiųsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Europos rinkose didžiausi indeksai laikėsi netoli ankstesnių lygių. Investuotojai vengė ryškesnių statymų prieš savaitę, kai numatyti keli svarbūs centrinių bankų sprendimai ir komentarai dėl tolesnės pinigų politikos krypties.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į signalus, kiek laiko bazinės palūkanos išliks aukštesniame lygyje. Brangesnė energija paprastai didina spaudimą kainoms, todėl centriniams bankams tampa sudėtingiau greitai pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Azijos ir Ramiojo vandenyno regione nuotaikos buvo mišrios. Japonijos akcijos pasiekė naujus rekordus, dalis rinkų kilo, tačiau kai kur fiksuotas nuosaikus kritimas, o technologijų sektorių toną vis dažniau diktuoja lūkesčiai dėl DI paklausos ir investicijų ciklo.

    Valiutų rinkose JAV doleris nežymiai silpnėjo jenos atžvilgiu, o euras kiek stiprėjo. Tokie svyravimai rodo, kad investuotojai išlieka atsargūs ir prioritetą teikia rizikos valdymui, kol geopolitinė situacija ir energijos kainų kryptis nepaaiškės.