CP v2

Tag: Brent

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.

  • Rinkos taikstosi su brangia nafta: įtampa dėl Irano ir Fed sprendimai žada ilgą periodą

    Rinkos taikstosi su brangia nafta: įtampa dėl Irano ir Fed sprendimai žada ilgą periodą

    Nafta vėl tapo pagrindiniu rizikos veiksniu

    Pasaulio finansų rinkos į naują savaitę įžengė su padidėjusiu nervingumu: brangios naftos perspektyva vis labiau įsitvirtina, o investuotojai vertina geopolitikos ir centrinių bankų signalų derinį. Pastarosiomis dienomis kainų kryptį formuoja ne vien paklausa, bet ir rizikos priedas, atsirandantis dėl galimų tiekimo sutrikimų.

    Didžiausias jautrumas išlieka energetikos segmente, nes nafta yra vienas svarbiausių infliaciją veikiančių išteklių. Kai energijos žaliavos išlieka brangios, verslui didėja transporto ir gamybos sąnaudos, o gyventojams tai greitai atsispindi degalinių švieslentėse.

    Iranas ir Ormūzo sąsiauris: rinkos vertina blogiausią scenarijų

    Rinkos nuotaikas temdo neapibrėžtumas dėl Irano ir regiono saugumo, ypač kalbant apie Ormūzo sąsiaurio pralaidumą. Tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio energijos koridorių, todėl net ir užuominos apie galimus ribojimus ar incidentus paprastai iškart įkainojamos naftos kainoje.

    Investuotojai taip pat vertina informaciją apie Irano eksporto galimybes ir logistinius apribojimus, nes bet koks papildomas spaudimas tiekimui didina kainų svyravimus. Tokioje aplinkoje rinka dažniau remiasi atsargumo principu, o ne optimistinėmis prielaidomis, kad įtampa greitai atslūgs.

    Kodėl brangios naftos laikotarpis gali užsitęsti

    Signalus apie ilgesnį brangios naftos etapą sustiprina ir ateities sandorių rinka: kai vėlesnių mėnesių kontraktai nemažėja, tai rodo, kad dalis dalyvių nemato greito atpigimo. Tokia struktūra dažnai siejama su rizika, kad tiekimo grandinėje gali išlikti trikdžių, o atsargų atkūrimas vyks lėčiau.

    Prie kainų tvirtumo prisideda ir platesnis kontekstas: energetikos rinkoje svarbus ne vien dabartinis balansas, bet ir lūkesčiai dėl OPEC plius politikos, JAV skalūnų gavybos tempo bei pasaulio ekonomikos augimo. Jei infliacija išlieka atspari, o ekonomika nekrenta į gilią recesiją, naftos paklausa paprastai išlieka pakankama palaikyti aukštesnes kainas.

    Fed posėdis ir technologijų milžinų rezultatai: dvigubas spaudimas investuotojams

    Be geopolitikos, šią savaitę dėmesio centre atsiduria JAV centrinio banko sprendimai ir komunikacija. Rinkoms svarbu ne tik palūkanų normos, bet ir tonas: užuominos apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį paprastai stiprina dolerį ir didina spaudimą rizikingesniam turtui.

    Lygiagrečiai tęsiasi intensyvus įmonių rezultatų sezonas, o didžiausi technologijų sektoriaus vardai tradiciškai daro reikšmingą įtaką indeksams ir bendrai rizikos tolerancijai. Kai didelių bendrovių prognozės būna atsargesnės, rinkose dažniau stiprėja svyravimai, o investuotojai dar jautriau reaguoja į žaliavų kainų šuolius.

    Valiutų rinkoje tokiais laikotarpiais paprastai didėja reakcija į bet kokią naują informaciją, ypač jei ji keičia lūkesčius dėl palūkanų normų krypties JAV ir euro zonoje. Jei energijos kainos išlieka aukštos, centriniams bankams tampa sunkiau greitai pereiti prie palūkanų mažinimo, nes infliacijos rizika atsinaujina.

    Praktinė pasekmė vartotojams aiški: kai rinka pradeda „normalizuoti“ brangią naftą, tikėtis greito degalų atpigimo tampa sunkiau. Artimiausią kainų kryptį lems tai, ar sumažės įtampa dėl Irano ir ar JAV centrinis bankas pasiųs signalus, mažinančius finansinių sąlygų griežtumo lūkesčius.

  • Nafta šoktelėjo virš 100 dolerių: įstrigus JAV ir Irano deryboms rinkos sulaikė kvapą

    Nafta šoktelėjo virš 100 dolerių: įstrigus JAV ir Irano deryboms rinkos sulaikė kvapą

    Pirmadienio rytą pasaulio finansų rinkos judėjo vangiai: Europos akcijų indeksai svyravo apie nulį, o JAV biržų ateities sandoriai rodė nedidelius kritimus. Investuotojai vertino įstrigusias JAV ir Irano derybas ir jų poveikį energijos kainoms.

    Tuo metu naftos rinka reagavo ryškiau. „Brent“ rūšies nafta pakilo iki maždaug 100 eurų už barelį, o „WTI“ – iki maždaug 90 eurų už barelį, rodo tarptautinių biržų kotiruotės.

    Kainas aukštyn stūmė geopolitinė įtampa ir rizika tiekimo grandinėms. Rinkos dalyviai ypač stebi Hormūzo sąsiaurį – strategiškai svarbų maršrutą, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis.

    Per savaitę nafta pabrango dviženkliu tempu, nes bet koks papildomas trikdis šiame regione greitai persiduoda transporto ir draudimo kaštams. Tai iškart atsispindi tiek žaliavos, tiek galutinių degalų kainų lūkesčiuose, o kartu ir infliacijos prognozėse.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas neskubės siųsti derybininkų, jei Teheranas neparodys realių žingsnių. Pasak jo, JAV tikisi aiškesnių signalų ir sprendimų, o derybų kryptis lieka neapibrėžta.

    „Jeigu jie nori, galime kalbėtis, bet žmonių ten nesiųsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Europos rinkose didžiausi indeksai laikėsi netoli ankstesnių lygių. Investuotojai vengė ryškesnių statymų prieš savaitę, kai numatyti keli svarbūs centrinių bankų sprendimai ir komentarai dėl tolesnės pinigų politikos krypties.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į signalus, kiek laiko bazinės palūkanos išliks aukštesniame lygyje. Brangesnė energija paprastai didina spaudimą kainoms, todėl centriniams bankams tampa sudėtingiau greitai pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Azijos ir Ramiojo vandenyno regione nuotaikos buvo mišrios. Japonijos akcijos pasiekė naujus rekordus, dalis rinkų kilo, tačiau kai kur fiksuotas nuosaikus kritimas, o technologijų sektorių toną vis dažniau diktuoja lūkesčiai dėl DI paklausos ir investicijų ciklo.

    Valiutų rinkose JAV doleris nežymiai silpnėjo jenos atžvilgiu, o euras kiek stiprėjo. Tokie svyravimai rodo, kad investuotojai išlieka atsargūs ir prioritetą teikia rizikos valdymui, kol geopolitinė situacija ir energijos kainų kryptis nepaaiškės.