CP v2

Tag: Brent

  • Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Karas Irane apvertė įprastą investuotojų logiką: vietoje tradicinio bėgimo į auksą rinkos šį kartą pasirinko naftą. Nuo vasario 27 dienos, dieną prieš prasidedant operacijai „Epic Fury“, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 37 proc., o aukso vertė smuko maždaug 10 proc.

    Toks išsiskyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškas, nes abu aktyvai dažnai laikomi apsauga nuo infliacijos ir geopolitinių sukrėtimų. Vis dėlto dabartinėje situacijoje kainas labiau nei geopolitika lemia palūkanų normų lūkesčiai ir tai, kaip į energijos šoką reaguoja centriniai bankai.

    Naftos brangimą paaiškinti paprasčiau: rinkoje susiformavo pasiūlos trūkumo baimė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, dėl konflikto iš Persijos įlankos rinkos laikinai neteko apie 14,5 mln. barelių per dieną gavybos, o balandį pasaulinės atsargos, banko vertinimu, traukėsi rekordišku tempu.

    Tokiais atvejais veikia elementari ekonomika: kai pasiūla krenta, kainos kyla, kol paklausa prisitaiko. „Brent“ pakilo nuo maždaug 70 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį, piko metu buvo priartėjusi ir prie 126 JAV dolerių, o tai sudaro atitinkamai apie 62–111 eurų ir apie 140 eurų.

    Aukso dinamika – sudėtingesnė, nors ir logiška, jei žiūrima per palūkanų normų prizmę. 2025 metais auksas buvo pabrangęs apie 65 proc., o jį aktyviai pirko centriniai bankai, todėl daugelis strategų metalą laikė universalia apsauga nuo karo rizikų.

    Vis dėlto auksas neturi palūkanų, dividendų ar kupono, todėl jo patrauklumą stipriausiai formuoja alternatyvių investicijų grąža. Kai realios palūkanos kyla, auga ir vadinamoji galimybės kaina: investuotojas atsisako palūkanas mokančių obligacijų tam, kad laikytų nulinę grąžą generuojantį metalą.

    Per pastarąsias savaites rinkos vis aiškiau signalizavo, kad JAV bazinės palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau. CME „FedWatch“ duomenys rodo, kad palūkanų mažinimas šiais metais nebėra dominuojantis scenarijus, o tai tiesiogiai spaudžia aukso kainą.

    Nuo vasario 27 dienos auksas, Euronews pateikiamais skaičiais, nukrito nuo 5 275 JAV dolerių iki 4 735 JAV dolerių už Trojos unciją. Perskaičiavus, tai yra maždaug nuo 4 660 eurų iki 4 180 eurų, arba apie 480 eurų kritimas per dešimt savaičių.

    „Kai konfliktas sukelia energijos pasiūlos šoką ir sumažina viltis dėl mažesnių JAV palūkanų, nenuostabu, kad auksui šį kartą sunku atlikti saugaus prieglobsčio vaidmenį“, – sakė „Morgan Stanley“ žaliavų strategė Amy Gower.

    Šis argumentas išryškina esminį pokytį: aukso kainą vis labiau valdo pinigų politika, o ne pati geopolitinė antraštė. Kitaip tariant, rinka vertina ne įvykį, o centrinio banko reakciją į jį ir jos poveikį realioms palūkanoms.

    Ką auksas iš tiesų „draudžia“

    Dažnai sakoma, kad auksas saugo nuo infliacijos, tačiau praktikoje jis dažniau saugo nuo pasitikėjimo praradimo institucija, kuri privalo infliaciją suvaldyti. Kai kainos kyla nuosaikiai, rinka paprastai tiki, kad centrinis bankas turi priemonių ir valios išlaikyti politiką griežtą, todėl auksas gali net silpti.

    Aukso „valanda“ ateina tada, kai infliacija tampa nebekontroliuojama arba atsiranda įtarimų, kad pinigų politika nebesugebės apginti valiutos perkamosios galios. Dabartinis Irano karo sukeltas šokas labiau primena pasiūlos sutrikimą, kurį Federalinis rezervų bankas, rinkų akimis, yra linkęs „absorbuoti“ palūkanas laikydamas aukštesnes.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Naftos šokas infliaciją pakelia tiesiogiai, nes energija yra reikšminga vartotojų kainų krepšelio dalis ir daro įtaką logistikos bei gamybos sąnaudoms. Todėl nafta tampa ta retąja priemone, kuri gali brangti būtent dėl pačios infliacijos priežasties.

    „Goldman Sachs“ išlieka palankūs aukso perspektyvai ilgesniu laikotarpiu ir prognozuoja apie 5 400 JAV dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, tai yra apie 4 770 eurų. Tačiau bankas perspėja, kad artimiausiu metu aukso kainas gali slėgti užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ir dėl jų ilgiau išliekantis spaudimas palūkanų normoms.

    Jei Hormūzo sąsiaurio pralaidumas normalizuotųsi, naftos kainų įtampa greičiausiai sumažėtų, o tai atvertų daugiau erdvės švelnesnei pinigų politikai. Tokiu atveju galėtų apsiversti ir dabartinis santykis: naftai silpnėjant, auksas vėl turėtų šansą atsigauti, nes jo pagrindinis „degalas“ istorijoje dažnai būna krentančios realios palūkanos.

  • Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos banko „Pekao SA“ analitikai perspėja, kad įtampa Persijos įlankoje ir su tuo susijęs energijos išteklių brangimas gali tapti ne trumpu epizodu, o pagrindiniu scenarijumi, kurį turės įvertinti tiek vartotojai, tiek verslas. Pasak ekonomistų, ilgesnis degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos reiškia didesnę infliaciją bei lėtesnį ekonomikos augimą.

    Analitikai nurodo, kad per kelis mėnesius „Brent“ naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 68 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį. Toks pokytis istoriškai dažniausiai gana greitai persiduoda į vartotojų kainas, todėl klausimas, anot jų, yra ne ar, o kiek stipriai ir per kiek laiko brangimas atsispindės infliacijoje.

    Infliacijos banga: nuo degalų

    Grečiausiai, kaip pabrėžia analitikai, į naftos kainos šuolius reaguoja degalų kainos degalinėse. Degalai daugelyje šalių sudaro reikšmingą vartojimo krepšelio dalį, todėl net kelių savaičių kainų šuolis gali matomai pakelti metinę infliaciją.

    „Pekao SA“ taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp gyventojų ir įmonių patiriamų kaštų: net jei valdžios priemonės trumpam sušvelnina kainas mažmenoje, tai nebūtinai reiškia proporcingą palengvėjimą verslui. Įmonėms degalai lieka vienu svarbiausių sąnaudų veiksnių, ypač transporto ir logistikos sektoriuose.

    Antroji banga: transportas, energija, maistas

    Pasak banko analitikų, vėlesnė brangimo grandinės dalis paprastai pasiekia degalams itin jautrias paslaugas, tokias kaip krovinių ir keleivių pervežimas bei organizuotas turizmas. Šiose srityse degalai sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį, o maržos dažnai yra nedidelės, todėl kainos vartotojams gali būti keliamos santykinai greitai.

    Kitas etapas, jų vertinimu, yra energijos ištekliai namų ūkiams: elektra, dujos ir šiluma. Čia kainų perdavimas lėtesnis, nes dalis tarifų reguliuojami, veikia ilgalaikės sutartys ir kainų „išlyginimo“ mechanizmai, tačiau užsitęsęs žaliavų brangimas ilgainiui paprastai atsispindi ir sąskaitose.

    Antroje metų pusėje, „Pekao SA“ teigimu, infliacinė įtampa gali persikelti į maisto ir paslaugų kainas. Nors daugelyje paslaugų didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, maitinimo ir turizmo paslaugos yra išimtis, nes jose greitai susikerta ir brangesnis transportas, ir brangesnė žaliava.

    Prognozė 2026 metams ir palūkanų rizika

    „Pekao SA“ analitikai skaičiuoja, kad pagal jų atnaujintą bazinį scenarijų infliacija 2026 metų pabaigoje gali priartėti prie 4 proc. metinio augimo. Jie taip pat įspėja, kad didžiausias dabartinio naftos šoko poveikis vartotojų kainoms dažniausiai išryškėja po kelių mėnesių, todėl realus pikas gali būti matomas vėliau, nei brangimas pradeda atsispindėti degalinėse.

    Šiame kontekste didėja rizika, kad centriniai bankai bus priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas arba atidėti planuotą jų mažinimą, jei infliacija vėl ims nuosekliai viršyti tikslus. Rinkoms tai reikštų brangesnį skolinimąsi ir didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek įmonių investiciniams planams.

    „Jei degalų trūkumas užsitęs, neigiamos pasekmės ekonomikai didės, o pasaulis liks su aukštesne infliacija ir mažesniu augimu“, – teigia „Pekao SA“ analitikai.

  • Naftos kaina krenta: Brent nukrito žemiau 100 dolerių, biržos atsargiai reaguoja optimizmu banga

    Žaliavų rinkose ketvirtadienio rytą fiksuotas ryškesnis atoslūgis: „Brent“ naftos kaina nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI laikėsi kiek virš 93 dolerių. Tai juntamas pokytis, palyginti su laikotarpiu prieš kelias savaites, kai „Brent“ buvo pakilusi virš 111 dolerių.

    Tokios korekcijos dažniausiai atspindi ne vien paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir geopolitinių rizikų „priemoką“ kainoje. Šį kartą rinkos reagavo į signalus iš Artimųjų Rytų apie galimą derybų pažangą, kuri sumažintų grėsmę vienam svarbiausių pasaulio energetikos „kamščių“ taškų – Hormūzo sąsiauriui.

    Kas keičia naftos kainą?

    Hormūzo sąsiauris yra kritinis maršrutas Persijos įlankos naftai ir daliai suskystintų gamtinių dujų, todėl bet koks jo sutrikdymo scenarijus akimirksniu kelia draudimo, logistikos ir tiekimo kaštus. Pastaruoju metu būtent ši rizika buvo vienas veiksnių, palaikiusių aukštesnes naftos kainas ir stiprinusių infliacinį spaudimą energijai jautriose ekonomikose.

    Rinkos dalyviai taip pat įvertino politinius pareiškimus, jog susitarimas galėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Tokie signalai neretai išprovokuoja staigius kainų judesius, nes algoritminė prekyba ir fondų pozicijų perbalansavimas vyksta greitai, o likvidumas konkrečiais momentais gali būti ribotas.

    Biržos kyla, bet euforija ribota

    Pingant naftai, investuotojams paprastai lengviau tikėtis mažesnio spaudimo infliacijai ir švelnesnės palūkanų normų trajektorijos. Tai palaiko akcijų rinkas, ypač sektorius, kurių kaštų struktūroje energija ir logistika sudaro reikšmingą dalį.

    Vis dėlto optimizmas išlieka atsargus: įtampa regione nėra dingusi, o bet koks netikėtas incidentas gali greitai sugrąžinti rizikos „priemoką“ į energijos kainas. Dėl to trumpalaikiai naftos svyravimai išlieka tikėtini, o investuotojai toliau seka tiek politinius pranešimus, tiek realius tiekimo srautų pokyčius.

    Auksas ir valiutos laukia aiškumo

    Valiutų rinkoje ryškesnių judesių paprastai prireikia aiškaus politinio patvirtinimo arba materialaus pokyčio tiekime, todėl prekyba išlieka santūri. Tuo metu auksas, dažnai laikomas „saugia užuovėja“, išlaiko aukštesnius lygius, rodydamas, kad dalis kapitalo vis dar draudžiasi nuo derybų žlugimo ar konflikto eskalacijos.

    Tokioje aplinkoje rinka vienu metu „perka“ geresnį scenarijų akcijoms ir „draudžia“ blogesnį scenarijų per saugesnius aktyvus. Artimiausioms dienoms ir savaitėms didžiausia įtaka išliks naujienų srautas iš regiono bei realūs signalai apie tanklaivių judėjimą ir draudimo įmokų pokyčius.

  • Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Naftos kainos ketvirtadienį smuko, rinkoms reaguojant į pranešimus, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl laipsniško Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Ši jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokios žinios apie jos veiklos normalizavimą iškart atsispindi energijos ir akcijų rinkose.

    „Brent“ rūšies naftos artimiausio pristatymo sandorių kaina buvo nukritusi iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etalonas WTI siekė apie 86 eurus. Kainų kritimas tęsėsi po ankstesnės dienos staigesnio nuosmukio, kai investuotojai ėmė vertinti mažėjančią pasiūlos sutrikimų riziką.

    Ormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra kritiškai svarbus naftos bei suskystintų gamtinių dujų transportui iš regiono. Dėl konflikto kilę trikdžiai buvo paskatinę infliacinius lūkesčius ir branginę energiją, todėl galimas atvėrimas rinkose vertinamas kaip palengvėjimo signalas.

    Vis dėlto nuotaikas temdo išliekanti karinė įtampa. Pranešta apie JAV smūgį Irano naftos tanklaiviui Omane įlankoje, o tai primena, kad politiniai susitarimai regione gali būti trapūs ir bet koks incidentas gali greitai pakeisti kainų kryptį.

    Rinkos kyla, bet rizika neišnyko

    Azijos akcijų biržos kilo, o Tokijo „Nikkei 225“ šoktelėjo 5,7 proc. ir pasiekė naują rekordą dienos metu. Pastarųjų mėnesių ralis siejamas ir su technologijų sektoriaus pakilimu, kurį toliau maitina dirbtinio intelekto sprendimų paklausa bei investuotojų lūkesčiai dėl įmonių pelningumo.

    Honkonge „Hang Seng“ pakilo 1,3 proc., Australijoje „S&P/ASX 200“ pridėjo 0,9 proc., o Taivano indeksas TAIEX ūgtelėjo 2,1 proc. Tuo metu Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,4 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po ankstesnio šuolio.

    Europoje biržos prekybos pradžioje kilo, tačiau vėliau judėjimas išsilygino ir dalis indeksų nusileido į neigiamą teritoriją. Euro zonos „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ vidurdienį svyravo apie 0,2–0,4 proc. minuse, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 krito daugiau nei 0,7 proc.

    Volstritas laukia aiškesnių signalų

    JAV ateities sandoriai rodė nedidelius pokyčius, investuotojams stebint tiek geopolitines naujienas, tiek įmonių rezultatų sezoną. Trečiadienį „S&P 500“ pakilo 1,5 proc. iki rekordinio lygio, „Dow Jones“ paaugo 1,2 proc., o „Nasdaq“ pridėjo 2 proc.

    Tarp ryškesnių judesių technologijų sektoriuje išsiskyrė „AMD“, kurios akcijos šoktelėjo 18,6 proc., taip pat „Super Micro Computer“, kilusi 24,5 proc. „NVIDIA“ brango 5,7 proc. ir dėl didelės įtakos indeksams prisidėjo prie platesnio rinkos kilimo.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo Japonijos jenos atžvilgiu, o euras šiek tiek stiprėjo. Auksas ankstyvoje Europos prekyboje brango iki maždaug 4 140 eurų už trojos unciją, investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių esant padidintam neapibrėžtumui.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos kainoms artimiausiu metu didžiausią įtaką darys dvi kryptys: realūs logistikos pokyčiai Ormūzo sąsiauryje ir politinių derybų patikimumas. Jei laivybos srautai stabilizuotųsi, spaudimas energijos kainoms mažėtų, tačiau bet koks eskalacijos ženklas gali greitai sugrąžinti rizikos priemoką į kainodarą.

  • Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų lūkesčiai

    Didieji investiciniai bankai įspėja, kad pasaulinės naftos ir degalų atsargos artėja prie žemumų, o užsitęsusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali greitai išryškinti tiekimo spragas. Paradoksas tas, kad geopolitinė rizika auga, bet dalis finansų rinkų išlieka optimistiškos, tarsi konfliktas būtų trumpalaikis ir naftos kaina netrukus slūgtų.

    Energetikos rinkoje svarbiausia ne tik pati žaliavinė nafta, bet ir rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar aviaciniai degalai, atsargos. Būtent čia, anot analitikų, problemos gali pasimatyti anksčiau nei naftos gavybos statistikoje.

    „Goldman Sachs“: atsargos – žemiausios per aštuonerius metus

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad globalios naftos ir rafinuotų produktų atsargos šiuo metu atitinka maždaug 101 dienos pasaulinį poreikį. Banko vertinimu, tai yra žemiausias lygis per aštuonerius metus, o jei tendencija nesikeis, iki gegužės pabaigos rodiklis gali kristi iki 98 dienų.

    Bankas atkreipia dėmesį, kad ypač sparčiai tirpsta ne naftos, o rafinuotų produktų sandėliai. Pagal jų vertinimą, šios atsargos siekia apie 45 dienas ir yra maždaug 5 dienomis mažesnės nei prieš konflikto eskalaciją, o toks greitis didina kainų šuolių riziką.

    „Atsargų mažėjimo tempas yra toks greitas, kad rinka tampa jautri naujiems sukrėtimams“, – teigiama „Goldman Sachs“ vertinime.

    Analitikai taip pat įspėja, kad regioniniai disbalansai gali būti skausmingesni nei pasauliniai vidurkiai. Minima galima tam tikrų rafinuotų produktų stoka Azijoje, o Europoje didesnis pažeidžiamumas siejamas su aviaciniais degalais, kurių tiekimo grandinės jautriai reaguoja į logistikos trikdžius.

    „Société Générale“: realiai prieinamos atsargos gali būti daug mažesnės

    Dar niūresnį scenarijų pateikia „Société Générale“. Bankas akcentuoja, kad ne visos oficialiai deklaruojamos atsargos yra greitai pasiekiamos, nes dalis jų yra strateginėse rezervuose arba fiziškai „pakeliui“ ir negali operatyviai stabilizuoti rinkos.

    Prancūzijos banko vertinimu, atmetus sunkiau pasiekiamas atsargas, realiai prieinama apimtis gali siekti apie 600 mln. barelių. Tai, banko skaičiavimu, prilygtų tik maždaug 6 dienoms pasaulinės paklausos, o tokia riba reikštų artėjimą prie vadinamosios operacinės įtampos būsenos, kai atsargų lygis tampa kritiškai žemas tiekimo tęstinumui.

    „Jei rizikos jūrų keliuose išliks, šios atsargos gali išsekti per 30–50 dienų“, – teigiama „Société Générale“ įžvalgose.

    Kaip vieną iš signalų, kad rinka atsargų temą vertina rimčiau, bankai nurodo ir kainų reakcijas į naujienas, kurios įprastai būtų laikomos kainą mažinančiomis. Tokiais atvejais, kai lūkesčiai dėl atsargų yra įtempti, net ir „meškų“ naujienos kartais nesustabdo brangimo, nes investuotojai pirmiausia perka rizikos draudimą.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tanklaivių srautus, draudimo kainas, OPEC ir sąjungininkų sprendimus bei didžiųjų vartotojų strateginių rezervų politiką. Analitikų vertinimu, būtent atsargų dinamika ir rafinuotų produktų pasiūla gali tapti pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu degalų kainų kryptį vasaros pradžioje.

  • Rinkos sureagavo į JAV ir Irano derybų signalus: nafta smigo, silpnėjo doleris, kilo akcijos

    Kas paskatino rinkų judėjimą?

    Pasaulio rinkos sureagavo į neoficialius pranešimus, kad Vašingtonas ir Teheranas svarsto trumpą susitarimo memorandumą, kuris galėtų atverti kelią intensyvesnėms deryboms. Tokios žinios investuotojams paprastai reiškia mažesnę geopolitinę riziką ir didesnę tikimybę, kad energijos tiekimas iš Persijos įlankos regiono nebus sutrikdytas.

    Pagal viešumoje minimus principus Iranui būtų keliami reikalavimai riboti branduolinės programos veiksmus, o JAV galėtų švelninti dalį ekonominių apribojimų. Rinkoms ypač svarbus veiksnys yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos dalis.

    Nafta atpigo dviženkliu tempu

    Deeskalacijos lūkestis pirmiausia smogė naftos kainoms, kurios pastaraisiais mėnesiais buvo jautrios kiekvienai naujienai apie įtampą Artimuosiuose Rytuose. JAV WTI rūšies nafta per trumpą laiką atpigo daugiau nei 12 proc., o „Brent“ kaina krito beveik 11 proc.

    Rinkos šį judėjimą aiškina paprastai: jei sumažėja rizika, kad bus ribojamas naftos transportas ar tiekimas, į kainą įskaičiuota vadinamoji rizikos premija traukiasi. Be to, lūkesčiai dėl galimų papildomų tiekimo srautų ir sklandesnės logistikos automatiškai mažina spaudimą kainoms.

    Obligacijos brango, doleris silpnėjo, akcijos kilo

    Pigesnė nafta dažnai reiškia mažesnes transporto ir gamybos sąnaudas, o kartu ir silpnesnį infliacijos spaudimą. Dėl to investuotojai koregavo prognozes dėl centrinių bankų politikos griežtumo, o kapitalas aktyviau tekėjo į obligacijų rinkas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas smuko iki maždaug 4,35 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas nusileido iki maždaug 2,99 proc. Valiutų rinkoje fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, nes sumažėjęs nerimas dėl energijos kainų paprastai mažina poreikį saugesniems aktyvams.

    Akcijų biržose vyravo optimizmas: kai nafta pinga, daliai sektorių tai tampa tiesiogine sąnaudų mažėjimo naujiena. Tuo pat metu energetikos ir naftos bendrovių akcijoms tokios dienos dažnai būna sudėtingesnės, nes investuotojai perskaičiuoja būsimų pajamų lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje buvo matyti ryškūs šuoliai, kai bet kokie signalai apie galimą eskalaciją didino kainas ir svyravimus. Todėl net ir nepatvirtintos, bet nuosekliai skambančios derybų užuominos gali staigiai pakeisti investuotojų elgesį, ypač kai jautriausias taškas yra tiekimo keliai per Hormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto rinkų reakcija išlieka priklausoma nuo to, ar diplomatiniai signalai virs realiais sprendimais. Jei derybos užstrigtų arba įtampa regione vėl augtų, energijos kainos gali greitai atšokti, o kartu sugrįžtų ir didesni svyravimai akcijų bei valiutų rinkose.

  • Naftos kainos nesitraukia: įtampa dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio supurtė Europos biržas

    Naftos kainos nesitraukia: įtampa dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio supurtė Europos biržas

    Europos akcijų rinkos gegužės 5 dieną pradėjo prekybą kilimu, tačiau vėliau kryptis išsiskyrė: investuotojai vertino žinias iš Artimųjų Rytų ir jų poveikį energijos žaliavoms. Pagrindinis nerimo šaltinis – įtampa tarp JAV ir Irano bei rizika sutrikti laivybai Hormūzo sąsiauryje.

    Naftos kainos ankstyvoje prekyboje traukėsi, bet išliko pakilusios, nes rinka įskaičiuoja galimą tiekimo grandinių šoką. „Brent“ naftos kaina buvo apie 1,38 proc. mažesnė, o WTI rūšies nafta – apie 2,27 proc. žemiau nei prieš tai buvę lygiai, tačiau abiejų rūšių kainos vis dar laikėsi netoli pastarųjų pikų.

    Įtampa buvo išbandyta po pranešimų apie incidentus jūroje ir bandymus atnaujinti atskirų laivų judėjimą per strategiškai svarbų ruožą. Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio „butelio kaklelių“, nes per jį juda didelė dalis tarptautinės naftos ir suskystintų dujų prekybos, todėl bet koks ribojimas greitai persiduoda kainoms.

    Europos indeksai reagavo nevienodai. Vokietijos DAX kilo apie 0,80 proc., Prancūzijos CAC 40 trumpam buvo ūgtelėjęs, bet vėliau smuko į neigiamą zoną, Jungtinės Karalystės FTSE 100 iš esmės nekito, o Italijos FTSE MIB kilo apie 1,2 proc.

    Azijoje prekyba buvo ramesnė, dalyje regiono rinkų vyravo šventinis laikotarpis, todėl likvidumas buvo mažesnis. Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 1,1 proc., Australijos S&P ir ASX 200 mažėjo apie 0,5 proc., o Taivano „Taiex“ buvo apie 0,2 proc. žemiau.

    Rinkų dalyviai taip pat vertino, kad naftos kainų šuolis pastarosiomis savaitėmis didina spaudimą infliacijai ir gali apsunkinti centrinių bankų planus dėl palūkanų normų. Brangesnė energija dažniausiai kelia transporto ir gamybos sąnaudas, o tai galiausiai gali atsiliepti tiek įmonių pelnams, tiek vartotojų išlaidoms.

    Investuotojų akys krypsta į bet kokius signalus dėl laivybos atnaujinimo ir konflikto eskalacijos rizikos, nes tokie įvykiai turi tiesioginę įtaką žaliavoms, valiutoms ir akcijų rinkų volatilumui. Artimiausiomis dienomis rinkos jautrumą gali didinti ir nauji pranešimai iš regiono bei energetikos atsargų ir paklausos duomenys.

  • Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Ataka JAE ir staigus kainų šuolis

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, Irano dronai smogė naftos infrastruktūrai Fudžairoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šis terminalas laikomas vienu svarbiausių regiono eksporto taškų, leidžiančių dalį tiekimo nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.

    Po pranešimų apie incidentą ir gaisrą rinkos sureagavo iš karto: „Brent“ naftos kaina pakilo daugiau nei 5 proc. ir siekė apie 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Kodėl Fudžaira svarbi rinkoms

    Fudžairos mazgas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos sandėliavimo ir perkrovimo centrų, o per terminalą per parą gali judėti apie 1,5–1,8 mln. barelių. Dėl to bet koks sutrikimas čia rinkoms reiškia ne tik fizinės pasiūlos riziką, bet ir papildomą geopolitinę premiją kainoje.

    JAE institucijos skelbė, kad be dronų atakos buvo fiksuotos ir balistinių raketų grėsmės, dalį jų esą pavyko numušti. Šie pranešimai dar labiau sustiprino investuotojų reakciją, nes eskalacijos scenarijus tiesiogiai susijęs su tiekimo saugumu regione.

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir poveikis tiekimui

    Lygiagrečiai didėja įtampa dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Iki konflikto per šį maršrutą, įvairiais vertinimais, keliaudavo reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų krovinių, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda į kainas.

    JAV karinės jūrų pajėgos pranešė apie konvojavimo ir eskortavimo veiksmus, o Iranas savo ruožtu tvirtino, kad situacija vertinama kitaip ir teigė demonstruojantis kontrolę regione. Tokie prieštaringi pareiškimai paprastai didina neapibrėžtumą, o tai naftos rinkose dažnai reiškia brangimą.

    Be to, pranešta apie ataką prieš tanklaivį, siejamą su Abu Dabio valstybine naftos grupe ADNOC. JAE šį veiksmą pasmerkė, pabrėždami, kad incidentai jūroje kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir energetikos tiekimo grandinėms.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį daugiausia lems tai, ar incidentai išliks pavieniai, ar peraugs į ilgiau trunkančius sutrikimus terminaluose ir laivybos maršrutuose. Rinkos taip pat stebės, ar didės draudimo, krovinių gabenimo ir rizikos kaštai, kurie neretai greitai persikelia į degalų kainas vartotojams.

  • Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Pasaulio naftos rinkose pirmadienį fiksuotas nedidelis kainų kilimas, investuotojams vertinant įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio raidą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamą veiksmų paketą laivybai užtikrinti. Rinkos dalyviai stebi, ar konfliktas regione neperaugs į ilgalaikį tiekimo sutrikimą.

    Prekybos pradžioje Šiaurės jūros „Brent“ nafta pabrango maždaug 1 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos, o JAV WTI etalonas taip pat kilo apie 1 proc., laikydamasis kiek žemiau 100 eurų už barelį. Kainų dinamika išlieka jautri bet kokiems signalams apie tanklaivių judėjimą ir draudimo kaštus regione.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį iš Persijos įlankos kasdien gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Net ir trumpalaikis apribojimas gali sukelti tiekimo grandinės trikdžius, išauginti frachto kainas ir paskatinti kainų šuolius biržose.

    Pasak JAV prezidento, nuo pirmadienio turėtų startuoti iniciatyva, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio ir sumažinti spūstis. Iranas viešai atmetė tokį planą, todėl rinkose padidėjo neapibrėžtumas dėl praktinio įgyvendinimo ir galimos eskalacijos jūroje.

    „Naftos rinka išlieka pagrindinis svertas, nes šimtai tanklaivių ir krovininių laivų vis dar įstrigę įlankoje, o sandėliavimo ribojimai verčia dalį gamintojų mažinti gavybą vien todėl, kad nebelieka kur kaupti atsargų“, – teigė SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas.

    Tuo pat metu Europos akcijų rinkos savaitę pradėjo be aiškios krypties: pagrindiniai regiono indeksai svyravo siaurame intervale, investuotojams derinant du priešingus veiksnius. Viena vertus, įtampa dėl energijos kainų didina infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikas, kita vertus, didžiųjų įmonių rezultatai palaiko akcijų paklausą.

    Azijoje išsiskyrė technologijų sektoriaus įtaka: dalyje rinkų fiksuotas ryškesnis kilimas, o kai kurias prekybos sesijas ribojo šventinis laikotarpis. JAV indeksai ankstesnės savaitės pabaigoje taip pat išlaikė augimo tendenciją, investuotojams teigiamai įvertinus dalies bendrovių pelno rodiklius.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis naftos kainų kryptį lems du signalų rinkiniai: realūs pokyčiai laivybos koridoriuose ir bet kokie oficialūs pranešimai apie karinių pajėgų dislokavimą ar taisyklių sugriežtinimą regione. Kol rizika Hormūzo sąsiauryje išlieka padidėjusi, naftos rinkoje gali išsilaikyti rizikos priemoka, kuri tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir verslo sąnaudoms Europoje.

  • Naftos kainos aukščiausios per ketverius metus: Ormūzo sąsiaurio įtampa jau kursto vasaros rizikas

    Naftos rinkose fiksuota nauja brangimo banga: „Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį buvo pakilusi iki maždaug 117 eurų už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų pavasario. Nors vėliau kaina koregavosi žemyn, prekyba išlieka nervinga, o bet kokios žinios iš Artimųjų Rytų akimirksniu persiduoda biržoms.

    Rinkos dalyviai įtampą sieja su geopolitiniais signalais JAV ir Irano kryptimi bei rizika, kad konflikto eskalacija dar labiau sutrikdys energijos tiekimo grandines. Prekybininkai pabrėžia, kad dabartiniu laikotarpiu didelius kainų šuolius gali sukelti ne tik oficialūs sprendimai, bet ir politiniai pareiškimai.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausia rizika siejama su Ormūzo sąsiauriu – vienu svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“. Jei tanklaivių judėjimas per šią atkarpą sutrinka, rinkoje greitai atsiranda fizinio tiekimo trūkumo baimė, o kainos kyla net ir tada, kai realūs srautai dar nėra visiškai sustoję.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimu, tiekimo šokas iš Persijos įlankos regiono galėtų reikšti apie 14,5 milijono barelių per dieną praradimą. Tuo pat metu kitų regionų gavybos didinimas tokio masto spragos greitai neužpildo, todėl pasaulinės atsargos ima sekti.

    Kodėl kainos svyruoja taip staigiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į išaugusį kainų nepastovumą: naftos biržose padidėjo jautrumas naujienoms, o kapitalas juda greitai ir dideliais mastais. Tai ypač sustiprina trumpalaikės prekybos strategijos ir išvestinių finansinių priemonių rinka.

    Šiuo metu ryškėja ir vadinamoji backwardation situacija, kai artimo pristatymo ateities sandoriai yra brangesni už ilgesnio laikotarpio. Toks kainų „kreivės“ vaizdas dažnai reiškia, kad rinka trumpuoju laikotarpiu mato trūkumą, bet kartu tikisi, jog įtampa vėliau atlėgs.

    Pasekmės degalams ir ekonomikai

    Brangstanti nafta paprastai tiesiogiai persiduoda degalų kainoms, tačiau poveikis tuo nesibaigia: didėja logistikos, gamybos ir žaliavų kaštai, o tai kelia spaudimą ir vartotojų kainoms. Nafta yra svarbi žaliava ne tik transportui, bet ir chemijos pramonei, plastikų, gumos, tekstilės gamybai.

    Jei sutrikimai užsitęstų, ekonomistai įžvelgia ir stagfliacijos riziką, kai lėtesnį augimą lydi aukštesnė infliacija. Tokia aplinka sudėtinga tiek centriniams bankams, tiek verslui, nes brangesnė energija „suvalgo“ maržas ir mažina vartojimą.

    Logistika vėluoja reaguoti

    Net ir greitai deeskalavus konfliktą, fizinių tiekimo grandinių sugrįžimas į įprastą ritmą paprastai užtrunka. Tanklaivių maršrutai planuojami iš anksto, o kelionės iki pagrindinių gavėjų gali trukti kelias savaites, todėl rinkoje dar kurį laiką jaučiamas „inercinis“ poveikis.

    Analitikai pastebi, kad didžiausią įtampą dažnai patiria ne žaliavinės naftos, o perdirbtų produktų segmentai, ypač dyzelinas ir reaktyvinis kuras. Būtent šių produktų trūkumas gali greičiausiai išryškėti vasaros kelionių ir intensyvesnės prekybos sezono metu.

    Ką prognozuoja bankai ir analitikai?

    Finansų institucijos peržiūri prognozes: „Goldman Sachs“ atnaujintame scenarijuje nurodoma, kad „Brent“ vidutinė kaina ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 83 eurus už barelį. Bankas taip pat nukėlė tikėtiną srautų normalizaciją Persijos įlankoje į vėlesnį laiką, pabrėždamas, kad rizikų balansas išlieka nepalankus.

    Kartu pabrėžiama, kad nepalankesniu atveju kainos galėtų kilti gerokai aukščiau, jei sutrikimai užsitęstų iki vasaros pabaigos arba jei transporto srautai neatsistatytų iki ankstesnio lygio. Rinkai šiuo metu svarbiausia ne vien kaina, o tai, kaip greitai realūs naftos ir degalų kiekiai pasieks pagrindinius importuotojus.