CP v2

Tag: Brent

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Naftos kainos antradienį vėl kilo po staigesnio kritimo, o pasaulio akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. Investuotojai vienu metu vertino įmonių finansinių rezultatų sezoną, geopolitines rizikas ir tai, kaip naftos svyravimai gali paveikti infliaciją bei centrinių bankų sprendimus.

    Azijos prekybos metu JAV etaloninė nafta pabrango iki maždaug 70 eurų už barelį, o „Brent“ rūšies nafta kilo iki maždaug 73 eurų už barelį. Dieną anksčiau kainos buvo kritusios daugiau nei 5 proc., rinkai sureagavus į signalus dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje vyravo itin dideli svyravimai, nes investuotojai vertino tiek karo Irane riziką, tiek galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje. Tokios bangos trumpuoju laikotarpiu kelia neapibrėžtumą ir transporto, ir pramonės įmonėms, o vartotojams gali atsiliepti degalų kainomis.

    Valiutų rinką sujudino intervencija

    Rinkų dėmesį taip pat traukė praėjusią savaitę minimų bendrų JAV ir Japonijos veiksmų poveikis valiutų rinkai. Japonijos jena buvo spaudžiama silpnėjimo, o doleris išliko stiprus, todėl investuotojai stebėjo, ar intervencijos gali pakeisti ilgalaikę kryptį.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienkartiniai veiksmai paprastai neišsprendžia pagrindinių priežasčių, tokių kaip infliacijos skirtumai, palūkanų normų lygiai ir ekonomikos augimo perspektyvos. Vis dėlto signalas apie galimus tolesnius žingsnius gali trumpam sumažinti spekuliacinį spaudimą.

    „JAV palaikoma operacija turi gerokai didesnį signalinį svorį nei Tokijo veiksmai vieni, tačiau JAV indėlis greičiausiai bus riboto masto“, – teigiama „Fitch Solutions“ padalinio BMI komentare.

    Akcijų rinkose – skirtingos kryptys

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje kilo nežymiai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono biržose kryptys išsiskyrė. Dalį rinkų spaudė technologijų sektoriaus svyravimai, ypač susiję su puslaidininkių bendrovėmis.

    Puslaidininkių akcijos pastaruoju metu išlieka jautrios lūkesčiams dėl DI bumą aptarnaujančių pajamų tvarumo. Investuotojai vertina, ar spartus duomenų centrų ir skaičiavimo galios poreikio augimas išliks toks pat intensyvus, kai įmonės perskaičiuoja investicijas ir kaštus.

    Volstrito ralis ir obligacijų pajamingumas

    JAV rinkose pirmadienį fiksuotas ryškus atšokimas: akcijos brango, o tai siejama su atpigusia nafta ir kiek mažesnėmis infliacijos baimėmis. „Dow Jones“ pasiekė naują rekordą, „S&P 500“ priartėjo prie aukščiausio lygio, o technologijų indeksas „Nasdaq“ augo sparčiausiai.

    Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo, bet išliko aukštame lygyje, palyginti su laikotarpiu iki karo Irane. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad investuotojai vis dar reikalauja didesnės grąžos už riziką, kol neaiškios infliacijos ir geopolitikos perspektyvos.

    Artimiausiomis dienomis rinkų toną gali keisti nauji įmonių rezultatai, duomenys apie infliaciją ir užuominos dėl centrinių bankų politikos. Naftos kainų dinamika išliks vienu svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia tiek verslo sąnaudas, tiek vartotojų lūkesčius.

  • JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano konfliktui įžengus į šeštą mėnesį, energijos rinkose įsivyravo įtampa, kuri tiesiogiai smogė degalų kainoms ir tiekimui. Dėl sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis, rinka susidūrė su pasiūlos trūkumu.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina per pavasario mėnesius kilo nuo maždaug 60 eurų iki daugiau nei 86 eurų už barelį, o piko metu buvo pasiekusi apie 108 eurus. Dėl šio šuolio brango benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai, o kai kuriose šalyse fiksuotos ir tiekimo spragos.

    Su kainų banga atėjo ir rekordiniai pelnai didžiausioms naftos bendrovėms, ypač toms, kurios valdo ir gavybą, ir perdirbimą. JAV milžinė „Exxon Mobil“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos pelnas išaugo iki maždaug 12,5 mlrd. eurų, o pajamos pasiekė apie 99,8 mlrd. eurų.

    „Chevron“ rezultatai taip pat šoktelėjo: bendrovė nurodė uždirbusi apie 10,4 mlrd. eurų pelno, o pajamos paaugo iki maždaug 60,3 mlrd. eurų. Pagrindinis impulsas – brangesni degalai ir išaugusios perdirbimo maržos, ypač dyzelino segmente.

    Tuo pat metu Europoje šešios didžiausios naftos bendrovės pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo apie 18,9 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei 40 proc. daugiau nei prieš metus. Tokie skaičiai atgaivino diskusijas, ar šiuo laikotarpiu gauti pelnai neturėtų būti papildomai apmokestinti.

    „Pasaulyje yra grupių, kurioms krizė labai palanki, o naftos gamintojai yra viena iš jų“, – sakė Patrickas Galey iš organizacijos „Global Witness“.

    JAV Kongrese demokratai pristatė siūlymus nuo 2026 metų papildomai apmokestinti didžiuosius gamintojus už išskirtinį pelną, o surinktas lėšas nukreipti vartotojams. Idėja grindžiama tuo, kad degalų brangimas tampa didele našta namų ūkiams ir verslams, ypač tais laikotarpiais, kai dalis ekonomikos tiesiogiai priklausoma nuo transporto sąnaudų.

    Viena pagrindinių rinkos priežasčių, kodėl pelnai auga greičiau nei gavybos apimtys, yra perdirbimo sektorius. Perdirbimo gamyklos naftą paverčia benzinu, dyzelinu, reaktyviniais degalais ir šildymo kuru, o būtent šių produktų kainos karo fone kilo sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, todėl turintys modernias gamyklas ir stabilias žaliavos tiekimo grandines uždirba daugiausia. Kai kuriuose regionuose perdirbimą ribojo logistikos sutrikimai, saugumo rizikos bei pažeista infrastruktūra, todėl JAV perdirbėjai tapo vienais pagrindinių laimėtojų.

    Vis dėlto ne visos naftos ir dujų bendrovės išlošia vienodai. Įmonės, kurios yra arčiau konflikto zonos ir negali išgabenti produkcijos, patiria didesnes transportavimo bei apsaugos išlaidas, o pardavimo apimtys mažėja, tad net ir aukštos kainos ne visada kompensuoja praradimus.

    Galiausiai kainų šoką labiausiai jaučia vartotojai: mokama daugiau už degalus, brangsta kelionės, o energijos sąnaudos persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ekonomistai įspėja, kad užsitęsę tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali ilgiau išlaikyti aukštą infliacinį spaudimą ir didinti riziką pasaulio augimui.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Naftos kainos smigo po įtampos Hormūzo sąsiauryje: ką tai reiškia degalams ir infliacijai

    Naftos kainos smigo po įtampos Hormūzo sąsiauryje: ką tai reiškia degalams ir infliacijai

    Pirmadienio rytą naftos kainos smarkiai krito po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas susilaikė nuo naujų karinių smūgių Persijos įlankoje. Rinkos dalyviai įvertino, kad bent trumpuoju laikotarpiu sumažėjo rizika dėl tiekimo sutrikimų viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių.

    Rugsėjo mėnesio „Brent“ ateities sandorių kaina smuko 4,66 proc. iki maždaug 79 eurų už barelį, o WTI nafta pigo 5,02 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį. Palyginimui, praėjusią savaitę „Brent“ buvo trumpam pakilusi iki maždaug 87 eurų už barelį ir pasiekusi aukščiausią lygį per maždaug du mėnesius.

    Hormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Investuotojų nerimą pastaraisiais mėnesiais labiausiai kaitino Hormūzo sąsiauris – siaura jūrų arterija prie Irano krantų, per kurią įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis iš Persijos įlankos. Bet koks laivybos ribojimas čia gali greitai sumažinti pasiūlą ir pakelti kainas visame pasaulyje.

    Ši įtampa paskatino naftos gamintojus ir pirkėjus ieškoti alternatyvių maršrutų, tačiau ir jie nėra be rizikos. Pastaruoju metu atakos buvo fiksuojamos ir Raudonosios jūros regione, todėl draudimo kaštai, logistikos išlaidos ir pristatymo terminai išlieka jautrūs saugumo situacijai.

    Kodėl kainos taip greitai juda

    Naftos rinka į geopolitiką reaguoja akimirksniu, nes kainoje atsiranda vadinamoji rizikos premija. Kai tikimybė sutrikdyti tiekimą mažėja, premija traukiasi ir kotiruotės krenta net ir tada, kai faktinis naftos srautas dar nespėja pasikeisti.

    Šį kartą kainų šuolis sutapo su lėtėjančia infliacija, todėl brangesnė energija vėl tapo svarbiu veiksniu centrinėms bankininkystės prognozėms. CME Group duomenimis, rinkos dalyviai vertino apie 36 proc. tikimybę, kad JAV centrinis bankas artimiausiame posėdyje dar kartą kels bazines palūkanų normas.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Europos vartotojams naftos kainų kritimas dažniausiai reiškia mažesnį spaudimą degalų kainoms, tačiau poveikis pasireiškia ne iš karto. Galutinę kainą lemia ir valiutų kursai, perdirbimo maržos, logistikos grandinė, taip pat mokesčiai, todėl degalinėse pokyčiai gali vėluoti.

    Jei energijos kainos vėl šokteltų, tai galėtų apsunkinti infliacijos suvaldymą ir didinti tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesnės. Vis dėlto net ir po šiandieninio kritimo rinkoje išlieka didelė nežinomybė, nes regiono saugumo rizikos ir laivybos trikdžiai kol kas nėra išnykę.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais naftos kainas papildomai veikia sezoniškai išaugusi paklausa, kai intensyvėja kelionės ir didėja degalų suvartojimas. Todėl artimiausiu metu kainų kryptį lems ne tik geopolitika, bet ir realūs pasiūlos bei paklausos rodikliai.

  • Nafta brangsta: „Brent“ trumpam viršijo 100 dolerių, Trumpas žada smogti Iranui ir husiams

    Naftos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, investuotojams vertinant augančią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir riziką tiekimui per svarbiausius jūrų kelius. „Brent“ etaloninės naftos kaina trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o JAV WTI brango iki aukščiausių lygių per pastarąsias savaites.

    Rinkos reakciją sustiprino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad JAV imsis griežtų karinių veiksmų prieš Iraną ir Jemeno husių pajėgas, jei šios toliau atakuos laivus. Pastarosiomis dienomis Raudonojoje jūroje ir aplink ją suintensyvėję incidentai vėl iškėlė klausimą, kiek patikimi išlieka naftos ir degalų tiekimo maršrutai.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Husių pajėgos prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš du Saudo Arabijos tanklaivius Raudonojoje jūroje. Judėjimas anksčiau taip pat buvo paskelbęs apie jūrinės blokados veiksmus, nukreiptus prieš Saudo Arabiją, o tai didina riziką visam regiono laivybos srautui.

    Prekybinė laivyba šiame regione yra ypač jautri, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje ar aplink Bab el Mandebo sąsiaurį gali priversti tanklaivius rinktis ilgesnius maršrutus aplink Afriką. Tai didina gabenimo kaštus, ilgina pristatymo laiką ir trumpuoju laikotarpiu kelia kainų spaudimą.

    Ko tikisi degalų rinkos

    Naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į tikėtiną riziką ateityje. Dėl to geopolitinės įtampos epizodai gali sukelti staigius, bet trumpalaikius šuolius, o vėliau kainos koreguojasi, kai paaiškėja realus incidentų mastas ir atsakas.

    Jei atakos prieš tanklaivius ir toliau kartosis, didesnį vaidmenį kainodaroje gali įgyti draudimo įmokos ir saugumo kaštai, taip pat galimi maršrutų pokyčiai. Tai paprastai reiškia brangesnę logistiką, kuri galiausiai gali atsiliepti ir degalų kainoms vartotojams.

    Artimiausiu metu rinkų dėmesys bus sutelktas į tai, ar JAV ir sąjungininkai imsis platesnių karinių veiksmų, bei kaip į situaciją reaguos regiono šalys. Tuo pat metu investuotojai vertins, ar tiekimo grandinės išliks stabilios, ar rizika taps ilgalaike, o tai galėtų palaikyti aukštesnį kainų lygį.

  • Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, paaštrėjus kariniams veiksmams tarp JAV ir Irano bei išaugus baimei dėl tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali strigti tanklaivių judėjimas vienu svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ ankstyvoje prekyboje pabrango apie 3,2 proc. iki maždaug 84 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo apie 2,8 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį. Kainų šuolį palaikė auganti geopolitinė rizika ir ribotas rinkos tolerancijos slenkstis bet kokiems logistikos sutrikimams.

    Analitikų vertinimu, JAV tęsė smūgius devintą naktį iš eilės, o Iranas atsakė atakuodamas JAV sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose. Tokia dinamika didina eskalacijos spiralės riziką ir kelia klausimą, ar konfliktas neperžengs regiono ribų.

    „JAV ir Iranas toliau apsikeičia smūgiais, o abiejose pusėse tai kainuoja gyvybes“, – teigiama ING žaliavų strategų Warreno Pattersono ir Ewos Manthey komentare.

    „Jei ši eskalacija nebus suvaldyta, galime grįžti į aplinką, kurioje išplinta plataus masto atakos visame Persijos įlankos regione“, – pridūrė jie.

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku pasaulinei naftos prekybai, nes juo keliauja reikšminga dalis jūrinių naftos srautų. Rinkose pakanka vien tikėtinos rizikos, kad tanklaivių eismas lėtės, draudimas brangs ar laivai rinksis ilgesnius maršrutus, kad kainos sureaguotų iškart.

    Įtampa naftos rinkoje sutapo su nervingomis nuotaikomis akcijų biržose, ypač su dirbtinio intelekto tema siejamose bendrovėse. Investuotojai vis dažniau fiksuoja pelnus po ankstesnių kilimų, o kalbos apie didžiules investicijas į DI infrastruktūrą kursto baimę, kad dalyje sektoriaus kainos gali būti pernelyg išpūstos.

    Rinkas papildomai supurtė ir žinia apie naują Kinijoje sukurtą galingą DI modelį, kurį pristatė Pekine įsikūrusi „Moonshot AI“. Investuotojai tai vertina kaip dar vieną signalą, kad pigesni ir pajėgūs Kinijos sprendimai vis stipriau konkuruoja su Vakarų kūrėjų produktais, o tai gali perskirstyti kapitalo srautus technologijų sektoriuje.

    Ekonomistai pažymi, kad ilgiau užsitęsusi įtampa Hormūzo sąsiauryje gali išplisti už energetikos ribų ir paveikti infliacijos lūkesčius, logistikos kaštus bei centrinių bankų sprendimus. Dėl to artimiausiomis dienomis rinka itin atidžiai seks tiek karinių veiksmų intensyvumą, tiek realius duomenis apie laivybos srautus regione.

  • Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kilimą, rinkoms vertinant paaštrėjusią situaciją Artimuosiuose Rytuose ir galimą poveikį energijos tiekimui. Kartu prastėjo nuotaikos akcijų biržose, ypač Azijoje, kur investuotojai mažino riziką.

    „Brent“ rūšies nafta pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta – iki maždaug 73 eurų. Dieną prieš tai kainos buvo pašokusios beveik 10 proc., o tai priminė, kaip greitai geopolitika gali perbraižyti žaliavų rinkos lūkesčius.

    Naftos kainos vis dar žemesnės nei ankstesnių krizių piko lygiai, tačiau rizikos premija rinkoje didėja dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimo maršrutais. Daugiausia dėmesio tenka Hormūzo sąsiauriui – strateginiam keliui, per kurį iš Persijos įlankos į pasaulį gabenama reikšminga dalis naftos.

    Įtampą dar labiau didino pranešimai apie naujus smūgius ir griežtesnę retoriką, o tai paskatino kalbas apie galimus apribojimus laivybai. Kai tanklaiviai vengia rizikingų zonų arba didėja draudimo ir logistikos kaštai, tai greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Azijos biržos traukėsi

    Azijos prekybos sesijoje pagrindiniai indeksai smuko: Japonijos „Nikkei 225“ mažėjo apie 1 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ – daugiau nei 3 proc. Kinijos akcijos taip pat silpo, nors eksporto statistika rodė spartų augimą, siejamą su didesne puslaidininkių ir technologijų paklausa.

    Investuotojus slėgė ir JAV akcijų rinkos signalai: prieš tai „S&P 500“ buvo kritęs apie 0,8 proc., o „Nasdaq“ – apie 1,6 proc. Didžiausią spaudimą patyrė su DI bumu siejamos technologijų bendrovės, nes dalis rinkos vis garsiau klausia, ar dabartiniai įkainojimai atitinka realiai pasiekiamą pelningumą.

    Rinkos laukia bankų rezultatų

    Šią savaitę Volstrito dėmesys krypsta į įmonių finansines ataskaitas, kurios turėtų padėti įvertinti, ar ekonomikos augimas ir vartojimas išlieka pakankamai stiprūs. Tarp svarbiausių – didžiųjų JAV bankų ketvirčio rezultatai, tradiciškai laikomi vienu iš bendros ekonominės sveikatos barometrų.

    Analitikai prognozuoja, kad „S&P 500“ bendrovių pelnai gali augti daugiau nei 20 proc., tačiau lūkesčiai jau įskaičiuoti į kainas. Jei ataskaitos nuviltų, o nafta brangtų toliau, rinkos galėtų dar jautriau reaguoti į infliacijos ir palūkanų normų perspektyvą.

    Kodėl brangi nafta svarbi visiems

    Brangesnė nafta paprastai didina degalų, logistikos ir dalies gamybos kaštus, todėl gali kelti vartotojų kainas. Tai ypač aktualu centrinėms bankininkystės institucijoms: jei infliacija vėl įsibėgėtų, palūkanų normų mažinimo planai galėtų būti atidėti.

    Tuo pat metu geopolitinė rizika skatina investuotojus ieškoti saugesnių aktyvų, o akcijų rinkoms tai reiškia didesnius svyravimus. Artimiausiomis dienomis naftos ir biržų kryptį labiausiai lems naujienos iš regiono, laivybos srautų situacija ir įmonių rezultatų sezonas.

  • Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Pasaulinėse rinkose pirmadienį brango nafta, atsinaujinus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimų tiekimo sutrikimų. „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 3,9 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etalonas pabrango apie 4 proc. iki maždaug 69 eurų.

    Kainų šuolis įvyko po pranešimų apie JAV smūgių bangas Iranui ir Teherano atsaką regione. Prieš tai naftos kainos buvo nusileidusios iki lygių, fiksuotų iki konflikto eskalacijos, kai laivybos srautai sąsiauryje buvo atsinaujinę.

    Hormūzo sąsiauris vėl dėmesio centre

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį keliauja didelė dalis jūromis gabenamos žalios naftos ir naftos produktų. Net ir riboti incidentai ar grasinimai riboti laivybą paprastai iškart didina rizikos priedą naftos kainoje.

    Analitikų vertinimu, rinka jautriausiai reaguoja ne į pačius trumpalaikius kainų pokyčius, o į tiekimo grandinės stabilumą ir draudimo bei transportavimo kaštus. Bet koks laivybos trikdymas gali branginti ne tik žaliavą, bet ir jos pristatymą į Europą bei Aziją.

    Akcijų rinkos: Azija smuko, Europa beveik nejudėjo

    Įtampos fone Azijos biržose dominavo nuosmukis: Tokijo „Nikkei 225“ krito 1,1 proc., Seulo „Kospi“ smuko 5,6 proc. Europoje pagrindiniai indeksai daugiausia svyravo nežymiai, investuotojams vertinant geopolitines rizikas ir infliacijos perspektyvas.

    JAV ateities sandoriai rodė prastesnes nuotaikas: „S&P 500“ kontraktai smuko apie 0,4 proc., „Dow Jones“ apie 0,3 proc., o „Nasdaq“ apie 1 proc. Rinkos dalyviai nerimauja, kad brangesnė nafta gali apsunkinti infliacijos mažėjimą ir ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas.

    DI bumas ir artėjantis rezultatų sezonas

    Praėjusios savaitės pabaigoje JAV akcijas dar rėmė DI tematikos optimizmas, tačiau rizikos apetitas išlieka trapus dėl didelių vertinimų ir staigių kainų svyravimų. „Nvidia“ buvo viena stipriausių „S&P 500“ kilimą tempusių bendrovių, jos akcijos kilo 4 proc.

    Šią savaitę dėmesys persikelia į įmonių rezultatų sezoną, ypač didžiuosius JAV bankus. Investuotojai tikisi, kad pelnų augimas pateisins aukštas akcijų kainas, o naftos brangimas netaps dar vienu veiksniu, skatinančiu infliaciją ir ilgesnį griežtų palūkanų laikotarpį.

  • Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Trapus susitarimas, didelė kaina

    2026 metų antroji pusė pasaulio ekonomikai gali tapti lūžio tašku, nes svarbiausi rizikos veiksniai susijungia į vieną grandinę. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad kertinis klausimas yra JAV ir Irano paliaubų tvarumas ir tai, ar įtampa Persijos įlankoje neperaugs į naują energijos kainų šoką.

    Konsultacijų bendrovė prognozuoja spartesnį augimą metų pabaigoje, jei naftos kainos išliks žemesnės ir tai sustiprins namų ūkių perkamąją galią. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ilgalaikio susitarimo tikimybė išlieka labai neapibrėžta.

    „Šio susitarimo patvarumas lems, ar pasaulio ekonomika gaus energijos skatinamą infliacijos mažėjimo postūmį, ar patirs antrą naftos šoką“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Ryanas Sweetas.

    Hormuzo sąsiauris kaip barometras

    Įtampa Hormuzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, finansų rinkoms yra vienas jautriausių signalų. Bet koks ilgiau trunkantis laivybos sutrikimas šiame taške paprastai akimirksniu persiduoda į kuro kainas, draudimo įmokas, logistikos kaštus ir galiausiai į vartotojų kainas.

    Straipsnyje aprašoma, kad po naujų atakų regione naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., o „Brent“ rūšies nafta viršijo maždaug 72 eurus už barelį. Tokie svyravimai rodo, kad rinka vis dar įkainoja konflikto eskalacijos riziką, net jei politiniai kanalai formaliai lieka atviri.

    Skirtingos prognozės ir įkaitintos rinkos

    Naftos kainų scenarijai šiuo metu smarkiai išsiskiria, o tai didina neapibrėžtumą įmonių planavime ir investuotojų sprendimuose. „Oxford Economics“ atveju paliaubų išlaikymas reikštų švelnesnes infliacijos trajektorijas ir mažesnį spaudimą palūkanoms, o nutrūkus susitarimui rizika greitai peržengtų energetikos ribas.

    Tuo pat metu kiti rinkos dalyviai numato brangesnės naftos kelią. Skirtingi vertinimai iš esmės remiasi tuo pačiu kintamuoju, geopolitiniu stabilumu, todėl vienas naujas incidentas regione gali greitai pakeisti vyraujantį rinkos naratyvą.

    Muitai, prekyba ir DI grandinės

    Kitas svarbus rizikos blokas yra prekybos politika, ypač JAV muitų režimo pokyčiai ir galimos papildomos priemonės Kinijos atžvilgiu. „Oxford Economics“ vertinimu, tarifų pokyčiai gali didinti bendrą muitų naštą ir kartu slopinti prekybos apimtis, o tai ypač jautru eksportuotojams ir pramonės ciklams.

    Šios įtampos susikerta su DI bumu, nes DI ekosistema priklauso nuo lustų, serverių ir kitų komponentų tiekimo grandinių, kurių didelė dalis sutelkta Šiaurės Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jei energijos ir transporto kaštai vėl šokteltų, tai galėtų išauginti ir DI infrastruktūros kainą, o kartu paveikti technologijų sektoriaus vertinimus biržose.

    „Taikos susitarimo žlugimas neapsiribotų vien nafta: jis smogtų DI tiekimo grandinėms Azijoje, griežtintų centrinių bankų toną ir greitai sugriežtintų finansines sąlygas“, – sakė Ryanas Sweetas.

    Centriniai bankai ir politinis kalendorius

    Palūkanų normų kryptis 2026 metų antroje pusėje išliks priklausoma nuo infliacijos duomenų ir energijos kainų, o centriniai bankai gali būti priversti reaguoti greičiau nei tikisi rinkos. Jei nafta brangtų ilgesnį laiką, tai sustiprintų antrinės infliacijos riziką ir apsunkintų sprendimą švelninti pinigų politiką.

    Be ekonominių rodiklių, svarbų vaidmenį turės ir politiniai ciklai, galintys daryti įtaką Artimųjų Rytų procesams bei fiskalinei politikai Europoje. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prognozių paklaida tokiose sąlygose didėja, todėl įmonėms ir gyventojams verta ruoštis platesniam scenarijų spektrui.