CP v2

Tag: Būsto kainos

  • Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Naudotų būstų kainos Ispanijoje per metus išaugo 16,2 proc. ir pasiekė 3 154 eurus už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutinio 80 kvadratinių metrų buto vertė per dvylika mėnesių pakilo iki maždaug 252 308 eurų, arba 35 094 eurais daugiau nei prieš metus.

    Tokius skaičius skelbia „Fotocasa“ nekilnojamojo turto indeksas, apimantis antrinę rinką. Jo duomenys rodo, kad vien per mėnesį kainos kilo dar 0,7 proc., o paklausą vis dar palaiko pirkėjai, nepaisant išaugusių būsto paskolų kaštų.

    Kainos kyla visur

    Indekso duomenimis, kainos per metus augo visose 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Sparčiausiai brango Mursijoje, kur metinis augimas siekė 26,2 proc., taip pat Kantabrijoje – 20,1 proc. ir Valensijos regione – 18,1 proc.

    Nuosaikesnis kilimas fiksuotas Balearų salose – 6,5 proc. ir Ekstremadūroje – 7,4 proc. Vis dėlto net ir šiose teritorijose kainos išliko augimo trajektorijoje, o tai rodo plačiai išsikerojusį brangimą, o ne pavienius karštuosius taškus.

    Kur brangiausia ir kur dar įkandama?

    Pagal absoliučias kainas brangiausias išlieka Madridas – apie 5 455 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiuojasi Balearų salos – 5 401 euras ir Baskų kraštas – 3 970 eurų už kvadratinį metrą.

    Pigesnių pasirinkimų daugiausia šalies vakaruose ir centrinėje dalyje: Ekstremadūroje vidurkis siekia 1 359 eurus, Kastilijoje–La Mančoje – 1 426 eurus, o Kastilijoje ir Leone – 1 806 eurus už kvadratinį metrą.

    Šuoliai provincijose ir miestuose

    Provincijų lygmeniu kainos per metus kilo 48 iš 50 analizuotų provincijų, o 29 jų augimas viršijo 10 proc. Be Mursijos išsiskyrė ir mažiau dėmesio sulaukiančios vidaus provincijos: Aviloje augimas siekė 25,3 proc., Leone – 25,2 proc.

    Tuo metu kainos mažėjo tik dviejose provincijose: Teruelyje – 8,4 proc. ir Huelvoje – 2,3 proc. Tarp provincijų sostinių brangimas fiksuotas 46 iš 47 miestų, o vienintelėje Santa Krus de Tenerifėje užfiksuotas 1,3 proc. kritimas.

    Brangiausia provincijos sostinė išliko Donostija–San Sebastianas, kur vidutinė kaina siekia 7 120 eurų už kvadratinį metrą. Madride ji sudarė 6 624 eurus, Barselonoje – 5 304 eurus, o Palmoje – 5 200 eurų už kvadratinį metrą.

    Vertinant savivaldybes, 93 proc. iš 404 analizuotų vietovių kainos per metus augo, o dalyje jų šuolis viršijo 30 proc. Indekso duomenimis, didžiausias metinis šuolis fiksuotas Katalyje Alikantės provincijoje – 129,7 proc.

    Rinkos analitikai brangimą sieja su ribota pasiūla ir vis dar dideliu pirkėjų aktyvumu, kurį palaiko ir nuomos rinkos spaudimas. Kita vertus, augančios paskolų įmokos ilgainiui gali riboti pirkėjų galimybes, todėl tikėtina, kad rinka pereis į lėtesnio augimo ir palaipsnės normalizacijos etapą.

    „Vidutinio būsto kaina Ispanijoje pirmą kartą perkopė 250 000 eurų ribą“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos.

    Ji pabrėžė, kad pasiūlos trūkumas susiduria su vis dar tvirta paklausa, nors būsto paskolų našta namų ūkiams jau tapo juntama. Pasak jos, artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis rinkos atvėsimas, kai dalis pirkėjų pasieks savo finansinių galimybių ribą.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.

  • Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Europos būsto rinka 2025 metais atsigavo: namų ir butų pardavimai augo 17-oje iš 20 stebėtų šalių, o aktyvumą labiausiai skatino sumažėjusios skolinimosi sąnaudos. Nors kainos daugelyje rinkų ir toliau kilo, pirkėjų paklausa grįžo, ypač ten, kur bankai pradėjo siūlyti palankesnes paskolų sąlygas.

    Eurostato duomenys rodo ryškius skirtumus tarp valstybių: pardavimai Kroatijoje per metus smuko 4,1 proc., o Slovėnijoje šoktelėjo net 29,9 proc. Daugiau nei 20 proc. metinį augimą fiksavo Lietuva (22,8 proc.), Austrija (21,4 proc.) ir Belgija (20,2 proc.).

    Kas labiausiai judina rinką?

    Nekilnojamasis turtas euro zonoje išlieka pagrindinė namų ūkių turto dalis, todėl bet kokie palūkanų pokyčiai greitai persiduoda į sandorių skaičių. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad pardavimus labiausiai lemia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, gyventojų pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ekonomika ir pasiūlos dydis.

    „Gyvenamojo būsto sandorius labiausiai veikia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ir būsto pasiūla“, – sakė nekilnojamojo turto patarėjas Mikkas Kalmetas.

    Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje matėsi platus aktyvumo atsigavimas, nes dalis pirkėjų sugrįžo į rinką po laikotarpio, kai dėl aukštesnių palūkanų sprendimus atidėjo. Tam įtakos turėjo stabilizavęsis „Euribor“ ir didesnis prognozuojamumas nuo 2024 metų pabaigos.

    Didžiausi šuoliai ir išimtys

    Dviženklius augimus 2025 metais rodė ir Liuksemburgas (18,6 proc.), Vengrija (17,3 proc.), Nyderlandai (13,9 proc.), Danija (12,7 proc.), Prancūzija (11,2 proc.) bei Portugalija (10,5 proc.). Artimai 10 proc. ribai priartėjo Latvija (9,2 proc.), Suomija (9 proc.) ir Norvegija (8,3 proc.).

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų aiškiau matėsi Prancūzijos ir Ispanijos dinamika: Ispanijoje pardavimai augo 5,4 proc., o Prancūzijoje po 2024 metų nuosmukio įvyko ryškus lūžis į augimą. Ekspertai tai sieja su pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis ir atsigaunančiu pirkėjų pasitikėjimu.

    Ne visur tendencija vienoda: pardavimai mažėjo ne tik Kroatijoje, bet ir Bulgarijoje (2,5 proc.) bei Lenkijoje (1,1 proc.). Skaičiai rodo, kad 2024 metais sandorių kritimą patyrė šešios šalys, o 2025 metais tokių buvo trys, todėl bendra kryptis Europoje tapo pozityvesnė.

    Prancūzija viršijo milijoną sandorių

    Pagal absoliučius skaičius išsiskyrė Prancūzija: 2025 metais ten įvyko daugiau nei 1 000 000 būsto sandorių. Įdomu tai, kad kainų spaudimas šioje rinkoje buvo santūresnis nei daugelyje kitų: per laikotarpį nuo 2025 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio kainos pakilo vos 0,1 proc.

    Nyderlanduose per 2025 metus pasikeitė apie 265 000 būstų savininkų, o Vengrijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje fiksuota po maždaug 130 000–160 000 sandorių. Tuo metu Slovėnija, nors ir parodė didžiausią procentinį šuolį, pagal apimtį išliko mažiausia iš lygintų rinkų – apie 11 000 sandorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažesnėse rinkose procentiniai pokyčiai dažnai atrodo įspūdingiau, nes bazinis sandorių skaičius yra nedidelis. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad didelė dalis Europos pirkėjų grįžta į rinką, tačiau pasiūlą ir toliau riboja brangios statybos bei vangus naujų būstų į rinką patekimas.

    „Rinka pradėjo atsigauti stabilizavusis „Euribor“ ir kitoms palūkanų normoms, o žmonėms atsiradus daugiau prognozuojamumo“, – sakė Mikkas Kalmetas.

  • Lenkijos būsto rinka keičia pavarą: pardavimai per metus augo, bet pasiūla artėja prie rekordų

    Lenkijos būsto rinkoje po ankstesnio spartaus augimo matyti perėjimas į labiau subalansuotą etapą. Tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „JLL“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį septyniose didžiausiose šalies aglomeracijose plėtotojai pardavė kiek daugiau nei 11 800 būstų.

    Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, pardavimai sumažėjo 8,4 proc., tačiau per metus buvo 12,7 proc. didesni. Tai rodo, kad paklausa išlieka aktyvi, nors pirkėjų elgesys tampa atsargesnis, o rinka vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir darbo bei pajamų stabilumą.

    Kas stabdo pirkėjų apsisprendimą?

    „JLL“ analitikai pabrėžia, kad ketvirtinis sulėtėjimas labiau siejamas su itin stipriu 2026 metų pradžios rezultatu ir pasikeitusiomis nuotaikomis, o ne su staigiais kredito kainos ar būsto kainų šuoliais. Kitaip tariant, dalis paklausos buvo „pasislinkusi“ į pirmąjį ketvirtį, todėl vėliau natūraliai atsirado atokvėpis.

    Didžiausi pardavimų kritimai per ketvirtį fiksuoti Lodzėje, kur parduota 26,2 proc. mažiau, ir Varšuvoje, kur sumažėjimas siekė 16,5 proc. Silpnesni rezultatai matyti ir Vroclave, Poznanėje bei Katovicuose, o Trimiestyje pokytis buvo nedidelis.

    Vienas ryškesnių išimčių pavyzdžių – Krokuva, kur pardavimai per ketvirtį išaugo 13,6 proc. Tokie skirtumai rodo, kad situacija Lenkijoje nėra vienalytė: atskirų miestų rinkas lemia ir vietinė pasiūla, ir konkretūs nauji projektai.

    „Pirkėjų nuotaikos prastėja dėl geopolitinių įvykių, lėčiausio per penkerius metus atlyginimų augimo tempo ir kai kuriuose sektoriuose atsirandančio neapibrėžtumo dėl darbo vietų stabilumo“, – sakė Aleksandra Gawrońska iš „JLL Living“.

    Pasiūla auga, o sandėlis pilnėja

    2026 metų antrąjį ketvirtį į rinką buvo įvesta daugiau nei 13 000 naujų būstų, tai yra 26,7 proc. daugiau nei ketvirtį prieš tai. Toks pasiūlos šuolis didina konkurenciją tarp projektų ir suteikia pirkėjams daugiau pasirinkimo, ypač didžiuosiuose miestuose.

    „JLL“ skaičiuoja, kad birželio pabaigoje pasiūloje buvo daugiau nei 70 000 būstų, įskaitant rezervuotus. Tai reiškia, kad pasiūla vėl priartėjo prie rekordinių lygių, o rinkoje daugėja objektų, kuriuos plėtotojai turi parduoti per ilgesnį laiką.

    Augo ir baigtų, bet neparduotų būstų skaičius: jis didėjo 19,1 proc. ir viršijo 16 600. Poznanėje situacija ypač išsiskiria tuo, kad beveik kas trečias siūlomas būstas jau paruoštas įsikėlimui, o Katovicuose naujų įvedimų apimtys buvo minimalios.

    Kainos dažniau stabilios, bet yra išimčių

    Ataskaita rodo, kad vidutinės siūlomos kainos daugelyje miestų iš esmės nesikeitė. Varšuva išliko brangiausia rinka, kur vidutinė kaina artėjo prie 20 000 Lenkijos zlotų už kvadratinį metrą, o Lodzė – pigiausia, kur vidurkis siekė apie 11 300 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 4 600 eurų už kvadratinį metrą Varšuvoje ir apie 2 600 eurų už kvadratinį metrą Lodzėje. Metinis kainų augimas, viršijantis infliaciją, ataskaitoje išskirtas tik Varšuvoje ir Poznanėje.

    Ryškesni svyravimai matyti naujai į rinką įvedamuose projektuose: Vroclave vidutinė naujos pasiūlos kaina per ketvirtį šoktelėjo 25,7 proc., nes pristatytas didelis ir brangus projektas miesto centre. Tuo metu Poznanėje nauji projektai buvo vidutiniškai 12,2 proc. pigesni nei ketvirtį prieš tai.

    „JLL“ taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjams vis dar aktuali derybų erdvė, nes kai kuriais atvejais realios sandorių kainos gali būti mažesnės nei pradinės siūlomos. Analitikai prognozuoja, kad ši situacija, jei neatsiras naujų rinką destabilizuojančių veiksnių, gali išlikti iki 2026 metų pabaigos.

    Vertinant pasiūlos ir paklausos balansą, nedidelis būstų trūkumas fiksuojamas Varšuvoje ir Trimiestyje, o Vroclave, Krokuvoje ir Poznanėje pasiūla vis dar viršija dabartinę paklausą. Lodzėje ir Katovicuose teoriškai visos esamos pasiūlos išpardavimas, išlaikant dabartinį pardavimų tempą ir neįvedant naujų projektų, galėtų užtrukti atitinkamai apie 2,5 ir 3 metus.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Europos Sąjungoje 2026 metų pradžioje būsto kainos ir nuomos įkainiai toliau augo, o kai kuriose šalyse brangimas gerokai aplenkė bendrą kainų kilimą. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais namų ūkiai būstui vidutiniškai skyrė 18,9 proc. disponuojamų pajamų, o dalyje valstybių ši dalis viršijo 30 proc.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES buvo 5,1 proc. didesnės nei prieš metus, o nuomos kainos ūgtelėjo 3,0 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES metinė infliacija siekė 2,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių buvo ryškūs.

    Vertinant valstybes, kuriose turimi palyginami duomenys, būsto kainos augo beveik visur. Išimtis buvo Suomija, kur fiksuotas 2,0 proc. metinis būsto kainų kritimas.

    Kur brango sparčiausiai?

    Didžiausias būsto kainų šuolis per metus užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos pakilo 17,8 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 14,8 proc., Slovakija su 14,4 proc. ir Kroatija su 14,3 proc. metiniu augimu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur būsto kainos augo 12,8 proc. Prancūzijoje kainos beveik nejudėjo ir per metus pakilo tik 0,1 proc., Vokietijoje augimas siekė 1,4 proc., o Italijoje 5,2 proc., tai yra šiek tiek virš ES vidurkio.

    Dviženklį metinį kainų augimą rodė ir Baltijos regionas: Lietuvoje būstas brango 11,9 proc., Latvijoje 10,9 proc. Taip pat sparčiau kilo kainos Vengrijoje 11,2 proc. ir Čekijoje 10,1 proc.

    Kai kainos lenkia infliaciją

    Nors infliacija ES vidutiniškai buvo mažesnė nei būsto kainų augimas, kai kuriose valstybėse vaizdas buvo kitoks. Rumunijoje infliacija siekė 8,6 proc., Islandijoje 4,7 proc., Kroatijoje 4,1 proc., o šiose šalyse būsto kainų ir bendro kainų lygio santykis išsiskyrė labiausiai.

    Vis dėlto valstybėse, kur būsto kainos augo sparčiausiai, brangimas dažnai buvo apie 10 procentinių punktų didesnis nei infliacija. Tai reiškia, kad perkamoji galia būsto atžvilgiu prastėjo net ir tada, kai bendras kainų augimas buvo santykinai suvaldytas.

    Nuomos kainos: Kroatijos išimtis

    Nuomos kainos ES kilo lėčiau nei būsto kainos ir per metus paaugo 3,0 proc. Nuoma didėjo visose šalyse, kuriose skelbiami duomenys, tačiau kai kur pokytis buvo beveik nepastebimas, pavyzdžiui, Suomijoje ir Slovėnijoje jis siekė po 0,1 proc.

    Ryškiausias išsišokėlis buvo Kroatija: čia nuomos kainos šoktelėjo 39,1 proc. Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad šalyje nuomą smarkiai kelia didelė paklausa, susijusi tiek su turizmu, tiek su ilgalaike nuoma, o Kroatija vis dažniau konkuruoja su labiau įsitvirtinusiais rinkos lyderiais.

    Be Kroatijos, dviženklį nuomos augimą fiksavo tik Bulgarija, kur nuoma per metus pabrango 10,5 proc. Toliau sekė Islandija ir Rumunija po 8,4 proc. bei Graikija su 8,1 proc. augimu, o dalyje šalių nuomos brangimas liko artimas bendram ES vidurkiui.

    Trumpuoju laikotarpiu tendencija taip pat išliko kylanti: palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES padidėjo 1,2 proc., o nuomos kainos 0,7 proc. Tai rodo, kad spaudimas būsto rinkai neapsiriboja vien metiniais palyginimais.

    Pagrindinės priežastys, kurias akcentuoja rinkos dalyviai, išlieka tos pačios: aukštos statybų sąnaudos, ribota naujų būstų pasiūla ir paklausa, kuri greičiau atsigauna sumažėjus infliacijos tempui. Tokia kombinacija kai kuriose rinkose išlaiko kainų augimą net ir tada, kai bendra ekonomika auga lėčiau.

  • Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Naujas tyrimas kelia nepatogų klausimą: ar sparčiai augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie brangstančių nuomos kainų ir būsto įperkamumo krizės Europoje. Didžiausias poveikis, anot analizės, fiksuojamas Ispanijoje, kur turizmo srautai po pandemijos augo itin greitai.

    Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport & Environment. Analizėje remtasi duomenimis apie turistų atvykimą lėktuvais ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkose 2019–2025 metų laikotarpiu keliose Europos šalyse.

    Brangimas skaičiuojamas eurais

    Tyrimo autoriai teigia matantys ryšį tarp augančių turistų srautų Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje bei kylančių būsto kainų ir nuomos. Tuo pat metu šalyse, kuriose aviacijos turizmas mažėjo, būsto kainos, pasak analizės, taip pat linko žemyn, nors ir nuosaikiai.

    Ispanijoje per septynerius metus turistų, atvykstančių lėktuvais, skaičius, kaip nurodoma tyrime, išaugo 12,8 proc. Skaičiuojama, kad tai vidutiniškai galėjo padidinti būsto įsigijimo kainą apie 3 800 eurų vienam būstui ir pridėti iki 236 eurų prie vidutinės nuomos kainos, arba apie 1,7 proc.

    Autoriai taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, vien dėl šio veiksnio nuoma iki 2031 metų galėtų papildomai kilti dar apie 217 eurų. Pabrėžiama, kad poveikis nevienodas ir labiausiai priklauso nuo konkretaus miesto ar regiono turistinės paklausos.

    Kodėl problema neapsiriboja turizmu

    Net ir tyrimo autoriai akcentuoja, kad turizmas nėra vienintelis kainas keliantis veiksnys. Ispanijos rinkoje ilgą laiką kaupėsi struktūrinės problemos, kurias paaštrina ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygių reguliavimo persidengimas, planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje.

    Prie paklausos didėjimo prisideda ir būstai, naudojami turistinei ar sezoninei nuomai, taip pat antrieji būstai, kuriuos perka tiek vietos gyventojai, tiek užsieniečiai. Bank of Spain anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad būsto trūkumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių gyventojų perkamąją galią.

    Daugiau skrydžių, daugiau taršos

    Transport & Environment tyrimas šią temą sieja ir su klimato politika: augant kelionėms lėktuvais didėja aviacijos išmetimai. Analizėje nurodoma, kad 2025 metais Ispanija ir Italija viršijo iki pandemijos buvusį aviacijos taršos lygį, atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Taip pat cituojamas vertinimas, kad turizmo sektorius dar 2019 metais sudarė reikšmingą dalį pasaulinių anglies dioksido emisijų. Tyrimo autoriai siūlo į turizmo augimą žiūrėti kaip į reiškinį, turintį ne vien ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę kainą.

    Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra atlyginimų dinamika. Tyrime teigiama, kad turistų srautų augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnę gyventojų gerovę: svetingumo sektorius sukuria palyginti mažesnę pridėtinę vertę, o realaus darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje ilgą laiką išlieka vangus.

    Ekspertai pabrėžia, kad būsto kainų spaudimą galima mažinti tik kompleksiškai: didinant ilgalaikės nuomos pasiūlą, spartinant statybų ir renovacijos procesus, aiškinant trumpalaikės nuomos taisykles ir nukreipiant dalį investicijų į tvarią infrastruktūrą. Priešingu atveju, net ir rekordiniai turistų skaičiai gali reikšti dar didesnį atotrūkį tarp atvykėlių ekonominės naudos ir vietos gyventojų gyvenimo kaštų.

  • Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie nuomos ir būsto kainų kilimo Europoje, o ryškiausiai tai matyti Ispanijoje, teigiama naujoje analizėje. Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport and Environment.

    Analizėje vertintas 2019–2025 metų laikotarpis ir ieškota sąsajų tarp atvykstančių turistų skaičiaus bei nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienintelė būsto krizės priežastis, tačiau faktorius, kuris kai kuriose šalyse gali pastebimai didinti spaudimą rinkai.

    3 800 eurų kainos efektas

    Skaičiuojama, kad Ispanijoje per septynerius metus 12,8 proc. išaugęs lėktuvais atvykstančių turistų srautas vidutiniškai siejamas su maždaug 3 800 eurų didesne būsto įsigijimo kaina. Nuomos kainoms poveikis taip pat fiksuojamas: vidutiniškai jos galėjo būti iki 236 eurų didesnės, tai sudaro apie 1,7 proc.

    Tyrime taip pat modeliuojama, kad, jei tendencijos nesikeis, iki 2031 metų nuoma dėl šio veiksnio galėtų pabrangti dar apie 217 eurų. Kartu pabrėžiama, kad skirtinguose regionuose poveikis nevienodas ir labai priklauso nuo vietinės turistinės paklausos.

    Lyginamoji analizė apima ir kitas kryptis: didesnės sąsajos įžvelgiamos Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tuo metu šalyse, kuriose tokio tipo turizmas mažėjo, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, būsto kainos taip pat fiksavo nuosaikesnį kritimą.

    Kodėl turizmas veikia rinką?

    Ekonomistai aiškina, kad intensyvus turizmas gali mažinti ilgalaikės nuomos pasiūlą, kai būstai nukreipiami į trumpalaikę nuomą, sezoninius nuomos modelius ar naudojami kaip antrieji namai. Tokia dinamika ypač stipriai pasireiškia pakrančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kur turistų srautas yra pastovus.

    Ispanijos centrinis bankas savo vertinimuose taip pat yra atkreipęs dėmesį į reikšmingą būstų dalį, naudojamą turizmo ir sezoninei nuomai, bei į paklausą, susijusią su antraisiais namais. Tačiau pabrėžiama, kad šie veiksniai nepaaiškina viso kainų šuolio masto.

    Prie kainų augimo, ekspertų vertinimu, prisideda ir struktūrinės problemos: ribota naujų būstų pasiūla, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygmenų reguliavimo persidengimas, urbanistinio planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje. Dėl to paklausos šokai, kuriuos sukelia turizmas ar migracija, rinkoje įsirašo greičiau nei spėjama padidinti pasiūlą.

    Augantys srautai, bet ne atlyginimai

    Tyrime atskirai akcentuojamas ir kitas aspektas: turizmui augant, ne visur auga produktyvumas ir atlyginimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro reikšmingą darbo valandų dalį, tačiau sukuria santykinai mažesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį, o tai signalizuoja apie žemesnį našumą.

    Analizėje taip pat keliama platesnė diskusija apie turizmo plėtros kainą klimatui. Nurodoma, kad kai kuriose pietų Europos šalyse aviacijos išmetimai jau yra viršiję iki pandemijos buvusius lygius, o turizmo sektorius išlieka reikšmingu pasaulinių emisijų šaltiniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien turizmo ribojimai būsto prieinamumo problemos neišspręs, jei nebus sprendžiama pasiūlos pusė. Efektyviausiomis kryptimis įvardijamos greitesnės statybų procedūros, aiškesnis trumpalaikės nuomos reguliavimas, investicijos į socialinį ir prieinamą būstą bei priemonės, skatinančios ilgalaikę nuomą miestuose, kuriuos labiausiai spaudžia paklausa.

  • Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Europos būsto rinkoje ryškėja vis gilesnė įtampa: butų ir namų kainos daugelyje didmiesčių auga greičiau nei gyventojų pajamos, o įperkamumo rodikliai artėja prie kritinių ribų. Vienu ryškiausių pavyzdžių įvardijama Lisabona, kur būstas tapo brangesnis vietos gyventojų algoms, nei Paryžiuje ar Londone.

    Pagal vieną plačiausiai taikomų įperkamumo matų, vadinamą kainos ir pajamų santykiu, Lisabonoje tipinio būsto kaina siekia apie 18,7 vidutinio namų ūkio metinių pajamų. Tai reiškia, kad net ir visas pajamas skiriant tik būstui, teoriškai prireiktų beveik 19 metų, kad jis būtų „uždirbtas“.

    Toks pats santykis minimas ir Kroatijos mieste Splite, o tarp daugiausiai išsiskiriančių Europos miestų taip pat įvardijami Praha, Milanas, Tirana, Viena, Belgradas, Paryžius, Londonas ir Brno. Ekonomistai pabrėžia, kad santykis virš 10 jau laikomas aiškiu signalu, jog rinka pirkėjams tampa problemiška.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    Kainos ir pajamų santykis lygina tipinio būsto įsigijimo kainą su vidutinėmis namų ūkio pajamomis ir parodo, kiek metų uždarbio reikėtų būstui nusipirkti. Praktikoje reali našta dažnai būna dar didesnė, nes dalis pajamų skiriama mokesčiams, pragyvenimui, vaikų išlaikymui ir kitoms būtinosioms išlaidoms.

    Portugalijoje atotrūkis tarp kainų ir atlyginimų per pastarąjį dešimtmetį ypač išryškėjo. Skaičiuojama, kad būsto kainos šalyje per 10 metų šoktelėjo beveik 240 proc., o vidutiniai atlyginimai augo maždaug 59 proc., tad nekilnojamojo turto vertė kilo kelis kartus sparčiau nei perkamoji galia.

    Lisabonoje situacija dar aštresnė dėl konkrečių kainų lygių. Minima, kad butas miesto centre gali kainuoti apie 6 763 eurus už kvadratinį metrą, o 50 kvadratinių metrų būstas priartėja prie 338 000 eurų ribos, kai vidutinės grynosios pajamos siekia apie 1 416 eurų per mėnesį.

    Kodėl kainos Portugalijoje kyla?

    Dažniausiai minima priežastis yra per maža pasiūla, kuri nespėja paskui paklausą. Tarptautinės institucijos akcentuoja ir struktūrines problemas: reguliavimo barjerus, lėtą būsto statybų prisitaikymą prie paklausos bei silpnesnę nuomos rinką, o labiausiai dėl to nukenčia jauni žmonės ir pirmą kartą būstą perkantys gyventojai.

    Skaičiuojama, kad Portugalijoje per metus užbaigiama apie 25 000–30 000 būstų, nors poreikis, vertinant pramonės ir viešus skaičiavimus, siekia maždaug 45 000–50 000. Taip pat pabrėžiama, kad socialinis būstas sudaro apie 2 proc. būsto fondo, o tai yra vienas mažiausių rodiklių Europoje.

    Kita svarbi dedamoji – finansavimo sąlygos ir pajamų dinamika. Bankų tyrimuose akcentuojama, kad istoriniu požiūriu būsto kainas Europoje labiau veikia pajamų augimas ir palūkanų normų pokyčiai, o ne vien demografija ar statybų apimtys, todėl net ir esant ribotai pasiūlai kainų trajektoriją gali sustiprinti lengviau prieinamas kreditas.

    Protestai ir burbulo klausimas

    Didėjanti būsto našta Portugalijoje tapo ir socialine problema, kuri išėjo į gatves. Nuo 2023 metų sustiprėję protestai siejami su reikalavimais didinti įperkamą būstą, efektyviau naudoti tuščius pastatus ir griežtinti nuomos reguliavimą, argumentuojant, kad būstas yra esminė socialinė teisė.

    Vis dėlto ekonomistai kol kas atsargiai vertina greito kainų griūties scenarijų. Portugalijos centrinis bankas yra atkreipęs dėmesį, kad kainas toliau kelia pasiūlos trūkumas, tačiau griežtesnės skolinimo taisyklės, ribojančios rizikingą kreditavimą, mažina klasikinio burbulo sprogimo riziką.

    Prognozės taip pat rodo, kad kainų augimas gali tęstis: viename iš tyrimų Portugalijos būsto kainų didėjimo prognozė 2026 metais buvo padidinta iki 11,7 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad rinka gali būti itin brangi, bet ne būtinai paremta vien spekuliacija.

    Vis dėlto įperkamumo rodikliai siunčia aiškius įspėjimus. Kainos ir pajamų santykiui artėjant prie 19, o kainoms per dešimtmetį augus kelis kartus sparčiau nei atlyginimams, Lisabona išlieka tarp mažiausiai įperkamų Europos miestų, o vietos gyventojams būsto įsigijimas vis dažniau tampa sunkiai pasiekiamu tikslu.

  • Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Kainų žemėlapis Europoje

    Naujausi Eurostato kainų lygio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp Europos šalių: kai kur už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojai moka gerokai daugiau nei ES vidurkis, o kitur kainos išlieka vienos mažiausių regione. Toks palyginimas remiasi vadinamuoju kainų lygio indeksu, kuris leidžia įvertinti, kiek šalis yra brangi palyginti su ES vidurkiu.

    Eurostatas lygina šimtus kasdienių prekių ir paslaugų, nuo maisto iki būsto bei ryšių paslaugų. Svarbu tai, kad šie palyginimai matuoja kainas, o ne pajamas, todėl brangi šalis nebūtinai reiškia, kad joje gyventi sunkiausia, tačiau kainų spaudimas kasdienėms išlaidoms gali būti labai juntamas.

    Kur labiausiai kerta būstas

    Pagal būsto kainų lygį tarp brangiausių išsiskiria Šveicarija: 2018 metais būstas čia buvo apie 73,9 proc. brangesnis nei ES vidurkis. Aukštai rikiavosi ir Airija, kur būsto kainų lygis buvo apie 56,7 proc. virš ES vidurkio, taip pat Jungtinė Karalystė su maždaug 56,5 proc. aukštesniu lygiu.

    Priešingoje skalės pusėje atsidūrė šalys, kuriose būsto išlaidos buvo vienos mažiausių Europoje. Eurostato palyginime tai buvo Rumunija, Lenkija ir Bulgarija, kurios dažniau patenka tarp pigiausių ne tik būsto, bet ir kitų vartojimo kategorijų.

    Maistas, alkoholis ir paslaugos: atotrūkis milžiniškas

    Skirtumai itin ryškūs ir pagal alkoholio bei tabako kainas. Norvegijoje šių prekių kainų lygis buvo apie 126,1 proc. aukštesnis nei ES vidurkis, o Bulgarijoje jis buvo apie 41,8 proc. mažesnis nei ES vidurkis.

    Maisto produktų krepšelio palyginimai taip pat atskleidžia didelę takoskyrą: Danijoje panašaus maisto krepšelio kainos buvo maždaug dukart didesnės nei Rumunijoje. Ne ES valstybėse, tokiose kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija, maistas dažniau būna brangesnis nei daugumoje ES šalių, o Šveicarijoje maisto kainų lygis viršijo ES vidurkį maždaug 63,6 proc.

    Restoranų ir viešbučių paslaugos dažnai yra sritis, kur kainų skirtumus kelia tiek darbo užmokesčio, tiek turizmo paklausos veiksniai. Eurostato duomenimis, Bulgarijoje restoranų ir viešbučių kainos buvo apie 53,4 proc. žemesnės nei ES vidurkis, o Rumunijoje apie 47,6 proc. mažesnės.

    Netikėtas lyderis ryšių paslaugose

    Atskiruose sektoriuose kainų lyderiai gali nustebinti. Eurostatas nurodo, kad ryšių kategorijoje, apimančioje pašto, telefono ir interneto paslaugas, brangiausia buvo Graikija, nors daugelyje kitų kategorijų, išskyrus maistą, jos kainos buvo žemiau ES vidurkio.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ir Belgija, dažniau buvo šiek tiek virš ES vidurkio, tačiau nepasiekė brangiausių šalių ekstremumų. Tai atspindi stabilų kainų lygį, kurį dažnai lemia didesnės paslaugų sąnaudos ir mokesčių struktūra.

    Ką tai reiškia keliautojams ir gyventojams

    Kainų lygio indeksas ypač aktualus planuojant keliones, studijas ar darbą užsienyje, nes leidžia realistiškiau įvertinti kasdienes išlaidas. Kartu tai svarbus rodiklis ir verslui, planuojančiam plėtrą ar kainodarą skirtingose rinkose.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų palyginimai turėtų būti vertinami kartu su pajamomis ir perkamosios galios rodikliais. Vis dėlto Eurostato duomenys aiškiai parodo: Europoje kainų žemėlapis išlieka labai nevienodas, o didžiausi skirtumai atsiveria būsto, paslaugų ir akcizinių prekių kategorijose.