Tag: Būsto kainos

  • Būstas Europoje brangsta sparčiau nei algos: Lietuvoje per 10 metų – 10,1 proc. šuolis

    Būstas Europoje brangsta sparčiau nei algos: Lietuvoje per 10 metų – 10,1 proc. šuolis

    Europos Sąjungoje būstas daugelyje šalių per pastarąjį dešimtmetį tapo sunkiau įperkamas – būsto kainos augo sparčiau nei namų ūkių pajamos. Eurostato skaičiuojamas būsto kainų ir pajamų santykis 2015–2025 metais visoje ES padidėjo 6,8 proc.

    Per tą patį laikotarpį 17 ES valstybių šis rodiklis kilo, o 10 šalių – mažėjo. Paprastai tariant, kilimas reiškia, kad už tą patį pajamų „krepšelį“ 2025 metais buvo galima įpirkti mažiau būsto nei 2015-aisiais.

    Šis santykis vertina, kaip keitėsi būsto kainos lyginant su disponuojamosiomis pajamomis vienam gyventojui. Vis dėlto jis nepasako, kiek būstas yra įperkamas „čia ir dabar“ – rodiklis matuoja pokytį, o ne absoliutų kainų lygį.

    Lietuvoje 2015–2025 metais būsto kainų ir pajamų santykis, Eurostato duomenimis, padidėjo 10,1 proc. Tai reiškia, kad būsto kainos šiuo laikotarpiu šalyje kilo greičiau nei gyventojų pajamos.

    Kas yra būsto kainų ir pajamų santykis?

    Būsto kainų ir pajamų santykis (angl. house price-to-income ratio) lygina būsto kainų pokyčius su disponuojamųjų namų ūkių pajamų pokyčiais vienam žmogui. Jei santykis kyla, būstas brangsta greičiau nei auga pajamos – taigi tampa mažiau įperkamas.

    Jei santykis mažėja, būsto kainos, palyginti su pajamomis, krenta arba pajamos auga sparčiau nei kainos. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad būstas automatiškai tampa lengvai įperkamas.

    Prie įperkamumo prisideda ir finansavimo kaina – dauguma žmonių būstą perka su paskola, todėl svarbios palūkanų normos ir kitos kreditavimo sąlygos.

    Didžiausias augimas – Portugalijoje, Lietuva taip pat tarp augusių

    Didžiausias būsto kainų ir pajamų santykio augimas 2015–2025 metais fiksuotas Portugalijoje – 60,8 proc. Antroje vietoje buvo Nyderlandai, kur šis rodiklis pakilo 34,3 proc.

    Daugiau nei 20 proc. santykis ūgtelėjo Vengrijoje (26,5 proc.), Čekijoje (25,8 proc.), Ispanijoje (24,5 proc.) ir Graikijoje (22,5 proc.). Tokie pokyčiai rodo, kad šiose šalyse įperkamumas per dešimtmetį suprastėjo.

    Eurostato duomenys rodo, kad santykis augo ir Slovėnijoje (18,2 proc.), Airijoje (14,4 proc.), Austrijoje (13,6 proc.), Slovakijoje (11,2 proc.), Liuksemburge (10,6 proc.) bei Lietuvoje (10,1 proc.).

    Kur įperkamumas gerėjo ir kodėl tai ne visada gera žinia?

    Didžiausias santykio kritimas per 2015–2025 metus užfiksuotas Rumunijoje – 42,8 proc. Tai reiškia, kad 2025 metais būsto kainos Rumunijoje buvo gerokai mažesnės pajamų atžvilgiu nei prieš dešimtmetį.

    Santykis taip pat smuko Suomijoje (25,2 proc.), Bulgarijoje (16,2 proc.), Kipre (12 proc.) ir Italijoje (11,9 proc.). Tarp keturių didžiųjų ES ekonomikų santykis labiausiai augo Ispanijoje (24,5 proc.), Vokietijoje – 1,6 proc., o Prancūzijoje jis krito mažiau nei 6 proc.

    Vis dėlto mažėjantis santykis pats savaime negarantuoja, kad žmonėms lengva apsirūpinti būstu – ypač jei brangi nuoma ar didelė pajamų dalis tenka būsto išlaidoms. Straipsnyje pažymima, kad kai kuriose šalyse nuomininkų padėtis gali būti sudėtinga net ir tada, kai santykis krinta.

  • Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje užfiksuotas naujas rekordas: trečiąjį metų ketvirtį užsieniečiai sudarė 16,05 proc. visų būstų pirkimų – didžiausią dalį nuo tada, kai pradėta fiksuoti statistika.

    Per liepą–rugsėjį įvykdyta daugiau nei 26 300 sandorių, kuriuose pirkėjai buvo užsieniečiai, skelbia „Euronews“, remdamasis Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis.

    Didėjanti tarptautinė paklausa fiksuojama tuo metu, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, o pati rinka rodo lėtėjimo ženklus: bendras sandorių skaičius mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tendencijos svarbios ne tik vietos gyventojams ar investuotojams – Ispanija yra viena populiariausių Europos šalių antram būstui įsigyti, todėl kainų ir paklausos dinamika dažnai domina ir pirkėjus iš kitų ES valstybių.

    Kas perka būstą Ispanijoje

    Daugiau nei pusę užsieniečių pirkimų – 54,7 proc. – sudarė Europos Sąjungos piliečių sandoriai. Dar 17,8 proc. teko pirkėjams iš kitų Europos šalių.

    Pagal pilietybę tarp užsieniečių pirmavo britai – jų pirkimai sudarė 7,5 proc. visų užsieniečių įsigijimų. Toliau rikiavosi Maroko piliečiai (6,4 proc.) ir Nyderlandų pirkėjai (5,8 proc.).

    Tarptautinės paklausos svoris ypač išryškėjo salose ir Viduržemio jūros pakrantėje. Balearų salose net 37,2 proc. pardavimų atiteko užsieniečiams, o Valensijos regione – 30,4 proc.

    Kainos pasiekė naujas aukštumas

    Registratorių kolegijos kartotinių sandorių kainų indeksas trečiąjį ketvirtį per metus pakilo 15,8 proc., o per ketvirtį – 5,2 proc. Abu rodikliai indeksą iškėlė į naują istorinį rekordą.

    Vidutinė būsto kaina siekė 2 512 eurų už kvadratinį metrą. Senos statybos būstai vidutiniškai kainavo 2 462 eurus už kvadratinį metrą, o naujos statybos – 2 701 eurą.

    Pagal autonominius regionus didžiausios vidutinės kainos fiksuotos Madride – 4 565 eurai už kvadratinį metrą. Nedaug atsiliko Balearų salos (4 502 eurai), po jų sekė Baskų kraštas (3 693 eurai) ir Katalonija (2 989 eurai).

    Tarp provincijų sostinių brangiausias išliko San Sebastianas – 6 662 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiavosi Madridas (5 597), Barselona (5 124), Palma (4 408) ir Bilbao (3 877).

    Sandorių ir būsto paskolų mažėja trečią ketvirtį iš eilės

    Nors kainos kyla, bendras aktyvumas rinkoje blėsta. Trečiąjį ketvirtį būstų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 5,9 proc.

    Palyginti su antruoju ketvirčiu, sandorių sumažėjo 2,3 proc. Per liepą–rugsėjį užfiksuota 164 148 pardavimai – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius devynis ketvirčius.

    Naujos statybos būstų parduota 34 611 (0,9 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį), o senos statybos – 129 537, šis segmentas per ketvirtį smuko 2,6 proc.

    Panaši kryptis matoma ir hipotekos rinkoje: per trečiąjį ketvirtį registruotos 124 145 būsto paskolos – 3,9 proc. mažiau nei ketvirtį prieš tai. Šis skaičius atitinka 75,6 proc. per tą patį laikotarpį įvykusių būsto pardavimų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių būsto paskolų vis dėlto fiksuota daugiau: jų buvo 519 388, tai 6 proc. daugiau nei per ankstesnį tokį pat laikotarpį. Duomenys rodo paradoksą – kainos ir užsienio paklausa auga, tačiau sandorių skaičius jau kelis ketvirčius mažėja.

  • Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos toliau kyla ir spalį pasiekė naują rekordą – per metus jos padidėjo 7,5 proc.

    Kaip skelbia „Euronews“, tai rodo nekilnojamojo turto portalo „idealista“ kainų indeksas, fiksuojantis parduodamo būsto prašomas kainas.

    Skaičiuojama, kad spalio pabaigoje būsto įsigijimas kainavo vidutiniškai 3 249 eurus už kvadratinį metrą (pagal medianą).

    Ketvirtiniu pjūviu kainos taip pat augo – per tris mėnesius fiksuotas 1,2 proc. padidėjimas.

    Kainos augo visuose vertintuose miestuose

    Indekso duomenimis, spalį prašomos būsto kainos kilo visose 20 analizuotų apskričių sostinių ir autonominių regionų.

    Didžiausi metiniai šuoliai fiksuoti Vila Realyje (20,3 proc.), Guardoje (18,4 proc.), Bežoje (17,6 proc.), Leirijoje (16,9 proc.) ir Faro (15,5 proc.).

    Lisabona – brangiausia, Castelo Branco – pigiausia

    Brangiausia vieta pirkti būstą išlieka Lisabona – Portugalijos sostinėje medianinė kvadratinio metro kaina siekia 6 248 eurus.

    Po Lisabonos rikiuojasi Portas ir Funšalis. Tuo metu pigiausias miestas įsigyti būstą – Castelo Branco, kur medianinė kaina sudaro 1 119 eurų už kvadratinį metrą.

    Brangiausias regionas – Lisabonos metropolija

    Vertinant regionus, didžiausios kainos fiksuojamos Lisabonos metropolinėje zonoje – čia medianinė kaina siekia 4 525 eurus už kvadratinį metrą.

    Po jos seka Algarvė ir autonominis Madeiros regionas.

    Mažiausios būsto kainos, indekso duomenimis, išlieka šalies Centre – šiame regione medianinė kaina yra 1 810 eurų už kvadratinį metrą.

  • Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Milijonams europiečių būstas tampa sunkiausia mėnesio sąskaita: Eurostato duomenimis, 2015–2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu būsto kainos ES vidutiniškai pakilo 69 proc. Daugelyje šalių brango ir nuoma, o išlaidas papildomai didino energijos bei palūkanų normų svyravimai.

    Situaciją geriausiai atspindi vadinamasis būsto išlaidų perteklius, kai namų ūkis būstui skiria daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES vidurkis siekė 7,7 proc., o tai reiškia dešimtis milijonų žmonių, gyvenančių nuolatinės finansinės įtampos sąlygomis.

    Kas laikoma būsto išlaidomis?

    Eurostato metodikoje būsto išlaidos apima ne tik nuomą ar būsto paskolos palūkanas, bet ir komunalinius mokesčius: vandenį, elektrą, dujas, šildymą. Taip pat įtraukiami reguliariai patiriami kaštai, pavyzdžiui, draudimas, priežiūra, remontas ir su būstu susiję mokesčiai.

    Disponuojamosios pajamos – tai namų ūkio gaunamos pajamos po mokesčių ir socialinių įmokų, įskaitant socialines išmokas, tokias kaip pensijos. Būtent šių pajamų dalis, tenkanti būstui, leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse pasiskirsto našta.

    Kur našta didžiausia?

    Didžiausias būsto išlaidų pertekliaus rodiklis Europoje 2025 metais fiksuotas Graikijoje: 26,4 proc. gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie būstui skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį.

    Tarp ES valstybių aukštai rikiuojasi Danija su 14,7 proc., Vokietija su 11,2 proc. ir Švedija su 10,8 proc. Virš ES vidurkio taip pat atsidūrė Estija su 8,8 proc., Čekija su 8,2 proc. ir Liuksemburgas su 8,1 proc.

    Už ES ribų rodiklis taip pat aukštas Šveicarijoje, kur jis siekė 15,3 proc., ir Norvegijoje su 13,5 proc. Iš ES kandidačių virš vidurkio buvo Turkija su 10,0 proc., Juodkalnija su 8,7 proc. ir Serbija su 7,9 proc.

    Mažiausia našta 2025 metais fiksuota Kipre: tik 2,4 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. pajamų. Palyginti nedideli rodikliai buvo ir Kroatijoje su 3,2 proc., Slovėnijoje su 3,5 proc. bei Slovakijoje su 3,5 proc.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo nėra: rezultatus lemia nuosavybės ir nuomos struktūra, socialinės apsaugos modelis, pajamų nelygybė ir bendra ekonominė padėtis. Privačios nuomos rinkoje gyvenantys žmonės dažniau patiria didžiausią spaudimą, ypač miestuose, kur nuomos kainos kyla sparčiausiai.

    „Pagrindiniai veiksniai – kylantys būsto kaštai, tiek nuoma, tiek būsto kainos, ir santykinai kuklus pajamų augimas, ypač mažesnes pajamas gaunančių grupių“, – sakė ETH Zürich tyrėja dr. Hannah Widmer.

    Lyginant šalis svarbus ir kontekstas: tas pats rodiklis gali reikšti skirtingą realybę. Vienur didesnės būsto išlaidos gali būti iš dalies kompensuojamos socialinėmis išmokomis ar viešosiomis paslaugomis, kitur – tapti tiesioginiu skurdo ir įsiskolinimų rizikos veiksniu.

    „Atsižvelgiant į labai skirtingas ekonomikos ir gerovės sistemų aplinkybes, priežastys, kodėl rodikliai Graikijoje, Šveicarijoje ar Danijoje tokie aukšti, nėra vienodos, o pasekmės – taip pat“, – sakė Aalborg University vyresnioji tyrėja Rikke Skovgaard Nielsen.

    Kiek žmonių tai paliečia?

    Vien procentai neparodo masto, todėl svarbūs ir absoliutūs skaičiai: Eurostato vertinimu, daugiau nei 34 milijonai žmonių ES gyveno namų ūkiuose, kurių būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai viena ryškiausių socialinių ir ekonominių įtampų, susijusių su būsto prieinamumu, išraiškų.

    Pagal gyventojų skaičių daugiausia paveiktų žmonių buvo Vokietijoje – apie 9,4 milijono. Toliau sekė Turkija su 8,6 milijono, Prancūzija su 4,4 milijono, Ispanija su 3,5 milijono ir Italija su 2,9 milijono.

    Žemiausias pajamas gaunantys namų ūkiai nukenčia labiausiai. ES mastu 2025 metais tarp žmonių, kuriems gresia skurdas, būsto išlaidų pertekliaus rodiklis siekė 29,1 proc., o kai kuriose šalyse jis peržengė ir 50 proc. ribą.

    „Kai būsto kainos, nuomos, energijos kainos, palūkanos ir infliacija kyla greičiau nei pajamos, būsto dalis biudžete didėja, o vėliau auga ir dalis tų, kurie peržengia 40 proc. ribą“, – sakė TU Delft tyrėja dr. Marietta Haffner.

    Ekspertai taip pat išskiria energijos kainas kaip veiksnį, galintį ir toliau kelti būsto išlaidų naštą, nes šildymas ir elektra daugelyje namų ūkių sudaro reikšmingą mėnesinių mokėjimų dalį. Dėl to būsto prieinamumo problema vis dažniau vertinama ne tik kaip nekilnojamojo turto, bet ir kaip pajamų bei gyvenimo kaštų krizės dalis.

  • EPBD direktyva keičia žaidimo taisykles: nuo 2030 metų nauji namai turės atitikti nulinės emisijos standartą

    Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (EPBD) artimiausiais metais pakeis reikalavimus naujai statomiems pastatams. Joje numatyta, kad nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės atitikti nulinės emisijos pastato standartą, o viešojo sektoriaus naujiems pastatams terminas bus ankstesnis.

    Praktinis pokytis svarbus ir gyventojams, ir vystytojams: griežtesnės normos reikš, kad projektuojant ir statant teks labiau akcentuoti energijos vartojimo efektyvumą. Kartu tai kelia klausimą, ar brangs būstas ir kas už tai galiausiai sumokės.

    Ką reiškia nulinės emisijos pastatas

    Nulinės emisijos pastatas direktyvoje apibūdinamas kaip itin aukšto energinio naudingumo statinys, kuriam reikia labai mažai energijos arba jos visai nereikia. Svarbi detalė – pastate neturi būti iškastinio kuro deginimo sukeltų anglies dioksido emisijų vietoje, o su eksploatavimu susijusios emisijos turi būti nulinės arba labai mažos.

    Tai paprastai reiškia geresnę šilumos izoliaciją, didesnį sandarumą, šiluminių tiltelių mažinimą, efektyvią vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu, išmanesnį pastato valdymą. Daugeliu atvejų prireikia ir atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimų, kad energijos poreikis būtų padengtas švariau.

    Ar nauji reikalavimai palies jau planuojamus projektus?

    EPBD numato galimybę valstybėms narėms netaikyti naujų taisyklių tiems projektams, kurių statybos leidimo paraiška arba lygiavertis dokumentas bus pateiktas iki 2030 metų sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad artėjant terminui svarbi taps dokumentų pateikimo data.

    Dėl šios priežasties rinkoje gali daugėti diskusijų apie „kritinę datą“, kai dalis projektų dar spėtų patekti į senesnį reglamentavimą. Vis dėlto galutines taikymo detales nulems tai, kaip direktyvą į nacionalinę teisę perkels kiekviena šalis.

    Kainos, paskolos ir mėnesinės sąskaitos

    Griežtesni energinio naudingumo reikalavimai dažniausiai didina statybos kaštus, nes reikia geresnių medžiagų ir daugiau inžinerinių sprendimų. Tačiau galutinė būsto kaina priklausys ne vien nuo normų: kiek papildomų sąnaudų pavyks perkelti pirkėjui, spręs rinka, konkurencija ir pirkėjų perkamoji galia.

    Kita medalio pusė – eksploatacija. Energiškai efektyvesni pastatai ilgainiui gali sumažinti šildymo ir elektros sąnaudas, o tai pirkėjams tampa vis svarbesniu kriterijumi, ypač vertinant ilgo laikotarpio išlaidas.

    Finansavimo rinkoje jau matoma tendencija, kai dalis bankų taiko palankesnes būsto paskolų sąlygas energetiškai efektyvesniam būstui, pavyzdžiui, siūlo mažesnę maržą. Tokiu atveju dalis investicijos į aukštesnį standartą gali grįžti per mažesnę mėnesinę įmoką, nors konkrečios sąlygos priklauso nuo banko ir pasirinkto objekto parametrų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad būsto pabrangimo nereikėtų automatiškai aiškinti vien EPBD direktyva. Nauji pastatai ir dabar privalo atitikti reikšmingus energinio naudingumo reikalavimus, todėl kainų pokyčiams įtakos turi ir medžiagų bei darbų kainos, palūkanų normos, pasiūlos ir paklausos santykis.

  • Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos didžiojoje Europos dalyje ir toliau auga, tačiau tempas skiriasi kardinaliai. Eurostato duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungoje būstų kainos buvo 4,7 proc. didesnės nei prieš metus, o infliacija siekė 3,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad kainų augimas daugelyje rinkų aplenkė bendrą kainų lygio kilimą. Įvertinus infliaciją, ES būsto kainos realiai per metus paaugo apie 1,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse realus šuolis buvo kelis kartus didesnis.

    Kas Europoje brango sparčiausiai?

    Tarp 29 Europos šalių devynios fiksavo dviženklį metinį būsto kainų augimą. Didžiausias kilimas 2026 metų antrąjį ketvirtį užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos per metus ūgtelėjo 16,5 proc., o Bulgarijoje augo 15,5 proc.

    Prie sparčiausiai brangusių rinkų taip pat priskirta Lietuva, kur metinis kainų augimas siekė 14,3 proc. Dviženklius pokyčius fiksavo ir Slovakija, Kroatija, Ispanija, Rumunija, Latvija bei Vengrija.

    Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad Portugalijoje paklausą ypač stipriai kelia ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse. Tam įtakos turi naujos statybos trūkumas, užsienio investuotojų aktyvumas, turizmo sukurta paklausa ir užsitęsęs būsto deficitas.

    „Rinkoje paklausa ir toliau lenkia pasiūlą, o tai tiesiogiai kelia kainas, ypač didmiesčiuose ir paklausiausiuose regionuose“, – sakė M. Kalmet.

    Kur kainos krito ir kodėl?

    Ne visur kryptis buvo tokia pati. Per metus būsto kainos mažėjo Suomijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje: atitinkamai 2,7 proc., 2,2 proc. ir 0,8 proc.

    Anot M. Kalmet, Suomijoje kainas spaudė silpnesnis ekonomikos augimas ir atsargesnės gyventojų nuotaikos, kurias kurį laiką slopino brangesnis skolinimasis. Prancūzijoje ryškiau veikė įperkamumo problemos ir vangesnė paklausa, o dalis pirkėjų sprendimus atidėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo.

    Infliacija parodė tikrą vaizdą

    Įvertinus infliaciją, realus kainų augimas kai kuriose šalyse išlieka itin aukštas. Portugalijoje, kur infliacija per tą patį laikotarpį siekė 3,6 proc., realus būsto kainų augimas sudarė apie 12,1 proc.

    Eurostato duomenys rodo, kad realiai kainos taip pat stipriai augo Slovakijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Latvijoje. Tuo metu Liuksemburge realios kainos per metus smuko 6,4 proc., o Prancūzijoje ir Vokietijoje taip pat fiksuotas neigiamas realus pokytis.

    Ką rodo didžiosios ekonomikos?

    Vertinant didžiausias ES ekonomikas, ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur metinis būsto kainų augimas siekė 12,1 proc. Italijoje kainos augo 4,0 proc. ir buvo žemiau ES vidurkio, o Vokietijoje fiksuotas vos 0,6 proc. kilimas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje paklausą riboja pablogėjęs įperkamumas ir atsigavusios būsto finansavimo palūkanos, todėl silpnėja paskolų paklausa. Toks derinys dažnai pristabdo rinką net ir tuomet, kai pasiūla nėra gausi.

    Kas laukia toliau?

    Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainas daugelyje šalių toliau palaikys struktūrinis būsto trūkumas ir neišnykstanti paklausa, tačiau augimas išliks nevienodas. Dviženkliai šuoliai, matyti dalyje rinkų, nebūtinai taps nauja norma visoje Europoje.

    Didžiausiu neapibrėžtumo veiksniu įvardijamos palūkanų normos ir gyventojų perkamoji galia. Jei skolinimasis brangs, o energijos ir kitų būtinųjų išlaidų našta didės, dalis pirkėjų gali pristabdyti sprendimus, o tai automatiškai sumažintų kainų augimo spaudimą.

  • Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijoje būsto kainos vėl kopia į rekordines aukštumas, o šalies rinka išsiskiria visos Europos Sąjungos kontekste. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Portugalija fiksavo sparčiausią metinį būsto kainų augimą ES.

    Portugalijos nekilnojamojo turto portalų kainų indeksai rodo, kad 2026 metų rugsėjį šalyje vidutinė prašoma kaina buvo apie 3 228 eurai už kvadratinį metrą. Per metus kainos, pagal indeksą, augo 7,9 proc., o per mėnesį – 0,6 proc., todėl rinka priartėjo prie naujo istorinio piko.

    Kur brango labiausiai?

    Didžiausi metiniai kainų šuoliai fiksuoti mažesniuose miestuose ir regionuose, kuriuose pastaraisiais metais sustiprėjo vidaus migracija ir investuotojų dėmesys. Tarp sparčiausiai brangusių teritorijų įvardijami Vila Real, Leirija, Beža, Faro ir Guarda, o ryškiausiai regioniniu mastu išsiskyrė Centro regionas.

    Tuo metu didmiesčiuose kainų augimas buvo nuosaikesnis. Mažesnis metinis brangimas fiksuotas Aveire, Setubalyje, Porte, Castelo Branco, Ponta Delgada, Funšalyje ir Lisabonoje, tačiau net ir lėtesnis augimas čia vyksta jau aukšto kainų lygio fone.

    Lisabona išlieka brangiausia

    Lisabona ir toliau išlaiko brangiausio miesto titulą: vidutinė prašoma kaina sostinėje siekė apie 6 256 eurus už kvadratinį metrą. Platesnis Lisabonos regionas taip pat yra brangiausia šalies zona, kur vidutinė prašoma kaina siekė apie 4 501 eurą už kvadratinį metrą.

    Toks kainų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų tampa vienu svarbiausių rinkos bruožų, ypač vertinant būsto įperkamumą. Didesnė paklausa brangiausiose vietovėse dažnai siejama su darbo rinka, turizmu, trumpalaikės nuomos segmentu ir ribota naujos statybos pasiūla.

    „Eurostat“: didžiausias augimas ES

    „Eurostat“ skelbia, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Portugalijos būsto kainos augo 16,5 proc. Pagal šį rodiklį Portugalija aplenkė Bulgariją, kur augimas siekė 15,5 proc., ir Lietuvą, kur metinis augimas sudarė 14,3 proc.

    „Didžiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Portugalijoje, po jos rikiuojasi Bulgarija ir Lietuva“, – skelbiama „Eurostat“ pranešime.

    Tuo pačiu laikotarpiu kai kuriose šalyse kainos mažėjo: kritimą fiksavo Suomija, Liuksemburgas ir Prancūzija. Bendras vaizdas rodo, kad euro zonoje 2026 metų antrąjį ketvirtį būsto kainos per metus padidėjo 4,0 proc., o visoje ES – 4,7 proc.

    Lyginant su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, kainos antrąjį ketvirtį kilo 1,1 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. ES. Tai signalizuoja, kad rinkoje išlieka augimo inercija, o kainų spaudimą palaiko pasiūlos trūkumas ir ilgalaikiai demografiniai bei ekonominiai veiksniai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šuoliai dažnai sustiprina diskusijas apie būsto prieinamumą vietos gyventojams ir skatina valdžios institucijas ieškoti sprendimų dėl nuomos rinkos reguliavimo, socialinio būsto plėtros bei naujų projektų skatinimo. Portugalijos rinkos dinamika išlieka viena atidžiau stebimų temų ES, nes kainų augimo tempai išsiskiria iš bendro regiono vidurkio.

  • Nuo spalio 2 dienos keičiasi būsto kainų skaidrumas: valstybė rinks sandorių duomenis

    Nuo spalio 2 dienos Lenkijoje įsigalioja nauji reikalavimai, pagal kuriuos plėtotojai turės pateikti daugiau duomenų apie parduodamus butus ir namus. Valstybė siekia surinkti informaciją apie kainas, plotą, kambarių skaičių ir kitus parametrus, kad būtų galima tiksliau matyti realias sandorių tendencijas.

    Pagrindinis pokytis susijęs su privalomu duomenų teikimu į Plėtotojų garantinį fondą. Plėtotojai turės nurodyti nekilnojamojo turto tipą, bendrą kainą, naudingąjį plotą, kambarių skaičių, o butų atveju ir aukštą, kuriame yra būstas.

    Svarbi detalė: į sistemą pateikiama buto kaina turės apimti patį būstą, o ne papildomus objektus. Vieta automobiliui ar sandėliukas, jei jie parduodami atskirai, bus vertinami pagal tai, ar jie susieti su pagrindine būsto pirkimo sutartimi.

    Nauja sutartis galios ir senam projektui

    Naujos taisyklės bus taikomos visoms sutartims, sudarytoms nuo spalio 2 dienos, net jei pats projektas pradėtas anksčiau. Tai reiškia, kad plėtotojams neužteks remtis projekto starto data, jei pardavimai vyksta vėliau.

    Duomenis reikės pateikti per septynias dienas nuo prievolės atsiradimo, o sutarties atveju – nuo jos sudarymo dienos. Plėtotojai galės teikti informaciją įprastais kanalais, įskaitant formą ar sistemų integracijas.

    Kodėl pirkėjai to dar nematys

    Nors duomenų apimtis plečiama jau dabar, pirkėjai kol kas negalės viešai patikrinti, už kiek realiai buvo parduoti panašūs būstai konkrečioje vietoje. Artimiausiu metu tai pirmiausia taps ataskaitine prievole, skirta duomenims sukaupti ir suvienodinti.

    Viešas prieinamumas numatomas vėliau, kai pradės veikti Būsto sandorių duomenų portalas, vadinamas DOM portalu. Pagal planą jis turėtų startuoti 2027 metų balandžio 2 dieną, o už jo veikimą būtų atsakingas Draudimo garantinis fondas.

    Numatoma, kad DOM portalas apimtų ne tik pirminę, bet ir antrinę rinką. Idėja – pereiti nuo skelbimų kainų stebėjimo prie realių sandorių kainų analizės, kad pirkėjai galėtų vertinti, kiek faktiškai mokama už panašius būstus tame pačiame rajone.

    Šis pokytis gali reikšmingai keisti derybų ir kainų palyginimo logiką. Vietoje klausimo, kiek pardavėjas prašo už kvadratinį metrą, atsiranda galimybė vertinti, kokia buvo reali sandorių statistika pagal vietą, plotą ar kambarių skaičių.

    Duomenų sukaupimas svarbus ir rinkos dalyviams, kurie planuoja projektus ar analizuoja paklausą. Jei portalas pateiks pakankamai detalią ir reguliariai atnaujinamą statistiką, bus lengviau matyti kainų skirtumus tarp lokacijų, segmentų ir būsto parametrų.

  • Eurostatas įvardijo brangiausias Europos šalis: būstas, maistas ir paslaugos nustebins

    Eurostatas įvardijo brangiausias Europos šalis: būstas, maistas ir paslaugos nustebins

    Kainų žemėlapis Europoje

    Naujausi Eurostato kainų lygio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp Europos šalių: kai kur už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį mokama gerokai daugiau nei ES vidurkis, kitur kainos išlieka vienos žemiausių.

    Eurostatas šiuos palyginimus grindžia kainų lygio indeksu, kuris parodo, kaip konkrečios šalies kainos atrodo ES vidurkio fone. Vertinamas ne vienas produktas, o plati prekių ir paslaugų grupių visuma.

    Kur brangiausia: būstas ir kasdienės išlaidos

    Vienas ryškiausių skirtumų fiksuojamas būsto srityje. Remiantis Eurostato skaičiavimais, Šveicarijoje būstas buvo 73,9 proc. brangesnis už Europos Sąjungos vidurkį, Airijoje 56,7 proc., o Jungtinėje Karalystėje 56,5 proc.

    Tuo metu pigiausi būsto kaštai buvo Rumunijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Tai reiškia, kad nuomos, būsto priežiūros ir susijusių išlaidų našta, lyginant su ES vidurkiu, šiose rinkose išlieka mažesnė.

    Eurostato tyrime lyginamos kainos daugiau nei 30 Europos šalių, apimant ir ne ES valstybes. Duomenys surinkti vertinant 440 prekių ir paslaugų pozicijų, kad palyginimas būtų kuo artimesnis realiam vartojimui.

    Alkoholis, tabakas ir maistas: skirtumai milžiniški

    Alkoholio ir tabako kategorijoje atotrūkis dar didesnis. Norvegijoje šių prekių kainos buvo 126,1 proc. didesnės už ES vidurkį, o Bulgarijoje 41,8 proc. mažesnės už ES vidurkį.

    Maisto produktų kainos taip pat stipriai išsiskiria. Palyginamas maisto krepšelis Danijoje kainavo maždaug dvigubai daugiau nei Rumunijoje, o ne ES šalys, tokios kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija, dažnai patenka tarp brangiausių.

    Eurostato duomenimis, maistas Šveicarijoje buvo 63,6 proc. brangesnis už ES vidurkį. Tai ypač svarbu keliautojams ir dirbantiems užsienyje, nes kasdienės išlaidos tokiose rinkose gali augti greičiau nei atlyginimų lūkesčiai.

    „Kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek iš tiesų kainuoja gyvenimas skirtingose šalyse, kai vertinamas toks pats prekių ir paslaugų krepšelis“, – teigiama Eurostato paaiškinimuose apie metodiką.

    Vertinant paslaugas, Jungtinė Karalystė išsiskyrė aukštesnėmis nei ES vidurkis būsto, restoranų ir viešbučių, transporto, ryšių, laisvalaikio bei baldų kainomis. Tačiau drabužiai, maistas ir asmeninis transportas, įskaitant automobilius ar dviračius, kai kuriais atvejais buvo pigesni už ES vidurkį.

    Iš ryškesnių išimčių minima Graikija, kuri išsiskyrė brangiausiais ryšiais, įskaitant pašto, telefono ir interneto paslaugas. Vis dėlto kitose kategorijose Graikijos kainos dažnai buvo žemiau ES vidurkio.

    Tarp pigiausių šalių neretai minimos Rumunija ir Bulgarija, ypač paslaugų sektoriuje. Pavyzdžiui, restoranų ir viešbučių kainos Bulgarijoje buvo 53,4 proc. mažesnės už ES vidurkį, o Rumunijoje 47,6 proc. mažesnės.

    Eurostatas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios didžiosios ekonomikos kaip Prancūzija, Vokietija ir Belgija dažnai laikėsi šiek tiek virš ES vidurkio. Tai rodo santykinai stabilų, tačiau ne ekstremalų kainų lygį, lyginant su brangiausiomis Europos rinkomis.

    Praktikoje šie palyginimai svarbūs ne tik kelionėms. Jie naudojami vertinant perkamąją galią, socialinės politikos sprendimus ir realią gyventojų gyvenimo kainą, ypač kai infliacija ir energetikos svyravimai Europoje išlieka aktualūs.

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.