CP v2

Tag: Būsto kainos

  • Lenkijos būsto rinka keičia pavarą: pardavimai per metus augo, bet pasiūla artėja prie rekordų

    Lenkijos būsto rinkoje po ankstesnio spartaus augimo matyti perėjimas į labiau subalansuotą etapą. Tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „JLL“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį septyniose didžiausiose šalies aglomeracijose plėtotojai pardavė kiek daugiau nei 11 800 būstų.

    Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, pardavimai sumažėjo 8,4 proc., tačiau per metus buvo 12,7 proc. didesni. Tai rodo, kad paklausa išlieka aktyvi, nors pirkėjų elgesys tampa atsargesnis, o rinka vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir darbo bei pajamų stabilumą.

    Kas stabdo pirkėjų apsisprendimą?

    „JLL“ analitikai pabrėžia, kad ketvirtinis sulėtėjimas labiau siejamas su itin stipriu 2026 metų pradžios rezultatu ir pasikeitusiomis nuotaikomis, o ne su staigiais kredito kainos ar būsto kainų šuoliais. Kitaip tariant, dalis paklausos buvo „pasislinkusi“ į pirmąjį ketvirtį, todėl vėliau natūraliai atsirado atokvėpis.

    Didžiausi pardavimų kritimai per ketvirtį fiksuoti Lodzėje, kur parduota 26,2 proc. mažiau, ir Varšuvoje, kur sumažėjimas siekė 16,5 proc. Silpnesni rezultatai matyti ir Vroclave, Poznanėje bei Katovicuose, o Trimiestyje pokytis buvo nedidelis.

    Vienas ryškesnių išimčių pavyzdžių – Krokuva, kur pardavimai per ketvirtį išaugo 13,6 proc. Tokie skirtumai rodo, kad situacija Lenkijoje nėra vienalytė: atskirų miestų rinkas lemia ir vietinė pasiūla, ir konkretūs nauji projektai.

    „Pirkėjų nuotaikos prastėja dėl geopolitinių įvykių, lėčiausio per penkerius metus atlyginimų augimo tempo ir kai kuriuose sektoriuose atsirandančio neapibrėžtumo dėl darbo vietų stabilumo“, – sakė Aleksandra Gawrońska iš „JLL Living“.

    Pasiūla auga, o sandėlis pilnėja

    2026 metų antrąjį ketvirtį į rinką buvo įvesta daugiau nei 13 000 naujų būstų, tai yra 26,7 proc. daugiau nei ketvirtį prieš tai. Toks pasiūlos šuolis didina konkurenciją tarp projektų ir suteikia pirkėjams daugiau pasirinkimo, ypač didžiuosiuose miestuose.

    „JLL“ skaičiuoja, kad birželio pabaigoje pasiūloje buvo daugiau nei 70 000 būstų, įskaitant rezervuotus. Tai reiškia, kad pasiūla vėl priartėjo prie rekordinių lygių, o rinkoje daugėja objektų, kuriuos plėtotojai turi parduoti per ilgesnį laiką.

    Augo ir baigtų, bet neparduotų būstų skaičius: jis didėjo 19,1 proc. ir viršijo 16 600. Poznanėje situacija ypač išsiskiria tuo, kad beveik kas trečias siūlomas būstas jau paruoštas įsikėlimui, o Katovicuose naujų įvedimų apimtys buvo minimalios.

    Kainos dažniau stabilios, bet yra išimčių

    Ataskaita rodo, kad vidutinės siūlomos kainos daugelyje miestų iš esmės nesikeitė. Varšuva išliko brangiausia rinka, kur vidutinė kaina artėjo prie 20 000 Lenkijos zlotų už kvadratinį metrą, o Lodzė – pigiausia, kur vidurkis siekė apie 11 300 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 4 600 eurų už kvadratinį metrą Varšuvoje ir apie 2 600 eurų už kvadratinį metrą Lodzėje. Metinis kainų augimas, viršijantis infliaciją, ataskaitoje išskirtas tik Varšuvoje ir Poznanėje.

    Ryškesni svyravimai matyti naujai į rinką įvedamuose projektuose: Vroclave vidutinė naujos pasiūlos kaina per ketvirtį šoktelėjo 25,7 proc., nes pristatytas didelis ir brangus projektas miesto centre. Tuo metu Poznanėje nauji projektai buvo vidutiniškai 12,2 proc. pigesni nei ketvirtį prieš tai.

    „JLL“ taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjams vis dar aktuali derybų erdvė, nes kai kuriais atvejais realios sandorių kainos gali būti mažesnės nei pradinės siūlomos. Analitikai prognozuoja, kad ši situacija, jei neatsiras naujų rinką destabilizuojančių veiksnių, gali išlikti iki 2026 metų pabaigos.

    Vertinant pasiūlos ir paklausos balansą, nedidelis būstų trūkumas fiksuojamas Varšuvoje ir Trimiestyje, o Vroclave, Krokuvoje ir Poznanėje pasiūla vis dar viršija dabartinę paklausą. Lodzėje ir Katovicuose teoriškai visos esamos pasiūlos išpardavimas, išlaikant dabartinį pardavimų tempą ir neįvedant naujų projektų, galėtų užtrukti atitinkamai apie 2,5 ir 3 metus.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Europos Sąjungoje 2026 metų pradžioje būsto kainos ir nuomos įkainiai toliau augo, o kai kuriose šalyse brangimas gerokai aplenkė bendrą kainų kilimą. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais namų ūkiai būstui vidutiniškai skyrė 18,9 proc. disponuojamų pajamų, o dalyje valstybių ši dalis viršijo 30 proc.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES buvo 5,1 proc. didesnės nei prieš metus, o nuomos kainos ūgtelėjo 3,0 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES metinė infliacija siekė 2,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių buvo ryškūs.

    Vertinant valstybes, kuriose turimi palyginami duomenys, būsto kainos augo beveik visur. Išimtis buvo Suomija, kur fiksuotas 2,0 proc. metinis būsto kainų kritimas.

    Kur brango sparčiausiai?

    Didžiausias būsto kainų šuolis per metus užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos pakilo 17,8 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 14,8 proc., Slovakija su 14,4 proc. ir Kroatija su 14,3 proc. metiniu augimu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur būsto kainos augo 12,8 proc. Prancūzijoje kainos beveik nejudėjo ir per metus pakilo tik 0,1 proc., Vokietijoje augimas siekė 1,4 proc., o Italijoje 5,2 proc., tai yra šiek tiek virš ES vidurkio.

    Dviženklį metinį kainų augimą rodė ir Baltijos regionas: Lietuvoje būstas brango 11,9 proc., Latvijoje 10,9 proc. Taip pat sparčiau kilo kainos Vengrijoje 11,2 proc. ir Čekijoje 10,1 proc.

    Kai kainos lenkia infliaciją

    Nors infliacija ES vidutiniškai buvo mažesnė nei būsto kainų augimas, kai kuriose valstybėse vaizdas buvo kitoks. Rumunijoje infliacija siekė 8,6 proc., Islandijoje 4,7 proc., Kroatijoje 4,1 proc., o šiose šalyse būsto kainų ir bendro kainų lygio santykis išsiskyrė labiausiai.

    Vis dėlto valstybėse, kur būsto kainos augo sparčiausiai, brangimas dažnai buvo apie 10 procentinių punktų didesnis nei infliacija. Tai reiškia, kad perkamoji galia būsto atžvilgiu prastėjo net ir tada, kai bendras kainų augimas buvo santykinai suvaldytas.

    Nuomos kainos: Kroatijos išimtis

    Nuomos kainos ES kilo lėčiau nei būsto kainos ir per metus paaugo 3,0 proc. Nuoma didėjo visose šalyse, kuriose skelbiami duomenys, tačiau kai kur pokytis buvo beveik nepastebimas, pavyzdžiui, Suomijoje ir Slovėnijoje jis siekė po 0,1 proc.

    Ryškiausias išsišokėlis buvo Kroatija: čia nuomos kainos šoktelėjo 39,1 proc. Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad šalyje nuomą smarkiai kelia didelė paklausa, susijusi tiek su turizmu, tiek su ilgalaike nuoma, o Kroatija vis dažniau konkuruoja su labiau įsitvirtinusiais rinkos lyderiais.

    Be Kroatijos, dviženklį nuomos augimą fiksavo tik Bulgarija, kur nuoma per metus pabrango 10,5 proc. Toliau sekė Islandija ir Rumunija po 8,4 proc. bei Graikija su 8,1 proc. augimu, o dalyje šalių nuomos brangimas liko artimas bendram ES vidurkiui.

    Trumpuoju laikotarpiu tendencija taip pat išliko kylanti: palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES padidėjo 1,2 proc., o nuomos kainos 0,7 proc. Tai rodo, kad spaudimas būsto rinkai neapsiriboja vien metiniais palyginimais.

    Pagrindinės priežastys, kurias akcentuoja rinkos dalyviai, išlieka tos pačios: aukštos statybų sąnaudos, ribota naujų būstų pasiūla ir paklausa, kuri greičiau atsigauna sumažėjus infliacijos tempui. Tokia kombinacija kai kuriose rinkose išlaiko kainų augimą net ir tada, kai bendra ekonomika auga lėčiau.

  • Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Naujas tyrimas kelia nepatogų klausimą: ar sparčiai augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie brangstančių nuomos kainų ir būsto įperkamumo krizės Europoje. Didžiausias poveikis, anot analizės, fiksuojamas Ispanijoje, kur turizmo srautai po pandemijos augo itin greitai.

    Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport & Environment. Analizėje remtasi duomenimis apie turistų atvykimą lėktuvais ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkose 2019–2025 metų laikotarpiu keliose Europos šalyse.

    Brangimas skaičiuojamas eurais

    Tyrimo autoriai teigia matantys ryšį tarp augančių turistų srautų Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje bei kylančių būsto kainų ir nuomos. Tuo pat metu šalyse, kuriose aviacijos turizmas mažėjo, būsto kainos, pasak analizės, taip pat linko žemyn, nors ir nuosaikiai.

    Ispanijoje per septynerius metus turistų, atvykstančių lėktuvais, skaičius, kaip nurodoma tyrime, išaugo 12,8 proc. Skaičiuojama, kad tai vidutiniškai galėjo padidinti būsto įsigijimo kainą apie 3 800 eurų vienam būstui ir pridėti iki 236 eurų prie vidutinės nuomos kainos, arba apie 1,7 proc.

    Autoriai taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, vien dėl šio veiksnio nuoma iki 2031 metų galėtų papildomai kilti dar apie 217 eurų. Pabrėžiama, kad poveikis nevienodas ir labiausiai priklauso nuo konkretaus miesto ar regiono turistinės paklausos.

    Kodėl problema neapsiriboja turizmu

    Net ir tyrimo autoriai akcentuoja, kad turizmas nėra vienintelis kainas keliantis veiksnys. Ispanijos rinkoje ilgą laiką kaupėsi struktūrinės problemos, kurias paaštrina ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygių reguliavimo persidengimas, planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje.

    Prie paklausos didėjimo prisideda ir būstai, naudojami turistinei ar sezoninei nuomai, taip pat antrieji būstai, kuriuos perka tiek vietos gyventojai, tiek užsieniečiai. Bank of Spain anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad būsto trūkumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių gyventojų perkamąją galią.

    Daugiau skrydžių, daugiau taršos

    Transport & Environment tyrimas šią temą sieja ir su klimato politika: augant kelionėms lėktuvais didėja aviacijos išmetimai. Analizėje nurodoma, kad 2025 metais Ispanija ir Italija viršijo iki pandemijos buvusį aviacijos taršos lygį, atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Taip pat cituojamas vertinimas, kad turizmo sektorius dar 2019 metais sudarė reikšmingą dalį pasaulinių anglies dioksido emisijų. Tyrimo autoriai siūlo į turizmo augimą žiūrėti kaip į reiškinį, turintį ne vien ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę kainą.

    Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra atlyginimų dinamika. Tyrime teigiama, kad turistų srautų augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnę gyventojų gerovę: svetingumo sektorius sukuria palyginti mažesnę pridėtinę vertę, o realaus darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje ilgą laiką išlieka vangus.

    Ekspertai pabrėžia, kad būsto kainų spaudimą galima mažinti tik kompleksiškai: didinant ilgalaikės nuomos pasiūlą, spartinant statybų ir renovacijos procesus, aiškinant trumpalaikės nuomos taisykles ir nukreipiant dalį investicijų į tvarią infrastruktūrą. Priešingu atveju, net ir rekordiniai turistų skaičiai gali reikšti dar didesnį atotrūkį tarp atvykėlių ekonominės naudos ir vietos gyventojų gyvenimo kaštų.

  • Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie nuomos ir būsto kainų kilimo Europoje, o ryškiausiai tai matyti Ispanijoje, teigiama naujoje analizėje. Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport and Environment.

    Analizėje vertintas 2019–2025 metų laikotarpis ir ieškota sąsajų tarp atvykstančių turistų skaičiaus bei nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienintelė būsto krizės priežastis, tačiau faktorius, kuris kai kuriose šalyse gali pastebimai didinti spaudimą rinkai.

    3 800 eurų kainos efektas

    Skaičiuojama, kad Ispanijoje per septynerius metus 12,8 proc. išaugęs lėktuvais atvykstančių turistų srautas vidutiniškai siejamas su maždaug 3 800 eurų didesne būsto įsigijimo kaina. Nuomos kainoms poveikis taip pat fiksuojamas: vidutiniškai jos galėjo būti iki 236 eurų didesnės, tai sudaro apie 1,7 proc.

    Tyrime taip pat modeliuojama, kad, jei tendencijos nesikeis, iki 2031 metų nuoma dėl šio veiksnio galėtų pabrangti dar apie 217 eurų. Kartu pabrėžiama, kad skirtinguose regionuose poveikis nevienodas ir labai priklauso nuo vietinės turistinės paklausos.

    Lyginamoji analizė apima ir kitas kryptis: didesnės sąsajos įžvelgiamos Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tuo metu šalyse, kuriose tokio tipo turizmas mažėjo, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, būsto kainos taip pat fiksavo nuosaikesnį kritimą.

    Kodėl turizmas veikia rinką?

    Ekonomistai aiškina, kad intensyvus turizmas gali mažinti ilgalaikės nuomos pasiūlą, kai būstai nukreipiami į trumpalaikę nuomą, sezoninius nuomos modelius ar naudojami kaip antrieji namai. Tokia dinamika ypač stipriai pasireiškia pakrančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kur turistų srautas yra pastovus.

    Ispanijos centrinis bankas savo vertinimuose taip pat yra atkreipęs dėmesį į reikšmingą būstų dalį, naudojamą turizmo ir sezoninei nuomai, bei į paklausą, susijusią su antraisiais namais. Tačiau pabrėžiama, kad šie veiksniai nepaaiškina viso kainų šuolio masto.

    Prie kainų augimo, ekspertų vertinimu, prisideda ir struktūrinės problemos: ribota naujų būstų pasiūla, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygmenų reguliavimo persidengimas, urbanistinio planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje. Dėl to paklausos šokai, kuriuos sukelia turizmas ar migracija, rinkoje įsirašo greičiau nei spėjama padidinti pasiūlą.

    Augantys srautai, bet ne atlyginimai

    Tyrime atskirai akcentuojamas ir kitas aspektas: turizmui augant, ne visur auga produktyvumas ir atlyginimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro reikšmingą darbo valandų dalį, tačiau sukuria santykinai mažesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį, o tai signalizuoja apie žemesnį našumą.

    Analizėje taip pat keliama platesnė diskusija apie turizmo plėtros kainą klimatui. Nurodoma, kad kai kuriose pietų Europos šalyse aviacijos išmetimai jau yra viršiję iki pandemijos buvusius lygius, o turizmo sektorius išlieka reikšmingu pasaulinių emisijų šaltiniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien turizmo ribojimai būsto prieinamumo problemos neišspręs, jei nebus sprendžiama pasiūlos pusė. Efektyviausiomis kryptimis įvardijamos greitesnės statybų procedūros, aiškesnis trumpalaikės nuomos reguliavimas, investicijos į socialinį ir prieinamą būstą bei priemonės, skatinančios ilgalaikę nuomą miestuose, kuriuos labiausiai spaudžia paklausa.

  • Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Europos būsto rinkoje ryškėja vis gilesnė įtampa: butų ir namų kainos daugelyje didmiesčių auga greičiau nei gyventojų pajamos, o įperkamumo rodikliai artėja prie kritinių ribų. Vienu ryškiausių pavyzdžių įvardijama Lisabona, kur būstas tapo brangesnis vietos gyventojų algoms, nei Paryžiuje ar Londone.

    Pagal vieną plačiausiai taikomų įperkamumo matų, vadinamą kainos ir pajamų santykiu, Lisabonoje tipinio būsto kaina siekia apie 18,7 vidutinio namų ūkio metinių pajamų. Tai reiškia, kad net ir visas pajamas skiriant tik būstui, teoriškai prireiktų beveik 19 metų, kad jis būtų „uždirbtas“.

    Toks pats santykis minimas ir Kroatijos mieste Splite, o tarp daugiausiai išsiskiriančių Europos miestų taip pat įvardijami Praha, Milanas, Tirana, Viena, Belgradas, Paryžius, Londonas ir Brno. Ekonomistai pabrėžia, kad santykis virš 10 jau laikomas aiškiu signalu, jog rinka pirkėjams tampa problemiška.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    Kainos ir pajamų santykis lygina tipinio būsto įsigijimo kainą su vidutinėmis namų ūkio pajamomis ir parodo, kiek metų uždarbio reikėtų būstui nusipirkti. Praktikoje reali našta dažnai būna dar didesnė, nes dalis pajamų skiriama mokesčiams, pragyvenimui, vaikų išlaikymui ir kitoms būtinosioms išlaidoms.

    Portugalijoje atotrūkis tarp kainų ir atlyginimų per pastarąjį dešimtmetį ypač išryškėjo. Skaičiuojama, kad būsto kainos šalyje per 10 metų šoktelėjo beveik 240 proc., o vidutiniai atlyginimai augo maždaug 59 proc., tad nekilnojamojo turto vertė kilo kelis kartus sparčiau nei perkamoji galia.

    Lisabonoje situacija dar aštresnė dėl konkrečių kainų lygių. Minima, kad butas miesto centre gali kainuoti apie 6 763 eurus už kvadratinį metrą, o 50 kvadratinių metrų būstas priartėja prie 338 000 eurų ribos, kai vidutinės grynosios pajamos siekia apie 1 416 eurų per mėnesį.

    Kodėl kainos Portugalijoje kyla?

    Dažniausiai minima priežastis yra per maža pasiūla, kuri nespėja paskui paklausą. Tarptautinės institucijos akcentuoja ir struktūrines problemas: reguliavimo barjerus, lėtą būsto statybų prisitaikymą prie paklausos bei silpnesnę nuomos rinką, o labiausiai dėl to nukenčia jauni žmonės ir pirmą kartą būstą perkantys gyventojai.

    Skaičiuojama, kad Portugalijoje per metus užbaigiama apie 25 000–30 000 būstų, nors poreikis, vertinant pramonės ir viešus skaičiavimus, siekia maždaug 45 000–50 000. Taip pat pabrėžiama, kad socialinis būstas sudaro apie 2 proc. būsto fondo, o tai yra vienas mažiausių rodiklių Europoje.

    Kita svarbi dedamoji – finansavimo sąlygos ir pajamų dinamika. Bankų tyrimuose akcentuojama, kad istoriniu požiūriu būsto kainas Europoje labiau veikia pajamų augimas ir palūkanų normų pokyčiai, o ne vien demografija ar statybų apimtys, todėl net ir esant ribotai pasiūlai kainų trajektoriją gali sustiprinti lengviau prieinamas kreditas.

    Protestai ir burbulo klausimas

    Didėjanti būsto našta Portugalijoje tapo ir socialine problema, kuri išėjo į gatves. Nuo 2023 metų sustiprėję protestai siejami su reikalavimais didinti įperkamą būstą, efektyviau naudoti tuščius pastatus ir griežtinti nuomos reguliavimą, argumentuojant, kad būstas yra esminė socialinė teisė.

    Vis dėlto ekonomistai kol kas atsargiai vertina greito kainų griūties scenarijų. Portugalijos centrinis bankas yra atkreipęs dėmesį, kad kainas toliau kelia pasiūlos trūkumas, tačiau griežtesnės skolinimo taisyklės, ribojančios rizikingą kreditavimą, mažina klasikinio burbulo sprogimo riziką.

    Prognozės taip pat rodo, kad kainų augimas gali tęstis: viename iš tyrimų Portugalijos būsto kainų didėjimo prognozė 2026 metais buvo padidinta iki 11,7 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad rinka gali būti itin brangi, bet ne būtinai paremta vien spekuliacija.

    Vis dėlto įperkamumo rodikliai siunčia aiškius įspėjimus. Kainos ir pajamų santykiui artėjant prie 19, o kainoms per dešimtmetį augus kelis kartus sparčiau nei atlyginimams, Lisabona išlieka tarp mažiausiai įperkamų Europos miestų, o vietos gyventojams būsto įsigijimas vis dažniau tampa sunkiai pasiekiamu tikslu.

  • Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Kainų žemėlapis Europoje

    Naujausi Eurostato kainų lygio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp Europos šalių: kai kur už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojai moka gerokai daugiau nei ES vidurkis, o kitur kainos išlieka vienos mažiausių regione. Toks palyginimas remiasi vadinamuoju kainų lygio indeksu, kuris leidžia įvertinti, kiek šalis yra brangi palyginti su ES vidurkiu.

    Eurostatas lygina šimtus kasdienių prekių ir paslaugų, nuo maisto iki būsto bei ryšių paslaugų. Svarbu tai, kad šie palyginimai matuoja kainas, o ne pajamas, todėl brangi šalis nebūtinai reiškia, kad joje gyventi sunkiausia, tačiau kainų spaudimas kasdienėms išlaidoms gali būti labai juntamas.

    Kur labiausiai kerta būstas

    Pagal būsto kainų lygį tarp brangiausių išsiskiria Šveicarija: 2018 metais būstas čia buvo apie 73,9 proc. brangesnis nei ES vidurkis. Aukštai rikiavosi ir Airija, kur būsto kainų lygis buvo apie 56,7 proc. virš ES vidurkio, taip pat Jungtinė Karalystė su maždaug 56,5 proc. aukštesniu lygiu.

    Priešingoje skalės pusėje atsidūrė šalys, kuriose būsto išlaidos buvo vienos mažiausių Europoje. Eurostato palyginime tai buvo Rumunija, Lenkija ir Bulgarija, kurios dažniau patenka tarp pigiausių ne tik būsto, bet ir kitų vartojimo kategorijų.

    Maistas, alkoholis ir paslaugos: atotrūkis milžiniškas

    Skirtumai itin ryškūs ir pagal alkoholio bei tabako kainas. Norvegijoje šių prekių kainų lygis buvo apie 126,1 proc. aukštesnis nei ES vidurkis, o Bulgarijoje jis buvo apie 41,8 proc. mažesnis nei ES vidurkis.

    Maisto produktų krepšelio palyginimai taip pat atskleidžia didelę takoskyrą: Danijoje panašaus maisto krepšelio kainos buvo maždaug dukart didesnės nei Rumunijoje. Ne ES valstybėse, tokiose kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija, maistas dažniau būna brangesnis nei daugumoje ES šalių, o Šveicarijoje maisto kainų lygis viršijo ES vidurkį maždaug 63,6 proc.

    Restoranų ir viešbučių paslaugos dažnai yra sritis, kur kainų skirtumus kelia tiek darbo užmokesčio, tiek turizmo paklausos veiksniai. Eurostato duomenimis, Bulgarijoje restoranų ir viešbučių kainos buvo apie 53,4 proc. žemesnės nei ES vidurkis, o Rumunijoje apie 47,6 proc. mažesnės.

    Netikėtas lyderis ryšių paslaugose

    Atskiruose sektoriuose kainų lyderiai gali nustebinti. Eurostatas nurodo, kad ryšių kategorijoje, apimančioje pašto, telefono ir interneto paslaugas, brangiausia buvo Graikija, nors daugelyje kitų kategorijų, išskyrus maistą, jos kainos buvo žemiau ES vidurkio.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ir Belgija, dažniau buvo šiek tiek virš ES vidurkio, tačiau nepasiekė brangiausių šalių ekstremumų. Tai atspindi stabilų kainų lygį, kurį dažnai lemia didesnės paslaugų sąnaudos ir mokesčių struktūra.

    Ką tai reiškia keliautojams ir gyventojams

    Kainų lygio indeksas ypač aktualus planuojant keliones, studijas ar darbą užsienyje, nes leidžia realistiškiau įvertinti kasdienes išlaidas. Kartu tai svarbus rodiklis ir verslui, planuojančiam plėtrą ar kainodarą skirtingose rinkose.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų palyginimai turėtų būti vertinami kartu su pajamomis ir perkamosios galios rodikliais. Vis dėlto Eurostato duomenys aiškiai parodo: Europoje kainų žemėlapis išlieka labai nevienodas, o didžiausi skirtumai atsiveria būsto, paslaugų ir akcizinių prekių kategorijose.

  • Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijos naujos statybos būsto rinka balandį parodė aiškų sulėtėjimą: pirkėjai tapo atsargesni, o dalis sandorių persikėlė į vėlesnį laiką. Nors pasiūla didmiesčiuose išlieka gausi, aukštos kainos ir brangus finansavimas vis dar riboja paklausą.

    Skaičiuojama, kad balandį plėtotojai pardavė apie 4 000 butų, tai yra 22 proc. mažiau nei kovą. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rezultatas buvo maždaug 28 proc. geresnis, todėl rinkos dinamika išlieka nevienareikšmė.

    Pasiūla didmiesčiuose nemažėja

    Duomenys rodo, kad septyniuose didžiausiuose Lenkijos miestuose pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 59 200 parduodamų butų. Per tą patį laiką į rinką papildomai atėjo dar apie 4 300 naujų būstų, tad pasiūla iš esmės nemažina spaudimo kainoms.

    Kovo mėnesį fiksuotas trumpalaikis suaktyvėjimas, anot analitikų, greičiau buvo susijęs su dalies pirkėjų baime, kad vėliau būsto įsigijimo sąlygos blogės. Balandžio rodikliai rodo, kad tas impulsas neišsilaikė, o sprendimų priėmimas vėl pailgėjo.

    Kainos auga, bet ne visur

    Didžiuosiuose miestuose kainų kryptis išlieka auganti, tačiau tempai skiriasi: labiausiai brango būstas Gdanske, Varšuvoje ir Poznanėje. Išimtimi tapo Katovicai, kur vidutinės kainos per metus mažėjo.

    Varšuvoje vidutinė buto kaina viršijo apie 252 000 eurų, Gdanske artėjo prie 230 000 eurų, o Krokuvoje perkopė maždaug 213 000 eurų. Mažiausia vidutinė kaina tarp minimų miestų fiksuota Lodzėje – apie 134 000 eurų.

    Ar kreditai taps lengviau prieinami?

    Papildomos intrigos rinkai suteikia bankų elgsena: Lenkijos centrinio banko apklausos signalizuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį finansų įstaigos planavo švelninti būsto paskolų teikimo sąlygas. Pastaruoju metu dalis bankų mažino maržas, tačiau kartu griežčiau vertino rizikingesnius klientus.

    Šiame fone rinka balansuoja tarp didelės pasiūlos ir vis dar ribotos perkamosios galios. Artimiausi mėnesiai parodys, ar švelnesnės kreditavimo sąlygos paskatins pirkėjus grįžti, ar pirkimo sprendimai ir toliau bus atidedami.

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.