CP v2

Tag: CIT

  • 2027 metų mokesčių pokyčiai Lenkijoje: mažesnis PIT, bet brangs cigaretės, alkoholis ir didės įmokos

    Kas planuojama keisti nuo 2027 metų?

    Lenkijoje ruošiami mokesčių pakeitimai, kurie daliai dirbančiųjų gali reikšti didesnes pajamas į rankas, tačiau kartu numatomi sprendimai, didinsiantys kasdienes išlaidas. Viešojoje erdvėje aptariami pakeitimai apima gyventojų pajamų mokestį (PIT), įmonių mokestį (CIT), socialinio draudimo įmokas ZUS ir vartojimo mokesčius.

    Didžiausia žinutė gyventojams yra siekis palengvinti mokesčių naštą vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Tuo pat metu biudžeto pajamų ieškoma per didesnes įmokas ir akcizus, kurie dažniausiai atsispindi kainose parduotuvėse.

    PIT korekcijos ir nauja tarpinė pakopa

    Pagal planuojamą PIT reformą siūloma pakelti pajamų ribą, iki kurios taikomas 12 proc. tarifas: nuo 120 000 iki 130 000 zlotų per metus. Konvertuojant apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai atitinka ribos kilimą nuo maždaug 27 600 iki 29 900 eurų per metus.

    Taip pat numatoma tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms nuo 130 000 iki 150 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 29 900 iki 34 500 eurų per metus. Skaičiuojama, kad didžiausia metinė nauda mokesčių mokėtojui galėtų siekti 3 600 zlotų, arba apie 830 eurų per metus.

    Investicinių santaupų skatinimas ir Belkos mokesčio išimtis

    Kartu planuojama įvesti Investicines taupymo sąskaitas, kurios leistų dalį investicijų grąžos atleisti nuo vadinamojo Belkos mokesčio, jei neviršijami nustatyti limitai. Aptariama riba indėliams ar valstybės obligacijoms siektų 25 000 zlotų, arba apie 5 800 eurų.

    Investuojant į akcijas, ETF ar investicinius fondus limitas būtų didesnis ir siektų 100 000 zlotų, arba apie 23 000 eurų. Pavyzdinis skaičiavimas rodo, kad investuojant 10 000 zlotų su 3,43 proc. metinėmis palūkanomis sutaupymas dėl mokesčio galėtų būti apie 65 zlotus, tai yra apie 15 eurų.

    Didesnis CIT, ZUS ir brangesnės prekės dėl akcizų

    Verslui ruošiami pokyčiai siejami su didesnėmis biudžeto pajamomis: siūloma didinti CIT tarifą didelėms įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų. Tokiu atveju CIT tarifas galėtų kilti nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat viešai aptariamas didesnis solidarumo mokestis aukštas pajamas gaunantiems asmenims. Lygiagrečiai prognozuojama, kad 2027 metais augs ZUS įmokos, o tai ypač svarbu smulkiajam verslui ir individualiai dirbantiems.

    Remiantis skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis galėtų siekti 10 033 zlotus, arba apie 2 300 eurų per mėnesį. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos verslininkams be sveikatos draudimo galėtų sudaryti 2 052 zlotus ir 15 grašių, tai yra apie 472 eurus per mėnesį.

    Be to, planuojama kelti akcizus tabakui ir alkoholiui, taip pat didinti vadinamąjį cukraus mokestį. Tokie sprendimai paprastai reiškia aukštesnes cigarečių, alkoholio ir saldintų gėrimų kainas, todėl daliai gyventojų mokesčių lengvatos gali būti „suvalgytos“ kasdienių pirkinių brangimo.

    Dar viena aptariama kryptis yra ryškus ribos, leidžiančios taikyti supaprastintą apmokestinimą pagal fiksuotą tarifą, mažinimas nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų metinių pajamų. Tai reikštų, kad daugiau veiklų tektų pereiti prie kitų apmokestinimo formų ir potencialiai mokėti didesnius mokesčius bei patirti daugiau administracinės naštos.

  • Nuo 2027 metų keičiamas estiškas CIT: mažiau lankstumo, daugiau kontrolės ir rizika dėl klaidų

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojami reikšmingi vadinamojo estiško CIT pakeitimai. Šis modelis buvo kurtas kaip paskata įmonėms pelną palikti versle ir jį reinvestuoti, tačiau po spartaus populiarumo augimo valdžia siekia sugriežtinti taisykles ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

    Estiško CIT esmė išlieka ta pati: pelno mokestis įprastai atsiranda tada, kai pelnas faktiškai išmokamas akcininkams ar „ištraukiamas“ iš įmonės kitais būdais. Dėl to įmonėms, kurios pelną skiria plėtrai, atsiranda daugiau apyvartinių lėšų, tačiau mainais reikia itin tiksliai laikytis režimo sąlygų.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Vienas labiausiai apčiuopiamų pokyčių: įmonės nebegalės pereiti prie estiško CIT metų eigoje. Iki šiol tokia galimybė leido prisitaikyti prie pasikeitusių verslo aplinkybių, o ateityje pasirinkimą reikės planuoti iš anksto, paprastai siejant su mokestinių metų pradžia.

    Taip pat planuojama patikslinti taisykles dėl paslėptų pelno išmokėjimo formų, paskirstyto pelno ir su veikla nesusijusių išlaidų. Praktikoje tai reiškia daugiau situacijų, kai mokėtojas turės įrodyti, kad tam tikros išlaidos ar atsiskaitymai nėra netiesioginis pelno išmokėjimas akcininkui ar susijusiems asmenims.

    Kartu numatomas ir tam tikras palengvinimas dėl užimtumo reikalavimų: juos būtų galima atitikti derinant darbo sutartis su kitomis bendradarbiavimo formomis. Tai ypač aktualu verslams, kuriuose dalis funkcijų perkama kaip paslaugos.

    Kodėl formalumai taps kritiniai?

    Naujose nuostatose labiau akcentuojama drausmė ir kontrolė, o tai didina ir formalių klaidų kainą. Estiško CIT režime net ir techniškai atrodantys pažeidimai gali lemti teisės taikyti lengvatinį apmokestinimą praradimą, todėl mokesčių rizikos valdymas tampa tokia pat svarbia užduotimi kaip ir finansų planavimas.

    „Problema yra įstatyme įtvirtintas formalizmas ir pernelyg griežta sankcija, tai yra teisės taikyti režimą praradimas, dažnai su atgaliniu poveikiu“, – sakė mokesčių ekspertas Łukaszas Samojłowiczius.

    Ekspertų vertinimu, dažniausi rizikos taškai susiję su įmonės pertvarkomis, susijungimais, padalijimais, investicijomis į finansines priemones, taip pat su užimtumo ar kitų tinkamumo kriterijų įrodymu. Dėl to prieš pasirenkant režimą įmonėms rekomenduojama atlikti išsamų pasirengimo vertinimą ir peržiūrėti vidines procedūras.

    „Paslėptų išmokų“ ratas plečiamas

    Pokyčiai taip pat palies vadinamųjų paslėptų pelno išmokų apibrėžimą. Siekiama praplėsti atvejų ratą, kai atsiskaitymai tarp įmonės ir akcininko ar susijusių šalių gali būti prilyginti pelno paskirstymui, net jei formaliai tai atrodo kaip nuoma, licencijos ar paslaugų pirkimas.

    „Įmonėms teks daug atidžiau įsivertinti atsiskaitymus tarp bendrovės ir jos savininko“, – sakė Łukaszas Łukasikas.

    Tai reiškia, kad daugiau dėmesio teks skirti kainodarai, sutarčių sąlygoms ir realiam paslaugų turiniui, ypač kai sandoriai vyksta su susijusiais asmenimis. Įmonėms, kurios naudojasi akcininkų turtu ar paslaugomis, gali prireikti tvirtesnio dokumentavimo ir aiškesnio ekonominio pagrindimo.

    Abolicija už senas klaidas, bet mažiau laisvės ateičiai

    Projekte numatyta abolicija daliai įmonių, kurios anksčiau prarado teisę į estišką CIT dėl formalių pažeidimų, susijusių su įėjimu į režimą. Toks sprendimas gali sumažinti praeities rizikų naštą ir užkirsti kelią ypač skaudžioms pasekmėms tais atvejais, kai ginčas kilo dėl procedūrinių netikslumų.

    Vis dėlto kartu verslas neteks svarbaus lankstumo instrumento, tai yra galimybės pasirinkti estišką CIT metų eigoje. Dalis ekspertų teigia, kad problemą buvo galima spręsti paprasčiau, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant procedūrą ir mažinant automatinio teisės praradimo riziką dėl apskaitos ar ataskaitų klaidų.

    Apibendrinant, estiškas CIT Lenkijoje neliks panaikintas, tačiau nuo 2027 metų numatomas aiškus posūkis į griežtesnę kontrolę. Įmonėms tai reiškia daugiau planavimo, kruopštesnį dokumentavimą ir didesnę kainą už, atrodytų, nedideles formalias klaidas.

  • Lenkijoje CIT oficialiai 19 proc., bet didžiosios biržos įmonės realiai sumoka apie 33 proc.

    Nors Lenkijoje standartinis pelno mokesčio (CIT) tarifas siekia 19 proc., didžiausios biržoje kotiruojamos bendrovės realiai patiria gerokai didesnę mokesčių naštą. 2024 metais jų vidutinė efektyvioji mokesčio norma, skaičiuojant nuo deklaruoto pelno, siekė apie 33 proc.

    Toks skirtumas tarp nominalaus tarifo ir faktinių įmokų rodo, kad įmonių mokama suma priklauso ne vien nuo įstatyme įrašyto skaičiaus. Praktinę naštą didina papildomi mokestiniai mechanizmai, atskaitymų ribojimai, įvairūs sektoriaus mokesčiai ir administraciniai įsipareigojimai.

    Pagal viešai cituojamus „Grant Thornton“ skaičiavimus, 33 proc. dydžio efektyvioji norma nėra vienkartinis nukrypimas. Ji yra maždaug 7 procentiniais punktais didesnė nei pastarojo dešimtmečio vidurkis, o ankstesniais metais taip pat augo: 2022 metais buvo apie 28 proc., 2023 metais – apie 30 proc.

    „33 proc. efektyvioji norma nėra atsitiktinis šuolis – tai ilgalaikės tendencijos dalis, siunčianti nepalankų signalą ir įmonėms, ir investuotojams“, – sakė Grzegorzas Szyszas.

    Kas kelia naštą verslui?

    Ekonomistai pabrėžia, kad mokesčių sistemos vertinimas vien pagal nominalų tarifą dažnai klaidina: bendrą kainą sudaro ir su mokesčiais susijęs reguliacinis bei administracinis krūvis. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kurioms tenka daugiau prievolių, kontrolės ir atitikties reikalavimų.

    Verslo apklausose Lenkijoje dažniausiai minimos problemos yra dažni taisyklių pasikeitimai, nepakankamas reguliavimo aiškumas bei didelė administracinė našta. Kartu dalis įmonių akcentuoja ir mažą sistemos nuspėjamumą, kuris apsunkina investicijų planavimą bei didina teisinių klaidų riziką.

    Tarptautinis kontekstas

    Tarptautiniai reitingai taip pat signalizuoja, kad mokesčių konkurencingumas priklauso ne tik nuo tarifo dydžio. OECD International Tax Competitiveness Index vertinimuose Lenkija patenka į žemesnę lentelės dalį, o tai paprastai siejama su sistemos sudėtingumu, išimčių gausa ir reguliavimo stabilumo stoka.

    Investuotojams tokie rodikliai svarbūs vertinant riziką ir prognozuojamą grąžą: jei faktinė mokesčių našta nuosekliai viršija nominalų tarifą, tai gali mažinti pelningumą ir didinti kapitalo kaštus. Verslui tai reiškia ir didesnes išlaidas, ir didesnį poreikį investuoti į mokesčių atitiktį.

  • Lenkija nuo 2027 metų planuoja kelti pelno mokestį didžiausioms įmonėms: kiek tai kainuos biudžetui?

    Lenkijos valdžia svarsto nuo 2027 metų padidinti pelno mokesčio (CIT) tarifą didžiausioms bendrovėms. Siūloma, kad įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, standartinis 19 proc. tarifas būtų pakeistas 22 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad aukštesnis tarifas būtų taikomas visam apmokestinamajam pelnui, o ne tik pajamų ar pelno daliai, viršijančiai nustatytą ribą. Dėl to įmonėms, esančioms arti slenksčio, vienas didesnis sandoris ar metų pabaigos pardavimai gali pastebimai pakeisti mokestinę naštą.

    Riba pagal pajamas kelia rizikų

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 50 mln. eurų riba siejama su pajamomis, o ne pelningumu. Tai reiškia, kad į aukštesnį tarifą gali patekti ir santykinai mažas maržas turinčios įmonės, kurios dirba didelės apyvartos sektoriuose ar vykdo brangius, bet nedidelį pelną generuojančius projektus.

    Tokio tipo riba sukuria paskatas peržiūrėti veiklos struktūrą, sandorių laiką ar vidinius atsiskaitymus, kad pajamų slenkstis nebūtų peržengtas konkrečiais metais. Nors pajamų pripažinimo momentą apibrėžia teisės aktai, praktikoje verslas dažnai ieško teisėtų būdų, kaip sumažinti „mokestinio skardžio“ efektą.

    Valdžia tikisi milijardų, bet skaičiai gali neatitikti

    Pagal pristatomus planus Lenkijos biudžetas tikisi papildomų įplaukų: 2027 metais apie 560 mln. eurų, o vėlesniais metais apie 1,1–1,3 mlrd. eurų per metus. Šios sumos remiasi prielaida, kad mokesčių bazė išliks panaši, o įmonių elgsena reikšmingai nesikeis.

    Vis dėlto praktikoje mokestiniai pakeitimai dažnai sukelia dinaminį efektą: bendrovės koreguoja struktūras, didina optimizavimą, o dalis veiklų gali būti pertvarkomos grupės viduje. Todėl realus įplaukų augimas gali būti mažesnis, nei rodo paprastas tarifo padidinimo skaičiavimas.

    Kodėl keli tūkstančiai įmonių svarbios visai sistemai

    Didžiausi Lenkijos CIT mokėtojai sudaro labai mažą visų mokesčio mokėtojų dalį, tačiau generuoja didžiąją dalį įplaukų. Dėl to net ir santykinai nedideli šios grupės elgsenos pokyčiai gali turėti neproporcingą poveikį biudžetui.

    Diskusijose taip pat keliama mintis, kad didesnį efektą nei tarifo kėlimas gali duoti geresnė administravimo kokybė ir duomenų panaudojimas, ypač stiprinant rizikų analizę ir tikslinį patikrinimų planavimą. Kitaip tariant, didesnis tarifas nebūtinai automatiškai reiškia didesnes faktines įplaukas.

    Jei reforma bus priimta, svarbiausias jos testas bus tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės prisitaikys. Būtent šis prisitaikymas gali lemti, ar planuojami papildomi biudžeto milijardai taps realybe, ar liks optimistinėmis prognozėmis.

  • Lenkija kelia pelno mokestį didžiausioms energetikos ir naftos įmonėms: biudžetas skaičiuoja milijardus

    Lenkijos Finansų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai padidinti pelno mokestį (CIT) didžiausioms energetikos ir degalų sektoriaus įmonėms. Valdžia šį žingsnį sieja su platesniu planu, kaip finansuoti pagalbą energijai imlioms pramonės šakoms ir mažinti elektros kainų spaudimą verslui.

    Pagal skelbiamus planus, įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, CIT tarifas nuo 2027 metų turėtų šoktelėti iki 30 proc. Vėliau tarifas būtų palaipsniui mažinamas iki 26 proc. 2028 metais ir 23 proc. 2029 metais, o 2030 metais grįžtų į bazinį 19 proc. lygį.

    Kas patenka į naują ribą?

    Padidintas tarifas būtų taikomas didžiausiems rinkos dalyviams, veikiantiems naftos ir dujų gavybos, prekybos gamtinėmis dujomis, naftos produktų gamybos ir prekybos, taip pat elektros energijos perdavimo ir didžiausio masto skirstymo srityse. Kitaip tariant, mokesčio pakeitimai taikomi ne visam sektoriui, o stambiausiems dalyviams, kuriems nustatyta pajamų riba.

    Toks taikymo modelis atspindi pastarųjų metų Europos tendenciją, kai valstybės ieško papildomų pajamų šaltinių energetikos kainų svyravimų laikotarpiu. Didesnė mokesčių našta dažniau nukreipiama į įmones, kurios dėl rinkos sąlygų gali generuoti išskirtinai didelius pelnus, tačiau konkretus Lenkijos sprendimas įtvirtinamas per CIT tarifą ir pajamų slenkstį.

    Kiek papildomai tikimasi surinkti?

    Finansų ministerijos vertinimu, biudžeto pajamos 2027 metais turėtų padidėti maždaug 2,83 mlrd. eurų. 2028 metais papildomos įplaukos siektų apie 2,55 mlrd. eurų, o 2029 metais – dar apie 1,57 mlrd. eurų.

    Iš viso per trejus metus Lenkija tikisi surinkti apie 6,95 mlrd. eurų papildomų pajamų. Šie pinigai, valdžios argumentu, turėtų padėti finansuoti priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, ir amortizuoti dalį energetikos sąnaudų, kurios ypač jautriai veikia pramonės konkurencingumą.

    „Projektuojamas CIT tarifo padidinimas didžiausioms energetikos ir degalų įmonėms turėtų reikšmingai padidinti valstybės biudžeto pajamas 2027–2029 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

    Kol kas tai yra rengiamas projektas, todėl galutinės detalės gali keistis teisėkūros procese. Vis dėlto kryptis aiški: Lenkija siekia papildomų biudžeto pajamų iš stambiausių energetikos grandies dalyvių, tuo pat metu deklaruodama tikslą palengvinti elektros kainų naštą pramonei.