Lenkijos valdžia svarsto nuo 2027 metų padidinti pelno mokesčio (CIT) tarifą didžiausioms bendrovėms. Siūloma, kad įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, standartinis 19 proc. tarifas būtų pakeistas 22 proc. tarifu.
Esminė detalė ta, kad aukštesnis tarifas būtų taikomas visam apmokestinamajam pelnui, o ne tik pajamų ar pelno daliai, viršijančiai nustatytą ribą. Dėl to įmonėms, esančioms arti slenksčio, vienas didesnis sandoris ar metų pabaigos pardavimai gali pastebimai pakeisti mokestinę naštą.
Riba pagal pajamas kelia rizikų
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 50 mln. eurų riba siejama su pajamomis, o ne pelningumu. Tai reiškia, kad į aukštesnį tarifą gali patekti ir santykinai mažas maržas turinčios įmonės, kurios dirba didelės apyvartos sektoriuose ar vykdo brangius, bet nedidelį pelną generuojančius projektus.
Tokio tipo riba sukuria paskatas peržiūrėti veiklos struktūrą, sandorių laiką ar vidinius atsiskaitymus, kad pajamų slenkstis nebūtų peržengtas konkrečiais metais. Nors pajamų pripažinimo momentą apibrėžia teisės aktai, praktikoje verslas dažnai ieško teisėtų būdų, kaip sumažinti „mokestinio skardžio“ efektą.
Valdžia tikisi milijardų, bet skaičiai gali neatitikti
Pagal pristatomus planus Lenkijos biudžetas tikisi papildomų įplaukų: 2027 metais apie 560 mln. eurų, o vėlesniais metais apie 1,1–1,3 mlrd. eurų per metus. Šios sumos remiasi prielaida, kad mokesčių bazė išliks panaši, o įmonių elgsena reikšmingai nesikeis.
Vis dėlto praktikoje mokestiniai pakeitimai dažnai sukelia dinaminį efektą: bendrovės koreguoja struktūras, didina optimizavimą, o dalis veiklų gali būti pertvarkomos grupės viduje. Todėl realus įplaukų augimas gali būti mažesnis, nei rodo paprastas tarifo padidinimo skaičiavimas.
Kodėl keli tūkstančiai įmonių svarbios visai sistemai
Didžiausi Lenkijos CIT mokėtojai sudaro labai mažą visų mokesčio mokėtojų dalį, tačiau generuoja didžiąją dalį įplaukų. Dėl to net ir santykinai nedideli šios grupės elgsenos pokyčiai gali turėti neproporcingą poveikį biudžetui.
Diskusijose taip pat keliama mintis, kad didesnį efektą nei tarifo kėlimas gali duoti geresnė administravimo kokybė ir duomenų panaudojimas, ypač stiprinant rizikų analizę ir tikslinį patikrinimų planavimą. Kitaip tariant, didesnis tarifas nebūtinai automatiškai reiškia didesnes faktines įplaukas.
Jei reforma bus priimta, svarbiausias jos testas bus tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės prisitaikys. Būtent šis prisitaikymas gali lemti, ar planuojami papildomi biudžeto milijardai taps realybe, ar liks optimistinėmis prognozėmis.
Leave a Reply