Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojami reikšmingi vadinamojo estiško CIT pakeitimai. Šis modelis buvo kurtas kaip paskata įmonėms pelną palikti versle ir jį reinvestuoti, tačiau po spartaus populiarumo augimo valdžia siekia sugriežtinti taisykles ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.
Estiško CIT esmė išlieka ta pati: pelno mokestis įprastai atsiranda tada, kai pelnas faktiškai išmokamas akcininkams ar „ištraukiamas“ iš įmonės kitais būdais. Dėl to įmonėms, kurios pelną skiria plėtrai, atsiranda daugiau apyvartinių lėšų, tačiau mainais reikia itin tiksliai laikytis režimo sąlygų.
Kas keisis nuo 2027 metų?
Vienas labiausiai apčiuopiamų pokyčių: įmonės nebegalės pereiti prie estiško CIT metų eigoje. Iki šiol tokia galimybė leido prisitaikyti prie pasikeitusių verslo aplinkybių, o ateityje pasirinkimą reikės planuoti iš anksto, paprastai siejant su mokestinių metų pradžia.
Taip pat planuojama patikslinti taisykles dėl paslėptų pelno išmokėjimo formų, paskirstyto pelno ir su veikla nesusijusių išlaidų. Praktikoje tai reiškia daugiau situacijų, kai mokėtojas turės įrodyti, kad tam tikros išlaidos ar atsiskaitymai nėra netiesioginis pelno išmokėjimas akcininkui ar susijusiems asmenims.
Kartu numatomas ir tam tikras palengvinimas dėl užimtumo reikalavimų: juos būtų galima atitikti derinant darbo sutartis su kitomis bendradarbiavimo formomis. Tai ypač aktualu verslams, kuriuose dalis funkcijų perkama kaip paslaugos.
Kodėl formalumai taps kritiniai?
Naujose nuostatose labiau akcentuojama drausmė ir kontrolė, o tai didina ir formalių klaidų kainą. Estiško CIT režime net ir techniškai atrodantys pažeidimai gali lemti teisės taikyti lengvatinį apmokestinimą praradimą, todėl mokesčių rizikos valdymas tampa tokia pat svarbia užduotimi kaip ir finansų planavimas.
„Problema yra įstatyme įtvirtintas formalizmas ir pernelyg griežta sankcija, tai yra teisės taikyti režimą praradimas, dažnai su atgaliniu poveikiu“, – sakė mokesčių ekspertas Łukaszas Samojłowiczius.
Ekspertų vertinimu, dažniausi rizikos taškai susiję su įmonės pertvarkomis, susijungimais, padalijimais, investicijomis į finansines priemones, taip pat su užimtumo ar kitų tinkamumo kriterijų įrodymu. Dėl to prieš pasirenkant režimą įmonėms rekomenduojama atlikti išsamų pasirengimo vertinimą ir peržiūrėti vidines procedūras.
„Paslėptų išmokų“ ratas plečiamas
Pokyčiai taip pat palies vadinamųjų paslėptų pelno išmokų apibrėžimą. Siekiama praplėsti atvejų ratą, kai atsiskaitymai tarp įmonės ir akcininko ar susijusių šalių gali būti prilyginti pelno paskirstymui, net jei formaliai tai atrodo kaip nuoma, licencijos ar paslaugų pirkimas.
„Įmonėms teks daug atidžiau įsivertinti atsiskaitymus tarp bendrovės ir jos savininko“, – sakė Łukaszas Łukasikas.
Tai reiškia, kad daugiau dėmesio teks skirti kainodarai, sutarčių sąlygoms ir realiam paslaugų turiniui, ypač kai sandoriai vyksta su susijusiais asmenimis. Įmonėms, kurios naudojasi akcininkų turtu ar paslaugomis, gali prireikti tvirtesnio dokumentavimo ir aiškesnio ekonominio pagrindimo.
Abolicija už senas klaidas, bet mažiau laisvės ateičiai
Projekte numatyta abolicija daliai įmonių, kurios anksčiau prarado teisę į estišką CIT dėl formalių pažeidimų, susijusių su įėjimu į režimą. Toks sprendimas gali sumažinti praeities rizikų naštą ir užkirsti kelią ypač skaudžioms pasekmėms tais atvejais, kai ginčas kilo dėl procedūrinių netikslumų.
Vis dėlto kartu verslas neteks svarbaus lankstumo instrumento, tai yra galimybės pasirinkti estišką CIT metų eigoje. Dalis ekspertų teigia, kad problemą buvo galima spręsti paprasčiau, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant procedūrą ir mažinant automatinio teisės praradimo riziką dėl apskaitos ar ataskaitų klaidų.
Apibendrinant, estiškas CIT Lenkijoje neliks panaikintas, tačiau nuo 2027 metų numatomas aiškus posūkis į griežtesnę kontrolę. Įmonėms tai reiškia daugiau planavimo, kruopštesnį dokumentavimą ir didesnę kainą už, atrodytų, nedideles formalias klaidas.
Leave a Reply