Tag: Civilinė sauga

  • Šv. Florijono diena Birštone: merė sveikina ugniagesius ir primena, kodėl jų darbas svarbus kasdien

    Birštono savivaldybės merė Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo dienos proga pasveikino ugniagesius gelbėtojus ir visus, kurių darbas susijęs su žmonių saugumu. Ši diena tradiciškai skirta padėkoti tarnyboms, kurios pirmosios atvyksta į nelaimes ir dažnai dirba rizikuodamos savo sveikata.

    Šv. Florijono diena Lietuvoje minima kaip proga atkreipti dėmesį į gaisrų prevenciją ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje, reagavimą į pavojingus užsidegimus bei kitus incidentus.

    Kas slepiasi už sveikinimo

    Tokie savivaldybių vadovų sveikinimai paprastai tampa ir priminimu bendruomenei, kad saugumas prasideda nuo kasdienių įpročių. Prie gaisrų rizikos mažinimo prisideda tvarkinga elektros instaliacija, atsakingas šildymo įrenginių naudojimas ir aiškus evakuacijos planas namuose.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir prevencinėms priemonėms, kurios padeda greičiau pastebėti pavojų. Gyventojams aktualūs dūmų detektoriai, o individualiuose namuose ir katilinėse taip pat svarbūs anglies monoksido detektoriai, ypač šildymo sezono metu.

    Kaip keičiasi ugniagesių darbas

    Ugniagesių gelbėtojų kasdienybę keičia sudėtingesnės gelbėjimo situacijos ir technologijų pažanga. Vis dažniau gelbėjimo operacijose pasitelkiami dronai židinių paieškai ar teritorijos apžvalgai, o ryšio ir duomenų perdavimo sprendimai leidžia greičiau koordinuoti veiksmus.

    Prie naujų iššūkių prisideda ir klimato kaitos nulemti ekstremalesni orai, kurie didina riziką kilti gamtiniams gaisrams bei audrų padariniams. Todėl ši profesinė diena tampa ne tik padėkos ženklu, bet ir akcentu, kad pasirengimas bei bendruomenės sąmoningumas tiesiogiai lemia, kiek nelaimių pavyksta išvengti.

    Birštone pasveikinti ugniagesiai simboliškai primena, kad už kiekvienos sėkmingos operacijos slypi nuolatinės pratybos, pasirengimas ir komandinė disciplina. Šv. Florijono diena išlieka proga bendruomenei sustoti ir įvardyti paprastą dalyką: saugumas nėra savaime suprantamas, jį kasdien užtikrina žmonės, kurie atsiliepia į pagalbos skambutį.

  • Marijampolės civilinė sauga: kur ieškoti įspėjimų, pagalbos ir veiksmų plano krizei ištikus

    Marijampolės savivaldybės svetainėje publikuojama civilinės saugos skiltis, skirta gyventojams greitai rasti aktualius įspėjimus ir informaciją apie veiksmus ekstremaliosios situacijos metu. Tokia informacija ypač svarbi, kai pranešimai keičiasi greitai, o žmonėms reikia aiškių instrukcijų vienoje vietoje.

    Skiltyje numatyta galimybė rodyti skubius pranešimus ir informacinius įrašus, kurie gali būti atnaujinami realiu laiku. Tai leidžia savivaldybei operatyviai informuoti apie grėsmes, rekomendacijas gyventojams ir paslaugų teikimo pokyčius, kai sutrinka įprastas gyvenimo ritmas.

    Praktiškai civilinė sauga apima ne tik perspėjimą, bet ir pasirengimą: ką daryti gavus pranešimą, kur kreiptis pagalbos, kaip veikti nutrūkus ryšiui ar elektros tiekimui, kaip pasirūpinti šeima ir pažeidžiamais artimaisiais. Tokie paaiškinimai ir kontaktai savivaldybės kanaluose padeda sumažinti sumaištį, kai svarbiausia yra laikas ir aiškus planas.

    Gyventojams svarbu iš anksto išsisaugoti savivaldybės kontaktus, o kilus klausimams naudotis oficialiai nurodytais telefono numeriais ir elektroniniu paštu. Krizės atveju patikimiausi yra savivaldybės, atsakingų tarnybų ir valstybės institucijų pranešimai, todėl verta tikrinti informaciją keliuose oficialiuose kanaluose.

    Pačioje svetainėje taip pat pateikiama informacija apie pasiekiamumą ir kitas nuorodas, susijusias su paslaugomis, tačiau civilinės saugos kontekste svarbiausia yra greitai randami pranešimai ir aiškūs kontaktai. Rekomenduojama periodiškai pasitikrinti, ar turite atnaujintą šeimos veiksmų planą ir būtiniausių priemonių rezervą bent kelioms paroms.

  • Balandžio 30 dieną šalyje kauks sirenos: bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema

    Trečiadienį, balandžio 30 dieną, Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Nuo 11.52 valandos iki 11.55 valandos daugelyje vietovių bus girdimas sirenų signalas.

    Patikrinimo metu bus įjungtas garsinis pranešimas, skirtas informuoti, kad vykdomas sistemos testas. Užbaigus sirenų įjungimą, gyventojams per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines ir vietines radijo stotis bus pateikiama informacija ir rekomendacijos.

    Kartu su sirenų patikra numatyta išsiųsti ir trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos ne visada parodo įrenginiai, kuriuose išjungta perspėjimų priėmimo funkcija.

    Specialistai primena, kad tokios patikros reikalingos įvertinti, ar perspėjimo kanalai veikia sklandžiai ir pasiekia gyventojus realiomis sąlygomis. Praktika rodo, kad svarbiausia grandis čia yra ne tik sirenos ar transliacijos, bet ir žmonių įpročiai laiku atkreipti dėmesį į pranešimus bei žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojų prašoma apie planuojamą sirenų patikrinimą informuoti artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kuriems garsiniai signalai gali sukelti nerimą. Jei pranešimas telefonu nepasiekia, verta pasitikrinti perspėjimų nustatymus įrenginyje.

  • Generolas perspėja dėl karo krizės: vien slėptuvių neužtenka, būtinas aiškus gyventojų planas

    Diskusijose apie civilinę saugą dažnai akcentuojamos slėptuvės ir infrastruktūra, tačiau ekspertai primena, kad pasirengimas karinei krizei prasideda nuo aiškių gyventojų veiksmų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarti prioritetai apėmė ne tik gynybos finansavimą, bet ir maisto, žaliavų bei kritinių paslaugų užtikrinimą.

    Lenkijos vyriausybės atstovas Jakubas Stefaniakas pabrėžė, kad valstybės atsparumas priklauso nuo kelių grandžių, tarp jų ir nuo maisto saugumo. Jo teigimu, modernizuojant kariuomenę būtina planuoti tiekimą ir logistiką, kad krizės metu būtų išlaikyta kasdienė valstybės veikla.

    „Galime turėti modernią kariuomenę ir ginklus, bet turime turėti ir kuo pamaitinti karius“, – sakė Jakubas Stefaniakas.

    Buvęs NATO vadavietės vado pavaduotojas generolas Mieczysławas Bieniek atkreipė dėmesį į praktinę problemą: net turint teisės aktus ir pradedant statyti slėptuves, žmonės dažnai nežino, kur jos yra ir kaip elgtis pavojaus akivaizdoje. Jo vertinimu, didelė atsakomybės dalis tenka savivaldai, kuri turi užtikrinti aiškią informaciją ir realiai veikiančius evakuacijos bei priedangos planus.

    „Kokia nauda iš slėptuvių, jeigu žmonės nežino, kaip iki jų nueiti ir ką pasiimti?“, – sakė Mieczysławas Bieniek.

    Kitoje diskusijos dalyje akcentuotas ir kibernetinis saugumas, nes karo ar hibridinės krizės metu taikiniais tampa bankų sistemos, duomenų bazės ir kritinė infrastruktūra. Ekspertai pabrėžė, kad gyventojų sauga šiandien neatsiejama nuo valstybės gebėjimo apsaugoti skaitmenines paslaugas, nuo kurių priklauso atsiskaitymai, registrai ir informacijos sklaida.

    EY partneris Zbigniewas Liptakas išskyrė atsparumą tiekimo grandinėms ir perspėjo, kad krizės atveju reikia ruoštis ilgesniam laikotarpiui, kai žaliavos ar komponentai gali būti neprieinami mėnesiais. Jis priminė ankstesnius pasaulinių tiekimų sutrikimus, kai vienas sprendimas eksportą ribojančioje šalyje sukeldavo grandininį poveikį Europos pramonei ir kainoms.

    Diskusijoje taip pat aptarta vadinamoji vietinės gamybos ir tiekimo stiprinimo kryptis, kai valstybė siekia kuo daugiau svarbių užsakymų atlikti šalies viduje. Verslo atstovai teigė, kad pirkimuose gynybai ir infrastruktūrai būtina numatyti aiškias taisykles, kurios leistų vietos pramonei dalyvauti, o perkant technologijas iš užsienio užtikrintų realų technologijų perdavimą.

    Modulinių statinių bendrovės Unihouse vadovas Marcin Gołębiewski pabrėžė, kad krizėje lemia ne vien biudžetai, o reagavimo greitis ir pasirengimas procedūroms. Jo teigimu, centralizuoti ir standartizuoti sprendimai, ypač kariuomenės infrastruktūrai, leidžia greičiau priimti sprendimus ir operatyviai įgyvendinti užsakymus, kai situacija blogėja.

    Lenkijos strateginių rezervų agentūros atstovas Andrzejus Hawrylukas aiškino, kad valstybė privalo būti pasirengusi užtikrinti būtiniausias priemones gyventojams, įskaitant maistą ir vandenį, bent kelioms paroms. Pasak jo, rezervai valdant krizes turi būti nuolat atnaujinami, kad būtų išlaikytas tinkamumo terminas, o veikimas derinamas su regionų administracija.

    „Bendradarbiaujame su prekybos ir maisto įmonėmis, kad per savivaldą gyventojus pasiektų maistas ir vanduo“, – sakė Andrzejus Hawrylukas.

    Parlamentarė Halina Bieda akcentavo, kad nacionalinio saugumo srityje svarbus ir teisėkūros procesas bei institucijų tarpusavio koordinacija. Jos vertinimu, kai ministerijos dirba atskirai, sprendimai stringa, todėl atsparumo stiprinimui būtina nuosekli komunikacija ir bendras veiksmų planas, apimantis civilinę saugą, tiekimo grandines ir informavimą.

  • Balandžio 2 dieną Lietuvoje bus tikrinamos sirenos ir įspėjamieji pranešimai telefonuose: ką daryti?

    Balandžio 2 dieną Lietuvoje bus tikrinamos sirenos ir įspėjamieji pranešimai telefonuose: ką daryti?

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad balandžio 2 dieną nuo 11.52 valandos visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas skirtas įvertinti, ar gyventojus ekstremaliosios situacijos atveju pasiekia signalai ir instrukcijos.

    Patikrinimo metu skirtingose vietovėse bus įjungtos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus bus išsiųsti įspėjamieji pranešimai. Tokie pranešimai adresuojami mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau jų gavimas gali priklausyti nuo telefono nustatymų ir operatoriaus paslaugų veikimo konkrečioje vietoje.

    Sirenas lydės balsinis pranešimas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“, todėl panikuoti nereikėtų. Vis dėlto tokie bandymai yra proga pasitikrinti, ar girdite signalą savo gyvenamojoje vietoje ir ar jūsų telefonas priima perspėjimo pranešimus.

    Išgirdus sirenas rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti oficialią informaciją. Realios grėsmės atveju per nacionalinius kanalus paprastai pateikiama, kas įvyko, kokios teritorijos gali būti paveiktos ir kokių veiksmų gyventojai turi imtis.

    Departamentas taip pat primena, kad pranešimų į telefonus priėmimas dažnai priklauso nuo įrenginio nustatymų, todėl verta iš anksto peržiūrėti įspėjimų ir saugos pranešimų funkcijas. Papildoma informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir rekomenduojamus veiksmus pateikiama LT72 kanaluose.

  • Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad buvo atliktas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Tokio patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams veikia realiomis sąlygomis.

    Patikrinimo metu įjungtos perspėjimo sirenos veikė 3 minutes, o į gyventojų mobiliuosius telefonus buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Departamentas pabrėžia, kad tai buvo sistemos testas, tačiau sirenų signalas visada reiškia poreikį nedelsti ir pasitikrinti oficialią informaciją.

    Išgirdus sirenų garsą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti pateikiamus nurodymus. Ten skelbiama informacija apie galimą grėsmę, jos mastą ir konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis, kad apsaugotumėte save, artimuosius ir turtą.

    Gelbėtojai primena, kad elgesys priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl universali taisyklė – vadovautis pareigūnų instrukcijomis. Kai kuriais atvejais gali būti prašoma likti patalpose, sandarinti langus, riboti judėjimą ar, priešingai, evakuotis.

    Vienas svarbiausių dalykų – telefone iš anksto aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. Ši paslauga yra nemokama ir naudojama tuomet, kai būtina skubiai perduoti informaciją apie pavojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

    Departamentas taip pat ragina pasirengti situacijoms, kai pagalba gali būti pasiekiama ne iš karto. Rekomenduojama turėti atsargų, kurios leistų savimi ir artimaisiais pasirūpinti bent 72 valandas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių.

    Pravartu namuose turėti žibintuvėlį, baterijų, žvakių ir degtukų, taip pat radiją, kuris veiktų nutrūkus interneto ryšiui. Tokios priemonės padeda greičiau reaguoti, jei sutriktų elektros tiekimas ar mobilusis ryšys.

    Gyventojai kviečiami naudotis ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėle „LT72“, kur pateikiama praktinė informacija apie pasirengimą ir veiksmus nelaimės atveju. Kilus klausimų ar turint pastabų dėl perspėjimo sistemos veikimo, gelbėtojai ragina užpildyti atsiliepimų anketą oficialiame pasirengimo puslapyje.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus vykdomas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu visoje šalyje numatytas sirenų įjungimas, todėl gyventojai raginami iš anksto žinoti, kad tai bus tik testas.

    Sirenų signalas bus girdimas 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55. Tokie patikrinimai organizuojami siekiant įvertinti, ar perspėjimo infrastruktūra veikia patikimai ir ar pranešimai pasiektų žmones realios grėsmės atveju.

    Patikrinimo metu gyventojams taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Pranešimai skirti patikrinti ne tik sirenų tinklą, bet ir masinio informavimo kanalus, kurie gali būti svarbūs ekstremaliosioms situacijoms.

    Gyventojai prašomi šia informacija pasidalinti su artimaisiais, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingo nerimo. Atsakingos institucijos pabrėžia, kad patikrinimo metu pavojaus nėra.

    Taip pat gyventojai kviečiami įsidiegti programėlę „LT72“, kurioje pateikiama praktinė informacija, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Programėlėje galima rasti rekomendacijas dėl veiksmų gavus perspėjimą, pasiruošimo namuose ir svarbiausių atsargų.

  • PAGD patikrino gyventojų perspėjimo sistemą: ką daryti išgirdus sirenas ir gavus SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė atlikęs Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    PAGD nurodo, kad patikrinimo metu buvo įjungtos perspėjimo sirenos, jos veikė 3 minutes: nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojų mobiliesiems telefonams buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    PAGD ragina išgirdus sirenų signalą nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją. Tokiais atvejais svarbu sulaukti aiškių nurodymų apie grėsmės pobūdį ir rekomenduojamus veiksmus.

    Departamentas pabrėžia, kad patarimai priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl svarbiausia – vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Jei informacija perduodama keliais kanalais, pirmenybę reikėtų teikti oficialiems pranešimams per radiją, televiziją ir mobiliuosius perspėjimus.

    Kaip gauti perspėjimus telefone?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. PAGD pažymi, kad ši paslauga yra nemokama, o tokiais pranešimais gyventojai perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie galimą pavojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

    Jei kyla abejonių, ar funkcija veikia, verta ją pasitikrinti telefono nustatymuose. Praktikoje tai ypač svarbu, nes pranešimai skirti greitam informavimui, kai situacija vystosi sparčiai ir delsti negalima.

    Pasirengimas 72 valandoms

    PAGD primena, kad nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju gyventojai turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti geriamojo vandens ir maisto atsargų, turėti būtiniausių vaistų.

    Taip pat namuose pravartu turėti žvakių, degtukų, žibintuvėlį, radiją ir baterijų. Departamentas pabrėžia, kad apie apsaugos priemones ir tolesnius veiksmus gyventojai gali būti informuojami per radiją, televiziją, trumpaisiais pranešimais arba tiesiogiai, todėl svarbu būti pasirengus priimti informaciją ir veikti pagal nurodymus.

    PAGD ragina gyventojus atsisiųsti nemokamą programėlę „LT72“, skirtą pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Joje pateikiama informacija apie pasiruošimą ir gali būti siunčiami svarbūs perspėjimo pranešimai apie nelaimę ar ekstremalųjį įvykį.

  • Gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas: sirenos ir SMS, ką daryti jas išgirdus

    Gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas: sirenos ir SMS, ką daryti jas išgirdus

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Jo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    Patikrinimo metu įjungiamos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Tarnybos pabrėžia, kad tai yra planinis patikrinimas, skirtas įsitikinti, ar signalas pasiekia gyventojus skirtingose vietovėse ir skirtingais ryšio tinklais.

    Išgirdus sireną, rekomenduojama nedelsti ir įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją. Ten pateikiama patikslinta informacija apie situaciją, galimą grėsmę ir konkrečius veiksmus, kurių prašoma laikytis gyventojams.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad patarimai visada priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl svarbu išklausyti pranešimus iki galo. Gavus rekomendacijas, raginama vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti artimųjų saugumu.

    Kad perspėjimai pasiektų laiku, gyventojams patariama telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kuri naudojama skubiems perspėjimams. Ši paslauga yra nemokama, o jos veikimą verta pasitikrinti iš anksto, nelaukiant ekstremalios situacijos.

    Tarnybos primena ir bendrą pasirengimo principą: įvykus nelaimei kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Tam pravartu namuose turėti geriamojo vandens ir maisto atsargų, būtiniausių vaistų, žibintuvėlį, radiją, baterijų, žvakių ir degtukų.

    Gyventojai taip pat raginami naudotis mobiliąja programėle „LT72“, kurioje pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir saugos rekomendacijas. Jei patikrinimo metu kilo klausimų ar pastebėjimų dėl perspėjimo sistemos veikimo, PAGD kviečia juos pateikti užpildant specialią anketą „LT72“ svetainėje.

  • Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Graikijos institucijos Santorinyje įvedė naujas civilinės saugos priemones po mokslininkų rekomendacijų, stebint seismines ir vulkanines grėsmes. Sprendimai priimti po neeilinio posėdžio, kuriame vertinta rizika turistų ir vietos gyventojų saugumui.

    Ribojimai daugiausia susiję su patekimų kontrole ir buvimu konkrečiose salos vietose, kuriose galimi pavojingi geologiniai reiškiniai. Nurodoma, kad priemonės galios iki 2027 metų kovo 31 dienos, tačiau prireikus gali būti greitai koreguojamos.

    Nauji ribojimai uostuose ir keliuose

    Pagrindinis dėmesys skiriamas eismo ir srautų valdymui Athinios uoste, siekiant išvengti spūsčių ir žmonių susigrūdimų laivams atvykstant ar išvykstant. Pasak institucijų, mažesnis transporto kiekis uosto zonoje turi sutrumpinti laiką, kai automobiliai ir keleiviai būna pažeidžiamose vietose.

    Taip pat parengtas žemėlapis su teritorijomis, kuriose draudžiama būti dėl padidintos rizikos, jei įvyktų stipresni požeminiai smūgiai ar suaktyvėtų vulkaniniai procesai. Pabrėžiama, kad draudimai orientuoti į vietas, kuriose evakuacija būtų sudėtingesnė arba galimi šlaitų griuvimai.

    Kokios teritorijos uždaromos turistams

    Ribojimai įvesti ir Senojo Firos uosto apylinkėse, kur dalyje zonų lankytojams laikinai užkertamas kelias. Tuo pačiu nurodoma, kad funikulieriaus veiklai bei kai kuriems įprastiems pėsčiųjų maršrutams bendras draudimas netaikomas, tačiau situacija bus peržiūrima pagal rizikos vertinimus.

    Oios Ammoudi teritorijoje įvestas transporto eismo ribojimas savivaldybės kelyje link uosto, išskyrus ribotą skaičių keleivinių automobilių, kuriuos valdo Thiros savivaldybė ir kurie skirti lankytojų pervežimui. Be to, nebeleidžiamas patekimas į pėsčiųjų maršrutą Ammoudi–Agios Nikolaos.

    Kodėl Santorinis atsidūrė dėmesio centre

    Santorinis yra kalderos tipo vulkaninis kompleksas, o vaizdingos Oios, Firos, Firostefani, Imeroviglio ir Akrotirio gyvenvietės įsikūrusios ant stačių šlaitų. Tokia geografija yra viena priežasčių, kodėl civilinės saugos planavimas čia ypač jautrus: net ir vidutinio stiprumo seisminiai smūgiai gali sukelti lokalių nuošliaužų ar infrastruktūros sutrikimų.

    Praėjusiais metais suintensyvėję žemės drebėjimų epizodai jau smogė turizmui, o Santorinis laikomas vienu iš didžiausią ekonominę grąžą kuriančių Graikijos krypčių. Vertinama, kad sala sudaro apie 10 proc. visų šalies lankytojų srauto, todėl bet kokie ilgalaikiai ribojimai gali turėti poveikį ne tik vietos verslams, bet ir platesnei turizmo grandinei.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonės gali būti nedelsiant pakeistos arba sustabdytos, jei įvyktų stiprūs žemės drebėjimai ar ekstremalūs orai, ir jei naujas vertinimas parodytų kitokį rizikos lygį. Tuo pat metu saloje tęsiamas nuolatinis seisminės ir vulkaninės situacijos stebėjimas, o turistams rekomenduojama sekti oficialią informaciją ir laikytis vietoje pateikiamų nurodymų.

    „Nuolatinių gyventojų ir sezono turistų apsauga yra pagrindinis Vyriausybės prioritetas prasidedant vasaros sezonui“, – sakė Graikijos jūrų reikalų ir salų politikos ministras Vassilis Kikilias.

    Santorinio istorija primena, kad regionas nėra tik atostogų simbolis: viena galingiausių išsiveržimų serijų, siejama su Mino civilizacijos laikotarpiu, prieš tūkstančius metų pakeitė salos formą, o 1956 metais netoliese įvykęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelę žalą ir pareikalavo aukų. Dėl to dabartiniai sprendimai grindžiami principu, kad prevencinės priemonės mažina riziką, net jei tiesioginė grėsmė nėra akivaizdi kasdien.