Tag: Civilinė sauga

  • Karjeros diena „Kražantės“ progimnazijoje: mokiniai iš arti pamatė darbą savivaldybėje

    Karjeros diena „Kražantės“ progimnazijoje: mokiniai iš arti pamatė darbą savivaldybėje

    Balandžio 24 dieną Kelmės „Kražantės“ progimnazijoje surengta tradicine tapusi Karjeros diena, skirta supažindinti mokinius su skirtingomis profesijomis ir jų kasdienybe. Mokykla akcentuoja, kad tokie susitikimai padeda vaikams lengviau susieti mokymąsi su realiomis darbo situacijomis ir ateities pasirinkimais.

    Dalis dienos buvo skirta pažintiniams vizitams į įstaigas ir organizacijas, kur mokiniai galėjo išgirsti apie konkrečias pareigybes, atsakomybes ir reikiamus įgūdžius. Toks praktinis formatas leidžia ne tik išgirsti teoriją, bet ir pamatyti, kaip veikia institucijos, kaip priimami sprendimai ir kokios komandinio darbo taisyklės galioja skirtingose srityse.

    5b klasės mokiniai apsilankė Kelmės rajono savivaldybės administracijoje, kur juos lydėjo jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Vaida Samušienė. Ji supažindino moksleivius su savivaldybės erdvėmis ir paaiškino, kuo skiriasi skirtingų skyrių funkcijos bei kaip gyventojams teikiamos paslaugos.

    Vizito metu mokiniai užsuko pas Krizių valdymo ir civilinės saugos pareigūnę Redą Žalandauskienę, kuri su vaikais kalbėjosi apie mobilizacijos ir civilinės saugos temas. Taip pat apie apskaitos darbų specifiką pasakojo Brigita Samušytė-Globė, padėjusi mokiniams suprasti, kodėl tikslumas ir atsakomybė šioje srityje yra ypač svarbūs.

    Savivaldybėje moksleivius pasitiko ir vicemeras Tadas Kasparas, su kuriuo vaikai turėjo progą trumpai pabendrauti bei užduoti rūpimus klausimus. Pasak mokyklos atstovų, tokie susitikimai suteikia papildomos motyvacijos domėtis, kaip veikia vietos valdžia ir kokių profesijų žmonės prisideda prie kasdienio miesto bei rajono gyvenimo.

    Mokykla dėkoja savivaldybės darbuotojams už skirtą laiką, dalijimąsi patirtimi ir šiltą bendravimą, kuris mokiniams padėjo geriau suprasti karjeros pasirinkimų įvairovę. Karjeros dienos veiklos, anot organizatorių, ir toliau išliks svarbia ugdymo dalimi, skatinančia sąmoningiau planuoti mokymosi ir profesinio kelio žingsnius.

    „Dėkojame už pasidalijimą patirtimi ir šiltą bendravimą, kuris padėjo mokiniams geriau suprasti karjeros pasirinkimo galimybes“, – sakė Asta Žičkienė, Kelmės „Kražantės“ progimnazijos mokytoja.

  • Balandžio 30 dieną kauks sirenos ir ateis SMS: kaip vyks Gyventojų perspėjimo sistemos patikra

    Balandžio 30 dieną kauks sirenos ir ateis SMS: kaip vyks Gyventojų perspėjimo sistemos patikra

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad 2026 metais balandžio 30 dieną, 11.52 valandą, visoje šalyje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikros metu gyventojai girdės įjungtas centralizuoto valdymo sirenas, o į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Sirenų garsinis signalas bus „Perspėjimo sistemos patikrinimas“, o pats kaukimas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Institucijos pabrėžia, kad tai planinis testas, o ne pranešimas apie realų pavojų.

    Trumpieji perspėjimo pranešimai bus siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei žinutės neateina, dažniausia priežastis yra išjungti mobiliojo ryšio perspėjimai telefono nustatymuose arba konkretaus modelio konfigūracijos ypatumai.

    Nustojus sirenoms kaukti, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos. Pranešimų perdavimas į telefonus prasidės kartu su sirenų įjungimu ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją bei elgtis pagal pateiktas civilinės saugos rekomendacijas. Praktikoje tokie patikrinimai skirti ne tik įvertinti techninį sirenų ir pranešimų veikimą, bet ir priminti, kaip greitai gauti patikimą informaciją, kai ji svarbiausia.

    Ugdymo įstaigoms patariama iš anksto informuoti vaikus ir mokinius apie būsimą patikrą, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingo nerimo. Toks testas taip pat laikomas proga aptarti šeimos ar bendruomenės veiksmų planą ir prisiminti artimiausias priedangas ar kolektyvinės apsaugos statinius.

    Departamentas primena, kad kilus arba gresiant ekstremaliajai situacijai gyventojai gali būti perspėjami sirenomis ir pranešimais į mobiliuosius telefonus, o informacija papildomai teikiama per radiją ir televiziją. Atsakingos institucijos ragina iš anksto pasirūpinti, kad telefonuose būtų įjungta perspėjimų gavimo funkcija, o svarbiausi naujienų šaltiniai būtų pasiekiami net sutrikus įprastam informacijos srautui.

  • Forumas Kaune apie mokyklų darbą karo sąlygomis: ką išsivežė Pagėgių savivaldybės atstovai

    Forumas Kaune apie mokyklų darbą karo sąlygomis: ką išsivežė Pagėgių savivaldybės atstovai

    Balandžio 10 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos patarėja Jūratė Mažutienė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos atstovė Danguolė Viršilienė dalyvavo tarptautiniame forume Kaune. Renginys vyko KTU Santakos slėnyje ir buvo skirtas mokyklų pasirengimui krizių bei karinių grėsmių akivaizdoje.

    Forumą Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis organizavo Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Diskusijose dalyvavo švietimo įstaigų vadovai, ministerijų ir savivaldybių atstovai, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai bei partneriai iš Ukrainos, Japonijos ir Izraelio.

    Ką reiškia pasirengimas mokykloje?

    Forume daug dėmesio skirta civilinės saugos stiprinimui, aiškiems veiksmų algoritmams ir praktiniams scenarijams, kai įprasta ugdymo eiga sutrinka. Aptarta, kaip planuoti evakuaciją, kokių sprendimų reikia dėl patalpų pritaikymo ir kaip užtikrinti greitą komunikaciją su tėvais bei atsakingomis institucijomis.

    Taip pat nagrinėta, kaip organizuoti ugdymą, kai dalis infrastruktūros tampa neprieinama arba kai kyla ryšio ir logistikos trikdžių. Akcentuota, kad sprendimai turi būti iš anksto suderinti su bendruomene, o darbuotojų vaidmenys ir atsakomybės apibrėžti taip, kad krizės metu nekiltų dviprasmybių.

    Psichologinė parama ir bendruomenės atsparumas

    Praktinėse įžvalgose išskirta psichologinės pagalbos svarba mokiniams, pedagogams ir visai mokyklos bendruomenei. Kalbėta apie tai, kad ilgalaikė įtampa ir nerimas gali turėti tiesioginės įtakos mokymosi rezultatams, todėl reikalingi aiškūs pagalbos keliai ir specialistų įtraukimas.

    Tarptautiniai pranešėjai akcentavo, jog pasirengimas neturėtų apsiriboti dokumentais, o turi virsti reguliariais mokymais, pratybomis ir nuoseklia rizikų peržiūra. Pabrėžta, kad mokykla krizės metu dažnai tampa bendruomenės traukos tašku, todėl svarbu iš anksto sutarti dėl bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis ir savivaldybės struktūromis.

    Kokie kiti žingsniai po forumo?

    Pagėgių savivaldybės atstovai teigia, kad įgytos žinios bus panaudotos stiprinant ugdymo įstaigų pasirengimą įvairioms ekstremaliosioms situacijoms. Dėmesys numatomas tiek praktiniams veiksmų planams, tiek darbuotojų parengimui ir komunikacijos grandinei, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje tampa vis aktualesni, augant poreikiui sistemingai didinti civilinį atsparumą ir gerinti institucijų sąveiką. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tie sprendimai, kurie yra išbandyti realistiškuose scenarijuose ir nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes.