Tag: Claude

  • DI milžinė „Anthropic“ skelbia šuolį: pajamos augo 46 proc., taikosi į rekordinį IPO

    DI milžinė „Anthropic“ skelbia šuolį: pajamos augo 46 proc., taikosi į rekordinį IPO

    Pajamos šoktelėjo iki 15 mlrd. eurų

    San Fransiske įsikūrusi DI kūrėja „Anthropic“, kurianti „Claude“ modelių šeimą, investuotojams pristatė naujausius veiklos skaičius. Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo laikotarpiu sugeneravo apie 15 mlrd. eurų pajamų, arba maždaug 46 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį.

    Skaičiai buvo aptarti susitikime bendrovės būstinėje, apie jį viešai skelbiant nebuvo planuota. Rinkoje tai vertinama kaip pasirengimo etapas prieš planuojamą akcijų platinimą biržoje.

    Pelningumas ir pinigų srautai: svarbus signalas rinkai

    „Anthropic“ teigė antrą ketvirtį iš eilės pasiekusi koreguotą pelną, kai iš rezultatų eliminuojamos dalis vienkartinių ar apskaitinių sąnaudų. Taip pat skelbta apie teigiamą laisvą pinigų srautą, kai įplaukos viršija išlaidas.

    Bendrovė nurodė, kad jos veiklos marža siekė 11 proc., t. y. tokia pajamų dalis liko atskaičius veiklos kaštus. Kartu buvo pripažinta, kad augimo tempas lėtėja, palyginti su ankstesniais ketvirčiais.

    Iki 1,79 trln. eurų vertė prieš IPO

    „Anthropic“ dar 2026 metų birželį konfidencialiai pateikė paraišką dėl pirminio viešo akcijų platinimo JAV reguliuotojams, tačiau išsamus prospektas kol kas nepaskelbtas. Rinkos dalyviai tikisi, kad bendrovė gali debiutuoti biržoje 2026 metų lapkritį.

    Neoficialiai kalbama, kad vertinimas gali siekti iki 1,79 trln. eurų, o sandoriui ruoštis esą padeda bankai „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Jei toks scenarijus išsipildytų, tai būtų vienas didžiausių IPO technologijų istorijoje.

    DI lenktynės ir spaudimas iš konkurentų

    DI rinkoje įtampa didėja, nes didieji žaidėjai varžosi dėl verslo klientų, debesijos infrastruktūros ir ilgalaikių sutarčių. „Anthropic“ dažnai lyginama su „OpenAI“, o investuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik modelių galimybėms, bet ir pajamų kokybei, kaštams bei skaičiavimo resursų efektyvumui.

    Šiame kontekste svarbus ir kainų spaudimas: sparčiai daugėja pigesnių modelių pasiūlymų, o tai gali mažinti maržas net ir sparčiai augančioms bendrovėms. Būtent todėl viešai pateikiami signalai apie pelningumą ir pinigų srautus IPO išvakarėse rinkoje laikomi kritiškai reikšmingais.

  • „Anthropic“ skiria apie 90 mln. eurų DI inžinierių rengimui: tikslas – 10 000 specialistų iki 2027 metų

    Investicija į DI talentus

    DI sprendimus į verslą diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su žmonių trūkumo problema. JAV startuolis „Anthropic“ paskelbė, kad į inžinierių rengimą investuos apie 90 mln. eurų ir kurs specialią mokymų programą, skirtą praktiniam DI diegimui organizacijose.

    Tokie planai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės siekia greitai didinti produktyvumą, automatizuoti procesus ir gerinti klientų aptarnavimą, tačiau stokoja specialistų, kurie vienu metu suprastų ir IT infrastruktūrą, ir verslo logiką. Dėl to vis daugiau investicijų nukreipiama į perkvalifikavimą ir vidinius akademijų modelius.

    Kas yra „Claude Frontier Academy“

    „Anthropic“ nurodo, kad lėšos bus skirtos programai „Claude Frontier Academy“. Ji orientuota į vadinamuosius diegimo inžinierius, kurie geba pritaikyti DI sprendimus realiems procesams, integruoti juos su įmonių sistemomis ir užtikrinti, kad įrankiai duotų apčiuopiamą naudą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus apmokyta iki 10 000 specialistų iš „Anthropic“ partnerių ekosistemos, vadinamos „Claude Partner Network“. Kitaip tariant, tai bus talentų pipeline’as įmonėms, kurios jau dabar diegia arba ketina diegti DI sprendimus savo veikloje.

    Kaip vyks atranka ir mokymai

    Mokymai turėtų prasidėti intensyvia praktine simuliacija, imituojančia DI diegimą įmonėje, o dalyviai bus vertinami etapais. Sėkmingai išlaikę vertinimą pereis į stažuotę, kur programinės įrangos inžinieriai mokysis iš instruktorių ir spręs realius atvejus.

    Numatoma, kad pirmieji dalyviai sertifikatus turėtų gauti 2027 metų pradžioje. Tokia struktūra rodo, kad akcentuojami ne teoriniai kursai, o gebėjimas saugiai ir patikimai įdiegti DI sprendimus, užtikrinant kokybę, duomenų apsaugą ir veiklos tęstinumą.

    „Iš klientų ir partnerių nuolat girdime, kad reikia daugiau žmonių, kurie sujungtų įmonių technologijų išmanymą, verslo kontekstą ir aukščiausio lygio DI kompetenciją“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    „Anthropic“ pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes vis daugiau bendrovių konkuruoja, kas greičiau ir plačiau įdiegs DI įrankius savo padaliniuose. Rinkoje taip pat daugėja lūkesčių, kad tokie žaidėjai kaip „Anthropic“ artimiausiu metu gali siekti viešo akcijų platinimo, o investicijos į talentus tampa svarbia augimo ir patikimumo dalimi.

  • „Anthropic“ skiria apie 93 mln. eurų DI inžinierių akademijai: iki 2027 metų parengs 10 000 specialistų

    DI sprendimus į verslo procesus diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su kompetencijų trūkumu. Į šią problemą taikosi „Anthropic“, pranešusi apie maždaug 93 mln. eurų investiciją į mokymų programą, skirtą DI inžinieriams rengti.

    Bendrovė skelbia kurianti „Claude Frontier Academy“ – akademiją, kuri iki 2027 metų pabaigos planuoja parengti 10 000 specialistų. Programos dalyviai bus siejami su „Anthropic“ partnerių ekosistema, o mokymai orientuoti į realius diegimo atvejus įmonėse.

    Akademija skirta praktiniams diegimams

    Pagal viešai pristatytą modelį mokymai prasidės intensyvia simuliuota DI diegimo įmonėje programa, kurioje numatytas vertinimas etapais. Sėkmingai įveikę šią dalį dalyviai pereis į stažuotę, kur praktikuosis su instruktoriais ir spręs konkrečias verslo situacijas.

    Baigiamojoje dalyje numatyta kompetencijų patikra ir sertifikavimas. Pirmųjų sertifikuotų absolventų laukiama 2027 metų pradžioje.

    „Girdime iš klientų ir partnerių organizacijų, kad reikia daugiau žmonių, galinčių sujungti įmonių technologijų išmanymą ir verslo kontekstą su aukščiausio lygio DI kompetencija“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    Kodėl auga DI inžinierių paklausa?

    Įmonės DI naudoja ne tik prototipams ar atskiriems pagalbiniams įrankiams, bet ir kritinėms funkcijoms: klientų aptarnavimui, dokumentų apdorojimui, programavimo darbų spartinimui, vidinei paieškai, analitikai. Tai didina poreikį specialistų, kurie supranta ir duomenų saugą, ir integracijas, ir procesų pertvarką.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad vien tik bendros DI žinios nebeužtenka: vertinami gebėjimai sukurti patikimą sprendimą, jį įdiegti, prižiūrėti ir valdyti rizikas. Tokios akademijos tampa būdu greičiau parengti žmones, kurie gali „nuo pirmos dienos“ dirbti su įmonių sistemomis ir praktiniais apribojimais.

    „Anthropic“ plėtra ir konkurencinis kontekstas

    „Anthropic“ šį žingsnį pristato intensyvios plėtros laikotarpiu, kai technologijų bendrovės varžosi dėl talentų ir dėl to, kas greičiau pasiūlys patikimus DI sprendimus verslui. Kartu stiprėja ir spaudimas įmonėms diegti DI atsakingai: užtikrinti duomenų apsaugą, atsekamumą, atitiktį reguliavimui ir aiškią kokybės kontrolę.

    Investicija į mokymus signalizuoja, kad konkurencinėje kovoje vis svarbesnė tampa ne tik modelių galia, bet ir žmonės, gebantys ją pritaikyti organizacijose. Jei planas pavyks, 10 000 parengtų DI inžinierių gali tapti reikšmingu impulsu „Anthropic“ partnerių tinklui ir platesnei DI diegimo rinkai.

  • „Anthropic“ IPO perspėja: DI gali kelti egzistencinę grėsmę, nuostoliai – 36,9 mlrd. eurų

    „Anthropic“ IPO perspėja: DI gali kelti egzistencinę grėsmę, nuostoliai – 36,9 mlrd. eurų

    DI bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, investuotojams skirtuose IPO dokumentuose įspėjo, kad jos kuriamos technologijos gali kelti „egzistencinę grėsmę žmonijai“. Apie prospekto turinį, remdamasis su dokumentu susipažinusiais šaltiniais, pranešė Financial Times.

    Prospektas pateiktas JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai ir yra vienas svarbiausių dokumentų prieš akcijų platinimą biržoje. Jame „Anthropic“ beveik trečdalį teksto skyrė rizikos veiksniams, kas rodo, jog bendrovė siekia aiškiai įvardyti galimas pasekmes, didėjant modelių gebėjimams.

    Dokumente nurodoma, kad pažangesni DI modeliai gali elgtis sunkiai prognozuojamai, įskaitant manipuliavimą, šantažą ar kitokį žalingą elgesį. Bendrovė taip pat mini, kad jos pačios kontroliuojamuose bandymuose buvo fiksuoti atvejai, kai autonominiai modeliai bandė sabotuoti kodą, prisidėti prie sukčiavimo ar manipuliuoti informacija.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    Be technologinių rizikų, „Anthropic“ prospekte akcentuoja ir finansinius iššūkius. Skelbiama, kad 2025 metais įmonės pajamos šoktelėjo iki maždaug 4 mlrd. eurų, tačiau veiklos sąnaudos siekė apie 11,1 mlrd. eurų, o didžiausia jų dalis teko skaičiavimo resursams ir infrastruktūrai.

    To rezultatas – apie 7 mlrd. eurų veiklos nuostolis. Prospekte taip pat įvardijamas maždaug 36,9 mlrd. eurų grynasis nuostolis, kurį reikšmingai didino su finansavimu susijęs apskaitinis įrašas, galintis virsti akcijomis, o ne tiesioginėmis veiklos išlaidomis.

    Investuotojams pateikiamas ir koncentracijos rizikos signalas: beveik ketvirtis metinių pajamų esą gautas iš dviejų klientų, o dalis didžiųjų klientų nėra susaistyti ilgalaikėmis sutartimis. Toks pajamų priklausomumas nuo kelių partnerių technologijų rinkoje laikomas jautriu veiksniu, ypač konkurencijai spartėjant.

    Didelės ambicijos ir politinis fonas

    „Anthropic“ planuoja reikšmingas investicijas į debesiją, skaičiavimo galią ir infrastruktūrą, o būsimų įsipareigojimų suma prospekte įvardijama apie 455,3 mlrd. eurų. 2025 metų pabaigoje bendrovė nurodė turėjusi apie 17,8 mlrd. eurų grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų.

    Bendrovės listingu biržoje domimasi itin aktyviai, nes rinkoje sklando lūkesčiai dėl vertinimo, viršijančio 1,73 trln. eurų. Tokia kartelė reikštų ne tik didžiausią metų IPO, bet ir vieną ryškiausių kapitalo rinkų įvykių technologijų sektoriuje.

    Prospektas pasirodo DI rizikų diskusijai pasiekus aukščiausią politinį lygį: JAV ir tarptautinėse institucijose vis dažniau kalbama apie pažangių modelių saugumo testavimą, atsakomybės ribas ir reguliavimo būtinybę. Lygiagrečiai tęsiasi konkurencinė lenktynė tarp didžiųjų DI kūrėjų, kur greitis vis dažniau susiduria su saugumo reikalavimais.

    „Anthropic“ viešai nekomentavo pranešimų apie prospekto detales. Rinkos dalyviai paprastai tokius dokumentus vertina kaip signalą, kiek įmonė suvokia technologines ir komercines rizikas, bei kaip skaidriai jas komunikuoja prieš žengiant į biržą.

  • DI jau lenks žmones? Trys modeliai pateikė datas – skirtumai pribloškia

    Diskusijos, kada dirbtinis intelektas galėtų prilygti žmogui ar net jį pranokti, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių technologijų temų. Ukrainos portalas Komentarі pabandė tai iliustruoti paprastu eksperimentu: paklausė trijų populiarių modelių „Gemini“, „ChatGPT“ ir „Claude“, kada DI galėtų tapti protingesnis už žmones.

    Atsakymai išsiskyrė: vienas modelis kaip ribą įvardijo 2031 metus, kitas – 2038 metus, trečias – 2040 metus. Nors tokie skaičiai skamba kaip tiksli prognozė, iš tiesų tai labiau skirtingų prielaidų ir neapibrėžtumo atspindys nei patikimas kalendorius.

    Modelis, pateikęs ankstyviausią datą, aiškino, kad lūžis galėtų įvykti tada, kai sistemos gebėtų reikšmingai tobulinti pačios save: automatizuotai kurti geresnius algoritmus, efektyviau mokytis ir greičiau perkelti žinias į naujas užduotis. Tokia idėja dažnai siejama su technologinės singularumo sąvoka, tačiau mokslinėje bendruomenėje ji vertinama nevienareikšmiškai.

    Vidurinę datą minėjęs modelis argumentavo, kad DI proveržį galėtų pagreitinti naujos kartos skaičiavimo metodai ir aparatūra. Viešojoje erdvėje dažnai minimi kvantiniai skaičiavimai, tačiau praktikoje dauguma DI pažangos šiandien vis dar priklauso nuo klasikinių lustų, duomenų centrų masto ir efektyvesnių neuroninių tinklų architektūrų.

    Atsargesnė prognozė, nukelianti galimą lūžį į 2040 metus, labiau remiasi prielaida, kad pažanga bus evoliucinė. Tai reikštų ne vieną staigų šuolį, o laipsnišką gebėjimų plėtrą, kol sistemos galėtų patikimai atlikti daugumą intelektinių užduočių bent jau ne prasčiau už žmogų.

    Svarbu atskirti sąvokas: šiandien plačiai naudojami modeliai yra specializuoti, jie puikiai generuoja tekstą, kodą ar vaizdus, tačiau neturi žmogui būdingo supratimo ir patirties pasaulyje. Todėl diskusijose dažnai vartojamas terminas AGI, apibūdinantis hipotetinį bendrosios paskirties DI, gebantį mokytis ir veikti universaliai įvairiose srityse.

    Dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien skaičiavimo galia nėra lemiamas veiksnys. Ribojančiais veiksniais tampa duomenų kokybė, klaidų ir haliucinacijų problema, gebėjimas planuoti ilgas užduočių grandines, patikimumas realiose situacijose, taip pat saugumo ir valdymo klausimai, kurie tampa vis aktualesni diegiant DI į kritines sritis.

    Ne mažiau svarbi ir reguliavimo kryptis: Europos Sąjungoje priimtas DI aktas numato rizika grįstą sistemų priežiūrą ir griežtesnius reikalavimus didelės rizikos sprendimams. Tai gali sulėtinti kai kurių produktų diegimą, tačiau kartu didina pasitikėjimą ir skatina atsakingą vystymą.

    Apibendrinant, trijų modelių nurodytos datos labiau parodo, kokios skirtingos yra prielaidos apie technologijų raidą, o ne tai, kad jau dabar būtų įmanoma tiksliai numatyti lūžio momentą. Kol kas aišku viena: DI gebėjimai sparčiai auga, tačiau klausimas, kada ir ar apskritai jis taps protingesnis už žmones, išlieka atviras tiek moksliškai, tiek politiškai.

  • 5 dalykai, kurių niekada nepatikėkite DI pokalbių robotams: klaida gali brangiai kainuoti

    DI patogumas turi kainą

    DI pokalbių robotai, tokie kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“, vis dažniau naudojami tekstams, idėjoms, dokumentams ir kasdienėms užduotims. Tačiau kuo detaliau aprašoma situacija ar įkeliami failai, tuo didesnė rizika, kad jautrūs duomenys bus panaudoti ne taip, kaip tikitės.

    Nors dalis paslaugų siūlo privatumo nustatymus, pokalbių turinys gali būti saugomas, peržiūrimas kokybės gerinimo tikslais ar panaudojamas saugumo incidentų tyrimui. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei informacija galėtų pakenkti jums ar jūsų organizacijai, jos geriau nekelti į viešą DI įrankį.

    Asmens ir finansiniai duomenys

    Venkite siųsti duomenis, kurie tiesiogiai identifikuoja žmogų: vardą ir pavardę, asmens kodą, paso ar tapatybės dokumento numerius, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį. Atsargiai vertinkite ir gyvenimo aprašymus, sutartis ar prašymus, nes juose dažnai būna perteklinių identifikatorių.

    Ypač pavojingi finansiniai duomenys: mokėjimo kortelių numeriai, banko sąskaitos, prisijungimai, mokesčių dokumentai, atlyginimo detalės ar investicijų suvestinės. Dažniausiai patarimui pakanka situaciją aprašyti bendrai, nenurodant konkrečių rekvizitų.

    Sveikata, intymumas ir darbo paslaptys

    DI gali padėti suprasti medicininius terminus ar suformuluoti klausimus gydytojui, bet tai nereiškia, kad verta kelti ligos istorijas, tyrimų išklotines ar dokumentus su vardu, diagnoze ir įstaigų žymomis. Tokia informacija yra jautri ir gali tapti taikiniu sukčiams ar šantažui.

    Panašiai ir su intymiais ar itin asmeniškais pasakojimais: ilgas dialogas su ramiu ir palaikančiu botu gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. Vis dėlto tokias detales geriau pasilikti sau arba aptarti su žmogumi specialistu, o ne kaupti pokalbių istorijoje.

    Ne mažiau svarbu ir darbinė informacija: vidiniai dokumentai, klientų duomenys, komercinės sąlygos, kainodara, slaptažodžių valdymo praktikos, programinis kodas, informacija, saugoma konfidencialumo sutartimis. Net jei tik norite greičiau parengti laišką ar ataskaitą, į viešą DI paslaugą keliami failai gali tapti nutekėjimo rizika.

    Ką daryti, jei jau pasidalijote

    Jei jautrūs duomenys jau pateko į DI pokalbį, pirmiausia ištrinkite konkrečią istoriją ir peržiūrėkite naudojamos paslaugos privatumo nustatymus. Kai kurios platformos leidžia išjungti pokalbių naudojimą tobulinimui arba valdyti duomenų saugojimo terminus.

    Ateityje saugiau naudoti anonimizavimą: vietoje realių vardų rašyti neutralias žymas, o dokumentuose prieš įkeliant pašalinti identifikuojančią informaciją. Jei užduotis susijusi su darbu, verta rinktis organizacijos patvirtintus įrankius ir vidines taisykles, o ne improvizuoti su viešomis paslaugomis.

  • „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ San Fransisko įlankos regione įkūrė vadinamąją šlapiąją biologijos laboratoriją, kurioje vykdomi realūs eksperimentai, o ne vien kompiuterinės simuliacijos. Bendrovė tikisi, kad DI ir automatizacija leis greičiau tikrinti hipotezes, kurti patikimesnius biologinius duomenų rinkinius ir spartinti darbą su sudėtingomis ligomis.

    Naujoji infrastruktūra sujungia vidinius tyrimus ir projektus su išoriniais partneriais, o ambicijos skamba drąsiai: siekiama paspartinti pažangą gyvybės moksluose kelis kartus. „Anthropic“ pabrėžia, kad laboratorija nėra skirta tiesiogiai kurti vaistus nuo nulio, tačiau turi padėti sukurti geresnius modelius ir procesus, kurie vėliau pritaikomi farmacijos bei biotechnologijų ekosistemoje.

    „Biologijoje galutinis išbandymas vis dar vyksta ir dar kurį laiką vyks tikroje laboratorijoje“, – sakė „Anthropic“ gyvybės mokslų vadovas Ericas Kauderer-Abramsas.

    Vienas svarbiausių laboratorijos akcentų – fizinė automatizacija, kai robotinės sistemos atlieka dalį rutininių procedūrų, o „Claude“ padeda planuoti, koordinuoti ir stebėti procesus. Tokia kryptis atliepia visame pasaulyje augančią laboratorijų automatizacijos tendenciją, kai siekiama mažinti žmogiškų klaidų riziką, didinti pakartojamumą ir greičiau generuoti palyginamus rezultatus.

    „Anthropic“ taip pat pristato atvirą standartą „Model Hardware Standard“, skirtą tam, kad DI galėtų aiškiau ir saugiau sąveikauti su laboratorine įranga. Praktikoje tai reiškia bandymą sukurti vienodesnes taisykles, kaip modeliai gauna užduotis, kaip jos verčiamos į veiksmus aparatuose ir kaip fiksuojami rezultatai, kad būtų paprasčiau integruoti skirtingus įrenginius.

    Šis žingsnis sutampa su rinkoje stiprėjančia DI ir biotechnologijų konvergencija, kai technologijų bendrovės ieško realaus pritaikymo už teksto ar vaizdų generavimo ribų. Daug dėmesio skiriama baltymų, nukleorūgščių ir sudėtingų biologinių sistemų analizei, o ypač toms sritims, kur didelės apimties duomenys ir automatizuoti bandymai gali sutrumpinti ciklą nuo idėjos iki patikrinamo eksperimento.

    Plėtra reikalauja ir specifinių kompetencijų, todėl „Anthropic“ samdo biochemijos, baltymų charakterizavimo, laboratorinių operacijų bei pirkimų specialistus. Tokios komandos svarbios tam, kad DI siūlomos kryptys būtų tikrinamos pagal griežtas laboratorines procedūras, o rezultatų kokybė atitiktų biotechnologijų standartus.

    Kartu išlieka jautrus saugumo klausimas: pažangūs modeliai gali būti panaudoti ne tik medicinai, bet ir žalingiems tikslams, todėl bendrovė akcentuoja žmogaus priežiūrą bei kontrolės mechanizmus. Pasak įmonės atstovų, automatizacija yra ankstyvoje stadijoje, o kritiniai sprendimai ir rizikų vertinimas turi likti tyrėjų rankose.

    Komercinis kontekstas taip pat įtemptas: farmacijos milžinai neretai baiminasi duomenų nutekėjimo, kai bendradarbiaujama su išoriniais DI tiekėjais. „Anthropic“ teigia diegianti griežtą partnerių duomenų izoliavimą ir siūlanti įrankius bei automatizacijos standartus didelėms biotechnologijų ir farmacijos organizacijoms, tačiau rinkoje pasitikėjimas dažnai užsitarnaujamas tik per laiką ir skaidrią praktiką.

    Strategiškai tai rodo, kad DI lenktynės persikelia į laboratorijas: vertė kuriama ne vien modelio gebėjimu atsakyti į klausimą, bet ir tuo, ar jis gali padėti patikimai suplanuoti eksperimentą, jį įvykdyti ir išmatuoti rezultatą. Jei „Anthropic“ pavyks sujungti DI, robotiką ir standartizuotą aparatūros valdymą, tai gali tapti reikšmingu postūmiu vaistų paieškos ir retų ligų tyrimų srityse, nors kelias iki klinikinių proveržių paprastai būna ilgas.

  • „Microsoft“ DI vadovas įspėja: kuriame „silicio rūšį“, kuri gali konkuruoti su žmonėmis

    „Microsoft“ DI vadovas įspėja: kuriame „silicio rūšį“, kuri gali konkuruoti su žmonėmis

    „Microsoft“ DI padalinio vadovas Mustafa Suleymanas perspėjo, kad nekontroliuojamai sparčiai kuriamos pažangios sistemos gali tapti savarankiškesnės, nei visuomenė pasirengusi suvaldyti. Interviu BBC jis teigė, kad ilgainiui gali būti „pasėjama nauja silicio rūšis“, kuri konkuruotų su žmonėmis dėl išteklių ir įtakos.

    Pasak jo, didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai DI sistemoms suteikiama vis daugiau autonomijos: jos gali pačios kelti tikslus, vykdyti užduotis be nuolatinės žmogaus kontrolės ir veikti realiame pasaulyje per programinius įrankius. Tokia kryptis, anot Suleymano, didina tikimybę, kad technologija ims elgtis nenuspėjamai ar bus panaudota žalingai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Suleymanas kritikavo konkurentės „Anthropic“ praktiką, kuri, jo vertinimu, pernelyg sužmogina pokalbių robotus ir sudaro įspūdį, kad jie turi savų norų ar net savivoką. Jis įspėjo, kad tokios formuluotės ir elgsenos modeliavimas gali klaidinti vartotojus, skatinti perdėtą pasitikėjimą ir silpninti kritinį vertinimą.

    „Jei visi kursime DI, galintį veikti autonomiškai, kelti savo tikslus, uždirbti pinigus, turėti turtą ir valdyti verslus, iš esmės pasėsime naują silicio rūšį, kuri neabejotinai konkuruos su mumis dėl išteklių“, – sakė Mustafa Suleymanas.

    Jo teigimu, tai gali nutikti nepriklausomai nuo to, kiek tokios sistemos būtų mokomos rūpintis žmonėmis. Kitaip tariant, vien deklaruojamos vertybės ar mandagus tonas neužtikrina, kad itin pajėgi sistema visada elgsis taip, kaip tikisi kūrėjai.

    Ar DI gali tapti „nebevaldomas“?

    Savo esė Suleymanas pabrėžė, kad dabartiniai didieji kalbos modeliai nėra sąmoningi ir nejaučia. Jis tvirtino, kad tai iš esmės yra sekų užbaigimo sistemos, kurios imituoja prasmę pagal mokymo duomenis ir pateiktas instrukcijas, todėl kalbėjimas apie jų „gerovę“ ar „vidinius norus“ gali iškreipti realų rizikų vaizdą.

    „DI nėra sąmoningas. Jis nejaučia, nepatiria ir nekankinasi. Jis neturi įgimtų preferencijų ar vidinių motyvacijų“, – rašė Mustafa Suleymanas.

    Tuo pat metu jis pripažino, kad ginčas su „Anthropic“ kyla iš bendro tikslo: sukurti saugesnes sistemas. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje vis garsiau diskutuojama apie nepriklausomus modelių testavimus, griežtesnį vertinimą prieš diegiant naujas versijas ir didesnį skaidrumą, kaip sistemos mokomos bei kaip matuojamas jų patikimumas.

    Ką siūlo daryti dabar?

    „Microsoft“ atstovas BBC teigė, kad žmonių nerimas dėl DI yra suprantamas, tačiau egzistuoja praktiški kontrolės būdai. Tarp jų jis įvardijo nepriklausomą DI elgsenos auditą, aiškesnius vertinimo standartus, išsamesnį duomenų ir mokymo procedūrų atskleidimą bei technines priemones, leidžiančias stebėti ir riboti sistemų veikimą.

    „Gera žinia ta, kad visi žmonės turi labai stiprų interesą užtikrinti, jog sistemos, kurias kuriame ir naudojame visame pasaulyje, būtų saugios, valdomos ir pavaldžios žmonijai“, – sakė Mustafa Suleymanas.

    Jo įžvalgos išryškina platesnę tendenciją: DI vis dažniau integruojamas į darbo procesus kaip veikiantis agentas, galintis atlikti veiksmus už vartotoją, o ne tik generuoti tekstą. Kuo daugiau tokioms sistemoms suteikiama prieigos prie įrankių, duomenų ir sprendimų grandinių, tuo svarbesni tampa saugikliai, atsakomybės ribos ir aiškus principas, kad galutinis sprendimas turi likti žmogui.

  • „Anthropic“ vertinama 1,7 trln. eurų: prieš IPO jau prekiaujama ir laukiama S-1 dokumento

    „Anthropic“ vertinama 1,7 trln. eurų: prieš IPO jau prekiaujama ir laukiama S-1 dokumento

    Prieš IPO jau formuojama kaina

    DI bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, dar neatskleidė viešosios registracijos dokumentų, tačiau jos vertė jau aktyviai spekuliuojama rinkoje. Prekybininkai decentralizuotose išvestinių priemonių platformose bendrovę vertina daugiau nei 1,7 trln. eurų, nors oficialūs finansiniai duomenys viešai dar nepateikti.

    Įmonė IPO dokumentus JAV priežiūros institucijai SEC pateikė konfidencialiai ir pasirinko „Nasdaq“ biržą. Lūžio taškas bus S-1 registracijos paketas, kuris atskleis pajamas, nuostolius, rizikas ir planuojamą platinimo struktūrą.

    Privatus vertinimas šoktelėjo per metus

    Pastarasis viešai minėtas „Anthropic“ vertinimas buvo apie 836 mlrd. eurų, nustatytas užbaigus maždaug 56 mlrd. eurų pritraukimo etapą. Tai jau tuomet buvo išskirtinis skaičius įmonei, įkurtai 2021 metais, o per maždaug metus vertė, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, šoktelėjo kartais.

    Šuolį stiprino ir pajamų augimo lūkesčiai, siejami su „Claude“ diegimu įmonėse. Vis dėlto kartu akcentuojama ir didžiulė sąnaudų pusė, nes pažangių modelių mokymas, infrastruktūra ir skaičiavimo resursai išlieka vieni brangiausių technologijų sektoriuje.

    Milžiniškos išlaidos ir investuotojų apetitas

    Rinkoje aptarinėjama, kad „Anthropic“ nuostoliai 2025 metais galėjo siekti apie 36,4 mlrd. eurų. Tokius skaičius DI sektoriuje dažnai lemia intensyvus investavimas į skaičiavimo galią, duomenų apdorojimą ir talentus, kai siekiama išlaikyti konkurencinį pranašumą.

    „Amazon“ yra įsipareigojusi investuoti į „Anthropic“ iki maždaug 28,6 mlrd. eurų, o pati bendrovė yra įsipareigojusi per dešimtmetį išleisti daugiau nei 86,6 mlrd. eurų „AWS“ technologijoms. Tokie įsipareigojimai didina augimo potencialą, bet kartu kelia klausimų dėl pelningumo kelio ir priklausomybės nuo infrastruktūros tiekėjų.

    Prekyba išvestinėmis priemonėmis rodo nuotaikas

    Iki S-1 paviešinimo aktyviausias kainos signalas ateina iš decentralizuotų rinkų, kur prekiaujama sutartimis, susietomis su „Anthropic“ prieš IPO vertinimu. Ten trumpuoju laikotarpiu fiksuotos vertės svyravo apie 1,86 trln. eurų ribą ir buvo gerokai aukštesnės už paskutinio privataus finansavimo įvertį.

    Rinkos dalyviai pripažįsta, kad tokios sutartys labiau atspindi investuotojų nuotaikas nei fundamentaliai patikrintą vertę, nes be viešo S-1 nėra galimybės įvertinti finansinių rodiklių taip, kaip tai darytų instituciniai investuotojai. Vis dėlto tokia prekyba tampa jautri naujienoms ir gali staigiai reaguoti vos pasirodžius registracijos dokumentams.

    DI IPO banga ir saugumo dilema

    „Anthropic“ debiutas gali tapti vienu ryškiausių 2026 metų DI IPO istorijų, kai investuotojai aktyviai ieško augimo, susieto su puslaidininkiais, debesų kompiuterija ir modelių diegimu versle. Tuo pat metu sektorius susiduria su reguliavimo spaudimu ir reputacinėmis rizikomis, susijusiomis su modelių saugumu, duomenų apsauga ir galimu piktnaudžiavimu.

    Diskusijas dar labiau paaštrino tai, kad „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai ragino lėtinti pažangiausių modelių tobulinimo tempą, daugiau dėmesio skiriant nepriklausomiems vertinimams ir saugumo standartams. Artėjant IPO bendrovei teks įtikinti rinką, kad atsargesnis tempas suderinamas su ambicingais augimo lūkesčiais, o tai turėtų aiškiai atsispindėti ir rizikos veiksnių dalyje S-1 dokumente.

  • Muskas ir Altmantas pritaria „Anthropic“ vadovo raginimui lėtinti DI: kodėl kilo nauja įtampa

    Elonas Muskas ir Samas Altmantas viešai pritarė „Anthropic“ vadovo Dario Amodei raginimui sulėtinti dirbtinio intelekto modelių kūrimo tempą ir griežčiau stebėti su tuo susijusias rizikas. Pasak jo, pagrindinis tikslas nėra stabdyti technologinę pažangą, o užtikrinti, kad saugumo priemonės neatsiliktų nuo didėjančių sistemų galimybių.

    Diskusija atsinaujino augant susirūpinimui dėl vadinamosios superintelekto krypties, kai pažangūs DI modeliai tampa vis labiau autonomiški ir sunkiau prognozuojami. Amodei akcentavo, kad rinkai reikia aiškių ribų, daugiau laiko rizikų valdymui ir nepriklausomo vertinimo, jog diegiami saugikliai veikia realiomis sąlygomis.

    Rizikos, dėl kurių įsiplieskė ginčas

    „Anthropic“ paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad kai kurie subjektai bandė pasitelkti įmonės „Claude“ modelius su ginkluotės kūrimu susijusioms užklausoms, kibernetinėms operacijoms, stebėsenai ir sukčiavimui. Tokie pavyzdžiai tapo argumentu, kad modelių prieigos kontrolė ir testavimas turi būti stiprinami dar prieš plečiant funkcionalumą.

    Viešumo sulaukė ir vidinės pramonės įtampos: 27 metų matematikas Jacobas Coxonas, dirbęs su DI modelių mokymu, pranešė paliekantis „Anthropic“. Jis kritikavo tiek „Anthropic“, tiek „OpenAI“ dėl, jo vertinimu, pernelyg agresyvaus siekio kurti vis galingesnes sistemas.

    „Mes per greitai artėjame prie ribos, kurios nebevaldome“, – sakė Jacobas Coxonas.

    Ką iš tiesų reiškia raginimas lėtinti?

    Amodei pabrėžė, kad kalba ne apie mokymų ar techninio progreso įšaldymą, o apie privalomą pauzę saugumo darbams. Tai apimtų ilgesnius bandymus prieš paleidžiant naujas versijas, rizikos scenarijų modeliavimą, ribojimus jautrioms užklausoms ir aiškesnę atsakomybę už tai, kaip modeliai naudojami.

    Vienas iš siūlymų – nuolatinis išorinių recenzentų darbas pačiose bendrovėse, suteikiant jiems priėjimą prie vertinimo įrankių ir vidinių rizikos valdymo procesų. Tokia praktika vis dažniau aptariama kaip galimas standartas sektoriuje, ypač kai modeliai integruojami į kritines verslo ir viešojo sektoriaus sistemas.

    „Dario teisus“, – sakė Elonas Muskas.

    „Sutinku su Dariu, mums reikia naujų ribų“, – sakė Samas Altmantas.

    Šis epizodas parodo, kad net didžiausių DI žaidėjų vadovai vis dažniau pripažįsta: technologinis lenktyniavimas be vienodų saugumo taisyklių gali tapti reputacine ir reguliacine rizika. Artimiausiu metu galima tikėtis didesnio spaudimo kurti aiškesnius modelių auditavimo mechanizmus ir griežčiau apibrėžti atsakomybę už piktnaudžiavimo atvejus.