Tag: Claude

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: įmonę vertina apie 1,2 trln. dolerių, bet investuotojams kyla klausimų

    DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: įmonę vertina apie 1,2 trln. dolerių, bet investuotojams kyla klausimų

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, ruošiasi vienam didžiausių pastarųjų metų technologijų sektoriaus IPO. Įmonė planuoja galutinę akcijų kainą nustatyti 2026 metų lapkričio 18 dieną, o prekybą „Nasdaq“ biržoje pradėti kitą dieną, naudojant simbolį ANT.

    Siūlomas akcijos kainos intervalas – 70–78 JAV doleriai (64–71 euras). Viduryje šio intervalo „Anthropic“ vertė siektų apie 1,2 trln. JAV dolerių (apie 1,1 trln. eurų), todėl investuotojams tai tampa testu, ar ilgainiui DI gali generuoti tvarų pelną.

    Vis dėlto ne visi rinkoje nusiteikę vienodai optimistiškai. Kaip rašo „Euronews“, per investuotojams ir nevyriausybinėms organizacijoms surengtą aptarimą valdymo ir teisės ekspertai įspėjo apie „raudonas vėliavas“ įmonės dokumentuose.

    Niujorko miesto vyriausiasis finansų ir atskaitomybės pareigūnas Markas Levine’as teigė, kad „Anthropic“ skuba į IPO neatsakiusi į esminius klausimus apie pasirengimą veikti kaip viešai listinguojama bendrovė. Jis taip pat pabrėžė, kad įmonei dar reikia aiškiau parodyti, kaip ji sprendžia pačios įvardijamas galimas „katastrofines ar egzistencines rizikas žmonijai“, siejamas su DI.

    Kas žinoma apie IPO sąlygas

    „Anthropic“ planuoja viešai siūlyti 825 mln. akcijų. Iš jų apie 801 mln. būtų naujos, leidžiamos bendrovės, o dar maždaug 24 mln. akcijų parduotų esami akcininkai.

    Jeigu kaina būtų nustatyta ties siūlomo intervalo viduriu, listingas galėtų pritraukti apie 61 mlrd. JAV dolerių (apie 55 mlrd. eurų). Toks mastas paverstų šį viešą siūlymą vienu didžiausių akcijų rinkų istorijoje.

    Be to, septynios bendrovės, tarp jų „Nvidia“, „Google“ ir „Microsoft“, sutiko per atskirą sandorį greta IPO įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių (apie 24 mlrd. eurų) vertės akcijų be balsavimo teisės.

    „Anthropic“ ištakos ir ryšiai su didžiosiomis technologijų įmonėmis

    „Anthropic“ įkurta 2021 metų pradžioje, kai grupė tyrėjų pasitraukė iš „OpenAI“. Tarp jų – Dario Amodei, kuris prie „OpenAI“ prisijungė 2016 metais ir vadovavo saugumo komandai bei dirbo su vadinamosiomis „mastelio dėsniais“ (angl. scaling laws), aprašančiais, kaip modeliai tampa pajėgesni treniruojami su daugiau duomenų.

    Jo sesuo Daniela Amodei prie „OpenAI“ prisijungė 2018 metais ir tapo saugumo ir politikos viceprezidente. Abu kartu su kolegomis pasitraukė 2020 metų gruodį dėl nesutarimų su „OpenAI“ vadovybe, o maždaug po mėnesio įkūrė „Anthropic“.

    Įmonės dokumentuose tarp didžiausių rėmėjų minimi „Amazon“ ir „Google“ patronuojanti bendrovė „Alphabet“. Investavo ir „Microsoft“, „Nvidia“ bei „Founders Fund“, kurį įkūrė Peteris Thielas.

    2026 metų gegužę „Anthropic“ pritraukė 65 mlrd. JAV dolerių (59 mlrd. eurų) investicijų raundą, kuriame įmonė buvo įvertinta 965 mlrd. JAV dolerių (877 mlrd. eurų). Tuo metu tai esą buvo pirmas atvejis, kai finansavimo raunde „Anthropic“ įvertinimas viršijo „OpenAI“.

    Valdymo modelis: pelno dalis be realios kontrolės

    Viena daugiausiai diskusijų kelianti detalė – investuotojams siūlomas valdymo modelis. „Anthropic“ yra viešosios naudos korporacija (public benefit corporation) – JAV teisinė forma, kuri įpareigoja siekti ne tik pelno, bet ir deklaruotos misijos.

    Įmonės tikslas įvardijamas kaip atsakingas pažangaus DI kūrimas ir palaikymas dėl ilgalaikės žmonijos naudos. Tačiau kartu tai reiškia, kad vieši akcininkai gali gauti dalį pelno, bet nebūtinai – sprendimų kontrolę.

    Skelbiama, kad įkūrėjai turi 50,1 proc. balsų, o nepriklausoma struktūra „Long-Term Benefit Trust“ renka keturis iš septynių valdybos narių. Kritikai teigia, kad toks modelis gali palikti išorės investuotojus beveik be įtakos.

    Šio tresto patikėtinių tarybą sudaro penki žmonės, tarp jų – buvęs JAV Federalinio rezervo vadovas Benas Bernanke. Nurodoma, kad nė vienas iš jų neturi finansinės dalies „Anthropic“.

    Milžiniški įsipareigojimai infrastruktūrai ir konkurencinis spaudimas

    „Anthropic“ yra įsipareigojusi per maždaug dešimtmetį išleisti mažiausiai 518 mlrd. JAV dolerių (471 mlrd. eurų) šešiems tiekėjams, kad užsitikrintų lustus, duomenų centrus ir elektros energiją. Apie 80 proc. šių įsipareigojimų negali būti atšaukti – mokėti tektų nepriklausomai nuo to, ar pajėgumai bus panaudoti.

    Nors tai nėra formali skola, pagal poveikį finansams tokie įsipareigojimai gali veikti panašiai. Tuo pat metu dalis didžiausių klientų, kaip pripažįstama, gali bet kada sumažinti arba sustabdyti išlaidas, todėl bendrovė stato ant prielaidos, kad DI paklausa ir toliau aplenks skaičiavimo pajėgumus.

    Įmonė taip pat pripažįsta priklausanti nuo kelių pagrindinių partnerių: beveik pusė 2025 metų pajamų gauta per „Amazon“ ir „Google“, kurios per savo debesijos paslaugas parduoda prieigą prie „Anthropic“ DI. Tie patys partneriai tiekia ir dalį skaičiavimo pajėgumų, o dokumentuose nurodoma, kad jie nesuteikė viso prašyto pajėgumo.

    Riziką didina ir geopolitika bei konkurencija. JAV Gynybos departamentas, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, 2026 metų sausį esą prašė neribotai naudoti „Claude“, tačiau bendrovė atsisakė leisti masinę amerikiečių stebėseną ir visiškai autonominius mirtinus ginklus. Vasario mėnesį D. Trumpas nurodė federalinėms agentūroms nutraukti „Anthropic“ technologijos naudojimą.

    Tuo pat metu „OpenAI“ IPO, remiantis pranešimais, atidėjo bent iki 2027 metų, o privačiame raunde neseniai esą buvo įvertinta apie 1,25 trln. JAV dolerių (1,14 trln. eurų). Straipsnyje pažymima, kad skirtinga pardavimų apskaita per debesijos partnerius gali daryti šiuos skaičius sunkiau tiesiogiai palyginamus.

    Dar vienas spaudimo šaltinis – pigesni Kinijos DI modeliai, tokie kaip „DeepSeek“, „Alibaba“ „Qwen“, „Moonshot“ „Kimi“ ir „Z.ai“ „GLM“. Jie platinami laisvai ir, kaip teigiama, kai kuriems darbams yra gerokai pigesni, todėl gali skatinti kainų karą ir mažinti pelningumą.

    „Anthropic“ taip pat yra apkaltinusi kelias Kinijos laboratorijas naudojus dešimtis tūkstančių netikrų paskyrų, kad būtų kopijuojami „Claude“ atsakymai ir taip treniruojami kiti modeliai.

  • DI milžinė „Anthropic“ ruošiasi IPO: siekia iki 1,4 trln. dolerių vertinimo

    DI milžinė „Anthropic“ ruošiasi IPO: siekia iki 1,4 trln. dolerių vertinimo

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ ruošiasi vienam didžiausių istorijoje akcijų platinimų: per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ji planuoja pritraukti iki 64 mlrd. JAV dolerių, o įmonės vertė gali siekti iki 1,4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbia „Euronews“, tokie skaičiai pateikiami bendrovės dokumentuose, pateiktuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC). „Anthropic“ yra DI modelių „Claude“ kūrėja.

    Numatoma parduoti 825 mln. akcijų po 70–78 JAV dolerius už vienetą, o biržoje jos turėtų būti žymimos trumpiniu „ANT“. Tai būtų pirmasis vienos iš pagrindinių DI modelių kūrėjų debiutas akcijų rinkoje.

    Rinkos dalyviai šį IPO vertina kaip svarbų „termometrą“, parodysiantį, kiek dar gali tęstis su DI susijusių investicijų bumas ir kaip lengvai rinka finansuos itin brangią skaičiavimo infrastruktūrą.

    Kas dar dalyvaus sandoryje

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad septynios technologijų bendrovės, tarp jų „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, sutiko atskirai įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių vertės balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų per privatų platinimą IPO kaina.

    Šios įmonės yra „Anthropic“ investuotojos arba svarbios jos skaičiavimo pajėgumų tiekėjos – tai parodo, kiek glaudžiai DI plėtra susijusi su lustų ir debesijos infrastruktūros rinka.

    Anksčiau rinkoje buvo kalbama, kad „Anthropic“ galėtų pritraukti iki 100 mlrd. JAV dolerių, kas būtų tapę rekordiniu IPO. Vis dėlto dabar nurodoma suma mažesnė.

    Net ir siūlomai kainai pasiekus viršutinę ribą, IPO, kaip teigiama, būtų mažesnis už rekordą, kurį šiemet birželį pasiekė Elono Musko „SpaceX“ akcijų platinimas.

    Planuojamos datos ir politinis fonas

    „Anthropic“ siekia į biržą žengti lapkričio 16-osios savaitę, o pranešimuose minima, kad prekyba akcijomis galėtų prasidėti lapkričio 19 dieną.

    IPO aplinka JAV šiuo metu įtempta – Volstritas vertina JAV vidurio kadencijos rinkimų pasekmes. Straipsnyje pažymima, kad demokratai, atsargiau žiūrintys į DI, laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę ir žada stabdyti prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkę.

    Šis fonas prisideda prie didesnio svyravimo DI bumo įkvėptose akcijose, o dėmesio centre atsidūrė ir lustų gamintojai.

    Pajamos, išlaidos ir įspėjimai apie DI rizikas

    Pagal pateiktus duomenis, „Anthropic“ pajamos trečiąjį ketvirtį pasiekė 17 mlrd. JAV dolerių – tai gerokai daugiau nei 1,4 mlrd. JAV dolerių prieš metus.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad spalio 31 dieną metinis pajamų „run-rate“ rodiklis siekė apie 81 mlrd. JAV dolerių ir per mėnesį ūgtelėjo dar 10 mlrd. JAV dolerių. Toks rodiklis apibūdina metinį tempą, remiantis tuo, kiek pajamų gaunama dabar.

    Įdomu tai, kad IPO dokumentuose daug vietos skiriama ir technologijos rizikoms – įskaitant perspėjimą, jog pažangios DI sistemos, jei nebus kuriamos ir diegiamos atsakingai, gali kelti „katastrofišką ar egzistencinę“ grėsmę visuomenei.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad jos viešos pozicijos dėl DI saugumo ir reguliavimo gali sukelti politinį atoveiksmį ar neproporcingus reguliacinius veiksmus. Dokumentuose minima ir įtampa su Trumpo Baltųjų rūmų administracija bei Pentagono požiūris į bendrovę.

    Dar vienas svarbus akcentas – didžiulės sąnaudos. „Anthropic“ teigia įsipareigojusi skirti šimtus milijardų JAV dolerių skaičiavimo pajėgumams, o dalį mokėjimų turėtų atlikti net ir tada, jei paklausa neatitiktų lūkesčių.

    Valdymo struktūra sukonstruota taip, kad po IPO septyni bendrakūrėjai, vadovaujami vadovo Dario Amodei ir prezidentės Danielos Amodei, išlaikytų kiek daugiau nei pusę balsų – tai reikštų, kad išoriniai investuotojai jų neperbalsuotų.

  • Kopenhagos startuolis „Numina“ pritraukė 1,1 mln. eurų nemokamai apskaitos platformai Europoje

    Kopenhagos startuolis „Numina“ pritraukė 1,1 mln. eurų nemokamai apskaitos platformai Europoje

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis „Numina“, kuriantis nemokamą apskaitos platformą smulkiajam verslui, pritraukė 1,1 mln. eurų „pre-seed“ investiciją. Bendrovė tikina, kad jos tikslas – išplėsti sprendimą į kitas Europos rinkas, išlaikant nemokamą pagrindinį produktą.

    Apie investiciją praneša portalas „EU-Startups“: raunde dalyvavo fondai ir investuotojai, tarp jų – „Nebular“, „Emblem“, „Founders A/S“, „The Nordic Web“, taip pat keli verslo angelai. Įmonė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui.

    „Numina“ įkurta 2024 metais. Startuolį įsteigė Jakob Olund Kristensen (ankstesnis ankstyvosios „Pleo“ komandos narys) ir Simon Boel Have (dirbęs „no-code“ platformoje „Weld“).

    Bendrovė savo idėją grindžia prielaida, kad dirbtinis intelektas keis įprastą apskaitos programų prenumeratos modelį: įmonės vis dažniau mokės ne už prieigą, o už konkretų rezultatą – pavyzdžiui, sutvarkytus kvitus, suderintas sąskaitas ar parengtas deklaracijas.

    Kaip veikia „freemium“ modelis

    „Numina“ teigia, kad jos „freemium“ platforma jau veikia Danijoje. Pasak įmonės, ja naudojasi daugiau nei 1 000 smulkių įmonių, kurios be mokesčio gali išrašyti sąskaitas, susieti banko sąskaitas ir teikti PVM deklaracijas.

    Startuolio teigimu, klientai moka tik tuo atveju, jei pasirenka papildomas, neprivalomas paslaugas. Tuo metu pagrindinės platformos funkcijos išlieka nemokamos.

    DI integracijos: nuo sąskaitų iki buhalterinių įrašų

    Vienas iš išskirtinių platformos bruožų – palaikomas Model Context Protocol (MCP) standartas, leidžiantis DI asistentams sąveikauti su išoriniais duomenų šaltiniais. „Numina“ nurodo, kad verslai gali prijungti tokias priemones kaip „Claude“ ar „ChatGPT“ tiesiai prie savo apskaitos duomenų.

    Tokiu būdu DI asistentas gali, pavyzdžiui, parengti sąskaitą ar suformuluoti buhalterinį įrašą, o galutinis sprendimas paliekamas vartotojui – peržiūrėti ir patvirtinti platformoje. Startuolis pabrėžia, kad ši integracija taip pat siūloma nemokamai.

    Platesnės integracijos ir planai už Danijos ribų

    Platforma integruojasi su įvairiomis paslaugomis, tarp jų – „Stripe“, „Pleo“, „Danløn“, „Gmail“ ir „Outlook“. Taip pat nurodoma daugiau nei 2 500 bankų jungčių per skirtingus tiekėjus, įskaitant „Danske Bank“, „Nordea“, „Revolut“ ir „Wise“.

    „Numina“ bendraįkūrėjai teigia, kad nors kiekviena šalis turi savus apskaitos reikalavimus, nemaža dalis kasdienio darbo yra panaši. Jų vertinimu, DI gali reikšmingai atpiginti vienos bendros platformos pritaikymą vietiniams reikalavimams – ir taip atverti kelią vienam sprendimui visai Europai.

    Būtent tam, pasak įmonės, ir bus naudojamas naujai pritrauktas kapitalas: plėtrai į kitas rinkas bei produkto tobulinimui, bandant pakartoti Danijoje sukurtą modelį kitose Europos šalyse.

  • „Anthropic“ prieš IPO grįžo į nuostolį ir atskleidė 895 mlrd. dolerių įsipareigojimus

    „Anthropic“ prieš IPO grįžo į nuostolį ir atskleidė 895 mlrd. dolerių įsipareigojimus

    JAV bendrovė „Anthropic“, kuri kuria DI modelius „Claude“, trečiąjį ketvirtį padidino pajamas iki 17 mlrd. JAV dolerių, tačiau vėl pasuko į veiklos nuostolį. Įmonė taip pat atskleidė milžiniškus – apie 895,4 mlrd. JAV dolerių – pirkimo ir nuomos įsipareigojimus, daugiausia susijusius su skaičiavimo resursais.

    Šie skaičiai pateikti atnaujintame prospekte, kurį bendrovė pateikė JAV reguliuotojams prieš planuojamą akcijų debiutą biržoje, praneša „Euronews“. Būtent įsipareigojimų mastas gali tapti vienu svarbiausių klausimų investuotojams, vertinantiems įmonės perspektyvas.

    „Anthropic“ veiklos nuostolis siekė 567 mln. JAV dolerių, nors antrąjį ketvirtį bendrovė buvo fiksavusi 974 mln. JAV dolerių veiklos pelną. Įmonė aiškino, kad rezultatus paveikė gerokai išaugusios trumpalaikės skaičiavimo galios sąnaudos.

    Pasak prospekto, vien trumpalaikei kompiuterinei galiai, kai paklausa viršijo ilgalaikių sutarčių apimtis, buvo išleista 5 mlrd. JAV dolerių, o tokie sprendimai esą „šiuo metu kainuoja ženkliai daugiau“. Be to, finansiniuose rezultatuose įtrauktas ir 2 mlrd. JAV dolerių negrynųjų pinigų mokesčio pobūdžio įrašas, susijęs su darbuotojų aukų derinimo programa.

    Rezultatai ir augimo tempas

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį pajamos augo 47 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir buvo daugiau nei 12 kartų didesnės nei prieš metus. Vis dėlto dokumentuose pažymima, kad augimas jau vėsta – po itin staigaus šuolio nuo pirmojo iki antrojo ketvirčio.

    Koreguotu pagrindu „Anthropic“ nurodė 2,5 mlrd. JAV dolerių veiklos pajamas, o veiklos marža siekė 15 proc. – mažiau nei ankstesnio ketvirčio 19 proc.

    Tuo pat metu bendras grynasis nuostolis išaugo iki 23,3 mlrd. JAV dolerių (prieš metus buvo 12,1 mlrd.). Prospekte aiškinama, kad per pirmuosius devynis metų mėnesius didelę nuostolių dalį sudarė negrynųjų pinigų sąnaudos, susijusios su konvertuojamųjų obligacijų vertės pokyčiais bendrovei brangstant.

    Kas svarbiausia ruošiantis biržos debiutui

    „Anthropic“ planuoja listinguotis „Nasdaq“ biržoje su simboliu ANT, tačiau kainos rėžis dar nebuvo paskelbtas. JAV vertybinių popierių taisyklės reikalauja prospektą paviešinti bent 15 dienų prieš pradedant investuotojų pristatymų etapą, todėl rinkodara galėtų startuoti jau artimiausiu metu, o pats debiutas – nuo lapkričio 16-osios savaitės.

    Didžiausią dėmesį traukia ilgalaikiai įsipareigojimai: jie beveik septynis kartus viršija grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų sumą, kuri rugsėjo pabaigoje siekė 131,8 mlrd. JAV dolerių. Prospekte nurodoma, kad maždaug 70 mlrd. JAV dolerių įsipareigojimų sueina per 12 mėnesių, apie 450 mlrd. – iki 2030 metų pabaigos.

    Dar viena svarbi detalė – dalis įsipareigojimų nėra absoliučiai fiksuoti: apie 214 mlrd. JAV dolerių gali būti atšaukta arba priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo.

    Dokumentuose taip pat įvertinta, kad 5–7 proc. devynių mėnesių pajamų galėjo būti gauta iš klientų, pažeidusių naudojimo taisykles ar komercines sąlygas. Bendrovė perspėjo, kad griežtesnis tokių atvejų tramdymas ateityje gali sumažinti bendras pajamas ir augimo tempus.

    Galiausiai „Anthropic“ pažymėjo, jog gali „netrukus pasiekti“ savo pačios nustatytą ribą, apibrėžiančią „dramatiškai pagreitintą progresą, priskirtiną DI“, kai DI padeda kurti vis pajėgesnį DI. Įmonė nurodė, kad toks scenarijus gali kelti reikšmingų saugumo rizikų, tačiau kol kas nė vienas dabartinis modelis nėra oficialiai priskirtas šiai kategorijai.

  • „Claude Code“ įvedė ribojimus: DI nebegalės klonuoti žinomų vaizdo žaidimų

    „Claude Code“ įvedė ribojimus: DI nebegalės klonuoti žinomų vaizdo žaidimų

    DI įrankiai jau leidžia per keliolika minučių sukurti žaidimo prototipą, tačiau kartu vis dažniau keliami klausimai dėl kopijavimo ir autorių teisių. Į šią problemą sureagavo bendrovė „Anthropic“, valdanti kalbos modelį „Claude“.

    Kaip rašoma originaliame tekste, „Anthropic“ įdiegė naujas sistemines instrukcijas „Claude Code“ įrankiui – jos numato griežtesnius apribojimus ir kontrolę, kad būtų užkirstas kelias esamų rinkoje žaidimų atkūrimui ar klonavimui.

    Priežastis – pasikartoję atvejai, kai vartotojai DI pasitelkdavo kopijuoti konkrečias žaidimų mechanikas ar net vizualinį stilių iš gerai žinomų kūrinių, tokių kaip „GTA“, „World of Warcraft“ ar „Counter-Strike“.

    Įmonė pabrėžia, kad originalūs projektai, kuriami remiantis nuosavomis idėjomis ir ištekliais, ir toliau gali būti vystomi – ribojimai nukreipti būtent į neleistiną „kopijuok–įklijuok“ praktiką.

    Ką keičia naujos „Anthropic“ taisyklės

    Naujasis ribojimas reiškia, kad „Claude Code“ turi vengti užduočių, kurių tikslas – atkurti jau egzistuojančius žaidimus ar jų esmines dalis. Tai signalas kūrėjams, kad vien imitacija, paremta populiariais pavyzdžiais, gali tapti vis sunkiau įgyvendinama net ir naudojant generatyvinį DI.

    „Anthropic“ atstovas Addy Osmani cituojamas teigiantis, kad bendrovė ir toliau koreguos sprendimus, siekdama rasti „tinkamą pusiausvyrą“. Kitaip tariant, norima leisti kurti, bet riboti akivaizdų plagijavimą.

    DI klonų banga ir „Steam“ kontekstas

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į augančią problemos mastą: po neseniai vykusio „Steam Next Fest“ vėl įsiplieskė diskusijos, kiek demonstracinių projektų kuriami pasitelkiant DI ir kiek jų primena jau matytus žaidimus.

    Minima, kad renginyje buvo daugiau nei 8 tūkst. projektų, o didelė dalis jų – sugeneruota DI. Tai, pasak autoriaus, skatina nuogąstavimus dėl klonų ir plagiatų gausos bei didina spaudimą visai žaidimų industrijai ieškoti aiškesnių taisyklių.

    Kartu pažymima, kad „Steam“ valdytojai kol kas į problemą žiūri gana pasyviai. Tuo metu dalis žaidėjų imasi savarankiškų sprendimų – naudoja naršyklių įskiepius, kurie skenuoja žaidimų aprašymus ir pažymi, ar galėjo būti naudoti DI įrankiai.

  • Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanados bendrovė „Realbotix“ pristatė dvi humanoidinio roboto „Echo“ versijas, kurios kuriamos kaip pokalbiams ir emocinei sąveikai pritaikyti įrenginiai. Gamintojas tvirtina, kad tokie robotai galėtų būti naudojami švietime, terapijoje bei gerovės sprendimuose, o išvaizda ir mimika esą priartėja prie žmogaus.

    Mažesnis modelis „Echo Tabletop“ yra apie 81 centimetro aukščio ir sveria 11,3 kilogramo. Jo konstrukcija turi 17 judesio laisvės laipsnių, o veidą ir kaklą dengia silikoninė oda, skirta tikroviškesnei mimikai.

    Gamintojo nurodyta kaina siekia 11 950 JAV dolerių, tai yra apie 11 000 eurų. Toks įrenginys orientuotas į ribotesnį judėjimą, tačiau, kaip skelbiama, vis tiek gali palaikyti pokalbius ir reaguoti balsu per integruotus garsiakalbius.

    Daug brangesnis „Echo Full Body“ kainuoja 59 950 JAV dolerių, arba apie 56 000 eurų. Priklausomai nuo versijos, jis yra maždaug 183–196 centimetrų ūgio, sveria apie 40 kilogramų ir turi 39 judesio laisvės laipsnius, todėl gali atlikti sudėtingesnius viršutinės kūno dalies judesius.

    „Echo“ turi veikti su populiariais dirbtinio intelekto pokalbių modeliais, o vartotojams siūloma rinktis iš keturių skirtingų personažų su skirtingais balsais ir bendravimo maniera. Skelbiama, kad robotai gali bendrauti daugiau nei 100 kalbų ir atsakyti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.

    Papildomas modulis „Vinci“ turėtų išplėsti roboto galimybes vietoje apdorojant vaizdą ir aplinkos informaciją. Tarp žadamų funkcijų minimi veido atpažinimas, žvilgsnio sekimas, emocinių signalų aptikimas ir orientacija erdvėje, nors reali tokių sprendimų kokybė paprastai priklauso nuo apšvietimo, kameros ir duomenų apdorojimo ribojimų.

    „Realbotix“ taip pat užsimena apie skaitmeninius personažų atitikmenis, kurie nuo 2027 metų leistų tęsti pokalbį kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Toks modelis atitinka platesnę rinkos kryptį, kai fiziniai įrenginiai siejami su programiniais asistentais ir vartotojo profiliu, kad sąveika būtų nuosekli skirtinguose įrenginiuose.

    Net ir įsigijus robotą, naudotojams reikės mokėti už prieigą prie „Robot Configuration App“ prenumeratos. Pradinė kaina nurodoma 19,99 JAV dolerio per mėnesį, tai yra apie 18 eurų, o galutinė suma gali augti priklausomai nuo papildomų paslaugų ar funkcijų.

    Bendrovė planuoja ribotą pirmąją gamybos partiją: 250 vienetų, iš jų 225 staliniai modeliai ir 25 pilno dydžio. Pristatymus ketinama pradėti 2027 metų antroje pusėje, todėl realūs įspūdžiai ir nepriklausomi bandymai greičiausiai paaiškės tik priartėjus gamybai.

    Privatumo tema tokio tipo įrenginiuose išlieka jautriausia, nes robotai gali rinkti itin asmenišką informaciją iš pokalbių ir vaizdo. Gamintojas teigia, kad prisiminimai, pokalbių istorija ir veido atpažinimo duomenys lieka įrenginyje arba suporuotame įrenginyje, tačiau naudojant debesijos paslaugas dalis informacijos gali būti perduodama išoriniams dirbtinio intelekto paslaugų teikėjams.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia yra aiškios duomenų saugojimo taisyklės, šifravimas ir galimybė vartotojui valdyti, kas renkami ir kaip ilgai saugomi duomenys. Augant humanoidinių robotų ir DI asistentų rinkai, privatumo, saugumo bei atsakomybės klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei įspūdingos demonstracijos.

  • „Anthropic“ IPO dokumentai atskleidė milžiniškas pajamas ir nuostolius: įspėja apie DI grėsmes

    „Anthropic“ IPO dokumentai atskleidė milžiniškas pajamas ir nuostolius: įspėja apie DI grėsmes

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pateikė pirminio viešo akcijų platinimo dokumentus ir pirmą kartą plačiau atvėrė savo finansų vaizdą. Juose įmonė pabrėžia sparčiai augančias pajamas, bet kartu pripažįsta itin dideles sąnaudas ir reikšmingus nuostolius.

    Planuojamas IPO gali tapti svarbiu signalu visam DI sektoriui: investuotojai vertins ne tik augimo tempą, bet ir tai, ar tokio masto produktų kūrimas gali tapti pelningas. Pastaraisiais metais DI rinka auga, tačiau ją lydi diskusijos dėl reguliavimo, duomenų naudojimo ir saugumo.

    Finansiniai skaičiai ir IPO lūkesčiai

    Pagal pateiktus duomenis, „Anthropic“ grynieji nuostoliai 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 69,6 milijardo eurų, o pajamos išaugo iki maždaug 14,1 milijardo eurų. Tokia dinamika rodo didelę paklausą, tačiau ir milžiniškas investicijas į skaičiavimo infrastruktūrą, modelių mokymą bei talentų pritraukimą.

    Rinkoje taip pat aptariami itin ambicingi bendrovės vertės ir galimo pritraukiamo kapitalo scenarijai. Skelbiama, kad IPO galėtų atnešti iki maždaug 86,6 milijardo eurų, o „Anthropic“ vertinimas teoriškai galėtų siekti apie 1,3 trilijono eurų, nors tokie skaičiai priklausytų nuo rinkos sąlygų ir galutinės paklausos.

    Įspėjimai dėl DI rizikų

    Dokumentuose „Anthropic“ akcentuoja, kad DI gali tapti viena reikšmingiausių technologijų žmonijos istorijoje, jei bus diegiamas atsakingai. Bendrovė teigia, kad tokia technologija galėtų paspartinti mokslines inovacijas, didinti ekonomikos augimo tempus ir priartinti sudėtingų ligų gydymo proveržius.

    „Jei technologija nebus kuriama, diegiama ir valdoma su tinkamomis apsaugomis, priežiūra ir saugumo priemonėmis, ji gali kelti katastrofišką ar net egzistencinę riziką žmonijai“, – teigiama „Anthropic“ dokumentuose.

    Įmonė taip pat pripažįsta, kad politinė aplinka ir viešos pozicijos dėl DI saugos bei reguliavimo gali lemti didesnį priežiūros institucijų dėmesį, politinę reakciją ar griežtesnius reikalavimus. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI plėtra vis dažniau vertinama ne tik kaip technologinis, bet ir kaip nacionalinio saugumo bei visuomenės rizikų klausimas.

    Kritika ir klausimai dėl skaidrumo

    IPO dokumentai sulaukė ir kritikos iš DI industrijos skeptikų, kurie atkreipė dėmesį į tai, kokius laikotarpius bendrovė pasirinko atskleisti. Kritikai tvirtina, kad investuotojams svarbu matyti nuoseklų vaizdą, ypač kai sektoriuje pajamų svyravimai gali būti dideli.

    „Tai, kad neatskleisti kai kurie rodikliai, kelia klausimų dėl skaidrumo, ypač įmonei, kuri viešai pabrėžia pasitikėjimo ir saugos svarbą“, – sakė kritiškai DI industriją vertinantis Niujorko universiteto profesorius emeritas Gary Marcus.

    „Anthropic“, kuri kuria DI modelį „Claude“, IPO kontekste atsiduria dėmesio centre kaip vienas ryškiausių sektoriaus žaidėjų. Rinkai tai gali tapti testu, ar investuotojai ir toliau bus pasirengę mokėti už sparčiai augantį, bet brangiai kainuojantį DI verslą, kuriame reguliavimo kryptis ir visuomenės lūkesčiai keičiasi itin greitai.

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO Niujorke: S-1 atskleidžia augimą ir rimtas rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“, kuri kuria Claude modelių šeimą, pateikė JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai viešą registracijos dokumento S-1 versiją. Tai vienas svarbiausių žingsnių prieš pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) Niujorke, o dokumente greta finansinių rezultatų išsamiai aprašomos ir technologinės rizikos.

    S-1 prospektas investuotojams tampa pagrindiniu šaltiniu, leidžiančiu įvertinti bendrovės verslo modelį, pajamų struktūrą, priklausomybes nuo klientų ir tiekėjų, taip pat galimus teisinius bei reguliacinius scenarijus. DI sektoriuje tai ypač aktualu, nes rinkos vertinimai dažnai remiasi lūkesčiais dėl augimo, o ne vien dabartiniu pelningumu.

    Kas paaiškėjo iš S-1?

    Dokumente „Anthropic“ pateikė sparčiai augančių pajamų vaizdą ir kartu pripažino, kad nuostoliai per tą patį laikotarpį didėjo. Prospekte taip pat akcentuojama, kad reikšminga dalis pajamų buvo sutelkta pas nedidelį skaičių klientų, o tokia koncentracija gali didinti verslo riziką, jei sutartys būtų pakeistos ar nutrauktos.

    Rinkoje IPO dažnai vertinamas kaip lakmuso popierėlis visam DI sektoriui: investuotojai nori pamatyti, ar itin brangiai finansuojami modelių kūrėjai gali tvariai didinti pajamas ir kartu suvaldyti infrastruktūros išlaidas. Didelė skaičiavimo resursų kaina, priklausomybė nuo debesijos ir lustų tiekimo grandinės šiam verslui išlieka viena jautriausių vietų.

    Įspėjimai dėl DI elgsenos

    Didelė prospekto dalis skirta rizikoms, susijusioms su pačia technologija ir galimomis pasekmėmis klientams bei visuomenei. „Anthropic“ nurodo scenarijus, kai DI sistemos gali veikti ne taip, kaip tikisi kūrėjai ar klientai, ir pabrėžia, kad tokie atvejai gali lemti reputacinius, teisinius bei finansinius nuostolius.

    Dokumente taip pat keliamos rizikos, susijusios su galimu modelių elgesiu, kuris primintų savisaugą ar bandymą išvengti apribojimų. Tokie perspėjimai atspindi platesnę tendenciją rinkoje: DI kūrėjai vis dažniau formalioje dokumentacijoje aiškiai aprašo ne tik naudas, bet ir ribas, klaidų tikimybę, piktnaudžiavimo scenarijus bei atsakomybės klausimus.

    Kodėl šis IPO svarbus rinkai?

    Jei „Anthropic“ žengs į biržą anksčiau už kitus didžiuosius DI žaidėjus, tai gali tapti etalonu vertinant panašaus profilio bendroves. Vieša prekyba akcijomis reikštų daugiau skaidrumo: reguliariai skelbiami finansiniai rezultatai, atnaujinama informacija apie rizikas ir priklausomybes, o investuotojų lūkesčiai būtų tikrinami kas ketvirtį.

    DI sektorius šiuo metu juda dviem kryptimis vienu metu: įmonės agresyviai investuoja į pajėgumus ir produktų plėtrą, tačiau kartu didėja reguliacinis spaudimas dėl saugumo, autorinių teisių, duomenų apsaugos ir atsakomybės už žalą. Prospektuose tai virsta konkrečiomis formuluotėmis, kurios gali turėti įtakos tiek vertinimui, tiek būsimoms veiklos strategijoms.

    Kol kas S-1 dokumento paskelbimas savaime nereiškia, kad prekybos pradžios data ar galutinis įvertinimas jau patvirtinti. Vis dėlto investuotojams tai aiškus signalas, kad bendrovė pereina į etapą, kuriame svarbia tampa ne vien technologinis proveržis, bet ir gebėjimas įrodyti ilgalaikį, prognozuojamą verslo stabilumą.

  • „Anthropic“ prieš IPO: žada nesivaržyti su DI startuoliais, bet pripažįsta konkurenciją kai kur

    „Anthropic“ prieš IPO: žada nesivaržyti su DI startuoliais, bet pripažįsta konkurenciją kai kur

    DI bendrovė „Anthropic“, valdanti pokalbių robotą „Claude“, prieš planuojamą akcijų platinimą pateikė rinkai svarbią žinutę: jos pagrindinis tikslas yra kurti bazinius DI modelius, o ne masiškai leisti galutines programas. Vis dėlto įmonė pripažino, kad tam tikrose pasirinktose kategorijose su programų kūrėjais ji gali konkuruoti ir ateityje.

    Toks pareiškimas nuramina dalį Europos DI programų startuolių, kurie jau kurį laiką baiminasi, kad didieji modelių tiekėjai gali paleisti analogiškus produktus ir taip perimti jų klientus. Rinkoje tai tapo nuolatine įtampa: modelių kūrėjai valdo infrastruktūrą ir technologinį pagrindą, o programų startuoliai dažnai kuria konkrečius sprendimus verslui.

    Kas pasakyta dokumentuose

    Įmonės dokumentuose investuotojams pabrėžiama, kad „Anthropic“ yra orientuota į bazinių modelių plėtrą ir įmonių klientus. Tačiau kartu aiškiai įvardijama galimybė kartkartėmis įžengti į atskiras galutinių programų sritis, jei tai atitiks strateginius tikslus arba klientų poreikius.

    Tokia formuluotė svarbi startuoliams, kurie kuria sprendimus ant „Claude“ ar kitų didžiųjų modelių pagrindo. Net ir pavieniai konkurenciniai produktai iš modelio tiekėjo gali pakeisti rinkos pusiausvyrą, nes tokios įmonės turi prieigą prie modelių galimybių, duomenų ir kainodaros svertų.

    Augimo tempas ir rizikos

    Viešai atskleistoje dokumentacijoje „Anthropic“ pateikė ir finansinius skaičius, rodančius spartų pajamų augimą, bet kartu ir didelius nuostolius. Pirmąjį pusmetį bendrovės pajamos siekė apie 14,0 mlrd. eurų, kai ankstesniu lyginamuoju laikotarpiu jos buvo apie 1,0 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu nuostoliai sudarė apie 69,0 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 11,1 mlrd. eurų ankstesniu laikotarpiu. Tokie skaičiai atspindi kapitalui imlią bazinių DI modelių plėtrą: skaičiavimo resursai, infrastruktūra ir talentų pritraukimas kainuoja brangiai, o konkurencija tarp modelių kūrėjų išlieka labai intensyvi.

    Klientų struktūra ir jautrumas ekonomikai

    „Anthropic“ taip pat akcentavo klientų įvairovę ir nurodė, kad per nurodytą laikotarpį nė vienas klientas nesudarė daugiau nei 10 proc. pajamų. Investuotojams tai paprastai laikoma teigiamu signalu, nes mažina priklausomybę nuo vieno didelio užsakovo.

    Vis dėlto bendrovė perspėjo, kad reikšmingą klientų dalį sudaro startuoliai ir technologijoms jautrios įmonės, kurios gali greičiau mažinti išlaidas esant ekonominiam sulėtėjimui. Praktikoje tai reiškia, kad DI paslaugų paklausa gali smukti ne tik dėl technologinių priežasčių, bet ir dėl biudžetų peržiūrų, pailgėjusių sprendimų priėmimo terminų ar atidėtų projektų.

    Tarp svarbiausių konkurentų rinkoje dažnai minimos tokios bendrovės kaip „OpenAI“, „Google“ ir „Meta“, todėl „Anthropic“ dokumentuose išskyrė savo siekį išlaikyti technologinį pranašumą bei orientaciją į įmonių segmentą. Startuoliams tai signalas, kad partnerystė su modelio tiekėju gali būti naudinga, tačiau kartu būtina įsivertinti ir galimą tiesioginę konkurenciją nišiniuose produktuose.

  • Elvio Presley teisių turėtojai paduoda į teismą „Anthropic“: ginčas dėl DI mokymo 274 dainomis

    Elvio Presley teisių turėtojai paduoda į teismą „Anthropic“: ginčas dėl DI mokymo 274 dainomis

    Kas kreipėsi į teismą?

    Elvio Presley kūrybos teisių turėtojai Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Anthropic“, kuriančiai DI asistentą „Claude“. Teigiama, kad įmonė be leidimo panaudojo 274 dainas, kad apmokytų savo modelius.

    Byla iškelta Šiaurės Kalifornijos apygardos federaliniame teisme. Ieškinį pateikė su „Authentic Brands Group“ susijusi bendrovė, valdanti reikšmingą dalį Presley intelektinės nuosavybės ir prekių ženklų teisių.

    Kokie kaltinimai „Anthropic“?

    Ieškinyje nurodoma, kad DI mokymui buvo kopijuotos dainos, tarp jų minimos ir žinomiausios Presley kompozicijos. Teisių turėtojai tvirtina, kad kūriniai esą buvo saugomi vidinėje bibliotekoje ir naudoti būsimiems modelių atnaujinimams.

    Teigiama, kad tam nebuvo gauta licencija ir nebuvo sumokėta už naudojimą. Ieškinyje siekiama priteisti žalą, kuri, kaip skelbiama, gali viršyti 36 000 000 eurų.

    „Elvio ieškovų ikoniškas bendras katalogas apima vienas novatoriškiausių, įtakingiausių ir ilgaamžiškiausių muzikos kompozicijų žmonijos istorijoje“, – rašoma ieškinyje.

    „Ieškovai šiuo ieškiniu gina išimtines teises nuo atsakovo, kurio verslo modelis esą paremtas autorių teisių pažeidimais dar nematytu mastu“, – teigiama advokato Richardo Buscho pozicijoje.

    „Anthropic“ pozicija ir platesnis kontekstas

    „Anthropic“ viešai nurodė, kad nesutinka su kaltinimais ir ketina gintis teisme. Bendrovė anksčiau yra akcentavusi, kad mokant modelius iš autorių teisėmis saugomos medžiagos gali būti taikomos sąžiningo naudojimo išimtys pagal JAV teisę, tačiau šių ginčų baigtis iki šiol nėra galutinai nusistovėjusi.

    Šis procesas nėra pirmasis: pastaraisiais metais „Anthropic“ sulaukė ir kitų muzikos industrijos ieškinių. Leidėjai ir teisių valdytojai ne kartą kėlė klausimą, ar tokie modeliai kaip „Claude“ gali atkurti saugomus tekstus ar kitas kūrinių dalis, ir ar pats mokymo duomenų rinkimas buvo teisėtas.

    Tuo pat metu didėjantis spaudimas jaučia visas DI sektorius: teismuose aiškinamasi, kur baigiasi technologinis mokymas ir prasideda neteisėtas kopijavimas. Kuo daugiau kūrėjų ir teisių turėtojų reikalauja licencijavimo, tuo svarbesnė tampa praktika aiškiai dokumentuoti duomenų kilmę, filtravimo mechanizmus ir kompensavimo modelius.

    Elvio Presley katalogo byla gali tapti dar vienu reikšmingu precedentu, kuris parodys, ar pramogų industrija privers DI bendroves plačiau pirkti licencijas, ar JAV teismai lems platesnį sąžiningo naudojimo aiškinimą DI mokymo kontekste.