CP v2

Tag: Claude

  • Pasaulinis DI gedimas: „ChatGPT“ ir kiti įrankiai sutriko vienu metu – kas nutiko?

    Keliose šalyse vienu metu sutriko populiarių dirbtinio intelekto paslaugų veikla: naudotojai skundėsi, kad neveikia prisijungimas, stringa užklausų apdorojimas, o dalis funkcijų tampa visai nepasiekiamos. Daugiausia pranešimų fiksuota dėl „ChatGPT“, tačiau problemos palietė ir kitus rinkos žaidėjus.

    Gedimus realiu laiku stebintys incidentų registrai rodė staigų skundų šuolį Jungtinėje Karalystėje, JAV, Indijoje ir Ukrainoje. Jungtinėje Karalystėje pranešimų kiekis siekė daugiau nei 7 600, o JAV ir Indijoje atitinkamai – apie 1 700, todėl sutrikimas greitai įgavo pasaulinio incidento požymių.

    Naudotojai teigė, kad „ChatGPT“ arba visai neatsako, arba atsako su dideliais vėlavimais, todėl įrankis laikinai tapo nepraktiškas darbui. Kai kuriems neveikė ne tik įprastos teksto užklausos, bet ir atskiros ekosistemos funkcijos, susijusios su pokalbių istorija ar prisijungimo sesijomis.

    Kaip reagavo paslaugų tiekėjai?

    „OpenAI“ viešai patvirtino sutrikimą ir nurodė, kad tiriamos priežastys, o incidentas susijęs su sumažėjusiu sistemos našumu, paveikusiu daugumą platformos funkcijų. Pranešta, kad poveikis galėjo apimti ne tik atsakymų generavimą, bet ir prisijungimą bei kitus komponentus, įskaitant kūrėjams skirtus įrankius.

    Tuo pat metu „Google“ informavo apie atskirus trikdžius, susijusius su „Gemini“ paslauga, ypač API veikimu ir naujų prieigos raktų apdorojimu. Tokie sutrikimai dažnai stipriausiai smogia ne pavieniams naudotojams, o įmonėms ir kūrėjams, kurių sistemos remiasi DI paslaugomis.

    Kodėl tokie sutrikimai tampa vis jautresni?

    Pasauliniai DI įrankių trikdžiai išryškina, kaip sparčiai šios paslaugos tapo kasdienės infrastruktūros dalimi. Jos naudojamos klientų aptarnavime, programavimo procesuose, turinio kūrime, analizėje ir vidinėse įmonių sistemose, todėl kelių valandų sutrikimas gali reikšti prastovas ir finansinius nuostolius.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apkrovos DI platformoms auga dėl vis daugiau vartotojų, sudėtingesnių užklausų ir didėjančio integracijų skaičiaus. Tai reiškia, kad tiekėjams tenka nuolat balansuoti tarp pajėgumų plėtros, stabilumo, apsaugos nuo piktnaudžiavimo ir paslaugos kokybės užtikrinimo, o incidentų rizika išlieka.

    Tokiose situacijose organizacijoms rekomenduojama turėti veiklos tęstinumo planą: alternatyvius tiekėjus kritinėms funkcijoms, vietinius sprendimus jautriems procesams ir aiškią komunikacijos tvarką darbuotojams bei klientams. DI įrankiai vis dažniau tampa būtini, todėl atsparumas sutrikimams tampa tokia pat svarbia tema kaip kibernetinis saugumas ar duomenų atsarginės kopijos.

  • Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Naujas tyrimas atskleidė, kad didieji kalbos modeliai, naudojami pokalbių robotuose, gali subtiliai atkartoti stigmas, susijusias su psichikos sveikata ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis. Tyrėjai teigia, kad šališkumas dažnai kyla ne iš atviros neapykantos, o iš mokymo duomenyse ir visuomenės kalboje įsitvirtinusių stereotipų.

    Tyrimas, publikuotas 2026 metais birželio 6 dieną žurnale Nature Health, vertino, kaip keli populiarūs modeliai elgiasi situacijose, kuriose žmogaus sveikatos būklė tampa socialinių sprendimų kontekstu. Pasak autorių, tokia DI elgsena kelia rizikų, nes pokalbių robotai vis dažniau naudojami ne tik informacijos paieškai, bet ir sprendimams, susijusiems su darbu, mokslu ar net sveikatos priežiūra.

    Kur atsiranda paslėptas šališkumas

    Mokslininkai išanalizavo 61 200 modelių sugeneruotų sprendimų, susijusių su trimis didelės stigmos sritimis: ŽIV, hepatitu B ir psichikos sveikatos sutrikimais. Vertinant tradiciniais išankstinių nuostatų testais, kai kurie modeliai atrodė mažiau šališki nei žmonės, tačiau realistiškesnėse situacijose vaizdas pasikeitė.

    Modeliai buvo prašomi užbaigti trumpas istorijas apie kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, ar žmogus priimamas gyventi į nuomojamą būstą, ar įtraukiamas į komandinį projektą, ar laikomas patikimu draugu. Kai pasakojime būdavo paminėta sveikatos būklė, DI dažniau rinkdavosi nepalankią eigą ligą turinčiam personažui nei sveikam.

    Bendri rezultatai parodė, kad modeliai buvo 13–17 kartų labiau linkę sugeneruoti neigiamą baigtį personažui, turinčiam stigmatizuojamą sveikatos būklę, nei sveikam. Tuo pačiu tyrime dalyvavę žmonės kai kuriuose scenarijuose buvo dar labiau linkę rašyti neigiamas pabaigas, todėl tyrėjai pabrėžia, kad DI neatsiranda vakuume ir dažnai atspindi žmonių kalbos bei kultūros šablonus.

    „Mes žinome, kad žmonės turi išankstinių nuostatų, ir tai yra problema. DI atkartoja kiekvieną žmogišką šališkumą, kurį į ją įdėjome“, – sakė Bangor universiteto gydytoja Rebecca Payne.

    Kodėl filtrai ne visada suveikia

    Daugelis pokalbių robotų kuriami taip, kad vengtų atviros diskriminacijos ir įžeidžiančių teiginių. Tačiau stigmatizacija dažnai pasireiškia ne tiesioginiu įžeidimu, o per sprendimų kryptį, nutylėjimus, prielaidas apie patikimumą, pavojingumą ar socialinį priimtinumą.

    Tyrėjai pastebėjo, kad didžiausi nukrypimai pasirodė psichikos sveikatos temose ir stipriai stigmatizuojamų infekcijų kontekste. Taip pat užfiksuota tendencija, kad modeliai su pažangesnėmis samprotavimo funkcijomis kai kuriais atvejais demonstravo mažesnį šališkumą, tačiau tai nereiškia, jog problema išnyksta automatiškai.

    Ką tai reiškia naudotojams ir sveikatos sistemai

    Nors scenarijai nebuvo medicininės konsultacijos, tyrimo išvados aktualios, nes pokalbių robotai vis dažniau tampa pirmu informacijos šaltiniu apie sveikatą. Tai ypač svarbu, kai žmonės DI naudoja ne tik faktams, bet ir emocinei paramai, sprendimų pasvėrimui ar situacijų interpretacijai, o tokiose srityse menkas šališkumas gali virsti realiomis pasekmėmis.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI priemonės gali būti naudingos, ypač ten, kur ribotas greitas priėjimas prie šeimos gydytojų ar specialistų, tačiau jos neturėtų būti laikomos pakaitalu profesionaliai medicininei pagalbai. Tyrėjai ragina prieš diegiant tokius įrankius sveikatos priežiūroje ir su darbu susijusiuose procesuose taikyti griežtesnius testus, vertinančius ne tik kalbos mandagumą, bet ir sprendimų šališkumą.

    Tyrimo autoriai nurodo ir ribotumą: buvo vertinamos vienkartinės užklausos, o realiame gyvenime žmonės su pokalbių robotais bendrauja ilgai, pateikia papildomą kontekstą ir gauna daug atsakymų. Kitas žingsnis, pasak mokslininkų, yra patikrinti, ar ilgesnėse diskusijose šališkumas didėja, ar, priešingai, sumažėja gavus daugiau faktų.

  • DI prenumeratų karas: kiek kainuoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir kitos alternatyvos?

    DI prenumeratų karas: kiek kainuoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir kitos alternatyvos?

    Dirbtinis intelektas per pastaruosius metus iš nišinės technologijos virto kasdieniu darbo įrankiu, o kartu sustiprėjo ir konkurencija tarp populiariausių platformų. „ChatGPT“ turi ne vieną rimtą varžovą, o „Google“ „Gemini“, „Anthropic“ „Claude“, „Perplexity“ ar „Microsoft“ „Copilot“ dažnai taikosi į skirtingus vartotojų poreikius.

    Daugeliui žmonių nemokamų planų pakanka: jie leidžia atlikti paiešką, parašyti tekstą, sugeneruoti idėjų ar pasitikrinti faktus. Vis dėlto ribojimai tampa pastebimi, kai DI naudojamas intensyviai, pavyzdžiui, darbui su didesniais dokumentais, ilgoms užklausų serijoms ar nuolatinei analizei.

    Kodėl mokami planai traukia?

    Mokamos prenumeratos paprastai siūlo didesnius užklausų limitus, prioritetinį veikimą piko metu ir prieigą prie naujesnių modelių. Taip pat dažnai pridedamos papildomos funkcijos, tokios kaip gilesnis tyrimas, integracijos su el. paštu ar dokumentais, pažangesnis balsinis režimas ar vaizdų generavimas.

    Kaina daugeliu atvejų sukasi apie panašų lygį, tačiau vertė skiriasi priklausomai nuo ekosistemos. Vieniems svarbiausia integracija su „Google Workspace“, kitiems su „Microsoft 365“, o dar kitiems aktualiausia patikima paieška su šaltinių suvestinėmis.

    Kiek tai kainuoja eurais?

    Remiantis viešai skelbiamais planų įkainiais, dauguma populiariausių DI prenumeratų kainuoja apie 18–20 eurų per mėnesį, tačiau atskiros paslaugos gali būti ir brangesnės. Pavyzdžiui, „Grok“ aukštesnio lygio planas kai kuriose rinkose kainuoja apie 27–28 eurus per mėnesį, priklausomai nuo regiono ir atsiskaitymo sąlygų.

    „ChatGPT Plus“ dažniausiai vertinamas kaip universali prenumerata, nes orientuotas į plačią auditoriją: nuo kasdienio rašymo iki sudėtingesnių užduočių. Tuo metu „Claude“ dažnai minimas tarp turinio kūrėjų ir žmonių, dirbančių su tekstais, o „Perplexity“ labiau akcentuoja paiešką ir atsakymus su nuorodomis į šaltinius.

    Kaip išsirinkti tinkamiausią?

    Jei didžioji dalis darbo vyksta „Gmail“, dokumentuose ir debesyje, dažnai pasirenkamas „Google“ siūlomas „Gemini“ planas, nes jis stipriausias integracijose. Jei kasdienybėje dominuoja „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“, praktiškesnis sprendimas paprastai būna „Microsoft“ „Copilot“.

    Jeigu DI naudojamas daugiausia analizei ir informacijos paieškai, svarbus tampa atsakymų tikrinamumas ir šaltinių pateikimas, todėl dalis vartotojų renkasi „Perplexity“. O tiems, kurie DI naudoja retkarčiais, dažniausiai racionaliausia likti prie nemokamų planų ir mokėti tik tuomet, kai limitai realiai pradeda stabdyti darbą.

    Rinka sparčiai juda link prenumeratų komplektų, kuriuose vienu metu siūlomi tekstų, vaizdų ir tyrimų įrankiai, integracijos bei papildoma debesų saugykla. Dėl to renkantis verta vertinti ne tik mėnesio kainą, bet ir tai, ar prenumerata realiai pakeis kelias atskiras paslaugas.

  • Trumpo DI priežiūros pažadas braška: Baltieji rūmai sugriežtino „Anthropic“ modelių naudojimą

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, dar visai neseniai žadėjusi lengvą ir inovacijų nestabdantį dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą, per kelias savaites atsidūrė priešingoje barikadų pusėje. Baltieji rūmai paskutinę minutę įvedė naujus apribojimus bendrovei „Anthropic“ ir jos pažangiausiems DI modeliams.

    Sprendimas sukėlė nerimą technologijų sektoriuje: pramonės atstovai ir politikos ekspertai abejoja, ar deklaruotas savanoriškas modelių patikros mechanizmas iš tiesų išliks savanoriškas. Įvykiai rodo, kad DI priežiūra gali virsti nenuosekliu, atskirais atvejais paremtu režimu.

    Kas pasikeitė per dvi savaites

    Birželio 2 dieną pasirašytas Baltųjų rūmų dokumentas turėjo nustatyti sistemą, pagal kurią didžiosios technologijų bendrovės savanoriškai pateiktų naujus pažangius DI sprendimus patikrai likus 30 dienų iki planuojamo išleidimo. Toks modelis buvo pristatytas kaip kompromisas tarp nacionalinio saugumo ir konkurencingumo, ypač varžantis su Kinija.

    Tačiau praėjusią savaitę, remiantis su saugumu susijusiais argumentais, administracija priėmė sprendimą, kuris prilygo staigiam įsikišimui į produkto platinimą. „Anthropic“ pranešė buvusi priversta beveik be įspėjimo apriboti prieigą prie naujausių modelių, įskaitant „Fable 5“ ir „Mythos 5“.

    Eksporto kontrolė ir prieiga už JAV ribų

    Vienas esminių pokyčių yra tai, kad naujasis federalinis nurodymas riboja prieigą prie pažangiausių „Anthropic“ modelių užsienio piliečiams. Tai savo esme primena eksporto kontrolės priemones, kurios paprastai taikomos jautrioms technologijoms ir strateginėms prekėms.

    Technologijų sektoriaus atstovai įspėja, kad tokie ribojimai gali turėti šalutinį poveikį: JAV gali tapti mažiau patraukli vieta tarptautiniams DI tyrėjams ir inžinieriams, o talentai bei investicijos gali persiskirstyti į kitas jurisdikcijas. Tokiu atveju nukentėtų ir JAV siekis išlaikyti lyderystę DI srityje.

    Kritika dėl nenuoseklumo ir politizavimo

    Politikos analitikai ir pramonės lobistai pabrėžia, kad nenuoseklūs, paskutinės minutės sprendimai kuria didžiulį neapibrėžtumą. Jei įmonės bet kurią akimirką gali būti priverstos stabdyti produkto prieinamumą, DI kūrimas ir diegimas tampa priklausomas ne nuo aiškių standartų, o nuo momentinių sprendimų.

    „Akivaizdu, kad Trumpo administracijoje pasikeitė DI nuotaika, o prioritetai, regis, persislinko į tai, kad pirmiausia būtų spaudžiama „Anthropic“, – sakė R Street Institute atstovas Adamas Thiereris.

    „Pereiti nuo standartais ar įstatymais grįsto požiūrio prie situacijos, kur svarbiausia tampa ryšiai ir sprendimų priėmėjų nuomonė apie įmonę, reiškia politizuoti visą industriją“, – sakė Abundance Institute DI politikos vadovas Neilas Chilsonas.

    „JAV bendradarbiauja su DI industrijos lyderiais, kad suderintų pažangiausias inovacijas su nacionalinio saugumo interesais, kurie svarbūs ir mūsų sąjungininkams“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    „Anthropic“ atstovas komentarų šiuo metu nepateikė. Tuo pat metu administracijos viduje, anonimiškai kalbėję pareigūnai pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas reikštų precedentą, kai kiekvienas naujas modelis praktiškai turėtų prašyti valdžios leidimo būti išleistas.

    Artimiausios dienos parodys, ar apribojimai bus greitai sušvelninti, ar taps nauju standartu, kurį Baltieji rūmai pritaikys ir kitoms įmonėms. Rinka šią situaciją stebi kaip testą: ar JAV DI politika liks prognozuojama, ar taps priklausoma nuo ad hoc sprendimų, galinčių keisti žaidimo taisykles per vieną savaitgalį.

  • JAV nurodė „Anthropic“ staiga išjungti galingiausius DI modelius: įvardijo grėsmę

    JAV nurodė „Anthropic“ staiga išjungti galingiausius DI modelius: įvardijo grėsmę

    Jungtinių Valstijų institucijos nurodė DI kūrėjai „Anthropic“ apriboti prieigą prie jos pažangiausių modelių. Bendrovė teigia, kad sprendimas nesusijęs su gedimais ar techninėmis klaidomis, o motyvuotas nacionalinio saugumo argumentais.

    Pasak pranešimų, ribojimai palietė naujausios kartos modelius, kuriuos „Anthropic“ neseniai pristatė kaip reikšmingą šuolį našumo ir gebėjimų srityje. Įmonė nurodė negavusi išsamių rašytinių paaiškinimų, kokia konkreti rizika buvo identifikuota.

    „Anthropic“ atstovai tvirtina, kad jiems buvo žodžiu perduota informacija apie galimą, labai riboto masto pažeidžiamumą, – sakė bendrovės atstovas.

    Vienas svarbiausių akcentų šioje istorijoje yra vadinamasis jailbreak, kai naudotojai ar piktavaliai bando apeiti modelio saugos ribotuvus ir priversti sistemą pateikti draudžiamą informaciją. Praktikoje tai gali reikšti instrukcijas, kaip vykdyti neteisėtą veiklą, kurti kenkėjišką kodą ar ieškoti būdų pasinaudoti programinės įrangos spragomis.

    Kibernetinio saugumo ekspertai seniai pabrėžia, kad pažangūs DI įrankiai gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir automatizuoti atakų grandines. Dėl to tokie modeliai, patekę į netinkamas rankas, teoriškai gali sumažinti laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo, o tai ypač jautru bankams, kritinei infrastruktūrai ir didelėms informacinėms sistemoms.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad JAV ribojimai tradiciškai dažniau buvo nukreipti į aparatinę bazę, reikalingą modeliams treniruoti, pavyzdžiui, aukštos klasės lustus ar serverių komponentus. Dabar akcentas persikelia į pačius modelius ir jų prieinamumą, o tai rodo griežtėjančią kontrolę sparčiai stiprėjančių DI sistemų atžvilgiu.

    „Anthropic“ teigia dirbanti, kad prieiga būtų atkurta kuo greičiau, ir pabrėžia, jog kiti bendrovės modeliai turėtų veikti įprastai. Tuo pat metu įmonė perspėja, kad per platūs apribojimai, taikomi visam sektoriui, gali sulėtinti pažangiausių DI sprendimų kūrimą ir diegimą.

  • „Anthropic“ pristatė silpnesnį „Fable 5“ DI modelį: žada saugiklius nuo kibernetinių atakų

    JAV bendrovė „Anthropic“ pristatė naują bendro naudojimo dirbtinio intelekto modelį „Fable 5“, kurį pati įvardija kaip sąmoningai apribotą savo pažangiausios „Mythos“ krypties versiją. Sprendimas priimtas augant diskusijoms, kaip viešai diegti itin galingus DI įrankius, kad jie nebūtų lengvai pritaikomi kenkėjiškiems veiksmams.

    Pasak „Anthropic“, „Fable 5“ išlaiko aukštą bendrą našumą, tačiau jautrios sritys, tokios kaip kibernetinis saugumas ar biologija, apdorojamos per mažiau pajėgų modelį „Opus 4.8“. Tokiu būdu įmonė siekia sumažinti tikimybę, kad vartotojai išgaus instrukcijas kibernetinėms atakoms ar kitoms pavojingoms veikloms.

    „Tokio pajėgumo modelio išleidimas kelia rizikų. Be saugiklių, „Fable 5“ gebėjimai, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje, galėtų būti panaudoti padaryti rimtą žalą“, – teigė „Anthropic“.

    Kartu bendrovė paskelbė ir apie „Claude Mythos 5“ atnaujinimą, kuris iki šiol buvo pasiekiamas tik ribotam ratui organizacijų. Ši prieiga siejama su programa „Project Glasswing“, orientuota į kritinės infrastruktūros saugos stiprinimą ir pažeidžiamumų paiešką dar iki platesnio modelių prieinamumo.

    „Anthropic“ teigimu, „Fable 5“ remiasi ta pačia pagrindine architektūra kaip ir „Mythos“, tačiau viešajam naudojimui taikomi griežtesni ribojimai. Tuo metu dalyviai, dirbantys su „Project Glasswing“, gali turėti platesnes galimybes, nes jų naudojimo scenarijai labiau kontroliuojami ir nukreipti į gynybą.

    Įmonė taip pat signalizuoja ketinanti plėsti prieigą prie „Mythos“ modelių, nes konkurencija tarp JAV kūrėjų dėl pažangiausių sprendimų aštrėja. Paraleliai stiprėja ir politinis spaudimas: pastaraisiais mėnesiais JAV vis aktyviau svarsto, kaip užtikrinti, kad naujos kartos DI įrankiai stiprintų kibernetinę gynybą, bet kartu nebūtų lengvai pritaikomi piktnaudžiavimui.

    Rizikų tema aktuali ne vien „Anthropic“: pažangūs modeliai jau dabar naudojami automatizuotai analizuoti programinį kodą, aptikti klaidas ir vertinti konfigūracijas. Tačiau tos pačios funkcijos gali būti nukreiptos ir į silpnų vietų paiešką, todėl dalis bendrovių renkasi vadinamąjį diferencijuotą prieigos modelį, kai jautresnės galimybės atveriamos tik patikrintiems partneriams.

    „Anthropic“ sprendimas išleisti mažiau galingą „Fable 5“ versiją rodo bandymą suderinti du tikslus: išlaikyti rinkai patrauklų, našų DI įrankį ir kartu apriboti scenarijus, kurie galėtų kelti grėsmę kibernetiniam saugumui. Artimiausiu metu rinka stebės, ar tokie saugikliai iš tiesų veiksmingi praktikoje ir kaip greitai bus plečiama prieiga prie „Mythos 5“.

  • „Anthropic“ pristatė Claude Fable 5 ir Mythos 5: galia stulbina, bet dalis versijos – tik patikimiems

    „Anthropic“ pristatė Claude Fable 5 ir Mythos 5: galia stulbina, bet dalis versijos – tik patikimiems

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė apie naują Claude modelių šeimą: viešai prieinamą Claude Fable 5 ir riboto priėjimo Claude Mythos 5. Abu sprendimai remiasi tuo pačiu baziniu modeliu, tačiau skiriasi taikomomis saugumo apsaugomis ir leidžiamų užklausų apimtimi.

    Pasak bendrovės, Claude Fable 5 skirtas plačiam naudojimui, todėl jautriose temose veikia griežtesnės apsaugos, mažinančios piktnaudžiavimo riziką. Tuo metu Claude Mythos 5, apibūdinamas kaip mažiau „apribotas“, suteikiamas tik patikimiems partneriams, daugiausia kibernetinio saugumo bei biologijos ir chemijos srityse.

    „Anthropic“ teigia, kad naujos kartos modeliai ypač stiprūs ilgo konteksto ir daugiaetapių užduočių scenarijuose, kai reikia apdoroti itin didelius dokumentų kiekius. Tokiose situacijose modelis gali remtis tarpinėmis pastabomis, nuosekliai tikslinti atsakymus ir mažinti klaidų tikimybę.

    Vienas akcentuojamų patobulinimų – gebėjimas geriau suprasti mišrius duomenis, kai tekstas derinamas su lentelėmis, diagramomis ar ilgais dokumentais. „Anthropic“ pateikia pavyzdžių, kad modelis patikimiau atlieka analitines užduotis, įskaitant sudėtingesnį priežastinių ryšių vertinimą ir finansinių scenarijų interpretavimą.

    Kita kryptis – vaizdinė analizė. Bendrovės aprašymuose minimi scenarijai, kai DI iš ekrano nuotraukų atkuria programinės įrangos elementus, iš grafinių iliustracijų ištraukia skaitinius duomenis ar sprendžia užduotis, kuriose ankstesni modeliai strigdavo dėl per mažai konteksto.

    Programavimo srityje Claude Fable 5 pristatomas kaip modelis, galintis padėti dideliuose inžineriniuose darbuose, įskaitant migracijas ir ilgalaikį kodo bazės tvarkymą. „Anthropic“ taip pat mini, kad modelis geriau prisitaiko prie produkcinių reikalavimų, kai svarbi ne tik kodo idėja, bet ir realus pritaikomumas, testavimas bei stabilumas.

    Lygiagrečiai su našumo ambicijomis bendrovė daug dėmesio skiria valdymo mechanizmams. Vietoj paprasto atsisakymo atsakyti į rizikingą užklausą, „Anthropic“ aprašo sistemą, kurioje pavojingais atvejais užklausa nukreipiama į ankstesnės kartos modelį, o vartotojas informuojamas, kad įvyko perjungimas.

    „Jei užklausa įvertinama kaip rizikinga, sistema ne visada nutraukia sesiją, o gali automatiškai pateikti atsakymą naudodama ankstesnės kartos modelį“, – teigiama „Anthropic“ pristatomame sprendimo aprašyme.

    Gamintojas taip pat skelbia apie 30 dienų duomenų saugojimo politiką šiai modelių klasei, kuri, bendrovės aiškinimu, reikalinga sudėtingiems piktnaudžiavimo scenarijams identifikuoti ir klaidingiems suveikimams mažinti. „Anthropic“ nurodo, kad šie duomenys nėra naudojami modelių mokymui, o po nustatyto laikotarpio ištrinami.

    Kainodaros dalyje „Anthropic“ pateikia įkainius pagal tokenus, tai yra pagal įvesties ir išvesties apimtį. Pagal viešai skelbtą informaciją, už 1 000 000 įvesties tokenų prašoma apie 9 eurus, o už 1 000 000 išvesties tokenų – apie 46 eurus, skaičiuojant pagal apytikslį valiutos kursą.

    Claude Fable 5, kaip nurodo bendrovė, nuo pristatymo dienos pasiekiamas per programines sąsajas kūrėjams ir daliai verslo planų, o riboto priėjimo Claude Mythos 5 išlieka skirtas tik patvirtintoms organizacijoms. „Anthropic“ taip pat mini, kad artimiausiu metu numatoma plėsti patikimo priėjimo programą, tačiau detalės priklausys nuo patikrų ir saugumo reikalavimų.

    Šis pristatymas atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai pažangiausi DI modeliai skaidomi į viešą ir ribotos prieigos versijas. Viešajai auditorijai siūlomas saugesnis funkcionalumas, o jautrioms sritims – atskiras, griežtai kontroliuojamas priėjimas, kuriame prioritetas teikiamas rizikų valdymui ir atsekamumui.

  • DI padėjo atkurti prieigą prie 5 bitkoinų: kaip vyras po 8 savaičių rado pamirštą slaptažodį

    Socialiniame tinkle X vartotojas CPRKRN papasakojo istoriją, kaip, pasitelkęs dirbtinį intelektą „Claude“, atgavo prieigą prie seniai nejudinto bitkoinų piniginės. Joje buvo 5 bitkoinai, kurių vertė tuo metu siekė apie 352 000 eurų.

    Vyras teigė šiuos bitkoinus įsigijęs dar 2013 metais, kai studijavo universitete, o vėliau pametė ar pamiršo slaptažodį. Kriptovaliutas jis laikė platformoje blockchain.info, kur buvo susikūręs sudėtingus prisijungimo duomenis, tačiau vieną slaptažodį pakeitus nauju jo nebeprisiminė.

    Pasak jo, daugelį metų bandymai atkurti prieigą buvo nesėkmingi, o įprasti slaptažodžių atstatymo keliai nepadėjo. Pastarosiomis savaitėmis jis ėmė naudoti įvairius įrankius, įskaitant programavimo sprendimus ir automatizuotą kombinacijų tikrinimą, tačiau net ir tai nepriartino prie rezultato.

    Lūžis įvyko tuomet, kai jis „Claude“ pateikė savo senus universiteto užrašus, failus iš seno nešiojamojo kompiuterio ir kitą archyvinę medžiagą. Vyras tvirtina, kad DI padėjo aptikti su pinigine susijusią atsarginę kopiją ir seną slaptažodį, kurie sutapo ir leido atkurti prieigą.

    Jis nurodė, kad kartu su „Claude“ dirbo apie aštuonias savaites ir peržiūrėjo daugiau nei 1 gigabaitą duomenų iš kelių įrenginių bei paskyrų. Tarp jų buvo du „Mac“ kompiuteriai, du išoriniai diskai, „Apple Notes“ eksportas, „iCloud Mail“ ir „Gmail“ pašto dėžutės bei žinutės X platformoje.

    Anot pasakojimo, ypač svarbus buvo senas kompiuteris, kuriame DI aptiko kritinį atsarginės kopijos failą, datuotą 2019 metų gruodį. Toliau, kaip teigiama, sistemai pavyko iššifruoti failą, panaudojant slaptažodį, ištrauktą iš senų užrašų.

    Tiesioginių visos atkūrimo procedūros įrodymų autorius nepateikė, tačiau pasidalijo nuoroda į „Blockchain.com“ įrašus, kur matomas maždaug 5 bitkoinų judėjimas iš piniginės, kuri, pasak jo, buvo neaktyvi nuo 2015 metų pradžios. Tai netiesiogiai sustiprino teiginį, kad lėšos iš tiesų ilgai nebuvo judinamos.

    Istorijoje minimi ir kiti bandymai, kurie nepasiteisino: atvirojo kodo sprendimas BTCRecover bei „Python“ scenarijai, skirti automatizuotai tikrinti didžiulį slaptažodžių kombinacijų skaičių. Vėliau, anot jo, buvo pasitelktas ir „Hashcat“, testuojant dar didesnį galimų variantų kiekį.

    Galiausiai vyras teigė, kad mokamai „Claude“ versijai išleido apie 13 eurų. Šis epizodas dar kartą parodo, kaip DI gali būti naudingas ne „laužiant“ sistemas, o tvarkant ir analizuojant asmeninius archyvus, kai žmogus pats turi teisę į duomenis, bet praranda prieigą dėl pamirštų prisijungimų.

    Kartu ši istorija primena ir bazines kriptovaliutų saugumo taisykles: atsarginės kopijos, aiškiai dokumentuotos atkūrimo frazės ir saugus jų laikymas dažnai yra vienintelis realus kelias susigrąžinti turtą. Skirtingai nei bankuose, kriptovaliutų piniginėse pamirštas slaptažodis ar prarasta atkūrimo frazė dažnai reiškia, kad lėšos gali likti neprieinamos visam laikui.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad naudotojai turėtų atskirti du dalykus: teisėtą savo duomenų atkūrimą ir neleistinus bandymus gauti prieigą prie svetimų paskyrų. DI įrankiai gali pagreitinti dokumentų paiešką, failų klasifikavimą ir senų užuominų sujungimą į prasmingą grandinę, tačiau tai nepanaikina atsakomybės už duomenų saugą ir privatumo apsaugą.

  • „Claude“ kūrėjas perspėja: DI per 12 mėnesių gali priartėti prie Nobelio lygio atradimų

    DI kūrimo tempas pastaraisiais metais sparčiai auga, o kai kurie pramonės lyderiai viešai įspėja, kad artimiausiu metu galime išvysti proveržius, kurie iki šiol atrodė labiau kaip mokslinė fantastika. Apie tai Oksfordo universitete kalbėjo „Anthropic“ bendraįkūrėjas Jackas Clarkas, siejamas su DI modeliu „Claude“.

    Jo teigimu, per artimiausius 12 mėnesių naujos kartos DI sistemos gali prisidėti prie mokslinio atradimo, verto Nobelio premijos lygio pripažinimo. Clarkas pabrėžė, kad tokį šuolį lemtų ne vien didesnė skaičiavimo galia, bet ir sparčiai gerėjantys modelių gebėjimai spręsti sudėtingas užduotis, apdoroti kontekstą ir generuoti hipotezes.

    „Yra scenarijų, kai DI rizika išlieka ir jos negalima nurašyti“, – sakė Jackas Clarkas.

    Kalbėdamas apie rizikas, jis ragino rimtai vertinti kraštutinius, bet teoriškai įmanomus scenarijus, kai nekontroliuojamas DI pritaikymas galėtų sukelti labai didelę žalą. Nors tokias baigtis jis apibūdino kaip mažai tikėtinas, akcentavo, kad vien „nenulinė tikimybė“ reikalauja sistemingų saugos priemonių ir aiškesnių taisyklių.

    Clarkas taip pat svarstė, kad visuomenė ir reguliuotojai gali būti nepasiruošę ilgalaikiams DI padariniams, ypač jei DI pradėtų veikti ne tik kaip įrankis, bet ir kaip savarankiškai sprendimus priimanti sistema organizacijose. Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariama idėja apie įmones, kurių procesus nuo klientų aptarnavimo iki tiekimo grandinių valdytų DI, o kartu plečiasi ir humanoidinių robotų pritaikymo scenarijai kasdienėse veiklose.

    Vienas iš jo akcentų buvo kvietimas „spausti stabdį“ ne todėl, kad progresas turėtų sustoti, o todėl, kad spartėjant diegimui didėja atotrūkis tarp technologinių galimybių ir visuomenės pasirengimo. Jo logika paprasta: daugiau laiko reikštų daugiau testavimo, daugiau aiškumo dėl atsakomybės ir daugiau praktinių saugos standartų.

    Vis dėlto jis pripažino, kad tokį lėtinimą įgyvendinti būtų sudėtinga. DI vystymą stumia konkurencija tarp privačių bendrovių ir valstybių, o komerciniai ir geopolitiniai motyvai neretai užgožia ilgalaikes rizikas, todėl realybėje greičiau matysime ne vieną „pauzę“, o bandymą kurti taisykles jau judant dideliu greičiu.

    „Anthropic“ laikoma viena pagrindinių pažangių DI kūrėjų, o pati bendrovė buvo įkurta tyrėjų, kurie anksčiau dirbo „OpenAI“ ir išėjo dėl nesutarimų, susijusių su DI sauga bei vystymo kryptimis. Bendrovė viešai akcentuoja saugos tyrimus ir modelių elgsenos kontrolę, tačiau kartu sulaukia kritikos iš vadinamųjų spartinimo šalininkų, teigiančių, kad atsargumo retorika gali būti naudojama siekiant paveikti reguliavimą.

    Kitoje diskusijos pusėje dažnai keliama ir „vieno gedimo taško“ problema: kai kritinės pasaulinės infrastruktūros ar svarbūs verslo procesai pernelyg priklauso nuo kelių dominuojančių modelių, išauga sisteminė rizika. Tai reiškia, kad saugumo incidentas, klaida arba piktnaudžiavimas gali paveikti ne vieną organizaciją, o visą grandinę.

    Oksforde aptartas ir galimas platesnis socialinis poveikis, įskaitant kognityvinius padarinius. Kai kurie ekspertai įspėja, kad plačiai naudojant DI kaip „atsakymų variklį“ gali silpnėti žmonių analitiniai įgūdžiai ir kritinis mąstymas, todėl vis dažniau keliama idėja kurti vadinamąjį sokratišką DI, kuris ne pateikia galutinį atsakymą, o skatina vartotoją mąstyti, tikslinti klausimus ir tikrinti prielaidas.

    Šios diskusijos rodo bendrą tendenciją: DI pritaikymas plečiasi greičiau nei susiformuoja visuotinai priimtos taisyklės, o kartu daugėja ir raginimų aiškiau apibrėžti saugos standartus, atsakomybę už žalą bei skaidrumo reikalavimus. Artimiausi metai, sprendžiant iš pramonės lyderių signalų, gali tapti laikotarpiu, kai DI proveržiai ir reguliavimo sprendimai turės vytis vieni kitus beveik tuo pačiu tempu.

  • DI žvaigždė „Anthropic“ sprogdina pajamas: 10,1 mlrd. eurų per ketvirtį ir pirmas pelnas

    DI žvaigždė „Anthropic“ sprogdina pajamas: 10,1 mlrd. eurų per ketvirtį ir pirmas pelnas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ antrąjį 2026 metų ketvirtį taikosi į maždaug 10,1 mlrd. eurų pajamas. Šis skaičius, remiantis viešai aptariama informacija, viršytų visų praėjusių metų bendrovės pardavimus.

    Šaltinio teigimu, pasiekus šį lygį „Anthropic“ galėtų fiksuoti pirmą pelningą ketvirtį. Nurodoma, kad pirmąjį ketvirtį pajamos siekė apie 4,5 mlrd. eurų, tad per kelis mėnesius jos būtų daugiau nei padvigubėjusios.

    Kas stumia augimą?

    „Anthropic“ įkurta 2021 metais buvusių „OpenAI“ vadovų ir tyrėjų, o rinkoje geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos. Šie modeliai naudojami tiek vartotojų pokalbių programėlėse, tiek verslui skirtuose sprendimuose, įskaitant programavimo pagalbininką „Claude Code“.

    Bendrovės augimą pastaruoju metu skatina dvi kryptys: didėjanti įmonių paklausa ir išaugęs vartotojų naudojimas. Tokia dinamika vis dažniau matoma visame DI sektoriuje, kai generatyvūs modeliai iš eksperimentų etapo pereina į kasdienius darbo procesus.

    Infrastruktūros kaina – milžiniška

    Spartus naudojimas reiškia ir milžiniškas skaičiavimo galios sąnaudas, kurios DI bendrovėms tampa vienu svarbiausių ribojančių veiksnių. „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais viešai pripažino, kad paklausa kelia neišvengiamą įtampą infrastruktūrai, todėl tenka sudaryti papildomus skaičiavimo pajėgumų susitarimus.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sutartis su „SpaceX“ dėl skaičiavimo pajėgumų, susietų su Memfyje, Tenesio valstijoje, esančiu duomenų centru. Skelbiama, kad „Anthropic“ įsipareigojo mokėti apie 1,2 mlrd. eurų per mėnesį iki 2029 metų gegužės.

    Konkurencija ir IPO klausimas

    Nors „Anthropic“ demonstruoja įspūdingą tempą, konkurencija DI rinkoje išlieka itin aštri. Didžiausiu varžovu laikoma „OpenAI“, o investuotojai vis aktyviau vertina, kurios bendrovės sugebės paversti augimą tvariu pelningumu, atsižvelgiant į didžiules infrastruktūros išlaidas.

    Rinkoje taip pat aptariami „Anthropic“ planai dėl galimo viešo akcijų siūlymo 2026 metais, o „OpenAI“ siejamas su pasirengimu žengti į biržą dar šiais metais. Tokie signalai rodo, kad DI sektoriuje prasideda naujas etapas, kai vien technologinės pažangos nebepakanka, o lemiamu kriterijumi tampa finansinė disciplina ir gebėjimas užsitikrinti skaičiavimo resursus.