CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Europoje į pensiją išėję žmonės vis dažniau pasilieka darbo rinkoje: 2023 metais Europos Sąjungoje dirbo 12,9 proc. gyventojų per pirmuosius šešis mėnesius nuo senatvės pensijos gavimo pradžios. „Eurostat“ duomenys rodo, kad tokį sprendimą lemia ne vien pinigai, bet ir noras išlikti aktyviems bei socialiai įsitraukusiems.

    Finansinis aspektas vis dėlto išlieka svarbus, nes pensijos daugelyje šalių akivaizdžiai mažesnės nei vėlyvos karjeros pajamos. ES vidutiniškai žmogus, 50–59 metų amžiuje uždirbdavęs 100 eurų, 65–74 metų amžiuje pensijoje gauna apie 58 eurus, o maždaug kas šeštas pensininkas patiria skurdo riziką.

    Kur dirbančių pensininkų daugiausia?

    Skirtumai tarp šalių – milžiniški. Mažiausia dalis dirbančių po pensijos fiksuota Rumunijoje, kur tokių buvo 1,7 proc., o didžiausia – Estijoje, kur per pusmetį po pensijos skyrimo dirbo net 54,9 proc. žmonių.

    Į aukščiausių rodiklių grupę patenka ir Baltijos šalys: Latvijoje dirbo 44,2 proc., Lietuvoje – 43,7 proc. naujų pensininkų. Švedijoje šis rodiklis siekė 41,7 proc., taip pat išsiskyrė Norvegija (37,7 proc.) ir Suomija (28,5 proc.), o Kipras atsidūrė per vidurį su 29,7 proc.

    Kitoje skalės pusėje – šalys, kuriose po pensijos dirbančiųjų mažai: Graikijoje jų buvo 4,2 proc., Ispanijoje – 4,5 proc., Kroatijoje – 5 proc. Ekspertai pabrėžia, kad skirtumus lemia tiek pensijų sistemos, tiek darbo rinkos taisyklės ir istorinė politika pensininkų darbo atžvilgiu.

    Kai dirbti verčia finansai

    Vertinant tik tuos, kurie po pensijos vis tiek dirbo, pagrindinė priežastis ES buvo ne pinigai, o pasitenkinimas darbu ir noras išlikti produktyviems: taip atsakė 36,3 proc. respondentų. Finansinę būtinybę kaip svarbiausią motyvą nurodė 28,6 proc. dirbančių pensininkų.

    Tačiau ir čia matyti ryškūs skirtumai: Švedijoje finansinę būtinybę minėjo 9,4 proc. dirbančių pensininkų, o Kipre – net 68,5 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse darbas po pensijos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe kompensuoti nepakankamas pajamas.

    Rumunijoje 54,3 proc. dirbančių pensininkų nurodė, kad dirba dėl finansinių priežasčių, Bulgarijoje – 53,6 proc., Kroatijoje – 48,2 proc., Latvijoje – 47,9 proc. Didesnė nei trečdalio dalis fiksuota Portugalijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, o Ispanijoje šis rodiklis buvo 19,6 proc.

    Ne tik skaičiai, bet ir tendencijos

    Kai dirbančių po pensijos dalis sujungiama su finansinės būtinybės atsakymais, gaunamas bendras vaizdas, kiek pensininkų iš tiesų dirba todėl, kad privalo. ES vidurkis siekė 3,7 proc., o kai kuriose šalyse rodikliai išsiskyrė ypač: Latvijoje jis siekė 21,2 proc., Kipre – 20,3 proc., Estijoje – 17,3 proc.

    „Ten, kur žmonės sako, kad dirba dėl finansinės būtinybės, tai reiškia, kad jie jaučia, jog pensijos pajamos yra nepakankamos“, – sakė Rygos Stradinio universiteto atstovė Olga Rajevska.

    Pasak jos, aukšta tokių atsakymų dalis dažnai signalizuoja, kad pensijų sistema neužtikrina pakankamo pajamų lygio, todėl žmonės, kol leidžia sveikata, renkasi toliau dirbti, kad išlaikytų įprastą gyvenimo standartą.

    Vis dėlto demografijos ir darbo rinkos pokyčiai reiškia, kad dirbančių pensininkų daugėja ir turtingesnėse šalyse. Nyderlandų tarpdisciplininio demografijos instituto profesorius Kène Henkensas pabrėžia, kad ši karta yra sveikesnė ir labiau išsilavinusi, todėl jos ryšys su darbo rinka išlieka stipresnis.

    „Darbdaviai tampa vis palankesni darbuotojams, kurie dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, o tam įtakos turi demografiniai pokyčiai ir užsitęsiantis darbuotojų trūkumas“, – sakė Kène Henkensas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistika fiksuoja tik tuos, kurie rado darbą, todėl kai kuriose šalyse reali situacija gali būti sudėtingesnė: dalis pensininkų norėtų dirbti, bet neturi galimybių. Kita vertus, aktyvaus senėjimo politika ir lankstesnis perėjimas iš pilno etato į pensiją vis dažniau įvardijami kaip priemonės, padedančios ir žmonėms, ir darbo rinkai.

    Galiausiai, kaip pabrėžia Talino universiteto profesorius Lauri Leppikas, finansinė būtinybė yra santykinė sąvoka: ją lemia ne vien pensijos dydis, bet ir gyvenimo kaina, ankstesnis pragyvenimo lygis bei lūkesčiai. Dėl to ryšys tarp pensijų adekvatumo ir darbo po pensijos skirtingose šalyse gali būti gerokai sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio rodo skaičiai.

  • Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje registruotas nedarbas birželio mėnesį sumažėjo 28 739 žmonėmis ir pasiekė 2 291 982. Tai pirmas kartas nuo 2008 metų sausio, kai bedarbių skaičius šalyje nusileido žemiau 2,3 mln., rodo Darbo ministerijos paskelbti duomenys.

    Didžiausią įtaką kritimui turėjo paslaugų sektorius, kuriame bedarbių sumažėjo 28 498. Tai siejama su vasaros turizmo sezono pradžia, kai tradiciškai auga darbo paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir kituose su turizmu susijusiuose versluose.

    Kituose sektoriuose pokytis buvo mažesnis: pramonėje bedarbių sumažėjo 2 829, statybose 1 326, žemės ūkyje 384. Vis dėlto išsiskyrė grupė žmonių be ankstesnės darbo patirties, jų skaičius padidėjo 4 298, o tai signalizuoja sunkesnį startą pirmojo darbo ieškantiems ar į rinką grįžtantiems po pertraukos.

    Jaunimo nedarbas toliau mažėja: per mėnesį jis krito 5 155 žmonėmis, o per metus 6 907, ir pasiekė 159 800. Tai žemiausias rodiklis šiai amžiaus grupei visoje fiksuotoje statistinėje eilutėje, o metinis mažėjimas ryškesnis tarp jaunų moterų nei vyrų.

    Moterų indėlis ir legalizavimas

    Moterų nedarbas pirmą kartą nuo 2008 metų rugpjūčio nusileido žemiau 1,4 mln. Šiuo metu darbo neturi apie 1,39 mln. moterų, o vyrų bedarbių skaičius siekia 903 673, rodo registruoto nedarbo statistika.

    „Dalis darbo vietų, kurios anksčiau egzistavo be teisinio pripažinimo, dabar iškyla į paviršių ir atsispindi tiek įdarbinimo, tiek socialinių teisių statistikoje“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Pasak jos, prie gerėjančių rodiklių prisideda ir darbuotojų statuso reguliavimo procesai. Ministerija nurodo, kad per metus moterų, mokančių socialinio draudimo įmokas, padaugėjo maždaug 300 000 ir pasiekė 10,6 mln., tai didžiausias kada nors fiksuotas skaičius šalyje.

    Tarp užsienio piliečių registruotas nedarbas taip pat mažėjo: bedarbio statusą turėjo 342 086 žmonės, tai 4 208 mažiau nei gegužę ir 10 068 mažiau nei prieš metus. Tai atspindi ir bendrą tendenciją, kad užsienio darbuotojai Ispanijos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą.

    Socialinis draudimas muša rekordus

    Ispanijos socialinio draudimo sistemoje birželį vidutiniškai buvo 22,47 mln. apdraustųjų, arba 128 533 daugiau nei gegužę. Tai naujas rekordas, o sezoniškai pakoreguotas rodiklis taip pat pasiekė istoriškai aukštą lygį ir viršijo 22,2 mln.

    Per 12 mėnesių sistema pasipildė 600 595 apdraustaisiais, o registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 113 981. Tai rodo, kad darbo rinka pastaruoju metu augo ne tik dėl sezoniškumo, bet ir dėl platesnio užimtumo didėjimo.

    Pagal mėnesio pokytį labiausiai augo didmeninė ir mažmeninė prekyba, kur pridėta 39 325 apdraustųjų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, kur augimas siekė 37 696. Metiniu pjūviu didesnį impulsą suteikė sveikatos ir socialinės paslaugos, kur apdraustųjų padaugėjo 78 373, bei statybos, kur fiksuotas 66 280 augimas.

    Savarankiškai dirbančiųjų skaičius toliau didėjo ir pasiekė 3,47 mln., per mėnesį augęs 12 000, o per metus 50 800. Užsienio darbuotojų apdraustųjų skaičius pasiekė 3,45 mln., iš jų daugiau nei pusė milijono yra savarankiškai dirbantys.

    Ministerijos duomenimis, per 12 mėnesių užsienio darbuotojų apdraustųjų padaugėjo 350 163, o vien birželį 86 630. Skaičiuojama, kad jie sudaro daugiau nei 15 proc. visų apdraustųjų, todėl jų vaidmuo tiek paslaugų, tiek statybų ir kitose šakose tampa esminiu vertinant bendrą užimtumo dinamiką.

  • JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    Naujausi duomenys išryškino didėjantį skirtumą tarp JAV ir euro zonos darbo rinkų: JAV samdymo tempas smarkiai sulėtėjo, o Europoje nedarbas išlieka ties istorinėmis žemumomis. Tokia dinamika svarbi ir finansų rinkoms, nes gali keisti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų.

    JAV Darbo statistikos biuro skelbiamais skaičiais, birželį ne žemės ūkio sektoriuose sukurta 57 000 naujų darbo vietų. Tai gerokai mažiau, nei tikėjosi rinka, ir ryškus kritimas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kai augimas buvo gerokai didesnis.

    Nors naujų darbo vietų skaičius nuvylė, nedarbo lygis JAV netikėtai sumažėjo iki 4,2 proc. po 4,3 proc. gegužę. Tai rodo, kad bendras vaizdas nėra vienareikšmis, tačiau lėtėjantis samdymas stiprina signalus, jog darbo rinka vėsta.

    Savaitinių bedarbio pašalpų paraiškų rodikliai taip pat reikšmingai nepablogėjo: pirminių paraiškų skaičius išliko apie 215 000, o tęstinių paraiškų skaičius šiek tiek sumažėjo iki maždaug 1 814 000. Tokie duomenys leidžia manyti, kad atleidimų banga kol kas nesiformuoja, tačiau darbdaviai tampa atsargesni priimdami naujus žmones.

    Euro zonoje padėtis stabilesnė

    Tuo metu Eurostato duomenys rodo, kad euro zonoje nedarbo lygis gegužę išliko 6,2 proc. ir laikosi rekordiškai žemame lygyje. Tai atitiko prognozes ir patvirtina, kad darbo jėgos paklausa daugelyje šalių išlieka tvirta net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui.

    Žemas nedarbas euro zonoje paprastai reiškia, kad atlyginimų spaudimas gali išlikti, o tai svarbu vertinant infliacijos perspektyvas. Dėl šios priežasties darbo rinkos rodikliai tampa vienu iš kertinių argumentų, kai centriniai bankai sprendžia, ar verta švelninti pinigų politiką.

    Ką tai reiškia centriniams bankams?

    Skirtinga situacija abipus Atlanto vyksta jautriu metu tiek JAV Federaliniam rezervų bankui, tiek Europos Centriniam Bankui. JAV darbo vietų augimo sulėtėjimas gali didinti spaudimą ateityje svarstyti palūkanų mažinimą, jei silpnesni rodikliai kartosis ir pradės veikti platesnę ekonomikos paklausą.

    Vis dėlto mažesnis nedarbo lygis JAV gali suteikti argumentų neskubėti, jei infliacijos rizikos išlieka. Rinkos paprastai itin greitai pervertina tikimybes dėl palūkanų, todėl vienas silpnesnis mėnuo dar nebūtinai reiškia aiškų posūkį, tačiau signalas apie vėsesnę darbo rinką tampa vis ryškesnis.

    „Nukrypimas nuo prognozių atrodo kaip augimo svyravimas, o pirmoji reakcija rinkoje bus iš naujo įkainoti palūkanų mažinimą. Tačiau čia ir slypi spąstai: nedarbas nukrito iki 4,2 proc., todėl griežtesnė pozicija gali išlikti“, – sakė Iggy Ioppe.

    Euro zonoje istoriškai žemas nedarbas ECB suteikia daugiau pagrindo laikytis griežtesnės pozicijos, jei kainų spaudimas vis dar kelia nerimą. Kitaip tariant, tvirta darbo rinka gali padėti ekonomikai atlaikyti aukštesnes palūkanas, bet kartu apsunkina greitesnį infliacijos slūgimą.

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.

  • 7 ženklai, kad metas keisti darbą: šiuos signalus dauguma ignoruoja per ilgai

    7 ženklai, kad metas keisti darbą: šiuos signalus dauguma ignoruoja per ilgai

    Darbas užima didelę kasdienybės dalį, todėl prastėjanti savijauta darbe greitai persikelia į asmeninį gyvenimą. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikis stresas ir nuolatinė įtampa dažnai pasireiškia ne iš karto, o per mažus, bet pasikartojančius signalus.

    Vienas aiškiausių ženklų yra stiprus nerimas prieš darbo savaitę. Jei sekmadienio vakaras virsta mintimis apie tai, kaip ištverti pirmadienį, o savaitgalis nebeatkuria jėgų, tai gali rodyti, kad darbo krūvis ar aplinka tapo žalingi.

    Ne mažiau svarbus signalas yra jausmas, kad darbas užvaldo visą gyvenimą. Kai nuolat tenka sutikti su viršvalandžiais, ignoruojamos ribos, o po darbo nebelieka nei energijos, nei laiko poilsiui, kyla rizika priartėti prie perdegimo.

    Perdegimas prasideda tyliai

    Dar vienas dažnas požymis yra užstrigimas vietoje ir motyvacijos nykimas. Jei mėnesiais atliekate tas pačias užduotis, nesimokote nieko naujo, o prašymai dėl mokymų ar atsakomybių plėtimo lieka neišgirsti, ilgainiui atsiranda nuobodulio perdegimas.

    Įtampą sustiprina ir vertybinis konfliktas, kai tenka daryti tai, su kuo viduje nesutinkate. Tai gali būti spaudimas elgtis nesąžiningai su klientais, nuolatinės intrigos komandoje ar reikalavimas apsimesti žmogumi, kuriuo nesate.

    Ilgalaikio streso požymius neretai pirmiausia parodo kūnas. Dažnėjantys galvos skausmai, miego sutrikimai, įsitempę kaklo raumenys ar nuolatiniai peršalimai gali būti susiję su užsitęsusia įtampa, ypač jei per atostogas savijauta pagerėja, o grįžus simptomai atsinaujina.

    Kai dingsta prasmė ir įvertinimas

    Motyvaciją ardo ir nuolatinis neįvertinimo jausmas. Kai pastangos pastebimos tik tada, kai suklystate, o pasiekimai priskiriami visiems, ilgainiui krinta pasitikėjimas savimi ir atsiranda įspūdis, kad geresnių galimybių nėra.

    Pats griežčiausias signalas yra mintys apie pabėgimą bet kokia kaina. Jei pagaunate save svajojant susirgti vien tam, kad nereikėtų eiti į darbą, arba slapta tikitės, kad darbdavys pats nutrauks sutartį, tai rodo, kad situacija pasiekė ribą ir verta imtis pokyčių.

    Specialistai pataria prieš priimant sprendimą įvertinti, kas tiksliai kelia įtampą: krūvis, vadovo elgesys, komandos kultūra ar karjeros perspektyvų stoka. Kartais padeda aiškus pokalbis dėl pareigų, darbo laiko ar atsakomybių, tačiau jei signalai kartojasi ir savijauta blogėja, darbo keitimas gali būti racionalus žingsnis siekiant apsaugoti sveikatą.

  • Lenkijoje vis daugiau moterų renkasi šį sprendimą: kas keičiasi šeimose ir darbo rinkoje

    Lenkijoje vis daugiau moterų renkasi šį sprendimą: kas keičiasi šeimose ir darbo rinkoje

    Lenkijoje vis dažniau viešojoje erdvėje aptariama tema, kaip kinta moterų sprendimai dėl šeimos, karjeros ir finansinio savarankiškumo. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad dalis moterų sąmoningai atideda motinystę arba jos atsisako, o prioritetą teikia stabilumui, išsilavinimui ir geriau apmokamam darbui.

    Šią kryptį stiprina ir ekonominės aplinkybės: būsto įperkamumo iššūkiai, brangstančios paslaugos bei didesnė atsakomybė už asmeninius finansus. Darbo rinkoje augant konkurencijai ir reikalavimams, moterims vis svarbesnė tampa galimybė planuoti gyvenimą ilgesnėje perspektyvoje, turėti santaupų ir aiškų karjeros kelią.

    Kas stumia pokyčius?

    Vienas ryškiausių veiksnių yra demografinė realybė: daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, mažėja gimstamumas, o pirmojo vaiko susilaukiama vis vėlesniame amžiuje. Tam įtakos turi ir išsilavinimo augimas, ir noras įsitvirtinti profesijoje dar iki šeimos kūrimo.

    Kita svarbi priežastis yra vaikų priežiūros ir kasdienės logistikos našta, kuri vis dar neretai tenka moterims. Kai trūksta lanksčių darbo sąlygų, o darželio ar auklės kaina tampa rimta biudžeto eilute, sprendimas laukti ar keisti planus tampa praktiškas, o ne emocinis.

    Kaip tai atsiliepia darbo rinkai?

    Darbdaviai vis dažniau susiduria su lūkesčiu siūlyti aiškesnes karjeros galimybes, skaidresnį atlygio augimą ir lankstesnį darbo organizavimą. Nuotolinio ir hibridinio darbo praktikos, paplitusios po pandemijos, tapo svarbiu argumentu renkantis darbą, ypač auginant vaikus arba planuojant šeimą.

    Kartu auga ir moterų dalyvavimas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, kur svarbios skaitmeninės kompetencijos. Šioje vietoje vis didesnį vaidmenį atlieka ir DI sprendimai, keičiantys darbo turinį: dalis rutininių užduočių automatizuojamos, o darbuotojams reikia daugiau analitinių, komunikacinių ir valdymo įgūdžių.

    Ko tikisi šeimos?

    Šeimų lūkesčiai taip pat keičiasi: daugiau porų sprendimus priima atsižvelgdamos į ilgalaikį saugumą, santaupas, būsto situaciją ir paramos priemones. Dėl to didesnę reikšmę įgauna valstybės politika: vaiko priežiūros infrastruktūra, išmokos, mokesčių sistema ir realios galimybės derinti darbą su šeima.

    Galutinis pasirinkimas dažniausiai nėra vien tik „už“ ar „prieš“ vaikų turėjimą. Daugeliui tai tampa klausimu apie laiką, sąlygas ir stabilumą, o visuomenėje vis labiau įsitvirtina požiūris, kad skirtingi gyvenimo scenarijai yra normalūs ir socialiai priimtini.

  • Žaidimų industrija muša rekordus, bet žmonės bėga: kas iš tiesų vyksta po 186 mlrd. eurų skaičiais?

    Žaidimų industrija muša rekordus, bet žmonės bėga: kas iš tiesų vyksta po 186 mlrd. eurų skaičiais?

    Pasaulinė vaizdo žaidimų industrija fiksuoja rekordines pajamas, tačiau už įspūdingų skaičių slepiasi kita realybė – masiniai atleidimai, uždaromos studijos ir stabdomi projektai. Rinka auga, bet darbo vietų saugumas daugeliui kūrėjų mažėja, o tai kuria pasitikėjimo krizę.

    Skaičiuojama, kad 2025 metais bendros žaidimų pramonės pajamos siekė apie 186 mlrd. eurų, arba daugiau nei 9 proc. daugiau nei metais anksčiau. Visgi finansinis augimas ne visada reiškia geresnes darbo sąlygas, nes dalis bendrovių po pandeminio bumo perskirsto biudžetus ir mažina komandas.

    Didžiausia dalis – mobilieji žaidimai

    Didžiausią pyrago dalį ir toliau pasiima mobilieji žaidimai – jų pajamos sudarė apie 105 mlrd. eurų, tai yra maždaug 56 proc. visos rinkos. Šis segmentas auga dėl itin plačios auditorijos, nuolatinių atnaujinimų ir pirkimų programėlėse modelio.

    Kompiuterinių žaidimų pajamos siekė apie 40 mlrd. eurų, o konsolių segmentas sugeneravo apie 41 mlrd. eurų. Nors konsolės išlieka stabilios, augimas čia lėtesnis, o kompiuterių segmente jis pastaruoju metu spartesnis, ypač dėl skaitmeninės platinimo rinkos.

    Rekordinės pajamos ir atleidimų banga

    Ryškiausias prieštaravimas – rekordai finansinėse ataskaitose ir tuo pat metu tęsiamos restruktūrizacijos. Pastaraisiais metais rinka matė ne vieną atvejį, kai buvo uždaromos studijos, nutraukiami dar neanonsuoti projektai arba atleidžiamos net patyrusios komandos.

    Apklausos rodo ir platesnę problemą: dalis kūrėjų ima svarstyti apie pasitraukimą iš industrijos dėl nestabilumo. Minima, kad apie 44 proc. apklaustų žaidimų kūrėjų svarsto palikti sektorių būtent dėl darbo saugumo stokos ir nuolatinių pokyčių.

    Kas labiausiai keičia rinką dabar?

    Vienas pagrindinių veiksnių – didėjantys didelių žaidimų biudžetai ir ilgesni kūrimo ciklai, dėl kurių leidėjai vengia rizikos ir dažniau atsisako eksperimentų. Kartu plinta paslaugos tipo žaidimų modelis, kai pajamos priklauso nuo ilgo žaidėjų įsitraukimo, o tai kelia papildomą spaudimą komandoms.

    Prie pokyčių prisideda ir DI įrankių plėtra, kuri dalyje procesų leidžia automatizuoti rutinines užduotis, bet kartu didina įtampą dėl pareigybių perskirstymo. Visa tai kuria paradoksą: rinka uždirba daugiau, tačiau kūrėjams dažnai tenka dirbti neapibrėžtumo sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais sektoriaus kryptį lems keli dalykai: vartotojų išlaidų atsistatymas, sėkmingų didžiųjų leidimų ciklas ir tai, ar bendrovės ras tvaresnį balansą tarp pelno, rizikos ir darbuotojų išlaikymo. Kol kas rekordai ir krizės nuotaikos žaidimų industrijoje keliauja greta.

  • Trakų savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: „Caritas“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas

    Trakų savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: „Caritas“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas

    Trakų rajono savivaldybės administracija baigė projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranką ir patvirtino, kas prisidės prie jo įgyvendinimo. Savivaldybės sprendimu projekto partneriais tapo Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.

    Sprendimas priimtas vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais birželio 2 dieną pasirašytu įsakymu dėl projekto partnerių atrankos. Savivaldybė pažymi, kad partnerystė reikalinga siekiant užtikrinti efektyvų projekto veiklų planavimą ir įgyvendinimą.

    Projekto tikslas – didinti socialiai pažeidžiamų ir socialinę riziką patiriančių žmonių socialinės integracijos bei dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Pagrindinė tikslinė grupė – iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami ar neseniai paleisti asmenys, kuriems grįžtant į bendruomenę dažnai kyla būsto, darbo, priklausomybių ir socialinių ryšių atkūrimo iššūkių.

    Numatoma, kad projektas bus įgyvendinamas beveik trejus metus – nuo 2026 metais liepos 1 dienos iki 2029 metais liepos 31 dienos. Savivaldybė kol kas detaliau neįvardijo konkrečių veiklų, tačiau tokio pobūdžio iniciatyvose įprastai akcentuojamas individualus atvejo vadybos darbas, motyvacinė pagalba, konsultavimas ir tarpininkavimas įsidarbinant.

    Ekspertai pabrėžia, kad grįžimas į darbo rinką po įkalinimo dažnai priklauso ne tik nuo paties žmogaus motyvacijos, bet ir nuo praktinės pagalbos, darbdavių požiūrio bei paslaugų tęstinumo. Partnerių įtraukimas gali padėti sujungti savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių paslaugų resursus, kad pagalba būtų pasiekiama laiku ir nuosekliai.

    Trakų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad atrinkti partneriai toliau dirbs kartu planuojant projekto įgyvendinimo eigą ir sprendžiant, kaip geriausiai pasiekti tikslinę grupę. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti ir konkretesnės projekto veiklos bei jų apimtys.

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros darbas: kas gali dalyvauti ir kaip darbdaviams gauti kompensaciją

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Programa vykdoma jau septintus metus ir orientuota į vasaros mėnesius, kai darbdaviams aktualu papildomos darbo jėgos poreikis, o jaunuoliams – galimybė legaliai užsidirbti.

    Programoje gali dalyvauti 14–21 metų jaunuoliai, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Švenčionių rajono savivaldybėje. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik užimtumo priemonė, bet ir praktinis žingsnis padedant jaunuoliams lengviau įsilieti į darbo rinką.

    Kas gali būti darbdaviu?

    Į programą kviečiami darbdaviai, veikiantys Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Dalyvauti gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat kitos Lietuvoje įsteigtos organizacijos, įskaitant ūkininkus.

    Numatyta galimybė dalyvauti ir fiziniams asmenims, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, verčiasi individualia veikla ir savo veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. Taip siekiama, kad vasaros darbų pasiūla apimtų ir smulkųjį verslą.

    Kokia kompensacija numatyta?

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jaunuolį numatoma kompensacija: kai jaunas žmogus dirba visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 50 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio. Jei dirbama ne visu darbo krūviu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ar valandas.

    Maksimali kompensavimo trukmė vienam jaunuoliui yra 2 mėnesiai, dirbant pilnu darbo krūviu. Kompensuojamų išlaidų laikotarpis apima liepos ir rugpjūčio mėnesius, o vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 5 įdarbintus jaunuolius.

    Kaip vyksta registracija ir kokie terminai?

    Jaunuolis, suderinęs įsidarbinimą su pasirinktu darbdaviu, internetu pildo programos registracijos formą jaunuoliams ir pateikia darbdaviui reikalingus duomenis. Darbdavys savivaldybės administracijai pateikia programos registracijos formą elektroniniu paštu nuo birželio 1 dienos iki birželio 15 dienos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikiamas jaunuolio ar jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jeigu įdarbinamasis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Programos veiklos finansuojamos iš Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybė nurodo, kad planuojama skirti 60 000 eurų savivaldybės lėšų ir 14 000 eurų valstybės lėšų, įgyvendinant projektą Darbas vasarą?-puiki galimybė?! 2026.

    Dėl dalyvavimo programoje darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos konsultuoja Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Birštonas kviečia darbdavius į jaunimo vasaros užimtumo programą: kompensacijos iki 800 eurų

    Birštono savivaldybė paskelbė kvietimą darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Ja siekiama padėti jauniems žmonėms vasarą įgyti pirmosios darbo patirties ir lengviau įsilieti į darbo rinką, o darbdaviams kompensuoti dalį patiriamų išlaidų.

    Programa skirta laikotarpiui, kai nevyksta ugdymo procesas, ir gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius birželio–rugpjūčio mėnesiais. Dalyvauti joje galės tik tie darbdaviai, kurie bus įtraukti į Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą programos dalyvių sąrašą.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Programoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurių buveinė registruota Birštono savivaldybėje ir kurie veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. Taip pat gali dalyvauti fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą Birštono savivaldybėje.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų jaunuoliai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Birštono savivaldybėje arba mokosi Birštono gimnazijoje. Jei jaunuoliui mažiau nei 16 metų, privalomas vieno iš tėvų ar globėjų rašytinis sutikimas dirbti.

    Kokios kompensacijos numatytos darbdaviams?

    Darbdaviui už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, dirbantį visa darbo laiko norma, gali būti kompensuojama iki 400 eurų per mėnesį. Maksimali kompensacija per visą programos laikotarpį už vieną jaunuolį gali siekti iki 800 eurų.

    Jeigu jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtas valandas. Taip pat nustatyta sąlyga, kad jaunuolis turi būti išdirbęs ne mažiau kaip 10 darbo dienų, o kompensuojamos gali būti tik birželio–rugpjūčio mėnesiais patirtos darbo išlaidos.

    Vienam darbdaviui kompensacija gali būti skiriama ne daugiau kaip už 2 įdarbintus jaunuolius. Darbdavys įsipareigoja sudaryti darbo sutartį pagal galiojančius teisės aktus, užtikrinti saugias ir teisės aktus atitinkančias darbo sąlygas bei laiku išmokėti darbo užmokestį ir sumokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius.

    Kada ir kaip teikti paraiškas?

    Dokumentai priimami nuo gegužės 29 dienos iki birželio 12 dienos. Paraišką darbdavys teikia Birštono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu arba pristato tiesiogiai savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatoriui.

    Kartu su paraiška pateikiamas jaunuolio sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, o jaunesniems nei 16 metų jaunuoliams papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar globėjų sutikimas. Viena paraiška pildoma vienam jaunuoliui, todėl įdarbinant 2 jaunuolius būtina pateikti dvi atskiras paraiškas.

    Birštono savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad kompensacijos neskiriamos, jei jaunuolis dirbo ugdymo proceso metu ir siekiama kompensuoti tas dienas, jei darbdavys ir jaunuolis yra artimi giminaičiai, jei darbdavys turi mokestinių įsiskolinimų, taip pat už viršvalandžius, atostoginius, nedarbingumą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis patirtos išlaidos nėra kompensuojamos.

    Programos dalyvių sąrašą planuojama tvirtinti birželio 15–19 dienomis, o darbdaviai apie galimybę dalyvauti programoje bus informuoti elektroniniu paštu po direktoriaus įsakymo pasirašymo. Dokumentus, susijusius su įdarbintu jaunuoliu, darbdaviai turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos.