Tag: Darbo rinka

  • Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti reikšmingu Europos ekonomikos augimo varikliu, tačiau tam būtina sudaryti sąlygas rinkoje atsirasti naujoms įmonėms. Taip Briuselyje vykusiame renginyje teigė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe’as Aghion.

    Kaip skelbia „Euronews“, jo mintys nuskambėjo augant nerimui dėl kelių JAV technologijų milžinių dominavimo DI srityje ir dėl to, kaip sparčiai ši technologija gali keisti darbo rinką.

    Ekonomistas akcentavo, kad DI revoliucija spartina vadinamąją „kūrybinę griūtį“ – procesą, kai naujos inovacijos išstumia senas technologijas, verslus ir darbo vietas, o tuo pat metu atsiranda naujų.

    Anot jo, būtent todėl ES konkurencijos taisyklės turėtų leisti į rinką lengviau įžengti naujiems žaidėjams, o kartu reikalingos priemonės, padedančios žmonėms pereiti iš nykstančių profesijų į naujas.

    DI poveikis darbo rinkai: kas laimės, kas praras?

    P. Aghion atkreipė dėmesį į Danijos darbo rinkos modelį, dažnai vadinamą „flexicurity“ – jis derina darbdaviams palankesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą su gana dosniu socialiniu saugumu netekus darbo.

    Tokios sistemos, pasak ekonomisto, sumažina šoką darbuotojams, kai technologiniai pokyčiai vienas darbo vietas panaikina, o kitas sukuria. Kitaip tariant, pokytis gali būti greitesnis, bet perėjimas – sklandesnis.

    Tuo pat metu jis priminė Europos Komisijos ataskaitoje aptartą tendenciją: iki 2040 metų DI galėtų padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą 20 proc., tačiau mažos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų netekimas Europoje galėtų siekti nuo 20 proc. iki 60 proc.

    Ko ES siūloma pasimokyti iš JAV?

    Ekonomistas teigė, kad Europos socialinės apsaugos sistemos, palyginti su JAV, gali būti geriau pritaikytos amortizuoti su DI susijusius darbo rinkos pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, ES turėtų perimti dalį JAV požiūrio į pramonės politiką.

    Kaip pavyzdį jis pateikė JAV agentūrą DARPA (Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūrą), kuri finansuoja perspektyvias technologijas ir gali veikti taip, kad skatintų konkurenciją, o ne ją slopintų.

    P. Aghion svarstė, jog Europoje galėtų atsirasti panaši institucija, orientuota į DI skaičiavimo pajėgumų plėtrą – tai, jo teigimu, galėtų paskatinti ir naujų įmonių atėjimą į rinką.

    Konkurencija, duomenys ir valstybės pagalba

    P. Aghion kritikavo ES konkurencijos politikos kryptį, kuri, jo vertinimu, kai kuriais atvejais užkerta kelią sektoriui gauti valstybės pagalbą. Jo manymu, taisyklės turėtų būti suderintos taip, kad kartu būtų saugoma konkurencija ir sudaromos prielaidos inovacijoms.

    Jis taip pat siūlė skatinti duomenų dalijimąsi visoje DI vertės grandinėje, įskaitant ir debesų kompiuteriją – tai galėtų sumažinti įėjimo į rinką barjerus naujiems dalyviams.

    DI sektoriaus koncentracija jau yra sulaukusi ir ES reguliuotojų dėmesio: Europos Komisija anksčiau pradėjo tyrimą dėl „Google“, o taip pat atidarė antimonopolinį tyrimą dėl „Meta“ politikos, ribojančios DI tiekėjų prieigą prie „WhatsApp“.

  • „Renault“ siūlo 1 tūkst. savanoriškų išėjimų, bet į gamybą ketina priimti 2 tūkst. žmonių

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ parengė planą, pagal kurį 1 000 techninio ir administracinio „užnugario“ darbuotojų būtų skatinami išeiti savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Kaip nurodoma, tokie sprendimai siejami su noru efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą, ypač rinkoje augant spaudimui iš Kinijos gamintojų.

    Numatomos priemonės apima savanoriškus išėjimus, ankstesnį išėjimą į pensiją bei kai kurių pareigybių mažinimą techniniuose ir pagalbiniuose padaliniuose. Iš viso „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 darbuotojų.

    Pokyčiai taip pat aiškinami didesniu dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų naudojimu finansų, personalo, tiekimo ir distribucijos srityse, dėl ko dalis ankstesnių funkcijų tampa mažiau reikalingos.

    Inžinieriams siūlo persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti net iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlytas kitas kelias – persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose, kur surenkami elektromobiliai.

    Panaši galimybė turėtų būti siūloma ir darbuotojams, šiuo metu dirbantiems pagal terminuotas sutartis.

    Šie planai siejami su klientų susidomėjimu elektriniais modeliais, tarp jų – naujais R5 ir „Twingo“.

    Mokymai – šimtai tūkstančių valandų

    Dienraštis „Les Echos“ skelbia, kad „Renault“ ketina skirti dideles lėšas darbuotojų mokymams, o bendras mokymų apimties laikas gali siekti apie 500 000 valandų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • „Renault“ Prancūzijoje mažina biuro darbuotojų skaičių ir samdo 2 tūkst. į gamybą

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ rengia planą, pagal kurį 1 000 techninio užnugario ir pagalbinių padalinių darbuotojų galėtų išeiti iš darbo savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Bendrovė taip siekia efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą. Kaip rašo dienraštis „Les Echos“, įmonei svarbu perorientuoti darbuotojų kompetencijas ten, kur jų labiausiai reikia.

    Pokyčiai daugiausia siejami su dirbtinio intelekto sprendimų diegimu finansų, žmogiškųjų išteklių, tiekimo ir platinimo grandinėse. Dėl to dalis administracinių ir užnugario funkcijų, pasak pateikiamos informacijos, tampa mažiau reikalingos arba keičiasi jų pobūdis.

    „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 žmonių, tad numatomi pokyčiai palies reikšmingą dalį organizacijos. Kartu akcentuojama, kad įmonė nori sustiprinti gamybą, ypač ten, kur surenkami elektriniai automobiliai.

    Darbuotojus kviečia persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlyta persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose. Tokia kryptis rodo, kad bendrovė renkasi ne vien mažinti etatų skaičių, o dalį darbuotojų perkelti į kitus vaidmenis.

    Panašūs pasiūlymai planuojami ir laikinąsias sutartis turintiems darbuotojams. Šį sprendimą įmonė sieja su klientų susidomėjimu elektromobiliais, įskaitant naujus R5 ir „Twingo“ modelius.

    Nurodoma, kad bendrovė ketina skirti daug lėšų mokymams: darbuotojų parengimas naujoms užduotims turėtų užtrukti apie 500 000 mokymų valandų.

    Konkurencingumas ir skaičiai Prancūzijos rinkoje

    Primename, kad 2025 metų birželį „Renault“ paskelbė naują taupymo strategiją, kuri, kaip teigiama, turi padėti gerinti konkurencingumą, ypač lyginant su Kinijos gamintojais.

    Tekste taip pat pateikiami veiklos rodikliai: 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir įkraunami hibridai.

    Nurodoma, kad to paties laikotarpio pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    Europoje vienų darbuotojų darbdaviai ieško mėnesiais, o kitų randa gerokai lengviau. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad sudėtingiausia užpildyti mokytojų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų (IT) srities pozicijas.

    Tuo metu lengviausiai įdarbinami darbininkai, nekvalifikuoti darbuotojai ir maisto ruošimo padėjėjai, nors atskirų šalių situacija gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, Ispanijoje kaip tik fiksuojamas ryškus maisto ruošimo padėjėjų trūkumas.

    Šie trūkumai išlieka net ir prastėjant jaunų žmonių padėčiai darbo rinkoje. EBPO nustatė, kad jos analizuotose šalyse didėja nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos, o Europos Centrinis Bankas pažymi, kad euro zonoje jaunimo įsidarbinimo perspektyvos silpnėja nuo 2023 metų.

    Svarbu tai, kad EBPO taikomas indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami balai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Šis rodiklis neapskaičiuoja konkretaus laisvų vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus – jis parodo, kurias profesijas užpildyti sunkiau, palyginti su kitomis toje pačioje šalyje; daugumos valstybių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kurios profesijos užpildomos sunkiausiai

    EBPO apžvelgtose ES šalyse vidutiniškai sunkiausia rasti mokytojų – tai pirmoje vietoje atsidurianti profesija. Toliau rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo srities specialistai.

    Kita skalės pusė – profesijos, kurias darbdaviai dažniausiai užpildo lengviausiai. Čia pirmauja darbininkai, po jų – nekvalifikuoti (elementarūs) darbuotojai, maisto ruošimo padėjėjai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Kodėl taip trūksta slaugytojų ir gydytojų

    Sveikatos priežiūros profesionalų paieška sudėtinga 23 iš 27 analizuotų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje. Kitaip tariant, tai viena plačiausiai Europoje pasikartojančių darbuotojų stygiaus sričių.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta „Euronews Business“ teigė, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti „pirmosios linijos“ slaugytojų, todėl slaugos trūkumas tampa plačiai paplitusia problema.

    Jų vertinimu, slaugą mažiau patrauklia daro didelis pacientų ir slaugytojų santykis, nesaugios darbo sąlygos ir su darbu susijusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi mažesni atlyginimai, ribotos karjeros galimybės, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto prezidentas Ole Johan Bakke taip pat kalbėjo apie prastėjančias darbo sąlygas: gydytojams vis dažniau tenka „užkamšyti“ sistemines spragas ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais, o smurtas prieš medikus dar labiau didina įtampą. Pasak jo, tokie veiksniai prisideda prie perdegimo ir mažina medicinos patrauklumą kaip ilgalaikę karjerą.

    Mokytojų trūkumas – ne vien atlyginimų klausimas

    Mokytojų paieška sudėtinga 21 šalyje. Dar šešiose valstybėse (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) EBPO mokymo sritį priskiria prie „iš esmės subalansuotų“.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski „Euronews Business“ sakė, kad mokytojų trūkumas vis dažniau susijęs ne tik su tuo, kaip greitai užpildomos laisvos vietos, bet ir su ilgalaikiu profesijos patrauklumu bei tvarumu.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbą apsunkina augantys reikalavimai: mokyklose diegiami skaitmeniniai įrankiai, didėja įtraukties lūkesčiai, daugiau atsakomybės tenka už mokinių gerovę, o taip pat plečiasi administracinių užduočių apimtis. Pasak jo, sprendžiant trūkumą svarbios ir darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros raida bei mokyklų vadovavimo kokybė.

    Kodėl vienose šalyse trūksta vienų darbuotojų, kitose – kitų

    EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen atkreipė dėmesį, kad profesijų trūkumo „žemėlapis“ skiriasi dėl kelių priežasčių. Viena jų – šalies ekonominė struktūra: kur dominuoja tam tikri sektoriai, ten natūraliai kyla ir didesnė konkrečių darbuotojų paklausa.

    Kita pusė – pasiūla. Pasak ekonomistės, šalyse, kuriose mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai apmokami palyginti geriau, darbuotojų trūkumas šiose srityse gali būti mažesnis.

    Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad kai kurios valstybės išsiskiria iš bendro europinio paveikslo. Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, Prancūzijoje – elementarieji darbuotojai, o Ispanijoje – maisto ruošimo padėjėjai.

    Europos darbo institucijos atstovė Pia-Johanna Fallström „Euronews Business“ sakė, kad darbo jėgos trūkumas vis dažniau yra struktūrinis, o ne laikinas: įtaką daro demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimas, darbo kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas. Jos teigimu, reikalingi geresni mokymai, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis įgūdžių derinimas su rinkos poreikiais, taip pat sąžiningas mobilumas, kad ten, kur darbuotojų perteklius, žmonės galėtų lengviau rasti darbą ten, kur jų trūksta.

  • EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    Mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir IT darbuotojai Europoje patenka tarp sunkiausiai darbdavių užpildomų pozicijų. Tuo metu paprastų darbininkų ar maisto ruošimo pagalbininkų daugelyje šalių įdarbinti gerokai lengviau.

    Tokias tendencijas, remdamasi EBPO duomenimis, aprašo „Euronews“. Šis vaizdas nėra vienodas visose valstybėse: pavyzdžiui, Ispanijoje būtent maisto ruošimo pagalbininkų trūkumas išsiskiria kaip itin ryškus.

    Įdomu tai, kad darbo jėgos stygius kai kuriose profesijose tęsiasi net ir tuo metu, kai jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje darosi sunkiau. EBPO pastebi, kad analizuotose šalyse didėjo nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos.

    Dar vieną signalą pateikia Europos Centrinis Bankas: euro zonoje jaunų žmonių įsidarbinimo perspektyvos nuo 2023 metų susilpnėjo. Kitaip tariant, kai kurių darbuotojų trūksta, bet tai nereiškia, kad visiems lengva rasti norimą darbą.

    Kurios profesijos – „deficite“, o kurios lengviausiai randamos

    EBPO ataskaitoje „Mapping Skill Shortages in OECD Countries“ mokymas vidutiniškai įvardijamas kaip sunkiausiai užpildoma profesijų grupė tarp vertintų ES šalių. Po jos rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo profesionalai.

    Lengviausiai, pagal šią metodiką, paprastai randami darbininkai. Toliau sąraše – elementarių darbų darbuotojai, maisto ruošimo pagalbininkai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Svarbu pabrėžti, kad EBPO indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami įverčiai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Jis neskaičiuoja laisvų darbo vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus, o daugumos šalių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kodėl taip trūksta medikų ir slaugytojų

    EBPO duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas fiksuojamas 23 iš 27 nagrinėtų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos (EFN) atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta teigia, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti slaugytojų, dirbančių „pirmojoje linijoje“, todėl slaugytojų stygius yra itin plačiai paplitęs.

    Jų teigimu, slaugos patrauklumą mažina dideli pacientų ir slaugytojų santykiai, nesaugios darbo sąlygos ir plačiai paplitusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi žemi atlyginimai, ribotos karjeros perspektyvos, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas Ole Johan Bakke atkreipia dėmesį į prastėjančias darbo sąlygas: dėl sisteminių darbuotojų trūkumų gydytojams esą tenka kompensuoti situaciją ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais.

    Mokytojų trūkumas – ne vien algų klausimas

    Mokytojų stygius, pagal EBPO, ryškus 21 šalyje. Dar šešiose (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) mokymo sritis įvardijama kaip iš esmės subalansuota.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski pabrėžia, kad problema tampa platesnė nei vien neužpildytos laisvos vietos: vis dažniau kalbama apie ilgalaikį mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbas sudėtingėja: mokyklos diegia skaitmenines priemones, siekia įtraukesnių klasių, prisiima daugiau atsakomybės už mokinių gerovę, o kartu auga ir administracinė našta.

    Wisniewski akcentuoja, kad sprendžiant mokytojų trūkumo problemą svarbūs ir kiti veiksniai – darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros galimybės bei mokyklų lyderystės kokybė.

    IRT specialistų paklausa ir klausimas, ką pakeis DI

    IRT profesionalai ir verslo bei administravimo profesionalai laikomi sunkiai randamais 18 šalių. EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen aiškina, kad skaitmenizacija padidino IRT specialistų paklausą.

    Kartu ji atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto pažanga ateityje gali sumažinti kai kurių IRT specialistų poreikį, ypač pradinio lygio pozicijose. Vis dėlto tai pateikiama kaip galimas scenarijus, o ne jau įvykęs pokytis.

    Kodėl skirtingose šalyse vaizdas skiriasi

    Nors bendras Europos paveikslas gana aiškus, dalis šalių išsiskiria. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, nors daugumoje analizuotų šalių jie patenka tarp lengviausiai randamų.

    Priešinga situacija fiksuojama Ispanijoje, kur būtent maisto ruošimo pagalbininkai priskiriami sunkiausiai užpildomoms pozicijoms. Prancūzijoje kaip sunkiausiai pritraukiami minimi elementarių darbų darbuotojai.

    Olufsen pažymi, kad skirtumus lemia ir ekonomikos struktūra: skirtingose šalyse darbo jėgos paklausą formuoja nevienodi sektoriai. Taip pat reikšmę turi darbuotojų pasiūla ir tokie veiksniai kaip atlyginimai, profesijos patrauklumas bei šalių gebėjimas rengti reikiamos kvalifikacijos specialistus.

    Europos darbo institucijos (ELA) atstovė Pia-Johanna Fallström priduria, kad darbo jėgos trūkumai vis dažniau tampa struktūriniai, o ne laikini. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimai, darbo vietų kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas.

    Jos teigimu, sprendimų kryptys – geresnis mokymas, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis darbuotojų įgūdžių derinimas su darbdavių poreikiais. ELA analizė taip pat rodo, kad profesija, kurios vienoje šalyje trūksta, kitoje gali būti perteklinė.

  • Lenkijos gynybos pramonė plečia įdarbinimą: patyrusiems specialistams – iki 20 tūkst. zl

    Lenkijos gynybos pramonė intensyvina darbuotojų paiešką – augant užsakymams ir investicijoms, įmonėms reikia vis daugiau žmonių įvairiose srityse. Patyrę specialistai sektoriuje, kaip nurodoma, gali uždirbti net iki 20 tūkst. zlotų bruto per mėnesį.

    Kaip skelbia Bankier.pl, didelės apimties atrankos matomos, pavyzdžiui, Lenkijos ginkluotės grupėje (Polska Grupa Zbrojeniowa), kur šiuo metu dirba apie 23,5 tūkst. darbuotojų. Įmonė, vykdydama naujas investicijas, nuosekliai didina komandą.

    Vien skiltyje „Kariera“ tuo metu buvo skelbiami 242 darbo pasiūlymai. Daugiausia jų – tokiose įmonėse kaip „Jelcz“ (65), „PIT-RADWAR S.A.“ (56) ir „PGZ Stocznia Wojenna“ (28).

    Darbuotojų ieško ir kiti sektoriaus žaidėjai: „Huta Stalowa Wola“, „ROSOMAK S.A.“, „Zakłady Mechaniczne Tarnów“ bei „MESKO“ – bendrai minima 89 pozicijų atranka.

    Kokių specialistų ieško įmonės

    Darbdavių paieškos apima ne tik inžinerines ar gamybines specialybes – sąrašas platus, o daliai pozicijų nebūtinai reikia techninio išsilavinimo. Tarp dažniausiai minimų pareigybių – CNC staklių operatoriai, įvairių specializacijų montuotojai, elektrikai, suvirintojai, automobilių mechanikai.

    Taip pat ieškomi konstruktoriai, projektų inžinieriai, programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, sistemų ir tinklų administratoriai, IT ir SAP analitikai.

    Be techninių vaidmenų, atrankose figūruoja ir kontrolingo, žmogiškųjų išteklių, pirkimų, logistikos, administracijos specialistai, teisininkai, sandėlininkai bei laborantai.

    Atlyginimai: nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkst. zlotų

    Remiantis „Grupa Progres“ analize, kurią cituoja Bankier.pl, atlygis Lenkijos gynybos sektoriuje labiausiai priklauso nuo pareigų, patirties ir turimų kvalifikacijų. Minimi pavyzdiniai mėnesiniai bruto atlyginimų rėžiai.

    Gamybinėse pozicijose nurodomi 8–11 tūkst. zlotų bruto per mėnesį. Patyrusiems inžinieriams ir techniniams ekspertams atlygis gali svyruoti labai plačiai – nuo 2 iki 20 tūkst. zlotų bruto.

    Daugiau nei 14 tūkst. zlotų bruto, kaip teigiama, gali uždirbti specialistai, įtraukti į strateginių projektų įgyvendinimą. Didžiausi atlyginimai paprastai siejami su didesne patirtimi, reikalingais leidimais ar specifiniais įgūdžiais, kurių paklausa šiuo metu didžiausia.

  • Ukraina griežtina mobilizaciją: įmonės gali netekti atidėjimų, darbuotojai – atsidurti fronte

    Ukrainoje planuojama griežtinti mobilizacijos išimtis, kurios iki šiol leido daliai įmonių darbuotojų atidėti tarnybą. Pokyčiai siejami su siekiu sustiprinti kariuomenės komplektavimą ir sumažinti piktnaudžiavimą vadinamuoju kritinių įmonių statusu. Tai gali turėti tiesioginį poveikį darbo rinkai ir verslų veiklos tęstinumui.

    Iki šiol šaukimai daugiausia taikomi 25–60 metų vyrams, jei nėra sveikatos ar kitų teisėtų kliūčių. Pati amžiaus riba iš esmės nesikeičia, tačiau peržiūrimas atidėjimų suteikimo mechanizmas. Dėl to dalis žmonių, kurie anksčiau buvo apsaugoti nuo šaukimo, gali sulaukti kvietimo.

    Kodėl griežtinamos išimtys?

    Pagrindinis motyvas – augantis atidėjimų skaičius, kuris, valdžios vertinimu, apsunkina karių rotaciją ir pajėgų papildymą fronte. Ukrainos institucijos ne kartą viešai akcentavo, kad mobilizacija turi būti ne tik masinė, bet ir teisinga, o išimtys – aiškiai pagrįstos valstybės poreikiais.

    „Atidėjimai turi būti suteikiami tik tiems, be kurių valstybė karo sąlygomis negali funkcionuoti“, – sakė Ukrainos pareigūnai, aiškindami siekį mažinti piktnaudžiavimą išimtimis.

    Kitas argumentas – įtarimai dėl fiktyvių schemų, kai įmonės kuriamos tik formaliai arba dirbtinai išplečiami etatai tam, kad darbuotojai gautų atidėjimą. Tokia praktika, Ukrainos valdžios vertinimu, iškreipia mobilizacijos sistemą ir kelia visuomenės nepasitenkinimą.

    Kam gresia prarasti kritinį statusą?

    Numatoma, kad daliai bendrovių gali būti sunkiau išlaikyti arba gauti kritinės įmonės statusą, kuris leidžia rezervuoti darbuotojus. Prioritetas, kaip skelbiama, bus teikiamas sektoriams, kurie tiesiogiai susiję su valstybės atsparumu: gynyba, energetika, ryšiais, logistika, statybomis ir komunalinėmis paslaugomis.

    Net ir šių sričių įmonėms vien deklaracijų gali nepakakti. Tikimasi, kad rezervavimo apimtys bus siejamos su realiu būtinybės pagrindimu, kad be konkrečių specialistų sutriktų kritinių funkcijų vykdymas. Taip pat akcentuojama griežtesnė kontrolė ir galimybė statusą atimti, jei nustatomi pažeidimai.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir ekonomikai?

    Verslams tai gali reikšti didesnę riziką netekti dalies kvalifikuotų darbuotojų ir sunkiau planuojamus projektus, ypač sektoriuose, kurie remiasi techniniais specialistais. Darbuotojams – mažiau prognozuojamą teisinę situaciją: net ir turėtas atidėjimas gali būti peržiūrėtas, jei keičiasi darbdavio statusas ar rezervavimo taisyklės.

    Tuo pat metu Ukraina ieško modelio, kuris leistų suderinti du tikslus: užtikrinti nuolatinį kariuomenės papildymą ir nesustabdyti ekonomikos. Skelbiama, kad svarstomas naujas mechanizmas, pagal kurį įmonės galėtų plačiau apsaugoti darbuotojus, tačiau tik mainais į konkrečius įsipareigojimus valstybei ir gynybai.

  • Lenkai masiškai palieka Angliją: po „Brexit“ realybė šokiruoja, ar dar verta vykti?

    Jungtinėje Karalystėje vis dar gyvena apie 600 000 lenkų, tačiau bendruomenė kasmet mažėja. Prieš maždaug dešimtmetį jų buvo per 1 000 000, o dabar vis daugiau žmonių renkasi grįžti į Lenkiją arba persikelti į kitas Europos valstybes. Pokytį dažniausiai lemia po „Brexit“ pasikeitusios taisyklės, brangstantis gyvenimas ir mažesnis ekonominis patrauklumas.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Luton apylinkės netoli Londono, kur lenkų kalba iki šiol girdima dažnai. Skaičiuojama, kad maždaug 4 proc. miesto gyventojų namuose vartoja lenkų kalbą, tačiau vietos bendruomenė kalba apie augantį išvykstančiųjų srautą. Žmonės mini, kad tapo sunkiau jaustis stabiliai planuojant ateitį, ypač šeimoms su vaikais.

    Po „Brexit“ ES piliečiams įsigaliojo nauja imigracijos tvarka, todėl daliai atvykstančiųjų atsirado daugiau biurokratinių žingsnių. Norint ilgam įsitvirtinti, svarbus teisėto statuso užsitikrinimas, o darbo rinka vis dažniau reikalauja aukštesnės kvalifikacijos ir geresnių anglų kalbos įgūdžių. Tai ypač juntama sektoriuose, kuriuose anksčiau dominavo žemesnės kvalifikacijos darbai.

    Prie išvykimo sprendimų prisideda ir pragyvenimo kaina, kuri daugelyje Jungtinės Karalystės regionų per pastaruosius metus išaugo. Būsto nuoma, komunalinės išlaidos ir kasdienis krepšelis tapo didesne našta, o atlyginimų augimas ne visada spėja su infliacijos tempu. Dalis žmonių skaičiuoja, kad su panašiomis pajamomis žemyninėje Europoje galima gyventi stabiliau.

    Pasikeitė ir požiūris į emigraciją kaip į greitą būdą pagerinti finansinę padėtį. Ekonominis atotrūkis tarp Jungtinės Karalystės ir Vidurio Europos šalių, įskaitant Lenkiją, sumažėjo, o grįžimą palengvina sustiprėjusios vietinės darbo rinkos. Todėl klausimas, ar verta vykti į Jungtinę Karalystę, vis dažniau priklauso nuo konkrečios profesijos, planuojamo laikotarpio ir galimybių gauti geresnį, kvalifikaciją atitinkantį darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka patraukli aukštos kvalifikacijos specialistams, ypač srityse, kur trūksta darbuotojų. Tačiau tiems, kurie tikisi pradėti nuo mažiau kvalifikuotų darbų, rizikos ir kaštai išaugo: svarbios tampa aiškios įsidarbinimo sąlygos, būsto klausimas ir ilgalaikė teisinė padėtis. Dėl to vis daugiau žmonių priima sprendimą išvykti dar prieš susiduriant su sunkumais.

    Lenkų bendruomenės mažėjimas Jungtinėje Karalystėje tampa platesnės tendencijos dalimi: migracija vis dažniau virsta judėjimu pirmyn ir atgal, o ne vienkrypte kelione. Daliai emigrantų tai reiškia grįžimą ar persikėlimą ten, kur socialinės garantijos, gyvenimo kaštai ir ateities planavimo saugumas atrodo aiškesni.

  • Masters & Robots konferencijoje Varšuvoje – DI bumas, suverenitetas ir klausimas, kur brėžti automatizacijos ribas

    Jubiliejinė konferencija Varšuvoje

    Varšuvoje įvyko jubiliejinė, dešimtoji konferencijos Masters & Robots edicija, kurią organizavo Digital University. Dvi dienas renginyje susitiko tarptautiniai ekspertai, mokslininkai, verslo lyderiai ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Diskusijų centre atsidūrė DI raida, technologinis suverenitetas, kibernetinis saugumas ir darbo rinkos pokyčiai. Pagrindinė mintis kartota nuosekliai: spartėjant automatizacijai, sprendimų atsakomybė negali būti „perduota“ vien technologijai.

    DI ribos ir žmogaus atsakomybė

    Digital University vadovė Jowita Michalska pabrėžė, kad per dešimtmetį pasikeitė pati DI samprata: tai, kas anksčiau atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien yra kasdieniai įrankiai. Tačiau, pasak jos, riba atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai paliečia žmonių gyvenimus.

    Konferencijoje akcentuota, kad organizacijos, diegdamos DI, dažnai susitelkia į efektyvumą, bet per mažai investuoja į valdymo taisykles, rizikų vertinimą ir atsakomybės pasidalijimą. Būtent dėl to klausimas „ką galima automatizuoti“ vis dažniau keičiamas į „ko automatizuoti negalima“.

    „Technologija turi padėti žmonėms ir greitinti procesus, tačiau ji negali pakeisti žmogaus sprendimo, jautrumo ir atsakomybės ten, kur sprendžiama dėl kito žmogaus“, – sakė Jowita Michalska.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir saugumo kultūra

    Renginyje kalbėta, kad visuomenės atsparumas skaitmeninėje erdvėje tampa nebe nišine tema, o bazine kompetencija. Skaitmeniniai įgūdžiai pristatyti kaip praktinis „saugos diržas“, kuris reikalingas ne tik IT specialistams, bet ir darbuotojams beveik kiekviename sektoriuje.

    Pranešimuose pabrėžta, jog kibernetinės grėsmės vystosi greičiau nei įprasti reguliavimo ciklai, todėl vien formalūs reikalavimai problemos neišsprendžia. Organizacijoms būtina stiprinti mokymus, incidentų valdymą ir kasdienę saugumo higieną, nes didelė dalis atakų prasideda nuo žmogiškų klaidų.

    „Skaitmeninių kompetencijų stiprinimas yra esminis dalykas: kaip išmokome segtis saugos diržus automobilyje, taip turime išmokti pagrindinių saugumo taisyklių skaitmeniniame pasaulyje“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Liderystė triukšmo ir rizikų laikais

    Konferencijoje aptarta, kad DI eroje vadovų užduotis yra ne tik pasirinkti technologiją, bet ir sukurti kultūrą, kurioje darbuotojai drįsta užduoti nepatogius klausimus. Pranešėjai atkreipė dėmesį į polinkį ieškoti greitų sprendimų, kurie trumpuoju laikotarpiu atrodo pigesni, bet vėliau brangiai kainuoja.

    Kita išryškėjusi kryptis – pasitikėjimo ir santykių svarba, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Nuskambėjo mintis, kad duomenys ir skaičiavimai būtini, tačiau kritiniais momentais sprendimų kokybę dažnai lemia lyderystė, komandos brandumas ir gebėjimas valdyti riziką.

    „Kibernetiniame saugume klausimas vis dažniau keičiasi iš ‘kas turi prieigą prie ko?’ į ‘kas turi prieigą prie ko per įrenginius?’, ir tai reikalauja ne vien transformacijos, o radikalesnių sprendimų“, – sakė Ramses Gallego.

    Darbo rinka, motyvacija ir žmogaus pranašumas

    Dalis pranešimų buvo skirta klausimui, kaip DI keis profesijas ir organizacijų struktūras. Pabrėžta, kad algoritmai ypač stiprūs pasikartojančiose užduotyse, tačiau jiems sunkiau atkurti giluminę žmogaus motyvaciją, socialinį kontekstą ir emocinį sprendimų sluoksnį.

    Ekspertai išskyrė ir kitą aspektą: technologiniai šuoliai verčia sparčiau persikvalifikuoti, o darbuotojams svarbiausia tampa gebėjimas mokytis. Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį pranašumą turės tie, kurie sugeba derinti technologinį raštingumą su kritiniu mąstymu, kūrybiškumu ir atsakomybe.

    Robotika kaip simbolis ir praktika

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo Europoje pristatytas humanoidinių robotų ir robotų šunų pasirodymas, kuriame technologijos buvo sujungtos su dizainu ir kūrybinėmis industrijomis. Idėja buvo ne tik pramoginė, bet ir simbolinė – parodyti, kad žmonių ir mašinų santykis vis dažniau persikelia į viešąją erdvę.

    Konferencijos pabaigoje pakartota, kad skaitmeninė transformacija nėra vien infrastruktūra ar serverių pajėgumai. Sėkmę labiausiai lemia tai, ar organizacijos geba atsakingai valdyti DI, investuoti į žmonių kompetencijas ir susitarti dėl aiškių taisyklių.

    „Transformacijos pagrindas yra ne technologijų sparta, o žmonių brandumas ir pasirengimas prisiimti atsakomybę už sprendimus“, – sakė renginio organizatoriai.

  • „Microsoft“ siūlo išeitines iki 60 000 darbuotojų: kas keičiasi DI laikais?

    „Microsoft“ siūlo išeitines iki 60 000 darbuotojų: kas keičiasi DI laikais?

    Kas paskelbta ir kam taikoma

    „Microsoft“ pradeda riboto laiko savanoriško pasitraukimo programą, kuri gali apimti apie 60 000 darbuotojų. Apie tai vidaus pranešime informavo bendrovės žmonių vadovė Amy Coleman, pabrėžusi, kad programa skirta didinti lankstumą pokyčių laikotarpiu.

    Pagal paskelbtas sąlygas pasiūlymai bus teikiami pasirinktų komandų darbuotojams JAV, Kanadoje, Indijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nurodoma, kad programa taikoma iki 70 lygio ir žemiau, todėl ji gali paliesti ir dalį vyresniųjų specialistų bei vadovų.

    Darbuotojams, kurie atitinka kriterijus, žadama finansinė parama ir karjeros planavimo ištekliai. Bendrovė nurodė, kad artimiausiomis valandomis tinkami darbuotojai turėtų gauti el. laišką su nuoroda į individualų pasiūlymą.

    DI era ir kaštų peržiūra

    Šis žingsnis siejamas su platesnėmis technologijų sektoriaus tendencijomis, kai įmonės perskirsto biudžetus į DI ir debesijos projektus, o kitas veiklas optimizuoja. Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės dažniau taiko ne tik atleidimus, bet ir savanoriško išėjimo bei ankstyvo išėjimo į pensiją schemas.

    „Microsoft“ jau anksčiau skelbė apie vaidmenų mažinimą: 2026 metų liepą bendrovė pranešė naikinanti apie 4 800 pozicijų, tai sudarė maždaug 2,1 proc. tuometinės pasaulinės darbuotojų bazės. Tuomet labiausiai buvo paliestos komercinės veiklos ir „Xbox“ padaliniai.

    Bendrovė taip pat buvo pasiūliusi daliai darbuotojų ankstyvo pasitraukimo į pensiją galimybę. Skelbta, kad daugiau nei 30 proc. galėjusių pasinaudoti šia schema pasirinko dalyvauti, o „Microsoft“ yra nurodžiusi ketinanti svarstyti panašius sprendimus ir ateityje.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir rinkai

    Savanoriško pasitraukimo programos paprastai leidžia įmonei greičiau sumažinti kaštus ir kartu sumažinti priverstinių atleidimų mastą, tačiau darbuotojams jos kelia dilemą dėl stabilumo ir karjeros krypties. Ypač tai aktualu, kai rinkoje sparčiai auga DI kompetencijų paklausa, o tradicinės funkcijos peržiūrimos.

    „Microsoft“ šiuo metu aktyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir produktų integracijas, todėl prioritetas tampa aukštos kvalifikacijos inžinerinės ir produktų kūrimo komandos. Tokiose transformacijose įmonės dažnai siekia perbalansuoti organizaciją: samdyti kritinėms sritims, o kitur mažinti perteklines grandis.

    „Tai riboto laiko, savanoriška programa, kuri suteikia teisę tinkamiems darbuotojams palikti „Microsoft“ su finansine parama ir karjeros planavimo ištekliais“, – sakė Amy Coleman.